A.kadangi tiek karo, tiek taikos metu seksualinio smurto veiksmai kriminalizuojami pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę; kadangi tiek pagal tarptautinę humanitarinę teisę, tiek pagal tarptautinę baudžiamąją teisę išžaginimas gali būti laikomas karo nusikaltimu, nusikaltimu žmoniškumui arba veiksmais, kuriais prisidedama prie genocido, jei yra kitų būtinų šių nusikaltimų elementų; kadangi ši klasifikacija nustatyta Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute (8 straipsnis) ir 1949 m. Ženevos konvencijose bei jų papildomuose protokoluose; kadangi teisinis išžaginimo, kaip karo nusikaltimo, aiškinimas Tarptautiniame baudžiamajame teisme kaip esminį elementą apima sutikimo nebuvimą;

B.kadangi, kaip nurodo EŽTT, apibrėžtimis, grindžiamomis jėgos naudojimu kaip esminiu nusikaltimo elementu, seksualinio smurto aukoms nesuteikiama pakankama apsauga ir kyla pavojus veiksmingai asmens seksualinės autonomijos apsaugai;

C.kadangi išžaginimas yra įvairių žmogaus teisių, įskaitant teisę į fizinę neliečiamybę, teisę į autonomiją ir seksualinę autonomiją, teisę į privatumą, teisę į aukščiausią pasiekiamą fizinės ir psichinės sveikatos lygį, moterų teisę į lygybę prieš įstatymą ir teisę nepatirti smurto, diskriminacijos, kankinimo ir kitokio žiauraus ar nežmoniško elgesio, pažeidimas; kadangi išžaginimu taip pat užkertamas kelias aukai visapusiškai naudotis įvairiomis kitomis žmogaus teisėmis, pvz., teise į gyvybę, orumą, fizinę ir psichinę neliečiamybę, laisvę ir asmens saugumą, lygybę šeimoje ir prieš įstatymą, neatsižvelgiant į lytį ir lytinę tapatybę, teisę nebūti diskriminuojamam, nepatirti kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio ir kt.;

D.kadangi smurtas dėl lyties tebėra vienas iš labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų Europoje, apie kurį nepakankamai pranešama, ir šiuo klausimu būtinas Europos atsakas; kadangi dabartinėje tarptautinėje žmogaus teisių teisinėje sistemoje išžaginimas pripažįstamas tiek žmogaus teisių pažeidimu, tiek smurto dėl lyties forma, nuo kurios daugiausia nukenčia moterys ir mergaitės; kadangi išžaginimas yra viena iš sunkiausių ir brutaliausių smurto dėl lyties formų, kuria pažeidžiama asmens fizinė, psichologinė ir seksualinė neliečiamybė ir kūno autonomija ir kuris daro didelį ir ilgalaikį poveikį nuo tokio smurto nukentėjusiems asmenims;

E.kadangi smurtas dėl lyties labai riboja moterų ir mergaičių dalyvavimą viešajame gyvenime, teisę kreiptis į teismą, gauti išsilavinimą ir ekonominę nepriklausomybę, todėl tai yra struktūrinė kliūtis siekiant tikros lyčių lygybės; kadangi išžaginimo aukos patiria sunkių ir ilgalaikių padarinių, įskaitant socialinius ir ekonominius padarinius, pvz., darbo praradimą, finansinę priklausomybę, būsto nestabilumą ir ribotą dalyvavimą švietimo sistemoje arba ribotą buvimą darbo vietoje, o tai dar labiau sustiprina smurto poveikį ir įsišaknijusią lyčių nelygybę;

F.kadangi, remiantis FRA ir EIGE duomenimis, 17,2 proc. moterų ES yra patyrusios seksualinį smurtą, tarp šių nusikaltimų yra išžaginimas ir kiti nepageidaujami seksualiniai veiksmai, o viena iš 20 moterų nuo 15 metų amžiaus buvo išžaginta panaudojant jėgą FRA ir EIGE, „Smurtas prieš moteris ES masto apklausa. Apibendrinti rezultatai“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2014 m., p. 20.; kadangi, remiantis FRA duomenimis, pastaraisiais metais padaugėjo smurto prieš LGBTIQ+ asmenis atvejų, o translytės moterys patiria neproporcingai didelį fizinį ir seksualinį smurtą; kadangi LGBTIQ+ asmenys dėl savo socialinės lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir biologinės lyties ypatumų taip pat tampa seksualinio smurto aukomis; kadangi vertinama, kad dėl smurto dėl lyties patiriami metiniai kaštai ES siekia 366 mlrd. EUR;

G.kadangi tarpvalstybinis išžaginimo nusikalstamos veikos aspektas kyla iš ypatingo poreikio kovoti su išžaginimo nusikalstama veika Europos Sąjungoje, taip siekiant užtikrinti nuoseklesnę apsaugą ir lygias galimybes aukoms kreiptis į teismą visose valstybėse narėse, nustatant keletą pagrindinių aspektų: būtinybę užtikrinti minimalų visų moterų apsaugos lygį visose valstybėse narėse, būtinybę užtikrinti minimalų apsaugos lygį, kai moterys naudojasi judėjimo laisve visoje Sąjungoje, kadangi suderintos išžaginimo nusikalstamos veikos apibrėžties nebuvimas mažina teisinį saugumą aukoms ir galimybę joms kreiptis į teismą ir taip gali sudaryti kliūčių laisvam judėjimui, taip pat būtinybę ir pareigą suderinti ES teisę su tarptautiniais standartais, pvz., Stambulo konvencija, pagal kurią reikalaujama remiantis sutikimo nebuvimu kriminalizuoti išžaginimą;

H.kadangi dabartinė teisinė aplinka ES tebėra fragmentuota, teismų aiškinimai skiriasi ir išžaginimo apibrėžčių skirtumai ne visada atspindi tarptautinius žmogaus teisių standartus ar Stambulo konvencijos reikalavimus dėl sutikimo; kadangi tai, kad valstybėse narėse nėra suderintų teisinių apibrėžčių, kenkia aukų teisėms, trukdo tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir prisideda prie nusikaltėlių nebaudžiamumo ir nepakankamo informuotumo apie tai, kas yra seksualinio smurto veiksmas; kelios valstybės narės išžaginimą vis dar apibrėžia remdamosi jėgos naudojimu ar grasinimais, todėl daugeliui aukų teisinė apsauga netaikoma; kadangi tokia padėtis parodo, kad reikia skubiai ES mastu susitarti dėl sutikimo koncepcija pagrįstos išžaginimo apibrėžties; kadangi nustačius bendrą teisinę išžaginimo apibrėžtį, grindžiamą sutikimo nebuvimu, būtų lengviau gerinti policijos ir teismų bendradarbiavimą, taip pat duomenų apie išžaginimus rinkimą ir tokių duomenų palyginamumą ES;

I.kadangi Stambulo konvenciją yra pasirašiusios visos valstybės narės, tačiau penkios vis dar nėra jos ratifikavusios Bulgarija, Čekija, Vengrija, Lietuva ir Slovakija.; kadangi iš jų tik dvi neseniai pakeitė savo teisės aktus, kad sutikimui būtų suteiktas pagrindinis vaidmuo apibrėžiant išžaginimo nusikaltimą Bulgarija ir Čekija.; kadangi nuo Stambulo konvencijos įsigaliojimo 16 ES valstybių narių pakeitė savo teisės aktus, siekdamos įtraukti arba aiškiau apibrėžti sutikimo, kaip išžaginimo nusikaltimo sudedamosios dalies, sąvoką; kadangi ES prie Stambulo konvencijos, t. y. nuostatų, susijusių su ES išimtine kompetencija, prisijungė 2023 m.; kadangi Stambulo konvencijos nuostata dėl sutikimo koncepcija grindžiamos išžaginimo apibrėžties buvo svarbus teisinės reformos lūžio taškas: atsisakoma tradicinio požiūrio, pagal kurį išžaginimo apibrėžtis siejama su smurto prielaida; kadangi savo 2025 m. ataskaitoje apie pagrindinių teisių būklę FRA nurodo, kad Stambulo konvenciją ratifikavusios ES valstybės narės turėtų kriminalizuoti seksualinį smurtą naudodamos sutikimo koncepcija grindžiamas išžaginimo ir kitų formų seksualinio smurto apibrėžtis;

J.kadangi EŽTT atliko labai svarbų vaidmenį pagal žmogaus teisių teisę formuojant šiuolaikinį išžaginimo suvokimą, visų pirma, savo 2003 m. principiniame sprendime byloje M. C. prieš Bulgariją, jame EŽTT nustatė pozityvią valstybių pareigą priimti baudžiamosios teisės nuostatas, kad būtų galima veiksmingai tirti išžaginimą ir už jį bausti, paaiškino, jog reikalaujant pateikti fizinio pasipriešinimo įrodymus kyla pavojus, kad už tam tikrų rūšių išžaginimą nebus baudžiama ir nebus apsaugoma seksualinė autonomija, kaip reikalaujama pagal EŽTK 3 ir 8 straipsnius, ir konstatavo, kad pagal šiuos straipsnius reikalaujama bausti ir realiai persekioti už bet kokius seksualinius veiksmus be sutikimo, įskaitant atvejus, kai nėra fizinio pasipriešinimo; kadangi vėlesniuose EŽTT sprendimuose, pvz., sprendimuose J. L. prieš Italiją (2021 m.) ir X prieš Kiprą (2025 m.) 2025 m. vasario 27 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje X. prieš Kiprą, peticija Nr. 40733/22., pasmerktas argumentų ir stereotipų, kuriais kaltinamos aukos, naudojimas teismo procesuose ir konstatuota, kad tokia praktika pažeidžia teisę į privatų gyvenimą pagal EŽTK 8 straipsnį, įtvirtina išankstinį nusistatymą ir trukdo nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims kreiptis į teismą; kadangi EŽTT sprendimą H. W. prieš Prancūziją 2025 m. sausio 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje H. W. Prieš Prancūziją, peticija Nr. 13805/21. konstatavo, kad bet koks seksualinis veiksmas be sutikimo yra seksualinio smurto forma; kadangi EŽTT sprendime L. ir kiti prieš Prancūziją 2025 m. balandžio 24 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje L. ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 46949/21, 24989/22 ir 39759/22. išaiškino, kad pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 3 ir 3 straipsnius prie Konvencijos prisijungusios šalys turi turėti baudžiamosios teisės sistemas, kuriomis būtų galima užtikrinti baudimą už seksualinius veiksmus be sutikimo;

K.kadangi JT teisės aktų dėl smurto prieš moteris vadove teigiama, kad teisės aktuose taip pat turi būti numatytos sunkinančios aplinkybės, įskaitant, pvz., nuo smurto nukentėjusio asmens amžių, nuo smurto nukentėjusio asmens ir nusikalstamos veikos vykdytojo santykius, fizinio smurto naudojimą ar grasinimą jį panaudoti, kelių nusikaltėlių dalyvavimą ir sunkius fizinius ar psichinius išpuolio prieš auką padarinius; kadangi šiame vadove taip pat nurodyta, kad valstybės turėtų specialiai kriminalizuoti seksualinius išpuolius, vykdomus esant tam tikriems santykiams (pvz., vedybinį prievartavimą), numatydamos, kad nuostatos dėl seksualinių išpuolių taikomos neatsižvelgiant į nusikalstamos veikos vykdytojo ir skundą pateikusio asmens santykių pobūdį arba kad pagal įstatymą santuokinių ar kitokių santykių statusas neapsaugo nuo kaltinimų dėl seksualinio išpuolio;

L.kadangi 2021 m. rugsėjo 16 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl smurto lyties pagrindu nustatymo nauja nusikaltimų sritimi, nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje; kadangi toje rezoliucijoje valstybės narės raginamos pakeisti savo nacionalinėje teisėje vartojamą išžaginimo apibrėžtį, kad ji būtų grindžiama sutikimo nebuvimu, ir pabrėžiama, kad smurtas dėl lyties yra sunkus žmogaus teisių ir orumo pažeidimas ir kad išžaginimas yra smurto dėl lyties forma;

M.kadangi SESV 83 straipsnis turėtų būti taikomas kaip teisinis pagrindas pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl išžaginimo nusikaltimo, nes išžaginimas yra itin sunkus tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimas ir patenka į „seksualinio moterų ir vaikų išnaudojimo“ sritį;

N.kadangi SESV 83 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „seksualinis išnaudojimas“ neapsiriboja vien prekyba žmonėmis, nes dėl tokio siauro aiškinimo „prekyba žmonėmis ir seksualinis moterų ir vaikų išnaudojimas“ nepagrįstai patektų į prekybos žmonėmis nusikaltimų sritį; kadangi iš formuluotės ir teisėkūros praktikos, įskaitant Kovos su seksualine prievarta prieš vaikus direktyvą 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2011/93/oj)., matyti, kad „seksualinis išnaudojimas“ apima įvairesnes nusikalstamas veikas, įskaitant seksualinę prievartą; kadangi seksualinis išnaudojimas paprastai reiškia neteisingą pasinaudojimą kitu asmeniu dėl seksualinės naudos ir yra neatsiejamas nuo aukos pažeidžiamumo – itin svarbaus aspekto išžaginimo nusikaltimo atveju;

O.kadangi Stambulo konvencijos 36 straipsnyje nustatyta, kad visi seksualiniai veiksmai be sutikimo turi būti kriminalizuojami, ir nurodyta, kad „[s]utikimas atlikti seksualinius veiksmus turi būti duodamas savanoriškai ir laisva valia, vertinant pagal susijusias aplinkybes“; kadangi šis principas atitinka EŽTT sprendimus ir nacionalinę teismų praktiką;

P.kadangi sutikimas yra savanoriškas susitarimas dalyvauti atliekant tam tikrą seksualinį veiksmą ir toks sutikimas gali būti bet kuriuo metu atšauktas;

Q.kadangi daugelis valstybių narių Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija. ir keletas kitų Europos šalių Islandija, Norvegija, Juodkalnija, Ukraina ir Jungtinė Karalystė. į savo baudžiamuosius kodeksus jau įtraukė sutikimo koncepcija grindžiamas išžaginimo apibrėžtis: tai lėmė veiksmingesnę seksualinės prievartos nusikaltimų prevenciją, pranešimą apie juos ir baudžiamąjį persekiojimą už juos, taip pat padidino visuomenės informuotumą;

R.kadangi Parlamento pozicijoje ir derybų įgaliojimuose dėl direktyvos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje tvirtai pritariama tam, kad į tekstą, kaip ir Komisijos pasiūlyme, būtų įtraukta sutikimo koncepcija grįsta išžaginimo nusikalstamos veikos apibrėžtis; kadangi Taryba, deja, laikėsi nuomonės, kad išžaginimo kriminalizavimo nereikėtų įtraukti į tą direktyvą;

S.kadangi į Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje įtrauktas pasiūlymas kriminalizuoti išžaginimą, pripažįstant, kad seksualinis moterų išnaudojimas apima išžaginimą; kadangi šis aiškinimas atitinka Sutartyse nustatytą įsipareigojimą užtikrinti moterų ir vyrų lygybę; kadangi dėl to SESV 83 straipsnio 1 dalis yra tinkamas teisinis pagrindas siekiant nustatyti minimalias ES taisykles dėl išžaginimo apibrėžties;

T.kadangi išžaginimo patyrusių asmenų dažnai klausinėjama apie pasipriešinimo trūkumą seksualinio išpuolio metu, o nusikalstamos veikos vykdytojai tvirtina, kad auka davė pasyvų sutikimą, nes nebuvo pasipriešinimo; kadangi Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. seksualinio smurto aukų pranešė apie stiprią sustingimo iš baimės reakciją; kadangi dažniausia išžaginimą patyrusių asmenų reakcija yra ne aktyvus fizinis pasipriešinimas nusikalstamos veikos vykdytojui, o sustingimas iš baimės; kadangi priešinimosi stoka arba sustingimas yra įprasta nesąmoninga reakcija ir išlikimo refleksas reaguojant grėsmę, ir ši reakcija gali sukelti sustingimą (statišką kūno poziciją, raumenų tonuso praradimą, negebėjimą atlikti sąmoningų veiksmų), atsiribojimą, kai žmogaus sąmonė atsiriboja nuo fiziškai jaučiamų trikdančių ir skausmingų fizinių pojūčių ir emocijų, ir gebėjimo imtis veiksmų netekimą; kadangi šių realių aplinkybių negalima nepaisyti siekiant užtikrinti išžaginimą patyrusių asmenų teisę kreiptis į teismą ir skatinti kurti teisinę ir socialinę aplinką, kurioje išžaginimas nebebūtų toleruojamas;

U.kadangi tokie veiksniai, kaip prievarta, jėga, grasinimai, finansinė ir psichologinė priklausomybė, fizinė ar psichinė būklė (pvz., sustingimas iš baimės, sustabarėjimas, netikėtumas, baimės būklė, įbauginimas, sąmonės netekimas, apsvaigimas, apsvaiginimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, miego būsena, liga, kūno sužalojimas, negalia ar kita didelį pažeidžiamumą lemianti padėtis) arba struktūrinė ir sąveikinė diskriminacija, gali lemti pažeidžiamumą ir kelti pavojų bei užkirsti kelią laisvam sutikimui, o tai labai svarbu išžaginimo atvejais;

V.kadangi trauma dėl seksualinio išpuolio gali turėti įtakos atminties veikimui, todėl prisiminimai apie įvykius gali būti fragmentiški arba dingę, taip pat galimi laiko sekos iškraipymai, dėl to sunku prisiminti, kokia tvarka įvykiai įvyko; kadangi trauma, kurią sukelia išžaginimas, yra susijusi su potrauminio streso sutrikimu ir kitais sunkiais psichikos sveikatos simptomais, įskaitant sumažėjusį gebėjimą sutelkti dėmesį, nerimą, panikos priepuolius, sunkios depresijos epizodus, staigų praeities epizodų iškilimą ir košmarus;

W.kadangi remiantis materialiniais pasipriešinimo, grasinimų ar smurto įrodymais įtvirtinami žalingi išžaginimo mitai ir stereotipai apie tai, kokio elgesio tikimasi iš aukų, taip prisidedant prie antrinės viktimizacijos, ypač tais atvejais, kai aukos neatitinka visuomenės suformuotų lūkesčių dėl traumų, pasipriešinimo ar matomų sužalojimų; kadangi tokia praktika prisideda prie nepasitikėjimo teisėsauga ir teisingumo sistemomis, o tai lemia mažą aukų pranešimų apie nusikaltimus skaičių ir nebaudžiamumą;

X.kadangi seksualinis savarankiškumas ir kūno neliečiamumas yra neliečiamos teisės, o teisės aktų dėl išžaginimo nusikaltimų remiantis sutikimo koncepcija tikslas – sustiprinti šių teisių apsaugą; kadangi perėjimas prie teisės aktų dėl išžaginimo nusikaltimų remiantis sutikimo koncepcija modelio yra labai svarbus siekiant, kad būtų pripažinta, jog seksualinis savarankiškumas ir neliečiamybė gali būti laikomi pažeistais ir tais atvejais, kai nėra fizinio smurto, pvz., kai esama prievartos dinamikos ar piktnaudžiavimo galia;

Y.kadangi pabrėžiant seksualinio savarankiškumo svarbą siekiama skatinti lyčių lygybę ir ypač moterų ir mergaičių teisių įgyvendinimą; kadangi teisės aktuose dėl išžaginimo nusikaltimų remiantis sutikimo koncepcija ypač pabrėžiama moterų teisė priimti sprendimus dėl savo veiksmų ir kūno;

Z.kadangi sutikimas turėtų būti pagrindinė teisės aktų dėl išžaginimo sudedamoji dalis; kadangi teisės aktai dėl išžaginimo nusikaltimų remiantis sutikimo koncepcija taip pat būtini siekiant veiksmingiau aprėpti situacijas, kai seksualinis veiksmas prasideda taip staigiai, kad auka neturi galimybės išreikšti savo valios ar apsiginti prieš pradedant veiksmą; kadangi teisės aktai dėl išžaginimo nusikaltimų remiantis sutikimo koncepcija taip pat yra labai svarbūs siekiant geriau reaguoti į situacijas, kai auka dėl baimės negali paprieštarauti veiksmui;

AA.kadangi yra įrodymų, kad didžiąją dalį išžaginimų įvykdo pažįstami asmenys arba intymūs partneriai ir tokios veikos įvykdomos patalpose, tačiau tokių išžaginimų aukos dažnai susiduria su baudžiamosios teisenos sistemos reiškiamais įtarimais ir nepasitikėjimu, ypač tose jurisdikcijose, kuriose vis dar taikomi pasenę įrodinėjimo reikalavimai, taip įtvirtinant mitus, kad išžaginimus paprastai vykdo nepažįstami asmenys viešose vietose ir kad aukos pačios išprovokuoja išžaginimą arba melagingai kaltina išžaginimu; kadangi tokius mitus dar labiau sustiprina netinkamas žiniasklaidos vaizdavimas, viešas diskursas ir nepakankamas visuomenės informuotumas;

AB.kadangi visuotinai pripažinti mitai ir įsitikinimai, susiję su išžaginimu ir seksualine prievarta, kenkia išžaginimo apibrėžimui ir kelia papildomą grėsmę išžaginimą patyrusių asmenų gerovei, norui pranešti apie išžaginimą, apsaugai nuo antrinės viktimizacijos, trukdo baudžiamajam persekiojimui ir teisei kreiptis į teismą; kadangi šie nusistovėję įsitikinimai ir mitai yra vienas iš veiksnių, padedančių išlaikyti nebaudžiamumą už išžaginimą ir trukdančių rengti atitinkamus teisės aktus;

AC.kadangi seksualinio smurto mastas vis dar smarkiai nepakankamai vertinamas ir nureikšminamas, nes didžioji dauguma seksualinių nusikaltimų lieka neatskleisti; kadangi daugeliu išžaginimo atvejų, apie kuriuos pranešama, nevykdomas joks baudžiamasis persekiojimas, o iš tų atvejų, kuriais baudžiamasis persekiojimas už išžaginimą vykdomas, didžioji dauguma nesibaigia apkaltinamuoju nuosprendžiu; kadangi tai didina moterų pasitikėjimo sistema stoką, lemia mažą pranešimų apie nusikaltimus skaičių ir visuomenėje įtvirtina nebaudžiamumo kultūrą, dėl kurios seksualinis smurtas, įskaitant išžaginimą, yra normalizuojamas; kadangi plačiai paplitęs nebaudžiamumas už išžaginimą prisideda prie vyraujančio įsitikinimų ir socialinių normų, skatinančių vyrų seksualinę agresiją ir remiančių smurtą prieš moteris, komplekso ir sukuria aplinką, kurioje seksualinis smurtas dėl nuolatinės lyčių nelygybės ir žalingo požiūrio į lytį ir seksualumą normalizuojamas ir pateisinamas; kadangi nepriimtina, kad nenumatyta jokių padarinių už išžaginimą be fizinio smurto; kadangi nuosekliam persekiojimui už visų formų išžaginimą tenka labai svarbus vaidmuo siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistemomis ir tai yra pagrindinis seksualinio smurto prevencijos elementas; kadangi sutikimo koncepcija grindžiami teisės aktai dėl išžaginimo yra labai svarbūs tiek atspindint ir keičiant požiūrį į seksualines nusikalstamas veikas, tiek didinant informuotumą visoje ES ir taip galiausiai sumažinant seksualinių nusikalstamų veikų skaičių; kadangi sutikimo koncepcija grindžiami teisės aktai gali paskatinti esminį pokytį, t. y. tai, kad būtina gauti sutikimą, o ne remtis aiškaus prieštaravimo seksualiniam veiksmui nebuvimu;

AD.kadangi Stambulo konvencijos aiškinamosios ataskaitos 36 straipsnio 2 dalyje paaiškinama, kad vykdant baudžiamąjį persekiojimą už seksualinį smurtą, įskaitant išžaginimą, reikės įvertinti įrodymus atsižvelgiant į aplinkybes, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų galima nustatyti, ar auka laisva valia sutiko su atliktu seksualiniu veiksmu; atliekant tokį vertinimą turi būti atsižvelgiama į platų aukų elgsenos, kuria reaguojama į seksualinį smurtą ir išžaginimą, spektrą ir jis neturi būti grindžiamas tipinio elgesio tokiose situacijose prielaidomis; taip pat svarbu užtikrinti, kad lyčių stereotipai ir mitai apie vyrų ir moterų seksualumą nedarytų įtakos teisės aktų dėl išžaginimo aiškinimui ir baudžiamajam persekiojimui už išžaginimą;

AE.kadangi JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas savo pranešime Nr. 34/2011 primygtinai ragina valstybes peržiūrėti teisės aktus dėl išžaginimo ir pašalinti reikalavimus, susijusius su jėgos panaudojimu ar įsiskverbimo įrodymu, ir sutikimo nebuvimą nustatyti esminiu nusikalstamos veikos elementu, taip pat savo bendrojoje rekomendacijoje Nr. 35 (2017) primygtinai paragino valstybes pripažinti smurtą dėl lyties kaip diskriminacijos formą ir priimti teisines reformas, kuriomis būtų užtikrintas tokio smurto panaikinimas, be kita ko, kriminalizuojant seksualinius veiksmus be sutikimo ir remiant visų moterų ir mergaičių, ypač patiriančių sąveikinių formų diskriminaciją, teisę kreiptis į teismą ir naudotis paslaugomis;

AF.kadangi lyčių lygybė ir nediskriminavimas yra pagrindinės ES vertybės, pagrindinės teisės ir pagrindiniai Europos socialinių teisių ramsčio principai, taip pat esminės pažangos sąlygos; kadangi diskriminacija dėl biologinės lyties, socialinės lyties ir kitų pagrindų draudžiama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį;

AG.kadangi sąveikiškumas yra svarbus esminis principas, įtvirtintas ES teisėje; kadangi moterys susiduria su sąveikine nelygybe ir diskriminacija, taip pat dėl rasės, etninės ar socialinės kilmės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir raiškos, religijos ar įsitikinimų, gyventojo statuso ar negalios; kadangi seksualinis smurtas dėl lyties yra vienas iš svarbiausių lyčių lygybės klausimų ir reali pažanga lyčių lygybės srityje gali būti padaryta tik taikant tarpsektorinį požiūrį; kadangi laikantis tarpsektorinio požiūrio sudaromos sąlygos šalinti struktūrines kliūtis lyčių lygybei ir pateikiama įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti lyginamuosius standartus bei parengti strateginę ir veiksmingą kovos su sistemine diskriminacija, atskirtimi ir socialine nelygybe politiką;

AH.kadangi struktūrinės lyčių nelygybės pobūdžio ir smurto dėl lyties kontekste sutikimas gali būti duodamas prievartos ar socialinio spaudimo sąlygomis, todėl reikia laikytis požiūrio, kuris apimtų ne tik individualią autonomiją, bet ir socialinės galios dinamiką, lyčių normas ir nevienodą gebėjimo prisidėti prie pokyčių pasiskirstymą tarp vyrų ir moterų;

AI.kadangi smurtas dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą, yra struktūrinės nelygybės ir galios asimetrijos, kurios pagrindas yra lyčių stereotipai, socialinės normos ir patriarchalinės sistemos, priežastis ir pasekmė; kadangi kovojant su tokiu smurtu reikia paneigti šias normas ir įgyvendinti visapusiškas teisines, socialines ir švietimo srities reformas;

AJ.kadangi giliai įsišakniję lyčių stereotipai dėl moterų seksualumo ir moralumo įtvirtina vyraujantį įsitikinimų ir socialinių normų, skatinančių vyrų seksualinę agresiją ir remiančių smurtą prieš moteris, kompleksą ir sukuria aplinką, kurioje seksualinis smurtas dėl nuolatinės lyčių nelygybės ir žalingo požiūrio į lytį ir seksualumą yra normalizuojamas ir pateisinamas; kadangi tai lemia tam tikrų moterų ir kitų asmenų stigmatizavimą ir diskriminacinį elgesį su jais dėl to, kad jie pažeidžia su lytimi susijusias socialines ir seksualines normas arba nesilaiko lyčių vaidmenų;

AK.kadangi išžaginimo veika, įskaitant galimai prieš nusikaltimą buvusius elementus, pvz., viliojimą ir apgaulę internete, gali būti vykdoma tarpvalstybiniu mastu; kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites pasireiškia tiek internetinėse, tiek neinternetinėse erdvėse ir apima naudojant technologijas vykdomą seksualinį smurtą, priekabiavimą, dalijimąsi intymiais vaizdais be sutikimo ir prievartinę kontrolę; kadangi tokios prievartos formos daro neproporcingą poveikį moterims ir marginalizuotoms grupėms ir su jomis vis dar nepakankamai kovojama daugelyje nacionalinių sistemų;

AL.kadangi išžaginimo aukoms reikalinga skubi, tarpdisciplininė, prieinama ir visapusiška medicininė priežiūra, įskaitant klinikinę pagalbą po išžaginimo, lytinę ir reprodukcinę sveikatos priežiūrą, kuri apima skubią kontracepciją, poekspozicinę profilaktiką, lytiškai plintančių infekcijų gydymą, taip pat galimybę saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą ir potrauminę paramą, be to, turi būti suteikta galimybė gauti ilgalaikę paramą, įskaitant psichologines konsultacijas; kadangi kai kuriose valstybėse narėse neužtikrinama prieiga prie tam tikrų pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų;

AM.kadangi išžaginimo kultūra apibrėžiama kaip struktūrinė ir plačiai paplitusi požiūrių, elgesio, vertybių ir socialinių normų sistema, kuria normalizuojamas ir menkinamas seksualinis smurtas, nepaisoma sutikimo, įtvirtinami su išžaginimu susiję mitai ir skatinamas tokio smurto normalizavimas visuomenėje;

AN.kadangi didelis antrinės viktimizacijos paplitimas rodo, kad iš esmės ne tik teisingumo sistemos, bet ir pasenę įstatymai, kurie nėra pagrįsti sutikimu, nesuteikia išžaginimą patyrusiems asmenims teisės kreiptis į teismą Europos Taryba, Case of L. and Others v. France: criminal-law system inadequate for the punishment of all non-consensual sexual acts, exposing rape victim to secondary victimisation, naujienų straipsnis, Europos Taryba, 2025 m. balandžio 24 d., Strasbūras, Prancūzija., kaip matyti iš mažos aukų teikiamų skundų procentinės dalies ir jų poreikius atitinkančios pagalbos arba galimybės pasinaudoti prieinamomis procedūromis trūkumo ir mažo apkaltinamųjų nuosprendžių išžaginimo bylose skaičiaus, ir tai išryškina sisteminius trūkumus teisėsaugos institucijoms ir teismų sistemoms kovojant su išžaginimo atvejais, o tai savo ruožtu lemia plačiai paplitusį nebaudžiamumą už išžaginimo nusikaltimą ir didelę žalą lyčių lygybei;

AO.kadangi antrinė viktimizacija įvyksta tuomet, kai auka patiria papildomą žalą, kuri yra ne tiesioginis išžaginimo kaip nusikalstamos veikos rezultatas, bet kyla dėl to, kaip institucijos ir kiti asmenys elgiasi su auka; kadangi antrinę viktimizaciją lemia priverstinis pakartotinis aukos susitikimas su nusikalstamos veikos vykdytoju, bet kokių su aukomis bendraujančių asmenų nejautrus elgesys arba nejautrus elgesys medicininių intervencijų ir teismo proceso, kurie gali ilgai trukti, ir kitų institucinių procesų metu, pvz., pakartotinės apklausos apie tuos pačius įvykus, auką kaltinantis požiūris, vartojama netinkama kalba arba nejautrūs komentarai; kadangi antrinė viktimizacija pažeidžia aukų teises, kenkia jų teisei kreiptis į teismą ir apsunkina jų traumą, be kita ko, sukelia potrauminio streso sutrikimą, depresiją ir nerimą ir taip trukdo aukoms atsigauti;

AP.kadangi dėl trauminio išžaginimo pobūdžio ir jo ilgalaikio poveikio aukų fizinei ir psichologinei sveikatai, saugumui, fizinei neliečiamybei, gerovei ir socialiniam gyvenimui būtina, kad parengti ir specializuoti darbuotojai, visų pirma teisėsaugos institucijų ir teisminių institucijų darbuotojai, užtikrintų koordinuotą lyčiai ir traumai atžvalgų atsaką, kad būtų išnagrinėti išžaginimo atvejai ir išvengta antrinės viktimizacijos; kadangi teisės ir teisėsaugos specialistų mokymas tam tikrose valstybėse narėse tebėra nevienodas ir nepakankamas; kadangi veiksmingas išžaginimo apibrėžčių, grindžiamų sutikimo koncepcija ir įtvirtintų teisės aktuose, įgyvendinimas priklauso nuo policijos pareigūnų, prokurorų ir teisminių institucijų gebėjimo teisingai aiškinti ir taikyti šias nuostatas, taip užtikrinant, kad daugiausia dėmesio ir toliau būtų skiriama laisvai duoto sutikimo nebuvimui, o ne pasipriešinimo ar fizinio smurto įrodymams; kadangi įrodymų pateikimo, kad nebuvo sutikimo, naštos primetimas aukoms sustiprina žalingus su išžaginimu susijusius stereotipus;

AQ.kadangi išsamus sutikimo koncepcija grindžiamas lytinis švietimas ir švietimas santykių klausimais yra labai svarbūs siekiant šalinti klaidingą informaciją ir mitus apie žaginimą ir seksualumą, kovoti su lyčių normomis ir užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties, įskaitant išžaginimą; kadangi vyrų ir berniukų dalyvavimas skatinant lyčių lygybę, kovojant su žalingais lyčių stereotipais ir nesveikais bei kenksmingais vyriškumo modeliais ir kvestionuojant teise reikalauti sekso grindžiamą požiūrį yra labai svarbus dedant prevencijos pastangas; kadangi perėjimas prie sutikimo koncepcija grindžiamos kultūros yra labai svarbus siekiant užtikrinti abipusės pagarbos ir saugumo aplinką, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas sveikai socialinei sąveikai; kadangi lyčiai atžvalgaus, išsamaus ir pagal amžių pritaikyto švietimo apie seksualumą, sutikimą ir santykius užtikrinimas yra labai svarbi priemonė siekiant užkirsti kelią išžaginimui bei seksualiniam smurtui ir šalinti pagrindines priežastis;

AR.kadangi JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 5-uoju DVT raginama užtikrinti lyčių lygybę ir įgalinti visas moteris ir mergaites, o 16-uoju DVT raginama skatinti taikias ir įtraukias visuomenes, remti teisę kreiptis į teismą ir veiksmingas bei atskaitingas institucijas;

AS.kadangi pagal JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, ypač į 3-iąjį, 4-ąjį, 5-ąjį, 10-ąjį ir 16-ąjį DVT, raginama panaikinti seksualinį smurtą, užtikrinti lyčių lygybę, teisę kreiptis į teismą ir įtraukų švietimą bei pagarbą, taip pat apsaugoti visų asmenų fizinę ir psichinę neliečiamybę,

AT.kadangi valstybių narių nepakankamam gebėjimui spręsti struktūrines ir normines problemas bei kovoti su veiksniais, lemiančiais nusikalstamų veikų vykdytojų nebaudžiamumą, reiškiamas nepritarimas rengiant eitynes, protestus ir pasitelkiant pilietinės visuomenės judėjimus, pvz., judėjimą „#MeToo“, kurie naikina tylėjimo kultūrą, kiek tai susiję su išžaginimo atvejais, ir yra teisės aktų pakeitimų kai kuriose valstybėse narėse varomoji jėga; kadangi „Wolf Pack“ atvejis Ispanijoje ir Gisèle Pelicot atvejis Prancūzijoje yra vieni iš plataus masto protestus sukėlusių atvejų, rodančių, kad išžaginimo apibrėžtys, kurios yra grindžiamos jėga ir nėra orientuotos į sutikimą, yra netinkamos;