1.primena, kad, remiantis M. Draghi pranešimu, tvirtesnis bendradarbiavimas galėtų padėti labai daug sutaupyti – iki 30 proc. metinių gynybos išlaidų visoje ES ir gerokai padidinti dabartinių gynybos išlaidų veiksmingumą; pabrėžia platesnius šio ES konkurencingumo, atsparumo ir strateginio suverenumo pranašumus, nes jie žada dideles užimtumo galimybes, ekonominę plėtrą ir technologinę lyderystę visoje ES; atkreipia dėmesį į tai, kad tikra bendroji gynybos rinka yra labai svarbi siekiant skatinti Europos įmonių konkurencingumą ne tik ES, bet ir pasaulinėje rinkoje, kurioje jos turi konkuruoti, be kita ko, su JAV pagrindiniais rangovais;

2.mano, kad dėl sudėtingų iššūkių ir grėsmių, su kuriais susiduria ES ir jos valstybės narės, reikia visapusiškai persvarstyti bendradarbiavimo ir koordinavimo gynybos srityje būdus; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi iš esmės pakeisti supratimą apie gynybos pramonės gamybą ir kurti tikrą bendrąją gynybos rinką, kaip raginama E. Lettos, M. Draghi ir S. Niinistö pranešimuose, taip pat Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities; primygtinai ragina valstybes nares įveikti nacionalistinius refleksus savo nacionalinės pramoninės bazės atžvilgiu, planuojant nacionalinę gynybą labiau atsižvelgti į ES lygmens bendradarbiavimo gynybos srityje naudą ir pripažinti esminį aktyvios ES institucijų ir agentūrų paramos vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas tokiam bendradarbiavimui ir jį koordinuojant, kartu stiprinant visų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimą;

3.pabrėžia, kad tik tikra bendroji gynybos rinka gali suteikti priemonių, reikalingų siekiant iš tiesų sukurti ir išlaikyti konkurencingą, novatorišką ir atsparią Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB), kuri galėtų tiekti reikiamą įrangą reikiamais laikotarpiais ir reikiamu mastu, ir kurioje būtų visapusiškai išnaudotas EGTPB ekonominis, pramoninis ir finansinis potencialas; pabrėžia, kad tikra bendroji gynybos rinka yra labai svarbi siekiant užpildyti pajėgumų spragas ir atkurti atgrasymo pajėgumus, taigi ji iš tiesų yra stiprios, suverenios ir konkurencingos Sąjungos kertinis akmuo;

4.primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją skubiai imtis veiksmų siekiant sukurti tikrą bendrąją gynybos rinką tiek pasiūlos, tiek paklausos srityse; primena, kad, siekiant pašalinti minėtas kliūtis ir sumažinti priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių, būtina skubiai, kaip nurodyta E. Lettos ir M. Draghi pranešimuose, vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus pradėti telkti paklausą ir taikyti valdymą visą jų gyvavimo ciklą, supaprastinti reglamentavimą ir užtikrinti tarpvalstybinę pramonės integraciją ES lygmeniu;

5.primena, kad, siekiant visuomenės paramos didesnėms išlaidoms gynybos srityje, svarbu užtikrinti demokratinį teisėtumą, visuomenės pasitikėjimą institucijomis, atskaitomybę ir skaidrumą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sąžiningą ir subalansuotą išlaidų ir naudos, susijusių su padidėjusiomis Europos gynybos išlaidomis, paskirstymą visoje ES;

6.pabrėžia, kad dabartinė gynybos pramonės aplinkos struktūra lemia nereikalingą dubliavimąsi, priklausomybę nuo išorės ir neveiksmingumą ir trukdo stiprinti EGTPB ir ES gynybos parengtį; pabrėžia, kad dėl šio susiskaidymo ir kartu nepakankamų investicijų bei ilgalaikių išlaidų programavimo gynybos srityje stokos negalima įgyvendinti masto ekonomijos, o ji galėtų būti užtikrinta sutelkus gynybos įrangos viešuosius pirkimus ir gamybą Europos įmonėse; pabrėžia, kad itin svarbu įveikti ES gynybos pramonės aplinkos susiskaidymą, išnaudoti masto ekonomijos potencialą ir geriau suprasti kliūtis, trukdančias sukurti bendrąją gynybos rinką; pabrėžia, kad bendroji gynybos rinka turi užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti visų valstybių narių, įskaitant mažesnės ekonomikos valstybes nares, pramonei ir mokslinių tyrimų organizacijoms, įskaitant startuolius, ir neturėtų lemti pernelyg centralizuoto gynybos pramonės modelio; pabrėžia, kad toks rinkos modelis prisideda prie ekonominės sanglaudos, nes įvairiuose ES regionuose, įskaitant mažiau ekonomiškai išsivysčiusius regionus, kuriamos aukštos kokybės gamybos ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros darbo vietos; be to, pažymi, kad tokia geografinė diversifikacija prisideda prie atsparumo ir tiekimo saugumo ir padeda išvengti monopolijų ir nepalankių sąlygų MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms kūrimo;

7.apgailestauja dėl to, kad trūksta šiuo metu visoje ES vykdomo koordinuoto pajėgumų ir išlaidų gynybos produktams planavimo rezultatų, ir kad tai lėmė skirtingas taisykles ir tinkamumo kriterijus bei gynybai ir perginklavimui skirtų lėšų neefektyvų naudojimą, todėl taip skatinamas teisinis netikrumas, o valstybės narės dažnai pirmenybę teikia dvišaliam bendradarbiavimui su ES nepriklausančiomis šalimis; apgailestauja, kad nacionaliniu lygmeniu nustatyti prioritetai dažnai trukdo vaisingam bendradarbiavimui ES viduje;

8.apgailestauja dėl nuolatinės valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo stokos, kurią rodo, be kita ko, nenoras kurti regioninius pramonės kompetencijos centrus, ribotas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir bendrų pajėgumų planavimas, nepakankamas su gynyba susijusių prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų Europos Sąjungoje lygis ir dubliuojami arba prevenciniai gynybos įrangos siuntimo Europos Sąjungoje apribojimai, trukdantys visapusiškai integruotų Europos tiekimo grandinių plėtrai ir sudarantys didelę kliūtį tikros bendrosios gynybos rinkos plėtrai;

9.mano, kad pagal dabartines ES teisės aktų sistemas nesudaromos sąlygos prekių, kurioms būdingi spartūs inovacijų ciklai, viešiesiems pirkimams, pvz., bepiločių orlaivių kūrimo srityje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kurti bendrąją gynybos rinką vis dar trukdo nepakankamai suderintas jos taisyklių taikymas valstybėse narėse ir neproporcingas naudojimasis SESV 346 straipsnyje numatyta išimtimi, ir tai atitinkamai stabdo bendrų ES viešųjų pirkimų gynybos srityje užtikrinimo pažangą; pabrėžia, kad MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms reikalinga speciali parama, kad būtų galima joms sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti gynybos pramonės tiekimo grandinėje, siekiant taip didinti inovacijas ir kartu kurti perteklinius pramonės pajėgumus, nes tai sustiprintų ES atsparumą ir tiekimo saugumą;

10.reiškia susirūpinimą dėl to, kad kurti bendrąją gynybos rinką vis dar trukdo nepakankamai suderintas jos taisyklių taikymas valstybėse narėse; yra ypač susirūpinęs dėl dažno SESV 346 straipsnio taikymo, kurio atžvilgiu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) keliose bylose priėmė sprendimą, kad jis buvo naudojamas nepagrįstai ir todėl netinkamai; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį ir grėsmes ES vienybei, būtina pradėti laikytis požiūrio, kad reikia apsaugoti esminius ES saugumo interesus;

11.mano, kad visapusiškas valstybių narių laikymasis ES bendrosios pozicijos dėl ginklų eksporto13 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99, ELI: http://data.europa.eu/eli/compos/2008/944/oj). yra svarbus bendrosios gynybos rinkos veikimo ramstis; mano, kad dėl to, jog nėra suderintos ES eksporto kontrolės sistemos ir įvairių leidimų, licencijų, sertifikavimo ir patikimumo patikrinimo tarpusavio pripažinimo procedūrų ir dėl su tuo susijusio poveikio siuntimui Europos Sąjungoje ir toliau kyla kliūčių bendrosios gynybos rinkos veikimui; primena, kad šiuo metu gynybos gamyba labai priklauso nuo integruotų tarpvalstybinių tiekimo grandinių, kai komponentai gaunami iš kelių valstybių narių, ir dėl to eksporto blokavimo atveju atsiranda netikrumo pramonei ir tiekimo grandinėms; pabrėžia, kad reikia praktinio sprendimo, kuriuo būtų atsižvelgiama į dabartinę priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių, be kita ko, atsižvelgiant į didėjančią ypatingos svarbos žaliavų svarbą EGTPB ir galimą ES nepriklausančių šalių prievartos priemonių poveikį; pabrėžia, kad be garantuotos ir planuojamos prieigos prie tokių žaliavų kaip retųjų žemių elementai, puslaidininkiai ir aukštos kokybės metalai, plataus užmojo Europos gynybos stiprinimo ir strateginio savarankiškumo tikslai negali būti pasiekti;

12.mano, kad, siekiant užtikrinti valstybių ir ES nepriklausančių NATO sąjungininkių pajėgų suderinamumą ir sąveikumą, labai svarbu, kad ES ir valstybių narių gynybos pajėgumų plėtojimo procesai būtų derinami su NATO gynybos planavimo ir peržiūros procesu; apgailestauja dėl to, kad nėra NATO ir ES bendradarbiavimo susitarimo dėl informacijos apie NATO standartus (STANAG) keitimosi, kurių laikymąsi ES galėtų užtikrinti privalomais techniniais reglamentais; pabrėžia, kad tai, jog nepakankamai užtikrintas standartų laikymasis, pastaraisiais dešimtmečiais lėmė neveiksmingumą, dubliavimąsi ir sąveikumo trūkumą ir iki šiol tebėra problema;

13.primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją pagal kitą daugiametę finansinę programą ES gynybos programoms skirti tinkamą finansavimą, kad valstybes nares būtų galima veiksmingai skatinti dalyvauti bendrų pajėgumų plėtojimo ir viešųjų pirkimų veikloje, o jų gynybos pramonės subjektus – glaudžiau bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu; atkreipia dėmesį į naujų sistemų, pvz., Europos gynybos srities bendrų interesų projektų, įskaitant keturis pavyzdinius projektus, kurie buvo pasiūlyti Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairėse, ir ginkluotės programų struktūrų, potencialą siekiant šių tikslų, skiriant tinkamą ilgalaikį finansavimą; pabrėžia, kad skiriant finansavimą pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, turintiems aiškios Europos pridėtinės vertės ir kuriais būtų užtikrintas sąveikumas, ilgalaikis pramonės tvarumas ir poveikis veiklai;

14.atkreipia dėmesį į dabartinius Europos gynybos pramonės gamybos pajėgumų, kurie vis dėlto yra plečiami, apribojimus ir ragina valstybes nares taikyti europietiškų prekių pirkimo principą, pagal kurį pirmenybė teikiama bendradarbiaujamiesiems viešiesiems pirkimams ir didesnei gynybos produktų gamybai pasinaudojant EGTPB, taip pat Ukrainoje, Europos ekonominės erdvės / Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE/ELPA) šalyse ir, kaip papildoma galimybė, trečiosiose šalyse, su kuriomis Sąjunga yra pasirašiusi saugumo ir gynybos partnerystę, nes taip būtų užtikrinta EGTPB nuspėjama užsakymų apimtis, skatinamos privačios investicijos į su gynybos produktais susijusius mokslinius tyrimus ir plėtrą ir padedama EGTPB užtikrinti pakankamą novatoriškų gynybos produktų tiekimą; ragina valstybes nares pasirašyti sutartis, kuriomis būtų teikiami stabilūs ir vidutinės trukmės bei ilgalaikiai sutelktos Europos produktų paklausos signalai, sukuriantys tikrumą dėl investicijų, kad EGTPB galėtų plėstis;

15.primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares, kiek įmanoma, Ukrainą laikyti neatsiejama bendrosios gynybos rinkos dalimi, sudarant palankesnes sąlygas pramonės partnerystėms, galimybę naudotis bendrų viešųjų pirkimų mechanizmais ir dalyvauti įgyvendinant ES programas, pvz., Europos gynybos fondą (EGF) ir specialiąją paramos Ukrainai priemonę pagal EGPP, kad Ukraina galėtų laipsniškai integruotis į EGTPB tiekimo grandines, atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos ateitis yra ES ir kad jos integracija būtų naudinga tiek EGTPB, pasitelkiant Ukrainos pažangias ir mūšyje įsitvirtinusias gynybos technologijas ir novatoriškus pramonės pajėgumus, tiek Ukrainos gynybos technologinei ir pramoninei bazei;

16.mano, kad reikia gerokai pagerinti Direktyvos 2009/81/EB dėl viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityse įgyvendinimą, ir ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo peržiūrą; pabrėžia, kad naudinga sudaryti sąlygas valstybėms narėms naudotis viena kitos preliminariosiomis sutartimis siekiant trumpuoju laikotarpiu sustiprinti ES gynybos parengtį, kad jos galėtų greičiau ir veiksmingiau vykdyti viešuosius pirkimus, kartu tikintis, kad ilguoju laikotarpiu viešieji pirkimai bus vykdomi pagal bendras arba bendras preliminariąsias sutartis, nuo pat pradžių parengtas laikantis Europos viešųjų pirkimų kriterijų; ragina valstybes nares naudotis įvairių formų sutartimis, kuriose būtų numatyta skatinti inovacijas, konkurenciją ir privataus kapitalo investicijas, užtikrinant visišką atitiktį konkurencijos taisyklėms, sąžiningumo reikalavimams ir kovos su korupcija standartams, ir primena, kad Europos kapitalo rinkos atlieka vieną pagrindinių vaidmenų finansuojant gynybos inovacijas; taip pat mano, kad atliekant bet kokią Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų14 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/24/oj). peržiūrą reikėtų atsižvelgti į saugumo ir gynybos aspektus, pvz., civilinių komponentų buvimą karinėse prekėse; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją atliekant būsimą išsamią Direktyvos 2009/81/EB peržiūrą pateikti atnaujintą inovacijų partnerysčių gynybos srityje versiją, kad ši priemonė būtų geriau pritaikyta gynybos rinkos ypatumams ir dabartinėms sudėtingoms saugumo aplinkybėms;

17.pabrėžia, kad taikydama ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisykles Komisija turi teikti pirmenybę bendrosios rinkos vieningumui ir vientisumui, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų ir užtikrintos vienodos sąlygos valstybėms narėms, užtikrinta jų sanglauda, ypatingą dėmesį skiriant mažesnėms valstybėms narėms, kurių fiskaliniai pajėgumai remti savo nacionalinę gynybos pramonę yra santykinai labiau riboti; pabrėžia, kad platus nacionalinių subsidijų naudojimas investicijoms į gynybą remti gali suskaidyti bendrąją rinką ir pakenkti vienodų sąlygų įmonėms, ypač MVĮ, sudarymui visoje ES;

18.ragina Komisiją pateikti rekomendaciją dėl SESV 346 straipsnio aiškinimo, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos suderintam ir vienodam požiūriui visoje ES, atliepiant poreikį griežtai apsaugoti esminius valstybių narių saugumo interesus, ir kad 346 straipsnis būtų taikomas išimties tvarka, atsižvelgiant į dabartinę tarpusavyje susijusios saugumo struktūros ES tikrovę; mano, kad Komisijai turėtų būti suteikta galimybė kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti bendrą SESV 346 straipsnio įgyvendinimo būklę, kad būtų ištaisytas bet koks galimas struktūrinis piktnaudžiavimas, laikantis ESTT praktikos ir atsižvelgiant į dabartinę tarpusavyje susijusios saugumo struktūros ES tikrovę;

19.pabrėžia, kad būtina teikti tikslinę paramą, visų pirma naujų produktų prototipų bandymams, ir teikti pirmenybę investicijoms į naujas ir proveržio technologijas; atkreipia dėmesį į glaudaus bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos ir technologijų suinteresuotaisiais subjektais šiose labai novatoriškose srityse pridėtinę vertę; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti įmonių, įskaitant MVĮ, kurios investuoja į tokias inovacijas, finansinį gyvybingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečiomis priemonėmis turėtų būti palengvinamas tarpvalstybinis MVĮ bendradarbiavimas, visų pirma kibernetinių, dirbtinio intelekto, bepiločių ir dvejopo naudojimo technologijų srityse, remiantis esamais kompetencijos centrais valstybėse narėse;

20.ragina valstybes nares ir Komisiją parengti Europos „gynybos inovacijų skatinimo“ iniciatyvą, analogišką tokiems koncepciniams modeliams kaip JAV gynybos pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūros (DARPA) modelis ar NATO Šiaurės Atlanto gynybos inovacijų spartinimo iniciatyva (DIANA), pagal kurią būtų finansuojami didelės rizikos ir didelės grąžos gynybos mokslinių tyrimų projektai ir būtų sudarytos sąlygos greičiau atlikti bandymus ir integruoti pažangiąsias technologijas į Europos gynybos pajėgumų programas; pažymi, kad pagal esamas ES mokslinių tyrimų ir plėtros priemones, įskaitant EGF, ES gynybos inovacijų sistemą (EUDIS) ir ES gynybos inovacijų centrą (HEDI), rezultatų nuosavybės teisė priklauso naudos gavėjams, o Komisijai ir finansavimą bendrai skiriančioms valstybėms narėms suteikiamos teisės yra labai ribotos ir nėra susijusios su gamyba; ragina Komisiją parengti tinkamą intelektinės nuosavybės teisių tvarką, kuri būtų pritaikyta gynybos srities opiems klausimams ir kartu būtų pakankamai patraukli tiek nacionalinėms gynybos ministerijoms, tiek pramonei, siekiant užtikrinti, kad programa galėtų patenkinti pajėgumų poreikius ir prioritetus;

21.pabrėžia, kad reikia supaprastinti taisykles ir pašalinti kliūtis, susijusias su gynybos produktų siuntimu Europos Sąjungoje, be kita ko, užtikrinti kriterijų ir sertifikavimo tarpusavio pripažinimą ir supaprastinti prašymus suteikti išankstinį leidimą; apgailestauja dėl to, kad mažai naudojamasi bendrosiomis siuntimo licencijomis pagal Direktyvą 2009/81/EB, bet plačiai naudojamasi individualiomis licencijomis, ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti galimybėmis supaprastinti taisykles ir sumažinti administracinę naštą pagal dabartinę teisinę sistemą; ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymus, kaip toliau derinti gynybos produktų siuntimą Europos Sąjungoje, užtikrinti labiau supaprastintą tokių produktų apyvartą Sąjungoje, visų pirma panaikinti leidimų išdavimo reikalavimus komponentams, kurie jau integruoti arba turi būti integruoti į gynybos produktą ir kurie negali būti siunčiami ar eksportuojami kaip tokie; be to, ragina valstybes nares siekti to paties tikslo ir skubiai perkelti į nacionalinę teisę ir taikyti gynybos parengties bendrajame rinkinyje pasiūlytas priemones, susijusias su gynybos produktų siuntimu Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares visapusiškai laikytis ES bendrosios pozicijos dėl ginklų eksporto ir, kai įmanoma, išnagrinėti galimybę toliau derinti gynybos prekių eksporto taisykles; siūlo, kaip galimus atskaitos taškus, suderinti eksporto kontrolės sistemas, išplėsti bendrąsias siuntimo licencijas arba Acheno sutarties taikymą ir sustiprinti BVPA direktyvos15 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (OL L 157, 2014 5 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/66/oj). įgyvendinimą, siekiant palengvinti su gynyba susijusių produktų siuntimą ES viduje;

22.ragina Komisiją, EGA ir valstybes nares parengti patikimumo patikrinimo ir sertifikavimo tarpusavio pripažinimo sistemą, kad vienoje valstybėje narėje išduoti patikimumo pažymėjimai būtų pripažįstami ir kitose valstybėse narėse; siūlo sudaryti savanorišką susitarimą dėl ES valstybių narių susitarimų dėl patikimumo patikrinimo tarpusavio pripažinimo, pagal kurį įmonė ar asmuo, turintis vienos valstybės narės išduotą nacionalinį patikimumo pažymėjimą, turėtų teisę į tai, kad kitos valstybės narės, prisijungusios prie susitarimo, pripažintų tą patikimumo pažymėjimą, su sąlyga, kad būtų užtikrintas tinkamas keitimasis informacija ir priežiūra; ragina EGA palengvinti šio susitarimo rengimą ir ragina valstybes nares greitai jį sudaryti;

23.pabrėžia, kad būtina didinti Europos gynybos tiekimo grandinių atsparumą ir mažinti pavienius nepakankamumo taškus ir galimą ES nepriklausančių šalių prievartos priemonių poveikį, kaip matyti iš Kinijos grasinimų apriboti žaliavų eksportą; reikalauja, kad įgyvendinant Ypatingos svarbos žaliavų aktą16 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1252, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus ypatingos svarbos žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1724 ir (ES) 2019/1020 (OL L, 2024/1252, 2024 5 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1252/oj)., ypatingas dėmesys būtų skiriamas gynybos poreikiams;

24.ragina Komisiją ir valstybes nares kurti tiekimo grandinės įvairinimo paskatas, įskaitant paramą naujiems rinkos dalyviams ir MVĮ; pabrėžia, kad siekiant ekonominio efektyvumo neturi būti pakenkta nacionaliniam tiekimo saugumui; ragina Komisiją stebėti tiekimo grandinės riziką ir nustatyti pavojingas koncentracijos sritis, reguliariai teikiant ataskaitas apie pažangą, daromą tiekimo įvairinimo srityje; be to, ragina Komisiją reaguoti į situacijas, kai ES nepriklausančių šalių subtiekėjai atsisako tiekti medžiagas, jei jos yra numatytos karinėms reikmėms; pabrėžia, kad reikia teisinės sistemos, kuria būtų užtikrinamas sutarčių vykdymo patikimumas visoje gynybos tiekimo grandinėje; ragina Komisiją sudaryti strategines atsargas pagal ES pasirengimo krizėms strategiją; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia pagal EGPP nustatytos tiekimo saugumo tvarkos svarbą;

25.pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad gynybos pramonės gamyba, investicijos ir vertės kūrimas būtų geografiniu atžvilgiu subalansuoti ir prisidėtų prie ekonominės ir socialinės konvergencijos Europos Sąjungoje bei atsparumo didinimo užtikrinant geografinę diversifikaciją ir atspindėtų realias grėsmes saugumui, su kuriomis susiduria valstybės narės savo atitinkamose kaimyninėse šalyse; ragina investicijas į gynybą planuoti taip, kad būtų stiprinama socialinė sanglauda tiek pačiuose regionuose ir valstybėse narėse, tiek tarp jų, kartu didinant atsparumą gynybos krizių metu, su sąlyga, kad tai nepakenks išlaidų veiksmingumo, spartos ir konkurencijos tikslui;

26.ragina Komisiją pateikti aiškias gaires, kaip vertinti gynybos ir saugumo aspektus priimant įmonių susijungimų kontrolės sprendimus, turinčius poveikio EGTPB, laikantis ES konkurencijos politikos; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę ES konkurencijos taisykles tikslingai pritaikyti taip, kad būtų geriau tenkinami unikalūs gynybos pramonės poreikiai, pvz., nustatyti tikslinę bendrąją išimtį gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, finansuojamiems ES programų lėšomis; pabrėžia, kad tiekimo saugumas ir strateginės priklausomybės mažinimas turėtų būti laikomi teigiamais kriterijais vertinant įmonių susijungimus ar pagalbos priemonėmis gynybos sektoriuje;

27.pabrėžia, kad reikia numatyti aktyvesnį ES vaidmenį išlaikant investicijas į dvejopo naudojimo technologijas ir produktus, visų pirma tuomet, kai jie priklauso gynybos produktų tiekimo grandinei, nes tai padėtų didinti ES tiekimo saugumą ir atsparumą kilus hibridinėms ir naujo tipo grėsmėms; pasisako už tai, kad būtų remiamas šių technologijų komercializavimas civilinėms reikmėms, nes tai padėtų išplėsti rinkos galimybes, sukurti teigiamą šalutinį poveikį ir sustiprinti EGTPB skatinant plėtojimo karinėms reikmėms ir plėtojimo civilinėms reikmėms sinergiją; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti paskatas, kad ypatingos svarbos gynybos produktų išteklių tiekimo grandinės apsiribotų ties ES teritorija, be kita ko, pasitelkiant sustiprintą Gynybos nuosavo kapitalo priemonę, skirtą vėlyvojo etapo komercializacijai, masto didinimo finansavimui ir MVĮ prieigai prie bandymų koridorių ir kibernetinių poligonų; pabrėžia, kad naujasis kosmoso sektorius ir jo novatoriškas potencialas dvejopo naudojimo technologijų srityje turėtų būti visapusiškai išnaudojami gynybos ir civilinės plėtros srityse;

28.ragina Komisiją įvertinti teisinius, procedūrinius ir reglamentavimo pakeitimus, kurie būtų būtini siekiant užtikrinti, kad ES ir jos valstybės narės viešųjų pirkimų gynybos srityje ir gamybos taisykles galėtų greitai pritaikyti karo ar didelės saugumo krizės atveju ir užtikrintų, kad nebūtų bendrosios rinkos suktrikdymo; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad tokia veikla būtų suderinta su tiekimo saugumo tvarka, įtraukta į EGPP; pabrėžia pasirengimo, t. y. nenumatytų atvejų priemonių sistemos ypatingos skubos viešiesiems pirkimams ir pramonės gamybos didinimui, kuri prireikus galėtų būti greitai aktyvuota, sukūrimo svarbą;

29.mano, kad ES institucijos ir agentūros turėtų stiprinti savo vaidmenį, palengvindamos valstybių narių veiksmų koordinavimą, ir palankiai vertina EGA indėlį, visų pirma vykdant Pajėgumų plėtojimo planą ir atliekant suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje, ir pabrėžia, kad reikėtų visapusiškai naudotis jos ekspertinėmis žiniomis; pabrėžia itin svarbų EGA vaidmenį propaguojant bendrąją gynybos rinką ir ragina valstybes nares stiprinti EGA įgaliojimus ir išteklius šioje srityje; remia aktyvesnį EGA dalyvavimą ES gynybos iniciatyvose ir nustatant nuolatines kliūtis bendrajai gynybos rinkai; ragina plėtoti ir regioniniu mastu diegti gynybos inovacijų centrą (HEDI), kuris veiktų Europos gynybos agentūroje, siekiant išplėsti jo, kaip pagrindinės platformos, jungiančios MVĮ, startuolius, mokslinių tyrimų centrus ir pagrindinius rangovus, vaidmenį; tvirtai mano, kad sustiprinus EGA bus paskatintas tarpusavio pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, o to reikia bendrosios gynybos rinkos kūrimui paspartinti, nes agentūra turi unikalią galimybę suderinti nacionalinius ir Europos interesus; taip pat palankiai vertina daugiašalių viešųjų pirkimų agentūrų, pvz., Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinės organizacijos, indėlį, nes jos skatina valstybes nares ir ES nepriklausančias valstybes partneres derinti įrangą;

30.pabrėžia, kad reikia toliau skirti Europos lėšų gynybos produktų inovacijų komercializacijos atotrūkiui pašalinti; ragina stiprinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės turėtų realią ir išplečiamą prieigą prie privataus kapitalo ir gynybos programų, be kita ko, supaprastinant viešuosius pirkimus, inovacijoms palankias taisykles ir teikiant tarpvalstybinę ryšių užmezgimo paramą, taip užtikrinant didesnį jų dalyvavimą ir teisingesnį lėšų paskirstymą; pabrėžia, kad kaip vieną iš HEDI veiklos krypčių svarbu steigti regioninius gynybos technologijų inkubatorius, siekiant remti tarpvalstybinius MVĮ konsorciumus, teikti mentorystės paslaugas gynybos viešųjų pirkimų srityje ir palengvinti novatoriškų technologijų bandymą ir patvirtinimą bendradarbiaujant su kariniais galutiniais vartotojais;

31.pabrėžia, kad ES ir NATO turi pasirašyti išsamų bendradarbiavimo susitarimą dėl pajėgumų planavimo ir plėtojimo, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir papildomas planavimas ir sąveikūs gynybos pajėgumai, taip pat dėl standartizavimo; pabrėžia, kad vykdant tokį bendradarbiavimą turi būti gerbiamas abiejų organizacijų savarankiškumas, vengiama dubliavimosi ir skatinamas sąžiningas naštos pasidalijimas; ragina Komisiją bendradarbiaujant su EGA parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų sukurta suderinta ES teisiškai privalomų techninių standartų ir gynybos produktų sertifikavimo sistema, remiantis Europos gynybos standartų etalonine sistema (EDSTAR) ir, kai tinkama, į ES teisės aktus kodifikuojant atrinktus NATO standartus (STANAG); be to, ragina Komisiją užuot nacionaliniu lygmeniu atskirai tvirtinant kiekvieną gynybos produktą, pasiūlyti bendrą Europos gynybos įrangos bandymų ir sertifikavimo sistemą, įskaitant bendrą bandymų ir sertifikavimo infrastruktūrą; ragina valstybes nares savo viešųjų pirkimų ir pajėgumų plėtros pastangas suderinti su NATO gynybos planavimo prioritetais, užtikrinant visapusišką sistemų sąveikumą ir vengiant lygiagrečių struktūrų; pabrėžia, kad stipresnė ir labiau integruota Europos gynybos pramonė turėtų padėti padidinti Europos indėlį pasidalijant NATO ir transatlantinę naštą, tuo pačiu išlaikant atvirą bendradarbiavimą su patikimais partneriais, tokiais kaip Ukraina, EEE narėmis esančios ELPA šalys ir saugumo ir gynybos partnerystės valstybės; ragina įgyvendinti NATO greitojo priėmimo veiksmų planą, kuriuo siekiama paspartinti nacionalinius viešųjų pirkimų procesus ir pastangas pertvarkyti įsigijimo ciklus, bandymų protokolus ir sertifikavimo sistemas, užtikrinant, kad karinės inovacijos neatsiliktų nuo grėsmių aplinkos.

32.atkreipia dėmesį į su gynyba susijusias rekomendacijas, kurias 2024 m. savo pranešime „Daug daugiau nei rinka“ pateikė buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta; pažymi, kad mokestinės kliūtys ir skirtingos pridėtinės vertės mokesčio procedūros bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų programose trukdo siekti gynybos parengties 2030 m. tikslų, didinti gynybos pramonės sektorius ir plėsti bendras programas; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į E. Lettos pranešimą ir dėti daugiau pastangų mokestinėms kliūtims sumažinti;

33.ragina valstybes nares propaguoti karjeros galimybes gynybos technologijų sektoriuje jauniesiems specialistams, be kita ko, rengiant informuotumo apie šio sektoriaus indėlį į Europos saugumą ir technologines inovacijas didinimo kampanijas; ragina steigti viešojo ir privačiojo sektorių gynybos įmonių, švietimo įstaigų ir vyriausybių partnerystes, siekiant sukurti talentų bazę; ragina valstybes nares ir Komisiją vedant dialogą su socialiniais partneriais, įskaitant profesines sąjungas, pasiūlyti konkretiems sektoriams skirtas įgūdžių strategijas, pavyzdžiui, mokymo programas ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybes, kad būtų užpildytos dabartinės ir būsimos įgūdžių spragos gynybos pramonėje; šiuo tikslu siūlo į Įgūdžių sąjungos darbotvarkę aiškiai įtraukti gynybos sektorių, palengvinant kvalifikuotų darbuotojų judumą tarp valstybių narių į tas vietas, kur jų labiausiai reikia;

34.ragina Komisiją atliekant nepriklausomą poveikio vertinimą tiksliau kiekybiškai įvertinti galimą finansinę ir operatyvinę naudą, kurią teiktų bendroji gynybos rinka, įskaitant efektyvumo ir kolektyvinių karinių pajėgumų didėjimą; ragina sukurti vieną bendrą kontaktinį punktą, kuriame suinteresuotieji subjektai galėtų pranešti apie kliūtis, rinkti įrodymus ir stebėti, kaip valstybės narės laikosi reikalavimų;

35.palankiai vertina 2025 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose raginama rengti ES gynybos pramonės parengties metinę ataskaitą, ir ragina ją papildyti „gynybos bendrosios rinkos rezultatų suvestine“, kurią Komisija skelbia bendradarbiaudama su EGA; pabrėžia, kad šioje rezultatų suvestinėje turėtų būti stebimi tokie rodikliai kaip bendrai arba atviro ES masto konkurso būdu vykdomų viešųjų pirkimų gynybos srityje dalis, tarpvalstybinio pramonės bendradarbiavimo lygis, MVĮ dalyvavimo lygis ir sistemų dubliavimo sumažinimas; pabrėžia, kad joje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ES gynybos programų socialinę ir ekonominę naudą visose valstybėse narėse ir regionuose, įskaitant darbo vietų kūrimą ir pramonės plėtrą, siekiant padėti tobulinti politiką ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą;

36.yra tvirtai įsitikinęs, kad, siekiant užtikrinti ES gynybos politikos demokratinį teisėtumą ir skaidrumą hibridinio karo ir dezinformacijos kampanijų metu, Parlamentui turi tekti pagrindinis vaidmuo planuojant, prižiūrint ir tikrinant šį procesą; pabrėžia, kad turi būti užtikrintas skaidrumas ir atskaitingumas; ragina Komisiją, Tarybą, valstybes nares ir EGA užtikrinti saugius keitimosi įslaptinta ir konfidencialia informacija su Parlamentu, gynybos pramone ir nacionalinėmis valdžios institucijomis kanalus;

37.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.