1.pabrėžia investicijų į ES socialinį modelį konkurencinį pranašumą; ragina į Europos semestro procesą įtraukti Aukšto lygio grupės socialinės apsaugos ir gerovės valstybės ateities klausimams rekomendacijas, taip pat E. Lettos ir M. Draghi pranešimuose pateiktas rekomendacijas, kad būtų apsaugota ir sustiprinta ES socialinė rinkos ekonomika; pabrėžia, kad reikia subalansuoto požiūrio, kuriuo būtų remiamos socialinės teisės, viešosios paslaugos ir kolektyvinių derybų struktūros bei aprėptis, lygiai kaip ir konkurencingumas; palankiai vertina Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) integravimą į ekonomikos valdymo sistemą ir ragina valstybes nares pasinaudoti galimybe pratęsti koregavimo laikotarpį investuojant į ESTR prioritetus; ragina užtikrinti, kad integruota valdymo sistema atsispindėtų ES institucijų vidaus procesuose, į kuriuos vienodu mastu būtų įtraukti institucijų ekonominiai ir socialiniai organai;

2.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ESTR; pabrėžia, kad atnaujintame EPRS veiksmų plane politiniai įsipareigojimai turi tapti konkrečiomis plataus užmojo priemonėmis, pagrįstomis aiškiais, išmatuojamais tikslais ir patikimais stebėsenos rodikliais, siekiant veiksmingai kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi ir padėti darbuotojams susitvarkyti su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, visų pirma įgūdžių, profesinio rengimo ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą srityse; ragina į Europos semestro pagrindą įtraukti ESTR veiksmų plano tikslus ir padaryti juos Europos semestro vertinimo kriterijais; pažymi, kad Komisijos pasiūlyme dėl 2026 m. bendros užimtumo ataskaitos daugiausia dėmesio skiriama įgūdžių ir darbo jėgos trūkumui, tačiau jame nepateikiamas išsamus 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo vertinimas, kaip reikalaujama Reglamente (ES) 2024/1263; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimuose cikluose būtų atsižvelgiama į visus ESTR principus, siekiant užtikrinti, kad socialinės padėties ES vaizdas būtų tikslus ir išsamus;

3.palankiai vertina Komisijos siekį iki 2050 m. panaikinti skurdą, jos Europos įperkamo būsto planą ir ketinimą pasiūlyti kokybiškų darbo vietų aktą; be to, palankiai vertina pirmąją ES kovos su skurdu strategiją ir Europos vaiko garantijų sistemos stiprinimą; pabrėžia, kad Europos semestras, ESTR veiksmų plano stebėsena ir šios būsimos priemonės turi derėti su išmatuojamais tikslais ir atitinkamomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis;

4.primena Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2019 m. įsipareigojimą užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Europoje, kuriam gresia skurdas ar socialinė atskirtis galėtų naudotis pagrindinėmis teisėmis, pvz., gauti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas, ir paskesnę 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004 OL L 223, 2021 6 22, p. 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2021/1004/oj., kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema; pabrėžia, kad Europos vaiko garantijų sistemos tikslų neįmanoma pasiekti be plataus užmojo specialaus biudžeto tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą skirti didelį specialų bent 20 mlrd. EUR biudžetą Europos vaiko garantijų sistemai; pabrėžia, kad šį specialų biudžetą būtina neatidėliojant skirti kitoje daugiametėje finansinėje programoje, kad būtų galima reaguoti į didėjančią vaikų skurdo ir socialinės atskirties problemą;

5.pabrėžia, kad svarbu panaikinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, kad būtų suardyti iš kartos į kartą besikartojantys ciklai; palankiai vertina tai, kad į visas 2025 m. pavasario dokumentų rinkinio šalių ataskaitas įtrauktas vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo vertinimas, ir ragina toliau stebėti pažangą įgyvendinant Europos semestrą; vis dėlto apgailestauja, kad nesiimama tolesnių veiksmų dėl šių išvadų ir 2025 m. pateiktos tik dvi konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kuriose raginama imtis veiksmų vaikų skurdo problemai spręsti; mano, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų atsispindėti valstybių narių biudžeto atitiktis ESF+ reglamente 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 231, 2021 6 30, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1057/oj). nustatytiems reikalavimams dėl minimalių asignavimų kovai su vaikų skurdu;

6.pakartoja savo raginimą padidinti Europos vaiko garantijų sistemos finansavimą skiriant didelį specialų biudžetą, o valstybes nares ragina bent 5 proc. joms numatytų ESF+ lėšų skirti kovai su vaikų skurdu ir vaikų gerovės skatinimui, taip pat numatyti bent 10 proc. valstybėms narėms, kuriose vaikų skurdo lygis viršija ES vidurkį;

7.yra susirūpinęs dėl jaunimo nedarbo lygio, kuris tebėra daugiau nei du kartus didesnis už bendrą ES nedarbo lygį; pabrėžia, kad jaunimo atveju labai svarbu užimtumo skatinimo priemones papildyti nuolatine parama, įskaitant galimybę naudotis integruotomis socialinėmis paslaugomis, gauti būstą ir psichikos sveikatos paramą, kad būtų užtikrintas tęstinis jų dalyvavimas švietimo ar užimtumo srityje; pabrėžia, kad valstybės narės turi investuoti į sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, kad būtų užtikrinta kokybiška ir laiku teikiama parama visiems nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems (NEET) jaunuoliams, kurie yra jaunesni nei 30 metų; primygtinai ragina valstybes nares skatinti naudoti sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą kaip priemonę, kuria remiami globos įstaigas paliekantys asmenys ir užkertamas kelias staigiam paramos nutraukimui, kai paliekama globos įstaiga, (angl. care cliff), be kita ko, suteikiant galimybę gauti profesinį orientavimą;

8.ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Europos semestrą skatinti kokybiškas ir sąžiningai apmokamas stažuotes ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui jomis kaip nuolatinio darbo pakaitalu; ragina, kad būsima direktyva dėl stažuotojų darbo sąlygų gerinimo 2024 m. kovo 20 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl stažuotojų darbo sąlygų gerinimo ir užtikrinimo ir kovos su stažuotėmis dangstomais nuolatiniais darbo santykiais (Stažuočių direktyva) (COM(2024)0132). būtų plataus užmojo ir išsami, užtikrinant visapusišką stažuotojų teisių apsaugą, įskaitant galimybę nutraukti stažuotę nedarant poveikio pagrindinių teisių pažeidimui, ir ragina skubiai užbaigti derybas;

9.mano, kad reikia imtis veiksmų ES ir valstybių narių lygmeniu siekiant užkirsti kelią nuolatiniam dideliam skurdui ir socialinei atskirčiai ir spręsti šią problemą, ir palankiai vertina tai, kad šiuo atžvilgiu paskelbta pirmoji ES kovos su skurdu strategija; mano, kad strategijoje turi būti nustatytas visapusiškas požiūris į pagrindinių skurdo ir socialinės atskirties priežasčių ir daugialypių aspektų šalinimą, numatant konkrečius veiksmus, tvirtus biudžeto asignavimus, aiškius tikslus, orientyrus ir struktūrines priemones, kartu užtikrinant tvirtą įgyvendinimą ir stebėseną; ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (OL L 275, 2022 10 25, p. 33, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2041/oj)., siekiant kovoti su dirbančiųjų skurdu ir skatinti darbą; ragina ES kovos su skurdu strategijoje daugiausia dėmesio skirti kovai su vaikų skurdu, kad būtų nutrauktas skurdo ciklas; primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl pakankamų minimaliųjų pajamų 2023 m. sausio 30 d. Tarybos rekomendacija dėl pakankamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis (OL C 41, 2023 2 3, p. 1).;

10.primena, kad svarbu gerinti savarankiškai dirbančių asmenų galimybes naudotis socialine apsauga, ir ragina Komisiją pasinaudoti Europos semestro procesu siekiant stebėti, kaip nacionaliniu lygmeniu įgyvendinama Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių įgyvendinimo 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (OL C 387, 2019 11 15, p. 1)., įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; primena, kad dėl to, jog savarankiškai dirbančių specialistų skaičius kultūros ir kūrybos sektoriuose yra daugiau nei dvigubai didesnis nei bendrojoje populiacijoje, reikia šiam sektoriui skirtų tikslinių priemonių; šiame kontekste palankiai vertina tai, kad numatyta paskelbti ES menininkų chartiją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į pagrindinius sąžiningų darbo sąlygų šiame sektoriuje principus ir įsipareigojimus, tačiau primygtinai ragina Komisiją paskelbti ją anksčiau – 2026 m., nes tai įsisenėjusios problemos;

11.apgailestauja dėl to, kad valstybėse narėse nėra aktyviau siekiama ES romų strateginio plano tikslų ir kad Europos semestro procese jiems neskiriamas nuolatinis dėmesys, ypač konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose; pabrėžia plano tikslą perpus sumažinti romų ir bendrosios populiacijos užimtumo skirtumą ir užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. bent 60 proc. romų dirbtų apmokamą darbą; ragina valstybes nares laikytis integruoto, į lygybę orientuoto požiūrio ir užtikrinti, kad viešoji politika ir paslaugos veiksmingai pasiektų visus romus, įskaitant tuos, kurie gyvena atokiose ir kaimo vietovėse;

12.susirūpinęs primena nuolatinį asmenų su negalia užimtumo skirtumą, sudarantį apie 24 proc., ir, kita vertus, ES tikslą pereiti nuo visų susijusių asmenų institucinės globos prie jų bendruomeninės ar šeimos globos; ragina Komisiją spręsti asmenų su negalia užimtumo skirtumo problemą įgyvendinant Europos semestrą, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ir atnaujinti 2021–2030 m. ES asmenų su negalia teisių strategiją pagal JT asmenų su negalia teisių konvenciją, įtraukiant naujas pavyzdines iniciatyvas, įskaitant Europos asmenų su negalia užimtumo ir įgūdžių garantiją; pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti deinstitucionalizavimo veiksmų planą, kuris apimtų visas įstaigose vis dar gyvenančias grupes, įskaitant vaikus, asmenis su negalia, psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis ir benamius; pabrėžia, kad pažanga deinstitucionalizavimo srityje turėtų būti stebima įgyvendinant Europos semestrą, ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti ESF+ ir kitais ES bei nacionaliniais fondais, kad būtų užbaigtas šis procesas, plėtojamos bendruomeninės paslaugos ir investuojama į prevenciją;

13.palankiai vertina nuolatinį socialinės konvergencijos sistemos įtraukimą į Europos semestrą; pabrėžia jos ir socialinių rodiklių suvestinės svarbą nustatant riziką ir stebint aukštynkryptės socialinės konvergencijos pažangą, mažinant nelygybę, stiprinant socialinės apsaugos sistemas ir skatinant deramas darbo sąlygas bei paramos priemones, kad būtų užtikrintas teisingumas vykdant pertvarką; ragina Komisiją toliau plėtoti inovatyvias kiekybinės ir kokybinės analizės priemones pagal šią naują sistemą, kad ji būtų optimaliai naudojama būsimuose Europos semestro cikluose; ragina Komisiją antrajame analizės etape išanalizuoti aukštynkryptei socialinei konvergencijai kylančią riziką, į kurią atkreiptas dėmesys jos 2025 m. bendroje užimtumo ataskaitoje, įskaitant nepakankamai atstovaujamų grupių užimtumo rezultatus, mokyklos nebaigimą ir suaugusiųjų mokymąsi, taip pat skurdą, ir su atitinkamomis valstybėmis narėmis aptarti priemones, kurių imtasi arba planuojama imtis šiai rizikai pašalinti; pažymi, kad bendroje užimtumo ataskaitoje nustatytų problemų sprendimas padės pasiekti aukštynkryptę socialinę konvergenciją;

14.ragina Komisiją patobulinti ir atnaujinti socialinių rodiklių suvestinę, užtikrinant, kad joje atsispindėtų nelygybės veiksniai ir poveikis, įskaitant lygias galimybes, kokybišką užimtumą, turto paskirstymą, galimybes naudotis viešosiomis ir socialinėmis paslaugomis, tinkamas pensijas, būstą ir benamystę, psichikos sveikatą, diskriminaciją ir socialinį aplinkos būklės blogėjimo ir klimato kaitos poveikį; ragina Komisiją dirbančiųjų skurdą vertinti kaip įspėjamąjį signalą socialinių rodiklių suvestinėje ir pasiūlyti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, jei tokios tendencijos išlieka; pabrėžia, kad reikia spręsti problemas, kurios rezultatų suvestinėje nurodytos kaip kritinės arba stebėtinos, įskaitant mokyklos nebaigimą, pernelyg didelę išlaidų būstui naštą, socialinių pervedimų poveikį, asmenų su negalia užimtumo skirtumą, pačių asmenų nurodytus nepatenkintus medicininės priežiūros, vaikų priežiūros, pagrindinių skaitmeninių įgūdžių poreikius ir vaikų skurdą; ragina įtraukti socialinės pažangos indeksą ir lyčių lygybės indeksą, kad naudojant suskirstytus duomenis būtų galima geriau įvertinti nelygybę, galimybes ir gerovę; pabrėžia, kad reikia laiku pateikti suderintus ir skaidrius duomenis ir metodiką, kad būtų pagerintas įrodymais grindžiamas politikos formavimas ir tikslinės socialinės investicijos, taip pat suderinti socialinių rodiklių suvestinę su visais 20 ESTR principų;

15.primena, kad AROPE rodiklis nepakankamai atspindi pagrindines skurdo ir sudėtinės nelygybės priežastis, visų pirma asmenų, kurie gyvena ne privačiuose namų ūkiuose, įtrauktį, kokybinius skurdo aspektus ir išgyventą marginalizacijos patirtį, tačiau taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad skurdas nėra tik nepakankamos pajamos ar materialinis nepriteklius; ragina Socialinės apsaugos komitetą dirbti siekiant atnaujinti AROPE statistinę priemonę, kad ji būtų išplėsta siekiant turėti tvirtesnį, suskaidytais duomenimis paremtą ir daugialypį supratimą apie skurdą ir socialinę atskirtį;

16.primena, kad socialinės investicijos gali turėti teigiamą poveikį ekonomikos augimui, našumui ir konkurencingumui, kartu prisidėdamos prie fiskalinio tvarumo ir skatindamos aukštynkryptę socialinę sanglaudą, gyvenimo ir darbo sąlygas ir pažeidžiamų grupių įtrauktį; ragina Komisiją ir valstybes nares socialines investicijas laikyti tvaraus augimo pagrindu ir sutelkti dėmesį į investicijas, kurios pasirodė esančios veiksmingos augimo, našumo, darbo vietų kokybės ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje požiūriu; ragina valstybes nares iki 2026 m. gruodžio 31 d. visapusiškai ir tikslingai pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, kad būtų sprendžiamos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytos problemos; prašo Komisijos pateikti gaires dėl privačiųjų investicijų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių panaudojimo siekiant panaikinti socialinės infrastruktūros spragas; palankiai vertina tai, kad įsteigtas Socialinių investicijų žinių centras, siekiant stiprinti tarpusavio mokymąsi ir techninę pagalbą, toliau gerinti socialinių rodiklių savalaikiškumą ir prieinamumą, mažinti vėlavimą vertinant skurdo ir nelygybės tendencijas ir gerinti valstybių narių prieigą prie duomenų politikos vertinimo ir poveikio vertinimo tikslais;

17.primena, kad socialinė ekonomika yra pagrindinė socialinių investicijų sudedamoji dalis, atliekanti unikalų vaidmenį kuriant įtraukius ir novatoriškus sprendimus vietos lygmeniu, prisidedanti prie kokybiškų darbo vietų kūrimo, įperkamų ir prieinamų socialinių ir artumo paslaugų teikimo, taip pat žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos; pažymi, kad visuomenė tvirtai remia socialinę ekonomiką – 88 proc. „Eurobarometro“ respondentų remia jos skatinimo strategijas ir teisės aktus; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti jos pagrindines sąlygas sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą, suteikiant gebėjimų stiprinimo galimybių ir užtikrinant jos matomumą, taip pat atspindėti socialinės ekonomikos veiksmų plano tikslus Europos semestre, be kita ko, teikiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir tikslingai naudojant ES lėšas;

18.pabrėžia, kad Komisijos įperkamo būsto planas turėtų būti geriau integruotas į Europos semestrą, daugiau dėmesio skiriant konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms dėl įperkamo, deramo ir tvaraus būsto, visų pirma mažas ir vidutines pajamas gaunančioms grupėms, taip pat asmenims su negalia ir vyresnio amžiaus asmenims; ragina griežčiau stebėti valstybių narių pažangą užtikrinant ypač didelį skurdą patiriančioms romų bendruomenėms galimybę gauti tinkamą, saugų ir nesegreguotą būstą; primena Lisabonos deklaraciją dėl Europos kovos su benamyste platformos pasirašiusioms šalims apie tikslą iki 2030 m. panaikinti benamystę; ragina valstybes nares derinti priemones, kuriomis didinama pasiūla, mažinamos statybos išlaidos ir sprendžiama darbo jėgos trūkumo statybos ir būsto sektoriuje problema, su paklausos parama, kuri suteikia žmonėms, visų pirma pažeidžiamoje padėtyje esantiems namų ūkiams, galimybę gauti įperkamą, deramą ir tvarų būstą; pabrėžia, kad nacionaliniais vidutinės trukmės fiskaliniais struktūriniais planais ir investavimo strategijomis turėtų būti remiamas socialinis ir įperkamas būstas, benamystės prevencija ir mažinimas bei pastatų renovacija, siekiant sumažinti energijos nepriteklių ir pagerinti būsto sąlygas, visų pirma pažeidžiamiems namų ūkiams; primena, kad nuo 2026 m. iš Socialinio klimato fondo valstybėms narėms bus teikiamas finansavimas pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms remti;

19.pabrėžia, kad investicijos į kokybišką ir prieinamą švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą yra strateginės socialinės investicijos, būtinos siekiant užtikrinti sanglaudą bei įtrauktį ir parengti darbo jėgą žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, taip pat patenkinti su gynyba susijusius ES poreikius, be kita ko, pasitelkiant profesinį rengimą ir mokymą bei pameistrystę; palankiai vertina pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl žmogiškojo kapitalo ES ir tai, kad joje daugiausia dėmesio skiriama įgūdžių trūkumo problemos sprendimui, su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimui ir naudojimui rengiant įgūdžių strategijas ir plataus spektro pagrindinių įgūdžių, įskaitant skaitmeninį raštingumą ir raštingumą pilietiškumo bei DI srityse, ugdymui, kad asmenys būtų pasirengę šiuolaikiniam gyvenimui; pripažįsta, kad nepakankamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą trukdo inovacijoms, konkurencingumui ir žmonių gebėjimui išnaudoti visą savo potencialą;

20.pabrėžia, kad ES iniciatyvomis dėl įgūdžių trūkumo reikia labiau remti visapusiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo sistemas, be kita ko, pasitelkiant aktyvią darbo rinkos politiką, individualiąsias mokymosi sąskaitas ir mikrokredencialus, taip pat stiprinant neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo procedūras; be to, pabrėžia, kad svarbu gerinti sąžiningą darbo jėgos judumą ES ir sudaryti jam palankesnes sąlygas, taip pat pabrėžia teisėtos migracijos ir užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo vaidmenį sprendžiant įgūdžių trūkumo problemą; yra susirūpinęs dėl to, kad daugumoje valstybių narių suaugusiųjų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, vyresnio amžiaus darbuotojų, ne ES piliečių ir asmenų su negalia, dalyvavimas mokymuose tebėra gerokai mažesnis už 60 proc. tikslą; ragina Komisiją būsimame sąžiningo darbo jėgos judumo dokumentų rinkinyje pasiūlyti konkrečių sprendimų, kaip spręsti įgūdžių trūkumo problemą, ir spręsti nuolatines problemas užtikrinant, kad būsima įgūdžių perkeliamumo iniciatyva būtų šalinamos dabartinės įgūdžių pripažinimo kliūtys;

21.yra tvirtai įsitikinęs, kad individuali darbuotojų teisė į mokymą darbo valandomis, kuri padėtų įveikti pagrindines kliūtis dalyvauti mokymuose, gali užtikrinti kokybišką kvalifikacijos kėlimą ar perkvalifikavimą, darbuotojų mokymą ir karjeros raidą, siekiant užtikrinti nuspėjamą ir stabilią kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą darbdaviams; pabrėžia, kad reikia šalinti su išlaidomis susijusias kliūtis užtikrinant, kad mokymas darbuotojams būtų nemokamas, remiamas teikiant finansavimą, mokesčių paskatomis ir sudarant partnerystes; pabrėžia, kad nacionalinės institucijos ir socialiniai partneriai yra atsakingi už darbuotojų mokymą, ir pabrėžia labai svarbų jų vaidmenį įgyvendinant teisę į mokymą; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares teikti pirmenybę darbuotojų ir jų darbdavių bendrai parengtoms mokymo programoms ir jas skatinti, užtikrinant, kad kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas atitiktų realią rinkos paklausą ir prisidėtų prie karjeros raidos; ragina Komisiją apsvarstyti ir paskelbti gaires, kaip valstybių narių ir įmonių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis galima finansuoti darbuotojų mokymą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, visų pirma atskirų darbuotojų teisę į mokymą;

22.pabrėžia, kad kartų tarpusavio teisingumas turi tapti struktūrine Europos semestro dalimi; ragina Komisiją įgyvendinant kartų tarpusavio teisingumo strategiją į Europos semestro vertinimo sistemą įtraukti rodiklius, susijusius su jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų gerove, galimybėmis gauti kokybišką darbą, būsto įperkamumu, prieinamumu, fiziniu prieinamumu, minimalių pajamų ir pensijų adekvatumu, galimybe naudotis kokybiškomis psichikos sveikatos paslaugomis ir aukštos kokybės švietimu bei įgūdžiais, ir įvertinti ilgalaikį ir paskirstomąjį fiskalinių ir reformų rekomendacijų poveikį; ragina Komisiją įvertinti ilgalaikį ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį politikos rekomendacijų, įskaitant nepakankamas investicijas, poveikį ateities kartoms; pabrėžia, kad į Europos semestrą reikia geriau integruoti demografinės transformacijos ir ilgesnės gyvenimo trukmės poveikį; pabrėžia, kad dėl demografinių pokyčių reikia politikos, kuria būtų didinamas darbo jėgos aktyvumas; pabrėžia, kad reikia priemonių, kuriomis būtų remiamas vyresnių žmonių aktyvumas ir užtikrinamas ilgalaikis pensijų ir priežiūros sistemų tvarumas; mano, kad konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis turėtų būti skatinamos pensijos, kuriomis visiems būtų užtikrinamas orus gyvenimas, gerovė ir galimybės naudotis kokybiškomis bei įperkamomis sveikatos priežiūros ir prevencijos paslaugomis;

23.pabrėžia, kad įgyvendinant Europos semestrą gynybos išlaidos turi būti planuojamos koordinuotai, veiksmingai, skaidriai ir Europos mastu, kad būtų kuo labiau padidinta nauda visuomenei; pabrėžia, kad su saugumu susijusios investicijos turėtų apimti visuomenės atsparumą, įskaitant infrastruktūrą, teikiančią didelę naudą civiliams, socialinę apsaugą, pilietinį ugdymą, demokratinį atsparumą ir apsaugą nuo dezinformacijos, pripažįstant, kad socialinis stabilumas ir demokratinis pasitikėjimas yra svarbūs Europos saugumo struktūros elementai ir turi atsispindėti semestro ilgalaikių reformų ir investicijų poreikių analizėje;

24.pabrėžia, kad 2026 m. Europos semestro rekomendacijos bus labai svarbios formuojant kitą daugiametę finansinę programą; mano, kad reformos ir investicijos turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į tai, kiek jos veiksmingos ir efektyvios įgyvendinant atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; įspėja, kad, jei ES finansavimas turi būti susietas su semestro gairėmis, tos gairės turi būti socialiai subalansuotos ir visapusiškai suderintos su ESTR, o regionų ir vietos subjektai turi atlikti svarbų vaidmenį išmokant lėšas; todėl susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl socialinių išlaidų, dėl kurio gali sumažėti dėmesys užimtumo ir socialiniams tikslams, ir ragina sukurti atskirą ir sustiprintą ESF+, kuriame lėšos būtų telkiamos pagal temas;

25.mano, kad ES socialinis modelis yra neatsiejama jos konkurencingumo dalis ir kad dedant pastangas supaprastinti įmonėms tenkančią administracinę naštą turi būti išsaugotos ir užtikrintos socialinės teisės; pabrėžia, kad darbo vietų kokybė ir su sąnaudomis nesusijęs konkurencingumas, pvz., produktų ir paslaugų kokybė, taip pat gali remti našumą ir darbo užmokesčio augimą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį aiškumą, proporcingumą ir teisinį tikrumą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems specialistams, ir pabrėžia, kad taikant tokius metodus turėtų būti atsižvelgiama į darbo rinkos modelių įvairovę valstybėse narėse, kartu remiant tvarią ekonominę veiklą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

26.remia demokratiškesnį Europos semestro procesą, kuriame Parlamentas aktyviai dalyvautų nustatant ekonominės ir socialinės politikos prioritetus ir priimant sprendimus dėl ekonomikos valdymo; primygtinai reikalauja, kad rengiant ir stebint nacionalines reformas ir imantis tolesnių su jomis susijusių veiksmų būtų sistemingai įtraukiami socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir regioniniai bei vietos subjektai, tam skiriant pakankamai laiko ir užtikrinant skaidrumą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą savo dalyvavimą visais analizės etapais, be kita ko, socialinės konvergencijos sistemoje, siekiant stiprinti atsakomybę ir užtikrinti, kad ES socialinės teisės būtų įgyvendinamos praktiškai; pabrėžia, kad subsidiarumo principo laikymasis ir nacionalinė kompetencija tebėra labai svarbūs Europos semestrui; primena, kad Komisija turi užtikrinti, kad Europos semestre ir ES ekonomikos valdymo sistemoje būtų įvertintas rekomenduojamų reformų poveikis lyčių lygybei ir moterų integracijai į darbo rinką, ir skatinti investicijas į kokybiškas viešąsias paslaugas ir priežiūros infrastruktūrą;

27.atkreipia dėmesį į tai, kad nėra skaidrios konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rengimo metodikos ir aiškumo dėl jų atrankos kriterijų; įspėja, kad tai kenkia atskaitomybei ir gali lemti nevienodą požiūrį į valstybes nares; ragina Komisiją užtikrinti visišką procedūrų ir vidaus sprendimų priėmimo skaidrumą, be kita ko, susijusių generalinių direktoratą atžvilgiu, ir stiprinti atskaitomybę bei dalijimąsi informacija su Parlamentu; yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar prastai laikomasi konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų; ragina valstybes nares geriau atsižvelgti į rekomendacijas užimtumo ir socialinės politikos srityse; ragina Komisiją stiprinti dialogą su valstybėmis narėmis dėl esamų rekomendacijų ir užimtumo gairių įgyvendinimo, įskaitant tolesnius veiksmus, susijusius su dabartiniais ir planuojamais politikos veiksmais;

28.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.