1.pažymi, kad EIVT biudžetas priklauso DFP 7 išlaidų kategorijai „Europos viešasis administravimas“, jos suma 2024 m. siekė 13,3 mlrd. EUR (t. y. 6,9 proc. viso Sąjungos biudžeto); pažymi, kad maždaug 1,239 mlrd. EUR siekiantis EIVT valdomas biudžetas sudaro apie 9,54 proc. visų 2024 m. administracinių Sąjungos išlaidų;

2.pažymi, kad Audito Rūmai savo 2024 finansinių metų metinėje ataskaitoje (toliau – Audito Rūmų ataskaita) išanalizavo 70 administravimo srities operacijų imtį – panašiai kaip ir 2023 m.; taip pat pažymi, kad administracines išlaidas sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams, įskaitant išlaidas pensijoms, kurios 2024 m. sudarė apie 69 proc. visų administracinių išlaidų, taip pat išlaidas pastatams, įrangai, energijai, ryšių ir informacinėms technologijoms, ir kad Audito Rūmų daugelio metų darbo patirtis rodo, jog apskritai šios išlaidos yra nedidelės rizikos;

3.pažymi, kad 16 (23 proc.) iš 70 operacijų buvo klaidų, tačiau Audito Rūmai, remdamiesi trimis kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiavo, kad klaidų lygis nesiekia reikšmingumo ribos;

4.remdamasis Audito Rūmų ataskaita pažymi, kad Audito Rūmai išnagrinėjo 15 EIVT atliktų mokėjimų ir juose rado dvi kiekybiškai įvertinamas klaidas; kadangi viena klaida buvo susijusi su vienu esminiu sutarties pakeitimu netaikant galiojančios viešųjų pirkimų procedūros ir ex post viešinimo priemonių, o kita klaida buvo susijusi su vienu mokėjimu, susijusiu su neteisingo valiutos kurso taikymu registruojant nuomos mokėjimą; palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi EIVT šiems klausimams spręsti;

5.pažymi, kad galutinis EIVT 2024 m. biudžetas siekė 880 165 703 EUR, t. y. buvo 7,09 proc. didesnis nei 2023 m.; pažymi, kad EIVT taip pat disponavo Komisijos skirta 359,1 mln. EUR suma (įskaitant asignuotąsias pajamas ir iš kito laikotarpio perkeltas sumas) administracinėms išlaidoms, susijusioms su Sąjungos delegacijose dirbančiu Komisijos personalu, padengti; taip pat pažymi, kad EIVT gavo papildomus nustatyto dydžio įnašus, skirtus bendrosioms išlaidoms, susijusioms su Europos plėtros fondo personalu Sąjungos delegacijose ir bendrai naudojamose patalpose, padengti, taip pat kitas sumas pagal paslaugų teikimo bendrai naudojamose patalpose ir kitus susitarimus; pažymi, kad dėl to bendra EIVT valdoma biudžeto suma 2024 m. sudarė 1 239,3 mln. EUR (įsipareigojimų asignavimų), t. y. 4,43 proc. daugiau nei ankstesniais metais;

6.pažymi, kad 2024 m. einamųjų metų įsipareigojimų asignavimų biudžeto įvykdymo lygis (po perkėlimų) buvo 100 proc., o mokėjimų įvykdymo lygis buvo 88,4 proc., palyginti su 91,9 proc. 2023 m.; pažymi, kad vidutinis mokėjimo laikas buvo 13,43 dienos, tačiau 10,69 proc. visų 2024 m. atliktų mokėjimų (t. y. iš viso 57 357 324,68 EUR) sudarė pavėluoti mokėjimai, dėl to 2024 m. buvo sumokėta 37 862,61 EUR delspinigių; ragina EIVT toliau dėti pastangas didinant elektroninių mokėjimų skaičių ir darbo srautų skaitmeninimą, visų pirma kiek tai susiję su elektroninėmis sąskaitomis faktūromis Sąjungos delegacijose;

7.pažymi, kad EIVT informavo biudžeto valdymo instituciją apie du biudžeto perkėlimus pagal Finansinio reglamento 29 straipsnio 1 dalį ir atliko 10 savarankiškų perkėlimų pagal 29 straipsnio 4 dalį, kurių bendra vertė – 53,6 mln. EUR; pažymi, kad pagrindinis perkėlimų tikslas buvo 33,78 mln. EUR padidinti 3 0 0 3 biudžeto eilutę, skirtą pastatams ir su jais susijusioms išlaidoms Sąjungos delegacijose, 1,7 mln. EUR padidinti 2 0 0 2 biudžeto eilutę, skirtą įrengimo ir saugumo darbams, ir 1,37 mln. EUR padidinti 1 2 0 5 biudžeto eilutę, skirtą kariniams deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams; pažymi, kad po perkėlimų galutinis EIVT būstinės biudžetas sudarė 349,2 mln. EUR, o galutinis Sąjungos delegacijų biudžetas – 530,9 mln. EUR;

8.pažymi, kad EIVT susidūrė su keliais iššūkiais, susijusiais su jos biudžeto vykdymu 2024 m., dėl didelio Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikio, infliacinio spaudimo, nepalankių valiutos kursų ir 2 proc. viršutinės ribos su darbo užmokesčiu nesusijusioms išlaidoms, todėl Sąjungos delegacijų deficitas siekė 33 mln. EUR, ir tai labai apribojo jų veiklos pajėgumus; su pasitenkinimu pažymi, kad EIVT šiuos iššūkius sprendė derindama strategines santaupas ir perskirstymus ir (arba) biudžeto perkėlimus; pažymi, kad sumažinimai daugiausia darė poveikį misijų ir atstovavimo, infrastruktūros ir saugumo biudžetams; yra susirūpinęs dėl to, kad biudžeto apribojimai gali turėti įtakos EIVT pareigai rūpintis savo darbuotojais, ypač kiek tai susiję su infrastruktūros priežiūra ir saugumo standartais delegacijose; palankiai vertina taisomųjų priemonių rinkinį, tačiau pakartoja savo raginimą sudaryti EIVT poreikius ir tikslus atitinkantį biudžetą; ragina EIVT nustatyti metinius tikslus, kad būtų sumažintos pavėluotų mokėjimų ir delspinigių išlaidos, ir standartizuoti visus e. sąskaitų faktūrų išrašymo ir e. viešųjų pirkimų darbo srautus visose delegacijose; pripažįsta, kad visos Sąjungos institucijos, sudarydamos sutartis su paslaugų teikėjais, turi pagerinti savo biudžeto valdymą ir, be kita ko, atsižvelgti į kainų svyravimą, ypač energetikos sektoriuje;

9.remdamasis Komisijos pirmininkės pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės klausyme 2025 m. lapkričio 17 d. Parlamento Biudžeto kontrolės (CONT) komiteto posėdyje (toliau – klausymas) pateikta informacija, pažymi, kad EIVT per pastaruosius kelerius metus susidūrė su dideliais biudžeto apribojimais ir kad sykiu institucijai suteikti įgaliojimai buvo nuolat plečiami ir 145 delegacijų tinklo išlaidos ir poreikiai išaugo; apgailestauja, kad nėra struktūriškai sprendžiama nepakankamo EIVT finansavimo problema; pritaria EIVT nuomonei, kad esama neatitikties tarp užduočių ir išteklių, todėl EIVT, kalbant apie pajėgumus, susiduria su didžiuliu iššūkiu siekdama visapusiškai įgyvendinti savo tikslus ir veiksmingai remti Sąjungos užsienio ir saugumo politikos darbotvarkę, ir tai kenkia Sąjungos užsienio politikos veiksmingumui sparčių geopolitinių pokyčių metu ir Sąjungos, kaip pasaulinės veikėjos, patikimumui; ragina EIVT teikti pirmenybę veiksmams, kuriais Sąjungai ir jos piliečiams sukuriama aiški pridėtinė vertė, kartu vengiant veiklos ir projektų, kurie gali pakenkti veiksmingumui ir darbuotojų gerovei; ragina EIVT spręsti darbuotojų trūkumo Sąjungos delegacijose problemą, visų pirma vietose, kuriose susiduriama su sudėtingais saugumo ar geopolitiniais iššūkiais, ir didinti įdarbinimo procedūrų skaidrumą ir atskaitomybę;

10.ragina Audito Rūmus atlikti išsamų EIVT veiklos auditą siekiant įvertinti jos veiklos veiksmingumą, palyginti su EBPO šalių diplomatinėmis tarnybomis; prašo, kad atliekant šį auditą būtų nustatytos sritys, kuriose EIVT teikia unikalią, nepakeičiamą pridėtinę vertę, ir sritys, kuriose jos veikla dubliuojasi su valstybių narių veikla; kartu ragina EIVT atlikti savo pasaulinio tinklo sąnaudų ir naudos analizę ir pirmiausia išteklius skirti delegacijoms šalyse, kurios aiškiai prisideda prie tiesioginių Sąjungos interesų, pvz., ekonominės gerovės, energetinio saugumo, sienų apsaugos ir neteisėtos migracijos srautų prevencijos; primygtinai ragina nustatyti aiškius ir išmatuojamus veiklos rezultatų rodiklius, kad būtų galima parodyti Sąjungos piliečiams teikiamą ekonominę naudą, ir reikalauja, kad EIVT nutrauktų bet kokią veiklą ar misijas, kurios atlikus šiuos vertinimus buvo įvertintos kaip neveiksmingos arba nereikalingos;

11.taip pat pažymi, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą ir IT projektus buvo atidėtos, o stažuotojų skaičius 2024 m. buvo sumažintas; atkreipia dėmesį į EIVT nuomonę, kad šie apribojimai galiausiai galėtų paveikti Sąjungos įtaką pasaulyje; įspėja, kad nuolatinis investicijų atidėjimas ir darbuotojų skaičiaus mažinimas gali pakenkti EIVT rūpestingumo pareigai, visų pirma susijusiai su darbuotojų sauga, psichikos sveikata ir saugumu didelės rizikos vietose; ragina EIVT pateikti investicijų į ypatingos svarbos IT, kibernetinio saugumo ir su rūpestingumo pareiga susijusios infrastruktūrą planą, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę ir numatomą veiklos poveikį, kad būtų išvengta pasikartojančių atidėjimų, nes tai kenkia veiksmingumui ir darbuotojų saugai;

12.pažymi, kad Europos taikos priemonės, valdomos vadovaujant Komisijos pirmininkės pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, finansinė viršutinė riba padidėjo nuo 12 mlrd. EUR 2023 m. iki 17 mlrd. EUR 2024 m., o papildomi 5 mlrd. EUR skirti karinei paramai Ukrainai; pabrėžia, kad labai padidinus Europos taikos priemonės lėšas reikia didesnio skaidrumo ir parlamentinės priežiūros; ragina reguliariai teikti struktūrizuotas ataskaitas biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai dėl rizikos valdymo, stebėsenos tvarkos, pagarbos Sąjungos vertybėms ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi; ragina EIVT bendradarbiauti su Komisijos Plėtros ir Rytų kaimynystės generaliniu direktoratu (Plėtros ir Rytų kaimynystės GD), kad būtų užtikrinta veiksminga pagal Europos taikos priemonę finansuojamų projektų priežiūra ir stebėsena; pripažįsta, kad Europos taikos priemonė yra būtina taikos palaikymo priemonė geopolitinės konkurencijos amžiuje, kuria siekiama užtikrinti stabilumą ir vieningą Europos bendradarbiavimą gynybos srityje;

13.remdamasis EIVT atsakymais į CONT komiteto klausimyną dėl 2024 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (toliau – klausimynas), pažymi, kad EIVT tiek būstinėje, tiek Sąjungos delegacijose iš viso pradėjo 71 viešųjų pirkimų procedūrą dėl didelės vertės sutarčių, t. y. viršijančių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2014/24/oj). nustatytą 143 000 EUR ribą prekėms ir paslaugoms 2024 m.; pažymi, kad 63 iš šių procedūrų buvo sėkmingos – pasirašytos 63 sutartys, o 8 procedūros buvo nesėkmingos; pažymi, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. įsigaliojus naujajam Finansiniam reglamentui Sąjungos delegacijų trečiosiose šalyse viešųjų pirkimų procedūrų valdymas buvo supaprastintas nustatant atskirą labai mažos, mažos ir vidutinės vertės sutarčių viršutinių ribų rinkinį, taip sprendžiant ilgalaikę problemą, susijusią su ribotais vietos veiklos vykdytojų pajėgumais įvykdyti sudėtingus Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus; tikisi, kad šie supaprastinimai geriau atitiks tiek priimančiųjų šalių, tiek Sąjungos delegacijų poreikius, susijusius su viešųjų pirkimų procedūromis, nedarant poveikio aukščiausių skaidrumo, konkurencijos ir kovos su sukčiavimu apsaugos priemonių standartų laikymuisi; ragina EIVT įvertinti šių pokyčių poveikį klaidų lygiui ir riziką sąžiningumui ir apie tai pranešti;

14.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. buvo įsteigta speciali darbo grupė, siekiant pagerinti EIVT viešųjų pirkimų procedūras būstinėje ir delegacijose; žino, kad 2024 m. Vidaus audito skyrius atliko patariamąją užduotį, siekdamas atlikti nepriklausomą viešųjų pirkimų proceso peržiūrą, ir jos rezultatai šiuo metu aptariami su atsakingomis tarnybomis; ragina EIVT viešai paskelbti šios peržiūros išvadas ir priemonių, priimtų siekiant reaguoti į nustatytus iššūkius, sąrašą;

15.pažymi, kad 2024 m. pabaigoje bendrai su valstybėmis narėmis ir kitais Sąjungos partneriais naudojamų patalpų skaičius Sąjungos delegacijose buvo 137, t. y. vienu vienetu mažiau nei 2023 m.; pažymi, kad iš visų 2023 m. bendrai naudojamų patalpų, 45 sutartys buvo sudarytos su valstybėmis narėmis ir šalimis partnerėmis, 92 – su kitais Sąjungos partneriais, o bendrai naudojamos patalpos sudarė 9 proc. viso biurų ploto Sąjungos delegacijose ir jomis naudojosi daugiau kaip pusė Sąjungos delegacijų (80), o tai galima vertinti ne tik kaip sėkmingo EIVT pastatų valdymo optimizavimo pavyzdį, bet ir kaip rodiklį, kad partnerių susidomėjimas dalytis patalpomis trečiosiose šalyse yra padidėjęs ir kad diplomatinių reikalų srityje dalytis patalpomis yra aktualu;

16.remdamasis klausimyne pateikta informacija pažymi, kad 2024 m. komandiruočių biudžetas buvo 21 582 843 EUR, t. y. maždaug 2,33 proc. didesnis, palyginti su 21 091 935 EUR (atnaujinta suma) 2023 m.; pažymi, kad EIVT neturi atskiros biudžeto eilutės vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininkės pavaduotojos komandiruotėms ir kelionėms ir kad jos komandiruočių ir kelionių išlaidas, atsižvelgiant į komandiruotės tikslą, dalijasi EIVT ir Komisija; vis dėlto, remdamasis EIVT ataskaita dėl tolesnių veiksmų dėl Parlamento pastabų, pateiktų rezoliucijoje dėl 2023 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (toliau – ataskaita dėl tolesnių veiksmų), pažymi, kad EIVT vidaus valdymo sistema atskiria Komisijos pirmininkės pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės misijas ir ją lydinčių kolegų keliones, ir specialus asignavimas numatomas pagrindinėje misijų biudžeto eilutėje; remdamasis klausimyne pateikta informacija taip pat pažymi, kad 2024 m. nei kadenciją baigiantis Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, nei naujai paskirta Komisijos pirmininkės pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai nevykdė jokių EIVT finansuojamų misijų; remdamasis ataskaita dėl tolesnių veiksmų supranta, kad dėl konkuruojančių Komisijos pirmininkės pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimų ir labai įtempto tvarkaraščio, kuriuos dažnai lemia geopolitinė padėtis, kartais ji negali keliauti naudodamasi reguliariais skrydžiais ar kitomis transporto priemonėmis, kad įvykdytų savo profesines pareigas; vis dėlto pabrėžia, kad Sąjungos institucijų vadovai turėtų rodyti gerą pavyzdį visuomenei ir piliečiams, ypač naudodami Sąjungos išteklius savo pareigoms vykdyti; pabrėžia, kad skrydžių galimybės turėtų būti pasirenkamos remiantis patikimo finansų valdymo kriterijais, jei tokios alternatyvos yra prieinamos ir atitinka posėdžių darbotvarkę ir vietą; pabrėžia, kad skaidrumas ir patikimas finansų valdymas naudojant Sąjungos viešąsias lėšas turi išlikti pagrindiniu visų Sąjungos institucijų principu;

17.pažymi, kad 2024 m. EIVT toliau susidūrė su didėjančiais politiniais ir finansiniais iššūkiais, taip pat žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui kylančiais iššūkiais vis nestabilesnėje geopolitinėje aplinkoje, kuriai būdingos intensyvesnės hibridinės grėsmės demokratinėms sistemoms; pažymi, kad neteisėtas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo geopolitiniai padariniai 2024 m. ir toliau buvo vienas iš pagrindinių klausimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu ir būtina, kad EIVT atliktų centrinį ir dar stipresnį pamatinį vaidmenį didinant Sąjungos strateginį savarankiškumą, atsparumą ir saugumą ir jos apsaugą reikėtų užtikrinti sistemingai ir tvirtai kovojant su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi (FIMI) bei dezinformacijos kampanijomis; pažymi, kad 2024 m. EIVT paskelbė savo antrąją ataskaitą dėl užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi grėsmių, kurioje išsamiai aprašyta 750 incidentų ir atskleista operacija „False Façade“ (Kremliui palankių subjektų vykdoma informacijos plovimo sistema), taip prisidėdama prie priešiško valstybės remiamo kišimosi viešo priskyrimo ir strateginio informuotumo apie jį didinimo, ir užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi atvejais EIVT naudojo skubaus įspėjimo sistemą kaip pagrindinį koordinavimo mechanizmą užtikrinant Europos Parlamento rinkimų sąžiningumo apsaugą; atkreipia dėmesį į tai, kad išleistas priemonių rinkinys tapatybe grindžiamam FIMI nustatyti, surengta metinė aukšto lygio FIMI skirta konferencija, parengtas bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) užsienio vykdomam manipuliavimui informacija ir kišimuisi skirtas vadovas siekiant stiprinti BSGP misijų pajėgumus nustatyti FIMI išpuolius ir į juos reaguoti, taip pat prisidėta prie žiniasklaidos atsparumo didinimo organizuojant renginį „Connecting Media Communities“ Kosove, jame dalyvavo 130 žurnalistų ir faktų tikrintojų; giria EIVT už jos kampaniją „EUvsDisinfo“, kurią vykdant buvo analizuojamos ir atskleidžiamos Rusijos FIMI pastangos 2024 m.; susirūpinęs pažymi, kad Kremliui palankios dezinformacijos atvejų skaičius viršijo 18 000, ir tai patvirtina grėsmės, kurią visų pirma kelia Rusija kartu su kitais priešiškais subjektais, mastą, pastovumą ir strateginį pobūdį; pažymi, kad kai kurios Sąjungos delegacijos turi strateginės komunikacijos pareigūną, kuriam pavesta analizuoti FIMI ir spręsti su tuo susijusius klausimus, tačiau už žvalgybos duomenų rinkimo pajėgumus tebėra atsakingos valstybės narės; todėl pabrėžia, kad reikia stiprinti koordinavimą, struktūrinį dalijimąsi informacija ir glaudesnį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir patikimais partneriais; giria EIVT už tai, kad ji įsteigė keitimosi informacija apie FIMI ir jos analizės centrą, siekdama stiprinti bendradarbiavimą ir bendrą informuotumą apie padėtį; pripažįsta, kad šios pastangos, paremtos 2024 m. 6,12 mln. EUR padidintu biudžetu strateginės komunikacijos pajėgumams, užtikrino tvirtesnį, labiau koordinuotą ir visapusiškesnį Sąjungos masto atsaką į FIMI grėsmes; ragina toliau plėtoti ir plėsti gynėjų nuo FIMI tinklą įgyvendinant gebėjimų stiprinimo iniciatyvas; pabrėžia, kad tvarus ir nuspėjamas finansavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir FIMI tęstinumą ir veiksmingumą; todėl mano, kad reikėtų dėti pastangas siekiant veiksmingai kovoti su prieš ES nukreiptomis dezinformacijos kampanijomis ir naratyvais, kuriuos strategiškai naudoja autoritariniai ir neliberalūs režimai, kad pakenktų Sąjungos išorės veiksmams trečiosiose šalyse;

18.pabrėžia, kad reikia modernizuoti Sąjungos delegacijų tinklą, visų pirma stiprinti Europos Sąjungos žvalgybos ir situacijų centrą (EU INTCEN) ir EIVT reagavimo į krizes centrą; pabrėžia, kad siekiant stiprinti analitinius pajėgumus ir pasirengimą krizėms reikia tinkamo personalo, šiuolaikinio IT saugumo ir pakankamų administracinių išteklių;

19.primena Strateginiame kelrodyje išdėstytus ir Parlamento raginimus stiprinti Sąjungos žvalgybos ir informuotumo apie padėtį pajėgumus; pabrėžia, kad dėl didėjančių Sąjungos analitinių ir krizių valdymo poreikių reikia padidinti EU INTCEN ir EIVT reagavimo į krizes centrui skirtus išteklius, siekiant užtikrinti, kad jie būtų tinkamai pasirengę vykdyti savo įgaliojimus vis sudėtingesnėje ir sudėtingesnėje geopolitinėje aplinkoje; pabrėžia, kad ES žvalgybos ir situacijų centras (EU INTCEN) atlieka pagrindinį vaidmenį rengiant integruotus visų šaltinių analitinius vertinimus, kuriais remiamas bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir BSGP sprendimų priėmimas, ir pabrėžia Sąjungos delegacijų tinklo potencialą, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai, nes jis, integruodamas atitinkamą vietos lygmeniu jau turimą informaciją, svariai prisideda prie informuotumo apie padėtį; mano, kad nustačius aiškesnius ir matomesnius biudžeto asignavimus EU INTCEN galėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos didesniam skaidrumui, demokratinei kontrolei ir atskaitomybei vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

20.palankiai vertina Europos demokratijos skydo kūrimą ir Demokratinio atsparumo centro įsteigimą, nes tai svarbūs žingsniai stiprinant Sąjungos kovos su FIMI pajėgumus; palankiai vertina ketinimą išplėsti siūlomą Europos demokratijos skydą, kad jis apimtų ir narystės siekiančias šalis, taip sustiprinant jų gebėjimą reaguoti į tokias grėsmes kaip FIMI ir dezinformacijos kampanijos; ragina Komisiją ir EIVT stiprinti bendradarbiavimą su pažeidžiamomis plėtros šalimis informacinio atsparumo, kibernetinio saugumo ir hibridinių grėsmių srityse; ragina EIVT ir Sąjungos delegacijas trečiosiose šalyse toliau stiprinti savo atitinkamus pajėgumus kovojant su dezinformacija ir propaganda, nukreiptas prieš ES BUSP, ir jas atremiant, be kita ko, investuojant į kovos su užsienio įtaka komunikacijos kampanijas;

21.pabrėžia, kad Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Strateginės komunikacijos ir prognozavimo skyriui reikia suteikti pakankamai išteklių, kad jis galėtų kovoti su autoritarinių režimų, visų pirma Kremliaus, naudojama dezinformacija; primena, kad Moldovoje ir Ukrainoje su Rusija susiję subjektai naudojosi religija, įskaitant Maskvos patriarchijai pavaldžią stačiatikių bažnyčią, siekdami pakenkti demokratiniam atsparumui; pabrėžia, kad vykdant išorės veiksmus svarbu stiprinti Sąjungos religija grindžiamą diplomatiją, ir ragina sukurti specialią EIVT biudžeto eilutę, pagal kurią būtų remiamas dialogas, skatinama religijų tolerancija ir kovojama su geopolitiniu piktnaudžiavimu religija;

22.primena Komisijai Parlamento raginimą tinkamai aprūpinti EIVT darbuotojus, kad jie galėtų dalyvauti dialoge religijos laisvės klausimais, ir užtikrinti, kad tai būtų svarbus jos išorės veiksmų prioritetas rezoliucijos P10_TA(2025)0086 83 punktas.; ragina EIVT ryžtingai reaguoti į šį raginimą ir padidinti savo išteklius iki reikiamo lygio;

23.ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai stiprinti Sąjungos BSGP misijas ir operacijas numatant tinkamą personalą, išteklius ir lanksčius įgaliojimus, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į saugumo iššūkius;

24.pabrėžia, kad svarbu išlaikyti Europos Sąjungos stebėsenos misiją Sakartvele siekiant stebėti padėtį okupuotose teritorijose ir užtikrinti ankstyvojo perspėjimo galimybę ir ataskaitų teikimą;

25.ragina EIVT politinius ryšius su „Kartvelų svajonės“ institucijomis palaikyti tik griežtai būtinais klausimais ir kartu išlaikyti bei stiprinti ryšius su Sakartvelo politine visuomene, nepriklausoma žiniasklaida ir akademinėmis institucijomis; pabrėžia, kad svarbu ir toliau tarp Sakartvelo gyventojų ir politinių jėgų, įsipareigojusių laikytis demokratinių principų, populiarinti europines normas, demokratines vertybes ir europinį kelią;

26.pabrėžia, kad 2024 m. Sąjunga, tvirtai remiama EIVT, toliau teikė visapusišką politinę, karinę, finansinę, diplomatinę, humanitarinę ir ekonominę paramą Ukrainai, reaguodama į Rusijos agresijos karą; pabrėžia, kad svarbus pasiekimas buvo bendrų ES ir Ukrainos saugumo įsipareigojimų pasirašymas 2024 m. birželio mėn., o stojimas į Sąjungą įvardytas kaip galutinė saugumo garantija Ukrainos atsparumui, atgrasymui ir ilgalaikiam stabilumui stiprinti; pažymi, kad EIVT glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, G7, NATO ir tarptautiniais partneriais siekdama, kad būtų išlaikyta vienybė, užtikrintas ribojamųjų priemonių Rusijai vykdymas, užkirstas kelias sankcijų apėjimui ir remiamos atskaitomybės iniciatyvos, sykiu vykdė plataus masto pasaulinę informavimo veiklą, kad būtų remiama teisinga ir ilgalaikė taika pagal JT Chartiją ir tarptautinę teisę, įskaitant tolesnius veiksmus, susijusius su Taikos aukščiausiojo lygio susitikimu Šveicarijoje, parama Ukrainos taikos formulei, dalyvavimu Tarptautinėje Krymo platformoje, parama Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo įsteigimui ir 2024 m. birželio mėn. Sąjungos prisijungimu prie Tarptautinės Ukrainos vaikų grąžinimo koalicijos;

27.dar kartą patvirtina, kad nuolatinė Sąjungos politinė, karinė, finansinė ir humanitarinė parama Ukrainai tebėra strateginis prioritetas ir moralinė pareiga Rusijos neteisėto agresijos karo akivaizdoje; vis dėlto pabrėžia, kad beprecedentį Sąjungos pagalbos Ukrainai mastą turi papildyti taip pat beprecedentė kontrolė, atsekamumas ir kovos su sukčiavimu apsaugos priemonės, kad būtų išlaikyta ilgalaikė politinė ir visuomeninė Sąjungos mokesčių mokėtojų parama; ragina EIVT, glaudžiai bendradarbiaujant su OLAF, Europos prokuratūra ir Audito Rūmais, užtikrinti visapusišką tikralaikę prieigą prie informacijos apie visų Sąjungos lėšų, išmokėtų Ukrainai remti, panaudojimą ir kasmet pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie nustatytus pažeidimus, lėšų susigrąžinimą ir taisomąsias priemones;

28.primena, kad nepaprastai svarbu toliau stiprinti mūsų paramą žmogaus teisėms, demokratijai ir vystymuisi trečiosiose šalyse pasitelkiant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ finansinę sistemą; pabrėžia, kad specialaus finansavimo žmogaus teisėms ir demokratijai išlaikymas, taip pat žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris ir žmogaus teisių integravimas į mūsų paramą trečiosioms šalims ir partnerystes gali padėti stiprinti Sąjungos poziciją pasaulyje ir remti Sąjungos vertybes; pabrėžia, kad Sąjungos skaitmeninės diplomatijos ištekliai turėtų būti toliau didinami, atsižvelgiant į dabartines sparčios technologinės pažangos ir geopolitinės konkurencijos aplinkybes, visų pirma siekiant kovoti su skaitmeniniu autoritarizmu, užsienio kišimusi ir netinkamu besiformuojančių technologijų naudojimu; ragina EIVT sistemingai atlikti pilietinės erdvės apribojimų šalyse partnerėse ir trečiosiose šalyse rizikos vertinimus, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos finansavimas pasiektų atitinkamus suinteresuotuosius subjektus; primygtinai reikalauja, kad žalioji pertvarka būtų remiama tinkamais EIVT ir Sąjungos delegacijų finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir būtų nuosekliai integruojama į politinius dialogus, partnerystes ir išorės išlaidas, be kita ko, trečiosiose šalyse, kartu užtikrinant suderinamumą su šalių partnerių konkurencingumu, energetiniu saugumu ir ekonominiu atsparumu;

29.pabrėžia, kad EIVT turi stiprinti savo administracinius ir analitinius pajėgumus teritorijose, kurios tampa vis svarbesnės strateginiu požiūriu, įskaitant Arktį; ragina plėsti darbuotojų mokymą, gerinti tarpžinybinį koordinavimą ir skirti pakankamai išteklių rizikos vertinimui, informuotumui apie padėtį ir bendradarbiavimui su atitinkamais partneriais remti; pabrėžia, kad toks pajėgumų stiprinimas turi būti visapusiškai suderintas su patikimu finansų valdymu ir esamais biudžeto apribojimais;

30.remdamasis ataskaita dėl tolesnių veiksmų su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į centrinį EIVT vaidmenį ir veiksmus skatinant taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose, įskaitant raginimą užtikrinti nekliudomą prieigą ir tvarų humanitarinės pagalbos paskirstymą dideliu mastu, laikantis tarptautinių humanitarinių principų; pabrėžia, kad humanitarinė pagalba turi būti teikiama saugiai, veiksmingai ir depolitizuotai, o teroristinės ar ginkluotos grupuotės negali jos nukreipti ar netinkamai ja naudotis; pažymi, kad nuo krizės Gazoje pradžios Sąjunga panaudojo visas turimas humanitarines priemones, kad palengvintų palestiniečių kančias Gazoje ir Vakarų Krante, ir nuo 2023 m. spalio mėn. ji suteikė 450 mln. EUR humanitarinę pagalbą, įskaitant pradinį 120 mln. EUR pagalbos paketą 2025 m., ir konkrečiu Sąjungos paramos Palestinai atveju, kaip nurodo Komisija, taikomi mechanizmai yra tvirti ir veikia veiksmingai, ir tai dar kartą patvirtinta 2023 m. lapkričio mėn. atliktoje Sąjungos pagalbos Palestinai finansinėje peržiūroje; taip pat pažymi, kad 2025 m. balandžio mėn. Komisija priėmė visapusišką daugiametę programą Palestinai, jos vertė – iki 1,6 mlrd. EUR 2025–2027 m., siekiant remti ekonomikos atsigavimą, atsparumą ir valdymą Vakarų Krante, Rytų Jeruzalėje ir Gazoje, iš šio finansavimo iki 620 mln. EUR numatyta kaip tiesioginė finansinė parama Palestinos Administracijai; pažymi, kad 2024m. gegužės mėn. Komisija paskelbė apie 1 mlrd. EUR finansinės paramos paketą, skirtą padėti Libanui įveikti vidaus ir regioninius iššūkius; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pirmininkės pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės per klausymą išsakytą nuomonę, kad esminis principas yra tas, kad žalą padaręs asmuo turėtų ją ir atlyginti; pažymi, kad kol neįmanoma patekti į Gazą, kol kas per anksti yra detaliai įvertinti žalą; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu sukurti patikimus stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmus, be kita ko, gauti patikimą, nepriklausomą ir patikrinamą informaciją, kad būtų galima įvertinti žalą ir poreikius, kai tik atsirastų patekimo galimybė; ragina EIVT toliau naudoti visas turimas priemones, įskaitant humanitarines, diplomatines ir finansines priemones, ir, kai tinkama, ribojamąsias priemones, kad būtų palaikoma taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka ir skatinama ilgalaikė taika ir saugumas regione;

31.primena savo poziciją dėl 2026 m. Sąjungos biudžeto ir tai, kad svarbu remti politines, ekonomines ir socialines reformas pietinėse kaimyninėse šalyse, be kita ko, reaguojant į didėjančius humanitarinius poreikius ir kartu užtikrinant, kad Sąjungos lėšos nebūtų skiriamos viešosioms institucijoms, asmenims ar asociacijoms, susijusiems su kokiais nors teroristiniais judėjimais ir tiesiogiai oponuojantiems Sąjungos pagrindinėms vertybėms, įskaitant islamistų, antisemitinius, antikrikščionių ir prieš islamą nukreiptus judėjimus; primena, kad EIVT yra atsakinga už politinių gairių pateikimą ir strateginę Sąjungos išorės veiksmų priežiūrą, o Komisija išlieka visapusiškai atsakinga už įgyvendinantiesiems partneriams ir tarptautinėms organizacijoms skirtų Sąjungos biudžeto išteklių valdymą, sutarčių sudarymą ir išmokėjimą; primena, kad būta įtarimų, jog 19 iš 13 000 UNRWA darbuotojų Gazoje dalyvavo 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ surengtuose niekinguose teroristiniuose išpuoliuose prieš Izraelį; atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų atsaką į šiuos įtarimus, įskaitant JT Vidaus priežiūros tarnybų biuro (OIOS) pradėtus tyrimus, po kurių 9 darbuotojų darbo santykiai buvo oficialiai nutraukti vadovaujantis Agentūros interesais, ir rekomendacijas, pateiktas C. Colonna ataskaitoje; pažymi, kad Komisija bendradarbiavo su UNRWA, kad būtų galima sustiprinti neutralumo procesus ir kontrolės sistemas agentūroje, atsižvelgiant į JT Vidaus priežiūros tarnybų biuro tyrimų išvadas, ir stebėti UNRWA pateikto veiksmų plano taikymą; atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad UNRWA tebėra įsipareigojusi įgyvendinti sutartas rekomendacijas, taip pat įvykdyti visas su Sąjunga sutartas tolesnio finansavimo 2024 m. sąlygas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją toliau bendradarbiauti ir atidžiai stebėti, kad būtų užtikrinta, kad finansavimas būtų teikiamas remiantis tvirtomis neutralumo, skaidrumo ir atskaitomybės garantijomis; pažymi, kad Sąjunga nefinansuoja Palestinos mokyklų vadovėlių ir kad už juos taip pat nėra atsakinga UNRWA, nors ji visus išleistus vadovėlius peržiūri, kad pašalintų probleminį turinį; primena, kad Palestinos Administracija turi pašalinti visą šviečiamąją medžiagą ir turinį, kurie neatitinka UNESCO standartų, ypač medžiagą ir turinį, kuriais skatinamas antisemitizmas ir smurtas, ir to Palestinos vaikai neturėtų patirti; primena, kad Sąjungos lėšos neturi būti tiesiogiai ar netiesiogiai skiriamos minėtai mokomajai medžiagai; pabrėžia, kad Sąjungos finansinė parama Palestinos Administracijai švietimo srityje turėtų būti teikiama su sąlyga, kad vadovėlių turinys bus suderintas su UNESCO standartais, atsižvelgiant į Georgo Eckerto instituto ataskaitos, kurią finansavo Sąjunga ir kuri atskleidė sudėtingą vadovėlių vaizdą, išvadas;

32.reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimo, susijusio su potencialiais 2018–2022 m. „Hamas“ vidaus dokumentais, juos pirmiausia aptikto Izraelio gynybos pajėgų Gazos Ruože, vėliau jie buvo išslaptinti ir išplatinti per institutą „NGO Monitor“ ir, kaip įtariama, rodo „Hamas“ bandymus įsiskverbti ir vykdyti stebėjimą per vadinamuosius tarptautinių NVO „garantus“, be kita ko, Sąjungos finansuojamų humanitarinių projektų Gazos Ruože atveju; primena, kad, iš esmės reaguojant į Parlamento reikalavimus, tikrinimo mechanizmai nuo 2023 m. buvo dar labiau sustiprinti, įskaitant konkrečius auditus, rizikos analizes ir papildomą išorės stebėseną; pabrėžia, kad bet koks teiginys dėl bet kokio netinkamo Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo turėtų būti atidžiai patikrintas, ir primygtinai ragina Komisiją ištirti visus įtarimus dėl bet kokio netinkamo įsiskverbimo ir įtakos vykdant Sąjungos finansuojamus humanitarinius projektus ir sustabdyti arba susigrąžinti Sąjungos finansavimą, kai patvirtinami pažeidimai; pabrėžia, kad bet kokie įtarimai dėl netinkamo Sąjungos lėšų naudojimo netiesiogiai jas nukreipiant teroristinėms organizacijoms kenkia Sąjungos paramos reputacijai; įspėja, kad ginkluotų konfliktų metu dezinformacija ir informacinis karas, vykdomi strateginiais tikslais, yra įprasta praktika;

33.primena, kad milijonai žmonių visame pasaulyje patiria diskriminaciją, persekiojimą ar smurtą dėl savo religijos ar tikėjimo; ragina Komisiją ir EIVT pagal savo atitinkamą kompetenciją toliau užtikrinti subalansuotą politinį dėmesį, koordinavimą ir skaidrumą kovojant su visų formų religine neapykanta ir netolerancija, įskaitant neapykantą prieš krikščionis, neapykanta prieš islamą ir antisemitizmą, ir reguliariai informuoti Parlamentą apie atitinkamas priemones, kurių imtasi, ir išteklius, sutelktus šioje srityje;

34.remdamasis ataskaita dėl tolesnių veiksmų, atkreipia dėmesį į nuolatines EIVT pastangas remti dialogą dėl politinės, ekonominės ir socialinės padėties, teisinės valstybės principo ir kovos su korupcija, taip pat stiprinti demokratiją ir žmogaus teises įvairiose šalyse; palankiai vertina tai, kad EIVT ir Sąjungos delegacijos toliau bendradarbiauja su nacionalinių administracijų ir institucijų atstovais, pilietinės visuomenės organizacijomis, suinteresuotaisiais subjektais, kurių specializacija – demokratinis valdymas ir žmogaus teisės, žiniasklaida, socialiniais partneriais ir tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis; pažymi, kad parama žmogaus teisių ir moterų gynėjams, įskaitant čiabuvių teisių gynėjus, yra vienas iš pagrindinių EIVT prioritetų pagal 2020–2027 m. Sąjungos veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir užtikrinama vykdant įvairią veiklą, pvz., politinį dialogą, teikiant politines ataskaitas, viešąją diplomatiją, daugiašalius forumus ir metines žmogaus teisių įgyvendinimo ataskaitas; ragina EIVT ir Sąjungos delegacijas toliau stiprinti savo darbą teikiant pagalbą, taip pat logistinę ir technologinę paramą ir bendradarbiaujant su žmogaus teisių gynėjais, laikantis ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų, ypatingą dėmesį skiriant moterims;

35.remdamasis klausimynu pažymi, kad 2023 m. įsteigta Bendrojo valdymo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį gerinant EIVT valdymą, padėdama rengti EIVT metinius valdymo planus ir metines veiklos ataskaitas, stiprindama rizikos valdymo procesus, spręsdama sistemines institucines problemas Sąjungos delegacijose ir įgyvendindama „vienos delegacijos“ koncepciją, kuria siekiama sumažinti valdymo ir ataskaitų teikimo susiskaidymą ir dokumentuoti pasikartojančias problemas ir geriausią praktiką tiek būstinėje, tiek Sąjungos delegacijoje; ragina EIVT skubiai pašalinti Audito Rūmų nurodytus vidaus kontrolės ir dokumentų valdymo trūkumus, siekiant pagerinti informacijos valdymo vientisumą ir užtikrinti nuoseklų ataskaitų teikimą visose Sąjungos delegacijose;

36.remdamasis ataskaitoje dėl tolesnių veiksmų ir klausimyne pateikta informacija, su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į EIVT pastangas, dedamas siekiant feministinės diplomatijos, nepaisant to, kad valstybėms narėms tenka pagrindinis vaidmuo nustatant Sąjungos išorės veiksmų gaires; ypač palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant paspartinti Sąjungos įsipareigojimų pagal Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP III) įgyvendinimą; pažymi, kad Sąjungos ambasadorius lyčių ir įvairovės klausimais dėjo pastangas integruoti lyčių aspektą į dialogus žmogaus teisių klausimais ir pagrindinius daugiašalius pareiškimus bei rezoliucijas; taip pat pažymi, kad į lyčių lygybę orientuota lyderystė ir toliau buvo vienas iš pagrindinių lyčių aspekto integravimo institucionalizavimo elementų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad 2024 m. lapkričio mėn. paskirti kontaktiniai punktai lyčių klausimais; pažymi, kad LLVP III nustos galioti 2027 m., ir primygtinai ragina EIVT šiuo tikslu parengti platesnio užmojo LLVP IV, kuriuo būtų užtikrintas tvirtesnis moterų teisių bei įgalėjimo ir Sąjungos užsienio ir saugumo politikos ryšys ir kurį būtų galima įgyvendinti nuo 2028 m.;

37.pabrėžia, kad Sąjunga turi padidinti finansavimą, kad būtų sustiprinta speciali Sąjungos užsienio politikos veiksmų biudžeto eilutė, visų pirma skirtą lyčių lygybei ir Moterų, taikos ir saugumo (MTS) darbotvarkei, siekiant užtikrinti nuoseklų iniciatyvų, kuriomis skatinamas į lyčių lygybę orientuotas vadovavimas, saugomos moterų teisės ir kovojama su seksualiniu smurtu bei smurtu dėl lyties konfliktų metu ir jiems pasibaigus, finansavimą; pabrėžia esminę tokio finansavimo svarbą siekiant remti vietos pilietinės visuomenės organizacijas, teikti paramą, orientuotą į smurtą patyrusius asmenis, ir integruoti lyčių perspektyvą į Sąjungos diplomatines bei saugumo pastangas;

38.mano, kad rinkimų stebėjimo misija – tai praktinė veiksminga užsienio politikos priemonė, kuri tebėra esminė Sąjungos paramos demokratijai politikos priemonių ir strategijų dalis; remdamasis ataskaita dėl tolesnių veiksmų pažymi, kad EIVT neplanuoja išplėsti stebėjimo darbo šalyse kandidatėse ir kaimyninėse šalyse, nes šiose šalyse jau tinkamai vykdomos stebėjimo misijos vadovaujant ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui, o jis taiko metodiką, panašią į Sąjungos metodiką, ir dažnai naudojasi tam pačiam specialistų rezervui priklausančių ekspertų paslaugomis; vis dėlto pakartoja savo raginimą Sąjungai užtikrinti tinkamus išteklius, įskaitant ekspertines žinias apie internetinės informacijos integralumą ir rinkimų stebėjimo metodikų trikdymo riziką Sąjungos rinkimų stebėjimo misijoms;

39.remdamasis ataskaita dėl tolesnių veiksmų, su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Sąjungos pastangas, pasitelkiant savo delegacijas, 2024 m. apsaugoti vaikus nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose; palankiai vertina tai, kad 2024 m. atnaujintos Sąjungos gairės dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų, kuriomis nustatoma sistema, skirta apsaugai nuo sunkių pažeidimų prieš vaikus karo metu stiprinti ir užkirsti šiems pažeidimams kelią;

40.primena, kad 2021 m. Parlamentas pasiūlė bandomąjį projektą „Pastangos įsteigti Europos diplomatijos akademiją“, kurio tikslas – užtikrinti kritinę masę Europos diplomatų, baigusių mokymus Sąjungos užsienio santykių ir saugumo srityje, ir puoselėti Europos diplomatinę kultūrą, kuria siekiama stiprinti Sąjungos, kaip veiksmingos užsienio politikos veikėjos, vaidmenį; pažymi, kad pirmajame šio bandomojo projekto etape, kuris apėmė 2022–2023 akademinius metus, dalyvavo 42 jauni diplomatai, o antrajame etape, kuris apėmė 2023–2024 akademinius metus – 50 dalyvių; pažymi, kad antrasis etapas apėmė du vienodus keturių mėnesių trukmės kursus, po jų EIVT būstinėje Briuselyje buvo numatytas vieno mėnesio trukmės mokymas; pažymi, kad kursus ir mokymo programą įgyvendino akademinis konsorciumas, kurį sudarė Europos kolegija Belgijoje (Briugėje) ir Lenkijoje (Natoline); remdamasis klausimynu pažymi, kad pagal paslaugų sutartį EEAS/2022/OP/0168–2023 Europos kolegija parengė galutinę ataskaitą, kurioje pateikiamas bandomojo projekto antrojo etapo vertinimas; ragina EIVT pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai šią ataskaitą; remdamasis EIVT ataskaita dėl 2022, 2023 ir 2024 m. metinių finansinių ataskaitų, kiek tai susiję su ES diplomatijos akademijos bandomųjų etapų biudžeto vykdymu, pažymi, kad 2022 m. EIVT sumokėjo 831 000 EUR, 2023 m. – 120 000 EUR, o 2024 m. – 862 000 EUR; prašo EIVT vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikti Parlamentui visų dokumentų, susijusių su vykdytomis viešųjų pirkimų procedūromis, pasirašytomis sutartimis ir atliktais mokėjimais, susijusiais su ES diplomatijos akademijos bandomojo projekto 1 ir 2 etapais, kopijas;

41.taip pat pažymi, kad 2024 m. gegužės 21 d., remdamasi per bandomuosius etapus įgyta patirtimi ir sukurta struktūra, Taryba priėmė sprendimą įsteigti visavertę ketverių akademinių metų ES diplomatijos akademiją, pradedant 2024–2025 m., ir kad kursai ir mokymo veikla pavesti vykdyti Europos kolegijai, o už Europos diplomatijos akademijos veiklą atsakomybė teks vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ir jai gaires teiks valdymo komitetas, sudarytas iš kiekvienos valstybės narės paskirto atstovo, taip pat Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovų; remdamasis minėtu sprendimu pažymi, kad numatoma 1,72 mln. EUR suma apims laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d., o su ES diplomatijos akademija susijusių išlaidų valdymą prižiūri Komisija pasitelkdama Užsienio politikos priemonių tarnybą;

42.pažymi, kad 2023 m. sukūrus Bendrojo valdymo tarnybą, 2024 m. EIVT atnaujino savo vidaus kontrolės sistemą, kad būtų atsižvelgta į vyriausiojo valdymo pareigūno vaidmenį ir nustatytas vidaus kontrolės stebėsenos mechanizmas; remdamasis klausimynu pažymi, kad EIVT vidaus kontrolės sistema yra suderinta su Komisijos vidaus kontrolės sistema; pažymi, kad, be standartinio metinio savo vidaus kontrolės sistemos vertinimo, 2024 m. EIVT atliko 167 respondentų ir (arba) darbuotojų apklausą, už kurią buvo atsakingi perdeleguotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, o tos apklausos rezultatus vyresnioji vadovybės aptarė EIVT vidaus kontrolės komitete; pažymi, kad minėtoje apklausoje akcentuotos 183 sritys, kurioms reikia skirti dėmesio, visų pirma atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria Sąjungos delegacijos, pvz., susijusius su informuotumu apie vidaus kontrolę ir rizikos valdymą, kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimu bei išlaikymu ir IT paslaugomis; palankiai vertina tai, kad EIVT parengė veiksmų planą, kad išspręstų esamas problemas ir aktyviai šalintų galimą riziką; ragina EIVT nuolat informuoti šiais klausimais biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją;

43.ragina EIVT stiprinti vidaus kontrolę ir dokumentų valdymo sistemas ir šalinti Audito Rūmų nustatytus trūkumus, visų pirma susijusius su informacijos valdymu ir Sąjungos delegacijų ataskaitų teikimu;

44.pažymi, kad EIVT taiko du finansinių operacijų (įsipareigojimų, mokėjimų ir susigrąžinimo nurodymų) ex ante tikrinimo būdus; pažymi, kad vienos rūšies ex ante tikrinimas yra decentralizuotas, t. y. atliekamas nepriklausomai nuo atsakingo perdeleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno, kai mokėjimai susiję su sąskaitomis faktūromis, kurių suma (nuo 2024 m.) yra mažesnė nei 15 000; pažymi, kad visų kitų finansinių operacijų ex ante tikrinimą viduje užtikrina veiklos padaliniai arba Sąjungos delegacijos; pažymi, kad viešųjų pirkimų procedūroms taip pat taikomi du ex ante tikrinimo būdai: vienas būdas yra numatytas sutartims, kurių vertė yra lygi Direktyvoje 2014/24/ES nustatytoms vertės riboms arba jas viršija, ir taikomas nepriklausomai nuo už viešųjų pirkimų bylą atsakingo departamento perdeleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno, o kitas būdas, kurį viduje užtikrina atsakingas departamentas, taikomas (labai) mažos ir vidutinės vertės sutartims;

45.pažymi, kad finansinių klaidų atveju nustatytas klaidų lygis atitinka atliekant ex post kontrolę (atlikus mokėjimą ir (arba) susigrąžinimą) nustatytas klaidas, dėl kurių atsiranda likutinis klaidų lygis, kuris taip pat atspindi klaidas, kurios, kaip manoma, padaromos nekontroliuojamų išlaidų ir pajamų atveju; pažymi, kad 2024 m. likutinis EIVT išlaidų srities finansinių klaidų lygis buvo 0,03 proc., o pajamų – 0,05 proc.; kalbant apie viešųjų pirkimų klaidas, pažymi, kad 2024 m. EIVT atnaujino savo ex post kontrolės metodiką ir taip ją suderino su Komisijos viešųjų pirkimų klaidų apskaičiavimo koncepcija, pagal kurią likutinės klaidos sąvoka netaikoma, nes viešųjų pirkimų klaidų finansinis poveikis negali būti kiekybiškai įvertintas taip pat, kaip finansinės klaidos; pažymi, kad, remiantis šia nauja metodika, 2024 m. nustatytų viešųjų pirkimų klaidų vertė buvo 49 774 108 EUR (palyginti su 23 392 948 EUR 2023 m.) arba 4,32 proc. audituotos imties 2024 m. (padidėjo, palyginti su 2,07 proc. 2023 m.);

46.džiaugdamasis pažymi, kad 2024 m. EIVT padarė apčiuopiamą pažangą įgyvendindama likusias rekomendacijas, kurias pateikė įvairūs organai, pvz., EIVT Vidaus audito skyrius, Komisijos Vidaus audito tarnyba ir Audito Rūmai; pripažįsta EIVT Audito pažangos komiteto vaidmenį užtikrinant vidaus audito struktūros nepriklausomumą ir stebint vidaus audito darbo kokybę bei pažangą, daromą įgyvendinant vidaus ir išorės audito rekomendacijas;

47.atsižvelgdamas į Vidaus audito skyriaus atliktus auditus pažymi, kad neįgyvendintų rekomendacijų skaičius buvo sumažintas nuo keturių kritinių ir 49 labai svarbių rekomendacijų iki trijų kritinių ir 32 labai svarbių rekomendacijų ir buvo peržiūrėti trys veiksmų planai, iš kurių vienas buvo patvirtintas kaip patenkinamas; pažymi, kad likusios kritinės rekomendacijos yra susijusios su auditu „ES delegacijos pastato Vašingtone valdymas“, kuris buvo atidėtas dėl teisinių klausimų, o 13 iš 32 likusių labai svarbių rekomendacijų yra susijusios su informacijos srautų tarp EIVT, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD ir Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) auditu; taip pat pažymi, kad Vidaus audito skyrius pradėjo patariamąją viešųjų pirkimų procesų būstinėje peržiūrą, inicijavo strateginį rizikos vertinimą, atliko lyginamąją analizę su kitomis Sąjungos institucijomis, atnaujino savo komandiruočių chartiją ir taip užbaigė 2022–2024 m. daugiametį audito planą, taip pat ėmėsi būtinų veiksmų, kad parengtų savo naują strateginį audito planą, kuris būtų pradėtas 2025 m.;

48.pažymi, kad Vidaus audito tarnyba užbaigė du auditus dėl žmogiškųjų išteklių paskirstymo ir EIVT kovos su sukčiavimu strategijos, kurių veiksmų planai yra įgyvendinami, ir 2024 m. pabaigoje pradėjo naują ex post kontrolės auditą, kurio veikla buvo tęsiama 2025 m.; ragina EIVT informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą, padarytą įgyvendinant Vidaus audito tarnybos rekomendacijas, kurios vis dar neįgyvendintos, atsižvelgiant į 2022 m. pradėtą viešųjų pirkimų proceso ir sutarčių stebėsenos EIVT auditą;

49.remdamasis EIVT 2024 m. metine veiklos ataskaita (toliau – EIVT 2024 m. ataskaita), pažymi, kad kiekvienos Sąjungos delegacijos veikla periodiškai (kas 4–5 metus) vertinama vykdant patikrinimo misijas ir strategines institucines pratybas; pažymi, kad 2024 m. buvo patikrintos 26 Sąjungos delegacijos, todėl patikrintoms Sąjungos delegacijoms ir būstinės tarnyboms buvo parengta 1 000 rekomendacijų ir patarimų, įskaitant šešias kritines rekomendacijas ir apie 100 labai svarbių rekomendacijų; susirūpinęs pažymi, kad iš klausimyno matyti, jog dviem Sąjungos delegacijoms buvo pateiktos kritinės rekomendacijos dėl vidaus valdymo; palankiai vertina tai, kad EIVT abiem atvejais ėmėsi griežtų tolesnių veiksmų, ir, nors vienas patikrinimas dėl jo sudėtingumo dar nebaigtas, EIVT aktyviai padeda delegacijai išspręsti likusius klausimus ir įgyvendinti reikiamas taisomąsias priemones;

50.pažymi, kad EIVT iš esmės laikosi tvarkaraščio iki Audito Rūmų nustatyto termino (2025 m. pabaigos) įgyvendinti Audito Rūmų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 02/2024 „Su koordinavimu susijusi Europos išorės veiksmų tarnybos funkcija“ pateiktas rekomendacijas; pripažįsta, kad visi naujai paskirti delegacijų vadovai 2024 ir 2025 m. gavo įgaliojamuosius raštus ir kad patobulinti grįžtamojo ryšio mechanizmai ir metinio valdymo plano procesas sustiprino būstinės ir Sąjungos delegacijų veiklos koordinavimą; palankiai vertina tai, kad šiuo metu įgyvendinama EIVT informacijos valdymo strategija ir, be kita ko, visapusiškai įdiegta bendradarbiavimo platforma HIVE, ir ja naudojasi daugiau kaip 16 500 darbuotojų; atkreipia dėmesį į nuolatinį darbą su Komisija, Taryba ir valstybėmis narėmis siekiant didinti sąveikumą ir daryti pažangą vykdant diskusijas dėl standartizuotos saugumo klasifikacijos; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. rugsėjo mėn. baigtas Sąjungos delegacijų darbo krūvio vertinimas ir juo remiantis 2025 m. gegužės mėn. buvo pasiektas politinis susitarimas dėl Sąjungos delegacijų tinklo modernizavimo; atkreipia dėmesį į EIVT, kaip susijusios tarnybos, statusą Audito Rūmams atliekant auditus, iš jų keturi auditai (Specialiosios ataskaitos Nr. 17/2024, 18/2024, 06/2024 ir 04/2025) buvo užbaigti 2024 m., o du auditai (Specialioji ataskaita Nr. 17/2025, 20/2025) buvo pradėti 2024 m. ir užbaigti 2025 m.; atsižvelgdamas į tai, su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į gerą EIVT bendradarbiavimą su Komisijos generaliniais direktoratais, susijusiais su šiais auditais;

51.pažymi, kad EIVT iš viso, neįskaičiuojant vietos darbuotojų, dirbo 2 902 darbuotojai, t. y. 1 268 pareigūnai, 442 laikinieji darbuotojai, 619 sutartininkų ir 573 deleguotieji nacionaliniai ekspertai, palyginti su 2023 m. dirbusių 2 812 darbuotojų: 1 245 pareigūnai, 450 laikinųjų darbuotojų, 603 sutartininkai ir 514 deleguotųjų nacionalinių ekspertų; primena, kad, siekiant išlaikyti įgūdžius, tęstinumą ir produktyvią darbo aplinką, svarbu sudarinėti nuolatines sutartis;

52.remdamasis EIVT 2024 m. ataskaita pažymi, kad iš 5 355 EIVT dirbusių asmenų 2024 m. pabaigoje 47 proc. dirbo EIVT būstinėje ir 53 proc. – Sąjungos delegacijose, o 1 622 buvo vietos darbuotojai Sąjungos delegacijose; pažymi, kad per klausymą Parlamento nariai išreiškė susirūpinimą dėl galimo vietos darbuotojų atleidimo iš tam tikrų Sąjungos delegacijų tinkamai nesilaikant vietos darbo teisės; pažymi, kad po šio klausymo CONT komiteto nariai pateikė papildomų klausimų raštu; remdamasis EIVT atsakymais į šiuos klausimus (toliau – antrasis klausimynas), pažymi, kad 2025 m. gegužės 14 d. Komisijos narių išorės veiksmų projekto grupė patvirtino Sąjungos delegacijų tinklo modernizavimo projektą; pažymi, kad įgyvendinant šį projektą, be kita ko, reikia centralizuoti šešių Vakarų Balkanų Sąjungos delegacijų finansų, sutarčių ir audito funkcijas Plėtros ir Rytų kaimynystės GD būstinėje, taip pat sumažinti darbuotojų, dirbančių finansų ir sutarčių srityse tose Sąjungos delegacijose, skaičių, remiantis vertinimais, atliktais konsultuojantis su patarėjais teisės klausimais; pažymi, kad, kalbant apie išeitinių kompensacijų paketą, nors vietos darbuotojų atitinkamose Sąjungos delegacijose išreiškė susirūpinimą, EIVT teigia, kad buvo paisoma visų teisių pagal vietos teisę ir Sąjungos vidaus taisykles, o finansiniai paketai atleidimui iš darbo dėl ekonominių priežasčių yra palankiausi tarp tų, kurie nustatyti vietos teisėje ir Sąjungos taisyklėse; taip pat pažymi, kad EIVT, bendradarbiaudama su Komisija, glaudžiai bendradarbiauja su vietos advokatų kontora, kuri teikia gaires dėl bet kokių vietos teisinių reikalavimų, taip užtikrindama, kad atleidimo iš darbo procesas būtų įgyvendinamas visapusiškai laikantis taikomų vietos darbo teisės aktų; ragina EIVT rengiant vietos darbuotojų atleidimo iš darbo planą visapusiškai konsultuotis su vietos darbuotojų atstovu; susirūpinęs pažymi, kad, remiantis klausimyno atsakymais, jei Sąjungos delegacija perkeliama į kitą šalį, pvz., evakuacijos atveju (pvz., Sudano padalinio perkėlimas į Egiptą), kilmės šalyje dirbantys vietos darbuotojai atleidžiami iš darbo ir neužtikrinamas jų saugumas; ragina EIVT rasti perspektyvius sprendimus dėl vietos darbuotojų, kurie lojaliai dirbo Sąjungos delegacijose, saugumo ir saugos;

53.reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie nepakankamą socialinį dialogą ir apie tai, kad tarp vietos darbuotojų, atleistų iš darbo kai kuriose Sąjungos delegacijose, esama saugomų darbuotojų atstovų; primena, kad vietos darbo teisės laikymasis, socialinio dialogo įsipareigojimai ir darbuotojų atstovų apsauga yra esminiai gero administravimo ir Sąjungos, kaip darbdavio, patikimumo elementai;

54.pabrėžia, kad prieš bet kokį vietos darbuotojų restruktūrizavimą, perkėlimą ar atleidimą turi būti prasmingai konsultuojamasi su darbuotojų atstovais ir taikomos konkrečios priemonės vietos darbuotojų teisėms, saugumui ir orumui apsaugoti, visų pirma krizių ar evakuacijos aplinkybėmis; ragina EIVT įvertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo ekonominį efektyvumą, palyginti su alternatyviais organizaciniais sprendimais, įskaitant ilgalaikį vietos darbuotojų atleidimo finansinį poveikį, poveikį veiklai ir reputacijai, ir apie tai pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

55.ragina EIVT toliau gerinti Sąjungos delegacijų saugumą, įskaitant kibernetinį saugumą, fizinį saugumą ir evakuacijos krizės atveju pajėgumus, ir sistemingai pranešti apie pažangą ir likusias silpnąsias vietas;

56.pažymi, kad 2024 m. 46,60 proc. visų EIVT darbuotojų buvo moterys (palyginti su 46,80 proc. 2023 m.); pažymi, kad, kalbant apie moterų atstovavimą ir pareigybes, kurias jos užėmė EIVT 2024 m., moterys sudarė 40 proc. administratorių, 63,78 proc. padėjėjų, 73,25 proc. sekretorių padėjėjų, 56,70 proc. sutartininkų ir 26,87 proc. deleguotųjų nacionalinių ekspertų; remdamasis EIVT 2024 m. ataskaita, su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į institucijos pastangas užtikrinti didesnį moterų atstovavimą vadovaujamose pareigose; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į vyresniosios vadovybės pareigybių skaičiaus didėjimo tendenciją: 2024 m. moterys sudarė 37,30 proc. (palyginti su 31 proc. 2023 m.), tačiau šiek tiek sumažėjo jų skaičius vidurinės grandies vadovybės pareigybių lygmeniu: 2024 m. moterys sudarė 38,70 proc. (palyginti su 40,40 proc. 2023 m.); palankiai vertina tai, kad delegacijų vadovų pareigas einančių moterų skaičius padidėjo nuo 35,50 proc. 2023 m. iki 36,10 proc. 2024 m.; palankiai vertina tai, kad EIVT palaipsniui didėja vadovaujamas pareigas einančių moterų skaičius, tačiau pažymi, kad moterims vis dar nepakankamai atstovaujama AD lygmeniu ir per daug – AST lygmeniu ir kad lyčių pusiausvyra viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų pareigų lygmeniu tiek būstinėje, tiek Sąjungos delegacijose dar nėra visiškai pasiekta; pabrėžia, kad, nors turi būti užtikrintos lygios galimybės institucijų įstaigų darbuotojams, turi būti išsaugota kompetencija ir profesionalumas EIVT;

57.remdamasis ataskaita dėl tolesnių veiksmų, atkreipia dėmesį į EIVT pastangas skatinti papildomas paraiškas iš nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad 2024 m. surengti keturi vadovų mokymai apie į lyčių lygybę orientuotą lyderystę, juose dalyvavo 80 proc. EIVT vyresniųjų vadovų, taip pat iš viso 29 valandų trukmės programa apie į lyčių lygybę orientuotą lyderystę, skirta 13 vadovų, įskaitant 4 iš Sąjungos delegacijų, buvo vykdoma keturis mėnesius; taip pat pažymi, kad EIVT įsteigė savo naują kontaktinių punktų lyčių klausimais tinklą ir Stambulo konvencijos darbo grupę, kuri 2024 m. pateikė laikotarpio vidurio ataskaitą ir veiksmų planą; atkreipia dėmesį į Sąjungos ambasadorius lyčių ir įvairovės klausimais darbą siekiant integruoti lyčių aspektą į dialogus žmogaus teisių klausimais ir pagrindinius daugiašalius pareiškimus bei rezoliucijas; ragina EIVT toliau teikti naujausią informaciją apie naujausius 2021–2025 m. LLVP pokyčius ir veiksmus, kurių imtasi siekiant toliau skatinti moterų dalyvavimą visuose diplomatiniuose ir politiniuose dialoguose;

58.atkreipia dėmesį į EIVT pastangas sukurti įvairią ir reprezentatyvią darbo jėgą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad EIVT nuolat trūksta geografinės pusiausvyros ir regioninės įvairovės, be kita ko, kalbant apie vadovybės lygmens pareigas ir pagrindines būstinės funkcijas; pažymi, kad 2024 m. pabaigoje trys valstybės narės (viena valstybė narė 2025 m.) ir toliau neturėjo Sąjungos ambasadorių, o penkių valstybių narių ambasadoriai sudarė 56 proc. visų Sąjungos ambasadorių etatų (144), palyginti su 54 proc. 2023 m.; pabrėžia, kad Sąjungos diplomatinė tarnyba turi atspindėti Sąjungos įvairovę, kad būtų sustiprintas teisėtumas, vietos žinios ir veiksmingumas; ragina EIVT, bendradarbiaujant su Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) ir Komisijos tarnybomis, atsakingomis už atrankos politiką, aktyviau vykdyti tikslinę informavimo veiklą nepakankamai atstovaujamose valstybėse narėse (taip pat informavimo ir įdarbinimo renginius, skirtus konkrečioms šalims), plėsti bazę rengiant stažuotes, jaunesniųjų specialistų programas ir struktūrizuotas komandiruotes, taip pat didinti vidaus atrankos sąžiningumą pasitelkiant įvairias atrankos komisijas, skaidrius kriterijus ir mentorystę ir (arba) teikiant paramą nepakankamai atstovaujamoms grupėms; primena, kad įdarbinimas ir toliau turi būti grindžiamas nuopelnais ir atitikti Sąjungos teisę;

59.pažymi, kad 2024 m. pabaigoje EIVT etatų plano užimtumo rodiklis buvo 95,3 proc. (palyginti su 96,7 proc. 2023 m.); be to, pažymi, kad EIVT darbuotojų kaita 2024 m. pasiekė 12,07 proc. (10,15 proc. 2023 m.); pažymi, kad šis padidėjimas atspindi specifinę EIVT, kaip diplomatinės tarnybos, struktūrą, kuriai būdinga reguliari valstybių narių diplomatinio korpuso ir kitų Sąjungos institucijų darbuotojų rotacija, taip pat stabili personalo politika;

60.pažymi, kad šiuo metu atnaujinamas 2014 m. sprendimas dėl deleguotųjų nacionalinių ekspertų, o peržiūrėtas tekstas turi būti paskelbtas 2025 m.; pažymi, kad EIVT tęsė savo stažuočių programas ir 2024 m. būstinėje priėmė 62 Mėlynosios knygos stažuočių programos stažuotojus, o 106 Sąjungos delegacijose – 566 stažuotojus; pažymi, kad 531 stažuotojui iš pastarosios kategorijos darbo užmokestį mokėjo EIVT arba kitos institucijos, o 35 studentams, kuriems nebuvo mokamos stažuotės stipendijos, stažuotė buvo privaloma pagal jų akademinę programą; taip pat pažymi, kad EIVT taip pat tęsė septintąjį 2023–2025 m. jaunesniųjų specialistų delegacijose programos etapą, kai Sąjungos delegacijose buvo 67 jaunesnieji specialistai;

61.pažymi, kad 2024 m. EIVT toliau stiprino saugią, pagarbią ir etišką darbo aplinką; palankiai vertina tai, kad išplėstos galimybės dalyvauti privalomuose e. mokymuose apie pagarbą ir orumą darbe, per kuriuos mokoma atpažinti priekabiavimą ir spręsti su juo susijusias problemas, ir 2024 m. mokymus baigė 1 900 darbuotojų; palankiai vertina tai, kad 2024 m. 57 proc. vadovų dalyvavo panašiuose privalomuose mokymuose; giria EIVT už tai, kad 2024 m. ji surengė mokymus atsparumo ir traumų valdymo klausimais krizių zonose dirbantiems darbuotojams ir regioninio saugumo pareigūnams; taip pat palankiai vertina tai, kad priimtas sprendimas, kuriuo išplečiama apsauga nuo psichologinio ir seksualinio priekabiavimo Sąjungos delegacijų vietos darbuotojams, kurie dabar gali naudotis EIVT oficialiomis procedūromis įtarimų priekabiavimu atveju;

62.su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių 2024 m. ėmėsi EIVT pagal savo 2023–2025 m. įvairovės ir įtraukties darbotvarkę, visų pirma tikslinius veiksmus, susijusius su lytimi, etnine kilme, negalia, amžiumi ir LGBTIQ+ grupėmis; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad EIVT į mokymus įtraukė įvairovės ir įtraukties temas, teikė informaciją LGBTIQ+ darbuotojams apie teisinę ir kultūrinę padėtį paskyrimo šalyse ir sustiprino savo pastangas darbuotojų įvairovės srityje; taip pat giria EIVT už tai, kad ji atnaujino savo veiksmų negalios srityje gaires, atliko apklausą negalios klausimais, parengė informacijos apie prieinamumą suvestines Sąjungos delegacijoms, atliko savo interneto svetainės prieinamumo vertinimą ir teikė finansinę paramą nemedicininėms išlaidoms 26 darbuotojams, turintiems vaikų su negalia; ragina EIVT toliau reguliariai rengti vadovaujančio ir nevadovaujančio personalo mokymus įvairovės, lygybės, įtraukties ir priklausymo klausimais;

63.remdamasis klausimynu pažymi, kad 2024 m. EIVT gavo 16 pagalbos prašymų dėl įtariamo psichologinio priekabiavimo, įskaitant kelis prašymus, susijusius su tuo pačiu darbuotoju, dėl kurių buvo pradėti keturi administraciniai tyrimai, ir kad vienas įtariamas atvejis, susijęs su Komisijos darbuotoju, buvo perduotas kompetentingai Komisijos institucijai; pažymi, kad taip pat pradėtos keturios oficialios procedūros dėl vietos darbuotojų Sąjungos delegacijoje, tačiau nerasta jokių prima facie įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pradėti administracinį tyrimą; pažymi, kad per metus buvo ištirti šeši atvejai ir kad prireikus buvo taikomos drausminės arba taisomosios priemonės, įskaitant drausmines sankcijas dviem atvejais ir nedrausminį įspėjimą kitu atveju;

64.remdamasis klausimynu pažymi, kad pagal Komisijos Medicinos tarnybos taikomą apibrėžtį ilgalaikės laikinojo nedarbingumo atostogos reiškia nebuvimą darbe ilgiau kaip 20 dienų iš eilės; pažymi, kad 2023 m. 323 darbuotojai buvo išėję ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų, kurių vidutinė trukmė buvo 83 dienos, o 2024 m. šis skaičius padidėjo iki 338 darbuotojų, vidutinė trukmė sumažėjo iki 77 dienų; taip pat pažymi, kad, nors tikslus perdegimo atvejų skaičius nežinomas, didelė laikinojo nedarbingumo atostogų dalis 2024 m. buvo susijusi su psichikos sveikatos problemomis, pvz., depresija ir perdegimu; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti psichikos sveikatos strategiją, siekiant sukurti struktūrizuotą ir tvarią sistemą, skirtą psichikos sveikatos problemoms darbo vietoje spręsti, įskaitant perdegimo prevenciją ir reintegraciją į darbą; ragina EIVT taip pat sukurti oficialų darbo krūvio vertinimo mechanizmą;

65.remdamasis EIVT 2024 m. ataskaita, džiaugdamasis pažymi, kad 2024 m. buvo atnaujintos veiksmų negalios srityje gairės ir 2025 m. buvo priimtas naujas sprendimas išplėsti EIVT nuostatas, pvz., dėl tinkamų sąlygų sudarymo kolegoms su negalia, įtraukiant vietos darbuotojus Sąjungos delegacijose;

66.susirūpinęs atkreipia dėmesį į 2025 m. pradėtą Europos prokuratūros tyrimą dėl galimo sukčiavimo vykdant viešuosius pirkimus, korupcijos, interesų konfliktų ir profesinės paslapties pažeidimo atvejo, kadangi esama didelių įtarimų dėl vykstant konkurso procedūrai, susijusiai su bandomojo projekto dėl ES diplomatijos akademijos sukūrimo įgyvendinimu, padarytų konkurencijos taisyklių pažeidimų, susijusių su 2021–2022 m. laikotarpiu EIVT paskirta sutartimi Europos kolegijai dėl devynių mėnesių mokymo programos; pabrėžia, kad ES diplomatijos akademijos sukūrimas yra strateginis žingsnis stiprinant Sąjungos diplomatinius pajėgumus ir plėtojant tikrą Europos diplomatinę kultūrą; pažymi, kad atliekant tyrimą daugiausia dėmesio skiriama tam, ar Europos kolegija ir (arba) jos atstovai buvo iš anksto informuoti apie konkurso procedūros atrankos kriterijus ir turėjo pakankamai priežasčių manyti, kad jiems bus skirta sutartis dėl projekto įgyvendinimo, prieš EIVT oficialiai paskelbiant pranešimą apie konkursą; taip pat pažymi, kad po reidų EIVT ir Europos kolegijoje Belgijos policija 2025 m. gruodžio mėn. sulaikė ir vėliau paleido kelis įtariamuosius, t. y. buvusią Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, kuri tuo metu buvo Europos kolegijos rektorė ir ES diplomatijos akademijos direktorė, taip pat tuometinį Komisijos Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Persijos įlankos reikalų generalinio direktorato generalinį direktorių ir buvusį EIVT generalinį sekretorių; susirūpinęs pažymi, kad Europos kolegijos rektorė ir ES diplomatijos akademijos direktorė atsistatydino vykstant tyrimui, susijusiam su viešųjų pirkimų pažeidimais ir ES diplomatijos akademija; pažymi, kad tokia padėtis, kai viešasis konkursas galėjo būti rengiamas aukštojo mokslo institucijos naudai, gali pakenkti pasitikėjimui Sąjungos institucijomis, nes įtarimai dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gali sukelti abejonių dėl skaidrumo, sąžiningumo ir vienodo požiūrio į kandidatus; vis dėlto supranta, kad su Europos prokuratūros tyrimais susijusiems faktams taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės ir jie negali būti atskleisti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir pabrėžia, kad prieš užbaigiant teisminį procesą neturėtų būti daromos jokios išvados; palankiai vertina tai, kad EIVT įsipareigojo pateikti atitinkamus dokumentus, kai tik bus užbaigti teisminiai tyrimai; prašo, kad visi įtarimai dėl sukčiavimo būtų tinkamai ištirti visapusiškai bendradarbiaujant EIVT; reikalauja, kad EIVT, nedarydama poveikio vykdomiems tyrimams, sistemiškai pasimokytų iš šio atvejo, kad galėtų garantuoti, kad tokie atvejai ateityje nepasikartos; prašo atitinkamai informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tolesnę eigą; pažymi, kad pagal dotacijos susitarimą, kuriuo Europos kolegijai pavedama remti ES diplomatijos akademiją, kolegija privalo pateikti išlaidų tikrinimo ataskaitą kartu su savo galutine ataskaita, kurią rengia išorės auditorius, ir ji turi būti pateikta netrukus 2024 m., užtikrinant visišką skaidrumą dėl 1,8 mln. EUR, išleistų 2022–2024 m.; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. gruodžio mėn. pabaigoje EIVT pradėjo Tarybos sprendimo (BUSP) 2024/1472 2024 m. gegužės 21 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2024/1472, dėl Europos Sąjungos diplomatijos akademijos (OL L, 2024/1472, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2024/1472/oj)., kuriuo įsteigiama ES diplomatijos akademija, peržiūros procesą, pradėdama nepriklausomą ES diplomatijos akademijos ir Europos kolegijos veiklos įgyvendinant ES diplomatijos akademijos švietimo ir mokymo veiklą išorės vertinimą; ragina EIVT pasidalyti su biudžeto įvykdymą tvirtinančia institucija tiek išlaidų tikrinimo ataskaita, tiek išorės vertinimu, kad būtų užtikrinta atskaitomybė ir skaidrumas; ragina EIVT pateikti Parlamentui išsamią informaciją apie Vidaus audito tarnybos rekomendacijų, susijusių su viešaisiais pirkimais, įgyvendinimą; prašo EIVT paskelbti 2024 m. įsteigtos darbo grupės išvadas ir rekomendacijas, siekiant stiprinti viešųjų pirkimų procesus, kad būtų galima vykdyti viešą jų įgyvendinimo kontrolę ir sudaryti sąlygas kitoms Sąjungos institucijoms pasinaudoti EIVT įgyta patirtimi tobulinant viešųjų pirkimų procedūras; be to, atkreipia dėmesį į 2025 m. gruodžio 18 d. ES diplomatijos akademijos iniciatyvinio komiteto posėdyje priimtą sprendimą prašyti Europos kolegijos užtikrinti skaidrų ir konkurencingą įdarbinimo procesą, grindžiamą pranešimo apie laisvą darbo vietą paskelbimu, siekiant paskirti naują ES diplomatijos akademijos direktorių; palankiai vertina tai, kad valdymo komitetas taip pat paprašė, kad ES diplomatijos akademijos direktoriaus pareigos būtų atskirtos nuo Europos kolegijos rektoriaus pareigų; pabrėžia, kad reikia budrios ir veiksmingos parlamentinės priežiūros, kad būtų užtikrintas viešųjų pirkimų sąžiningumas, etikos standartai ir Sąjungos finansinių interesų bei reputacijos apsauga; pakartoja, kad skaidrumas ir patikimas finansų valdymas naudojant Sąjungos viešąsias lėšas turi išlikti pagrindiniu visų Sąjungos institucijų ir įstaigų, įskaitant EIVT, principu ir kad šis principas yra kertinis akmuo siekiant išlaikyti piliečių pasitikėjimą Sąjungos išorės veiksmais; mano, kad Europos prokuratūros tyrimas neturėtų būti naudojamas siekiant pakenkti ES diplomatijos akademijos, kurios pridėtinė vertė turi būti visapusiškai pripažinta, vaidmeniui, visų pirma atsižvelgiant į nuolat teigiamus dalyvių ir valstybių narių atsiliepimus;

67.atkreipia dėmesį į EIVT ataskaitas, kuriose nurodoma, kad pirmaisiais ištisais 2023 m. kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimo metais buvo sukurta patikimesnė ir nuoseklesnė kovos su sukčiavimu struktūra, padedanti stiprinti bendrą institucijos vientisumą ir skaidrumą; pažymi, kad ši strategija buvo įgyvendinta rengiant sustiprintus informuotumo apie sukčiavimą mokymus ir prevencijos priemones, kurie būtų geriau suderinti atsižvelgiant į konkrečias įvairių darbuotojų grupių pareigas būstinėje ir delegacijose, platinant vidaus gaires ir stiprinant saugius pranešimų teikimo kanalus; pažymi, kad, vykdant Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimo veiksmus ir siekiant parengti kartu su EIVT parengti bendrą etikos ir kovos su sukčiavimu mokymo planą, EIVT darbuotojai turi galimybę pasinaudoti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) parengta mokymosi kovos su sukčiavimu srityje programa; palankiai vertina tai, kad per privalomus kursus „Etika ir sąžiningumas“ ir „Kovos su priekabiavimu politika“ toliau propaguojami 16 profesinio elgesio principų;

68.remdamasis klausimynu pažymi, kad 2024 m. EIVT užregistravo du informavimo apie pažeidimus atvejus; pažymi, kad OLAF išnagrinėjo abu atvejus ir, atlikusi tyrimą arba atrankos etapu, baigė juos nagrinėti nepateikdama rekomendacijų; remdamasis EIVT 2024 m. ataskaita, su pasitenkinimu pažymi, kad EIVT pradėjo rengti savo informavimo apie pažeidimus politiką; prašo informuoti Parlamentą apie šioje srityje padarytą pažangą; primygtinai reikalauja, kad EIVT informavimo apie pažeidimus sistema apimtų konfidencialius pranešimus, visų kategorijų darbuotojų, įskaitant vietos darbuotojus, apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų ir metines anonimizuotas ataskaitas apie atvejus ir rezultatus;

69.remdamasis klausimynu pažymi, kad 2024 m. EIVT užregistravo tris interesų konfliktų deklaracijas; pažymi, kad dviem atvejais, susijusiais su viešųjų pirkimų procedūromis, buvo nustatyta ir sumažinta galima interesų konflikto rizika, atleidžiant atitinkamus darbuotojus nuo kai kurių su viešaisiais pirkimais susijusių pareigų; taip pat pažymi, kad trečiuoju atveju, susijusiu su išlaidų kompensavimu, interesų konflikto nenustatyta, nes darbuotojas, apskaičiuodamas kompensaciją, neatliko jokio diskrecinio vaidmens; pažymi, kad EIVT gavo 16 pranešimų apie veiklą po tarnybos, iš jų penki buvo susiję su persikėlimu į privatųjį sektorių, ir uždraudė du „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus, tačiau netaikė veiklos pertraukos laikotarpių buvusiems darbuotojams;

70.pažymi, kad 2024 m. OLAF buvo perduota 11 įtariamų atvejų, iš kurių 7 buvo atmesti atrankos etape, o vienas baigtas nagrinėti nepateikiant rekomendacijų; taip pat pažymi, kad tebetiriami 3 atvejai – dėl galimų nusižengimų ar pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūromis, sutarčių vykdymu ir žmogiškųjų išteklių klausimais; taip pat pažymi, kad iš 13 OLAF tyrimų, pradėtų 2023 m. ir susijusių su EIVT, vis dar nagrinėjama dešimt atvejų, iš kurių vienas yra susijęs su Sąjungos delegacijos Siera Leonėje padaryta išlyga dėl įtarimų sukčiavimu, susijusiu su tos Sąjungos delegacijos administraciniu biudžetu; ragina EIVT ir toliau visapusiškai įsipareigoti glaudžiai bendradarbiauti su OLAF dėl nagrinėjamų atvejų ir imtis tolesnių veiksmų dėl visų dar neįgyvendintų OLAF rekomendacijų;

71.pažymi, kad 2024 m. EIVT išnagrinėjo 19 Europos ombudsmeno tyrimų, iš kurių dešimt buvo susiję su administraciniais klausimais (įskaitant pavėluotus atsakymus), penki – su galimybe susipažinti su dokumentais ir keturi – su žmogiškųjų išteklių klausimais, be to, buvo pateikti keli neoficialūs prašymai pateikti informaciją, daugiausia apie komandiruotes, operacijas ir galimybę susipažinti su dokumentais; su pasitenkinimu pažymi, kad Europos ombudsmenė nė viename iš 2024 m. pradėtų ir užbaigtų tyrimų nenustatė netinkamo administravimo atvejų;

72.apgailestauja dėl to, kad EIVT neatliko tinkamų bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis įgyvendinimo peržiūrų, įskaitant jų sąlygų ir nuostatų dėl žmogaus teisių laikymosi vertinimą; pabrėžia, kad šis trūkumas ypač akivaizdus kalbant apie Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą (PDBS) su Kuba, nes, praėjus dešimčiai metų nuo jo pasirašymo, nesėkmė patirta visose srityse, pradedant pagarba žmogaus teisėms, įskaitant daugiau kaip tūkstančio politinių kalinių įkalinimą iki 2025 m. pabaigos, ir baigiant žalingu Havanos poveikiu Europos saugumui, įskaitant glaudų politinį ir karinį bendradarbiavimą su Maskvos ir Minsko režimais, ir tai visų pirma matyti iš to, kad kubiečiai sudaro didžiausią samdinių grupę, remiančią Rusijos pajėgas joms vykdant agresiją prieš Ukrainą, ir dalyvauja sabotažo veiksmuose ES teritorijoje, kaip neseniai įrodyta Lietuvoje; pažymi, kad, nepaisant akivaizdžių daugelio minėto susitarimo nuostatų pažeidimų, nei sustabdymo, nei nutraukimo sąlygos nebuvo aktyvuotos, o Sąjungos finansiniai ištekliai ir toliau buvo nukreipiami į Kubą, kur komunistinis režimas kontroliuoja visą ekonomiką, netinkamai naudoja šias lėšas ir įgyja politinį teisėtumą dėl vykdomo bendradarbiavimo pagal Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą; mano, kad tokie režimai neturi toliau naudotis privilegijuotu bendradarbiavimu su Europos Sąjunga ir kad Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai neturi būti naudojami tokiems režimams; todėl ragina pradėti taikyti susitarimo 86 straipsnį ir jį nutraukti; ragina Audito Rūmus skubiai išnagrinėti visą Sąjungos paramą, suteiktą Kubai nuo 2016 m.;

73.pažymi, kad Komisijos pirmininkės pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė, kaip Komisijos pirmininkės pavaduotoja, privalo laikytis Skaidrumo registro taisyklių; pabrėžia, kad, nors EIVT nėra institucija, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnyje, ir neatlieka tiesioginio vaidmens rengiant Sąjungos teisės aktus, ji vis dėlto atlieka svarbų vaidmenį Sąjungos teisėje, priimant sprendimus dėl sankcijų ir derybų dėl tarptautinių prekybos susitarimų, kurie turi didelį reguliavimo poveikį; ragina EIVT priimti vidaus skaidrumo priemones, atitinkančias Skaidrumo registro standartus, ir, be kita ko, aktyviai skelbti apie atitinkamų aukščiausiųjų vadovų aukšto lygio susitikimus, kai tai nekenkia EIVT saugumo požiūriu jautriai diplomatijai; remdamasis ataskaita dėl tolesnių veiksmų su pasitenkinimu pažymi, kad Komisijos pirmininkės pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai inicijavo platesnę diskusiją dėl šio klausimo sprendimo išorės aspekto srityje, ir rekomendacijos turėtų būti pateiktos iki 2025 m. pabaigos; ragina EIVT nuolat informuoti Parlamentą apie šioje srityje padarytą pažangą;

74.remdamasis klausimynu pažymi, kad su IT susijusios išlaidos, įskaitant projektus, įrangą ir kibernetinį saugumą, sumažėjo 6,1 proc. – nuo 26,04 mln. EUR 2023 m. iki 24,45 mln. EUR 2024 m.; pažymi, kad 2024 m. IT išlaidos būstinei padidėjo 37,2 proc., daugiausia dėl didelių investicijų, kuriomis remiamas EIVT taikomųjų programų perkėlimas, o išlaidos Sąjungos delegacijose buvo gerokai sumažintos po didelių investicijų į aparatinės įrangos atnaujinimą ir junglumą Sąjungos delegacijose 2023 m.;

75.primena, kad 2023 m. EIVT pradėjo teikti prieglobą savo dirbtinio intelekto (DI) aplinkai ir ją valdyti, ir tai sudarė sąlygas parengti koncepcijos pagrindimus, pvz., informacinius pranešimus, posėdžių protokolus ir DI asistentą; palankiai vertina tai, kad 2024 m. priimta EIVT DI strategija, kuria skatinamas į žmogų orientuotas DI pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/1689 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828, (Dirbtinio intelekto aktas) (OL L, 2024/1689, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj)., užtikrinant etiškas ir patikimas sistemas ir gaires dėl trečiųjų šalių generatyvinio DI naudojimo; palankiai vertina tai, kad EIVT išplėtė bendradarbiavimo ir į dokumentus orientuotą platformą („HIVE“), įtraukdama išorės naudotojus, pvz., iš valstybių narių, ir valdymo sistemą („HR HUB“), skirtą vietos darbuotojams Sąjungos delegacijose;

76.pabrėžia, kad dirbtinio intelekto priemonių naudojimas vykdant išorės veiksmus turi būti papildytas griežtomis duomenų apsaugos, pagrindinių teisių, skaidrumo ir žmogaus vykdomos priežiūros apsaugos priemonėmis, be kita ko, Sąjungos delegacijose ir bendradarbiaujant su trečiųjų valstybių partneriais; ragina reguliariai teikti Parlamentui EIVT dirbtinio intelekto strategijos įgyvendinimo ataskaitas;

77.giria EIVT už jos veiksmus, kuriais siekiama stiprinti kibernetinio saugumo parengtį rengiant reguliarius saugumo informacinius susirinkimus, kuriuose dalyvautų įvairūs darbuotojai ir susiję subjektai, taip pat mokymo sesijas, rengiamas įvairių naudotojų grupių, įskaitant regioninius saugumo pareigūnus ir Sąjungos delegacijų saugumo koordinatorius, prašymu, ir duomenų viliojimo pratybas; ragina EIVT visiems darbuotojams rengti privalomus kibernetiniam saugumui skirtus mokymus; remdamasis klausimynu, su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į priemones, pvz., EIVT saugumo operacijų centrą, kuriomis naudodamasi EIVT gali tikruoju laiku stebėti kibernetines grėsmes ir nustatyti saugumo spragas;

78.giria EIVT už skaitmenines priemones ir sistemas, kurias ji naudoja kovodama su FIMI, pvz., keitimosi informacija apie FIMI ir jos analizės centrą arba skubaus įspėjimo sistemą; remdamasis klausimynu taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pradėtas visoms Sąjungos institucijoms prieinamas e. mokymosi kursas kovos su dezinformacija klausimais ir užbaigtas BSGP kovos su dezinformacija vadovas, skirtas vietos darbuotojams Sąjungos karinėse ir civilinėse misijose remti; palankiai vertina šiuo metu plėtojamą informuotumo didinimo iniciatyvą „EUvsDisinfo“ ir pabrėžia, kad svarbu toliau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant veiksmingiau kovoti su hibridinėmis grėsmėmis vietoje;

79.remdamasis klausimynu ir EIVT 2024 m. ataskaita pažymi, kad EIVT nustatė apie 27 000 įspėjimų, iš kurių 348 turėjo būti toliau tiriami; pažymi, kad 57 iš pastarųjų buvo patvirtinti kaip išpuoliai, o 5 turėjo didelį poveikį EIVT operacijoms; su pasitenkinimu pažymi, kad EIVT nustatė išpuolių vykdytojų taktiką, metodus ir procedūras ir pasinaudojo šia analize, kad sustiprintų savo atsakomąsias priemones; prašo paaiškinti, kokiu mastu šie išpuoliai paveikė institucijos veiklą;

80.pažymi, kad 2024 m. EIVT turėjo pasaulinį tinklą, kurį sudarė 328 Sąjungos delegacijų pastatai, naudojami kaip biurai ir delegacijų vadovų rezidencijos, ir trys biurų pastatai būstinėje Briuselyje; pažymi, kad iki 2024 m. pabaigos EIVT vykdė veiklą trijuose pastatuose Briuselyje, kurių bendras paviršiaus plotas – 87 506 m², ir naudojosi 175 biurų pastatais Sąjungos delegacijoms trečiosiose šalyse, t. y. 287 000 m² ploto; taip pat pažymi, kad 23 proc. šių Sąjungos delegacijų patalpų priklausė Sąjungai, o likę 77 proc. buvo išnuomoti; remdamasis klausimynu, susirūpinęs atkreipia dėmesį į išteklių trūkumą, dėl kurio ribojamas EIVT pastatų politikos įgyvendinimas, kadangi EIVT reikėtų daugiau infrastruktūros ekspertų, kad būtų padidinti jos pajėgumai vykdyti nekilnojamojo turto projektus;

81.pažymi, kad EIVT dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą išsaugoti 145 Sąjungos delegacijų tinklą ir sustiprinti vienos delegacijos principą; pažymi, kad vykdant modernizavimą siekiama padidinti veiksmingumą ir suderinti tinklą su Sąjungos prioritetais, kartu sprendžiant biudžeto apribojimų klausimą; pabrėžia, kad, kol finansinės sąlygos pagerės, bus toliau taikomos griežtos taupymo priemonės, vyks diskusijos su Komisija dėl išlaidų pasidalijimo ir bus toliau tikslingai stiprinamos pagrindinės Sąjungos delegacijos; ragina EIVT atlikti periodinį darbo krūvio vertinimą ir parengti personalo poreikių delegacijose metodiką, atsižvelgiant į rizikos lygį ir įgaliojimų išplėtimą, siekiant užkirsti kelią perdegimui ir pagerinti darbuotojų išlaikymą; reiškia susirūpinimą dėl plano naujai diferencijuoti kategorijas ir išteklius delegacijose; apgailestauja dėl to, kad sumažinus kai kurių Sąjungos delegacijų mastą ir darbuotojų skaičių, pereinant nuo pradinio dėmesio paramai vystymuisi ir ekonominiam bendradarbiavimui prie tam tikrų strateginių interesų, kyla pavojus, kad bus pakenkta Sąjungos operatyvinei veiklai ir vaidmeniui trečiosiose šalyse, taip pat EIVT gebėjimui vykdyti savo įgaliojimus ir ginti Sąjungos vertybes, visų pirma kalbant apie Sąjungos santykius su globaliaisiais Pietumis ir pietinėmis kaimyninėmis šalimis; ragina EIVT išlaikyti savo esminį vaidmenį ir strateginį prioritetą Viduržemio jūros regione, remiantis išsamiu Sąjungos geopolitinių iššūkių vertinimu, taip pat toliau tęsti vykdomą bendradarbiavimą su rytinėmis kaimyninėmis šalimis;

82.pakartoja, kad dėl biudžeto apribojimų gali būti uždaryta pernelyg daug Sąjungos ambasadų ir atidėtas saugumo įrangos diegimas keliose Sąjungos delegacijose, ir tai mažintų EIVT gebėjimą vykdyti savo įgaliojimus, ginti Sąjungos vertybes ir užtikrinti tinkamą rūpestingumo pareigos visų Sąjungos delegacijų darbuotojų atžvilgiu vykdymą; primygtinai ragina valstybes nares skirti pakankamą finansavimą EIVT ir Komisijai, siekiant užtikrinti, kad nenukentėtų Sąjungos delegacijų tinklas – jos veiklos pasauliniu mastu ženklas;

83.ragina EIVT stiprinti praktinio koordinavimo su valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis trečiosiose šalyse mechanizmus, be kita ko, pasitelkiant bendras tarnybas, sudarant bendrus logistinius susitarimus ir aktyviau dalijantis informacija, siekiant kuo labiau padidinti veiksmingumą ir užtikrinti optimalų Sąjungos ir nacionalinių išteklių naudojimą;

84.remdamasis klausimynu pažymi, kad 2024 m. EIVT toliau įgyvendino savo bendradarbiavimo erdvės ir naujų darbo būdų politiką, įskaitant Sąjungos masto savo būstinės ir delegacijų įvaizdžio kūrimą; pabrėžia, kad pagal šią koncepciją atskiri biurai pakeičiami daugiafunkcinėmis erdvėmis, siekiant padidinti patalpų naudojimo efektyvumą, remti komandinį darbą ir sumažinti poveikį aplinkai; taip pat pažymi, kad šie projektai aptariami su darbuotojų atstovais per EIVT personalo komitetą ir kad buvo pradėta speciali darbuotojų apklausa dėl pastato Belmont;

85.remdamasis EIVT 2024 m. ataskaita pažymi, kad EIVT sėkmingai pasiekė savo pagrindinius 2024 m. nekilnojamojo turto prioritetus, be kita ko, užbaigė pastato NEO atnaujinimą, perkėlė krizių valdymo ir žvalgybos padalinius į saugesnę ir efektyviau energiją vartojančią vietą ir padarė didelę pažangą renovuodama pastatą Schuman;

86.remdamasis klausimynu pažymi, kad dėl sumažėjusio saugumo lygio pasaulyje EIVT 2024 m. turėjo sustiprinti saugumo struktūras; palankiai vertina tai, kad 2025 m. biudžetas padidintas 10 mln. EUR siekiant stiprinti saugumo infrastruktūrą Sąjungos delegacijose; atkreipia dėmesį į EIVT tikslą maždaug 15 proc. sumažinti Sąjungos delegacijų, kurios nesilaiko saugumo standartų, skaičių įrengiant naują įrangą ir pakeičiant pasenusias sistemas;

87.remdamasis EIVT 2024 m. ataskaita pažymi, kad iki 2024 m. pabaigos susitarimų dėl bendrai naudojamų patalpų skaičius padidėjo iki 137 (45 susitarimai su valstybėmis narėmis ir šalimis partnerėmis ir 92 susitarimai su kitais Sąjungos partneriais); pažymi, kad bendrai naudojamų patalpų skaičius sparčiai augo – per pastaruosius šešerius metus jis išaugo daugiau nei dvigubai, o skaičiuojant nuo 2011 m. – daugiau nei šešis kartus; pabrėžia, kad šiuo metu bendrai naudojamos patalpos sudaro 8 proc. Sąjungos delegacijų biuro patalpų ir jose veikia 80 Sąjungos delegacijų, o tvarumo principai nuosekliai taikomi visose bendrose darbo aplinkose;

88.palankiai vertina tai, kad EIVT daug dėmesio skiria tam, kad jos pastatai būtų prieinami asmenims su negalia ir riboto judumo asmenims; remdamasis klausimynu pažymi, kad 2024 m. buvo reguliariai rengiami susitikimai su EIVT nekilnojamojo turto padaliniu, saugumo padaliniu ir kitomis Komisijos tarnybomis, siekiant, be kita ko, keistis geriausia praktika, susijusia su pastatų prieinamumu ir evakuacija;

89.atkreipia dėmesį į 2024 m. EIVT energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos iniciatyvas, įskaitant LED lempų keitimą ir renovaciją pagal naujų darbo metodų koncepciją pastate Schuman, vandens ir šildymo vamzdžių izoliaciją, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų optimizavimą ir standartizuotus temperatūros nuostačius; atkreipia dėmesį į laipsnišką centrinių atliekų rūšiavimo punktų įrengimą pastate Schuman ir tai, kad jie visiškai įrengti pastatuose Belmont ir NEO, taip pat į vykdomas energijos taupymo priemones; pripažįsta, kad perkama 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija (1 569 mln. EUR) ir vietoje pagaminama 22 286 kWh saulės energijos, o pastato Schuman priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planas iki 2050 m. apima trumpalaikes valdymo ir izoliacijos priemones ir ilgalaikius atnaujinimus, pvz., fotovoltinius įrenginius ir dujinio šildymo pakeitimą šilumos siurbliais;

90.atkreipia dėmesį į pirmąjį išsamų EIVT 2024 m. anglies pėdsako vertinimą, susijusį su aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) registracija; pažymi, kad tas vertinimas apėmė būstinės pastatus ir centralizuotai valdomą veiklą, kurios metu išmetami 3 lygio išmetamieji teršalai, ir parodė nulinį rinka grindžiamą 2 lygio išmetamųjų teršalų kiekį dėl 100 proc. atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos pirkimo, taršos anglies dioksidu intensyvumo sumažėjimą nuo 4,6 t CO2e/etato ekvivalentui 2019 m. iki 3,4 t CO2e/etato ekvivalentui 2024 m. (–28 proc.), o pėdsakas apima maždaug 20 proc. 1 lygio ir 80 proc. 3 lygio išmetamųjų teršalų;

91.palankiai vertina tvirtesnį EIVT įsipareigojimą siekti tvaraus judumo, be kita ko, 2024 m. pabaigoje priimtą naują būstinės važinėjimo į darbą politiką, pagal kurią viešojo transporto išlaidų kompensavimas nuo 2025 m. sausio mėn. padidinamas iki 90 proc.; pripažįsta, kad įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti poveikį aplinkai, 2024 m. 64 proc. kelionių lėktuvu atstumo nukeliauta ekonomine klase (viršijant EMAS tikslą – 60 proc. iki 2030 m.), siekiama teikti pirmenybę trumpoms kelionėms geležinkeliais, planuojama darbuotojų, važinėjančių į darbą automobiliu, skaičių sumažinti nuo 17 proc. 2024 m. iki 13 proc. 2027 m. ir skatinti važiavimo dviračiu ir vaikščiojimo iniciatyvas gerinant infrastruktūrą ir rengiant informuotumo didinimo kampanijas;

92.palankiai vertina tai, kad tvarumo aspektai yra įtraukti į viešuosius pirkimus taikant žaliųjų viešųjų pirkimų nuostatas konkursų šablonuose; pažymi, kad 2024 m. į 38 proc. didelės vertės būstinių sutarčių ir 87 proc. viešųjų pirkimų šablonų buvo įtrauktos žaliųjų viešųjų pirkimų sąlygos; su pasitenkinimu pažymi, kad Sąjungos delegacijos taikė žaliuosius kriterijus vykdydamos transporto priemonių, IT įrangos ir valymo paslaugų viešuosius pirkimus, o 2025 m. planuojama dėti daugiau pastangų, įskaitant specialų žaliųjų viešųjų pirkimų informacijos centrą Sąjungos delegacijoms platformoje HIVE; pažymi, kad 2024 m. surengta 16 didelės vertės konkursų, kuriuose nustatyti aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, ir pasirašytos 6 sutartys, susijusios su žaliaisiais viešaisiais pirkimais;

93.remdamasis klausimynu pažymi, kad EIVT toliau glaudžiai bendradarbiavo su OLAF ir atitinkamais Komisijos generaliniais direktoratais įgyvendindama Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją, visų pirma plėtodama bendrus mokymus ir bendrą kovos su sukčiavimu mokymo trajektoriją, taip pat imdamasi tikslinių veiksmų, kad būtų pašalinta konkreti sukčiavimo rizika Sąjungos delegacijose; su pasitenkinimu pažymi, kad EIVT sustiprino savo veiklos sistemą 2024 m. birželio mėn. pasirašydama darbo susitarimus su Europos prokuratūra;

94.primena, kad 2023 m. Parlamentas, Taryba ir EIVT surengė technines diskusijas dėl 2002 m. Parlamento ir Tarybos institucinio susitarimo bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pakeitimo; remdamasis ataskaita dėl tolesnių veiksmų susirūpinęs pažymi, kad 2024 m. dėl Europos Parlamento rinkimų ir naujos Komisijos skyrimo proceso svarstant šį klausimą neįvyko jokių pokyčių;

95.primena, kad pagal Sutartis Sąjungos išorės veiksmais ir EIVT veikla siekiama remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių diplomatinius veiksmus; pabrėžia glaudaus bendradarbiavimo svarbą siekiant išvengti neveiksmingumo;

96.palankiai vertina tai, kad EIVT komunikacijos veiksmai koordinuojami ir derinami su kitomis institucijomis per ES komunikacijos direktorių tinklą, tarpinstitucines platformas su Parlamentu, Komisija ir RELEX pogrupiu kultūros paveldo apsaugos ir tarptautinių kultūrinių ryšių klausimais;

97.remdamasis klausimynu pažymi, kad EIVT skyrė 1 745 000 EUR ir juos papildė 107 968,67 EUR C5 asignavimais viešajai informacijai ir renginiams, ir 2024 m. įvykdymo lygis buvo 99,70 proc.; pabrėžia, kad šiuo finansavimu buvo remiami skaitmeninių paslaugų, komunikacijos ir grafikos produktų viešieji pirkimai ir viešųjų renginių, pvz., Europos dienos, organizavimas; taip pat pažymi, kad iš biudžeto taip pat buvo finansuojamas internetinio turinio kūrimas ir sklaida, organizacijos socialinės žiniasklaidos paskyrų valdymas ir parama Sąjungos delegacijoms stiprinant jų skaitmeninę veiklą;

98.remdamasis klausimynu ir EIVT 2024 m. ataskaita pažymi, kad EIVT gerokai išplėtė savo strateginę komunikaciją, visuomenės informavimo veiklą ir kultūrinę diplomatiją, derindama pasaulines skaitmenines kampanijas, svarbius viešus renginius ir sustiprindama tarptautinių kultūrinių ryšių veiklą; pažymi, kad skaitmeninės kampanijos pasiekė plačią auditoriją ir jomis buvo propaguojami pagrindiniai Sąjungos prioritetai, įskaitant žmogaus teises, klimato politikos veiksmus ir paramą Ukrainai, o inovatyvūs formatai padėjo įtraukti jaunesnio amžiaus asmenis; pažymi, kad vieši renginiai, pvz., Europos diena – atvirų durų diena ir EIVT lankytojų programa, padeda geriau suprasti Sąjungos politiką; pabrėžia, kad EIVT padarė pažangą įgyvendindama kultūros iniciatyvas, įskaitant muziejų bendradarbiavimo dialogą su Afrika, praktinius seminarus kultūros įvairovės klausimais ir kultūros paveldui skirtą konferenciją, organizuotą kartu su rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančia valstybe nare, taip pat sykiu rengė pavyzdinius projektus, pvz., susijusius su Sąjungos dalyvavimu parodoje EXPO Osakoje;

99.ragina tęsti komunikacijos su trečiųjų šalių piliečiais Sąjungos politikos klausimais stiprinimo procesą, taip pat dėti daugiau koordinavimo pastangų, kad būtų padidintas Sąjungos finansuojamų projektų matomumas, ypač šalyse kandidatėse, siekiant kovoti su piktybiškai veikiančių subjektų bandymais pakenkti Sąjungos pastangoms; be to, pakartoja savo raginimą Komisijai užtikrinti visapusišką Sąjungos paramos ir investicijų trečiosiose šalyse matomumą ir visuomenės informuotumą apie jas, pateikiant aiškias nuorodas ir Sąjungos vėliavą;

100.remdamasis klausimynu ir EIVT 2024 m. ataskaita pažymi, kad 2024 m. EIVT sustiprino savo strateginį įsipareigojimą dėl Sąjungos duomenų ir skaitmeninio suverenumo, užtikrindama griežtą BDAR atitinkančią socialinės žiniasklaidos praktiką, stiprindama saugumo ir prieigos kontrolę ir mažindama priklausomybę nuo vieno išorės paslaugų teikėjo; pabrėžia, kad platformų įvairinimas, be kita ko, įtraukiant „Bluesky“ ir „Threads“, ir sykiu naudojamos valdymo priemonėmis, kurių priegloba teikiama Sąjungoje, taip pat sistemingi darbuotojų mokymai ir reguliarūs rizikos bei dezinformacijos vertinimai padeda didinti atsparumą ir apsaugoti Sąjungos komunikacijos suverenumą;

101.pažymi, kad EIVT, vykdydama kampaniją „EUvsDisinfo“, pritraukė daugiau kaip 38 mln. naudotojų ir užfiksavo daugiau kaip 18 000 atvejų, ir tai rodo 2024 m. vykdytos Kremliui palankios dezinformacijos mastą ir sisteminį pobūdį.