1.pažymi, kad Tarybos biudžetas priklauso DFP 7 išlaidų kategorijai „Europos viešasis administravimas“, jos suma 2023 m. siekė 13,3 mlrd. EUR (t. y. 6,9 proc. viso Sąjungos biudžeto); pažymi, kad maždaug 0,7 mlrd. EUR siekiantis Tarybos biudžetas sudaro apie 5,26 proc. visų administracinių Sąjungos išlaidų;

2.atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai savo 2024 m. metinėje ataskaitoje (toliau – Audito Rūmų ataskaita) išnagrinėjo 70 į išlaidų kategoriją „Administracinės išlaidos“ patenkančių operacijų, tokį patį skaičių kaip ir 2023 m., ir, be to, Audito Rūmai nurodo, kad administracinės išlaidos apima išlaidas žmogiškiesiems ištekliams, įskaitant išlaidas pensijoms, kurios 2024 m. sudarė maždaug 69 proc. bendrų administracinių išlaidų, ir išlaidas pastatams, įrangai, energijai, ryšiams ir informacinėms technologijoms (IT), o jo darbas per daugelį metų rodo, kad apskritai šioms išlaidoms būdinga maža rizika;

3.pažymi, kad 16 (23 proc.) iš 70 operacijų buvo klaidų, tačiau Audito Rūmai, remdamiesi trimis kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiavo, kad klaidų lygis nesiekia reikšmingumo ribos; pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitoje nenustatyta jokių konkrečių su Taryba susijusių problemų;

4.labai apgailestauja dėl to, kad nuo 2009 m. ir vėl dėl 2023 finansinių metų Parlamentas turėjo atsisakyti patvirtinti Tarybos biudžeto įvykdymą, nes Taryba ir toliau atsisako bendradarbiauti su Parlamentu vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, nepaisant pakartotinių Parlamento pastangų užmegzti konstruktyvų bendradarbiavimą, todėl Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo, paremto rimtu ir nuodugniu Tarybos biudžeto įvykdymo tikrinimu;

5.pažymi, kad 2025 m. rugsėjo 22 d. atitinkamos Parlamento tarnybos pranešėjo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros klausimais vardu perdavė Sekretoriatui klausimyną, kuriame pateikti 103 Parlamentui svarbūs klausimai, kad būtų galima nuodugniai patikrinti Tarybos biudžeto vykdymą ir Tarybos valdymą; taip pat pažymi, kad panašūs klausimynai buvo išsiųsti visoms kitoms institucijoms ir jos visos pateikė Parlamentui išsamius atsakymus į visus klausimus;

6.apgailestauja, kad 2025 m. spalio 3 d. Sekretoriatas vėl informavo Parlamentą, kad jis neatsakys į Parlamento klausimyną ir kad Taryba nedalyvaus 2025 m. lapkričio 6 d. rengiamame klausyme, nors jis yra biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis ir jame dalyvavo visos kitos pakviestos institucijos;

7.dar kartą nurodo Parlamento prerogatyvą patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal SESV 319 straipsnį ir taikomas Finansinio reglamento bei Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, laikantis dabartinio aiškinimo ir praktikos, būtent, įgaliojimą patvirtinti biudžeto įvykdymą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu;

8.pabrėžia, kad Finansinio reglamento 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Komisija suteikia kitoms Sąjungos institucijoms reikalingus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti, ir todėl mano, kad nesuprantama yra Tarybos nuomonė, jog Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimas atitinkamai turėtų būti suteiktas Komisijai;

9.pabrėžia, kad daugiau kaip dvidešimt metų Parlamentas taiko nusistovėjusią ir pripažintą praktiką, pagal kurią biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas visoms Sąjungos institucijoms, organams, įstaigoms ir agentūroms, įskaitant Tarybą; primena, kad Komisija pareiškė, jog ji neturi galimybių prižiūrėti, kaip vykdomi kitų Sąjungos institucijų biudžetai; atkreipia dėmesį į ne kartą pareikštą Komisijos nuomonę, kad Parlamentas ir toliau turėtų laikytis praktikos, kai biudžeto įvykdymo patvirtinimas suteikiamas tiesiogiai kiekvienai Sąjungos institucijai jos administracinių išlaidų ir Sąjungos biudžeto vykdymo atžvilgiu, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi patikimo finansų valdymo principo; primena, kad visos kitos institucijos, organai, įstaigos ir agentūros visapusiškai bendradarbiauja su Parlamentu vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir mano, kad Tarybos atsisakymas tai daryti yra nepagrįstas ir nesuderinamas su Sutartyse įtvirtintu institucinio lojalumo principu;

10.pabrėžia, kad dėl dabartinės padėties Parlamentas gali tik patikrinti Audito Rūmų ir Ombudsmeno ataskaitas, taip pat Tarybos interneto svetainėje viešai skelbiamą informaciją, taigi Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; pabrėžia, kad nepakankamas Tarybos bendradarbiavimas kenkia Parlamento prerogatyvai veiksmingai atlikti priežiūros vaidmenį;

11.apgailestauja dėl jau daugiau kaip dešimtmetį Tarybos demonstruojamo politinio nenoro bendradarbiauti su Parlamentu vykdant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, taip sukuriant Sąjungos stabdžių ir atsvarų sistemos struktūrinę akląją zoną, ir apgailestauja, kad tai turi ilgalaikį neigiamą poveikį abiem institucijoms ir diskredituoja Sąjungos biudžeto valdymą ir demokratinę kontrolę bei kenkia piliečių pasitikėjimui Sąjunga kaip skaidriu subjektu; pabrėžia, kad toks nuolatinis institucinis trukdymas kenkia Sutartyse nustatytam lojalaus bendradarbiavimo principui; mano, kad nuolatinis nebendradarbiavimas gali dar labiau pakenkti Sąjungos biudžeto valdymo sistemos teisėtumui; pabrėžia, kad Taryba turi laikytis tų pačių atskaitomybės ir skaidrumo standartų, kaip ir kitos Sąjungos institucijos;

12.pakartoja, kad nuolatinis Tarybos atsisakymas dalyvauti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje yra nepriimtinas demokratinės atskaitomybės pažeidimas; ragina nustatyti konkrečias ir veiksmingas priemones siekiant užtikrinti, kad bet kuri Sąjungos institucija, nesilaikanti skaidrumo įsipareigojimų, prisiimtų už tai visą atsakomybę, išnagrinėjant praktines priemones pagal Finansinio reglamento 59 straipsnio 1 dalį ir patikimo finansų valdymo principą, kuriais būtų skatinamas bendradarbiavimas, įskaitant griežtesnes administracinių susitarimų ir ataskaitų teikimo reikalavimų sąlygas;

13.primena, jog pagal ESTT teismo praktiką remiama mokesčių mokėtojų ir visuomenės teisė būti informuojamiems apie viešųjų pajamų naudojimą; todėl reikalauja visapusiškai gerbti Parlamento, kaip demokratinės atskaitomybės principo laikymąsi užtikrinančios institucijos, prerogatyvas ir vaidmenį; ragina Tarybą tinkamai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas, priimtas vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir primygtinai ragina visapusiškai taikyti ES sutarties 14 straipsnio 1 dalį;

14.pažymi, kad 2025 m. gegužės 6 d. per Parlamento plenarinį posėdį Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovas išreiškė Tarybos norą „pradėti prasmingą ir pragmatišką institucijų bendradarbiavimą“, kai tai susiję su biudžeto įvykdymo patvirtinimu, kalbant apie Sąjungos biudžeto Tarybos skirsnį, ir ragina nedelsiant imtis konkrečių veiksmų siekiant įgyvendinti šį ketinimą; todėl ragina Tarybą kuo greičiau atnaujinti derybas su Parlamentu aukščiausiu lygmeniu, įtraukiant generalinius sekretorius ir abiejų institucijų pirmininkus, siekiant išeiti iš aklavietės ir rasti sprendimą, kuriuo būtų išsaugotos Parlamento ir Tarybos institucinės kompetencijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu ir užtikrintas biudžeto vykdymo skaidrumas bei griežta demokratinė kontrolė; dar kartą prašo Komisijos ir Tarybos teisės tarnybų pateikti nuomonę dėl galimų Sutartimi grindžiamų sprendimų, kaip užtikrinti Tarybos atskaitomybę vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

15.pabrėžia, kad šiuo metu padėtį reikėtų gerinti vykdant geresnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą remiantis Sutartimis, tačiau atlikus Sutarčių peržiūrą galėtų būti užtikrintas didesnis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros aiškumas ir skaidrumas, suteikiant Parlamentui aiškią kompetenciją teikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą kiekvienai Sąjungos institucijai, organui, įstaigai ir agentūrai atskirai; vis dėlto pabrėžia, kad, kol bus atlikta tokia peržiūra, dabartinė padėtis turi būti gerinama stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Tarybą aktyviai bendradarbiauti su Parlamentu;

16.pažymi, kad, nors Taryba seniai nenori bendradarbiauti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Parlamentas šiame pranešime vis dėlto atkreipia dėmesį į tam tikrus politinius prioritetus ir pateikia tam tikras pastabas dėl Tarybos biudžeto ir finansų valdymo bei kitas pastabas, susijusias su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, paisydamas šalių suvereniteto, Sutarčių ir patikimo finansų valdymo principo;

17.pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog Taryba nebendradarbiauja su Parlamentu, tolesniuose skirsniuose pateiktos pastabos visų pirma grindžiamos apibendrinta informacija, paskelbta Tarybos interneto svetainėje, kurioje pateikiama nedaug informacijos;

18.primena, kad 2024 m. Sąjunga susitarė 2024–2027 m. teikti Ukrainai nuspėjamą finansinę paramą pagal Ukrainos priemonę; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis Tarybai ir Sekretoriatui tenka didesnė atsakomybė užtikrinti visų su Taryba susijusių administracinių išlaidų, susijusių su sprendimų dėl Ukrainos priėmimu, posėdžiais ir logistiniais susitarimais, skaidrumą, sąžiningumą ir patikimą finansų valdymą, įskaitant aiškų ataskaitų apie atitinkamas išlaidas teikimą ir sutarčių administravimą;

19.apgailestauja dėl to, kad, vykdant kandidatūrų siūlymo ir skyrimo į daugelį Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų procedūras, Taryba naudojasi savo prerogatyva neatsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių nuomones ar Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) rekomendacijas;

20.su susirūpinimu atkreipia dėmesį į Tarybos praktiką, susijusią su atskirų valstybių narių atliekamu kandidatų skyrimu į daugumą pareigų, nes dėl jos gali būti ribojamas kandidatų profesinės kvalifikacijos tikrinimo mastas; todėl primygtinai pabrėžia, kad reikia peržiūrėti šią Tarybos prerogatyvą siekiant užtikrinti ir sustiprinti susijusių institucijų, įstaigų, organų bei agentūrų dalyvavimą ir padidinti paskirtų subjektų legitimumą; nurodo, kad viena iš galimybių užtikrinti, kad kandidatai turėtų reikiamą kvalifikaciją, būtų taikyti tokį patį išorės komisijos atliekamą patikrinimą, koks naudojamas skiriant ESTT teisėjus ir generalinius advokatus;

21.primena, kad pagal SESV 286 straipsnio 2 dalį Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, skiria Audito Rūmų narius; primena, kad remdamasis šia būtina sąlyga Parlamentas pateikia nuomonę dėl kandidatų; apgailestauja, kad Taryba, atlikdama konsultacinį vaidmenį dėl Audito Rūmų narių skyrimo, ne kartą neatsižvelgė į Parlamento rekomendacijas; primena, kad, nors Parlamento nuomonė Tarybai nėra privaloma, tačiau kandidatai, gavę nepalankią nuomonę, atsiėmė savo kandidatūras, taip pritardami Parlamento sprendimui ir pripažindami Parlamento, kaip demokratinės priežiūros institucijos, vaidmenį Sąjungos biudžeto apsaugos srityje; ragina Tarybą pripažinti Parlamento vaidmenį ir bendradarbiauti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

22.pabrėžia, kad nuolatinis Audito Rūmų narių lyčių disbalansas kenkia siekiant Sąjungos lygybės tikslų; pakartoja savo raginimą Tarybai spręsti šį klausimą peržiūrint kandidatūrų iškėlimo procedūrą ir imantis konkrečių priemonių, pvz., reikalaujant, kad valstybės narės pateiktų bent dvi skirtingų lyčių kandidatūras, taip užtikrinant labiau subalansuotą ir reprezentatyvią Audito Rūmų sudėtį ir laikantis nuopelnų, kompetencijos ir lygių galimybių principų;

23.dar kartą ragina įsteigti Gynybos ministrų tarybą, kuri veiktų kaip institucinis politinio ir strateginio koordinavimo forumas; mano, kad nuolatinė specializuotos sudėties Taryba gynybos srityje atlieptų poreikį Sąjungai prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir gynybą, papildant Saugumo ir gynybos komiteto įsteigimą Parlamente ir už gynybą ir kosmosą atsakingo Komisijos nario portfelio sukūrimą Komisijoje;

24.apgailestauja dėl to, kad Taryba iki šiol ignoravo 2020 m. gruodžio 17 d. Parlamento rezoliuciją dėl būtinybės įsteigti specialią Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams, ir primygtinai tvirtina, kad specialus institucinis forumas užtikrintų geresnį lyčių lygybės integravimą į Sąjungos politiką bei strategijas, taip pat nepaprastai svarbų koordinavimą ir pažangą svarstant pagrindinius su lyčių lygybe susijusius dokumentus;

25.primena, kad Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai skiriami bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu, pasikonsultavus su komisija, atsakinga už nuomonės dėl galimų kandidatų tinkamumo eiti reikiamas pareigas pateikimą;

26.pažymi, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. Sprendime dėl strateginės iniciatyvos dėl paramos Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei ombudsmenė paragino Tarybą išsiaiškinti, kaip įgyvendintos Tarybos priimtos neprivalomos Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei skiriamos paramos naudojimo taisyklės, ir išnagrinėti kitas galimas priemones, kurios galėtų padėti sumažinti su paramos naudojimu susijusią riziką, apimančią interesų konfliktų riziką ir įvairią riziką reputacijai; susirūpinęs atkreipia dėmesį į ombudsmenės 2024 m. metinėje ataskaitoje išdėstytą informaciją, kad Taryba vis dar iki galo nepašalino visuomenės nuogąstavimų dėl įmonių teikiamos paramos, nes „nuolat trūksta skaidrumo dėl rėmėjų tapatybės, jų paramos pobūdžio ir jų manais gaunamos naudos“, o rėmėjai ir toliau gali naudotis Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės logotipu komerciniais tikslais; ragina Tarybą neprivalomas taisykles padaryti privalomomis; pakartoja savo raginimą Tarybai į biudžetą įtraukti pirmininkavimą Tarybai, kad apskritai būtų užtikrinti tinkami ir vienodi darbo proceso Taryboje veiksmingumo ir efektyvumo standartai;

27.ragina rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančias valstybes nares nebesinaudoti įmonių teikiama parama siekiant prisidėti prie išlaidų padengimo, nes dėl to kyla interesų konfliktų rizika, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 27 d. Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto surengto praktinio seminaro išvadas;

28.atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Vadovų Taryba vis aktyviau dalyvauja rengiant teisėkūros dokumentus, o vykdant tokią veiklą reikia užtikrinti priežiūrą ir tvirtesnį bendradarbiavimą su biudžeto valdymo institucija biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu; ragina Tarybą užtikrinti, kad jos veiksmai būtų vykdomi skaidriai ir atskaitingai, laikantis kitoms Sąjungos institucijoms taikomų standartų tam, kad būtų išsaugotas piliečių pasitikėjimas;

29.labai apgailestauja dėl to, kad Vengrijos vyriausybė piktnaudžiavo savo padėtimi 2024 m. rotacijos tvarka pirmininkaudama Tarybai: ji dalyvavo aukšto lygio tarptautiniuose susitikimuose ir nepaisė pagrindinių Sąjungos vertybių bei sutartų bendrų pozicijų; ragina Tarybą griežtai pasmerkti bet kokį pirmininkaujančios valstybės narės elgesį, kuris neatitinka Sąjungos vertybių, ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad pirmininkausiančios valstybės narės vykdytų savo įpareigojimus visapusiškai laikydamosi Sąjungos principų, taip padėdamos užtikrinti Sąjungos vientisumą ir patikimumą;

30.pabrėžia, kad vieningas balsavimas tebėra pagrindinis Sutarčių principas, tačiau jo taikymas tam tikromis aplinkybėmis ir ypatingos svarbos politikos srityse gali turėti įtakos Sąjungos veiklos tempui ir veiksmingumui: be kita ko, gali paralyžiuoti Sąjungos sprendimų priėmimo procesą ir dėl to gali kilti valstybių narių, ypač tų, kurios nesilaiko teisinės valstybės principo, šantažo rizika; šiuo požiūriu dar kartą apgailestauja dėl į trukdymą orientuotos Vengrijos vyriausybės pozicijos Europos Vadovų Taryboje; pažymi, kad tebesitęsianti politinė aklavietė ir toliau kenkia pasitikėjimui bei Europos Vadovų Tarybos veiksmingumui; ragina vykdyti tikslines Sutarčių reformas arba atlikti praktinius patobulinimus pagal galiojančias Sutartis tam, kad būtų sustiprintas skaidrumas, demokratinis sprendimų priėmimas, atskaitomybė ir Europos Vadovų Tarybos veiklos veiksmingumas; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą Ministrų Tarybai vietoj vieningo balsavimo nustatyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma priimant sprendimus Sąjungai strategiškai svarbiose srityse; taip pat pažymi, kad vieningo balsavimo reikalavimas yra didelė kliūtis siekiant veiksmingai reaguoti į Rusijos veiksmus, visų pirma, nustatant sankcijas, kurios turi būti atnaujinamos kas tris mėnesius, – taip rizikuojama susilpninti Sąjungos gebėjimą veikti ryžtingai ir skaidriai ir pakenkti piliečių pasitikėjimui bei Sąjungos, kaip geopolitinės veikėjos, patikimumui; ragina Tarybą ypatingos svarbos srityse, visų pirma, kiek tai susiję su sankcijų režimais, pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos tam, kad pasaulinių iššūkių akivaizdoje Sąjunga galėtų veikti veiksmingai;

31.primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 15 straipsnį Europos Vadovų Taryba atlieka pagrindinį strateginį vaidmenį suteikdama Sąjungai būtiną postūmį jos vystymuisi ir nustatydama jos bendrąsias politikos gaires ir prioritetus, tačiau nevykdo teisėkūros funkcijų; atkreipia dėmesį į išskirtinę Europos Vadovų Tarybos, kaip aukšto lygio valstybių narių politinio koordinavimo forumo, pridėtinę vertę;

32.dar kartą apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas nėra padalytas į du aiškiai atskirtus biudžetus, kaip Parlamentas rekomendavo ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, siekdamas padidinti skaidrumą ir atskaitomybę, ypač kalbant apie Europos Vadovų Tarybą, nes šiuo metu neįmanoma gauti patikimos informacijos apie jos išlaidas; ragina taip atskiriant biudžetus įtraukti atskiras biudžeto eilutes, skirtas su posėdžiais susijusioms išlaidoms, kelionėms, komunikacijai ir reprezentacinėms išlaidoms tam, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija galėtų atskirti Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos veiklą ir laikui bėgant įvertinti tendencijas;

33.pažymi, kad Tarybos 2024 m. biudžetas siekė 676 881 123 EUR, t. y. buvo 4,47 proc. didesnis nei 2023 m.; pažymi, kad šis padidėjimas daugiausia susijęs su atlyginimų atnaujinimo parametrų peržiūra dėl infliacijos;

34.pažymi, kad Tarybos einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų įvykdymo norma 2024 m. buvo 96,40 proc. (palyginti su 97,01 proc. 2023 m.), o einamųjų metų mokėjimų asignavimų įvykdymo norma 2024 m. buvo 87,95 proc. (palyginti su 86,39 proc. 2023 m.); pažymi, kad 2024 m. pabaigoje buvo panaikinta maždaug 24 mln. EUR asignavimų, iš kurių apie 62 proc. buvo numatyti su darbuotojams skirtomis išlaidomis susijusiose biudžeto eilutėse; pažymi, kad bendros iš 2023 m. į 2024 m. perkeltos sumos, t. y. 85 520 696 EUR, įvykdymo norma buvo 91 proc.;

35.atkreipia dėmesį, kad iš 2024 m. į 2025 m. perkelti asignavimai iš viso siekė 78,6 mln. EUR (ši suma yra mažesnė negu 85,5 mln. EUR prieš tai buvusiais metais) ir jie yra skirti daugiausia kompiuterinėms sistemoms, 2024 m. suteiktoms vertimo žodžiu paslaugoms, už kurias sąskaitų uždarymo metu su Komisijos tarnybomis dar nebuvo suderintos sąskaitos faktūros, pastatams, informavimui ir viešiems renginiams, techninei įrangai, saugai ir saugumui, susitikimams ir konferencijoms, daugiausia susijusioms su dar negautomis sąskaitomis faktūromis už Europos Vadovų Tarybos susitikimų, Tarybos posėdžių ir aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimą 2024 m., taip pat baldams ir kitoms su darbuotojais susijusioms išlaidoms;

36.pažymi, kad Taryba 2024 m. atliko 42 biudžeto perkėlimus pagal Finansinio reglamento 29 straipsnį, kad būtų papildytos įvairios biudžeto eilutės, įskaitant eilutes „Įrengimo ir įsikūrimo darbai“, „Patalpų saugumo užtikrinimo darbai“, „Įrangos ir programinės įrangos įsigijimas“ ir „Techninės įrangos ir įrenginių pirkimas ir keitimas“; pažymi, kad trys iš minėtų perkėlimų, dėl kurių teko informuoti biudžeto valdymo instituciją pagal Finansinio reglamento 29 straipsnio 2 dalį, iš viso sudarė apie 12,8 mln. EUR;

37.pažymi, kad vidutinis sąskaitų faktūrų apmokėjimo laikas 2023–2025 m. pailgėjo nuo 13 iki 15 dienų, t. y. jis išliko gerokai mažesnis nei ilgiausias 30 dienų terminas, taip išvengiant delspinigių už pavėluotus mokėjimus;

38.atkreipia dėmesį, kad misijų išlaidos, apimančios tiek Sekretoriato misijų išlaidas, tiek su Europos Vadovų Taryba susijusių darbuotojų misijų išlaidas, sumažėjo 18,50 proc. nuo maždaug 5,2 mln. 2023 m. iki maždaug 4,3 mln. EUR 2024 m., o Tarybai pirmininkavusių valstybių narių delegacijų ir nacionalinių delegacijų kelionių išlaidos sumažėjo 2,61 proc. nuo maždaug 15,3 mln. 2023 m. iki maždaug 14,9 mln. EUR 2024 m.;

39.ragina Tarybą vartotojams patogiu ir visuomenei prieinamu formatu skelbti metinę vyresniųjų pareigūnų, įskaitant Europos Vadovų Tarybos pirmininką bei Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, taip pat Sekretoriato kelionių ir atstovavimo išlaidų struktūrą;

40.reiškia susirūpinimą dėl nepakankamų kontrolės mechanizmų dėl Tarybos naudojimosi konsultavimo paslaugomis ir išorės rangovais; ragina atskleisti visą informaciją apie visas sutartis, kurių vertė viršija 50 000 EUR, išsamiai nurodant taikymo sritį, rezultatus ir subjektus, kuriems skirtos sutartys, kad būtų užkirstas kelias galimam netinkamam viešųjų lėšų naudojimui;

41.reiškia susirūpinimą dėl riboto Tarybos naudojimosi konsultavimo paslaugomis ir išorės rangovų paslaugomis skaidrumo; ragina aktyviai skelbti visas didelės vertės sutartis ir preliminariąsias sutartis, įskaitant sutarčių pakeitimus, rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius; primygtinai ragina užtikrinti skaidrumą, atsižvelgiant į riziką, ypač daug dėmesio skiriant sutarčių, susijusių su IT, ryšių ir su reputacija susijusiomis paslaugomis, tikrinimui, ir ragina kasmet teikti ataskaitas dėl priklausomybės nuo išorės rangovų, palyginti su vidaus pajėgumais;

42.pažymi, kad Sekretoriatas savo veiklą vykdė siekdamas 2022 m. patvirtintų daugiamečių tikslų ir tam tikrų konkrečių tikslų, kuriais užtikrinamas tęstinis sprendimų priėmimas Taryboje ir kurie kasmet peržiūrimi; atkreipia dėmesį į 2024 m. Sekretoriato prioritetus, apimančius darbo aplinkos optimizavimą, į klientą orientuotos kultūros puoselėjimą, vadovavimą žaliajai transformacijai, naudojimąsi skaitmeninės transformacijos teikiamais pranašumais ir bendro organizacinio efektyvumo didinimą; teigiamai vertina tai, kad Sekretoriatas padėjo surengti šešis Europos Vadovų Tarybos susitikimus, du neoficialius valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimus ir vieną Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą 2024 m.;

43.palankiai vertina tai, kad priimant sprendimus naudojami duomenys, visų pirma grindžiami mėnesine finansine suvestine, kurioje pateikiami pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai visose Sekretoriato tarnybose, ir vadovų suvestine su svarbiomis įžvalgomis, gautomis iš žmogiškųjų išteklių duomenų, siekiant palengvinti kasdienį valdymą ir sprendimus žmogiškųjų išteklių srityje;

44.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. Sekretoriatas Tarybai padėjo surengti 4 164 posėdžius (mažiau negu 2023 m., kai buvo surengti 4 429 posėdžiai) ir 152 posėdžius / vizitus / misijas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui (daugiau negu 2023 m., kai buvo surengti 124 posėdžiai / vizitai / misijos);

45.teigiamai vertina Sekretoriato vidaus kontrolės įgyvendinimą ir veikimą, – ji grindžiama tarptautiniu mastu priimtais standartais ir ja siekiama užtikrinti operacijų rezultatyvumą, efektyvumą ir ekonomiškumą, ataskaitų patikimumą, turto ir informacijos apsaugą, pažeidimų prevenciją ir jų atvejų nustatymą bei tinkamą rizikos valdymą; pažymi, kad finansiniuose procesuose buvo išlaikytas pareigų atskyrimas, buvo periodiškai stebimi rizikos registrai, o automatizuota kontrolė ir darbuotojų mokymai finansų temomis padėjo 2024 m. palaikyti patikimą kontrolės aplinką;

46.pažymi, kad pagal Finansinio reglamento 118 straipsnį Taryba biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai perdavė savo metinę 2024 m. atlikto vidaus audito ataskaitą; pažymi, kad 2024 m. pabaigoje 82 proc. 2022–2024 m. pateiktų rekomendacijų buvo įgyvendintos, 17 proc. rekomendacijų vis dar buvo neįgyvendintos, o 1 proc. atveju vadovybė prisiėmė riziką arba rekomendacijos nebebuvo taikomos; pažymi, kad 2024 m. buvo užbaigti keturi vidaus auditai; pažymi, kad dviejų iš šių auditų (vieno – dėl Europos taikos priemonės, o kito – dėl Sekretoriato nematerialiojo turto apskaitos procesų) atveju vidaus auditorius paskelbė keletą aukšto prioriteto rekomendacijų, kurias audituotos tarnybos priėmė; prašo Tarybos pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai viešą prioritetinių rekomendacijų santrauką ir aiškų įgyvendinimo tvarkaraštį, visų pirma, tais atvejais, kai auditai yra susiję su parama Europos taikos priemonei ir nematerialiojo turto valdymu, atsižvelgiant į padidėjusį viešąjį interesą ir jautrų tokių išlaidų pobūdį, kiek tai susiję su reputacija;

47.pažymi, kad Sekretoriate 2024 m. pabaigoje dirbo 3 124 darbuotojai (daugiau negu 2023 m., kai dirbo 3 115); atkreipia dėmesį į darbuotojų struktūrą pagal pareigas, – 2024 m. Sekretoriate dirbo 2 720 nuolatinių darbuotojų, 401 laikinasis darbuotojas, 222 sutartininkai ir 26 deleguotieji nacionaliniai ekspertai; pažymi, kad nuolatinių ir laikinųjų darbuotojų suskirstymas į pareigybių kategorijas išliko stabilus: 2024 m. dirbo 1 497 administratoriai (AD), 1 146 asistentai (AST) ir 232 sekretoriai (SC), palyginti su 1 474 AD, 1 159 AST ir 295 SC pareigybių darbuotojų 2023 m.; pažymi, kad užimtumo rodiklis pagal etatų planą 2024 m. pabaigoje buvo 97,4 proc. (didesnis negu 2023 m., kai jis buvo 97,10 proc.);

48.apgailestauja dėl to, kad trūksta viešai prieinamos informacijos apie Sekretoriato personalo sudėtį pagal lytį ir geografinę kilmę; ragina Tarybą teikti informaciją Parlamentui apie savo darbuotojų lyčių pusiausvyrą, geografinį pasiskirstymą ir negalią, taip pat nurodyti susijusias vidaus politikos priemones; ragina Tarybą skatinti savo darbuotojų geografinės kilmės pusiausvyrą siūlant daugiau kandidatų iš nepakankamai atstovaujamų valstybių narių;

49.teigiamai vertina Sekretoriato pastangas 2024 m. pritraukti darbuotojų, juos išlaikyti ir motyvuoti; pažymi, kad Sekretoriatas dalyvavo karjeros dienose, karjeros mugėse, žmogiškųjų išteklių renginiuose, skirtuose nuolatinėms atstovybėms, taip pat informaciniuose posėdžiuose, skirtuose valstybių narių atstovams, stipino mainus su kitų institucijų darbuotojais vykdydamas tarpinstitucines darbo stebėjimo pratybas, kuriose aktyviai dalyvavo 23 Sekretoriato darbuotojai, taip pat padėjo modernizuoti EPSO operacijas, surengė 518 atrankos procedūrų ir 127 pokalbius bei vidaus konkursus įvairioms funkcijoms atlikti;

50.su pasitenkinimu pažymi, kad Sekretoriatas teikia įvairius mokymo kursus ir rengia informuotumo didinimo kampanijas konkrečiomis temomis, tokiomis kaip finansai, saugumo priemonės bei etiketas ir kitos; visų pirma pažymi pagerėjusius Sekretoriato informuotumo apie etiką kampanijos rodiklius, o darbuotojų įsitraukimas į etikos klausimus 2024 m. gerokai padidėjo;

51.atkreipia dėmesį į įvairias priemones, kurių Taryba 2024 m. ėmėsi savo darbuotojų sveikatai ir savijautai gerinti; šiuo klausimu pažymi, kad Sekretoriatas teikė paramą pasitelkdamas, inter alia, profesinius bei klinikinius psichologus ir rengė mokymo kursus, kaip išsaugoti psichikos sveikatą ir valdyti stresą; teigiamai vertina Sekretoriato įsitraukimą į 2024 m. spalio mėn. vykusios Tarpinstitucinės sveikatos ir saugos savaitės organizavimą ir visų Sekretoriato teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos savijautai ir sveikatai gerinti paskelbimą jo intranete; pažymi, kad Sekretoriatas parengė psichosocialinės rizikos rodiklių suvestinę, kuria siekiama tikslingiau pritaikyti prevencijos priemones, ir sudarė daugiadalykę darbo grupę, kuri Sekretoriatui rengia sveikatos ir saugos valdymo sistemą, kad būtų galima geriau kontroliuoti įvairią riziką darbo vietoje;

52.su pasitenkinimu pažymi, kad Sekretoriatas turi keletą grupių arba tinklų, pvz., Sekretoriato įvairovės ir įtraukties palaikymo grupę ir tinklą, tinklą „Olympia Network“ (moterims administratorėms), LGBTI asmenų tinklą ir Asmenų su negalia tinklą;

53.su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į asmenims su negalia skirtas Sekretoriato priemones, taikomas jam vykdant savo veiklą; pažymi, kad Sekretoriatas įdiegė supaprastintą stažuotojų, darbuotojų ir kandidatų su negalia pagrįstų prašymų skirti būstą nagrinėjimo tvarką; taip pat pažymi, kad 2024 m. buvo surengti papildomi mokymai tvarkdariams, kaip priimti ir lydėti įvairią negalią turinčius lankytojus; pažymi, kad 2024 m. Sekretoriatas priėmė 115 stažuotojų, iš kurių penki buvo priimti vykdant Sekretoriato pozityvių veiksmų programą stažuotojams su negalia; primena, kad stažuotė turėtų būti atlyginama vadovaujantis 2023 m. birželio 14 d. Parlamento rezoliucija dėl kokybiškų stažuočių Sąjungoje (2020/2005(INL)), kurioje raginama užtikrinti, kad visos stažuotės Sąjungoje būtų apmokamos; pabrėžia, kad neapmokamos stažuotės yra jaunų darbuotojų išnaudojimo forma ir kliūtis lygioms galimybėms;

54.pažymi, kad Sekretoriatas įgyvendino naujas darbo laiko, nuotolinio darbo ir atostogų taisykles, kartu įdiegdamas naują darbo laiko valdymo IT modulį („Sysper-TIM“); su pasitenkinimu pažymi, kad naujų taisyklių ir naujo modulio temomis buvo surengti mokymai ir vykdoma informavimo veikla, pvz., parengta mokomoji vaizdo medžiaga, DUK, internetiniai seminarai ir kt.;

55.pakartoja, kad etiškas elgesys prisideda prie patikimo finansų valdymo ir didina visuomenės pasitikėjimą ir kad, kaip Audito Rūmai pabrėžė savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019, Sąjungos institucijų etikos sistemos galėtų būti toliau tobulinamos; visų pirma primena Audito Rūmų rekomendaciją dėl Tarybos etikos sistemos tobulinimo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip konstatuoja Audito Rūmai, nėra bendros Sąjungos etikos sistemos, kuria būtų reglamentuojamas valstybių narių atstovų darbas Taryboje; pabrėžia, kad nė viena Sąjungos institucija neturėtų būti atleista nuo aiškių, privalomų ir vykdytinų etikos taisyklių taikymo, kai dalyvauja priimant Sąjungos sprendimus, susijusius su viešosiomis išlaidomis;

56.apgailestauja dėl to, kad du pagrindiniai Tarybos etikos sistemos elementai, t. y. Sekretoriato darbuotojų etikos ir elgesio vadovas ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko elgesio kodeksas, yra skelbiami Tarybos interneto svetainėje nepateikiant papildomų gairių ar paskelbimo datos; kritikuoja tai, kad, nepaisant ne kartą išsakytų Parlamento prašymų, Europos Vadovų Tarybos pirmininko elgesio kodeksas nebuvo suderintas su Parlamento ir Komisijos elgesio kodeksais, visų pirma, kalbant apie veiklą pasibaigus kadencijai;

57.pažymi, kad Sekretoriatas skelbia ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie buvusių Sekretoriato vyresniųjų pareigūnų profesinę veiklą baigus tarnybą vadovaujantis Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnio trečia ir ketvirta pastraipomis; pažymi, kad, remiantis ataskaita dėl 2024 m., vienas buvęs vyresnysis pareigūnas deklaravo ketinimą pradėti vykdyti profesinę veiklą praėjus daugiau kaip 12 mėnesių nuo tarnybos Sekretoriate pabaigos; pažymi, kad prieš priimant sprendimą šioje byloje buvo konsultuojamasi su commission paritaire; apgailestaudamas pažymi, kad Tarybos interneto svetainėje nėra informacijos, ar priimtas sprendimas buvo palankus, ar nepalankus tam, kad būtų duotas leidimas pradėti vykdyti prašomą veiklą; pakartoja savo raginimą Tarybai nustatyti aiškias, proporcingas ir vykdytinas pasibaigus tarnybos laikui vyresniesiems pareigūnams taikomas taisykles, grindžiamas esama teisine sistema, ir užtikrinti pakankamą skaidrumą, be kita ko, atitinkamais atvejais viešai atskleidžiant informaciją apie ryšius su privačiuoju sektoriumi, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir proporcingumo principų;

58.apgailestauja dėl to, kad valstybių narių nuolatinių atstovų dalyvavimas privalomame skaidrumo registre, sukurtame 2021 m. gegužės 20 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniu susitarimu, yra visiškai savanoriškas, nes sąlygų principą kiekvienos valstybės narės nuolatinė atstovybė taiko savo nuožiūra; pažymi, kad tik kelios valstybės narės ir Sąjungos institucijos laikosi geriausios praktikos savo reglamentavimo sistemoje taikyti privalomą plataus masto lobisto apibrėžtį, ir primygtinai reikalauja, kad visos nuolatinės atstovybės aktyviai dalyvautų privalomame skaidrumo registre prieš savo valstybės narės pirmininkavimą Tarybai, jo metu ir jam pasibaigus; primena Parlamento poziciją, kad valstybių narių atstovams, kurie gauna tiesioginės naudos iš Sąjungos subsidijų per jiems priklausančias įmones, turėtų būti neleidžiama dalyvauti atitinkamose diskusijose dėl politikos ar biudžeto ir balsuojant dėl tokių subsidijų; apgailestauja, kad Taryba ne iki galo naudojasi privalomu skaidrumo registru arba nepriima pasiūlymų, kaip jį patobulinti; primena savo raginimą Tarybai nepalaikyti ryšių su neregistruotais lobistais ir užtikrinti, kad jos vyresnieji pareigūnai, įskaitant nuolatinius atstovus ir delegacijų vadovus, standartizuotame skaidrumo registre viešai atskleistų informaciją apie savo susitikimus su interesų grupėmis ir lobistais ir kad ši pareiga būtų panaši į Parlamento ir Komisijos nariams taikomas pareigas;

59.apgailestauja dėl to, kad sprendimų priėmimo procesas Taryboje dar toli gražu nėra visiškai skaidrus, o tai daro poveikį piliečių pasitikėjimui Sąjunga kaip skaidriu subjektu, taigi taip kyla pavojus visos Sąjungos reputacijai; primena Ombudsmeno rekomendacijas, pateiktas atlikus strateginį tyrimą OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo, ir pritaria joms; primygtinai ragina Tarybą nepagrįstai nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių ombudsmeno rekomendacijoms ir atitinkamiems ESTT sprendimams įvykdyti; primena, kad ESTT savo Sprendime De Capitani / Taryba, T-163/21, pabrėžė, kad Taryba turėtų užtikrinti aiškesnį teisėkūros skaidrumą, kad būtų sudaryta galimybė susipažinti su teisėkūros dokumentais, tiesiog laikantis Tarybos, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, pareigos, susijusios su viešąja kontrole ir atskaitomybe, kuri yra bet kokio demokratinio teisėtumo pagrindas;

60.pažymi, kad ombudsmenė 2023 m. pradėjo naują tyrimą savo iniciatyva, kaip Taryba tvarko visuomenės paraiškas dėl galimybės susipažinti su teisėkūros dokumentais, ir jį užbaigė 2024 m.; atkreipia dėmesį į to tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad Taryba vykstančių sprendimų priėmimo procesų apsaugą nurodydavo kaip motyvą neleisti susipažinti su dokumentais, pateikdama argumentus, kurie buvo „neaiškūs, abstraktūs ir nepagrįsti“; primena, kad ESTT atmetė argumentus, tarp kurių buvo nurodytas poreikis išvengti išorės spaudimo arba neteisingo viešo supratimo arba poreikis apsaugoti teisines konsultacijas; taigi, yra susirūpinęs, kad Taryba nesilaiko Sąjungos jurisprudencijos; prašo Tarybos ištaisyti šiuos trūkumus greitai atskleidžiant teisėkūros dokumentus, net jeigu dėl to kiltų išorės spaudimas, nes tai yra vienas iš bet kurio demokratinio teisėkūros proceso veiksnių, o susipažinti su teisėkūros dokumentais neleisti tik iš tikrųjų išimtinėmis aplinkybėmis; ragina Tarybą nedelsiant įgyvendinti ombudsmenės išvadas ir atitinkamą teismų praktiką užtikrinant, kad atsisakymas dėl „vykstančio sprendimų priėmimo proceso apsaugos“ būtų aiškiai pagrįstas kiekvienu konkrečiu atveju, konkrečiais argumentais ir tokiu atveju būtų taikoma griežta vidaus peržiūra; ragina aktyviai skelbti pagrindinius teisėkūros dokumentus (įskaitant darbo grupių dokumentus ir derybines pozicijas) pagal numatytą praktiką ir kasmet viešai pranešti apie atsisakymo pagrindą;

61.pažymi, jog galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais darbo grupė pranešė, kad 2024 m. gavo daug paraiškų dėl galimybės susipažinti su dokumentais, t. y. 2 872 pirmines paraiškas dėl galimybės susipažinti su dokumentais (mažiau negu ankstesniais metais, kai jų gauta 3 732), o tam reikėjo išnagrinėti 10 096 dokumentų (mažiau negu 2023 m., kai reikėjo išnagrinėti 13 912 dokumentų), bei 30 kartotinių paraiškų (mažiau negu 2023 m., kai jų buvo gauta 40), ir į šias paraiškas atsakė; pripažįsta, kad šio tipo darbo krūvis sumažėjo veikiausiai dėl sustojusio Sąjungos teisėkūros darbo, nes 2024 m. vyko Europos Parlamento rinkimai;

62.pažymi, kad pagal pirmines paraiškas dėl galimybės susipažinti su dokumentais buvo leista visapusiškai susipažinti su 7 323 dokumentais (72,5 proc.) ir iš dalies susipažinti su 1 181 dokumentu (11,70 proc.), kai tuo pačiu metu buvo atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su 1 592 dokumentais (15,80 proc.); pažymi, kad kartotinių paraiškų atveju buvo leista visapusiškai susipažinti su 36 dokumentais ir leista iš dalies susipažinti su 45 dokumentais, o su 45 dokumentais nebuvo leista susipažinti; pažymi, kad pradinės paraiškos buvo išnagrinėtos vidutiniškai per 17 darbo dienų, o kartotinės paraiškos – per 31 darbo dieną;

63.pažymi, kad įgyvendinant Generalinio sekretoriaus sprendimą Nr. 23/2021 dėl psichologinio ir seksualinio priekabiavimo darbe 2024 m. buvo imtasi keleto veiksmų, pvz., naujokams, naujiems vadovams ir stažuotojams buvo surengti privalomi mokymai kovos su priekabiavimu ir netinkamu elgesiu klausimais; pažymi, kad Sekretoriatas turi grupę konfidencialių kovos su priekabiavimu konsultantų, kurie 2024 m. išnagrinėjo 13 prašymų suteikti konfidencialias konsultacijas dėl galimo priekabiavimo arba netinkamo elgesio;

64.palankiai vertina tai, kad, remiantis viešai prieinamomis metinėmis ataskaitomis, 2024 m. atsakingiems įgaliotiesiems leidimus suteikiantiems pareigūnams nebuvo pranešta apie jokius sukčiavimo ar pažeidimų atvejus ir nebuvo tokių atvejų, kurie priklausytų komisijos (Finansinio reglamento 145 straipsnis) ar OLAF kompetencijai;

65.pažymi, kad 2024 m. Sekretoriatas toliau siekė skaitmeninės transformacijos tikslo, atsižvelgdamas į savo 2022–2025 m. skaitmeninės strategijos prioritetus; pažymi, kad iš 2024 m. metiniame darbo plane numatytų 103 su IT susijusių projektų 11 proc. buvo užbaigti metų pabaigoje, 3 proc. buvo atšaukti arba sujungti, o dauguma projektų (62 proc.) dar buvo vykdomi;

66.su pasitenkinimu pažymi, kad 98 proc. sąskaitų faktūrų 2024 m. buvo pateiktos elektroniniu būdu (daugiau negu 2023 m., kai jų taip buvo pateikta 97 proc.), o 49 proc. Sekretoriato sutarčių ir pirkimo užsakymų buvo pasirašyta naudojant elektroninį parašą; be to, pažymi, kad visos naujos didesnės negu 143 000 EUR vertės viešųjų pirkimų procedūros buvo valdomos Komisijos viešųjų pirkimų valdymo priemone;

67.atkreipia dėmesį į pagrindinius Sekretoriato prioritetus, susijusius su tarpinstitucine sinergija ir procedūrų suderinimu žmogiškųjų išteklių veiklos procesų srityje, naudojantis bendruoju paslaugų portalu (HR-IT); pažymi, kad 2024 m. Sekretoriatas pasirašė susitarimo memorandumą su Komisija dėl daugiametės žmogiškųjų išteklių transformacijos programos, prie kurios Sekretoriatas prisijungė 2024 m. liepos mėn.;

68.teigiamai vertina 2024 m. padarytą tolesnę Sekretoriato pažangą IT ir skaitmeninimo srityje, pvz., įdiegtą naują priemonę medicinos ir vakcinacijos vizitams administruoti, naują platformą stažuočių prašymams administruoti, pirmąjį projekto POMME, pagal kurį darbo srauto programa tobulinama posėdžių planavimo ir registravimosi vertimui žodžiu aspektais, etapą, taip pat platformą (PreSY), skirtą visapusiškai trijuose Tarybos pastatuose vykdomos stebėsenos apžvalgai, su maitinimu susijusios veiklos ir prašymų administravimo platformą („e-Resto catering“) ir priemonę „Collab Conseil“, skirtą visiems logistikos dokumentams, reikalingiems rengiant ministrų susitikimus Taryboje, saugoti;

69.pažymi, kad Sekretoriatas išbandė įvairias dirbtinio intelekto priemones atsakymams į klausimus apie Tarnybos nuostatus teikti, mokomajai medžiagai (struktūrizuotam turiniui, atvejų tyrimams, apklausoms arba pagal konkrečią komandą generuojamiems vaizdo įrašams) kurti arba padėti vadovams nagrinėti CV; pabrėžia, kad dirbtinis intelektas turi būti naudojamas užtikrinant griežtus etiško naudojimo, skaidrumo, duomenų apsaugos, žmogaus vykdomos priežiūros ir apsaugos nuo algoritminio šališkumo ar netinkamo naudojimo principus;

70.pažymi, kad 2024 m. EDAPP atliko medicininių duomenų tvarkymo, ypač saugojimo, auditą svarbiausiose ES institucijose, įskaitant Sekretoriatą; ragina Sekretoriatą įgyvendinti EDAPP rekomendacijas, kaip užtikrinti tinkamas duomenų saugojimo politikos priemones;

71.atkreipia dėmesį į Sekretoriato veiklą, vykdomą per jo Skaitmeninių paslaugų departamento struktūrą siekiant įvykdyti 2024 m. pradžioje įsigaliojusį naująjį Kibernetinio saugumo reglamentą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad 2024 m. Sekretoriatas parengė pranešimo apie kibernetinius incidentus vidaus procedūras, suteikė informacijos, skirtos visoms Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų kibernetinio saugumo tarnybos (CERT-EU) gairėms rengti ir įdiegė kibernetinio saugumo atitikties valdymo paslaugą, o minėtais metais buvo parengtos 11 atitikties ataskaitų; teigiamai vertina Sekretoriato pastangas užbaigti pirminę visų Sekretoriato skaitmeninių tinklų ir informacinių sistemų kibernetinio saugumo peržiūrą; giria Tarybą už jos dalyvavimą rengiantis 2024 m. Europos kibernetinio saugumo mėnesiui, per kurį daugiausia dėmesio skirta socialinei inžinerijai;

72.pažymi, kad 2024 m. buvo įvykdyti labai svarbūs projektai, pvz., Tarybos posėdžių salių renovacija, įskaitant naujus baldus, biurų koridorius ir pastato „Justus Lipsius“ akreditavimo centrą;

73.pažymi, kad Sekretoriatas pradėjo parengiamuosius veiksmus savo pastatams, įskaitant „Justus Lipsius“ ir pagrindinį administracinį pastatą, renovuoti; yra informuotas apie išreikštą poreikį atlikti visapusišką tų pastatų kapitalinį remontą, užtikrinti veiksmingas operacijas ir visapusišką atitiktį Sąjungos reglamentavimo sistemai aplinkosauginio veiksmingumo klausimais;

74.pažymi, kad biudžeto eilutės 2 0 1 1 „Vanduo, dujos, elektros energija ir šildymas“ finansavimas buvo padidintas 33 proc. 2024 m. atlikus biudžeto perkėlimą; pažymi, kad Sekretoriatas toliau mažino savo energijos suvartojimą tokiais būdais kaip pastatų šildymo mažinimas ir pastato „Justus Lipsius“ katilų pakeitimas;

75.pažymi, kad 2024 m. buvo įgyvendinti pagrindiniai projektai, pvz., kai kurių posėdžių salių pastatuose LEX ir „Justus Lipsius“ renovacija, nuolatinė biurų koridorių pastate „Justus Lipsius“ renovacija, dviračiams skirtų patalpų ir infrastruktūros gerinimas TGS patalpose ir pastato „Justus Lipsius“ priimamųjų modernizavimas;

76.apgailestauja dėl to, kad Taryba vis dar neįgyvendino supaprastintos akreditavimo procedūros, kad kitų Sąjungos institucijų darbuotojams būtų lengviau patekti į Tarybos patalpas; ragina Tarybą nedelsiant priimti ir taikyti tokią procedūrą laikantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo principų;

77.pažymi, kad, 2024 m. atlikto išorės audito duomenimis, buvo išlaikytas Sekretoriato sertifikavimas pagal aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS);

78.pažymi, kad Sekretoriatas 2024 m. sutaupė energijos, pagerindamas savo techninės infrastruktūros, pvz., savo užimamų pastatų apšvietimo sistemų, energetinį naudingumą; pažymi, kad Sekretoriato energijos suvartojimas nuo 2018 iki 2024 m. sumažėjo 24,40 proc., o vandens suvartojimas nuo 2023 iki 2024 m. sumažėjo 17 proc.; teigiamai vertina Sekretoriato iniciatyvas dar labiau sumažinti popieriaus sunaudojimą;

79.teigiamai vertina tam tikroms Sekretoriato operacijoms būdingus tvarius metodus; atkreipia dėmesį, kad, inter alia, keliose viešųjų pirkimų procedūrose ir preliminariosiose sutartyse numatyti atliekų mažinimo ir įrangos perdirbimo kriterijai, su Žaliuoju biuru konsultuojamasi dėl didelės vertės viešųjų pirkimų projektų Sekretoriate, o jo restoranai 2024 m. užsitarnavo gero maisto sertifikatą; teigiamai vertina tai, kad Sekretoriatas 2024 m. persvarstė vadovą darbuotojų vykdomų misijų nariams, 2025 m. vadovas įsigaliojo ir apima naujas paskatas mažinti darbuotojų kelionių anglies dioksido išmetimo rodiklį; su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 67 proc. 2023 m. iki 78 proc. 2024 m. padaugėjo darbuotojų, kurie į darbą vyko tvariomis priemonėmis, pvz., viešuoju transportu arba dviračiu;

80.teigiamai vertina tai, kad Sekretoriatas parengė aplinkosaugos strategiją, kuria apibrėžiama trajektorija nuo 2025 iki 2030 m. Sekretoriato aplinkosauginiam veiksmingumui gerinti, ir vykdė komunikacinius veiksmus darbuotojų, delegatų ir lankytojų informuotumui apie galimus aplinkosaugos srities veiksmus didinti;

81.pažymi, kad Sekretoriatas įsigijo tvaresnių transporto priemonių, t. y. vieną elektrinį sedaną ir tris hibridinius universalus; be to, pažymi, kad priešais pastatus „Justus Lipsius“ buvo pagerinta infrastruktūra ir įrenginiai dviračiams;

82.pabrėžia, kad reikia persvarstyti SESV 319 straipsnį keičiant Sutartį ir aiškiai nustatyti, kad Parlamentas biudžeto įvykdymo patvirtinimą suteikia ne tik Komisijai, bet ir kitoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms dėl jų biudžeto skirsnių arba jų biudžetų įvykdymo, siekdamas užtikrinti teisinį aiškumą, nuoseklumą ir vienodą požiūrį į Sąjungos institucijas; ragina Tarybą laiku imtis konkrečių veiksmų siekiant įveikti tarpinstitucinį konfliktą ir atnaujinti derybas su Parlamentu tam, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl sklandaus ir Sutartis atitinkančio biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros atnaujinimo;

83.ragina Tarybą atnaujinti derybas aukščiausiu lygmeniu, siekiant išeiti iš ilgalaikės biudžeto įvykdymo patvirtinimo aklavietės; prašo Komisijos ir Tarybos Teisės tarnybos pateikti teisinę nuomonę dėl galimų Sutartimi grindžiamų sprendimų, kaip užtikrinti Tarybos atskaitomybę vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

84.pažymi, kad 2024 m. bendras komunikacijos biudžetas, atsižvelgiant į per metus įvykdytus perkėlimus, buvo 12 518 610 EUR, t. y. 5,45 proc. didesnis nei 2023 m. biudžetas;

85.pažymi, kad 2024 m. Sekretoriatas teikė komunikacijos paslaugas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Euro grupės pirmininkui, rotacijos tvarka pirmininkaujančioms valstybėms narėms (Belgijai ir Vengrijai), vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui, valstybėms narėms ir Sekretoriatui; pažymi, kad 2024 m. Sekretoriatas užtikrino nuolatinius santykius su žiniasklaida, buvimą socialiniuose tinkluose ir interneto svetainėse per visą pareigūnų kaitos laikotarpį, organizavo svarbiausių tarptautinių renginių garso ir vaizdo įrašymą ir srautines transliacijas, taip pat išlaikė aukštos kokybės paramą veiklai, įskaitant tiesiogines renginių transliacijas, paslaugas spaudos atstovams ir tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų bei posėdžių įvaizdžio kūrimą;

86.pažymi, kad, remiantis 2024 m. paskutinį ketvirtį atliktos internetinės apklausos duomenimis, 68,30 proc. naudotojų (daugiau negu 2023 m., kai jų buvo 67 proc.) buvo patenkinti savo bendra patirtimi Tarybos interneto svetainėje, kurioje 2024 m. apsilankė daugiau kaip 26 mln. lankytojų, t. y. 7 proc. daugiau nei 2023 m., ir ji turėjo 71 400 abonentų, palyginti su 57 900 abonentų 2023 m.;

87.pažymi, kad Komunikacijos generalinis direktoratas (DG COMM) per visus 2024 m. atliko daug įvairaus pobūdžio spaudos ir žiniasklaidos įtraukimo veiksmų, t. y., be kita ko, atliko 76 spaudos parangas, paruošė 771 pranešimą spaudai, įvykdė 84 spaudos konferencijas ir suteikė visapusišką paramą žiniasklaidos atstovų akreditavimui ir reportažams; be to, pažymi, kad Tarybos spaudos centru ir interneto svetaine buvo plačiai naudojamasi, o Tarybos interneto svetainės spaudos skiltis pritraukė daugiau kaip 6,4 mln. apsilankymų ir beveik 2 mln. apsilankymų posėdžių puslapiuose, o tai rodo tvarų visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą Tarybos sprendimų priėmimu;

88.pažymi, kad 2024 m. Sekretoriato skaitmeninio darbo grupės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Tarybai pirmininkavusiomis valstybėmis, stebėjo ir patobulino Belgijos ir Vengrijos, kaip Tarybai pirmininkavusių valstybių, interneto svetaines, užregistravo apie 407 000 apsilankymų ir iš viso 1,2 mln. puslapių peržiūrų, o pagrindinę Tarybos interneto svetainę nuolat tobulino įdiegdamos 19 vartotojų inicijuotų patobulinimų rinkinių; dar pažymi, kad įdiegtos mašininio vertimo funkcijos ir prieinamumo naujovinimai, o kartu plati vartotojo atliekama paieška, kad būtų galima aiškiau ir patogiau naršyti internetinį turinį visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, taip sustiprinant Tarybos skaitmeninę aprėptį ir įsitraukiant į dialogą su suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais.