1.pripažįsta, kad apskritai padidėjo ES valstybių narių išlaidos gynybai ir tai aiškiai parodo jų pasiryžimą reaguoti į blogėjančią saugumo aplinką didinant karinius pajėgumus, stiprinant atgrasymą ir konsoliduojant jų kolektyvinį įsipareigojimą Europos bei transatlantinei gynybai; pažymi, kad kai kurios valstybės narės, visų pirma esančios prie rytinių ES sienų, pasiekė arba viršijo NATO išlaidų tikslą iki 2025 m. pabaigos 2 proc. savo BVP skirti gynybos išlaidoms;

2.taip pat pripažįsta, kad siekiant stiprinti Europos saugumą ir gynybą reikia ne tik padidinti nacionalines gynybos išlaidas, bet ir visapusiškai pereiti prie didesnio koordinavimo, veiksmingumo ir integracijos valstybėms narėms plėtojant ir įgyvendinant savo gynybos politiką bei aprūpinant ją ištekliais; pabrėžia, kad šis perėjimas nuo vyraujančio nacionalinio požiūrio į gynybą prie Sąjungos kolektyvinio saugumo ir atgrasomojo poveikio bendro supratimo turi būti vykdomas visapusiškai paisant valstybių narių suvereniteto ir jų kompetencijos saugumo ir gynybos srityse, laikantis ES sutarties 4 straipsnio 2 dalies;

3.pažymi, kad, nepaisant didesnių pastangų gynybos srityje, ES ir jos valstybės narės ir toliau susiduria su nuolatiniais strateginių kolektyvinių pajėgumų, vadovavimo ir kontrolės struktūrų bei tvarių karinių pajėgumų trūkumais; ypač akcentuoja, kad valstybės narės nustatė spragas šiose pradinėse prioritetinėse pajėgumų srityse Kaip išvardyta bendro komunikato „Taikos išsaugojimas. Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairės“ 3 puslapyje.: oro ir priešraketinės gynybos, artilerijos sistemų, raketų ir šaudmenų, dronų ir antidroninių sistemų, strateginių įgalinančių priemonių, be kita ko, susijusių su kosmosu ir ypatingos svarbos infrastruktūra, karinio mobilumo, kibernetinės, DI ir elektroninės kovos, antžeminės kovos, taip pat laivybos saugumo; pabrėžia, kad šios spragos labai riboja ES ir jos valstybių narių gebėjimą sustiprinti atgrasomąjį poveikį ir išlaikyti ilgalaikį plataus masto angažavimąsi gynybos srityje esant didesnei hibridinio ar konvencinio karo veiksmų tikimybei; ragina skubiai imtis priemonių šiems kritiniams pajėgumų trūkumams pašalinti pasitelkiant tvirtesnį bendradarbiavimą tiek strateginiais, tiek pramonės klausimais, koordinuotą planavimą ir tikslines investicijas, kad būtų užtikrinta gynybos parengtis; pripažįsta EGTPB suinteresuotųjų subjektų pastangas siekiant atremti šiuos iššūkius;

4.pabrėžia, kad siekiant užpildyti pajėgumų spragas reikia sukurti autonomines strategines įgalinančias priemones, be kurių valstybių narių ginkluotosios pajėgos negali veiksmingai vykdyti bendrų karinių operacijų; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja sukurti saugią ir patikimą bendrą vadovavimo, kontrolės, ryšių, žvalgybos, stebėjimo, taikinio aptikimo ir išžvalgymo struktūrą, taip pat bendrus gynybos pajėgumus kosmoso, strateginio transportavimo oru ir jūra, degalų pripylimo skrendant bei cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės rizikos prevencijos srityse; giria EGA už darbą, kurį atliekant apžvelgiama ir analizuojama ES gynybos aplinka ir teikiamos rekomendacijos dėl bendradarbiavimo galimybių plėtojant ir įsigyjant pajėgumus atsižvelgiant į pajėgumų plėtojimo prioritetus ir suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje;

5.primena, kad NATO ir ES vaidmenys vienas kitą papildo ir stiprina, taip pat yra suderinami; ragina ES valstybes nares ir NATO sąjungininkes aktyviau bendradarbiauti, laikantis 2023 m. sausio 10 d. trečiosios bendros deklaracijos dėl ES ir NATO bendradarbiavimo, kad būtų plėtojami gynybos pajėgumai ir užpildytos esamos spragos; akcentuoja, kad visos Europos pastangos šiuo tikslu turėtų būti dedamos glaudžiai koordinuojant veiksmus su NATO, siekiant stiprinti pramonės bendradarbiavimą ir sąveikumą; ragina Europą aktyviau dalyvauti esamose NATO bendradarbiavimo struktūrose ir taip pat primena, kad reikia užtikrinti ES pajėgumų plėtojimo planavimo proceso ir NATO planavimo ir peržiūros proceso rezultatų suderinamumą; ragina gerinti ES valstybių narių ir NATO sąjungininkių karinės įrangos sąveikumą, visų pirma užtikrinant jų standartų ir specifikacijų suderinamumą;

6.pripažįsta, kad esama neatidėliotinų gynybos poreikių, kuriuos vis dar reikia patenkinti pasitelkiant ES nepriklausančių šalių tiekėjus arba paramą; taip pat pabrėžia, kad Europos saugumas tebėra labai priklausomas nuo ES nepriklausančių šalių gynybos pramonės; pabrėžia, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į reikalavimą, kad ES prisiimtų didesnę atsakomybę už gynybą, reikia užtikrinti valdomą ir laipsnišką perėjimą nuo priklausomybės nuo ES nepriklausančių šalių prie strateginio savarankiškumo ir stiprinti EGTPB; pritaria tikslui gerokai sumažinti arba palaipsniui panaikinti, kiek įmanoma, priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių gamintojų ir tiekėjų, be kita ko, žaliavų ir retųjų žemių mineralų srityje, kai ES yra arba gali būti sukurti lygiaverčiai sprendimai, kurie yra nepaprastai svarbūs siekiant ES strateginio savarankiškumo ir tiekimo saugumo; todėl ragina imtis priemonių, kuriomis būtų stiprinama EGTPB ir didinamas jos konkurencingumas, be kita ko, ES plačiu užmoju ir dinamiškai teikiant pirmenybę viešiesiems pirkimams gynybos srityje, ES įmonėms užtikrinant atviras ir konkurencingas rinkas, tarpvalstybinį pramonės bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir su patikimais bei bendraminčiais partneriais, taip pat sąžiningas MVĮ galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

7.akcentuoja, kad, jei nebus sukurta visapusiškai veikianti ES bendroji gynybos produktų ir paslaugų rinka, kyla pavojus, kad nacionalinių gynybos išlaidų padidinimas neturės reikšmės dėl neveiksmingumo ir taip bus prisidėta prie tolesnės EGTPB fragmentacijos; ragina valstybes nares stiprinti bendrus viešuosius pirkimus gynybos srityje ir bendradarbiavimą gynybos pajėgumų plėtojimo srityje, kad būtų padidintas sąveikumas ir pakeičiamumas, užtikrintas veiksmingas išteklių paskirstymas, sustiprinta EGTPB, pritraukta privačiųjų investicijų, sumažinta ES gynybos rinkos fragmentacija, taip pat skirtingų gynybos produktų, kuriais tenkinami panašūs operaciniai poreikiai visoje Sąjungoje, įvairovė; pabrėžia, kad viešuosius pirkimus, susijusius su pavyzdiniais projektais, turi bendrai vykdyti dalyvaujančios valstybės narės ir kad pavyzdiniais projektais turi būti prisidedama prie tikslo iki 2027 m. pabaigos 40 proc. gynybos viešųjų pirkimų organizuoti kaip bendrus viešuosius pirkimus;

8.atkreipia dėmesį į Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą pradėti įgyvendinti pradinių Europos parengties pavyzdinių iniciatyvų rinkinį, kaip komunikato „Taikos išsaugojimas. Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairės“ dalį; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Vadovų Taryba patvirtino šias veiksmų gaires, o valstybės narės įsipareigojo parengti keturias pradines Europos parengties pavyzdines iniciatyvas – Europos gynybinę dronų iniciatyvą, Rytinio flango sargybą, Europos oro skydą ir Europos kosmoso skydą; pažymi, kad šie siūlomi pavyzdiniai projektai apima labai įvairius gynybos pajėgumus; be to, pažymi, kad jie yra kompleksinio pobūdžio ir jais prisidedama prie visų Sąjungos saugumo interesų; todėl primygtinai ragina Komisiją, dalyvaujančias valstybes nares ir EGA aiškiai nustatyti konkrečius kiekvieno iš šių projektų įgyvendinimo tikslus, tvarkaraštį ir tarpines reikšmes, finansavimo pasiūlymus, valdymo mechanizmus, technologinę taikymo sritį ir numatomą dydį; akcentuoja, kad reikia numatyti operatyvinę koncepciją ir aiškią valdymo sistemą, kad būtų galima nustatyti, kas ką daro, ypač tais atvejais, kai tai turi tarpvalstybinių padarinių, pavyzdžiui, kai priešiškas dronas skrenda iš vienos valstybės narės į kitą; pabrėžia, kad šie projektai turėtų būti rengiami ir įgyvendinami visapusiškai, užtikrinant, kad į juos kartu su pažangiomis technologijomis būtų įtraukti įprastiniai gynybos komponentai, siekiant garantuoti operacijų tvarumą užsitęsusių konfliktų atveju; ragina dalyvaujančias valstybes nares užtikrinti, kad būtų pasiektos kiekvieno projekto tarpinės reikšmės, užbaigti kurti veiksmų gairėse apibrėžtas pajėgumų koalicijas ir dėti visas pastangas, kad būtų greitai pradėti įgyvendinti pavyzdiniai projektai, laikantis 2025 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų;

9.palankiai vertina pagal Europos gynybinę dronų iniciatyvą pasiūlytą požiūrį, kuriuo vadovaujantis siekiama sukurti technologiškai pažangią daugiasluoksnę sistemą, turinčią sąveikius pajėgumus dronams aptikti, sekti ir neutralizuoti, taip pat pajėgumus antžeminiams taikiniams sunaikinti tiksliais smūgiais naudojant dronų technologiją; pripažįsta, kad kovos su dronais pajėgumai turėtų būti visiškai sąveikūs ir sujungti tarp valstybių narių, siekiant užtikrinti informuotumą apie padėtį ES lygmeniu ir ES valstybių narių gebėjimą veikti kartu bei apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą bendradarbiaujant su NATO; pripažįsta, kad siekiant sukurti veikiančią gynybinę dronų sistemą pagal šią iniciatyvą kyla iššūkių, todėl ragina pirmiausia įgyvendinti bandomuosius projektus, kuriuose dalyvautų mažesnis skaičius valstybių narių, o kai sistemos veiks pakankamai gerai ir bus efektyvios, kad jas būtų galima diegti plačiau, pereiti prie 360 laipsnių požiūrio;

10.pabrėžia, kad pavyzdiniuose projektuose turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius ES rytinio flango gynybos ir atgrasymo reikalavimus; palankiai vertina pagal Rytinio flango sargybą siūlomą požiūrį, kuriuo siekiama stiprinti su Rusija besiribojančių valstybių narių pajėgumus atremti įvairiausias grėsmes ir riziką, įskaitant hibridines grėsmes, Rusijos šešėlinio laivyno naudojimą sabotažo operacijoms ir stebėjimui vykdyti ir ginkluotos agresijos riziką; akcentuoja, kad joje integruojami keturi elementai – antžeminė gynyba, informuotumas apie padėtį, oro gynybos ir antidroninės sistemos, taip pat jūrų saugumas Baltijos jūroje ir Juodojoje jūroje; pritaria pasiūlytam tikslui sukurti visapusiškus sienų gynybos pajėgumus, kuriais būtų prisidedama prie visos Sąjungos saugumo, apimančius daugelio sričių stebėjimo sistemas, dronų ir antidroninius pajėgumus, elektroninės kovos pajėgumus, tikslių smūgių sistemas ir atsakomąjį operatyvinį koordinavimą; ragina įtraukti priemones, skirtas išankstiniam atsparumui didinti, infrastruktūros apsaugos priemonėms ir kibernetinės gynybos pajėgumams stiprinti, taip pat regioniniam sąveikumui bei visapusiškai operacinei parengčiai krizės atveju užtikrinti;

11.pabrėžia, kad pavyzdiniai projektai suteikia didelę galimybę sustiprinti EGTPB konkurencingumą, veiksmingumą ir inovacinius pajėgumus; pripažįsta, kad reikia nustatyti plačiu mastu sutartą termino „bendro intereso pavyzdiniai projektai“ apibrėžtį – tai didelio masto visos Europos bendradarbiavimo iniciatyvos gynybos pajėgumų ir pramonės plėtros srityje, įskaitant strategines įgalinančias priemones pagal bendrą sistemą, pvz., EGPP, kuriose dalyvauja kuo daugiau valstybių narių, – pagal kurią vykdant ES gynybos ir pramonės politiką juos būtų galima nuosekliai nustatyti ir įgyvendinti; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu apibrėžti pavyzdinius projektus siekiant užtikrinti veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą, sutelkti išteklius, kad būtų pašalintos ypatingos svarbos pajėgumų spragos, ir sukurti tikrą Europos gynybos sąjungą;

12.pabrėžia, kad strateginiu požiūriu svarbu stiprinti EGTPB bendradarbiaujant su Ukraina, asocijuotosiomis šalimis pagal Europos ekonominės erdvės susitarime OL L 1, 1994 1 3, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_internation/1994/1/oj. nustatytą bendradarbiavimo sistemą, bendramintėmis ES nepriklausančiomis šalimis ir šalimis, su kuriomis ES yra pasirašiusi saugumo ir gynybos partnerystes; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Ukrainos gynybos pramonė įgijo svarbių technologinių ekspertinių žinių ir praktinės patirties, grindžiamų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų patirtimi mūšio lauke, ir atkreipia dėmesį į siūlomą Dronų aljansą su Ukraina; siekiant spręsti lėtų inovacijų ciklų ES problemą, susieti mokslinius tyrimus ir plėtrą bei gamybą ir užtikrinti nuolatinę technologinę plėtrą, rekomenduoja užtikrinti, kad pavyzdiniuose projektuose galėtų dalyvauti, kiek įmanoma ir visapusiškai paisant ES bei jos valstybių narių saugumo interesų, Ukraina, asocijuotosios šalys ir šalys, pasirašiusios saugumo ir gynybos partnerystę su ES;

13.pabrėžia, kad pavyzdinių projektų tikslai turi būti suderinti su sutartais ES gynybos tikslais ir derėti su NATO pajėgumų plėtojimo tikslais; be to, pabrėžia, kad jie turėtų apimti novatoriškas gynybos technologijų sritis ir prisidėti prie pažangiausių gynybos pajėgumų, kuriais būtų reaguojama į šiuolaikinio karo reikalavimus, plėtojimo, įskaitant didėjantį poreikį į tinklą sujungti karines daug sričių apimančias operacijas, karines pajėgas ir ginklus, užtikrinti kibernetinę gynybą, kurti žvalgybos duomenų rinkimo, saugojimo, tvarkymo, dalijimosi jais, be operatoriaus veikiančias sistemas ir DI grindžiamas sprendimų priėmimo paramos priemones, vykdyti tikslius smūgius giliame priešo užnugaryje ir atremti dronų išpuolius; akcentuoja, kad svarbu etiškai ir atsakingai naudoti DI sistemas, visapusiškai laikantis tarptautinės humanitarinės teisės;

14.ragina Komisiją ir ES valstybes nares į pagrindinius ES gynybos prioritetus integruoti kibernetinę sritį ir skaitmenines technologijas, kad būtų užtikrintas duomenų suverenumas ir kolektyvinis pasirengimas hibridinėms bei kibernetinėms grėsmėms; pabrėžia, kad kibernetinio saugumo ir atsparumo užtikrinimas turėtų būti visų pavyzdinių projektų horizontalusis tikslas, garantuojantis saugią skaitmeninę infrastruktūrą, vadovavimo ir kontrolės sistemų apsaugą bei duomenų srautų vientisumą visose veiklos srityse, laikantis ES kibernetinės gynybos politikos ir Strateginio kelrodžio prioritetų;

15.pabrėžia, kad reikia įgyvendinti pavyzdinius projektus, apimančius kosmoso sritį – vis labiau militarizuojamą strateginę sritį, nes nuo jos priklauso keletas su saugumu susijusių veiklos sričių, pavyzdžiui, saugus ryšys ir žvalgybos informacijos rinkimas; be to, pabrėžia, kaip svarbu integruoti pavyzdinius projektus į strateginę transporto ir logistikos infrastruktūrą, pavyzdžiui, tarpvalstybinius karinio mobilumo koridorius ir dvejopo naudojimo infrastruktūrą, visų pirma Rytų ir Pietryčių Europoje, kurie yra ypač svarbūs greitam dislokavimui ir atsparumui rytiniame flange užtikrinti;

16.pabrėžia, kad pavyzdiniais projektais turėtų būti siekiama skatinti glaudesnį bendradarbiavimą ir inovacijas valdymo mechanizmų srityje ES lygmeniu ir tarp valstybių narių, pademonstruojant geriausią praktiką siekiant bendros ir suderintos Europos gynybos strategijos, sykiu taip pat atsižvelgiant į Ukrainoje įgytas žinias apie šiuolaikinio karo vykdymo būdą; pabrėžia, kad Komisija turėtų nustatyti aiškias trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę pavyzdinių projektų plėtojimo strategijas, užtikrinančias, kad ilgalaikės mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų pastangos būtų nuosekliai derinamos su trumpalaikėmis investicijomis į ypatingos svarbos gynybos pajėgumus, siekiant užtikrinti tiek technologinę pažangą, tiek nedelsiamą operatyvinę parengtį; be to, pabrėžia, kad geras pavyzdinių projektų valdymas turi būti grindžiamas bendra vizija ir veiksmingu jų vadinamųjų programinių subjektų, t. y. Komisijos, ES valstybių narių vyriausybių, karinių štabų ir viešųjų pirkimų agentūrų, taip pat gynybos pramonės įmonių, veiklos koordinavimu; mano, kad pavyzdiniams projektams galėtų būti naudingas esamas bendradarbiavimas pagal PESCO ir Europos gynybos fondo (EGF) projektus ir jie galėtų būti grindžiami šiuo bendradarbiavimu;

17.pripažįsta, kad kelios Europos gynybos įmonės jau ilgą laiką dalyvauja dideliuose tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose įvairiose su saugumo aspektu susijusiose srityse; pabrėžia, kad šie atvejų tyrimai gali būti pavyzdžiai rengiant ir valdant pavyzdinius projektus; pabrėžia, kad pavyzdiniai projektai turėtų apimti ne tik plėtojimo ir gamybos etapus, bet jais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos lygmeniu būtų sukurtos bendros jų veikimo, priežiūros ir gyvavimo ciklo valdymo sistemos;

18.atkreipia dėmesį į tai, kad EGSBIP sukurti kaip nauja priemonė pagal EGPP; pripažįsta, kad ir pavyzdiniai projektai galėtų būti plėtojami pagal jos sistemą; pažymi, kad EGSBIP gali būti plėtojami SEAP sistemoje; pabrėžia, kad EGSBIP turėtų padidinti sąveikumą ir tiekimo grandinių atsparumą, taip pat toliau visapusiškai papildyti NATO pajėgumų planavimą, kaip nustatyta komunikate „Taikos išsaugojimas. Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairės“;

19.ragina Komisiją užtikrinti visapusišką koncepcinį ir procedūrinį pavyzdinių projektų ir tokių esamų priemonių, kaip PESCO, EGF, EGPP bei EGSBIP, įgyvendinimo sistemų suderinimą, kad šios priemonės ES gynybos struktūroje veiktų nuosekliai ir abipusiškai stiprintų viena kitą; be to, ragina Komisiją paaiškinti, kaip EGSBIP turi būti struktūruojami ir derinami praktikoje, kad būtų suformuotas pavyzdinis projektas, įskaitant būtinus valdymo, eiliškumo nustatymo ir koordinavimo mechanizmus;

20.pabrėžia, kad ES gynybos ekosistemoje reikia skatinti didesnę mokslinių tyrimų, inovacijų ir pramonės plėtros sinergiją; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pvz., mokslinių tyrimų organizacijų, akademinių institucijų, inovacijų centrų, technologijų centrų ir bandymų bei sertifikavimo įstaigų iš visų valstybių narių, indėlį; ragina į pavyzdinius projektus įtraukti kuo įvairesnių pramonės subjektų, visų pirma vidutinės kapitalizacijos įmones, MVĮ ir startuolius, kad inovacijos būtų skleidžiamos apimant visą EGTPB spektrą ir būtų padidintas tiekimo saugumas; ragina įsteigti aukšto lygio Europos gynybos pramonės grupę, kuri užtikrintų veiksmingą bendradarbiavimą, ir vykdyti glaudesnį dialogą bei bendravimą su pramonės atstovais visoje Europoje;

21.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti subalansuotą geografinį dalyvavimą pavyzdiniuose projektuose, siekiant kuo platesnio valstybių narių dalyvavimo, įskaitant tas valstybes nares, kurių gynybos pramonė dar tik formuojasi; pabrėžia, kad pavyzdiniai projektai turėtų sudaryti sąlygas visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms pasinaudoti technologine pažanga ir gamybos pajėgumais, taip pat prisidėti prie pajėgumų ir atsparumo stiprinimo visoje Sąjungoje; taip pat pabrėžia, kad prie šių projektų turėtų galėti prisijungti naujos valstybės narės ir kad ilgainiui papildomų valstybių narių dalyvavimas turėtų būti skatinamas ir lengvinamas; ragina sukurti lanksčius ir įtraukius bendro finansavimo mechanizmus, užtikrinant, kad visos valstybės narės, neatsižvelgiant į jų ekonomikos dydį, galėtų prasmingai dalyvauti pavyzdiniuose projektuose;

22.pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES gynybos pramonės strategijos regioninį aspektą, ir atkreipia dėmesį į galimą pavyzdinių projektų poveikį, susijusį su technologiniu šalutiniu poveikiu, ekonomine nauda, aukštos kvalifikacijos darbo vietomis ir socialine sanglauda visuose ES regionuose; ragina įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas ir suteikti ES regionams galimybę gauti naudos iš pavyzdinių projektų, siekiant skatinti bendrą atsakomybę gynybos klausimais;

23.pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią karinių technologijų, visų pirma didesnės rizikos besiformuojančių technologijų ir ypatingos svarbos dvejopo naudojimo prekių, ypač kosmoso, kvantinių technologijų ir DI srityje, perkėlimui į priešiškas šalis arba sisteminiams varžovams už ES ribų; primygtinai ragina pavyzdiniuose projektuose dalyvaujančias valstybes nares sustiprinti koordinavimą ir įsipareigoti laikytis bendro požiūrio, taip pat apibrėžti bendrą strategiją bei sąlygas dėl eksporto licencijų suteikimo nedalyvaujančioms ES nepriklausančioms šalims dėl produktų, gautų įgyvendinant pavyzdinius projektus, ir susitarti dėl minėtos strategijos bei sąlygų;

24.ragina sukurti koordinuotą rizika grindžiamą eksporto kontrolės mechanizmą, kuriuo naudotųsi pavyzdiniuose projektuose dalyvaujančios valstybės narės ir kuris būtų suderintas su ES strateginio kelrodžio tikslais bei atitiktų valstybių narių nacionalinę kompetenciją, prerogatyvas ir tarptautinius įsipareigojimus, be kita ko, prisiimtus NATO;

25.ragina Komisiją ir valstybes nares toliau teikti pasiūlymus dėl pavyzdinių projektų, kuriais siekiama plėtoti gynybos pajėgumus ir sudaryti sąlygas valstybėms narėms geriau suderinti savo nacionalines pastangas su sutartais ES gynybos tikslais ir atitinkamais NATO pajėgumų plėtojimo tikslais; akcentuoja, kad projektų pasiūlymuose turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius valstybių narių, kurioms kyla didžiausias pavojus, kad gali išsipildyti konvencinės karinės ir hibridinės grėsmės, poreikius; pabrėžia, kad svarbu įtraukti gynybos pramonės subjektus į būsimų pavyzdinių projektų prioritetų ir aprėpties nustatymą;

26.pabrėžia, kad pavyzdinių projektų atranka turi būti grindžiama nuopelnais ir paremta skaidriomis procedūromis, užtikrinant geografiniu požiūriu subalansuotą dalyvavimą ir užkertant kelią sprendimų priėmimo ar pramonės naudos koncentracijai tik keliose valstybėse narėse;

27.rekomenduoja Komisijai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EGA atlikti patariamąjį, pagalbinį ir koordinuojamąjį vaidmenį siekiant palengvinti pavyzdinių projektų įgyvendinimą; pabrėžia ypač svarbų Europos Sąjungos karinio komiteto vaidmenį teikiant strategines karines konsultacijas ir rekomendacijas Politiniam ir saugumo komitetui, visų pirma dėl pajėgumų tikslų plėtojimo, vertinimo ir peržiūros, ir atsižvelgdamas į tai ragina jį oficialiai įtraukti į pavyzdinių projektų valdymo sistemą;

28.įsipareigoja atlikti savo tikrinimo, teisėkūros bei biudžetinį vaidmenis koordinuojant, įgyvendinant ir finansuojant pavyzdinius projektus, remiantis reguliaria ir išsamia Komisijos teikiama informacija bei ataskaitomis; atkreipia dėmesį į savo, kaip biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį ir atsakomybę už ES lėšų naudojimą; ragina reguliariai teikti viešas ataskaitas ir vykdyti parlamentinę priežiūrą, siekiant užtikrinti atskaitingumą ir puoselėti pasitikėjimą pavyzdiniais projektais;

29.ragina pagal kitą daugiametę finansinę programą skirti tinkamą ir specialų finansavimą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis pavyzdinių projektų finansavimas; pabrėžia, kad reikia pakankamai ir tinkamai finansuoti pavyzdinius projektus, nepakenkiant kitoms strateginėms gynybai skirtoms ES biudžeto sritims; atkreipia dėmesį į būtinybę dalį šių lėšų skirti mokymui, įgūdžių ugdymui ir talentų išlaikymo iniciatyvoms;

30.pabrėžia, kad bendrai plėtojant gynybos pajėgumus Sąjungos lygmeniu galima sukurti didelę masto ekonomiją, sumažinti dubliavimąsi ir užtikrinti, kad viešosios lėšos ir mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami kuo veiksmingiau ir atsakingiau;

31.pritaria Europos Audito Rūmų pastabai dėl pasiūlymo dėl EGPP, kad pavyzdiniams projektams užbaigti reikalingas laikas greičiausiai viršys EGPP numatytą dvejų metų įgyvendinimo laikotarpį; todėl pabrėžia, jog tam, kad pavyzdiniams projektams būtų skiriamas finansavimas pagal EGPP, atitinkamos valstybės narės turi įsipareigoti juos bendrai finansuoti visą jų trukmės laikotarpį, t. y. gerokai ilgiau nei pradinį dvejų metų laikotarpį; akcentuoja, kad, siekiant užtikrinti Europos strateginį savarankiškumą, svarbus yra ilgalaikis tvarių investicijų ir pramoninio tęstinumo planavimas;

32.pabrėžia, kad pavyzdinių projektų bendras finansavimas turėtų būti grindžiamas patikimu valdymu ir biudžeto planavimu, išlaidų efektyvumu ir skaidrumu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tarpines reikšmes, veiklos rodiklius, periodinę finansinę kontrolę ir išlaidų, patirtų įgyvendinant pavyzdinius projektus, peržiūras;

33.ragina ES valstybes nares apsvarstyti galimybę dalį savo nacionalinių gynybos biudžetų sistemingai skirti partnerystės iniciatyvoms plėtoti ir gynybos įrangos, pagamintos įgyvendinant pavyzdinius projektus srityse, kuriose bendros pastangos kuria pridėtinę vertę, viešiesiems pirkimams vykdyti, vadovaujantis ES sutarties 4 straipsnio 2 dalimi ir SESV 346 straipsniu;

34.ragina valstybes nares koordinuoti nacionalinio gynybos biudžeto planavimą su NATO pajėgumų tikslais, kad būtų užtikrintas papildomumas ir išvengta išteklių fragmentacijos; ragina valstybes nares išnagrinėti būdus, kaip sukurti į biudžetą neįtrauktą finansinę priemonę, kuri sudarytų sąlygas sutelkti ir pasidalyti tam tikras nacionalinių gynybos biudžetų dalis ES lygmeniu, siekiant apimti visą pavyzdinių projektų gyvavimo ciklą;

35.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, NATO, NATO parlamentinei asamblėjai, ES saugumo ir gynybos srities agentūroms ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.