1.pabrėžia, kad kitoje DFP Sąjungai turi būti suteikti būtini finansiniai ištekliai tam, kad ji galėtų reaguoti į sparčiai kintančią geopolitinę, ekonominę ir socialinę aplinką, kartu įgyvendindama tiek ilgalaikę politiką, tiek naujus prioritetus; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad ES biudžetas ir toliau būtų investicijų biudžetas, kuriuo būtų galima remti piliečius, regionus ir įmones, visų pirma, MVĮ, kartu stiprinant Sąjungos atsparumą, konkurencingumą ir socialinę sanglaudą;

2.ragina 2028–2034 m. DFP nustatyti 1,27 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o NGEU skolos tvarkymas, kuris sudaro papildomus 0,11 proc. ES BNP, neturėtų būti įtrauktas į 1,27 proc. ir turėtų būti apskaitomas viršijant viršutines ribas; pakartoja, kad kita DFP turi būti platesnio užmojo, nes dabartinis finansavimo lygis neatitinka Sąjungos politinių užmojų, taip pat ji turi būti apsaugota nuo infliacijos sukrėtimų; pabrėžia, kad šis lygis yra būtinas minimumas tam, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo Sutartyse numatytus įsipareigojimus, pateisinti piliečių lūkesčius ir spręsti pagrindines problemas, įskaitant didelio masto karo sugrįžimą į artimiausias ES kaimynines šalis, kintančias grėsmes saugumui, labai sudėtingas ekonomines ir socialines aplinkybes, konkurencingumo trūkumą ir gilėjančias klimato ir biologinės įvairovės krizes;

3.griežtai prieštarauja bet kokiam požiūriui, lemiančiam bendrosios rinkos susiskaidymą arba pakartotinį ES biudžeto nacionalizavimą, ir griežtai nepritaria bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama pereiti prie vadinamosios Sąjungos pagal pageidavimus (pranc. à la carte) modelio; mano, kad Komisijos požiūris, pagal kurį siekiama parengti planą kiekvienai valstybei narei, kenkia Sutartyse įtvirtintai ES politikai, sukuria nereikalingą konkurenciją tarp paramos gavėjų, kelia pavojų europiniam išlaidų aspektui, silpnina daugiapakopį valdymą, kelia iššūkių subsidiarumo ir proporcingumo principams ir mažina skaidrumą;

4.ragina padidinti 1 išlaidų kategorijos paketą tam, kad būtų išlaikytas bent dabartinės DFP lygmens finansavimas; todėl ragina skirti tvirtą, atskirą ir tinkamą finansavimą bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP), bendrai žuvininkystės politikai, sanglaudos politikai, Europos socialiniam fondui ir vidaus reikalams; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina šioms politikos sritims skirti visas pagal NRPP nenumatytas sumas, taip užtikrinant didesnį nuspėjamumą galutiniams paramos gavėjams; pakartoja, kad reikia išlaikyti horizontaliąją šios politikos įgyvendinimo sistemą ir taisykles, įskaitant biudžeto apsaugos sąlygas, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir išvengti susiskaidymo; ragina sukurti regioninius skyrius atsižvelgiant į valstybių narių institucines sistemas ir visapusiškai įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant programas pagal 1 išlaidų kategoriją, remiantis pasidalijamojo valdymo, daugiapakopio valdymo ir partnerystės principais;

5.palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į ilgalaikius Parlamento raginimus, gerokai sustiprinta į 2 išlaidų kategoriją įtraukta politika – tai yra dvigubai daugiau, palyginti su dabartiniu laikotarpiu, ir tai padės Sąjungai geriau reaguoti į būsimus iššūkius vis labiau nenuspėjamoje pasaulinėje aplinkoje; pripažįsta, kad reikia stiprinti Sąjungos gebėjimą veikti pagrindinėse strateginėse srityse, įskaitant konkurencingumą, gynybą ir saugumą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, dvejopą pertvarką, infrastruktūrą, sveikatos priežiūrą ir pasirengimą krizėms, švietimą ir kultūrą;

6.todėl ragina tinkamai sustiprinti 2 išlaidų kategorijos prioritetines programas, įskaitant Europos konkurencingumo fondą (EKF), programą „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), programą „Erasmus+“, programą „AgoraEU“, ES civilinės saugos mechanizmą (SCSM), skiriant lėšų su programa „ES – sveikatos labui“ ir programa LIFE susijusiems veiksmams pagal EKF;

7.palankiai vertina tai, kad padidinti 3 išlaidų kategorijos ištekliai, nes tai rodo Sąjungos įsipareigojimą stiprinti savo, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį; vis dėlto mano, kad atsižvelgiant į pasaulinių iššūkių mastą pasiūlytas finansavimo lygis tebėra nepakankamas;

8.todėl ragina tinkamai padidinti 3 išlaidų kategorijos lėšas, kad ES galėtų remti būsimą plėtrą, tenkinti didėjančius poreikius, susijusius su vystymusi, humanitarinėmis krizėmis ir taikos kūrimu, teikti paramą Ukrainai ir kitiems partneriams ir puoselėti Sąjungos vertybes, žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje, kartu stiprinant daugiašališkumą; primygtinai reikalauja, kad humanitarinė pagalba ir toliau būtų numatoma ir teikiama, užtikrinant nuoseklią sistemą su tinkamais ištekliais pagrįstu metiniu atskaitos scenarijumi; ragina padidinti užjūrio šalims ir teritorijoms skiriamą finansinį paketą, atsižvelgiant į pastarojo meto grėsmes Grenlandijos teritoriniam vientisumui ir platesnes geopolitines aplinkybes;

9.pabrėžia, kad kitoje DFP daugiausia dėmesio turi būti skiriama Europos viešųjų gėrybių, kuriomis sukuriama pastebima pridėtinė vertė, palyginti su nacionalinėmis išlaidomis, finansavimui, pvz., tarpvalstybiniams projektams; primena, kad Europos piliečiai ir įmonės reikalauja ES imtis veiksmų; ragina tikslingai ir strategiškai investuoti ES lėšas tam, kad būtų patenkinti jų poreikiai tokiose prioritetinėse srityse kaip būstas, energetika ir saugumas;

10.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl sustiprintos lankstumo priemonės ir ragina ją taikyti kartu su papildomais šaltiniais, įskaitant nepanaudotas maržas ir finansinių priemonių grįžtamąsias lėšas, nedarant poveikio konkrečių sektorių taisyklėms; ragina vykdyti specialaus solidarumo rezervo gaivalinėms nelaimėms lėšų sutelkimą, viršijant DFP viršutines ribas, tik kaip kraštutinę priemonę siekiant finansuoti Sąjungos atsaką į konkrečius ES šalių poreikius, atsiradusius dėl gaivalinių nelaimių padarytos žalos;

11.reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Komisijos pasiūlymuose pagrindiniai politiniai ir biudžeto sprendimai perkeliami į Komisijos darbo programas, priimtas nevykdant bendros teisėkūros procedūros; primygtinai tvirtina, kad visi svarbūs politiniai sprendimai turi būti nurodyti atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose, visapusiškai atsižvelgiant į Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų ir biudžeto valdymo institucijų, prerogatyvas; pabrėžia, kad supaprastinimas neturi būti vykdomas kenkiant skaidrumui, demokratinei atskaitomybei ar Parlamento priežiūros funkcijai; yra labai susirūpinęs dėl to, kad plačiai vykdomas su išlaidomis nesusijęs finansavimas didelei daliai programų pagal kitą DFP, ir įspėja, kad be tinkamų apsaugos priemonių šis požiūris kelia didelį pavojų ir mažina galimybes atlikti auditą;

12.pabrėžia, kad Sąjungos vertybių ir teisinės valstybės principo paisymas yra esminė išankstinė sąlyga siekiant gauti ES lėšų; pabrėžia, kad svarbu turėti vientisą ir nuoseklų ES vertybių priemonių rinkinį, apimantį demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises visame ES biudžete; primygtinai reikalauja laikytis tvirto požiūrio siekiant užtikrinti, kad teisėti galutiniai gavėjai nebūtų baudžiami už jų vyriausybių padarytus teisinės valstybės principų pažeidimus;

13.dar kartą primygtinai pabrėžia, kad labai svarbu pagal SESV 310 straipsnį užtikrinti tvarias, nuspėjamas ir atsparias ES biudžeto pajamas, kurios turėtų atitikti išlaidas ir strateginius prioritetus bei nustatytus ES finansavimo poreikius; dar kartą patvirtina Parlamento įsipareigojimą nustatyti naujus nuosavus išteklius ne tik NGEU skolai grąžinti, bet ir didesniems Sąjungos politikos užmojams finansuoti; palankiai vertina Komisijos pastangas nustatyti naujus nuosavus išteklius ir pasiūlyti tam tikrą tradicinių nuosavų išteklių kalibravimą; remia platesnį Komisijos pasiūlytą krepšelio metodą ir ragina Tarybą rasti išeitį iš aklavietės, susidariusios sprendžiant dėl naujų tikrų nuosavų išteklių krepšelio ir matomos nuo 2020 m., tam, kad būtų galima pasiekti bent 60 mlrd. EUR pajamų per metus lygį; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymo dėl naujo tipo krizių valdymo mechanizmo, kuris galėtų suteiktų Sąjungai gebėjimą greitai reaguoti į nenumatytus pokyčius, svarbą; pabrėžia, kad Parlamentas patvirtins ilgalaikį biudžetą, įskaitant pajamų dalį, tik tuo atveju, jei jis pagal paskirtį bus tinkamas Sąjungai kintančiame pasaulyje;

14.mano, kad šiame preliminariame pranešime išdėstytos pozicijos – tai Parlamento įgaliojimai vesti derybas dėl DFP ir kad Taryba turi į jas atsižvelgti pagal SESV 312 straipsnio 5 dalį tam, kad gautų Parlamento pritarimą; yra pasirengęs konstruktyviai dirbti ir pradėti prasmingas derybas su Taryba, kad būtų parengtas ilgalaikis biudžetas, pagal kurį būtų atsižvelgiama į Sąjungos poreikius; ragina institucijas iki 2026 m. pabaigos greitai pasiekti susitarimą tam, kad būtų galima laiku priimti DFP ir nuo 2028 m. sausio 1 d. įgyvendinti išlaidų programas;

15.reikalauja, kad Europos Parlamentas būtų įtrauktas į visus DFP proceso etapus, kaip reikalaujama pagal Sutartis, pvz., SESV 312 straipsnio 5 dalį; mano, kad Taryba turi tinkamai atsižvelgti į čia išdėstytą Parlamento poziciją, kad užsitikrintų Parlamento pritarimą pagal SESV 312 straipsnį;

16.primena savo poziciją, kad sparčiai kintančiame pasaulyje, kuriame žmonės iš Sąjungos pagrįstai tikisi daugiau ir kuriame Sąjunga susiduria su vis daugiau krizių ir pasaulinių iššūkių, kitai DFP, palyginti su 2021–2027 m. laikotarpiu, turi būti skirta daugiau išteklių, atsisakant tradiciškai ribojančio, pačių nusistatyto 1 proc. ES BNP lygio; apgailestauja dėl to, kad Komisija, užuot pateikusi iš tiesų plataus užmojo pasiūlymą, dangstosi 2 trln. EUR dabartinėmis kainomis bendra suma, kuri iš tikrųjų sudaro tik 1,763 trln. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis, t. y. 1,26 proc. ES BNP, o 0,11 proc. lėšų yra skiriama skolos pagal NGEU grąžinimui; apgailestauja, kad dėl to ES programų biudžetas tik nežymiai padidėja – mažiau nei 0,01 procentinio ES BNP punkto, taigi jis yra faktiškai įšaldomas; pabrėžia, kad dėl laipsniško Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) panaikinimo dar labiau sumažės bendra Sąjungos perkamoji galia; mano, kad šis siūlomas lygis trukdys Sąjungai įvykdyti Sutartyse įtvirtintus įsipareigojimus ir reaguoti į būsimus didelius geopolitinius iššūkius, įskaitant klimato ir biologinės įvairovės krizę, kurią geriausia spręsti Sąjungos lygmeniu, bei pragyvenimo išlaidų krizę;

17.ragina nustatyti, kad 2028–2034 m. DFP sudarytų 1,27 proc. ES BNP, neįskaitant NGEU grąžinimų; mano, kad NGEU skolos tvarkymas turėtų būti vertinamas atskirai nuo ES programoms pagal būsimą DFP struktūrą numatytų asignavimų, taigi bendra suma turėtų sudaryti 1,38 proc. ES BNP; pabrėžia, kad šis lygis yra absoliutus minimumas, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, reaguoti į geopolitinius iššūkius ir pasiekti savo strateginius tikslus;

18.apgailestauja dėl to, kad į Komisijos pristatytą NGEU grąžinimą nuo 2028 m. įtraukiamos metinės įmokos neviršijant DFP viršutinių ribų; pabrėžia, kad grąžinimo planu turi būti užtikrinta, kad dėl NGEU skolos tvarkymo nedingtų pagrindinės ES išlaidos ir nebūtų pakenkta Sąjungos gebėjimui įveikti būsimas krizes; todėl primena savo ilgalaikę poziciją, kad asignavimai, susiję su NGEU grąžinimu, turėtų būti apskaitomi viršijant viršutines ribas;

19.tvirtai remia siūlomą techninio koregavimo metodą, pagal kurį atsižvelgiama į faktinę infliaciją, kuri yra labai svarbi siekiant apsaugoti ES biudžeto perkamąją galią infliacijos sukrėtimų laikotarpiais; palankiai vertina šią priemonę, nes ji yra labai svarbi siekiant apsaugoti ES programas, kad piliečiai nenukentėtų nuo infliacijos;

20.atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti tokį ES programų ir politikos sričių finansavimo lygį, koks nurodytas šios rezoliucijos I ir II prieduose; ragina atitinkamai pakoreguoti susijusias įsipareigojimų ir mokėjimų viršutines ribas;

21.pažymi, kad 1 išlaidų kategorijai „Europos socialinis modelis ir gyvenimo kokybė“ 2025 m. kainomis skirta 797,2 mlrd. EUR, atėmus NGEU grąžinimui skirtą sumą, t. y. 45 proc. visos 2028–2034 m. DFP; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ši suma yra mažesnė, palyginti su 810,1 mlrd. EUR pagal 2021–2027 m. DFP skirta suma, kuri sudarė 65 proc. visos sumos; mano, kad šis didelis finansavimo sumažinimas yra nepriimtinas, atsižvelgiant į tai, kad itin svarbu išlaikyti ilgalaikes Sąjungos politikos sritis;

22.apgailestauja dėl to, kad siūlomas NRPP reglamentas (COM(2025)0558), pagal kurį skirtingos politikos sritys sujungiamos į vieną planą kiekvienai valstybei narei, kelia didelį netikrumą dėl finansavimo nuspėjamumo galutiniams paramos gavėjams, sukuria nereikalingą politikos sričių ir paramos gavėjų konkurenciją dėl finansinių išteklių ir politizuoja ES lėšų paskirstymą – taip procedūra gali tapti pernelyg sudėtinga ir gali nukentėti tam tikri prioritetai; primygtinai pabrėžia, kad taikant principą „vienas planas kiekvienai valstybei narei“ būtų netiesiogiai silpninamas ES biudžeto europinis aspektas ir bendrųjų ES politikos sričių tikslai, skatinama pernelyg didelė centralizacija, kuri prieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo principams, neleidžia regionų ir vietos valdžios institucijoms bei atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams atlikti reikšmingo vaidmens, nustatant prioritetus, ir neigiamai veikia daugiapakopį valdymą bei teritorinį išlaidų aspektą; mano, kad pagal NRPP nerezervuotos sumos turėtų būti visiškai paskirstytos tam, kad galutiniams paramos gavėjams būtų užtikrintas nuspėjamumas; be to, įspėja, kad labai sumažinus finansavimą pagal 1 išlaidų kategoriją taip pat gali būti pakenkta Sutartyse įtvirtintai ES politikai ir Sąjungos tikslams stiprinti savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, apsaugoti demokratinius procesus, teisinės valstybės principą ir socialines teises, užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą bei deramą ūkininkų ir žvejų gyvenimo lygį, taip pat aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą; pakartoja, kad reikia užkirsti kelią susiskaidymui ir išlaikyti horizontaliąją įgyvendinimo sistemą, įskaitant visa apimančias taisykles ir principus, pvz., pagarbą teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, kurie turėtų būti vienodai taikomi visose politikos srityse, kurioms taikomas NRPP, kartu užtikrinant nuoseklias ir aiškias įgyvendinimo nuostatas;

23.pabrėžia, kad būtina išlaikyti ES biudžeto europinį aspektą kaip pagrindinę priemonę siekti bendrų tikslų, išreikšti Sąjungos solidarumą ir teikti Europos viešąsias gėrybes; pabrėžia, kad ES biudžetas turi išlikti finansiniu pagrindu, kuriuo remiamas Sąjungos integracijos stiprinimas, užkertant kelią pagrindinių Sąjungos politikos sričių susiskaidymui ar pakartotiniam nacionalizavimui, skatinant teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą visuose ES regionuose, be kita ko, šalinant nuolatinius struktūrinius suvaržymus, darančius poveikį periferiniams, salų ir atokiausiems regionams, ir užtikrinant sąžiningą konkurenciją bei lygias galimybes visoms teritorijoms visose valstybėse narėse, nė vieno asmens ir nė vieno regiono nepaliekant nuošalyje; be to, mano, kad ES biudžetas turėtų padėti kovoti su pragyvenimo išlaidų krize ir didėjančia nelygybe, taip pat siekti ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų, investuojant į atitinkamas pagrindines sritis;

24.atmeta bet kokį perėjimą prie vadinamosios Europos pagal pageidavimus modelio, pagal kurį nustatytas diferencijuotas dalyvavimas ir įvairių politikos priemonių, kurių tikslai, laikotarpiai ir įgyvendinimo logika skiriasi, derinimas kenktų ES politikos ir programų vienybei ir nuoseklumui; yra labai susirūpinęs dėl to, kad net viena priemonė, turinti daugybę tikslų, apsaugos priemonių ir ataskaitų teikimo reikalavimų, gali padidinti sudėtingumą, susilpninti atskaitomybę ir pakenkti veiksmingam įgyvendinimui; įspėja, kad toks požiūris, kai valstybės narės pačios sprendžia dėl konkretaus ES lėšų paskirstymo, suskaidytų bendrąją rinką, sukurtų nesąžiningą konkurencinį pranašumą ir susilpnintų solidarumo principą, kuriuo grindžiama Europos integracija ir aukštynkryptė konvergencija;

25.ragina skirti atskirą, pakankamą ir aiškų tikslinį finansavimą BŽŪP, bendrai žuvininkystės politikai, sanglaudos politikai ir Europos socialiniam fondui tam, kad būtų padidintas ilgalaikis teritorinis atsparumas, socialinė sanglauda ir pasitikėjimas Europos projektu, taip pat aukštynkryptė konvergencija;

26.apgailestauja dėl siūlomo BŽŪP po 2027 m. finansavimo mažinimo; ragina kitoje DFP rezervuoti specialų ir tvirtą BŽŪP biudžetą, kurio suma būtų 433,01 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (atitinka 385,12 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis), siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir savarankiškumą, konkurencingumą ir deramą ūkininkų gyvenimo lygį, taip pat sudaryti jiems sąlygas pereiti prie tvaresnės praktikos, įskaitant tvarią žemėtvarką ir vandentvarką; ragina sukurti tvirtesnę, atskaitingesnę ir lankstesnę vienybės saugos sistemą pagal NRPP horizontaliąją sistemą; pabrėžia, kad reikia visapusiškai išsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams skirtingose valstybėse narėse; ragina toliau taikyti ir stiprinti priemones, kuriomis užtikrinamas kaimo vietovių gyvybingumas, be kita ko, pasitelkiant iniciatyvą LEADER ir bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą; pabrėžia, kad sprendžiant klimato, aplinkos, biologinės įvairovės nykimo ir kitas problemas, darančias poveikį kaimo vietovėms, žemės ūkio sektoriui ir apsirūpinimo maistu saugumui, prisidedama prie sektoriaus ir kaimo vietovių ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo bei ilgalaikio žemės ūkio gamybos stabilumo; pabrėžia, kad reikia remti pritaikytas investicijas, įskaitant tas, kuriomis skatinama socialinė įtrauktis ir dėl kurių žemės ūkis tampa patrauklesnis jaunimui, moterims ir naujiems ūkininkams;

27.apgailestauja dėl to, kad labai sumažintas biudžetas, o žuvininkystės finansavimas išskaidytas į kelias biudžeto išlaidų kategorijas; ragina užtikrinti, kad DFP numatyti tiksliniai asignavimai žuvininkystei ir akvakultūrai sudarytų bent 7,29 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (atitinka 6,50 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis), siekiant spręsti šių sektorių problemas; be to, pabrėžia, kad papildomas finansavimas žuvininkystės politikos išorės aspektui pagal 3 išlaidų kategoriją turėtų sudaryti 1,69 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (atitinka 1,50 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis), įskaitant tausios žvejybos partnerystės susitarimus ir regionines žvejybos valdymo organizacijas; pakartoja, kad bendra žuvininkystės politika prisidedama prie žvejų stabilių pajamų ir ilgalaikių perspektyvų, sykiu apsaugant tvarias jūrų ekosistemas, kuriomis grindžiamas sektoriaus konkurencingumas; ragina ypač daug dėmesio skirti ES žvejybos laivynui, kad būtų pagerinta sauga ir saugumas, be kita ko, kovojant su neteisėta žvejyba ir gerinant darbo sąlygas, energijos vartojimo efektyvumą ir tvarumą, taip pat sudarant galimybes modernizuoti Sąjungos laivyną ir užtikrinti kartų kaitą; be to, ragina kitoje DFP užtikrinti specialų ir matomą su vandenynais susijusios Sąjungos politikos, įskaitant Vandenynų paktą, finansavimą, viršijantį žuvininkystės finansavimą;

28.primena, kad sanglaudos politika yra teisiškai įtvirtintas Sutartimi grindžiamas Sąjungos prioritetas; pabrėžia, kad sanglaudos politika ir toliau turi būti pagrindinė Sąjungos teritorinių investicijų priemonė ir ES augimo modelio ramstis, grindžiamas veiksmingu regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimu, joms visapusiškai dalyvaujant rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant nacionalinius planus ir pritaikant investicijas prie poreikių, ir įgyvendinamas pagal partnerystės principu grindžiamą modelį, dalyvaujant ekonominės ir pilietinės visuomenės veikėjams ir daugiapakopiam valdymui, kurio bendras biudžetas struktūriniams ir investicijų fondams yra 306,93 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (t. y. 274,34 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis);

29.ragina sanglaudos politiką ir toliau laikyti atskira politikos sritimi, kuriai kitoje DFP numatytas specialus ir tvirtas biudžetas – iš viso 248,37 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (t. y. 222,00 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis) skiriant Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), 46,99 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (t. y. 42,00 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis) – Sanglaudos fondui ir 11,57 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (t. y. 10,34 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis) – INTERREG; pabrėžia, kad šios sumos skyrimas sanglaudos politikai yra būtina sąlyga ne tik siekiant užtikrinti ilgalaikių sanglaudos tikslų finansavimą ir skatinti konvergenciją, bet ir finansuoti naujus šios politikos tikslus ir prioritetus;

30.apgailestauja dėl to, kad Komisija, teikdama pasiūlymą dėl NRPP reglamento, neatsižvelgė į EGADP trūkumus, kuriuos taip pat nustatė Europos Audito Rūmai, ir ragina laikytis pasidalijamojo valdymo požiūrio, pagal kurį vietos ir regionų valdžios institucijos prisiimtų atsakomybę už veiksmų rengimą, planavimą, įgyvendinimą ir stebėseną;

31.ragina sukurti regioninius skyrius atsižvelgiant į valstybių narių institucinę sistemą; ragina visapusiškai įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į fondų veiksmų rengimą, stebėseną ir įgyvendinimą, remiantis pasidalijamojo valdymo, daugiapakopio valdymo ir partnerystės principais taip, kaip šiuo metu jie yra suprantami; pabrėžia, kad reikia aiškiai apibrėžtų išteklių, partnerystės taisyklių ir tvirto požiūrio, skiriant daug dėmesio teritoriniam aspektui, tam, kad regionai veiktų kaip vadovaujančiosios institucijos, be kita ko, vesdamos tiesiogines derybas su Komisija dėl tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių nustatymo ir jų įgyvendinimo, taip pat suteikti daugiau tiesioginių galimybių regionų ir vietos valdžios institucijoms gauti ES finansavimą;

32.pabrėžia, kad reikia tinkamai remti Sąjungos atsaką į demografinius iššūkius; ragina atitinkamose programose užtikrinti tinkamus išteklius priemonėms, kuriomis prisidedama prie tokių iššūkių sprendimo, visų pirma, regionams ir nepalankioje padėtyje esančioms vietovėms, kuriuos paveikė regioniniai skirtumai ir visuomenės senėjimas, visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos kompetenciją ir subsidiarumo principą;

33.primena apie išskirtinius iššūkius, su kuriais susiduria ES salų, pasienio ir kalnų regionai, ir ragina priimti specialiai pritaikytus sprendimus šiems poreikiams patenkinti; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad kuriant ir įgyvendinant regioninius skyrius būtų tinkamai atsižvelgiama į jų skirtingus geografinius suvaržymus ir ekonomines bei aplinkos realijas;

34.pažymi, kad ES priemonės finansiniam programavimui, kuriuo suteikiama papildomo lankstumo jos apimamoms politikos sritims ir kuris visiškai priklauso biudžeto valdymo institucijos kompetencijai, bus skirti dideli finansiniai ištekliai tam, kad ji galėtų reaguoti į nenumatytas krizes;

35.atkreipia dėmesį į tai, kad į Komisijos pasiūlymą įtraukta priemonė „Europos katalizatorius“, pagal kurią būtų galima sutelkti iki 150 mlrd. EUR nebrangių ES remiamų paskolų tam, kad valstybės narės galėtų vykdyti strategines investicijas, viršijančias joms skirtus nacionalinius paketus; mano, kad šis mechanizmas yra labai svarbus šalinant investicijų spragas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, skaitmeninimo ir ekonominio atsparumo srityse; pabrėžia, kad priemonė „Europos katalizatorius“ būtų prieinama visoms valstybėms narėms, taip prisidedant prie ekonominės ir socialinės sanglaudos bei Europos konkurencingumo;

36.mano, kad, siekiant užtikrinti visapusišką ir veiksmingą SESV 349 straipsnio taikymą, 2028–2034 m. DFP turi būti nustatytas specialus finansavimas atokiausiems regionams; todėl ragina sukurti POSEI programą, pagal kurią būtų numatyti atskiri pakankami finansiniai asignavimai konkrečioms priemonėms, įskaitant akvakultūros ir žuvininkystės priemones, kurios yra ypač svarbios apsirūpinimo maistu saugumo, užimtumo ir vietos plėtros srityse;

37.pabrėžia, kad 2028–2034 m. DFP turėtų atlikti esminį vaidmenį mažinant nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, šiuo tikslu remiant Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą, jo veiksmų planą ir pagrindinius tikslus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad deramo būsto prieinamumas ir įperkamumas Europoje mažėja nerimą keliančiu tempu, kai mažėja bendros investicijos į būsto pasiūlą daugelyje valstybių narių, ir viešasis ir privatusis finansavimas išlieka mažesnis, nei reikia paklausai patenkinti; ragina strategiškai, atsakingai ir veiksmingai investuoti į deramą, tvarų ir įperkamą būstą, naudojant ES lėšas, be kita ko, taikant ERPF priemones, ir pasitelkiant priemonės „Europos katalizatorius“ paskolas bei tikslines investicijas pagal EKF, taip pat programos „InvestEU“ nacionalinius skyrius, sudarant sąlygas didesnėms investicijoms į būstą, siekiant įgyvendinti Europos įperkamo būsto planą;

38.ragina užtikrinti, kad „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) išliktų savarankiška ir atskira programa ir jai būtų skirtas 124,19 mlrd. EUR finansinis paketas einamosiomis kainomis (t. y. 110,73 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis) aukštynkryptei socialinei konvergencijai, kokybiškam užimtumui ir lygioms galimybėms skatinti; pabrėžia, kad ESF tebėra pagrindinė finansavimo priemonė, skirta investuoti į švietimą, užimtumą ir įgūdžių ugdymą, skatinti lygybę ir aprūpinti pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis bei tuos mūsų visuomenės narius, kuriems labiausiai reikia pagalbos, siekiant Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano tikslų; labai apgailestauja dėl siūlomo NRPP reglamento siauro socialinio aspekto; ragina užtikrinti aiškumą ir nuspėjamumą galutiniams paramos gavėjams ir atsakingoms vadovaujančiosioms institucijoms;

39.pabrėžia, kad DFP turi būti remiamas visapusiškas ir greitas ES migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimas, siekiant užtikrinti tinkamas priėmimo sąlygas, greitas ir veiksmingas prieglobsčio procedūras, integraciją ir grąžinimo bei readmisijos procedūras, visapusiškai laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės; primygtinai reikalauja, kad kitoje DFP būtų numatyti būtini ištekliai, siekiant tinkamai spręsti pagrindinius Sąjungos uždavinius prieglobsčio, migracijos, integracijos, sienų valdymo ir vidaus saugumo srityse ir veiksmingai apsaugoti ES išorės sienas, įskaitant sienų infrastruktūrą, taip pat, kai aktualu, fizines, elektronines ir žvalgybos priemones; mano, kad Komisijos pateiktame pasiūlyme nepakankamai atsižvelgiama į šiuos reikalavimus, ir ragina padidinti prieglobsčio ir migracijos politikai, sienų valdymui ir saugumui skirtas sumas iki 38,04 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (t. y. 34,04 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis); ragina išplėsti tiesioginio finansavimo srautus pagal ES priemonę vietos ir regionų valdžios institucijoms, remiantis esamos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo teminės priemonės modeliu;

40.pripažįsta, kad visi ES rytiniai pasienio regionai susiduria su didesniais ekonominiais, socialiniais ir saugumo iššūkiais dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir kitų geopolitinių grėsmių, įskaitant hibridines grėsmes; pabrėžia, kad reikia visapusiškos DFP paramos stiprinant jų gynybą, parengtį, atsparumą ir saugumą, taip pat jų ekonominį, socialinį ir teritorinį vystymąsi; todėl ragina užtikrinti visapusišką reagavimą vykdant visas ES programas ir teikti nuolatinę ES lygmens paramą, įskaitant finansinę paramą pagal nacionalinius planus;

41.palankiai vertina tai, kad gerokai padidintas finansavimas, numatytas 2 išlaidų kategorijai „Konkurencingumas, gerovė ir saugumas“, kuriai 2028–2034 m. DFP skirta 522,2 mlrd. EUR 2025 m. kainomis, t. y. 30 proc. visos DFP, palyginti su 224,8 mlrd. EUR arba 17 proc. dabartiniu laikotarpiu; pažymi, kad šie daugiau nei dvigubai didesni ištekliai atspindi Sąjungos įsipareigojimą mokslinių tyrimų, inovacijų, strateginio savarankiškumo, strateginių pramonės sektorių ir infrastruktūros, hidrologinio atsparumo, besiformuojančių technologijų, biotechnologijų, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, ypatingos svarbos žaliavų, energetinio saugumo, kosmoso, gynybos, transporto ir karinio mobilumo, kūrybos pramonės, švietimo, kultūros, demokratijos ir pagrindinių teisių, ekonominio ir socialinio atsparumo, technologinio suverenumo ir paramos MVĮ, startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms srityse; pripažįsta, kad šis esminis padidinimas atliepia ilgalaikius Parlamento raginimus daugiau investuoti į šias sritis, ir pabrėžia, kad jis turėtų būti įgyvendinamas taip, kad būtų užtikrintas strateginis nuoseklumas ir kuo labiau padidinta ES pridėtinė vertė;

42.pabrėžia, kad EKF turi būti nauja tikslinė finansavimo priemonė, skirta užpildyti dabartinės DFP finansavimo trūkumą; atkreipia dėmesį į itin svarbų EKF vaidmenį stiprinant Sąjungos konkurencingumą, Sąjungos įmonių gebėjimą konkuruoti pasaulinėse rinkose, stiprinant jos ekonominį ir pramonės suverenumą, ilgalaikį našumą, strateginį savarankiškumą ir atsparumą, įskaitant prieigą prie ypatingos svarbos žaliavų, ir įgyvendinant dvejopą pertvarką; atsižvelgdamas į tai, ragina EKF skirti 264,35 mlrd. EUR biudžetą einamosiomis kainomis (t. y. 234 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis); primygtinai tvirtina, kad dėl programų sujungimo neturi sumažėti skaidrumas ar būti apribotas Parlamento gebėjimas užtikrinti tinkamą konkrečių politikos tikslų finansavimą; primygtinai reikalauja, kad, nepaisant programų sujungimo, biudžeto eilutės išliktų pakankamai išsamios, kad būtų galima vykdyti prasmingą parlamentinę priežiūrą ir išlaikyti atskirų prioritetų finansavimo matomumą; mano, jog svarbu užtikrinti, kad EKF veiksmai, įskaitant LIFE veiksmus, būtų įgyvendinami taikant skaidrias valdymo priemones, leidžiančias stebėti bendras išlaidas, tikslus ir rezultatus ir išvengti nereikalingo susiskaidymo; primena savo poziciją, kad konkurencingumas turi skatinti ekonomikos augimą, taip pat kokybiškų, stabilių ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą, kaip pabrėžiama tiek M. Draghi, tiek E. Lettos pranešimuose, ir kad gerai parengta darbo jėga yra labai svarbi ateičiai pritaikytai Europos ekonomikai, todėl reikia finansuoti darbo jėgos perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, sektoriuose, kuriuose vyksta dideli pokyčiai;

43.pažymi, kad vien tik ES biudžetas negali užpildyti investicijų spragų, todėl reikia kuo labiau padidinti viešųjų ir privačiųjų investicijų sinergiją, naudoti rizikos mažinimo, finansines priemones ir ES biudžeto garantijas kaip galingas ir veiksmingas priemones ES tikslams ir politikos tikslams pasiekti, taip pat supaprastinti ir suderinti ES investicijų struktūrą; primygtinai tvirtina, kad būtina turėti programos „InvestEU“ priemonę, kuri būtų didesnė nei dabartinė programa ir kuria būtų galima naudotis nuo pat pradžių, ir kad biudžete turėtų būti numatyti lankstesni ir prieinamesni programos „InvestEU“ nacionaliniai skyriai, ypač MVĮ, ir ragina sukurti patikimas ES lygmens finansines priemones ir rizikos pasidalijimo mechanizmus pagal EKF, kurie galėtų užtikrinti stabilų investicijų srautą ir pritraukti privatųjį kapitalą;

44.primena, kad svarbu remti MVĮ, nes jos yra Europos ekonomikos pagrindas, daug dėmesio skiria teritoriniam aspektui ir yra pagrindinė augimo varomoji jėga visoje Sąjungoje; akcentuoja tinkamo investicijų į MVĮ lygio svarbą; pabrėžia, kad ES biudžetu turėtų būti sudarytos sąlygos MVĮ greičiau ir lengviau gauti finansavimą, panaikinti investicijų ir inovacijų diegimo atotrūkį nuo pasaulinių konkurentų ir prisidėti prie tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo ir strateginio savarankiškumo;

45.pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra neatsiejamai susijusi su Europos ilgalaikiu klestėjimu, gerove, tvarumu, augimu ir konkurencingumu; pažymi, kad galutinė dvejopos pertvarkos sėkmė labai priklausys nuo to, ar bus užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki darbuotojams, regionams ir įmonėms, ir kad ja būtų prisidedama prie socialinio teisingumo visiems, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems asmenims ir siekiant garantuoti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; todėl primygtinai reikalauja, kad 2028–2034 m. DFP ir toliau būtų remiama dvejopa pertvarka; apgailestauja dėl to, kad į pasiūlymą dėl 2028–2034 m. DFP neįtraukta atskira priemonė, ir ragina užtikrinti, kad atitinkamos kitos DFP lėšos vis dėlto būtų skiriamos teisingai pertvarkai remti; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti sanglaudos politikos fondų ir Europos konkurencingumo fondo sinergiją ir papildomumą;

46.pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę; primena, kad gynybos pramonės politika turi būti atvira ir skatinti konkurenciją ir kad dvejopo naudojimo technologijos, karinis mobilumas ir ypatingos svarbos infrastruktūra yra Sąjungos geopolitinės projekcijos ir Europos atgrasymo veiksmų ramsčiai; ragina aiškiai nustatyti ir tinkamai finansuoti su gynyba susijusius asignavimus; ragina užtikrinti, kad visos su gynyba susijusios investicijos, be kita ko, pagal NRPP, atitiktų nuoseklius tinkamumo kriterijus, įskaitant reikalavimus, susijusius su aiškia Europos pridėtine verte, ir būtų vykdomos laikantis pirmenybės teikimo Europai, sąveikumo, tiekimo saugumo ir pramonės atsparumo principų;

47.pažymi, kad siūlomas programos „Europos horizontas“ biudžetas vis dar nesiekia reikiamo Sąjungos įnašo tam, kad būtų pasiektas 3 proc. išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP) tikslas, ir ragina programai „Europos horizontas“ skirti 200 mlrd. EUR biudžetą einamosiomis kainomis (t. y. 177,01 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis); pabrėžia, kad didesnės investicijos į ES mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant daug didesnes privačiąsias investicijas, atspindi egzistencinį Sąjungos poreikį panaikinti inovacijų atotrūkį, palyginti su mūsų pasauliniais konkurentais, ir taip vėl užtikrinti tvarų augimą ir konkurencingumą Europoje, nes jie tebėra mūsų gerovės pagrindas ir yra nepaprastai svarbūs norint išlaikyti mūsų socialinį modelį; primena, kad ES išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai negali pakeisti tvarių nacionalinių viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą; pabrėžia, kad bendradarbiavimu grindžiami moksliniai tyrimai, atvira konkurencija ir mokslinė bei technologinė kompetencija turi išlikti bendrosios programos pagrindu, ir palankiai vertina Komisijos sprendimą toliau teikti tikslinę paramą plėtros veiksmams ir tarpinio etapo šalims, siekiant pagerinti geografinę pusiausvyrą; pabrėžia, kad bendrąja programa, įskaitant jos didinimo veiksmus, visų pirma, turėtų būti siekiama skatinti kompetenciją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje visoje Sąjungoje ir visapusiškai išnaudoti Europos talentų potencialą;

48.primena apie EITP svarbą sprendžiant trūkstamų Europos energetikos ir transporto sektoriaus jungčių problemą ir skatinant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą bei konkurencingumą ES; pažymi, kad perėjimas prie švarios energijos ir tarpvalstybinės struktūrinės investicijos, skirtos pagerinti energetiniam saugumui ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrai Europoje, yra būtina išankstinė sąlyga, siekiant užtikrinti saugų ir įperkamą energijos tiekimą visoje Sąjungoje; primena, kad ES investicijos į švarios energijos infrastruktūros plėtrą ir tinklo modernizavimo bei tarpvalstybinių jungčių, be kita ko, susijusių su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, spartinimą yra itin svarbios ir turi didelę pridėtinę vertę; palankiai vertina tai, kad įgyvendintas labai reikalingas EITP transporto ir karinio mobilumo lėšų padidinimas; pažymi, kad transporto infrastruktūros, taip pat priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir skaitmeninimo sprendimų finansavimas dabar priklauso nuo glaudaus EITP, EKF ir NRPP sinchronizavimo; ragina EITP skirti 91,29 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (t. y. 81 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis), siekiant tinkamai remti energetiką, transportą ir karinį mobilumą;

49.pabrėžia, kad programa LIFE yra labai svarbi integruojant ES aplinkosaugos tikslus ir įsipareigojimus; todėl mano, kad šiuo metu pagal programą LIFE remiami veiksmai, pvz., tikslinė, ilgalaikė ir aukštos kokybės parama gamtos apsaugai, biologinės įvairovės atkūrimui, prisitaikymui prie klimato kaitos, taršos prevencijai ir aplinkos valdymui, turėtų būti toliau aiškiai vykdomi skiriant specialų 3,39 mlrd. EUR finansavimą einamosiomis kainomis (t. y. 3 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis) pagal EKF tam, kad būtų užtikrintas finansavimo nuspėjamumas, stabilumas ir tęstinumas, be kita ko, vietos ir regionų valdžios institucijoms, ir kad įgyvendinimas vietoje išliktų veiksmingas ir matomas paramos gavėjams ir piliečiams; be to, pabrėžia, kad pagal ES priemonę taip pat turėtų būti įgyvendinami su programa LIFE susiję veiksmai tam, kad būtų pasiektas dabartinis programos LIFE finansavimo lygis;

50.pabrėžia, kad Europos piliečių sveikata tebėra prioritetas; pabrėžia, kad sveiki gyventojai ir stiprus sveikatos sektorius yra pagrindiniai Europos konkurencingumą, ekonominį atsparumą ir gerovę skatinantys veiksniai; pabrėžia, kad tvarios ir nuspėjamos investicijos į sveikatą yra labai svarbios siekiant stiprinti sveikatos sistemų atsparumą, remti ir išlaikyti kvalifikuotą sveikatos sektoriaus darbo jėgą, mažinti nelygybę, susijusią su galimybėmis naudotis priežiūros paslaugomis visose valstybėse narėse, ir užtikrinti Sąjungos pasirengimą būsimoms sveikatos krizėms; reiškia didelį susirūpinimą dėl programos „ES – sveikatos labui“ susilpninimo, daugumą sveikatos politikos, prevencijos ir sveikatos sistemų stiprinimo veiksmų perkeliant į EKF; todėl ragina pagal EKF skirti 10,05 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (t. y. 8,90 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis) finansavimą konkretiems programos „ES – sveikatos labui“ prioritetams;

51.pakartoja, kad pakankamai išteklių turėtų būti skirta kovai su smurtu dėl lyties ir paramai lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisėms bei paslaugoms, moterų teisių organizacijoms, taip pat ES iniciatyvoms ir įstaigoms, propaguojančioms tikrą žmonių lygybę, nepaisant jų lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar rasės; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą OL C, C/2026/1383, 2026 3 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/1383/oj. po 2025 m. gruodžio mėn. Parlamento rezoliucijos Priimti tekstai, P10_TA(2025)0338. dėl Europos piliečių iniciatyvos „Turiu teisę rinktis“;

52.atkreipia dėmesį į pasiūlymą pasirengimą krizėms ir reagavimą į ekstremaliąsias sveikatos situacijas iš dabartinės programos „ES – sveikatos labui“ perkelti į bendresnius ES reagavimo į krizes pajėgumus, kuriuos papildytų naujos įvairius sektorius apimančios krizių koordinavimo funkcijos ir veiksmai, susiję su civiliniu ir kariniu bendradarbiavimu, sukuriant integruotą ir atsparią Europos civilinę saugą; atkreipia dėmesį į ES, kaip valstybių narių pasirengimo ir pajėgumų nedelsiant reaguoti į didelio masto, didelio poveikio ekstremaliąsias situacijas koordinavimo ir tobulinimo centro, vaidmenį ir pakartoja savo raginimą užtikrinti tinkamą pasirengimo ir greitojo reagavimo į krizes finansavimą, užtikrinant, kad SCSM+ išliktų pagrindine ES lygmens bendrosios paskirties reagavimo į krizes sistema; ragina SCSM+ skirti 12,42 mlrd. EUR biudžetą einamosiomis kainomis (t. y. 11 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis);

53.pakartoja, kad programa „Erasmus+“, kaip viena iš pavyzdinių Sąjungos programų, yra ypač svarbi propaguojant Europos vertybes, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir jaunimo dalyvavimą, ir primena, kad M. Draghi ir E. Lettos pranešimuose žmogiškojo kapitalo, darbo jėgos judumo ir įgūdžių stiprinimas, be kita ko, vykdant universitetų ir pameistrystės mainus, laikomas esminiu Europos konkurencingumo ir atsparumo elementu; ragina programai „Erasmus+“ skirti 47,39 mlrd. EUR biudžetą einamosiomis kainomis (t. y. 42 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis);

54.pabrėžia, kad investicijos į demokratinį atsparumą ir kultūrinį gyvybingumą yra neatsiejama Sąjungos strateginio savarankiškumo dalis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlymą dėl naujos programos „AgoraEU“, pripažindamas jos išplėstą taikymo sritį ir unikalią Europos pridėtinę vertę, nes tai yra vienintelė Sąjungos programa, skirta kultūros ir kūrybos sektoriams ir žiniasklaidos pliuralizmui, taip pat demokratiniam dalyvavimui remti ir Europos vertybėms propaguoti; ragina programai „AgoraEU“ skirti 10,72 mlrd. EUR biudžetą einamosiomis kainomis (t. y. 9,5 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis);

55.ragina skirti 0,89 mlrd. EUR biudžetą einamosiomis kainomis (t. y. 0,79 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis) Teisingumo programai, įskaitant paramą teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą skaitmeninimui, naujų tarpvalstybinių priemonių diegimą ir naujas iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti tarpvalstybinį teisinį susiskaidymą, visų pirma, atsižvelgiant į kylančius iššūkius, įskaitant nusikaltimus internete ir neapykantos kalbą;

56.pažymi, kad pagal 3 išlaidų kategoriją „Europos vaidmuo pasaulyje“ 2028–2034 m. DFP skiriama 190 mlrd. EUR 2025 m. kainomis, t. y. gerokai daugiau, palyginti su 121,5 mlrd. EUR dabartiniu laikotarpiu, kartu išlaikant jos 10 proc. dalį visos DFP atžvilgiu; mano, kad šis esminis finansavimo padidinimas 68,5 mlrd. EUR yra nepaprastai svarbus, nes tai rodo Sąjungos įsipareigojimą stiprinti savo, kaip pasaulinės veikėjos ir patikimos partnerės, vaidmenį vis sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad šis finansavimo lygis tebėra nepakankamas, siekiant finansuoti pasirengimo narystei paramą ir išorės veiksmus, atsižvelgiant į pasaulinių iššūkių, įskaitant augančius vystymosi poreikius ir didėjančią nelygybę, humanitarines krizes, precedento neturintį krizių, konfliktų skaičių ir bendrą pažeidžiamumą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, visuotinę sveikatą ir poreikį remti Ukrainą ir kitas partneres, mastą; todėl mano, kad būtina padidinti priemonei „Globali Europa“ skirtus biudžeto asignavimus iki 225 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (t. y. 198,63 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis);

57.apgailestauja dėl to, kad nėra pakankamai teminių tikslų, apimančių svarbiausias sritis, nes jie padėtų teisės aktų leidėjams nustatyti strateginius prioritetus; pabrėžia, kad reikia įtraukti pilietinės visuomenės partnerius, taip pat vietos ir regionų subjektus; pabrėžia, kad šie didesni asignavimai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad Sąjunga būtų patikima pasaulinė veikėja; ragina skirti reikiamų lėšų plėtros ir stojimo procesams remti ir Sąjungos vertybėms bei interesams propaguoti ir puoselėti visame pasaulyje, be kita ko, vykdant abiem pusėms naudingas partnerystes; pabrėžia, kad nuspėjamu ir tinkamu finansavimu remiamas stabilumas, atsparumas ir darnus vystymasis ir prisidedama prie pagrindinių migracijos priežasčių šalinimo skatinant ekonomines galimybes, kokybišką švietimą ir profesinį mokymą, taip pat darbo vietų kūrimą šalyse partnerėse, taip stiprinant ilgalaikį saugumą; ragina derėtis dėl nuostatų pagal atitinkamą teisėkūros procedūrą siekiant užtikrinti, kad naudojant ES lėšas pagal priemonę „Globali Europa“ būtų atkreipiamas dėmesys į nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus šalyse partnerėse, ir primena humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principus;

58.įspėja, kad programų sujungimas vėl galėtų susilpninti parlamentinę priežiūrą ir dalyvavimą bei sumažinti konkrečių prioritetų finansavimo matomumą, kaip buvo kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) „Globali Europa“ atveju; ragina pagal priemonę „Globali Europa“ nustatyti aiškius ir prasmingus atskaitomybės ir ataskaitų teikimo mechanizmus; primygtinai reikalauja, kad ramsčiuose, taip pat teminėse programose, jų šalyse ir priemonėse, įskaitant pasirengimo narystei fondus, būtų išlaikomos aiškios ir atskiros biudžeto eilutės tam, kad būtų užtikrintas asignavimų skaidrumas ir kad prašymus dėl didelių sumų perkėlimo ramsčiuose iš anksto patvirtintų Parlamentas; mano, jog labai svarbu, kad panaikintus įsipareigojimus pagal priemonę „Globali Europa“ būtų leidžiama grąžinti į tą pačią biudžeto eilutę; mano, kad Komisija turi aiškiai paskirstyti programuojamą ir neprogramuojamą finansavimą, ir primena, kad priemonę „Globali Europa“ daugiausia turi sudaryti geografiniai programos veiksmai;

59.primena, kad humanitarinė pagalba, kuriai skiriamas tikslinis finansavimas, kuri užtikrinama ir įgyvendinama pagal Tarybos reglamentą (EK) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (OL L 163, 1996 7 2, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1996/1257/oj)., tebėra labiausiai matoma ir principingiausia Europos solidarumo išraiška ir jos požiūriu turi būti toliau laikomasi humaniškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų; pakartoja savo poziciją, kad dėl principais ir poreikiais grindžiamo humanitarinės pagalbos pobūdžio reikia, kad jos nuspėjamas finansavimas būtų teikiamas taikant nuoseklią sistemą su tinkamais ištekliais pagrįstu metiniu atskaitos tašku ir specialia nomenklatūra, kurią papildytų tinkamas rezervas siekiant finansuoti neatidėliotinus veiksmus;

60.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti galimybę naudotis priemonės „Globali Europa“ rezervu, kuris turėtų būti prieinamas papildomai prie 25 mlrd. EUR orientacinio asignavimo, kilus nenumatytiems poreikiams, kurie didėja dėl tokių veiksnių kaip klimato kaita, finansuoti, ir virš jo ribų; ragina 25 mlrd. EUR sumą, skirtą humanitarinei pagalbai 2028–2034 m. laikotarpiu, laikyti garantuotu minimaliu reikalavimu, o ne viršutine riba, atsižvelgiant į didėjantį humanitarinių krizių skaičių ir ilgėjančią jų trukmę;

61.palankiai vertina tai, kad ketinama keisti priemonės „Globali Europa“ rezervo mobilizavimą, palyginti su KVTBP „Globali Europa“, nes kitoje DFP, vadovaujantis Finansinio reglamento 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj). taisyklėmis, bet kokį lėšų mobilizavimą, viršijantį 10 proc. metinių asignavimų, turės patvirtinti Parlamentas ir Taryba; vis dėlto primygtinai laikosi savo ankstesnių raginimų, kad Komisija, prieš mobilizuodama rezervą, laiku informuotų Parlamentą ir atsižvelgtų į jo pastabas dėl numatomo pobūdžio, tikslų ir finansinių sumų;

62.pabrėžia, kad gerai finansuojama priemonė „Globali Europa“ yra labai svarbi Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumui užtikrinti ir tam, kad ES veiktų kaip patikima ir ilgalaikė partnerė tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir šalys partnerės; dar kartą patvirtina, kad asignavimai pagal priemonę „Globali Europa“ turėtų būti suderinti su ES vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslu, kaip nurodyta SESV 208 straipsnyje, t. y. skurdo mažinimu ir ilgainiui jo panaikinimu, taip pat su Europos konsensusu dėl vystymosi ir Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.;

63.ragina sukurti prasmingus atskaitomybės ir ataskaitų teikimo mechanizmus; yra susirūpinęs dėl to, kad įgyvendinant Europos ramstį pagal veiklos rezultatais grindžiamus planus plačiai naudojamas su išlaidomis nesusijęs finansavimas, ir primygtinai reikalauja, kad šios lėšos būtų išmokamos laikantis pagrindinių plėtros proceso principų, įskaitant teisinės valstybės principą;

64.mano, kad plėtra suteikia galimybę stiprinti Sąjungą ir kad kita DFP yra labai svarbi Sąjungai ir šalims kandidatėms rengiantis stojimui; palankiai vertina sprendimą suteikti Ukrainai ir kaimyninei Moldovos Respublikai šalies kandidatės statusą; primygtinai tvirtina, kad reikia skirti reikiamų lėšų jų stojimo procesui ir Vakarų Balkanų šalių stojimo procesui remti; palankiai vertina įsipareigojimą pagal priemonę „Globali Europa“ teikti tvirtą finansinę paramą šalims kandidatėms, nes tai yra pagrindinis būdas joms gerai įsitvirtinti ir paspartinti jų pasirengimą narystei Sąjungoje; ragina kiekvienai šaliai kandidatei užtikrinti specialų asignavimą numatant konkrečias biudžeto eilutes;

65.pakartoja, kad visapusiškai remia ukrainiečių kovą už laisvę ir demokratiją, ir apgailestauja dėl siaubingų kančių bei poveikio, kuriuos sukelia neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas; palankiai vertina tai, kad pasiūlymas įgyvendinti paramos Ukrainai paskolą buvo priimtas kaip Sąjungos paramos Ukrainai dalis; pabrėžia, kad rengiant pasiūlymus dėl kitos DFP nebuvo atsižvelgta į skolos tvarkymo išlaidas, kylančias dėl skolinimosi, susijusio su paramos Ukrainai paskola; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad šios skolos tvarkymo išlaidos viršytų kitos DFP viršutines ribas ir nebūtų padengiamos iš jau suplanuoto finansavimo iš Ukrainos rezervo;

66.su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme oficialios paramos vystymuisi (OPV) tikslas sumažintas nuo 93 proc. iki 90 proc.; pabrėžia, kad Komisija neturėtų galėti keisti šio tikslo pasitelkdama deleguotuosius aktus;

67.pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamą bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir greitojo dislokavimo pajėgumų finansavimą; pabrėžia, kad civilinės BSGP misijos yra strategiškai svarbios Sąjungai ir remia Sąjungos bei jos partnerių saugumo interesus ir išorės veiksmų tikslus; todėl ragina skirti 3,76 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (atitinkančiomis 3,34 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis) bendros užsienio ir saugumo politikos, kuri apima BSGP, biudžetui;

68.pabrėžia, kad užjūrio šalys ir teritorijos yra unikalus strateginis turtas, teikiantis naudos visai Sąjungai; mano, kad Komisijos siūlomas asignavimas neatitinka iššūkių, su kuriais susiduria užjūrio šalys ir teritorijos, ir ragina skirti 2,08 mlrd. EUR einamosiomis kainomis (t. y. 1,85 mlrd. EUR 2025 m. palyginamosiomis kainomis), taip pat atsižvelgiant į pastaruoju metu Grenlandijos teritoriniam vientisumui kylančias grėsmes, nes dėl šių lėšų bendradarbiavimas gali labai padėti Sąjungai didinti savo strateginį savarankiškumą;

69.primygtinai tvirtina, kad konfliktų prevencijai, taikos kūrimui ir atstatymui po konfliktų skiriamas ES finansavimas yra tiesioginė investicija į ilgalaikį Sąjungos stabilumą ir saugumą, ypač jos rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse; palankiai vertina JT ir jos agentūrų vaidmenį konfliktų zonose ir ragina ES stiprinti savo politinę ir finansinę paramą daugiašališkumui; reikalauja, kad pagal kitą DFP būtų teikiamas specialus, tinkamas ir nuspėjamas finansavimas JT ir jos agentūroms, kurių veikla yra itin svarbi civiliams gyventojams, visų pirma, Gazoje, Vakarų Krante, Sirijoje, Libane ir platesniame regione; ragina ES dėti daug pastangų kuriant taiką, šalinant konfliktų Ukrainoje ir Gazoje padarinius ir remiant atstatymo pastangas; ragina DFP skirti specialų šios srities finansavimą; pabrėžia, kad visas ES finansavimas turi atitikti ES vertybes ir taisykles, visų pirma, Finansinį reglamentą;

70.ragina toliau teikti išteklius pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO), ypač vietos subjektams ir moterų teisių organizacijoms, ir prasmingai su jais bendradarbiauti, taip pat vykdyti struktūrinį dialogą, be kita ko, pasitelkiant specialius finansavimo srautus, pritaikytus PVO ir žmogaus teisių gynėjų poreikiams; ragina įgyvendinti išorės veiksmų finansavimą, kartu atsižvelgiant į labai svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį taikant veiksmingą, aiškų ir nuoseklų daugiapakopį valdymą ir partnerystes;

71.primygtinai reikalauja, kad Europos investicijų banko (EIB) grupė būtų pripažinta pagrindine Sąjungos strategine finansine partnere priemonės „Globali Europa“ struktūroje, siekiant kuo labiau padidinti 3 išlaidų kategorijos išteklių poveikį; ragina stiprinti investicijų partnerystę su EIB, kad būtų padidintas ES biudžeto sverto poveikis, sutelktos privačiosios investicijos ir sustiprinta biudžeto garantijų ir derinimo sistema, užtikrinant veiksmingą priemonės tikslų, visų pirma susijusių su konkurencingumu, atsparumu ir privačiojo sektoriaus galimybių gauti finansavimą šalyse partnerėse skatinimu, įgyvendinimą; pripažįsta papildomą kitų įgyvendinančiųjų partnerių, pvz., nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ir Europos Tarybos vystymo banko, vaidmenį;

72.pabrėžia, kad Sąjungos politika turi būti grindžiama gerai veikiančiu administravimu; primygtinai reikalauja, kad po 2027 m. nuo pat pradžių ir visu DFP laikotarpiu būtų skiriama pakankamai finansinių ir darbuotojų išteklių tam, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, decentralizuotos agentūros ir Europos prokuratūra, visų pirma, kai jų įgaliojimai yra pratęsiami, galėtų užtikrinti veiksmingą ir efektyvų politikos formavimą bei aukštos kokybės įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, teikti techninę pagalbą, toliau pritraukti geriausius darbuotojus iš visų valstybių narių, taip garantuojant geografinę pusiausvyrą, ir tam, kad jos turėtų veiksmų laisvę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių; pabrėžia, kad reikia užtikrinti lyčių pusiausvyrą administracijoje visais lygmenimis;

73.ragina Komisiją kitoje DFP pateikti papildomos informacijos apie ES decentralizuotų agentūrų finansavimą ir darbuotojus; mano, kad kai kurių agentūrų atveju pasiūlymas dėl stabilaus finansavimo ir darbuotojų ir toliau kenks jų gebėjimui vykdyti savo įgaliojimus; pakartoja ilgalaikę Parlamento poziciją, kad naujos užduotys turėtų būti finansuojamos naujais asignavimais ir kad lėšų perskirstymas iš programų ir kitų prioritetų turi būti išimtinis; pripažįsta, kad reikia įvertinti galimą agentūrų veiklos dubliavimąsi ir jo išvengti, taip pat nustatyti sinergijos ir bendradarbiavimo galimybes, siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų paskirstomi veiksmingai;

74.susirūpinęs pažymi, kad išaiškėjo, jog pačios Komisijos nustatytas stabilus darbuotojų skaičius neatitinka veiklos reikalavimų, o atvirkščiai – duoda priešingus rezultatus; pripažįsta, kad pagal 2028–2034 m. DFP Komisija paprašė skirti papildomų etatų, ypač atsižvelgiant į kibernetinio saugumo reikalavimus, susijusius su darbuotojais; primygtinai reikalauja, kad steigiant papildomus etatus būtų atsižvelgiama į visų institucijų ir įstaigų personalo poreikius; atkreipia dėmesį į ypač didelį nerimą keliančią padėtį, kai tam tikros ES agentūros gauna nepakankamą veiklos finansavimą, o tai labai riboja jų gebėjimą vykdyti savo įgaliojimus, laikytis Reglamento, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2023/2841, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti (OL L, 2023/2841, 2023 12 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2841/oj)., ir įgyvendinti politikos tikslus ir vykdymo užtikrinimą, taip pat vykdyti savo reguliavimo įpareigojimus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didėjančius iššūkius, kuriuos reikia įveikti, ES institucijų ir įstaigų darbo aplinka turi būti patraukli, siekiant užtikrinti, kad paraiškas teiktų aukšto lygio specialistai;

75.pabrėžia Europos mokyklų sistemos, kaip pavyzdinio modelio, kuriuo nustatomi aukšti bendri švietimo standartai visose valstybėse narėse ir suteikiama tarptautiniu mastu pripažinta kvalifikacija, kuria skatinama akademinė kompetencija, besimokančiųjų judumas ir bendra Europos tapatybė, svarbą; todėl ragina teikti paramą ir nuspėjamą finansavimą tam, kad būtų padengtos šiuo metu nepadengtos ilgalaikės struktūrinės išlaidos ir išplėsta atsakomybė, taip pat užtikrinti jos matomumą, skaidrumą ir tikrumą dėl biudžeto;

76.mano, kad Komisijos pasiūlymas tinkamai atspindi tikruosius visų institucijų, įstaigų ir agentūrų poreikius, todėl nesiūlo toliau didinti lėšų; vis dėlto ketina visapusiškai ginti Komisijos pasiūlymą ir užtikrinti būtiną finansavimą stipriam, veiksmingam ir aukštos kokybės Europos viešajam administravimui, grindžiamam Sąjungos piliečių lygybės principu ir tarnaujančiam visiems europiečiams;

77.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl lankstumo priemonės, kurią sudarytų ne tik fiksuota suma, bet ir papildomos lėšos iš pajamų, susijusių su baudomis ir įsipareigojimų panaikinimu; atsižvelgdamas į savo 2025 m. gegužės 7 d. poziciją, mano, kad lankstumo priemonei lėšos turėtų būti skiriamos iš papildomų šaltinių, t. y. nepanaudotų ankstesnių metų maržų, ankstesnių metų metinio pertekliaus ir grįžtamųjų lėšų iš finansinių priemonių, kartu su būsimomis maržomis kaip kraštutine priemone; taip pat mano, kad didelė jos finansavimo dalis turėtų būti sutelkta laikotarpio pradžioje; ragina supaprastinti ir racionalizuoti procedūras sutelkiant specialias priemones, todėl mano, kad bendros maržos priemonė yra pasenusi, ir ragina jos dalis įtraukti į lankstumo priemonę; mano, kad išorės asignuotosioms pajamoms ir sumoms, kurias vėl galima naudoti pagal konkrečias pajamų ir įsipareigojimų panaikinimo taisykles, nustatytas konkrečioms programoms skirtose nuostatose, ši bendroji taisyklė galėtų būti netaikoma;

78.pakartoja, kad turėtų būti sukurta antra speciali priemonė – solidarumo rezervas gaivalinėms nelaimėms, kuris 2025 m. palyginamosiomis kainomis sudaro 4 mlrd. EUR per metus ir kuris būtų mobilizuojamas viršijant DFP viršutines ribas, skirtas solidarumui gaivalinių nelaimių atveju užtikrinti, turėtų papildyti siūlomą pakopinį mechanizmą krizinėse situacijose ir turėtų būti reglamentuojamas taisyklėmis, pagal kurias būtų galima greitai išmokėti lėšas ir, kai tinkama, taikyti išankstinio finansavimo mechanizmus, aiškiai koordinuojant veiksmus su visomis atitinkamomis priemonėmis, įskaitant SCSM+, taip prisidedant prie atsparumo ir pasirengimo krizėms; mano, kad pagal abi specialias priemones turėtų būti leidžiama perkelti nepanaudotas sumas per visą DFP laikotarpį, kad būtų užtikrintas lankstumas;

79.pažymi, kad Komisija DFP reglamente Ukrainos rezervui siūlo skirti 88 mlrd. EUR pasirengimo narystei pagalbai, ekonomikos gaivinimo ir atstatymo pastangoms finansuoti; mano, kad ši suma galėtų būti didelė parama; palankiai vertina tai, kad Ukrainos rezervas padidintas viršijant DFP viršutines ribas tam, kad būtų patenkinti išskirtiniai ir nenuspėjami Ukrainos poreikiai; vis dėlto pažymi, kad, jei konfliktas tęstųsi, šių asignavimų nepakaktų Ukrainos poreikiams patenkinti; ragina padidinti šį rezervą ir jo lėšas sutelkti laikotarpio pradžioje, siekiant suteikti papildomą paramą Ukrainai; pabrėžia, kad Ukrainos finansavimo struktūra turėtų išlikti nuosekli, skaidri ir veiksminga, visapusiškai remiant šalies stojimą, kartu aiškiai atskiriant pasirengimo narystei paramą ir atstatymo poreikius;

80.primena, kad dabartinė DFP buvo nepakankamai finansuojama, todėl 2024 m. reikėjo atlikti DFP tikslinimą; pažymi, kad, nors pasiūlyme dėl 2028–2034 m. DFP numatytas didesnis lankstumas, bendrosios Komisijos pasiūlyme nurodytos sumos vis dar nėra pakankamos;

81.apgailestauja dėl to, kad į siūlomą DFP reglamentą neįtraukta laikotarpio vidurio peržiūros sąlyga; primygtinai tvirtina, kad DFP reglamente turėtų būti nustatytas reikalavimas Komisijai vėliausiai iki 2031 m. liepos mėn. pateikti DFP veikimo peržiūros ataskaitą, kurioje būtų visapusiškai atsižvelgiama į ekonominę padėtį tuo metu ir į naujausias makroekonomines ir užimtumo prognozes bei atitinkamus pasaulinius pokyčius; taip pat mano, kad atlikus šią privalomą peržiūrą, jei reikia, turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo šis reglamentas būtų tikslinamas laikantis SESV nustatytų procedūrų; pabrėžia, kad dėl bet kokio tokio tikslinimo neturėtų būti mažinami iš anksto paskirstyti nacionaliniai paketai, kaip nustatyta NRPP reglamente;

82.primena, kad Europos Parlamento rinkimai vyks 2034 m.; mano, kad pasiūlymo dėl kito DFP reglamento paskelbimo data, t. y. 2033 m. liepos 1 d., yra gerokai vėlesnė nei įprasta per DFP gyvavimo ciklą; ragina pasiūlymą dėl DFP po 2034 m. paskelbti ne vėliau kaip 2032 m. liepos mėn.;

83.atkreipia dėmesį į Komisijos naratyvą, kad jos pasiūlymais siekiama padidinti kitos DFP lankstumą ir ją supaprastinti; pripažįsta, kad lankstumas yra labai svarbus reaguojant į nenumatytus iššūkius, tačiau pabrėžia, kad dėl jo negali nukentėti atskaitomybė, nuspėjamumas, skaidrumas ir politikos nuoseklumas; įspėja, kad lankstumas be skaidrumo padidintų demokratinės atskaitomybės deficitą ir pakenktų visuomenės pasitikėjimui ES;

84.apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlymai dėl supaprastinimo visų pirma naudingi jos pačios procesų požiūriu, o ne galutiniams paramos gavėjams, taip didinant demokratijos deficitą Sąjungoje; primena, kad Parlamentas nuolat ragino supaprastinti procedūras galutiniams paramos gavėjams, be kita ko, sumažinti administracinę naštą, susijusią su galimybe pasinaudoti ES biudžeto finansavimu, ir užtikrinti, kad lėšos būtų panaudojamos veiksmingiau; primygtinai reikalauja, kad supaprastinimas nekenktų programos kokybei ar demokratinei atskaitomybei ir nebūtų naudojamas kaip pretekstas pakenkti daugiapakopio valdymo ir partnerystės principams ar konstruktyviam dialogui su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir socialiniais partneriais, nes tinkamas jų taikymas padidins ES išlaidų veiksmingumą ir labai prisidės prie DFP sėkmės; pritaria Audito Rūmų nuogąstavimams dėl to, kad Komisijos požiūris padės supaprastinti Komisijos sąveiką su valstybėmis narėmis, kartu padidinant arba perkeliant administracinę naštą į nacionalinį, regioninį ir paramos gavėjų lygmenis; pabrėžia, kad siekiant supaprastinimo, kai įmanoma, reikės suderinti taisykles ir ataskaitų teikimo reikalavimus ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; pabrėžia, kad Parlamentas pasiūlys visus skaidrumo mechanizmus, būtinus jo, kaip piliečių interesų sergėtojo, vaidmeniui atlikti;

85.mano, kad dabartinis pasiūlymas dėl NRPP galėtų lemti kai kurių ES politikos sričių pakartotinį nacionalizavimą, nes trūksta horizontaliojo požiūrio ir valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo vykdant Sąjungos biudžetą laikantis nacionalinio požiūrio; ragina užtikrinti, kad biudžetas išliktų investicijų biudžetu, kuriame ir toliau daugiausia dėmesio būtų skiriama ES pridėtinei vertei ir kuriame būtų užtikrinamas tvirtas horizontalusis požiūris;

86.pabrėžia, kad kitoje DFP plačiai naudojant lankstumo ir rezultatais grindžiamas priemones kartu turi būti stiprinamas daugiapakopis valdymas; mano, kad prasmingas vietos ir regionų valdžios institucijų, taip pat socialinių ir ekonominių partnerių dalyvavimas rengiant, įgyvendinant ir stebint Sąjungos finansuojamus veiksmus yra labai svarbus siekiant atsverti į Komisiją orientuotą įgyvendinimą, sumažinti demokratinės atskaitomybės deficitą ir užtikrinti, kad išlaidos atitiktų realius teritorinius poreikius; primygtinai reikalauja, kad, kai tinkama, kartu su tokiomis priemonėmis būtų vykdomas tinkamas išrinktų atstovų tikrinimas ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir kad būtų išsaugotas Parlamento vaidmuo biudžeto ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo srityse;

87.primena, kad Audito Rūmai nustatė, jog vadinamasis rezultatais grindžiamas modelis, remiantis EGADP patirtimi, atskleidė jo struktūros, įgyvendinimo ir veiksmingumo trūkumų; susirūpinęs pažymi, kad pasiūlymuose dėl DFP didelei kitos DFP priemonių daliai numatyta plačiai naudoti su išlaidomis nesusijusį finansavimą; yra labai susirūpinęs dėl tokių didelių pakeitimų pereinant prie naujo įgyvendinimo modelio; atkreipia dėmesį į tai, kad be tinkamų apsaugos priemonių, pagal kurias būtų užtikrintas patikimas finansų valdymas įgyvendinant Sąjungos finansavimą, arba aiškių veiksmų, kuriais būtų šalinami trūkumai, nustatyti ankstesnėse arba esamose veiklos rezultatais grindžiamose priemonėse, šis požiūris kelia didelę riziką ir silpnina galimybes atlikti auditą; pabrėžia, kad reikia rasti sprendimą, kaip pašalinti išlaidų sąmatų skirtumus, susijusius su tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, ir rasti realias projektų išlaidas, nes dėl šio neatitikimo gali būti pakenkta sutartų visos Sąjungos politinių prioritetų įgyvendinimui; mano, kad bet koks galimas veiksmingumo didinimas negali būti vykdomas Sąjungos finansinių interesų apsaugos sąskaita; ypač pabrėžia, kad didelio masto ir sudėtingų projektų atveju ir toliau turėtų būti taikomas išlaidomis grindžiamas modelis, nes dėl jų apimties, trukmės ir daugiapakopio finansavimo reikalingos išsamios finansinės ataskaitos ir patikrinami išlaidų duomenys, kad būtų galima užtikrinti tinkamą stebėseną ir atskaitomybę; ragina toliau ir plačiau naudoti supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdus, visų pirma, tuomet, kai vykdomos mažesnės ar vidutinio masto investicijos, kaip veiksmingas ir proporcingas priemones siekiant sumažinti administracinę naštą, padidinti prieinamumą mažesniems naudos gavėjams ir išlaikyti Sąjungos lėšų naudojimo atskaitomybę ir atsekamumą;

88.primygtinai reikalauja, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija ir toliau turėtų galimybę susipažinti su duomenimis apie patirtas išlaidas tam, kad galėtų patikrinti Sąjungos biudžeto veiksmingumą ir ekonominį naudingumą; įspėja, kad, neužtikrinus išlaidų skaidrumo, parlamentinė kontrolė gali tapti formalia veikla, kuria neįmanoma užtikrinti patikimo biudžeto finansų valdymo; ragina Komisiją užtikrinti sistemingus tolesnius veiksmus, susijusius su Audito Rūmų išvadomis ir rekomendacijomis;

89.primygtinai tvirtina, kad reikia didesnio nuoseklumo stebint ir įgyvendinant ES išlaidų programas ir integruojant svarbius ES tikslus ir įsipareigojimus; pabrėžia, kad pasiūlymas dėl Veiklos rezultatų reglamento yra pirmas žingsnis diegiant horizontaliąją biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų stebėsenos sistemą, kuria siekiama sumažinti administracinę naštą; mano, kad šis požiūris, jei bus tinkamai įgyvendintas, gali padėti sustiprinti demokratinę priežiūrą; pabrėžia, kad visapusiškas horizontaliųjų principų įtraukimas į bendrą sistemą sudarytų sąlygas prasmingam stebėjimui ir geriau atspindėtų Sąjungos politinius prioritetus; primygtinai reikalauja, kad veiklos rezultatų sistemoje pirmenybė būtų teikiama poveikio rodikliams, pagal kuriuos vertinami faktiniai rezultatai piliečiams; pabrėžia, kad siūlomu Veiklos rezultatų reglamentu turi būti užtikrinta, kad ataskaitų teikimo rodikliai būtų privalomi, kai aktualu, ir palyginami visose valstybėse narėse ir nepriklausomai nuo valdymo būdo; įspėja, kad be tokio palyginamumo biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija negalės įvertinti santykinio veiksmingumo arba nustatyti, kad programos yra nepakankamai veiksmingos; pabrėžia, kad veiklos rezultatų rodikliai turi būti aiškiai nustatyti pagal kiekvienos programos tikslus ir turėtų apimti išdirbius, rezultatus ir poveikį; pabrėžia, kad su klimatu susijusios išlaidos turi būti įtrauktos į DFP tam, kad būtų galima tiksliai stebėti ir sekti finansavimą ir jo poveikį;

90.pabrėžia, kad ES biudžetas yra labai svarbus remiant pagrindines ES vertybes: demokratiją ir pliuralizmą, įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje; palankiai vertina neseniai paskelbtą ES pilietinės visuomenės strategiją, kurioje pripažįstamas svarbus PVO vaidmuo teikiant konsultacijas, paramą ir ekspertines žinias rengiant ir įgyvendinant ES teisės aktus ir politiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia užtikrinti ilgalaikį, nuspėjamą ir pakankamą PVO finansavimą;

91.primena, kad, kaip reikalaujama Finansiniame reglamente, programos ir veikla, kai įmanoma ir tinkama, turėtų būti įgyvendinamos laikantis atitinkamų konkretiems sektoriams taikomų taisyklių, kad būtų pasiekti nustatyti jų tikslai, sykiu laikantis darbo ir įdarbinimo sąlygų pagal taikytiną nacionalinę teisę, Sąjungos teisę, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir kolektyvines sutartis, atsižvelgiant į lyčių lygybės principą ir nedarant reikšmingos žalos Sąjungos aplinkos tikslams;

92.pabrėžia, kad visas finansavimas turi atitikti Komisijos gaires dėl veiklos, susijusios su Sąjungos teisės aktų ir politikos rengimu, įgyvendinimu, stebėsena ir stiprinimu, finansavimo; šiuo atveju primena 2025 m. balandžio 1 d. Komisijos pareiškimą dėl dabartinės programos LIFE;

93.atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlytą bendrą struktūrą, kurią sudaro keturios DFP išlaidų kategorijos, taigi, jų sumažėjo (nuo septynių dabartinės DFP išlaidų kategorijų); susirūpinęs pažymi, kad Komisija siūlo sumažinti ES programų skaičių nuo 60 iki 19, todėl trūksta aiškumo dėl tikslų ir biudžeto nomenklatūros ir taip sumažėja skaidrumas ir atskaitomybė; pabrėžia, kad Parlamento pozicija dėl šių naujų DFP programų struktūros bus nustatyta per bendro sprendimo procedūrą dėl atitinkamų sektorių teisėkūros procedūra priimamų aktų; primygtinai reikalauja, kad siūlomoje biudžeto nomenklatūroje ir kiekvienai biudžeto eilutei paskirtose sumoje atsispindėtų konkretūs kiekvienos programos tikslai, taip siekiant užtikrinti skaidrumą, nuspėjamumą ir atskaitomybę ir teikti biudžeto valdymo institucijai informaciją, reikalingą metiniam biudžetui sudaryti ir jo vykdymui prižiūrėti;

94.šiuo atveju apgailestauja dėl to, kad sektorių teisės aktuose siūloma biudžeto nomenklatūra yra visiškai nepakankama; pabrėžia, kad biudžeto struktūros supaprastinimas neturi sumažinti skaidrumo ar biudžeto valdymo institucijos gebėjimo vykdyti veiksmingą tikrinimą ir priimti informacija pagrįstus sprendimus; primygtinai reikalauja, kad nomenklatūra išliktų pakankamai išsami, kad atspindėtų pagrindiniuose aktuose nustatytus programos tikslus, būtų išsaugotas ES veiksmų visų sričių politikos tiksluose ir prioritetuose matomumas ir sudarytos sąlygos Parlamentui visapusiškai atlikti savo tikrinimo vaidmenį; ragina parengti išsamesnę nomenklatūrą, kad būtų galima vykdyti prasmingą metinę biudžeto procedūrą, parengti taisomųjų biudžetų projektus ir atlikti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; pakartoja, kad metinė biudžeto procedūra yra pagrindinis demokratinis DFP lėšų paskirstymo mechanizmas;

95.pažymi, kad Finansiniame reglamente numatyti biudžeto perkėlimai jau suteikia lankstumo vykdant biudžetą; pabrėžia, kad šiuo metu Komisija gali perkelti dideles sumas iš vienos politikos srities į kitą be biudžeto valdymo institucijos patvirtinimo, taip apribojant priežiūrą; atsižvelgdamas į tai, kad nėra pakankamai išsamios biudžeto struktūros, ragina nustatyti naujas taisykles, pagal kurias būtų numatyta didžiausia suma ir procentinė dalis pagal kiekvieną biudžeto eilutę tuo atveju, kai perkėlimai atliekami be patvirtinimo; mano, kad kaip supaprastinimo priemonė perkėlimams iš kitų Sąjungos institucijų, neviršijantiems tam tikros ribos, galėtų būti netaikoma prieštaravimo procedūra;

96.pabrėžia, kad reikia tvirto valdymo siekiant užtikrinti parlamentinę atskaitomybę, priežiūrą ir kontrolę, taip pat veiksmingą kovos su sukčiavimu struktūrą; be to, reiškia susirūpinimą dėl to, kaip Komisija ES lygmeniu gaus pakankamą patikinimą dėl išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, primindamas, jog toks aiškus patikinimas yra būtinas, kad Parlamentas galėtų atlikti savo, kaip biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos, vaidmenį; atmeta bet kokį požiūrį, pagal kurį apribojamas Parlamento vaidmuo paliekant jam tik konsultacinę arba informavimo funkciją bet kokios priemonės ar fondo lėšų pagal kitą DFP mobilizavimo atveju; pabrėžia, kad dėl biudžeto lankstumo neturi būti apeinamos biudžeto valdymo institucijos prerogatyvos ir kad bet kokiam atsargų ar kitų rezervų lėšų perskirstymui, perprogramavimui ir mobilizavimui turi pritarti Parlamentas; mano, kad tikram lankstumui reikia ir greitojo reagavimo pajėgumų, ir demokratinio teisėtumo, o tai galima pasiekti tik Parlamentui visapusiškai dalyvaujant sprendimų dėl išteklių paskirstymo ir naudojimo priėmimo procese;

97.reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo ES finansavimo nuspėjamumo, kurį gali lemti pernelyg dideli lankstumo mechanizmai ir pasikartojantys perskirstymai; pripažįsta, kad reikia didesnio lankstumo skirstant išteklius pagal tam tikras programas, tačiau pabrėžia, kad tai neturi pakenkti ilgalaikiams politikos tikslams, finansavimo nuspėjamumui ar Parlamento prerogatyvoms; pabrėžia, jog, nors dabartinė DFP buvo nepakankamai lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie kintančių prioritetų, pagal kitą DFP turi būti užtikrinta geresnė investicijų nuspėjamumo ir prisitaikomumo pusiausvyra; pabrėžia, kad tam tikroms politikos sritims reikia didesnio finansavimo stabilumo nei kitoms; griežtai atmeta pasikartojančius perskirstymus kaip Sąjungos prioritetų finansavimo priemonę, nes jie kenkia programų įgyvendinimui ir trukdo siekti sutartų politikos tikslų;

98.atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kitą DFP siūloma didinti skolinimąsi ir skolinimą; mano, kad biudžeto valdymo institucija turi atidžiai stebėti šio požiūrio poveikį DFP manevringumo maržai ar kitoms garantijoms; reikalauja, kad vykdant skolinimosi ir skolinimo operacijas būtų paisoma teisėkūros institucijų ir biudžeto valdymo institucijos įgaliojimų;

99.pakartoja savo raginimą stiprinti investicijų srities partnerystę su EIB grupe, kad būtų padidintas ES biudžeto sverto poveikis, sutelktos privačiosios investicijos ir sumažinta rizika tokiose svarbiose politikos srityse kaip klimatas, konkurencingumas, būstas, socialinis verslumas, taip pat inovacijos, gynyba ir išorės aspektas; pabrėžia, kad šioje ir panašiose partnerystėse su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, pasinaudojant ES biudžetu visose politikos srityse ir, kai aktualu, mažinant investicijų riziką, turėtų būti išlaikytos specialiai pritaikytos priemonės, kad MVĮ, vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir tarpvalstybiniams konsorciumams būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti veikloje, kartu užtikrinant patikimą valdymą, skaidrumą ir Sąjungos pridėtinę vertę; pakartoja, kad svarbu užtikrinti tinkamą techninės pagalbos, kurią bendrai rengia EIB ir Komisija, finansavimą įgyvendinančiosioms institucijoms, taip siekiant padėti užtikrinti investicijų diegimą laiku ir jų papildomumą, visų pirma, stiprinant administracinius gebėjimus ir plėtojant investicijų bazes, ir ragina skirti tinkamą finansavimą, kad būtų užtikrintas nuolatinis poveikis;

100.pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad visos ES lygmens išlaidos turėtų būti priskirtos biudžeto valdymo institucijos kompetencijai, taip užtikrinant demokratinę kontrolę, skaidrumą ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą;

101.pabrėžia, kad, siekiant gauti Parlamento pritarimą, kiekvienas DFP aspektas, ypač biudžeto elementai, turi būti laikomas rinkiniu ir dėl jo turi būti vedamos tikros derybos; pakartoja, kad prieštarauja tam, kaip buvo priimti dabartinis ir ankstesni DFP reglamentai, nes Europos Vadovų Taryba viršijo savo vaidmenį iš anksto nustatydama įvairius elementus, pvz., finansinius paketus ir konkrečioms politikos sritims skirtas nuostatas, taip pažeisdama Sutarties nuostatas tiek turinio, tiek tikslo požiūriu; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtos preliminarios derybų schemos atkartoja šią ydingą metodiką, į kurią įtraukti klausimai, susiję su bendro sprendimo procedūra rengiant naujus teisės aktus dėl ES programų;

102.reiškia didelį susirūpinimą dėl platesnių programų struktūros ypatumų ir sektorinių pasiūlymų, pagal kuriuos esminiai politiniai ir biudžeto sprendimai perkeliami iš pagrindinio akto į darbo programas, taip gerokai susilpninant Parlamento teisėkūros vaidmenį; griežtai prieštarauja tam, kad teisėkūros elementai būtų iškelti iš sektorių reglamentų, taip neleidžiant Parlamentui dalyvauti priimant sprendimus, kurie šiuo metu priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, o dėl to gavėjams kuriamas teisinis netikrumas;

103.primygtinai reikalauja, kad visi esminiai politikos pasirinkimai, pvz., programų tikslai, išlaidų prioritetai, finansiniai asignavimai, finansavimo normos, tinkamumas finansuoti, atrankos ir skyrimo kriterijai, sąlygos, apibrėžtys ir apskaičiavimo metodai, būtų nustatyti atitinkamuose pagrindiniuose teisės aktuose, visapusiškai atsižvelgiant į Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijų, prerogatyvas, o ne darbo programoje ar panašiais įrankiais; reikalauja, kad sprendimai dėl politinių nuostatų, tikslų ir valdymo aspektų būtų priimami pagrindiniame akte ir kad visi papildomi ir neesminiai elementai, kurie neįtraukti į pagrindinį aktą, būtų priimami tik deleguotaisiais aktais, atmetant bet kokį įgyvendinimo aktų ar kitų procedūrų, kuriems nereikia Parlamento pritarimo, naudojimą; šiuo požiūriu reikalauja, kad visos daugiametės ir metinės darbo programos būtų priimamos deleguotaisiais aktais, laikantis SESV 290 straipsnio, taip siekiant užtikrinti sistemingą Parlamento dalyvavimą priimant politinius sprendimus ir vykdant tikrinimą; kategoriškai atmeta bet kokius bandymus strateginius politikos sprendimus perkelti į komiteto procedūras ar kitas priemones; įspėja, kad Parlamentas nepriims jokių pasiūlymų, kuriais nebus garantuojama, kad jis galėtų visapusiškai naudotis savo teisėkūros ir priežiūros įgaliojimais; pabrėžia, kad sumažinus pagrindinių aktų išsamumo lygį svarbūs politiniai sprendimai perkeliami į įgyvendinimo etapą, taip susilpninant demokratinę atskaitomybę ir marginalizuojant Parlamento vaidmenį priimant politinius sprendimus, o tai daro didelį poveikį politikai ir biudžetui;

104.pabrėžia, kad dėl plačios siūlomų sektorių reglamentų tikslų aprėpties reikia persvarstyti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vertinimo procedūrą, kad būtų apsaugota jau ir taip ribota Parlamento iniciatyvos teisė; mano, jog aiškesni kriterijai ir supaprastintos procedūros yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad Parlamentas galėtų toliau imtis novatoriškų veiksmų ir išbandyti naujus politikos metodus, susijusius su 1, 2 ir 3 išlaidų kategorijomis; primygtinai reikalauja, kad išplėtus programų taikymo sritį nesumažėtų Parlamento galimybės siūlyti konkrečių politikos sričių bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus;

105.pabrėžia, kad Sąjungos vertybių ir pagrindinių teisių paisymas yra esminė išankstinė sąlyga siekiant gauti ES lėšų; pabrėžia tvirtų teisinės valstybės principo laikymosi ir galimybės gauti ES lėšų pagal 2021–2027 m. DFP sąsajų būtinybę; mano, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga yra neatsiejamai susijusi su teisinės valstybės principo laikymusi ir pagarba Sąjungos vertybėms; primena, kad Sąlygų reglamentas 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1, http://data.europa.eu/eli/reg/2020/2092/oj). yra pagrindinė priemonė siekiant apsaugoti ES finansinius interesus nuo teisinės valstybės principo pažeidimų ir kad jis turėtų būti taikomas visais atvejais, kai tenkinamos jo teisinės sąlygos visame ES biudžete, įskaitant veiklos rezultatais grindžiamas priemones ir finansavimą pagal SESV 122 straipsnį; ragina Komisiją ir Tarybą griežtai ir nuosekliai taikyti reglamentą ir prireikus nepagrįstai nedelsiant imtis priemonių;

106.primygtinai reikalauja, kad kitoje DFP būtų sukurtas vientisas ir nuoseklus Sąjungos vertybių priemonių rinkinys, kuris turėtų apimti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises visuose ES fonduose; yra susirūpinęs dėl (ypač NRPP) sutapimo su įdiegtu sąlygų mechanizmus, ir ragina priimti vienodą, nuoseklią ir išsamią visų ES finansavimo programų sistemą pagal Sąlygų reglamentą, apimant tiek reikiamas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima gauti ES finansavimą, tiek lėšų skyrimo sustabdymo priemones, kai atitinkamos sąlygos nebetenkinamos; prašo Komisijos konsoliduoti visas teisinės valstybės priemones į vieningą ir išsamią sistemą, kurioje būtų nustatyti aiškūs, objektyvūs ir skaidrūs taikymo kriterijai ir būdas, kaip Komisija užtikrins šių priemonių koordinavimą;

107.reikalauja, kad Sąjungos lėšų mokėjimas būtų sustabdytas, kai neįvykdomi esminiai reikalavimai, ir kad įšaldytos lėšos būtų skiriamos atitinkamoms valstybėms narėms tik tada, kai jos visapusiškai įgyvendina svarias reformas ir įrodo, kad praktiškai laikosi teisinės valstybės principo ir tai daroma laikantis teisinės valstybės ataskaitų išvadų; pabrėžia, kad sprendimai sustabdyti arba sumažinti Sąjungos finansavimą reaguojant į teisinės valstybės principo pažeidimus turi būti grindžiami objektyviais kriterijais, taikomi nuosekliai ir negali būti grindžiami kitais argumentais ar derybų rezultatais;

108.pripažįsta, kad, atsižvelgiant į NRPP, Komisija siūlo galimybę finansavimą, kuris yra panaikintas dėl to, kad nebuvo imtasi taisomųjų priemonių reaguojant į nustatytą teisinės valstybės principo pažeidimą pagal Sąlygų reglamentą, vėl skirti programoms, kurioms taikomas tiesioginis ar netiesioginis valdymas; prašo paaiškinti, kaip tokios panaikintos sumos galėtų būti nukreiptos į kitas programas, ir ragina uždrausti pertvarkyti įšaldytas lėšas; primygtinai pabrėžia, kad sprendimas dėl panaikintų lėšų panaudojimo yra biudžeto valdymo institucijos prerogatyva vykdant metinę biudžeto procedūrą ir dėl to Komisija neturėtų spręsti savo nuožiūra;

109.pabrėžia, jog reikia griežto požiūrio siekiant užtikrinti, kad galutiniai gavėjai ir naudos gavėjai nebūtų baudžiami dėl to, kad jų vyriausybei buvo sustabdytas ES lėšų mokėjimas dėl teisinės valstybės principo pažeidimų; pabrėžia, kad šis principas yra pažangių sąlygų principo pagrindas;

110.pabrėžia, kad prarasti Parlamento įgaliojimai teisėkūros ar biudžeto srityje negali būti kompensuoti valdymo mechanizmu; pabrėžia, kad metinis biudžetas turėtų atspindėti politikos prioritetus ir planus, dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos; primygtinai tvirtina, kad tinkamas biudžeto valdymas ir biudžeto valdymo institucijos prerogatyvų išsaugojimas yra būtinos sąlygos, kad metinė biudžeto procedūra taptų prasmingesnė, ir kad bet koks valdymo mechanizmas gali veikti tik tuo atveju, jei esama svarbiausių pagrindų;

111.atmeta bet kokį susitarimą, kuris apribotų biudžeto valdymo institucijos laisvę savarankiškai priimti sprendimus dėl biudžeto prioritetų ir asignavimų; griežtai prieštarauja bet kokiam mechanizmui, pagal kurį Komisija, atlikdama techninius vertinimus, galėtų iš anksto priimti sprendimus dėl biudžeto; kategoriškai atmeta bet kokią galimybę Europos Vadovų Tarybai daryti įtaką metinei biudžeto procedūrai pasitelkiant Europos Vadovų Tarybos išvadas, nes tai būtų akivaizdus Sutarties nuostatų pažeidimas ir pakenktų institucinei pusiausvyrai, nusistovėjusiai priimant sprendimus dėl biudžeto; primena, kad Finansiniame reglamente jau numatyta galimybė leisti panaudoti biudžeto rezervus; ragina, kad Komisija, prieš prisiimdama bet kokius savanoriškus įsipareigojimus dėl integruotojo lankstumo naudojimo, sistemingai koordinuotų veiksmus su biudžeto valdymo institucija ir kad bet koks lėšų mobilizavimas būtų patvirtintas biudžeto valdymo institucijos sprendimu;

112.susirūpinęs pažymi, kad Komisija Tarpinstituciniame susitarime siūlo sektorių teisės aktuose padidinti nuokrypį nuo orientacinių sumų nuo dabar nustatytų 15 proc. iki 20 proc. COM(2025)0572.; pabrėžia, kad šis siūlomas padidinimas kartu su programų sujungimu ir gerokai didesniais kiekvienos programos biudžetais sudarytų dideles galimybes teikti pataisas nedalyvaujant teisėkūros institucijoms; reiškia rimtų abejonių dėl bendro šių pokyčių poveikio demokratinei priežiūrai ir institucinių galių pusiausvyrai; mano, kad toks vykdomosios valdžios lankstumo didinimas kenkia biudžeto valdymo institucijos prerogatyvoms; todėl ragina užtikrinti, kad didžiausias nuokrypis nuo orientacinių sumų būtų ne didesnis kaip 5 proc. per visą programų laikotarpį, nedarant poveikio atitinkamų DFP reglamento ir Tarpinstitucinio susitarimo nuostatų taikymui, užtikrinant, kad bet kokiems dideliems biudžeto perskirstymams ir toliau būtų taikoma tinkama demokratinė priežiūra ir bendro teisėkūros sprendimų priėmimo procedūra; primygtinai reikalauja, kad taikant šią sumažintą ribą būtų išlaikytas būtinas veiklos lankstumas, kartu išsaugant esminį Parlamento vaidmenį vykdant biudžeto priežiūrą;

113.pabrėžia, kad svarbu palaikyti reguliarų tarpinstitucinį dialogą nuosavų išteklių klausimais, ir ragina dažniau rengti posėdžius;

114.siūlo įtraukti specialų priedą dėl bendradarbiavimo, susijusio su sąlygų režimu; atsižvelgdamas į tai mano, kad reguliarus trijų institucijų dialogas dėl dabartinės padėties, susijusios su ES biudžeto apsauga teisinės valstybės principo srityje, būtų veiksmingas būdas pagerinti koordinavimą, susijusį su teisinės valstybės priemonių rinkiniu;

115.dar kartą patvirtina tvirtą Parlamento įsipareigojimą nustatyti naujus nuosavus išteklius, kad būtų užtikrintas tvarus ir nuspėjamas ilgalaikis ES biudžeto finansavimas; pakartoja, jog reikia tvarių ir atsparių Sąjungos biudžeto pajamų, kurios turėtų atitikti išlaidas, taip užtikrinant biudžeto stabilumą, veiksmingumą ir fiskalinę drausmę ir taip sudarant sąlygas Sąjungai patenkinti savo poreikius ir prioritetus;

116.pakartoja savo ilgalaikį raginimą nustatyti naujus tikrus nuosavus išteklius, kurie būtų skirti ne tik Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės skolai grąžinti, bet ir Sąjungos didesniems politiniams užmojams finansuoti; vis dar yra įsitikinęs, kad būtina nustatyti naujus tikrus nuosavus išteklius Sąjungos biudžetui finansuoti; primena, kad be naujų išteklių finansinė našta neišvengiamai teks valstybėms narėms, nes padidės BNP pagrįsti įnašai; todėl mano, kad tikrų naujų bent 60 mlrd. EUR dydžio per metus pajamų srautų nustatymas yra esminė plataus užmojo 2028–2034 m. DFP sąlyga;

117.yra labai susirūpinęs dėl to, kad Taryboje nuo 2020 m. visiškai nepadaryta pažanga reformuojant nuosavų išteklių sistemą; pabrėžia, kad tikri nauji nuosavi ištekliai yra būtinas atsakas biudžeto apribojimų laikais siekiant finansuoti ilgalaikę ir naują Sąjungos politiką ir labai reikalingas investicijas ES;

118.dar kartą išreiškia savo ilgalaikę kritiką, kad biudžeto sudarymas ir derybos dėl jo remiantis „teisingos grąžos“ principu neišvengiamai sumažins ES pridėtinę vertę, nes tai mažina bendro investavimo į bendras ir Europos viešąsias gėrybes loginį pagrindą; kartu pripažįsta BNP pagrįstų nuosavų išteklių privalumus, atsižvelgiant į jų patikimą pusiausvyros funkciją; ragina Tarybą ir valstybes nares nebemažinti vienkartinių išmokų ir užtikrinti tinkamą bendrą biudžeto pusiausvyrą visiems, daugiausia dėmesio skiriant sinergijai ir ES pridėtinei vertei laikantis solidarumo principo ir sudarant sąlygas didesniam skaidrumui;

119.primena, kad sprendimui dėl nuosavų išteklių priimti reikalingas vieningas Tarybos pritarimas, konsultacijos su Parlamentu ir visų valstybių narių nacionalinis ratifikavimas; pabrėžia, kad bet koks naujų nuosavų išteklių krepšelis turi būti laikomas teisingu, kad būtų išvengta situacijų, kai dėl tokių pajamų srautų įgyvendinimo neproporcingai nukenčia tam tikros valstybės narės;

120.mano, kad, atsižvelgiant į precedento neturinčius iššūkius, dėl kurių reikia gerokai padidinti investicijas įvairiose politikos srityse kitu DFP laikotarpiu, ES biudžeto pajamų bazė turi būti išplėsta, sustiprinta, diversifikuota ir modernizuota deramai pagrindžiant; primygtinai reikalauja atitinkamai pakoreguoti ir padidinti esamus nuosavus išteklius ir nedelsiant nustatyti naujus nuosavus išteklius; taip pat mano, kad ne vien nuosavi ištekliai, bet ir kitos pajamos turėtų būti esminė pajamų šaltinių derinio sudedamoji dalis, taip pat tai turėtų būti gerai apibrėžtos skolinimosi ir skolinimo operacijos, su kuriomis susiję neapibrėžtieji įsipareigojimai būtų saugiai padengiami manevringumo marža laikantis nuosavų išteklių viršutinių ribų, išliktų įgyvendinama atsargine alternatyva, bent jau nenumatytų krizių metu;

121.primena teisinę prievolę ir politinę atsakomybę laiku grąžinti NGEU skolą; pakartoja savo poziciją, kad NGEU skolos grąžinimas turėtų būti toliau valdomas apdairiai ir lanksčiai, be kita ko, kai įmanoma, vykdant refinansavimo operacijas, kad būtų kuo labiau sumažintas spaudimas DFP ir jos 2028–2034 m. programoms;

122.palankiai vertina Komisijos pastangas nustatyti naujus nuosavus išteklius ir pasiūlyti tam tikrą tradicinių nuosavų išteklių kalibravimą, pvz., muitų tarifus, taip siekiant sustiprinti Sąjungos finansinį savarankiškumą ir sumažinti priklausomybę nuo nacionalinių įnašų ir taip užtikrinant būsimą Sąjungos biudžeto finansavimą; pritaria Komisijos pasiūlytam platesnio krepšelio metodui, nes tai yra realistiškas būdas užtikrinti reikiamą paramą Taryboje; atkreipia dėmesį į siūlomus įvairių rūšių nuosavus išteklius; vis dėlto, primygtinai pabrėžia, kad bet koks naujų nuosavų išteklių krepšelis būtinai turi būti priimtas tuo pačiu metu kaip ir kita daugiametė finansinė programa ir turi užtikrinti stabilų ir pakankamą pajamų srautą, kuris sudarytų bent maždaug 60 mlrd. EUR per metus, nes šis lygis yra labai svarbus siekiant užtikrinti nuolatinį pagal NGEU pasiskolintų lėšų grąžinimą, įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus ir finansuoti bendras investicijas į Europos viešąsias gėrybes; ragina Tarybą skubiai pasiekti susitarimą dėl naujų nuosavų išteklių, kad būtų užtikrintas ilgalaikis tikrumas dėl biudžeto;

123.reikalauja, kad tuo atveju, jei Taryba pašalintų tam tikrus krepšelio elementus, ji turėtų kompensuoti atsiradusį trūkumą padidindama pareikalavimo tarifus kitiems šaltiniams arba pakeisdama juos kitu šaltiniu; pabrėžia, kad nauji šaltiniai neturėtų kenkti mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui arba apskritai ES konkurencingumui; mano, kad, be kita ko, skaitmeninių paslaugų mokesčio, skirto pagrindinėms skaitmeninėms platformoms, internetinių lošimų ir lažybų paslaugų mokesčio, pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo taikymo srities išplėtimo ir mokesčio, grindžiamo vienodu pareikalavimo tarifu, taikomu kapitalo prieaugiui iš kriptoturto, pajamų potencialas turėtų būti išnagrinėtas kaip galimas sprendimas, jei kiti siūlomi nuosavi ištekliai nesulauktų valstybių narių paramos, taip siekiant užtikrinti mokesčių teisingumą ir poreikius atitinkantį pajamų lygį;

124.mano, kad bendras skolinimasis yra perspektyvi galimybė, suteikianti Sąjungai gebėjimą greitai reaguoti į nenumatytus pokyčius ir sudaranti palankesnes sąlygas laiku finansuoti ES politiką, turinčią aiškią ES pridėtinę vertę; pabrėžia, kad tokia galimybė turėtų visiškai atitikti ES strateginius prioritetus, susijusius su Europos viešosiomis gėrybėmis, arba sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į tarpvalstybinius ar visos Europos projektus, kuriais didinamas ES augimo potencialas;

125.pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymas dėl naujo tipo krizių valdymo mechanizmo, grindžiamo ypatingu skolinimusi, kuris būtų užtikrintas papildoma manevringumo marža neviršijant nuosavų išteklių viršutinės ribos ir pagrįstas nuolat labai geru ES biudžeto kredito reitingu, yra svarbus; pažymi, kad ši priemonė yra ribotos trukmės ir jai taikomi iš anksto nustatyti kriterijai ir jos tikslo, taikymo srities ir dydžio suvaržymai, apriboti papildomu turimu specialiu manevringumo maržos skyriumi; be to, pažymi, kad pagal šią priemonę 2028–2034 m. laikotarpiu kilus didelėms krizėms, dideliems sunkumams ar didelėms jų grėsmėms Sąjunga galės sutelkti iki 395 mlrd. EUR paskolų valstybėms narėms; reiškia pasitenkinimą, kad siūlomas mechanizmas nebus grindžiamas SESV 122 straipsniu, pagal kurį Parlamentas, kaip ir ankstesniais atvejais, liktų nuošalyje, o Tarybos reglamentu pagal SESV 311 straipsnio 4 dalį, kuris apima pritarimo procedūrą, taip užtikrinant institucinę pusiausvyrą ir procedūrinę atskaitomybę;

126.mano, kad šis mechanizmas gali būti dar viena ES lygmens priemonė, kurią galima taikyti siekiant greitai ir veiksmingai reaguoti į didėjančius poreikius, kaip ne kartą ragino Mario Draghi, taip pat į nenuspėjamus pokyčius; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti įgyvendinant NGEU įgyta patirtimi siekiant finansuoti ir įgyvendinti būsimas strategines ES investicijas;

127.pabrėžia, kad Parlamentas patvirtins ilgalaikį biudžetą, įskaitant deramas ir tvarias pajamas, tik tuo atveju, jei jis pagal paskirtį bus tinkamas Sąjungai kintančiame pasaulyje;

128.prašo Komisijos atsižvelgti į šias pataisas:

pasiūlymas dėl Tarybos reglamento turėtų būti pakeistas taip:

129.pabrėžia, kad po derybų dėl naujo DFP reglamento ir jį priėmus pasiūlymas dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo turėtų būti iš dalies pakeistas taip:

130.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.