1.patvirtina, kad susisiekimas yra išankstinė Sutartyse įtvirtintos judėjimo laisvės sąlyga; pabrėžia, kad glaudus susisiekimas yra labai svarbus siekiant subalansuoti turizmą ir išplėsti jo teikiamą naudą nepakankamai aptarnaujamoms vietovėms, sumažinant spaudimą pernelyg gausiai lankomoms populiarioms vietovėms ir remiant vietos ekonomikos atgaivinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad prieinamas, įperkamas ir patikimas susisiekimas yra esminė paslauga, kuria grindžiama judėjimo laisvė, nes be priemonių judėti nėra judėjimo laisvės; pasisako už tai, kad būtų nustatyti aiškūs, išmatuojami ir reguliariai atnaujinami lyginamieji indeksai, pagal kuriuos būtų vertinamas tvarių kelionių galimybių prieinamumas, įperkamumas ir kokybė, įskaitant pažangą siekiant įtraukaus judumo be kliūčių asmenims su negalia ir riboto judumo asmenims, taip pat atokiuose, atokiausiuose, kaimo, periferiniuose, retai apgyvendintuose ir salų regionuose, ypatingą dėmesį skiriant mažoms saloms; pažymi, kad tokie lyginamieji indeksai yra labai svarbūs užtikrinant visus metus teikiamas susisiekimo paslaugas, remiant vietos bendruomenes ir MVĮ ir apsaugant ilgalaikį nuo turizmo priklausančių regionų atsparumą; be to, pabrėžia lyginamųjų indeksų svarbą padedant Komisijai ir valstybėms narėms teikti pirmenybę su turizmu susijusioms investicijoms į infrastruktūrą, kuriomis siekiama stiprinti teritorinę sanglaudą, paskirstyti turizmo srautus ir sumažinti spaudimą perpildytoms populiarioms vietovėms;

2.atkreipia dėmesį į neproporcingą pagrindinių vežėjų ir skaitmeninių platformų įtaką valdant rinkos tendencijas, darant poveikį vartotojų pasirinkimui ir keliant turizmo vietoms ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėms didelę struktūrinę riziką; ragina Komisiją atlikti tyrimą, kuriame būtų išnagrinėta turizmo sektoriaus priklausomybė nuo dominuojančių subjektų, turinčių didelę įtaką transporto ir turizmo sektoriuose, įskaitant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių, įvertinta grėsmė susisiekimui, sąžiningai kainodarai, sąžiningoms sąlygoms visiems verslo klientams, užimtumo sąlygoms, paslaugų tęstinumui ir ilgalaikiam turizmo vietų atsparumui, ypatingą dėmesį skiriant struktūrinei rizikai kaimo, atokiuose ir salų regionuose; be to, ragina Komisiją atliekant tyrimą įvertinti veiksmus, kuriais būtų sprendžiama rinkos koncentracijos ir nepagrįsto kainų personalizavimo problema, stiprinamas skaidrumas, sąžininga konkurencija ir vartotojų apsauga, taip pat didinamas MVĮ ir vietos veiklos vykdytojų konkurencingumas, be kita ko, prireikus taikant tinkamas teisines, reguliavimo ir finansines priemones;

3.mano, kad veiksmingos transporto jungtys yra tvaraus, konkurencingo ir atsparaus ES turizmo sektoriaus pagrindas, mažinantis spaudimą populiarioms lankytinoms vietovėms, veikiančioms visu pajėgumu arba jį viršijančioms, kartu atveriantis galimybes patekti į mažiau žinomas, naujas lankytinas vietas bei nukreipiantis į jas lankytojų srautus ir teisingiau paskirstantis ekonominę naudą; ragina gerinti susisiekimą ir prieinamumą, ypač atokiuose ir nepakankamai aptarnaujamuose ES regionuose, įskaitant salas, kad būtų skatinamas įtraukus augimas pasitelkiant tvarias keliones, skatinamas sezoniškumo mažinimas ir remiama regioninė plėtra;

4.kartu pastebi, kad daugelis naujų lankytinų vietų – nuo atokiausių teritorijų iki kaimo centrų, kalnų bendruomenių ir salų regionų – susiduria su unikaliais susisiekimo iššūkiais, ir pabrėžia, kad ES tvaraus turizmo strategijoje turi būti nustatyti pritaikyti paramos mechanizmai, atspindintys jų konkrečius profilius ir pažeidžiamumą, visų pirma siekiant stiprinti oro, jūrų ir sausumos jungtis, kuriomis palaikomas jų susisiekimas; primygtinai reikalauja, kad bet kokia susisiekimo plėtra būtų derinama su kokybiška infrastruktūra ir patikimomis paslaugomis, sudarant sąlygas lankytinoms vietoms valdyti naujus ar diversifikuotus turizmo srautus nepakenkiant prieinamumui ar įperkamumui gyventojams, ypač pirmiau nurodytuose pažeidžiamuose regionuose;

5.ragina išnagrinėti galimybes plačiau diegti viešųjų paslaugų įsipareigojimus, įskaitant daugiarūšio transporto konfigūracijas ir tarpvalstybinius naktinius traukinius, siekiant aptarnauti gyventojus bei lankytojus, ypač atokiuose ir atokiausiuose regionuose, pabrėžiant jų vaidmens svarbą stiprinant teritorinę ir socialinę sanglaudą;

6.atkreipia dėmesį į svarbų užbaigtų pagrindinių, išplėstų pagrindinių ir visuotinių transeuropinių transporto tinklų (TEN-T), kurį papildo įvairios tvarios transporto paslaugų galimybės, vaidmenį siekiant tolygesnio teritorinio turizmo pasiskirstymo ES, įskaitant paklausos ne sezono metu skatinimą; pabrėžia, kad siekiant pažangos TEN-T srityje labai svarbu teikti pirmenybę tarpvalstybiniams projektams pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), ir ragina kitoje DFP numatyti patikimą EITP biudžetą, kad būtų remiama tvari, prieinama ir tarpusavyje sujungta Europos transporto sistema, kuri yra vienodai svarbi turizmui visuose ES regionuose;

7.palankiai vertina 2028–2034 m. DFP pateiktuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatytas galimybes stiprinti ES paramą tvariam, konkurencingam ir atspariam turizmui; ypač atkreipia dėmesį į siūlomo reglamento dėl nacionalinės ir regioninės partnerystės plano 2025 m. liepos 16 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas 2028–2034 m. Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 ir Reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509, (COM(2025)0565). nuostatas, kuriomis tvarios turizmo paslaugos pripažįstamos konkrečiu tikslu ir atveriamos galimybės investuoti į skaitmeninę transformaciją, žiedinės ekonomikos metodus, tvarų judumą, įgūdžių ir darbo jėgos kvalifikacijos kėlimą, turizmo įvairinimą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir turizmo vietovių valdymą; pripažįsta, kad siūlomu reglamentu, kuriuo įsteigiamas Europos konkurencingumo fondas, COM(2025)0555). sukuriamos perspektyvos remti tvarų turizmą, pasitelkiant perėjimą prie švarios energijos, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir MVĮ konkurencingumo priemones; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad į naująjį pasiūlymą dėl DFP vėl neįtraukta turizmui skirta ES programa ir atskira biudžeto eilutė, ir pažymi, kad tebėra neaišku dėl ES finansavimo prieinamumo antrinio ir kapiliarinio transporto tinklams, kurie yra būtini siekiant remti darnų turizmo sektoriaus vystymąsi, įvairinti turizmo srautus ir remti atokių, periferinių, atokiausių ir salų regionų prieinamumą, plėtoti; primygtinai tvirtina, kad, siekiant išvengti teritorinių skirtumų ir palaikyti ES socialinę ir teritorinę sanglaudą, kitoje DFP neturėtų būti nei marginalizuojamas daugelis regionų, nei mažinamas finansavimas projektams, integruotiems į pasaulinį tinklą; yra susirūpinęs dėl to, kad atokiausiems regionams skiriamas mažesnis bendras finansavimas, nepaisant to, kad jie yra labai nutolę nuo žemyno ir todėl jiems reikia saugaus susisiekimo ir tvarių investicijų; be to, pakartoja, kad ES salos ir atokiausi regionai, patiriantys didesnį konkurencinį spaudimą iš ES nepriklausančių regionų, yra gyvybiškai svarbūs ES regioninei turizmo ekonomikai ir turėtų gauti pakankamą EITP ir kitą finansavimą, kad gerintų susisiekimo infrastruktūrą, pritrauktų lankytojus ir užtikrintų, kad jų augimas taptų vis tvaresnis ir kad jie išliktų konkurencingi;

8.dar kartą patvirtina, kad tvariam turizmui skirtas ES finansavimas galėtų duoti didelę grąžą, nes padidėtų sektoriaus atsparumas, būtų skatinama jo žalioji ir skaitmeninė pertvarka, laikantis ES politikos prioritetų, ir užtikrinamas tvarus, subalansuotas ir įtraukus augimas, taip pat ilgalaikis visų Europos lankytinų vietų konkurencingumas, įskaitant didesnę teritorinę ir socialinę sanglaudą periferiniuose, atokiausiuose ir salų regionuose; pabrėžia, kad tokios biudžeto eilutės sukūrimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą būsimos ES tvaraus turizmo strategijos įgyvendinimą; tuo tarpu ragina atnaujinti ir peržiūrėti ES turizmo finansavimo vadovą, atsižvelgiant į kitą DFP;

9.ragina ES tvaraus turizmo strategijoje, taip pat kitoje DFP, teikti pirmenybę aiškiems finansavimo mechanizmams, kuriais būtų remiamas perėjimas prie tvaraus turizmo modelių regionuose, kuriuos veikia sezoniškumas, klimato kaita, demografinė įtampa, nuolatinis ar intensyvus lankytojų spaudimas, sumažėjęs patrauklumas, didelė sektorių specializacija ir turto degradacija, taip pat mažose, vidutinėse ir naujose lankytinose vietovėse, turinčiose didelį priėmimo potencialą, ir juos nustatyti; pabrėžia, kad tokiu finansavimu turėtų būti remiami bandomieji projektai, gebėjimų stiprinimas ir struktūrinė transformacija, pirmenybę teikiant tvariai infrastruktūrai, švariam susisiekimui, teritoriniam įvairinimui ir mokymo programoms, kuriomis stiprinami vietos specialistai ir padedama darbuotojams prisitaikyti prie naujų įgūdžių ir rinkos poreikių;

10.ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas į ES transporto politiką įtraukti tvarų judumą turizmo srityje, investuojant į paskutinės atkarpos jungtis, įskaitant viešąjį transportą ir aktyvų judumą, ir tvarius ir įperkamus miesto judumo sprendimus, kurie būtų naudingi tiek lankytojams, tiek gyventojams; ragina Komisiją teikti tikslinę paramą mažataršių ir netaršių transporto priemonių naudojimui turizmo sektoriuje, pvz., teikiant paskatas e. transporto priemonių išperkamajai nuomai ir įkrovimo infrastruktūrai, ypač salų, kaimo, kalnų ir atokiausiuose regionuose, kad būtų skatinamas darnus judumas ir mažinamas lankytojų aplinkosauginis pėdsakas; ragina Komisiją aktyviau propaguoti esamą ES turizmo platformą, sudarant palankesnes sąlygas lankytinoms vietoms keistis sėkmingais lankytojų valdymo modeliais ir geriausia patirtimi;

11.primena, kad šios pertvarkos tempas priklauso nuo tinkamos lankytinos vietos lygmens įkrovimo infrastruktūros, įskaitant greitojo įkrovimo sprendimus, galinčius patenkinti verslo, operacinius ir keleivių transporto poreikius, ir pabrėžia, kad tikslinė ES finansinė parama, grindžiama aiškiais lyginamaisiais indeksais, yra labai svarbi siekiant padidinti netaršių energijos šaltinių mastą visoje turizmo ekosistemoje ir užtikrinti, kad judumo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas padėtų siekti klimato tikslų ir tvaraus turizmo vietovių valdymo; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą logistikos infrastruktūrą ir įvairiarūšio transporto jungtis, siekiant remti turizmo tiekimo grandines ir vietos ekonomikos ekosistemas;

12.ragina ES didesnę finansinę paramą skirti viešojo transporto paslaugoms stiprinti, sudarant sąlygas joms tapti labiau daugiarūšėms, prieinamoms, patikimoms, lanksčioms ir labiau pritaikytoms prie teritorinių aplinkybių, visų pirma salų ir atokiose vietovėse; pabrėžia, kad tokiomis paslaugomis turėtų būti užtikrinama tinkama prieiga gyventojams ir kartu didinamas bendruomenių susisiekimas, socialinė įtrauktis ir turizmo vietovių prieinamumas; siūlo, kad tais atvejais, kai esamų priemonių nepakanka nuolatiniams struktūriniams sunkumams pašalinti, Komisija turėtų pasiūlyti kitų priemonių, kuriomis būtų kompensuojami struktūriniai sunkumai, su kuriais susiduria periferinių, salų ir atokiausių regionų piliečiai ir įmonės, ir būtų užtikrintos vienodos galimybės ir apsaugotas ilgalaikis šių regionų gyvybingumas ir sanglauda;

13.pripažįsta, kad, kaip nurodyta Europos deklaracijoje dėl dviračių transporto, dviračių turizmas yra strateginis Europos sektorius, kuriame ES užima pirmaujančią poziciją pasaulyje; pabrėžia tokių iniciatyvų kaip „EuroVelo“ – Europos tolimojo susisiekimo dviračių takų tinklo – svarbą skatinant į keliones orientuotą turizmą; ragina teikti paskatas šioms iniciatyvoms remti ir į jas investuoti, didinant jų reikšmingą ekonominę naudą visuose regionuose, įskaitant kaimo, periferines ir tarpvalstybines vietoves; pabrėžia, kad tokiomis iniciatyvomis skatinamos tvaraus judumo galimybės, stiprinamos vietos bendruomenės ir MVĮ, taip pat didinama socialinė ir geografinė įtrauktis; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti Europos tolimojo susisiekimo dviračių turizmo maršrutų kūrimą ir plėtrą, dviračių infrastruktūros atnaujinimą ir geresnį kelių eismo saugumą dviratininkams, be kita ko, pasitelkiant specialias finansavimo priemones ir glaudžiai bendradarbiaujant su regioninėmis ir vietos institucijomis;

14.atkreipia dėmesį į didžiulę susisiekimo jūra svarbą salų, pakrančių ir periferiniams regionams, kur jis yra esminė paslauga tiek gyventojams, tiek turistams; pažymi viešųjų paslaugų įsipareigojimų, šiuolaikinių laivynų ir pažangaus tvarkaraščių sudarymo svarbą, nes tai padeda suderinti vietos judumo poreikius su turistų srautais ir mažinti sezoninį spaudimą; ragina ES toliau remti tvarias transporto galimybes, pvz., keltus, kuriuose naudojami neutralaus anglies dioksido poveikio degalai ir baterijos, taip pat elektrinius ir hibridinius keltus, kuriuose naudojamos elektros tiekimo nuo kranto technologijos, jas papildant priemonėmis, kuriomis siekiama plėtoti hibridinius elektrinius orlaivius, pirmenybę teikiant saloms ir atokiausioms bei periferinėms teritorijoms, su sąlyga, kad įrodomas technologinis ir ekonominis gyvybingumas, ir taikant proporcingas priemones veiklos vykdytojams ir teritorijoms, kurie labai priklauso nuo oro ir jūrų jungčių;

15.ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su tyrimu, kuriame vertinami galimybės tarpusavyje pripažinti pramoginių laivų operatorių laivavedžio pažymėjimus privalumai ir trūkumai, ir pasiūlyti reglamentavimo priemonę, kuria būtų sudarytos palankesnės sąlygos apie 48 milijonų Europos laivavedžių judumui ir remiama tvari jūrų turizmo bei mėlynosios ekonomikos plėtra;

16.pabrėžia, kad vidaus vandenų turizmas ir veikla pakrantėse, pvz., važiavimas dviračiu, vaikščiojimas, gastronomija ir kultūriniai objektai, suteikia lankytojams galimybę susipažinti su vietos paveldu ir kraštovaizdžiu tausojant aplinką; todėl ragina daugiau investuoti į Europos upes ir kanalus, siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, ir stiprinti vandens sistemos atsparumą, ir atkreipia dėmesį į jų didelį potencialą tvariam turizmui ir tolygesniam turizmo srautų pasiskirstymui regionuose;

17.pripažįsta, kad geležinkeliai yra tvaraus turizmo kertinis akmuo ir perspektyvi alternatyva taršesnėms transporto rūšims; ragina daugiau investuoti į visą ES geležinkelių infrastruktūrą, visų pirma į tarpvalstybines atkarpas ir tarptautiniam susisiekimui gyvybiškai svarbias atkarpas, taip pat teikti didesnę paramą antriniams ir kapiliariniams tinklams, kad būtų užtikrintas atokių ir periferinių regionų pasiekiamumas; primena, kad geležinkeliai salose gali būti plėtojami kaip tvari transporto rūšis ir būdas užtikrinti daugiarūšį susisiekimą, remiant tiek tarpvalstybinius projektus, tiek geležinkelių iniciatyvas salų regionuose;

18.dar kartą patvirtina, kad įvairiarūšis vežimas turi tapti strateginiu prioritetu, skatinant tiesiogines jungtis tarp oro uostų, geležinkelio stočių ir uostų, kartu pripažįstant, kad geležinkelių jungtys ir įvairiarūšio transporto terminalai yra vienodai svarbūs tiekiant prekes ir teikiant paslaugas, kuriomis taip pat remiamos turizmo vietovės; be to, ragina supaprastinti traukinio bilietų pardavimą, kad būtų padidintas kelionių lankstumas ir geležinkelių sektoriaus patrauklumas, taip pat skubiai įdiegti vientisą integruotą bilietų pardavimo sistemą, apimančią geležinkelių, oro ir jūrų transporto paslaugas, aiškesnę informaciją keleiviams ir paprastesnius tarpvalstybinių kelionių užsakymo metodus;

19.palankiai vertina greitųjų geležinkelių tinklo viziją, kuria siekiama skatinti veiksmingas geležinkelių jungtis tarp Europos miestų kaip alternatyvą trumpojo nuotolio skrydžiams, kartu plečiant turizmą į periferinius regionus, kurie nėra tradicinės populiarios lankomos vietovės; tačiau pažymi, kad vis dar reikia pašalinti įvairias technines kliūtis, pvz., susijusias su tam tikrų nacionalinių ir (arba) regioninių vėžių ir Europos standartinės vėžės atskyrimu; be to, mano, kad naktiniai traukiniai yra pagrindinė priemonė siekiant įvairinti turizmą, sudaryti sąlygas nepakankamai aptarnaujamų turizmo vietovių plėtrai ir skatinti tvaresnius turizmo būdus, pvz., kaimo, kultūrinį ir ekologinį turizmą;

20.primena, kad vis svarbesnis tampa istorinis ir paveldo geležinkelių turizmas, kaip novatoriškas būdas skatinti tvarias keliones ir praturtinti kultūrinę patirtį vietos ir regioniniu lygmeniu, kartu užtikrinant kultūros ir gamtos paveldą; pažymi, kad nebenaudojamų arba nepakankamai naudojamų tradicinių geležinkelio linijų ir riedmenų atkūrimas ir pritaikymas turizmui gali prisidėti prie turizmo vietovių atgaivinimo, natūralių kraštovaizdžių ir vietos aplinkos išsaugojimo ir naujų turizmo galimybių, kurios pagerintų lankytojų patirtį ir kartu padėtų apsaugoti ir tvariai vystyti vietos ir regionines vietoves, kūrimo; ragina skirti ES finansavimą turizmo vietoves aptarnaujantiems riedmenims ir transporto infrastruktūrai, įskaitant geležinkelius, kelius ir dviračių takus, atkurti, pertvarkyti ir atnaujinti, siekiant remti istorinius, kultūrinius ir tvarius maršrutus;

21.pripažįsta, kad ir transportas, ir turizmas daro didelį poveikį ES turizmo vietovių energijos poreikiams; ragina į būsimą ES energetikos politiką ir veiksmus įtraukti turizmą ir visas transporto rūšis – geležinkelių, kelių, jūrų ir oro – siekiant remti lankytinas vietas joms vykdant tvarią pertvarką ir patenkinti konkrečius jų infrastruktūros poreikius; ragina Komisiją labiau remti turizmo sektoriaus energetikos infrastruktūrą, o valstybes nares ragina šio sektoriaus energijos poreikius įtraukti į savo nacionalinius energetikos ir klimato planus;

22.palankiai vertina Investicijų į darnųjį transportą planą, tikėdamasis, kad jis paskatins investicijas į tvarius aviacijos ir jūrų transporto, įskaitant esamą pramoginių laivų laivyną, degalus, nes šiuose sektoriuose sunku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad siekiant nulinio grynojo anglies dioksido kiekio, visų pirma pereinant prie tvarių degalų, būtų išvengta paslėptų išlaidų, pernelyg didelės biurokratijos, nesąžiningų papildomų oro transporto bendrovių mokesčių, dėl kurių padidėja bilietų kainos turistams, gyventojams ir MVĮ, ir neproporcingai didelių veiklos sąnaudų ar infrastruktūros naštos atokiausiems regionams, saloms ir atokioms vietovėms; įspėja dėl naujų fiskalinių priemonių, pvz., degalų mokesčio, įvedimo, nes tai galėtų kelti pavojų turizmo sektoriaus susisiekimui, įperkamumui ir konkurencingumui;

23.atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos turizmo mokesčius (ekologiniai mokesčiai) galėtų duoti apčiuopiamų rezultatų vietos bendruomenėms, juos panaudojant finansuoti projektams, kuriais remiami gyventojai ir aplinka; pažymi, kad keletas miestų ir regionų jau sėkmingai įvedė tokius ekologinius mokesčius ir pasiekė teigiamų rezultatų, kuriuos reikėtų išanalizuoti ir galbūt panaudoti kaip gerosios praktikos pavyzdžius; ragina Komisiją įtraukti šiuos pavyzdžius į savo būsimą tvaraus turizmo strategiją, taip suteikiant valstybėms narėms ir regionams papildomas gaires, kaip remti investicijas į tvarų turizmą, prisidedant prie subalansuoto teritorinio vystymosi ir bendros gerovės;

24.pripažįsta, kad kruizinių lainerių pramonė yra svarbus Europos sektorius, kuriuo grindžiama laivų statybos ir remonto pramonė, kurioje ES ir toliau pirmauja pasaulyje, tačiau kartu pripažįsta, kad kai kuriose lankytinose vietovėse susiduriama su tvarumo iššūkiais; ragina taikyti paskatų sistemas ir investuoti, siekiant didinti tvaraus elektros tiekimo nuo kranto prieinamumą ir skatinti nakvoti ar ilgiau likti uostuose, ypač didžiuosiuose kruizinių laivų uostuose; remia vykstantį dialogą su sektoriumi, kuriuo siekiama užtikrinti, kad lankymasis uostuose ir ilgesnis pasilikimas būtų naudingas kuriant vietos vertę, užtikrinant tvarų judumą ir mažinant spūstis; pažymi, kad reikia skatinti tvarų kruizinių laivų veiklos ir eismo valdymą, siekiant užtikrinti, kad ekonominė nauda būtų suderinta su lankytinų vietovių aplinkosauginiu naudingumu ir didesne vietos bendruomenių socialine gerove;

25.mano, kad šiomis aplinkybėmis gerinant lankytinų vietų valdymą reikėtų atsižvelgti į visus laivus, atplaukiančius į uostus; be to, pabrėžia, kad reikia subalansuotai ir proporcingai paskirstyti planuojamus atvykimus, taikant švartavimosi vietų paskirstymo sistemas, kad būtų sumažintas piko dienos spaudimas lankytinoms vietoms ir kuo labiau padidinta ekonominė nauda vietos lygmeniu, kartu kuo labiau sumažinant poveikį lankytinų vietovių aplinkai; be to, pabrėžia poreikį parengti lankytinų vietovių, kurios sulaukia kruizinių laivų lankytojų, turizmo intensyvumo apskaičiavimo metodiką; šiomis aplinkybėmis pažymi labai svarbų turizmo vietovių valdymo organizacijų kartu su vietos institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais vaidmenį valdant lankytojų srautus ir užtikrinant, kad kruizinių laivų turizmas prisidėtų prie tvaraus vietos vystymosi; rekomenduoja Komisijai, remiantis tokiomis iniciatyvomis kaip jos 2023 m. ataskaita „Tvaraus kruizinių laivų turizmo geroji praktika“, surinkti gerosios praktikos pavyzdžių, kurie taptų pavyzdžiu kitiems sektoriams visoje ES, siekiant skatinti turizmo tvarumą ir konkurencingumą;

26.pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvirtas ir įgyvendinamas visų rūšių transporto, įskaitant sudėtingas keliones daugiarūšiu transportu, keleivių teises, kad būtų išlaikytas Europos konkurencinis pranašumas pasaulinio turizmo srityje, kartu remiant inovacijas, konkurencingumą ir investicijas į transporto sektorių; atkreipia dėmesį į didėjančius keliautojų lūkesčius dėl patikimumo, skaidrumo ir apsaugos sutrikimų ir vėlavimų metu, ypač kai kelionės vyksta keliomis transporto rūšimis ar su keliais vežėjais; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia parengti ES strategiją, skirtą veiksmingam turistų vežimui, kuria būtų sutrumpintas laukimo laikas, sumažintas procedūrų dubliavimasis ir administracinės kliūtys ir padidintas bilietų ir kelionės dokumentų sąveikumas bei pasienio kontrolės veiksmingumas; pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti tvirtas keliautojų su negalia ir riboto judumo keliautojų teises, visų pirma siekiant stiprinti įtraukumą ir socialinę lygybę, taip pat siekiant stiprinti Europos, kaip prieinamų ir kokybiškų turizmo ir transporto paslaugų teikėjos, poziciją, toliau didinant Europos turizmo konkurencingumą;

27.įspėja, kad nesubalansuotas turizmas gali apsunkinti lankytinas vietas, pakenkti vietos bendruomenėms ir gyventojams ir sumažinti Europos aplinkos ir kultūrinį patrauklumą; pabrėžia, kad savo ruožtu tinkamai suplanuotas turizmas yra labai vertingas ir turi didžiulį potencialą duoti įtraukios naudos, stiprinti socialinę sanglaudą, saugoti kultūros paveldą ir kurti aukštos kokybės darbo vietas; pakartoja, kad turizmui, kuris yra neatsiejama ES pramonės strategijos dalis, reikia veiksmingo valdymo, be kita ko, lankytinų vietų lygmeniu, ir koordinuotų politikos veiksmų, kad būtų strategiškai paskirstyta paklausa tarp įsitvirtinusių ir naujų lankytinų vietų; todėl ragina Komisiją ir valstybes imtis veiksmų, pvz., skatinti paklausą ne sezono metu; ragina valstybes nares skatinti rečiau lankomų kelionių krypčių ir veiklos įvairinimą ir skatinimą ir pabrėžia, kad šios pastangos turėtų būti remiamos duomenimis grindžiamomis planavimo ir informuotumo didinimo iniciatyvomis, kad būtų išsaugotas Europos, kaip labiausiai lankomo žemyno, statusas;

28.yra įsitikinęs, kad sektoriaus atsparumui siekiant įveikti įvairius iššūkius reikia aiškios strategijos, aiškiai apibrėžtų tikslų ir dalyvaujamojo, įrodymais grindžiamo politikos formavimo bei teisės aktų; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti pirmąją ES tvaraus turizmo strategiją ir pripažįsta, kad ji gali suteikti valstybėms narėms, regionams ir suinteresuotiesiems subjektams išsamią sistemą tvaresniam, novatoriškesniam, labiau subalansuotam ir įtraukiam turizmo modeliui formuoti; mano, kad strategijoje turėtų būti iš naujo apibrėžtas turizmo vaidmuo, neapsiribojant jo tiesioginiu ekonominiu poveikiu, bet pripažįstant jo indėlį į bendrą gerovę, socialinę sanglaudą ir subalansuotą regioninę plėtrą; ragina kartu su šia strategija parengti įgyvendinimo planą, kuriame būtų įvertinti kiekvieno turizmo regiono ir lankytinos vietos poreikiai ir skirtingas susisiekimo lygis, pirmenybę teikiant turizmo infrastruktūrai pažeidžiamose lankytinose vietose; pabrėžia, kad šis planas turėtų būti paremtas tinkama finansavimo programa, aiškiu tvarkaraščiu ir griežtu vertinimo procesu, siekiant užtikrinti nuoseklią ir teisingą pertvarką Europoje;

29.pažymi, kad, siekiant sėkmingai veikti vis konkurencingesnėje pasaulinėje kelionių aplinkoje, Europai reikia užtikrinti tvirtesnį ES lygmens koordinavimą ir investicijas, kad didintų savo tarptautinį matomumą; ragina ES tvaraus turizmo strategijoje sukurti nuoseklią Europos kaip kelionių krypties sistemą, kuri papildytų nacionalines ir regionines strategijas, stiprintų Europos pasaulinį patrauklumą ir sudarytų nuoseklų, kokybišką įspūdį apie žemyną, taip pat pagerbtų vietos kompetenciją ir padėtų Europai iki 2030 m. tapti pavyzdine pasauline kelionių kryptimi;

30.ragina Komisijoje įsteigti specialų tvaraus turizmo generalinį direktoratą;

31.pabrėžia, kad sektoriaus kompleksinis pobūdis turi būti tinkamai atspindėtas visose atitinkamose ES politikos srityse, suderinant transporto, aplinkos, regioninės ir kaimo plėtros, skaitmeninimo, konkurencingumo, užimtumo, švietimo ir galimybės gauti įperkamą būstą teisės aktus ir remiantis ekspertinėmis visų šių sričių žiniomis;

32.atkreipia dėmesį į struktūrizuotų, daugiapakopių valdymo modelių svarbą, kuriuos naudojant sistemingai įtraukiamos vietos ir regioninės institucijos, turizmo vietovių valdymo organizacijos ir privatūs suinteresuotieji subjektai, taip užtikrinant nuoseklias ir įtraukias turizmo strategijas; pabrėžia turizmo vietovių valdymo organizacijų strateginį pranašumą pasinaudojant savo veikla vietos lygmeniu, kad būtų plečiama jų informavimo veikla ir kuriamos partnerystės su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant MVĮ; pabrėžia, kad daugeliui mažų ir kaimo lankytinų vietovių trūksta administracinių ir analitinių pajėgumų tvaraus turizmo strategijoms rengti ir įgyvendinti ir kad joms galėtų būti naudinga gauti tikslinę ES parama jų turizmo vietovių valdymo pajėgumams stiprinti; be to, ragina valstybes nares stiprinti turizmo vietovių valdymo organizacijų vaidmenį teikiant finansinę paramą, techninius pajėgumus, koordinuojant jų veiklą ir keliant darbuotojų kvalifikaciją, kad būtų galima veiksmingai orientuoti turizmo vietovių valdymą;

33.atkreipia dėmesį į tai, kad struktūruoti daugiapakopio turizmo valdymo modeliai turėtų būti stiprinami rengiant ir reguliariai atnaujinant turizmo vietovių valdymo planus, kuriuos koordinuotų turizmo vietovių valdymo organizacijos, bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, turizmo srities suinteresuotaisiais subjektais ir gyventojais, užtikrinant nuoseklų ir įtraukų požiūrį ir sudarant sąlygas turizmo vietovių valdymo organizacijoms koordinuoti ir reklamuoti diversifikuotus vietos turizmo produktus; pabrėžia, kad turizmo vietovių valdymo planai turėtų būti grindžiami aiškiais tvarumo rodikliais ir, kai tinkama, atliekamais pajėgumų vertinimais, užtikrinant įrodymais grindžiamą planavimą ir ilgalaikį konkurencingumą;

34.pastebi, kad platesnis regioninis požiūris į turizmą gali pagerinti transporto ir turizmo planavimo nuoseklumą, sumažinti politinį susiskaidymą ir skatinti didesnę lygybę, integraciją ir bendradarbiavimą tarp vietovių, kuriose turizmo intensyvumo lygis yra skirtingas; pabrėžia pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį formuojant tvaraus turizmo strategijas, rengiant teminius kultūros maršrutus, propaguojant vietos tapatybę, apsaugant kultūros ir nematerialųjį paveldą ir remiant bendruomenių inicijuotas turizmo iniciatyvas; kartu pabrėžia, kad svarbu integruoti turizmą į regioninę reindustrializaciją ir pažangiosios specializacijos strategijas, užtikrinant, kad turizmas remtų ir papildytų diversifikuotą gamybos bazę, o ne ją pakeistų;

35.atkreipia dėmesį į ypatingą gausiai turistų lankomų vietų, kuriose gyventojų susvetimėjimas, perkrauta infrastruktūra, didėjantis poveikis aplinkai ir grėsmės vietos kultūrai bei paveldui tampa vis opesni, pažeidžiamumą; ragina didinti mažiau lankomų regionų matomumą ir kurti regioninius turizmo centrus, grindžiamus paveldu, gastronomija, gamta ir vietos kultūrine veikla, siekiant didinti vietos kompetenciją ir skatinti tvaraus augimo modelį, kuris apimtų ne vien perteklinę „saulės ir paplūdimio“ pasiūlą; be to, primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares finansuoti iniciatyvas, kuriomis siekiama atgaivinti istorinius kaimus ir skatinti tradicinius vietos produktus, įskaitant žaliųjų takų ir kitų gamtos takų įrengimą, taip pat sukurti ženklą, kuriuo būtų pripažįstama išskirtinė kaimo ir gamtos turizmo aplinka, panašaus į paplūdimiams taikomą mėlynosios vėliavos sistemą;

36.pažymi, kad artimojo susisiekimo, mažataršės ir netaršios kelionės stiprina regioninę sanglaudą, nes vertė išsaugoma vietoje ir stiprinamas MVĮ grindžiamas bendruomeninis turizmas šalies vidaus ir žemės ūkio vietovėse; pabrėžia netoliese esančių vietovių turizmo indėlį mažinant spaudimą perpildytoms lankytinoms vietovėms ir palaikant ištisus metus vykdomą ekonominę veiklą, užimtumo stabilumą ir demografinį atsparumą retai apgyvendintuose regionuose; pabrėžia, kad reikia stiprinti trumpas turizmo grandines, kurios sujungia lankytojus su labai mažais gamintojais, pvz., labai mažomis alaus daryklomis, mažais vyno gamintojais, amatininkais ir kultūros asociacijomis; atsižvelgdamas į tai, ragina kurti ir ES lygmeniu pripažinti teminius vietos tinklus, kuriais būtų propaguojamas vietos ir regionų paveldas ir stiprinamas kultūrinis ir regeneracinis turizmas; atkreipia dėmesį į interaktyvių skaitmeninių priemonių ir teminių skaitmeninių platformų, teminių interaktyvių žemėlapių ir renginių kalendorių vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas būti pamatytiems ir pristatant vietos kompetenciją;

37.pabrėžia teigiamą sanglaudos ir plėtros fondų vaidmenį investicijoms į turizmą, kultūrą ir žemės ūkio maisto produktus; pažymi, kad šiais fondais besinaudojantiems regionams reikėtų padėti taikyti turizmo metodikas, kuriomis integruojamas planavimas ir įgyvendinimas; ragina ES labiau remti kaimo turizmą ir iniciatyvas „nuo ūkio iki stalo“ bei „nuo lauko iki stalo“, kuriomis sukuriamos tikros vertės grandinės ir autentiška turizmo patirtis; pabrėžia, kad šiais modeliais stiprinama kaimo ekonomika, remiami vietos gamintojai, įvairinami turizmo pasiūlymai ir prisidedama prie tvaraus, kokybiško turizmo visoje ES;

38.pripažįsta sporto ir aktyvaus turizmo bei turizmo lauke potencialą prisidėti prie regioninės plėtros, skatinti sveiką gyvenseną ir mažinti sezoniškumą ir ragina sistemingiau integruoti sporto infrastruktūrą į turizmo sistemas; kartu atkreipia dėmesį į sveiko, SPA ir medicininio turizmo suteikiamas galimybes, visų pirma senėjančiai visuomenei, ir ragina parengti kokybės standartus ir bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu šiame augančiame sektoriuje; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie įtraukties ir prieinamumo turizmo sektoriuje svarbą, gerinti prieinamų paslaugų asortimentą ir matomumą ir kurti tokius turizmo pasiūlymus, kurie būtų naudingi tiek gyventojams, tiek lankytojams, visų pirma vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su negalia;

39.pakartoja, kad apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorius yra pagrindinis Europos turizmo ekosistemos ir kultūros struktūros ramstis, glaudžiai susijęs su vietos MVĮ, kultūros institucijomis ir regioninėmis darbo rinkomis, ir pabrėžia esminį Europos restoranų, kavinių ir barų – daugiausia labai mažų įmonių ir šeimos verslo įmonių – vaidmenį kuriant darbo vietas visais įgūdžių lygmenimis ir išsaugant vietos tapatybę bei kultūros paveldą; ragina vykdyti politiką, kuria būtų remiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės, siūlant aukštos kokybės svečių patirtį, stiprinant kultūrinį gyvybingumą, gerinant darbo vietų kokybę šiame sektoriuje ir kuriant tvarią ir ilgalaikę vertę Europos lankytinoms vietoms;

40.palankiai vertina nuo 2026 m. gegužės 20 d. visose valstybėse narėse taikomą Reglamentą dėl trumpalaikės būsto nuomos 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1028 dėl duomenų, susijusių su trumpalaikės būsto nuomos paslaugomis, rinkimo ir dalijimosi jais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (OL L, 2024/1028, 2024 4 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1028/oj). kaip teigiamą žingsnį siekiant veiksmingesnio turizmo vietovių valdymo; tačiau reiškia susirūpinimą dėl nereguliuojamo trumpalaikės nuomos augimo ir jos poveikio būstui, ypač įperkamumui vietos gyventojams ir svarbiausiems darbuotojams, socialinei sanglaudai, įskaitant gyventojų ir bendruomenių perkėlimą iš jų seniai užimtos vietos vietiniame gyvenime ir valdyme, taip pat miesto ir esminėms paslaugoms, nes tai daro tiesioginį poveikį vietos gyventojų gyvenimui; primena, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-724/18 ir C-727/18 2020 m. rugsėjo 22 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Cali Apartments SCI ir HX prieš Procureur général près la cour d'appel de Paris ir Ville de Paris, sujungtos bylos C-724/18 ir C-727/18, ECLI:EU:C:2020:743. nurodyta, kad trumpalaikės nuomos reguliavimas nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu gali būti pateisinamas teisėtu viešuoju interesu, jeigu tos nustatytos priemonės yra būtinos, tinkamos ir proporcingos; todėl ragina Komisiją skubiai pasiūlyti teisės aktus, siekiant sukurti nuoseklią, duomenimis grindžiamą ir tvarią ES trumpalaikės būsto nuomos sistemą, kurioje būtų apibrėžti paslaugų teikimo standartai bei aiškios šeimininkų kategorijos ir sudarytos sąlygos valstybėms narėms, įskaitant regionų ir vietos valdžios institucijas, taikyti proporcingas ir įrodymais pagrįstas priemones, pvz., leistino nakvynių skaičiaus ribojimą, leidimų išdavimo sistemas, kompensavimą ir skirstymą į zonas, ir primena, kad būsto politika visų pirma priklauso valstybių narių kompetencijai;

41.pakartoja, kad turizmas turėtų būti laikomas strategine galimybe, grindžiama tvariu lankytojų ir gyventojų sambūviu; mano, kad trumpalaikė nuoma, atsižvelgiant į jos pradinę asmeninio ryšio tarp šeimininko ir svečio prielaidą, gali paskatinti vietos lygmens dalyvavimą turizmo veikloje ir sudaryti sąlygas labiau autentiškai patirčiai; pažymi, kad leidimas naudoti būstus turizmui gali suteikti šeimoms papildomų pajamų ir padėti finansuoti aplinką tausojančią renovaciją; tačiau pažymi, kad tai, kas prasidėjo kaip bendradarbiaujamosios ekonomikos modelis, vis labiau virto komercializuota pramone, kurioje šiuo metu daugiausia dominuoja komerciniai šeimininkai, valdantys kelis nekilnojamojo turto objektus ir dažnai veikiantys be įsipareigojimų, lygiaverčių įprastų apgyvendinimo paslaugų teikėjų įsipareigojimams; ragina aiškiai atskirti komercinę ir nekomercinę trumpalaikę nuomą; pabrėžia, kad bet kokios reguliavimo priemonės turėtų išlikti proporcingos, būti pritaikytos prie vietos aplinkybių ir jomis turėtų būti atsižvelgiama į vietos turizmo ekonomiką ir bendruomenes, kartu suteikiant valstybėms narėms, regionams ir vietos valdžios institucijoms lankstumo rengiant ir įgyvendinant priemones, pritaikytas prie jų konkrečių vietos aplinkybių ir būsto rinkų;

42.pabrėžia, jog, siekiant užtikrinti, kad skaitmeninėse platformose būtų skelbiama tik reikalavimus atitinkanti trumpalaikės nuomos veikla, atsižvelgiant į esminį platformų vaidmenį trumpalaikės nuomos rinkoje, ir kad valdžios institucijų nustatyti neteisėtos trumpalaikės nuomos atvejai būtų nedelsiant pašalinti, reikia patikimų vykdymo užtikrinimo mechanizmų; be to, pabrėžia, kad labai svarbu platformoms nustatyti aiškias išsamaus patikrinimo pareigas, įskaitant registracijos numerių tikrinimą, kartu taikant griežtesnius kontrolės mechanizmus, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningai ar negaliojančiai registracijai, ir veiksmingus pranešimo ir veiksmų bei pašalinimo mechanizmus, siekiant užtikrinti greitą negaliojančių trumpalaikės nuomos skelbimų pašalinimą; pabrėžia, kad naujoje teisės aktų sistemoje taip pat turėtų būti numatyti patikimi mechanizmai, kuriais būtų remiamas nacionalinių ar vietos taisyklių, kuriomis siekiama valdyti trumpalaikės nuomos pasiūlą, vykdymo užtikrinimas ir jų laikymasis, įskaitant veiksmingą leistino nakvynių skaičiaus ribojimo ar kitų priemonių, pvz., triukšmo mažinimo reikalavimų, įgyvendinimą;

43.šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad turizmo vietovėse, kurioms būdingi tam tikri struktūriniai ir geografiniai apribojimai, pvz., salose, atokiausiuose regionuose ir tam tikrose pakrančių vietovėse, su turizmu susijęs rinkos spaudimas, taip pat įperkamo ir viešojo būsto trūkumas didina būsto krizę; ragina, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 ir 349 straipsnių, imtis prie šių konkrečių sąlygų pritaikytų sanglaudos politikos priemonių;

44.pripažįsta dabartinį ES ekologinio ženklo ribotumą; pripažįsta, kad reikia vieningo požiūrio į tvarumo ženklinimą Europos turizmo sektoriuje, kad būtų galima sukurti bendrą, skaidrią sistemą, kuria būtų remiamas tvarus vystymasis, tarpusavio mokymasis ir pajėgumų stiprinimas, skatinamas vartotojų pasitikėjimas ir didinamas Europos turizmo įmonių ir lankytinų vietovių konkurencingumas, veiksmingumas ir matomumas pasaulyje, kad Europa taptų tvaraus turizmo etalonu visame pasaulyje; pabrėžia, kad suderinimas reiškia ne vieno sertifikato naudojimą, o bendros metodikos taikymą peržiūrint ir nustatant aiškius standartus ar kriterijus; pabrėžia akredituotos, nepriklausomos trečiosios šalies atliekamo sertifikavimo svarbą siekiant užtikrinti, kad su tvarumu susiję teiginiai būtų pagrįsti, laikantis ES reguliavimo sistemos, įskaitant Direktyvą dėl vartotojų įgalėjimo 2024 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/825, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2005/29/EB ir 2011/83/ES, siekiant geresne apsauga nuo nesąžiningos veiklos ir geresniu informavimu įgalinti vartotojus dalyvauti žaliojoje pertvarkoje (OL L, 2024/825, 2024 3 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/825/oj).; primygtinai ragina išplėsti aprėptį, kad ji apimtų papildomus turizmo vertės grandinės segmentus, įskaitant kruizinių laivų bendroves, kelionių organizatorius, posėdžių, skatinamųjų renginių, konferencijų ir parodų (angl. meetings, incentives, conferences and exhibitions, MICE) paslaugas, lankytinus objektus, maitinimo ir gėrimų paslaugas, lankytinas vietas ir bendruomenei palankų turizmą, kuriame dalyvauja vietos gyventojai, siekiant remti perėjimą prie darnesnio vystymosi, pagrįstą išsamiais poveikio vertinimais ir konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais; kartu pabrėžia, kad ES masto tvarumo ženklas turėtų išlikti savanoriškas, proporcingas, ekonomiškai efektyvus, jį turėtų būti paprasta taikyti MVĮ ir jis turėtų būti remiamas mokymais ir finansinėmis paskatomis, kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos mažosioms turizmo įmonėms;

45.ragina Komisiją ir valstybes nares remti turizmo perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio, skatinant veiksmus, kuriais didinamas vandens, energijos ir atliekų tvarkymo efektyvumas, mažinamas perteklinis vartojimas, užkertamas kelias buveinių būklės blogėjimui, saugoma biologinė įvairovė ir kuo labiau sumažinamas turizmo veiklos aplinkosauginis pėdsakas lankytinose vietose, vadovaujantis duomenimis grindžiamu sprendimų priėmimu; kartu ragina Komisiją padidinti paramą inovacijoms, kuriomis siekiama sumažinti maisto švaistymą, ir atsižvelgti į tai atitinkamose programose; be to, primygtinai ragina skatinti trumpas tiekimo grandines apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, sudarant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įskaitant smulkius ūkininkus ir amatininkus, palankesnes sąlygas patekti į rinką;

46.pripažįsta, kad turizmo sektorius imasi svarbių veiksmų, kad sumažintų savo aplinkosauginį pėdsaką, įskaitant laipsnišką vienkartinių vandens butelių atsisakymą, efektyviai energiją vartojančių apšvietimo ir vandens taupymo sistemų tobulinimą, baldų naudojimo trukmės ilginimą juos taisant ir pakartotinai panaudojant ir maisto švaistymo mažinimą, taikant tvirtą teisės aktų sistemą, numatytą neseniai priimtuose ES reglamentuose, pvz., Vienkartinių plastikinių gaminių direktyvoje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamente 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB (OL L, 2025/40, 2025 1 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/40/oj)., kurie dar tik įgyvendinami; ragina Komisiją atlikti tyrimą, siekiant nustatyti ir įvertinti Vienkartinių plastikinių gaminių direktyvos spragas, susijusias su turizmu ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugomis, ir pasiūlyti priemones šioms spragoms pašalinti, be kita ko, teikiant pramonei įgyvendinimo paramą ir paskatas, kad, kai įmanoma, būtų paspartintas laipsniškas vienkartinių plastikinių gaminių atsisakymas ES turizmo ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuje, laikantis realistiško pereinamojo laikotarpio tvarkaraščio ir remiantis poveikio vertinimu, moksliniais duomenimis ir konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, kartu užtikrinant, kad smulkiesiems veiklos vykdytojams nebūtų užkraunama neproporcingai didelių išlaidų;

47.ragina Komisiją ir valstybes nares pereiti nuo reaktyvaus prie proaktyvaus turizmo plėtros valdymo, grindžiamo intensyvesniu dalijimusi duomenimis, ir rinkti, analizuoti ir naudoti duomenis turizmo vietovių valdymo ir informacijos apie tvarumą teikimo tikslais, pabrėždamas, kad šis perėjimas padėtų užtikrinti tvarų ir kokybišką turizmą; pabrėžia, kad koordinuotas keitimasis duomenimis visais lygmenimis sudaro sąlygas stebėsenai tikruoju laiku ir išmaniajam prognozavimui, todėl lankytinos vietos gali valdyti lankytojų srautus į kultūros ir gamtos objektus, užkirsti kelią perpildymui, valdyti išteklius, remti pastangas mažinti sezoniškumą ir lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sparčios generatyvinio DI raidos kyla rizika, kad išloš dideli ir technologiškai pažangūs turizmo rinkos dalyviai, o tai dar labiau padidins esamą nelygybę ir paliks daugelį lankytinų vietų ir MVĮ nuošalyje, jei parama ir gebėjimų stiprinimas atsiliks; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją teikti tikslinį finansavimą ir gaires dėl MVĮ skirtų finansinių priemonių, siekiant skatinti duomenų naudojimą, skaitmenizaciją ir DI diegimą turizmo sektoriuje;

48.ragina laikytis sisteminio požiūrio į turizmą, pakeičiant fragmentišką rinka ar produktu pagrįstą logiką integruotais valdymo modeliais; pritaria tam, kad būtų nustatyti išsamūs rodikliai, apimantys, be kita ko, kokybiškų darbo vietų kūrimą, užimtumo sąlygas, vietos bendruomenės gerovę, efektyvų išteklių naudojimą, aplinkos būklės blogėjimą ir išmetamą anglies dioksido kiekį, grindžiami visuotinai priimtinomis skaičiavimo metodikomis, siekiant skatinti skaidrų politikos formavimą, nukreipti atsakingas investicijas ir sudaryti sąlygas palyginti skirtingų lankytinų vietų duomenis; palankiai vertina tai, kad rengiamas pasauliniu mastu pripažintas ir suderintas turizmo vietovių lygmens tvaraus turizmo rodiklių rinkinys, ir pažymi, kad metodiką išbando ES kompetencijos centras duomenų valdymui pažangiose lankytinose vietose remti (D3HUB), remiantis 40 Europos turizmo vietovių valdymo organizacijų ir Europos turizmo rodiklių sistemos (ETIS) pateikta informacija; primygtinai reikalauja, kad ES lygmens požiūris į tvaraus turizmo lyginamuosius indeksus būtų visiškai suderinamas su esamomis sistemomis, pvz., turizmo tvarumo vertinimo statistine sistema arba turizmo palydovinės sąskaitos metodine sistema, sudarant sąlygas veiksmingai standartizacijai bei lyginamajai analizei ir užtikrinant supaprastintus ataskaitų teikimo procesus, kuriais mažinami administraciniai reikalavimai turizmo įmonėms;

49.pabrėžia, kad į duomenis orientuotas daugiapakopis valdymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tvarumą ir veiksmingai valdyti nenuspėjamas krizes, pvz., pandemijas ir kitas su sveikata susijusias krizes, geopolitinius sukrėtimus, ekstremalius meteorologinius ir gamtos reiškinius, žmogaus sukeltus ar technologinius trikdžius ir ekonomikos nuosmukius, taip pat didėjančias struktūrines krizes, pvz., demografinį nuosmukį, gyventojų skaičiaus mažėjimą ir būsto trūkumą; pabrėžia, kad į pasirengimo krizėms priemones reikia įtraukti krovinių vežimo ir logistikos aspektus, nes jie labai svarbūs siekiant užtikrinti turizmo paslaugų ir tiekimo grandinių tęstinumą; susirūpinęs pažymi, kad suinteresuotieji subjektai nenoriai dalijasi duomenimis – dėl technologijų, duomenų suverenumo, pasitikėjimo, teisinės rizikos ir išlaidų išlygų lėtėja bendros Europos turizmo duomenų erdvės diegimas; atkreipia dėmesį į tai, kad ES turizmo rodiklių suvestinė ir D3HUB yra puikūs pavyzdžiai, kaip apibendrintos ES lygmens įžvalgos gali padėti vykdyti vietos veiksmus ir išlaikyti turizmo tiekimo grandines netikrumo laikotarpiais; pakartoja, kad šiais mechanizmais užtikrinama paprastesnė turizmo vietovių valdymo organizacijų ir MVĮ prieiga prie sąveikių duomenų siekiant remti įrodymais pagrįstą sprendimų priėmimą, taip didinant ir saugant atsparumą jų vertės grandinėse; be to, atkreipia dėmesį į D3HUB indėlį padedant turistinėms vietovėms strategiškai naudoti duomenis, pabrėžia, kad ši iniciatyva yra labai svarbi siekiant stiprinti duomenimis grindžiamą valdymą ir parengti sektorių skaitmeninei pertvarkai, ir ragina Komisiją užtikrinti jos tęstinumą po 2026 m., atsižvelgiant į ES strateginius tikslus;

50.ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti centralizuotą, patikrinamais duomenimis pagrįstą platformą, skirtą didelio masto nelaimėms visoje ES, kurios gali sukelti vietinius trikdžius, ypač pažeidžiamuose regionuose, nustatyti, ir sukurti specialų Europos turizmo krizių valdymo mechanizmą, siekiant sustiprinti parengtį, krizių prevenciją ir atsparumą susidūrus su būsimomis krizėmis; be to, ragina Komisiją susieti šį mechanizmą su pažangiomis pasirengimo krizėms priemonėmis ir greitojo reagavimo priemonėmis, įskaitant ankstyvojo perspėjimo sistemas, nenumatytų atvejų planavimą, strateginę transporto infrastruktūrą ir koridorius, taip pat tikslinę paramą taikant lanksčias procedūras, kad būtų padidintas turizmo atsparumas ir sauga;

51.pastebi, kad technologijos ir aplinkosauginis sąmoningumas skatina perėjimą nuo pasyvaus stebėjimo prie tikslingos, individualizuotos ir atsakingos patirties; atkreipia dėmesį į maršrutus sudarančių rekomendavimo sistemų potencialą skatinti bendruomenės inicijuotą, lėtą turizmą, pvz., važiavimą dviračiu ir žygiavimą, kuris būtų naudingas vietos MVĮ, bendruomenėms, vietos gamintojams, įskaitant geografines nuorodas turinčių produktų gamintojus, taip pat kultūrai ir produktams; tačiau primygtinai teigia, kad, siekiant išnaudoti šį potencialą, sektorius kartu su didelėmis bendrovėmis turi integruoti vietos grupes ir piliečius į turizmo vertės grandinę, pvz., teikiant ekspertų pagalbą naudojant skaitmenines priemones, steigiant įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančias tarybas, kurios atliktų konsultacinį ir patariamąjį vaidmenį licencijų, turizmo intensyvumo, ribų ir planavimo klausimais, taip pat įvairinant savo pasiūlymus, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo rinkos ir sezoniškumo; ragina valstybes nares skatinti mokyklose vykdomas švietimo iniciatyvas ir platesnio masto informuotumo didinimo kampanijas, siekiant didinti informuotumą apie tvaraus turizmo praktiką;

52.pabrėžia, kad kvalifikuota ir vertinama aukštos kokybės darbo jėga yra Europos turizmo ekonomikos pagrindas; pažymi, kad struktūriniai iššūkiai, pvz., mažas darbo užmokestis tam tikruose turizmo sektoriuose, neoficialus darbas, darbas ne visą darbo laiką ir nedeklaruojamas darbas, sezoniškumas, ribotas mokymas ir kartais prastos darbo sąlygos, ir toliau lemia darbo jėgos ir įgūdžių trūkumą turizmo sektoriuje, kurį dar labiau didina nuolatinė lyčių nelygybė, nes moterys sudaro didžiąją turizmo sektoriaus darbo jėgos dalį ir dominuoja mažai apmokamuose, daug darbo reikalaujančiuose ir laikinuose darbuose; pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse padaryta pažanga gerinant darbo sąlygas, darbo grafiką ir darbo užmokestį, be kita ko, atnaujinus kolektyvines sutartis po COVID-19 pandemijos; vis dėlto ragina toliau daryti pažangą kuriant turizmo sektoriaus darbo rinką, grindžiamą kokybiškomis darbo vietomis, teisingu darbo užmokesčiu, patikima socialine apsauga ir užimtumu ištisus metus, be kita ko, ne sezono metu; kartu atkreipia dėmesį į apmokamų mokymų darbo metu vertę ir į tai, kad svarbu suteikti tokias galimybes ir sezoniniams darbuotojams ne sezono metu;

53.pabrėžia, kad nuolat didėja prisitaikančios ir krizėms atsparios darbo jėgos, turinčios skaitmeninių ir žaliųjų įgūdžių, paklausa, siekiant įgyvendinti novatoriškus sprendimus, kuriais ekonomikos augimas būtų derinamas su aplinkos valdymu; pabrėžia, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarka suteikia galimybių kurti geresnį, saugesnį ir atsparesnį užimtumą visose turizmo vertės grandinėse, ir primygtinai ragina visapusiškai išnaudoti šias galimybes, be kita ko, bendradarbiaujant su regionų ir vietos valdžios institucijomis rengiant specializuotas turizmo specialistų mokymo programas;

54.ragina parengti suderintą ES masto darbotvarkę, skirtą turizmo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijai kelti ir jiems perkvalifikuoti, laikantis Įgūdžių pakto, kad būtų galima spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, gerinti darbo sąlygas, įveikti judumo kliūtis, reaguoti į kintančius įgūdžių poreikius ir stiprinti ilgalaikį sektoriaus patrauklumą bei konkurencingumą, užtikrinant ilgalaikę vertę Europos lankytinoms vietoms ir skatinant europinį gyvenimo būdą; siūlo įdiegti turizmo įgūdžių kortelę, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir pripažįstamą visose valstybėse narėse bei turizmo pramonės sektoriuose, skirtą akredituotam mokymui, įgūdžiams, kvalifikacijoms ir profesinei patirčiai dokumentuoti; siūlo, kad mokymai būtų rengiami ir bendrai finansuojami pagal ES programas, įskaitant „Europos socialinį fondą +“, programą „Erasmus+“, Bendrosios rinkos programą ir Skaitmeninės Europos programą;

55.pabrėžia, kad kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas turi būti neatsiejami nuo kiekvienų pareigų – pradedant žmogiškaisiais ryšiais, kurie yra būtini siekiant teikti aukštos kokybės ir kultūriniu požiūriu pritaikytas paslaugas, ir baigiant fiziškai sudėtingomis pareigomis, kuriomis remiasi daugelis turizmo paslaugų, – vertinimo, užtikrinant, kad sektoriui pereinant prie labiau skaitmeninėmis technologijomis grindžiamų modelių nė vienas iš šių aspektų nebūtų prarastas; pažymi, kad tiek socialiniai emociniai įgūdžiai, tiek fizinis darbas vis dar nepakankamai vertinami ekonominiu ir politiniu požiūriu, dažnai jiems trūksta oficialaus pripažinimo, mokymo ar užmokesčio, palyginus su techninio pobūdžio ar vadovaujamosiomis pareigomis; ragina tinkamai pripažinti, vertinti ir atlyginti už šiuos įgūdžius ir pareigas, nes tai labai svarbu siekiant gerinti darbo vietų kokybę, skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti, kad turizmo žmogiškasis aspektas būtų visapusiškai pripažįstamas ir puoselėjamas Europos turizmo modelyje;

56.ragina turizmo įmones, švietimo paslaugų teikėjus ir valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti, siekiant skatinti kokybiškas mokymo programas ir stažuotes ir pasirengti įgūdžių poreikiams ateityje; pabrėžia tikslinių iniciatyvų, pvz., su pramone suderintų mokymo programų, aiškių karjeros galimybių ir mentorystės programų, kuriomis didinamas karjeros apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje patrauklumas jaunimui ir kurios padeda kurti tvirtesnę, labiau kvalifikuotą darbo jėgą sektoriuje, svarbą; primygtinai tvirtina, kad šios iniciatyvos turi duoti kokybiškų užimtumo rezultatų, įskaitant ilgalaikes sutartis, realias karjeros raidos galimybes ir didesnį darbo užmokestį;

57.pabrėžia, kad kultūra, giliai įsišaknijusi mūsų gyvenimo būde, yra labai svarbi Europos turizmo patrauklumui ir mūsų nacionalinei bei europinei tapatybei; primena, kad ši kultūros struktūra, be daugelio kitų elementų, apima tvarias tradicijas, archeologinį paveldą ir vietos kalbas, kurių išsaugojimas atspindi tikrą pagarbą regioninei ir nacionalinei tapatybei ir vietos bendruomenių tęstinumui; teigiamai vertina kai kurių valstybių narių pastangas grąžinti kultūros kūrinius ir artefaktus į jų kilmės vietas; pabrėžia, kad naujoji Europos kultūros politikos kelrodžio strateginė programa yra pagrindinė ES politikos kultūros aspekto stiprinimo priemonė; ragina Komisiją, atsižvelgiant į įvairią ir daugiasluoksnę ES turizmo pasiūlą, naujojoje tvaraus turizmo strategijoje propaguojant Europą kaip kelionių kryptį pirmiausia pasitelkti ES paskatas, pvz., „DiscoverEU“, Europos kultūros sostines ir Europos paveldo ženklą;

58.palankiai vertina itin svarbų profesionalių kultūros darbuotojų, vietos organizacijų ir savanorių, kaip Europos kultūros paveldo saugotojų, kurių darbas apima sritis nuo objekto priežiūros ir išsaugojimo iki visuomenės įtraukimo vykdant bendruomenės informavimo veiklą ir vedant ekskursijas, vaidmenį; pabrėžia jų vaidmenį stiprinant Europos, kaip pasaulinės turizmo krypties, išskirtinumą ir patrauklumą; pažymi, kad mažų garantijų darbo sąlygos ir nepakankamas darbo užmokestis dažnai neatspindi jų indėlio į Europos kultūros paveldo apsaugą ir perdavimą vertės, o padėtį gali dar labiau pabloginti didėjantis konkurencinis spaudimas, kurį daro platformomis grindžiamos paslaugos, dėl kurių priverstinai mažinamos kultūrinių ekskursijų ir gido paslaugų kainos taikant arbatpinigių palikimo praktiką ir prijungimo mokesčius;

59.šiuo atžvilgiu pripažįsta įspūdingą savanorių, kurie skiria daug asmeninio laiko, be kita ko, per savo kasmetines atostogas, atsidavimą siekiant remti kultūros išsaugojimą Europoje; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, pasiūlyti gaires, kuriomis asmenys būtų skatinami ir įgalinami dalyvauti kultūrinėje savanoriškoje veikloje, be kita ko, taikant paramos priemones, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti ir skatinamas kultūros srities savanorių pripažinimas visoje ES; pabrėžia, kad propaguojant kultūrinę savanorišką veiklą stiprinami Europos įgūdžių metų tikslai ir stiprinamos dabartinės ES programos, pvz., „Erasmus+“, skatinant kartų tarpusavio mokymąsi, keitimąsi įgūdžiais ir gilesnį kultūrinį aktyvumą; pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas yra profesionalizacija, ir ragina parengti pomėgio pavertimo profesija schemą, kuria būtų sudarytos sąlygos mokymui, sertifikavimui ir sąžiningam darbo užmokesčiui, bendrai finansuojamą „Erasmus+“, programos „Kūrybiška Europa“ ir „Europos socialinis fondo +“ lėšomis, kad mūsų tapatybės puoselėtojai galėtų siekti perspektyvios, pačių pasirinktos karjeros; pabrėžia, kad ši schema turėtų išlikti savanoriška, o atostogos kultūriniais tikslais niekada neturėtų būti siejamos su profesiniais įsipareigojimais; ragina valstybes nares skatinti savanorišką veiklą taip, kad ji praturtintų kultūrinį gyvenimą ir papildytų profesionalų kultūros srities užimtumą, o ne jį pakeistų;

60.pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad pagal kitą DFP nematerialiajam paveldui būtų skiriamas ES finansavimas, siekiant tiesiogiai remti iniciatyvas, kuriomis saugomos ir pristatomos kultūros tradicijos – nuo jūrų ir jūrinės praktikos, pvz., buriavimo, iki vietos kalbų ir amatų, įskaitant geografines nuorodas, – užtikrinant jų perdavimą iš kartos į kartą ir stiprinant bendruomenės dalyvavimą tvaraus ir atsakingo turizmo srityje; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti teisingą pripažinimą tiems, kurie investuoja į paveldą ir įgūdžius, ir pabrėžia, kad reikia įtraukti vietos gyventojų ir bendruomenės inicijuotas turizmo iniciatyvas, kuriomis būtų apsaugomos protėvių žinios, išsaugoma biologinė įvairovė ir skatinama autentiška, kultūriniu požiūriu pagarbi patirtis, kuri palaiko vietos pragyvenimo šaltinius; be to, ragina, kad ES lėšomis būtų remiamos gamintojų asociacijos, siekiančias įregistruoti geografinę nuorodą pagal Reglamentą (ES) 2023/2411 2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2411 dėl amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/1001 ir (ES) 2019/1753 (OL L, 2023/2411, 2023 10 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2411/oj)., pripažįstant, kad tai yra pagrindinė regioninio amatų paveldo puoselėjimo priemonė;

61.pažymi, kad finansuojamais projektais turėtų būti skatinamas žinių perdavimas įvairiose srityse ir sektoriuose ir išnaudojamas strateginis turizmo potencialas, siekiant apsaugoti nematerialųjį paveldą ir didinti jo socialinę ir ekonominę naudą vietos bendruomenėms, užtikrinant vienodesnį teritorinį paskirstymą ir teisingesnį vertės paskirstymą visoje turizmo vertės grandinėje; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad skiriant finansavimą pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriais daroma pažanga siekiant teritorinės sanglaudos, ypač regionuose, kuriuose nematerialiajam paveldui kyla didžiausias pavojus ir kuriuose kultūriniu turizmu gali būti skatinama vietos plėtra ir remiamas gyventojų išlaikymas; pažymi viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmenį stiprinant turizmo sektoriaus gebėjimą apsaugoti, skatinti ir stiprinti kultūros paveldą ir ragina institucijas, pramonės ir bendruomenių subjektus glaudžiau bendradarbiauti siekiant kuo tvaresnių rezultatų;

62.ragina kasmet teikti Parlamentui pažangos siekiant tvaraus turizmo ataskaitas, remiantis ES turizmo rodiklių suvestinės ir išmatuojamų rodiklių, apimančių aplinką, susisiekimą, infrastruktūros parengtį, užimtumo kokybę ir vietos bendruomenės gerovę, praktiniu diegimu, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus dėl finansavimo ir vykdyti būsimas reformas;

63.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.