1.palankiai vertina teigiamą Audito Rūmų nuomonę dėl 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų Europos prokuratūros finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų pajamų ir mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo;

2.pripažįsta Europos prokuratūros svarbą saugant Sąjungos finansinius interesus, ypač Sąjungos biudžetą; primena, kad Parlamentas tvirtai remia Europos prokuratūros įsteigimą, ir labai vertina Europos prokuratūros darbą tiriant nusikaltimus, pavyzdžiui, sukčiavimą, korupciją ir sunkų tarpvalstybinį sukčiavimą PVM, ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos; pakartoja, kad Europos prokuratūra atlieka pagrindinį vaidmenį apsaugant Sąjungos finansinius interesus, ir pabrėžia, kad ji yra Sąjungos kovos su sukčiavimu sistemos ir platesnės valdymo sistemos, grindžiamos sąžiningumu, atskaitomybe, skaidrumu ir patikimu finansų valdymu, kertinis akmuo;

3.pabrėžia išskirtinį Europos prokuratūros, kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios tarnybos, vaidmenį Sąjungos teisėsaugos srityje ir atkreipia dėmesį į tai, kad dėl savo pobūdžio Europos prokuratūra įpareigota tirti visus jos kompetencijai priklausančius klausimus, kai apie juos pranešama; primena, kad, remiantis Europos prokuratūros metine ataskaita, iki 2024 m. pabaigos Europos prokuratūra išnagrinėjo 6 547 pranešimus apie nusikaltimus (56 proc. daugiau nei 2023 m.) ir vykdė 2 666 aktyvius tyrimus (maždaug 38 proc. daugiau nei 2023 m.), kurių apskaičiuota žala siekė 24,8 mlrd. EUR (19,27 mlrd. EUR – 2023 m. ir 14,1 mlrd. EUR – 2022 m.), ir kad teisėjai priėmė nutarimus įšaldyti, kurių vertė siekė 2,42 mlrd. EUR (palyginti su 1,5 mlrd. EUR 2023 m.); pabrėžia, jog nuolat augantys skaičiai patvirtina, kad ištekliai turėtų būti suderinti su veiklos poreikiais siekiant sustiprinti Europos prokuratūros nepriklausomumą; ragina Komisiją nedelsiant skirti reikiamus išteklius, kad Europos prokuratūra galėtų vykdyti savo pareigas ir užtikrinti pažangą bei laiku užbaigti tyrimus, įskaitant tyrimą dėl COVID-19 vakcinos įsigijimo Sąjungoje, kuris buvo pradėtas 2022 m. ir toliau vykdomas pagal konfidencialumo taisykles, viešai neatskleidžiant išsamios informacijos, kad būtų apsaugotas proceso vientisumas; primena, kad skaidrumas turi būti suderintas su nekaltumo prezumpcija ir vykstančių teismo procesų paisymu; ragina Europos prokuratūrą išlaikyti aiškią viešą komunikaciją, kai tai teisiškai leidžiama; pabrėžia, kad žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais, skirtais Europos prokuratūrai didelio sudėtingumo byloms, turinčioms didelį poveikį biudžetui ir reputacijai, turi būti užtikrinama kruopšti tyrimo eiga ir atsakingas informavimas apie jų būklę ir užbaigimą, visapusiškai laikantis teisinių suvaržymų;

4.pažymi, kad bendras galutinis 2024 m. Europos prokuratūrai skirtas biudžetas buvo 76 382 368 EUR, o tai buvo gerokai daugiau nei 2023 m. skirti 65,9 mln. EUR ir 2022 m. 51,2 mln. EUR;

5.atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos biudžeto valdymo institucijos patvirtintas pradinis 2024 m. biudžetas (71 888 321 EUR) buvo 24 % mažesnis nei Europos prokuratūra prašė savo 2024 m. pajamų ir išlaidų sąmatose, nors ir buvo 9 % didesnis nei praėjusiais metais; pažymi, kad 2024 m. buvo priimti du taisomieji biudžetai ir kad 2024 m. vasario mėn. Europos prokuratūros prašymu 2024 m. birželio mėn. biudžetas buvo padidintas 3 600 000 EUR, skiriant finansinius ir žmogiškuosius išteklius padidėjusioms išlaidoms, susijusioms su Lenkijos ir Švedijos dalyvavimu Europos prokuratūros veikloje, padengti; pabrėžia, kad padidinimu turėjo būti padengiamos papildomų Europos deleguotųjų prokurorų, kurie bus paskirti Lenkijoje ir Švedijoje, bei samdomų darbuotojų atlyginimų ir susijusios veiklos išlaidos, tačiau dalis šių papildomų lėšų buvo skirta centrinio biuro darbuotojams, kad jie galėtų pasirengti savarankiškumo IT srityje projektui, kurį lėmė Komisijos paslaugų IT srityje nutraukimas; pažymi, kad antruoju taisomuoju biudžetu 2024 m. lapkričio mėn. asignavimų lygis buvo padidintas 894 047 EUR, remiantis Sąjungos biudžeto valdymo institucijos pasiūlymu, siekiant atsižvelgti į didelį atlyginimų indeksavimą 2024 m., ir kad, kadangi Europos prokuratūra jau buvo skyrusi dalį savo pirmojo taisomojo biudžeto lėšų, siekdama numatyti didesnį nei tikėtasi atlyginimų indeksavimą, antruoju taisomuoju biudžetu papildomai skirti ištekliai buvo perskirstyti su saugumu susijusioms išlaidoms; mano, kad šis pasikartojantis kliovimasis taisomaisiais biudžetais rodo, jog reikia realistiškesnio ex ante biudžeto sudarymo metodo ir ankstesnio bei labiau struktūrizuoto bendradarbiavimo su Europos prokuratūra metinės biudžeto procedūros metu;

6.pažymi, kad 2024 m. pagal Europos prokuratūros finansinių taisyklių 26 straipsnį buvo patvirtinti trys biudžeto asignavimų perkėlimai, kuriais suteikiama galimybė Europos vyriausiajam prokurorui, remiantis administracijos direktoriaus parengtu pasiūlymu, perkelti asignavimus iš vienos antraštinės dalies į kitą neviršijant 10 % asignavimų, skirtų finansiniams metams, ir iš vieno skyriaus į kitą ir kiekviename skyriuje – be apribojimų; pažymi, kad bendra šių perkėlimų grynoji vertė buvo 3,2 mln. EUR, palyginti su 1,2 mln. EUR 2023 m., ir kad tokie perkėlimai buvo reikalingi savarankiškumo IT srityje programos plėtrai, prašomam darbuotojų apsaugos paslaugų sureguliavimui pagal susitarimą dėl paslaugų lygio su Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniu direktoratu ir atlyginimų atnaujinimo pakeitimams, siekiant prisitaikyti prie didesnio nei numatyta atlyginimų indeksavimo, kuris pasiekė 7,2 %, palyginti su pradine biudžeto hipoteze, kad jis bus 3,4 %;

7.pripažįsta, kad dėl Europos prokuratūros veiklos ypatumų, susijusių su nenuspėjamu nustatytų sukčiavimo atvejų skaičiumi ir didele jų įvairove, labai sunku įvertinti su Europos prokuratūros veikla susijusius biudžeto poreikius; suvokia, kad Europos prokuratūra neturi diskrecijos teisės nuspręsti dėl baudžiamojo persekiojimo ir neturi poveikio nacionalinių sistemų, nuo kurių priklauso jos tyrimo veikla, ištekliams ir procesiniams apribojimams; pažymi, kad dėl to, jog nėra fiksuoto ryšio tarp tyrimų skaičiaus ir išlaidų, taip pat neįmanoma pateikti išlaidų prognozės, tačiau primena, kad Sąjungos ištekliai, kuriuos reikia apsaugoti, didėja, o jų panaudojimą reglamentuojančių aktų sudėtingumas apsunkina tyrimus ne tik dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) ir jos beprecedenčio biudžeto vykdymo būdo, bet ir dėl didelės išlaidų apimties; mano, kad šiomis aplinkybėmis reikia papildomai skirti išteklių Europos prokuratūros veiklai finansuoti, ir pakartoja, kad Europos prokuratūrai reikia suteikti pakankamai išteklių, kad ji galėtų tinkamai vykdyti savo įgaliojimus; mano, kad toks nenuspėjamumas galėtų pagrįsti specialaus nenumatytų atvejų biudžeto mechanizmo sukūrimą, nedarant poveikio poreikiui parengti realistišką ex ante biudžetą, atspindintį darbo krūvio tendencijas, kad Europos prokuratūra galėtų veiksmingai reaguoti į staigų darbo krūvio padidėjimą;

8.supranta, kad 2024 m. buvo sunkūs metai Europos prokuratūrai, nes ji turėjo susidoroti su padidėjusiu darbo krūviu 22 dalyvaujančiose valstybėse narėse, valdyti plėtrą įtraukiant Lenkiją ir Švediją ir tuo pačiu metu pasiekti savarankiškumą IT srityje nuo Komisijos; pažymi, kad 2024 m. Europos prokuratūra paprašė 45 etatų savarankiškumui IT srityje užtikrinti, o vėliau – 37 etatų taisomajame biudžete, tačiau abu prašymai buvo atmesti; pažymi, kad būtent dėl papildomų išteklių, skirtų savarankiškumui IT srityje užtikrinti, trūkumo teko perkelti į IT sektorių darbuotojus, kurie iš pradžių buvo skirti operacijoms remti, ir kreiptis į intra muros paslaugų teikėjus; mano, jog tebėra labai svarbu skirti finansavimą siekiant užtikrinti, kad visiškas Europos prokuratūros savarankiškumas IT srityje ir tvirtas kibernetinis saugumas padėtų išvengti veiklos sutrikimų; pabrėžia, kad dėl nuolatinės priklausomybės nuo išorės paslaugų teikėjų ir operatyvinių darbuotojų perkėlimo vykdyti IT užduotis, nes trūksta etatų savarankiškumui IT srityje užtikrinti, kyla pavojus, kad bus pakenkta Europos prokuratūros tyrimo pajėgumams ir ilgalaikiam instituciniam atsparumui; ragina biudžeto valdymo instituciją užtikrinti specialų ir tvarų aprūpinimą darbuotojais Europos prokuratūros skaitmeniniam savarankiškumui užtikrinti, kad būtų apsaugotas tyrimų veiksmingumas ir garantuotas kibernetinis saugumas;

9.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 finansinių metų biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,5 %, viršijo numatytą 95 % veiklos rodiklį ir atitiko ankstesnių metų rodiklius (99,6 % 2023 m. ir 98,1 % 2022 m.); palankiai vertina tai, kad antrus metus iš eilės Europos prokuratūra negrąžino jokių lėšų Sąjungos biudžeto valdymo institucijai, parodydama didelį suteikto biudžeto panaudojimo pajėgumą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m., aktyviau naudojant elektronines sąskaitas faktūras, bendras mokėjimų vykdymo lygis pasiekė 86,4 % galutinio Europos prokuratūros biudžeto, o vidutinis mokėjimo terminas – 16,7 dienos, ir pagerėjo palyginti su ankstesniais metais (2023 m. įvykdymo lygis buvo 85,3 %, o vidutinis mokėjimo terminas – 17 dienų, 2022 m. įvykdymo lygis buvo 76,6 %, o vidutinis mokėjimo terminas – 23,8 dienos); pažymi, kad pavėluotų mokėjimų procentinė dalis išliko stabili ir labai maža (0,85 % nuo visų mokėjimų 2024 m., palyginti su 0,86 % 2023 m., arba 1,09 % nuo visų mokėjimų 2024 m., palyginti su 1,08 % 2023 m.);

10.pažymi, kad, kaip ir ankstesniais metais, laikydamasi strategijos, pagal kurią prioritetas teikiamas su tyrimu, baudžiamuoju persekiojimu ir saugumo priemonėmis susijusioms veiklos išlaidoms, 2024 m. Europos prokuratūra 44,6 % savo biudžeto skyrė veiklos išlaidoms (palyginti su 43 % 2023 m. ir 41 % 2022 m.), kurių pagrindiniai išlaidų veiksniai buvo Europos deleguotųjų prokurorų atlyginimai, po to – su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusios operatyvinės veiklos išlaidos (19 %), pavyzdžiui, Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos (CMS) priežiūros ir plėtros bei kalbinių paslaugų (10 %) išlaidos; pažymi, kad didžiąją dalį Europos prokuratūros biudžeto sudarė išlaidos, susijusios su laikinaisiais darbuotojais (33,6 %, 25 671 160 EUR, palyginti su 32,2 % 2023 m.) ir Europos deleguotųjų prokurorų atlyginimais (23,9 %, 18 252 391 EUR, palyginti su 22,1 % 2023 m.), po to – kalbinių paslaugų išlaidos (4,6 %, 3 491 000 EUR, palyginti su 6,2 % 2023 m.) ir operacinės informacinių ir ryšių technologijų techninės ir programinės įrangos išlaidos (4,5 %, 3 426 711 EUR, palyginti su 5,5 % 2023 m.);

11.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. buvo paskelbtas Lenkijos ir Švedijos dalyvavimas ir kad tai 2024 m. biudžetą veikė tik iš dalies dėl laipsniško dviejų Europos prokurorų ir kelių Europos deleguotųjų prokurorų įdarbinimo; pažymi, kad Sąjungos biudžeto institucija patvirtinusi 2024 m. padidinimą skyrė papildomų 20 etatų centriniam biurui ir papildomus Europos deleguotųjų prokurorų etatus, numatant Lenkijos ir Švedijos dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje;

12.pažymi, kad 2024 m. išlaidos komandiruotėms šiek tiek padidėjo ir siekė 1 292 000 EUR (palyginti su 1 175 000 EUR 2023 m. ir 980 000 EUR 2022 m.) ir sudarė maždaug 3,7 % visų veiklos asignavimų (34,1 mln. EUR), tačiau apskritai atitiko didėjantį tyrimų intensyvumą ir buvo stabilios pagal vertę; supranta, kad bendros išlaidos kelionėms sumažėjo, kad Europos prokuratūra skatina naudoti vaizdo konferencijų priemones kaip ekonomišką ir saugią alternatyvą darbuotojų komandiruotėms ir kad dalyvavimas internetiniuose susitikimuose yra įprasta vidaus koordinavimo ir keitimosi informacija su valstybių narių institucijomis ir Sąjungos partneriais praktika, tačiau komandiruotės tebėra būtinos vykdant operatyvinę ir teisminę veiklą, siekiant užtikrinti, kad visoje Europos prokuratūroje būtų taikomas nuoseklus požiūris, rengti mokymus arba didinti suinteresuotųjų subjektų informuotumą;

13.primena, kad pagal Reglamento (ES) 2017/1939 107 straipsnį Europos prokuratūros administraciniam veikimui reikalingas vertimo raštu paslaugas centriniu lygmeniu teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras, tačiau skubius klausimus galima spręsti ir tyrimų tikslais Europos deleguotieji prokurorai gali priimti sprendimus dėl tyrimui tinkamos vertimo raštu tvarkos pagal taikytiną nacionalinę teisę; pažymi, kad 2024 m. vertimo raštu ir žodžiu paslaugų išlaidos sumažėjo iki 3 491 000 EUR, atitinkančių 10 % veiklos asignavimų (palyginti su 4 086 500 EUR, atitinkančių 14 % veiklos asignavimų 2023 m.); pažymi, kad 88,8 % bylų valdymo sistemos dokumentų buvo išversti mašininio vertimo būdu (8,8 % daugiau nei veiklos rodiklis), ir palankiai vertina Europos prokuratūros pastangas didinti vertimo raštu paslaugų ekonomiškumą;

14.pažymi, kad 2024 m. Europos prokuratūra paskelbė 15 konkursų ir skyrė 9 sutartis (4 procedūros buvo atšauktos) ir kad 2 atvejais vyko atviri konkursai, o 12 – derybų procedūros; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūra intensyviai naudoja preliminariąsias sutartis, todėl 2024 m. Europos prokuratūra pagal esamas preliminariąsias sutartis pasirašė 288 konkrečias sutartis (palyginti su 234 sutartimis 2023 m.), kurių bendra vertė viršijo 13 mln. EUR (palyginti su 11 mln. EUR 2023 m.), o derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą būdu nebuvo sudaryta nė viena sutartis; pažymi, kad 2024 m. apie 65 % Europos prokuratūros tiesiogiai skirtų sutarčių buvo sudarytos su MVĮ, iš kurių visos, išskyrus 3, buvo iš tos pačios valstybės narės; supranta, kad Europos prokuratūra išplėtojo savo pirkimų pajėgumus, valdė savo konkrečias sutartis įgyvendindama esamas preliminariąsias sutartis ir kartu toliau veikė pagal susitarimus dėl paslaugų lygio su kitomis Sąjungos institucijomis, organais, įstaigomis ir agentūromis ir prisijungdama prie tarpinstitucinių susitarimų su įvairiais rinkos dalyviais; palankiai vertina tai, kad 2024 m. visos Europos prokuratūros viešųjų pirkimų procedūros ir visa sutarčių valdymo veikla buvo vykdoma naudojant skaitmenines IT priemones, o tai atitinka veiklos rezultatų rodiklio tikslą; primena, kad naudojant tarpinstitucines preliminariąsias sutartis galima, viena vertus, maksimaliai padidinti masto ekonomiją, užtikrinti patikimą finansų valdymą ir, antra vertus, kompensuoti žmogiškųjų išteklių trūkumą;

15.palankiai vertina teigiamą tendenciją iš ankstesnių biudžetinių metų (2023 m.) perkeliant asignavimus, kurių suma siekia 9 392 990 EUR arba 14,2 % (palyginti su 10 969 680 EUR arba 24,4 % 2022 m.) iš kurių 96,9 % buvo panaudota (palyginti su 84,8 % 2023 m. ir 90,8 % 2022 m.) ir tik 3,1 % buvo panaikinta (palyginti su 15,2 % 2023 m. ir 9,2 % 2022 m.); pažymi, kad iš 2024 m. į 2025 m. perkelti mokėjimų asignavimai siekė 9 200 802 EUR, o tai yra palyginti stabili suma, palyginti su pirmiau minėta suma, perkelta iš 2023 m. į 2024 m.; pažymi, kad perkėlimai daugiausia atsirado dėl asignavimų, įsipareigotų skirti veiklos skaitmeninėms investicijoms metų pabaigoje, ir pagal sutartis su išorės paslaugų teikėjais nesumokėtų sumų;

16.pakartoja, kad 2017 m. finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma nebeatitinka savo paskirties; pabrėžia, kad dabartinė finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma trukdo Europos prokuratūrai atlikti laikotarpio vidurio biudžeto peržiūrą, nes ji privalo laukti iki pat biudžeto priėmimo proceso pabaigos, kad paaiškėtų, kiek išteklių ji gali naudoti ateinančiais metais; pabrėžia, kad taip ribojamas Europos prokuratūros pajėgumas numatyti biudžeto vykdymo parengiamuosius veiksmus ir taip, visų pirma, neigiamai veikiamos galimybės pradėti ankstyvą įdarbinimo procedūrą, vilkinama pažanga siekiant visiškai užpildyti darbo vietas ir neigiamai veikiamas bendras Europos prokuratūros lėšų panaudojimo pajėgumas, iš esmės trukdant parengti išsamią personalo strategiją, kuri nebūtų kasmetinių derybų dėl biudžeto rezultatas; atkreipia dėmesį į tai, kad užtikrinti kuo didesnį lankstumą kuriant novatorišką organizacijos modelį, kaip Europos prokuratūra, yra labai svarbu; mano, kad finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos peržiūra turi būti atlikta nepriklausomai nuo Europos prokuratūros įgaliojimų pakeitimo, vėliausiai peržiūrint Reglamentą (ES) 2017/1939, kurio vertinimą pradėjo Komisija;

17.palankiai vertina nuolatinį Europos prokuratūros administracinių gebėjimų stiprinimą, kuriuo laipsniškai šalinami pradiniai trūkumai, atsiradę dėl Europos prokuratūros požiūrio, kuriuo siekiama riboti su veikla nesusijusias išlaidas iki būtiniausių paramos paslaugų teikimo išlaidų; laikosi nuomonės, jog Europos prokuratūrai turėtų būti skirta pakankamai biudžeto ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai ir sėkmingai vykdyti jos įgaliojimus ir įprastai vykdyti susijusias administracines procedūras; primena, kad labai svarbu skirti papildomą finansavimą ir stiprinti Europos prokuratūros personalą, kad ji galėtų veiksmingai kovoti su sukčiavimo PVM nusikaltimais, saugoti Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinti teisinės valstybės principo taikymą – tai yra pagrindiniai Sąjungos prioritetai; pakartoja savo raginimą Komisijai, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos prokuratūra, peržiūrėti Europos prokuratūros biudžeto sistemą, kad būtų rastas tinkamas būdas, kaip remti jos darbą; primena, kad Taisomajame rašte Nr. 1/2022 Komisija įsipareigojo iki 2023 m. pabaigos pateikti Parlamentui personalo situacijos vertinimą ir kad tai buvo pabrėžta 2024 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Tarybos pozicijos dėl 2024 m. taisomojo biudžeto Nr. 3 projekto, kuriuo stiprinama Europos prokuratūra po Lenkijos prisijungimo ir numatomo Švedijos dalyvavimo, 5 dalyje; apgailestauja dėl to, kad Komisija nepateikė tokio vertinimo, nesikonsultavo su Europos prokuratūra dėl personalo situacijos vertinimo ir nesusisiekė su ja ir kad Komisija nepatvirtino Europos prokuratūros prašymų ir nepradėjo dialogo dėl atnaujinto realių poreikių vertinimo; ragina Komisiją skirti papildomų išteklių, pagrįstų didėjančiu sudėtingų bylų skaičiumi, ir pabrėžia, kad jie turėtų priklausyti ne nuo Reglamento (ES) 2017/1939 ar Europos prokuratūros įgaliojimų peržiūros, o nuo kovos su organizuotu nusikalstamumu ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos svarbos kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP);

18.pakartoja, kad Europos prokuratūrai skiriami biudžeto ir žmogiškieji ištekliai tebėra struktūriškai nepakankami, atsižvelgiant į sparčiai augantį jos darbo krūvį, visų pirma dėl su EGADP susijusių bylų ir tarpvalstybinio sukčiavimo PVM, kuris kenkia vidaus rinkai ir sąžiningai konkurencijai; primygtinai ragina Komisiją pradėti dialogą su Europos prokuratūra, kad būtų pateiktas darbuotojų situacijos vertinimas, paskelbtas Taisomajame rašte Nr. 1/2022 dėl išteklių poreikių, suderintų su veiklos reikalavimais; pabrėžia, jog būtina peržiūrėti pasenusią 2017 m. finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą, kad būtų atsižvelgta į realius darbo krūvio rodiklius, ir jog ši peržiūra negali priklausyti nuo įgaliojimų pakeitimo, atsižvelgiant į Sąjungos finansinių interesų, kuriems kyla pavojus, išplėtimą; ragina Komisiją nedelsiant pateikti atnaujintą personalo situacijos ir finansavimo vertinimą, parengtą glaudžiai konsultuojantis su Europos prokuratūra ir grindžiamą išmatuojamais darbo krūvio rodikliais ir bylomis; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimi pasiūlymai dėl biudžeto būtų grindžiami atnaujintais darbo krūvio rodikliais, o ne pasenusiomis prielaidomis;

19.pabrėžia, kad nusikalstamų organizacijų veiklos metodai tampa vis labiau tarpvalstybiniai, grindžiami nuolatiniu sudėtingų įmonių struktūrų, naudojamų kaip priedanga, ir neskaidrių teisinių priemonių, naudojamų keliose jurisdikcijose, kuriose nevienodai užtikrinamas Sąjungos teisės vykdymas, įtraukimu; atkreipia dėmesį į tai, kad organizuoto nusikalstamumo strategija siekiama apgaulingai pasisavinti Sąjungos lėšas ir nuslėpti nusikalstamu būdu gautas pajamas atliekant pinigų plovimo operacijas, kurios daro poveikį teisėtai ekonomikai ir taip pat pasireiškia kaip didelio masto tarpvalstybinis sukčiavimas PVM; atkreipia dėmesį į tai, kad šiose nusikalstamose schemose sistemingai išnaudojamas reglamentavimo susiskaidymas ir procesiniai skirtumai tarp valstybių narių, taip pat apribojimai, būdingi nacionaliniam teisėsaugos ir teisminių institucijų veiklos orientavimui; šiuo konkrečiu atžvilgiu pabrėžia Europos prokuratūros veiksmų pridėtinę vertę, nes jie leidžia užpildyti spragą, susidariusią dėl nesuderintų nacionalinių iniciatyvų, ir yra veiksmingiausia priemonė, padedanti sužlugdyti tarpvalstybines nusikalstamas veikas ir imtis priemonių siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir vidaus rinką; ragina imtis konkrečių priemonių Europos prokuratūros tyrimų operatyviniam veiksmingumui stiprinti, visų pirma šalinant struktūrines kliūtis, kurios ir toliau trukdo tarpvalstybiniams tyrimams; pabrėžia, kad reikia užtikrinti minimalų dalyvaujančių valstybių narių procesinio suderinimo lygį tose srityse, kurios daro tiesioginį poveikį Europos deleguotųjų prokurorų darbui, įskaitant prieigą prie įrodymų, teismo leidimų terminus ir tyrimo priemones reglamentuojančias taisykles; primygtinai ragina valstybes nares suteikti Europos prokuratūrai tiesioginę ir saugią prieigą prie pagrindinių nacionalinių duomenų bazių, pvz., muitinės sistemų, mokesčių registrų ir tikrųjų savininkų registrų, kartu užtikrinant visapusišką duomenų apsaugos reikalavimo laikymąsi;

20.atkreipia dėmesį į išvadas ir rekomendacijas, kurias Audito Rūmai pateikė savo apžvalgoje Nr. 02/2025 „Orientavimasis į veiksmingumą, atskaitomybė ir skaidrumas. Ko reikia pasimokyti iš EGADP trūkumų“ https://www.eca.europa.eu/ECAPublications/RV-2025-02/RV-2025-02_LT.pdf.; ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) tikslingai padidinti finansavimą, kad Europos prokuratūra galėtų toliau siekti savo tikslų ir vykdyti įsipareigojimus, atsižvelgiant į didėjantį finansavimo priemonių sudėtingumą, dėl ko Sąjungos lėšoms gali kilti didesnė sukčiavimo ir netinkamo valdymo rizika;

21.pažymi, kad 2024 m. išlaidos, susijusios su Reglamento (ES) 2017/1939 91 straipsnio 6 dalies nuostatomis (išskirtinai brangios priemonės, kurias įgyvendina nacionalinės institucijos ir kurias finansuoja Europos prokuratūra), išliko nedidelės (0,1 % veiklos biudžeto, palyginti su 0,4 % 2023 m.); žino, kad 2023 m. pagal bandomąjį projektą pasirašyta pirmoji finansavimo sutartis dėl išlaidų, patirtų pagal Reglamento (ES) 2017/1939 91 straipsnio 6 dalį, kompensavimo, siekiant padengti Europos prokuratūros vardu nacionaliniu lygmeniu vykdomų tyrimo priemonių išlaidas, ir kad Audito Rūmai 2023 m. atliko šio punkto auditą ir jį pripažino teisėtu ir tvarkingu; mano, kad šia nuostata Europos prokuratūrai suteikiama galimybė veiksmingai imtis veiksmų tarpvalstybinio tyrimo atvejais, kai valstybė narė gali dvejoti, ar panaudoti savo išteklius, atsižvelgdama į nesubalansuotus sąnaudų ir naudos analizės rezultatus; ragina Komisiją ištirti, kaip valstybės narės ir Europos prokuratūra galėtų strategiškai veiksmingiau pasinaudoti šia galimybe, ir suteikti Europos prokuratūrai šiam tikslui reikiamų išteklių;

22.žino, kad Kolegija yra atsakinga už bendrą Europos prokuratūros veiklos priežiūrą ir sprendimų strateginiais klausimais priėmimą ir kad 2024 m. ji susitiko 20 kartų ir priėmė 70 sprendimų; mano, kad Kolegijos sprendimais užtikrinamas Europos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo politikos nuoseklumas, veiksmingumas ir suderinamumas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse; palankiai vertina 2024 m. Kolegijos priimtus sprendimus dėl darbo tvarkos susitarimų, kuriais nustatomi bendradarbiavimo su Parlamentu ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) metodai, ir dėl susitarimo su Komisija peržiūrėtų priedų; pažymi, kad Kolegija taip pat iš dalies pakeitė taisykles dėl kitų Europos prokuratūrai pavaldžių, bet jos neįdarbintų darbuotojų (nacionalinių Europos deleguotųjų prokurorų padėjėjų (NEDPA)) ir nustatė būsto pašalpą tam tikrų kategorijų darbuotojams, gyvenantiems Liuksemburge; pažymi, kad Kolegija, kaip skiriančioji institucija, paskyrė Europos deleguotuosius prokurorus Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje ir Švedijoje, atrinko Etikos komiteto narius ir Europos deleguotųjų prokurorų drausmės komisijos narius, taip pat laikinąjį administracijos direktorių; atkreipia dėmesį į Kolegijos 2024 m. sprendimus su biudžetu susijusiais klausimais, pavyzdžiui, dėl 2024–2026 m. Europos prokuratūros bendrojo programavimo dokumento, 2023 finansinių metų galutinių finansinių ataskaitų, 2023 m. Europos prokuratūros konsoliduotos metinės veiklos ataskaitos, 2025–2027 m. bendrojo programavimo dokumento, 2025 m. biudžeto ir atitinkamą 2025 m. finansavimo sprendimą bei biudžeto ir bendrojo programavimo dokumento pakeitimus; Kolegija taip pat priėmė saugumo taisykles, taikomas Europos prokuratūros skaitmeninėms ryšių ir informacinėms sistemoms, ir 2024–2028 m. saugumo strategiją;

23.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. nuolatinės kolegijos surengė 491 posėdį, siekdamos stebėti Europos deleguotųjų prokurorų atliekamus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurie buvo paskirstyti atsitiktine tvarka iš karto po registracijos, ir vadovauti jiems, bei užtikrinti tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo koordinavimą tarpvalstybinėse bylose, Europos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo politikos nuoseklumą, veiksmingumą ir suderinamumą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, įgyvendinant Kolegijos priimtus sprendimus;

24.mano, kad apskritai galiojančios vidaus kontrolės sistemos yra veiksmingos; pažymi, kad buvo nustatyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR), siekiant kas ketvirtį stebėti metinių ir daugiamečių darbo programų įgyvendinimą; pažymi, kad atlikus 2024 m. vidaus kontrolės sistemos vertinimą buvo patvirtinta matoma pažanga diegiant vidaus kontrolės priemones ir kad 2025 m. rizikos vertinimas buvo atliktas surengiant specialius seminarus operatyviniu ir administraciniu lygmenimis, po kurių Kolegija 2025 m. vasario 26 d. patvirtino atnaujintą rizikos valdymo politiką;

25.laikosi nuomonės, kad Komisijos vidaus audito tarnyba (IAS) ir Europos prokuratūros Vidaus audito padalinys turėtų koordinuoti savo veiksmus, siekiant teikti konsultacijas ir padėti Europos prokuratūrai nustatant pagrindinius jos procesus ir siekiant jos tikslų; pažymi, kad 2024 m. IAS ir Vidaus audito padalinys nesiėmė jokių bendrų patariamųjų iniciatyvų; palankiai vertina tai, kad po to, kai 2024 m. rugsėjo mėn. buvo paskirtas naujas Vidaus audito padalinio vadovas, pastangos buvo sutelktos į ankstesnių audito rekomendacijų įgyvendinimą, Vidaus audito padalinio standartinių veiklos procedūrų (SVP) parengimą ir 2025–2027 m. strateginio audito plano parengimą ir pateikimą Kolegijai tvirtinti;

26.primena, kad 2023 m. IAS pradėjo ribotą Europos prokuratūros patikinimo sudedamųjų dalių peržiūrą, kuri buvo baigta 2024 m.; pažymi, kad buvo atsižvelgta į visas rekomendacijas, dėl to buvo toliau tobulinama patikinimo sistema ir valdymo procesai, įskaitant procedūrų įforminimą, dokumentacijos tobulinimą ir planavimo bei programavimo procesų skaitmeninimą, Vidaus kontrolės sistemos tobulinimą ir rizikos valdymo metodo stiprinimą; pažymi, kad nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. sausio pabaigos IAS vykdė patariamąją veiklą IT srityje, siekiant Europos prokuratūros savarankiškumo IT srityje, ir kad galutinė patariamoji ataskaita buvo paskelbta 2024 m. pabaigoje; pažymi, kad 2024 m. toliau buvo reguliariai stebimos išorės ir vidaus audito rekomendacijos bei biudžeto įvykdymo patvirtinimo reikalavimai;

27.pažymi, kad Europos prokuratūra toliau dėjo pastangas įdiegti sistemą, skirtą efektyvumo didinimo ir išlaidų taupymo stebėsenai, ir pažymi, kad 2024 m. ji pradėjo strateginio ir veiklos planavimo bei stebėsenos procesų peržiūrą (siekiant padidinti gebėjimą prisidėti prie Europos prokuratūros veiklos strateginio orientavimo ir pasiekti nuolatinį aukštą turimų išteklių panaudojimo ar įsisavinimo lygį) ir nustatė vidutinės trukmės žmogiškųjų išteklių strateginį planavimą, kad būtų galima geriau įgyvendinti etatų planą ir spręsti personalo trūkumo problemas įdarbinant naujus darbuotojus ar skatinant profesinį tobulėjimą; pažymi, kad šiuo atžvilgiu Europos prokuratūra taip pat pradėjo dirbti pagal konkretesnes pareigybinių instrukcijų sistemas, siekdama suderinti personalą su strategija ir prisidėti prie aukšto darbuotojų įsitraukimo lygio išlaikymo;

28.pažymi, kad Vidaus audito padalinio atlikta Europos prokuratūros žmogiškųjų išteklių lyginamoji analizė parodė, jog Europos prokuratūros darbuotojai vadovaujasi tais pačiais principais kaip ir kitos organizacijos; pažymi, kad, palyginus Europos prokuratūros žmogiškuosius išteklius su kitų Sąjungos subjektų ir nacionalinių prokuratūrų žmogiškaisiais ištekliais pagal standartizuotą ramsčių rinkinį, buvo galima nustatyti personalo paskirstymo spragas, palyginti su kitomis Sąjungos institucijomis; supranta, kad šis modelis buvo naudojamas kaip atskaitos taškas Europos prokuratūros biudžeto prašymams, bet tik administracinėms ir pagalbinėms funkcijoms, nes dėl pagrindinės Europos prokuratūros veiklos unikalaus pobūdžio jo negalima naudoti kaip konkretaus atskaitos taško Europos prokuratūros veiklos srityje;

29.palankiai vertina Europos prokuratūros pastangas gerinti vidaus kontrolės aplinką; pažymi, kad 2024 m. buvo nustatytas elgesio, procesų ir struktūrų standartų rinkinys; ragina Europos prokuratūrą kuo greičiau išspręsti vis dar neišspręstus klausimus, susijusius su interesų konfliktų politika, mokymosi ir tobulėjimo politika, vidaus mobilumo politika, pažeidžiamumo ir pataisų valdymo politika, personalo poreikio planavimo ir išėjimo iš darbo procedūromis;

30.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. vidaus kontrolės įsivertinimas buvo grindžiamas vidaus kontrolės rodiklių ir 2023–2025 m. Europos prokuratūros kovos su sukčiavimu strategijos įgyvendinimo vertinimu, Europos prokuratūros rizikos valdymo politikos ir ex post kontrolės rezultatais; palankiai vertina tai, kad, vertinant vidaus kontrolės komponentus, iš 71 atitikties kriterijaus 55 (77 %) buvo visiškai įgyvendinti, 15 (22 %) – iš dalies įgyvendinti ir reikalauja tolesnio tobulinimo, o tik vienas kriterijus (1 %) dar nebuvo reikšmingai įgyvendintas; pažymi, kad iš 11 neišspręstų klausimų 10 yra ankstesnių vertinimų tolesnių veiksmų klausimai, 1 yra 2024 m. naujai nustatyta problema, o keturi 2023 m. vertinime nurodyti trūkumai buvo visiškai pašalinti;

31.pritaria nuolatinėms Europos prokuratūros pastangoms gerinti rizikos kontrolę ir aktyviai šalinti esamas ir kylančias rizikas; mano, kad Europos prokuratūros kontrolės veikla užtikrinamas tinkamas rizikos mažinimo patikinimo lygis, ir pažymi, kad 2024 m. vidaus kontrolės pareigūnas surengė nemažai praktinių seminarų su atitinkamais vadovais, siekdamas įvertinti riziką, įskaitant kylančią ir su sukčiavimu susijusią riziką, ir taip buvo nustatyta nauja kylanti rizika, daugiausia susijusi su skaitmeninėmis paslaugomis, saugumu ir operacijomis, kuri atspindi besikeičiančią rizikos aplinką;

32.atkreipia dėmesį į tai, kad 2023–2025 m. Europos prokuratūros kovos su sukčiavimu strategija, atnaujinta 2023 m. pagal Reglamento (ES) 2017/1939 ir Europos prokuratūros finansinių taisyklių reikalavimus, yra susieta su veiksmų planu, kuris yra Europos prokuratūros vidaus kontrolės aplinkos dalis, kasmet stebimas ir peržiūrėtas 2024 m.; pažymi, kad 2024 m. įgyvendinimas buvo sutelktas į informuotumo didinimą – surengta 17 mokymo sesijų apie Europos prokuratūros etikos sistemą, kovos su sukčiavimu strategiją ir gero administracinio elgesio bendraujant su visuomene kodeksą, užtikrinant platų darbuotojų dalyvavimą; palankiai vertina 2025 m. pradžioje priimtą informavimo apie pažeidimus procesą; pažymi, kad kol nebus priimta išsami politika dėl interesų konfliktų, lieka galioti vyresniosios vadovybės ir darbuotojų, dalyvaujančių finansinėse grandinėse, viešuosiuose pirkimuose ir įdarbinime, pareigos ir deklaracijų teikimo procedūros; ragina skubiai patvirtinti išsamią politiką interesų konfliktų, kad būtų užtikrintas visuomenės pasitikėjimas Europos prokuratūros sąžiningumo sistema;

33.pažymi, kad, atsižvelgdama į savo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo funkcijas, Europos prokuratūra pertvarkė vidaus procesus, skirtus tyrimams remti, be kita ko, sukūrė priemones, skirtas informacijos tvarkymo ir ryšių su daugeliu partnerių veiksmingumui didinti, sukūrė specialią programinę įrangą, pagerino vertimo raštu paslaugų kokybę ir sumažino žmogiškųjų vertimo raštu paslaugų poreikį bei su tuo susijusias išlaidas, ieškojo būdų, kaip dirbtinis intelektas galėtų būti naudojamas siekiant geriau valdyti didelius tvarkomos informacijos kiekius, vertindama juos tiek techniniu, tiek teisiniu ir etiniu požiūriu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Europos prokuratūros pastangas nustatyti su jos ypatingu veiklos pobūdžiu susijusius specialius veiklos rezultatų rodiklius; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti ataskaitų apie rezultatus teikimą, ir pabrėžia, jog svarbu laiku teikti tikslias ir skaidrias ataskaitas Parlamentui, kad būtų parodytas Europos prokuratūros veiksmų poveikis Sąjungos finansinių interesų apsaugai; laikosi nuomonės, kad dar turi būti teikiamos ataskaitos apie areštuotas, konfiskuotas ir galiausiai į Sąjungos biudžetą susigrąžintas sumas, nes šio biudžeto apsauga iš esmės yra Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūros, kurios svarbi dalis yra Europos prokuratūra, pagrindas;

34.supranta, kad stebėsenos ir tolesnių veiksmų vykdymas, įskaitant ataskaitų apie susigrąžinimo rezultatus teikimą, nepatenka į Europos prokuratūros kompetencijos sritį ir jiems atlikti reikia išteklių ir konkrečių įgaliojimų; pakartoja raginimą Komisijai peržiūrint kovos su sukčiavimu struktūrą nustatyti tinkamiausias savybes, kuriomis būtų užtikrintas nuolatinis duomenų ir informacijos srautas, kad būtų galima atlikti tinkamą analizę; pabrėžia, kad geresnė stebėsenos sistema ir išsamesni duomenys, nustatyti pagal nusižengimų tipus, interesų sektorių ar geografinę teritoriją, yra būtini, kad būtų galima nustatyti sukčiavimo modelius ir pasiekti apčiuopiamesnį Europos prokuratūros tyrimų poveikį;

35.pažymi, Europos prokuratūra priėmė savo veiklos tęstinumo planą; ragina Europos prokuratūrą taip pat priimti savo skaitmeninę strategiją ir pažeidžiamumų ir pataisų valdymo politiką (abi šiuo metu rengiamos); pažymi, kad Europos prokuratūra vis dar daro pažangą kurdama pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), kurie dar nėra nustatyti konkrečiai sričiai, ir struktūriškai vertindama priimtinos rizikos lygius;

36.pabrėžia, kad Europos prokuratūrai pateiktų pranešimų apie nusikaltimus skaičius sparčiai ir nuolat didėja – iki 2024 m. gruodžio 31 d. jų buvo 6 547 (56 % daugiau nei 2023 m., kai jų buvo 4 187), dėl to buvo pradėti 1 504 tyrimai (beveik 10 % daugiau nei 2023 m., kai Europos prokuratūra pradėjo 1 371 tyrimą, o tai yra 58 % daugiau nei 2022 m.); pažymi, kad šį pranešimų skaičiaus padidėjimą daugiausia lėmė iš privačių asmenų gauti pranešimai (4 623, t. y. 85 % daugiau nei 2023 m., o tai žymiai viršija veiklos rodiklių intervalą), taip pat iš nacionalinių institucijų gauti pranešimai (1 760, t. y. 12 % daugiau nei 2023 m.); apgailestauja, kad iš Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ir agentūrų Europos prokuratūra 2024 m. gavo tik 113 pranešimų apie nusikaltimus (2023 m. – 108), iš kurių didžiausia dalis (59) buvo gauta iš OLAF (2023 m. – 72); teigia, kad, palyginti su didėjančia pažeidimų ir sukčiavimo tendencija, pažeidimų nustatymo lygis vis dar nėra optimalus, o tai rodo, kad pažeidimų nustatymo ir pranešimo apie juos srityje nebuvo pasiekta jokio reikšmingo pagerėjimo;

37.pabrėžia, kad 2024 m. gruodžio 31 d. Europos prokuratūra vykdė 2 666 aktyvius tyrimus (maždaug 38 % daugiau nei 2023 m., kai jų buvo 1 927) ir kad tarpvalstybinių bylų, susijusių su keliomis šalimis, procentinė dalis buvo stabili (29 % 2024 m. ir 28 % 2023 m.);

38.pabrėžia didėjančią apskaičiuotą žalą, kurią Europos prokuratūra nurodo 2024 m. pabaigoje sieksiančią 24,8 mlrd. EUR (19,27 mlrd. EUR 2023 m., palyginti su 14,1 mlrd. EUR 2022 m. ir 5,4 mlrd. EUR 2021 m.), iš kurių 53 % sudarytų sukčiavimas PVM (13,15 mlrd. EUR);

39.pabrėžia didėjantį Europos prokuratūros veiksmingumo lygį, kurį patvirtina didėjantis apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius (205 2024 m., palyginti su 139 2023 m., 87 2022 m. ir 5 2021 m.) ir didėjantis gautų nutarimų įšaldyti turtą skaičius (2024 m. – 2,42 mlrd. EUR, palyginti su 1,5 mlrd. EUR 2023 m., 359,1 mln. EUR 2022 m. ir 147 mln. EUR 2021 m.); apgailestauja dėl to, kad, nesant aiškios ir įgyvendinamos konfiskuotų ir susigrąžintų sumų stebėsenos ir pranešimo apie jas sistemos, ir toliau neįmanoma visapusiškai įvertinti Europos prokuratūros tyrimų poveikį biudžetui; pakartoja savo raginimą priimti teisėkūros ir biudžeto sprendimus siekiant užtikrinti, kad po Europos prokuratūros vadovaujamų tyrimų susigrąžintos sumos būtų veiksmingai atsekamos, apie jas būtų pranešama ir jos būtų grąžinamos į Sąjungos biudžetą; pažymi, kad 2024 m. 102 baudžiamosios bylos užbaigtos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu (48 bylos 2023 m., palyginti su 20 bylų 2022 m.); apgailestauja, kad dėl aiškios reglamentavimo sistemos trūkumo Europos prokuratūra negalėjo pateikti atnaujintų ir patikimų duomenų apie konfiskavimą 2024 m. (primindama, kad 2023 m. buvo konfiskuota 60 mln. EUR, palyginti su 2 mln. EUR 2022 m.);

40.išreiškia susirūpinimą dėl pradėtų tyrimų, susijusių su EGADP įgyvendinimu, skaičiaus; pabrėžia, kad iki 2024 m. pabaigos Europos prokuratūra nagrinėjo 311 aktyvių bylų, susijusių su programa „NextGenerationEU“, iš kurių 307 buvo susijusios su EGADP (233 – 2023 m. pabaigoje), tai sudaro maždaug 17 % visų aktyvių sukčiavimo išlaidų srityje tyrimų ir 2,8 mlrd. EUR vertės žalos Sąjungos finansiniams interesams (tai sudaro 30 % visos numatomos žalos, patirtos dėl sukčiavimo išlaidų srityje, palyginti su 25 % 2023 m.); pažymi, kad Europos prokuratūros atliekami sukčiavimo, susijusio su EGADP, tyrimai atskleidžia didelius skirtumus tarp valstybių narių, atspindinčius skirtumus lėšų paskirstymo, nusikaltimų nustatymo gebėjimų ir įvairaus sukčiavimo schemų pobūdžio srityse; yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės nėra įpareigotos pranešti Komisijai apie su EGADP susijusius atvejus per pažeidimų valdymo sistemą (IMS), o tai trukdo struktūriškai stebėti ir analizuoti su EGADP susijusius atvejus; pabrėžia nacionalinių valdžios institucijų, Europos prokuratūros ir Komisijos bendradarbiavimo svarbą siekiant pagerinti struktūrizuotą ataskaitų teikimą; yra susirūpinęs dėl to, kad Sąjungos institucijų, įskaitant Komisiją, pranešimai apie atvejus sudaro net 3 %, o tai kelia dar didesnį susirūpinimą dėl Komisijos gebėjimo prižiūrėti EGADP; ragina Komisiją skubiai pašalinti šiuos trūkumus ir, bendradarbiaujant su Europos prokuratūra, pagerinti pranešimų teikimo sistemų sąveikumą ir aiškiau nustatyti vaidmenis, kad būtų užtikrinta patikima su EGADP susijusių pažeidimų stebėsena;

41.pakartoja, kad Europos prokuratūros darbo krūvis, kuris iš pradžių buvo nepakankamai įvertintas, žymiai padidėjo ir, kaip numatoma, toliau didės, ypač tiriant su EGADP susijusius atvejus; supranta, kad Europos prokuratūra praneša valstybėms narėms, Komisijai ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupei apie atliekant savo tyrimus nustatytus nusikalstamus modelius, siekiant sustiprinti nusikalstamų veikų prevenciją ir atskleidimą bei mažinti sukčiavimo riziką; pažymi, kad nors tiriamos bylos apima įvairius sektorius ir su EGADP susijusias iniciatyvas, bendras bruožas yra tai, kad organizuoto nusikalstamumas dalyvauja visais atvejais, kai sukčiavimo schema yra didelio masto ir užtikrina didelės vertės neteisėtą pelną;

42.pažymi, kad apie 6 % Europos prokuratūros iki 2024 m. pabaigos tiriamų nusikalstamų veikų buvo susijusios su dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, kurios nusikalstama veikla buvo sutelkta į Direktyvoje (ES) 2017/1371 numatytų nusikalstamų veikų (su finansinių interesų apsauga susijusių nusikaltimų) vykdymą; pakartoja, kad tik sustiprintas kovos su sukčiavimu struktūros komponentų bendradarbiavimas gali padėti veiksmingai kovoti su tokia nesąžininga veikla ir apsaugoti pasiekimus EGADP tikslų ir visos Sąjungos politikos srityje; mano, kad tik bendrai koordinuojant teismines ir administracines priemones galima apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, ir dar kartą ragina Komisiją teikti Europos prokuratūrai tinkamą paramą sprendžiant, kaip remti ir skatinti taisomųjų priemonių priėmimą, kuris vykdomas po Europos prokuratūros atliekamo nusikaltimų, kurie daro poveikį EGADP, nepriklausomo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo; ragina sukurti sustiprintą koordinavimo sistemą, kurioje dalyvautų Europos prokuratūra, Komisija ir valstybės narės ir kuria būtų siekiama stiprinti su EGADP susijusio sukčiavimo tyrimus ir prevenciją, užtikrinti sistemingus tolesnius veiksmus, susijusius su Europos prokuratūros tyrimais, ir gerinti keitimąsi atitinkama informacija; ragina Komisiją informuoti Sąjungos biudžeto valdymo instituciją apie savo veiksmų rezultatus;

43.pažymi, kad 2024 m. darbuotojų skaičiaus didėjimo tendencija išliko ir 2024 m. pabaigoje pasiekė 258 (nuo 58 2020 m., 122 2021 m., 217 2022 m. ir 238 2023 m. pabaigoje), o padidėjimas buvo šiek tiek didesnis nei 9,5 %; giria aukštą užimtumo lygį, kuris siekia apie 96 % (2023 m. pabaigoje jis buvo apie 93 %), visose kategorijose, išskyrus komandiruotus nacionalinius ekspertus, kurių užimtumo lygis yra 83 %; pažymi, kad 2024 m. išorės paslaugų teikėjų (32) ir intra muros paslaugų teikėjų (10) skaičius beveik nepakito (palyginti su atitinkamai 34 ir 9 2023 m.);

44.palankiai vertina tai, kad 2024 m. Europos prokuratūros administraciniai gebėjimai įdarbinimo srityje pagerėjo ir kad buvo prižiūrima 50 atrankos procedūrų (2023 m. buvo 24 atrankos), įdarbinant 47 naujus darbuotojus (palyginti su 45 2023 m.), 6 komandiruotus nacionalinius ekspertus ir 6 stažuotojus; pripažįsta sudėtingas įdarbinimo Liuksemburge sąlygas, susijusias su didelėmis pragyvenimo išlaidomis, ypač žemesnių kategorijų darbuotojų įdarbinimo atveju, kuriuo Europos prokuratūra pabrėžia mažą pareiškėjų skaičių, didelį pasiūlymų, pateiktų konkursą laimėjusiems kandidatams, atmetimo procentą ir nuolat labai ribotą specialistų rezervą, nes specializuotų įgūdžių pasiūla yra menka; pabrėžia, kad dėl ribotesnių nuotolinio darbo galimybių, palyginti su kitų darbdavių siūlomomis galimybėmis, taip pat gali sumažėti pareigų patrauklumas; dar kartą ragina Europos prokuratūrą ir Komisiją nustatyti papildomas priemones, kuriomis būtų padidintas Europos prokuratūros patrauklumas tarptautinės patirties turintiems aukštos kvalifikacijos specialistams;

45.žino, kad Europos prokuratūra savo etatų plane prašė iki 2024 m. pabaigos suteikti 419 etatų, tačiau buvo patvirtinti tik 289 etatai; pabrėžia, kad 2025 m. buvo prašoma 513 etatų, tačiau vėl buvo patvirtinti tik 307 etatai, todėl padidėjo skirtumas tarp reikalingų ir skirtų išteklių; sutinka su Europos prokuratūra, kad be prašomo personalo padidinimo Europos prokuratūros gebėjimas veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus, atitinkančius Sąjungos piliečių lūkesčius, bus gerokai mažesnis, neišnagrinėtų bylų skaičius toliau didės, teisingumo vykdymas sukčiavimo, pažeidžiančio Sąjungos finansinius interesus, bylose bus vilkinamas, o kova su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, vagiančiomis iš viešųjų finansų ir darančiomis žalą Europos šalių ekonomikai, bus kur kas mažiau veiksminga; atkreipia dėmesį į Europos prokuratūros pastabas dėl didėjančios tendencijos, kad darbuotojai kaupia darbo laiko kreditus dėl ribotų išteklių ir padidėjusio individualaus darbo krūvio, o dėl to gali kilti individualaus atsparumo rizika ir galimai didėti darbuotojų kaita; todėl pabrėžia, kad Europos prokuratūra turi turėti pakankamai darbuotojų ir biudžeto išteklių, atsižvelgiant į jai pavestas užduotis;

46.palankiai vertina tai, kad Europos prokuratūros personalo paskirstymas yra orientuotas į kuo didesnį našumą, ir pažymi, kad iki 2024 m. pabaigos iš 412 etatų 319 etatų buvo skirta operatyvinei veiklai, t. y. daugiau kaip 77 % (palyginti su 80 % 2023 m.), o 18 % – administracinėms užduotims (palyginti su 14 % 2023 m.), laikantis Europos prokuratūros požiūrio teikti pirmenybę operatyvinei veiklai; tačiau pažymi, kad padidėjo administracines ir paramos užduotis atliekančių darbuotojų procentinė dalis; supranta, kad tai daugiausia yra kai kurių neseniai įvykusių Komisijos politikos pokyčių, pavyzdžiui, IT paslaugų teikimo nutraukimo, dėl kurio Europos prokuratūra buvo priversta svarbiausias užduotis atlikti savo darbuotojų jėgomis ir dėl to jie buvo paskirti į su veikla nesusijusias pareigas, pasekmė;

47.laikosi nuomonės, kad pagal Europos prokuratūros darbo krūvio prognozes reikės papildomų išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nuolat didėjančio su EGADP susijusių bylų ir sukčiavimo PVM atvejų skaičiaus bei organizuoto nusikalstamumo tarpvalstybinių operacijų tyrimų sudėtingumo taip pat didės administracinių ir centrinių paramos funkcijų, kurios yra neatsiejamai susijusios su Europos prokuratūros veikla, darbo krūvis; yra susirūpinęs dėl pavojaus, kad gali būti nepakankamai įvertinti Europos prokuratūros poreikiai ir pervertinti jos gebėjimai veiksmingai reaguoti į didėjančius reikalavimus;

48.pažymi, kad iki 2024 m. gruodžio mėn. savanoriškai iš Europos prokuratūros išėjusių darbuotojų procentinė dalis (nuo metų pradžios) sudarė 2,8 %, o tai reiškia, kad 2024 m. darbuotojų kaita buvo nedidelė – 6 darbuotojai (palyginti su 11 darbuotojais 2023 m., arba 4,62 %), daugiausia dėl to, kad suinteresuoti darbuotojai nusprendė pereiti į kitas Sąjungos įstaigas, esančias vietoje arba užsienyje, siūlančias geresnes darbo sąlygas; pažymi, kad tinkamas dėmesys darbuotojų gerovei taip pat patvirtinamas daugeliu 2024 m. (ir didžiąja dalimi 2025 m.) numatytų iniciatyvų, susijusių su būsto pašalpų įgyvendinimu, mokymais ir profesiniu tobulėjimu, kuriomis suteikiama galimybė Europos prokuratūrai pasiūlyti konkurencingesnes sąlygas, atitinkančias kitų Liuksemburge esančių institucijų siūlomas sąlygas; pažymi, kad ilgalaikių nedarbingumo atostogų skaičius taip pat yra labai ribotas;

49.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. pradėta kurti gerovės politika, siekiant dar labiau padidinti darbuotojų pasitenkinimą darbu ir skatinti sveikatos apsaugos veiksnius; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina susitarimą su Komisijos psichosocialine tarnyba, kuriuo siekiama visiems Europos prokuratūros darbuotojams sudaryti sąlygas nemokamai konsultuotis psichosocialiniais klausimais su įvairių sričių specialistais; palankiai vertina tolesnes Europos prokuratūros iniciatyvas, skirtas darbuotojų gerovei skatinti, pavyzdžiui, vidaus ir išorės atrankos procedūras, kurios 2024 m. leido 10 darbuotojų pasinaudoti vidaus karjeros galimybėmis, ir peržiūrėtas įdarbinimo sąlygas, kurios galiausiai buvo iš dalies pakeistos 2024 m. pabaigoje, kad Europos prokuratūros darbuotojai galėtų anksčiau nei iki šiol pasinaudoti karjeros galimybėmis pagal neterminuoto įdarbinimo sąlygas;

50.atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. pabaigoje Europos prokuratūroje buvo atnaujintos naujos gairės dėl nuotolinio darbo vietos sąvokos, o 2024 m. darbuotojams buvo suteiktas didesnis savarankiškumas; pažymi, kad nuo tada dialogas su darbuotojais tęsiasi, tačiau 2024 m. nebuvo padaryta jokių papildomų pakeitimų; primena, kad Europos prokuratūra taiko lankstaus darbo laiko ir standartinę darbo iš namų tvarką, pagal kurią numatoma viena nuotolinio darbo diena per savaitę ir ne daugiau kaip trys dienos per savaitę, taip pat galimas nuotolinio darbo pratęsimas, jei galimybes riboja rimtos su sveikata ar šeima susijusios priežastys; pažymi, kad pagal dabartinę tvarką taip pat 10 dienų per atitinkamus metus galima dirbti iš kitos šalies negu darbo vieta, šių dienų nesusiejant su kitomis atostogų dienomis; laikosi nuomonės, kad dabartinės Europos prokuratūros darbo sąlygos suteikia darbuotojams galimybę pasinaudoti skaitmeninių sprendimų teikiama nauda, nes yra užtikrinamas tinkamas autonomijos lygis planuojant darbo modelius, sudarant palankesnes sąlygas derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą ir skatinant komandinę moralę ir dvasią, kurių poveikio vertinimas buvo atliktas nuolat bendraujant su darbuotojais ir personalo komitetu (apimant stebėseną ir peržiūras apskritai);

51.su pasitenkinimu pažymi, kad 2024 ir 2025 m. buvo pasiekta tinkama lyčių pusiausvyra vadovaujamose pareigose (4 moterys, 5 vyrai), paskyrus nepakankamai atstovaujamos lyties atstovus į vidurinės grandies vadovų ir vyresniosios vadovybės pareigas; geografinės pusiausvyros klausimu pažymi, kad 26 šalių piliečiams yra atstovaujama įvairiais lygmenimis jos personalo sudėtyje, tačiau kai kurių šalių piliečiams yra atstovaujama labiau nei kitų; ragina Europos prokuratūrą užbaigti savo įvairovės ir įtraukties strategiją, kurią įgyvendinti buvo nuspręsta 2023 m.;

52.pripažįsta, kad Europos prokuratūros pirmąsias gretas sudaro 24 skirtingose valstybėse narėse decentralizuotu lygiu dirbantys Europos deleguotieji prokurorai; pažymi, kad nuo 2024 m. gruodžio 31 d. Europos deleguotųjų prokurorų biurai buvo įsisteigę 22 valstybių narių 44 miestuose; pažymi, kad iki 2024 m. pabaigos Europos prokuratūra turėjo 166 paskirtus Europos deleguotuosius prokurorus, atsižvelgiant į tai, kad dešimt Europos deleguotųjų prokurorų iš Švedijos (2) ir Lenkijos (8) buvo paskirti 2024 m. gruodžio mėn., bet veiklą pradėjo tik 2025 m. sausio mėn.; primena, kad svarbu užtikrinti visišką Europos deleguotųjų prokurorų nepriklausomumą, remiantis nuopelnais pagrįsta ir objektyvia paskyrimo tvarka pagal Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnį ir nacionalinės procesinės autonomijos principą;

53.pabrėžia, kad Europos prokuratūra nurodė, jog iki 2024 m. pabaigos reikia paskirti iš viso 172 Europos deleguotuosius prokurorus, neatsižvelgiant į papildomus poreikius, susijusius su plėtra įtraukiant Lenkiją ir Švediją; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos biudžeto valdymo institucija sutiko padidinti Europos deleguotųjų prokurorų skaičių nuo 140 iki 166 tik tuo atveju, jei 24 Europos deleguotieji prokurorai bus skirti Lenkijai ir 2 – Švedijai; pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto valdymo institucija toliau skyrė lėšų Europos deleguotųjų prokurorų atlyginimams padengti, atitinkančių 80 % AD9 atlyginimo, o ne 100 % AD9 atlyginimo mokėjimą, kaip buvo nusprendusi Europos prokuratūra, siekdama padaryti šią pareigybę patrauklesnę vyresniesiems prokurorams, turintiems pakankamai ilgametės profesinės patirties, kad galėtų nagrinėti sudėtingas Europos prokuratūros bylas; supranta, kad dėl finansinių suvaržymų, atsirandančių dėl šios skirtų lėšų spragos, iki 2024 m. pabaigos Europos prokuratūra galėjo skirti, be 2 Europos deleguotųjų prokurorų Švedijoje, tik 8 Europos deleguotuosius prokurorus Lenkijoje (vietoj reikalingų 24 Europos deleguotųjų prokurorų) ir 156 Europos deleguotuosius prokurorus kitose likusiose valstybėse narėse; pažymi, kad sulėtėjęs papildomų Europos deleguotųjų prokurorų įdarbinimas daro neigiamą poveikį Europos prokuratūros gebėjimui vadovauti vis didesniam tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų skaičiui; taip pat pažymi, kad dėl finansavimo spragos Europos prokuratūra taip pat turėjo sumažinti arba atidėti investicijas į bylų valdymo sistemą, o tai neleido jai pagerinti savo gebėjimo vadovauti tarpvalstybiniams tyrimams; ragina Komisiją įvertinti padėtį, atsižvelgiant į didėjantį darbo krūvį ir nagrinėjamų bylų jautrumą, ir pateikti Parlamentui ataskaitą apie rezultatus ir galimus sprendimus, kaip užpildyti šią finansavimo spragą;

54.laikosi nuomonės, kad Europos deleguotųjų prokurorų skyrimas yra bendra Europos prokuratūros ir valstybių narių atsakomybė, nes, nors Europos prokurorų kandidatūras pateikia valstybės narės, o vėliau juos skiria Taryba, Europos deleguotųjų prokurorų kandidatūras pateikia valstybės narės, o juos skiria – Kolegija; ragina valstybes nares prisidėti prie visiško Europos deleguotųjų prokurorų ir Europos prokuratūros nepriklausomumo; pažymi, kad Europos prokuratūra stengėsi pagerinti Europos deleguotųjų prokurorų darbo sąlygas, kad šios pareigos taptų patrauklesnės, pavyzdžiui, suderinti Europos deleguotųjų prokurorų ir lygiaverčio atsakomybės lygio Sąjungos pareigūnų (AD9) atlyginimus, o ne skirti jiems 80 proc. Sąjungos pareigūnų atlyginimo, kaip buvo iš pradžių nusprendusi Komisija, atsižvelgiant į tai, kad Europos deleguotųjų prokurorų karjeros galimybės nacionalinėse sistemose išlieka neaiškios ir kai kuriais atvejais labiausiai patyrusių nacionalinių prokurorų atlyginimas buvo didesnis už siūlomą Europos deleguotųjų prokurorų atlyginimą, įpareigoja Europos prokuratūrą imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintas Europos deleguotųjų prokurorų įdarbinimo sąlygų 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai bendras atlyginimas atskaičius mokesčius yra mažesnis už valstybės narės mokamą darbo užmokestį yra skiriama papildoma suma, siekiant užtikrinti, kad darbo užmokestis atitiktų ankstesnį lygį; pakartoja savo raginimą numatyti aiškią Europos deleguotųjų prokurorų karjeros raidos trajektoriją ir palankesnes administracines sąlygas socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo srityje; primygtinai ragina sukurti specialų Europos deleguotųjų prokurorų statusą, atitinkantį jų teisminių funkcijų pobūdį, ir ragina Komisiją atitinkamai pasiūlyti Reglamento (ES) 2017/1939 pakeitimus, atsižvelgiant į jo būsimą peržiūrą, taip pat apimsiančią Europos deleguotųjų prokurorų socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo spragos klausimą, kurį dar ne visos valstybės narės išsprendė teisės aktų ar administracinėmis priemonėmis, net jei jų priėmimas yra privalomas pagal Reglamentą (ES) 2017/1939;

55.supranta, kad 2024 m. Europos prokuratūra nusprendė surengti vidaus darbuotojų pasitenkinimo apklausą, o ne kreiptis į brangų išorės paslaugų teikėją pagal esamą preliminariąją sutartį, tačiau apgailestauja, kad nebuvo įtrauktas personalo komitetas, nes tai būtų buvę tikslingiau; pažymi, kad apklausos metu darbuotojai nuolat kėlė pasikartojančius klausimus, daugiausia susijusius su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir nuotolinio darbo iš užsienio dėl šeiminių ar asmeninių priežasčių prieinamumo aiškinimu; pažymi, kad Europos prokuratūra nurodo, jog griežta nuotolinio darbo tvarka yra viena iš galimų priežasčių, trukdančių įdarbinti naujus darbuotojus, ir ragina Europos prokuratūrą toliau ieškoti alternatyvų, kuriomis, nepažeidžiant jos darbo metodų veiksmingumo ir nekeliant abejonių dėl įmonės kultūros, būtų galima užtikrinti didesnį autonomijos lygį, o tai savo ruožtu galėtų padėti padidinti darbuotojų pasitenkinimą;

56.pažymi, kad 2024 m. Europos prokuratūra užregistravo 1 504 paraiškas dėl susidomėjimo mokymo programomis, iš kurių 851 buvo sėkmingai baigta, o tai sudaro iš viso 13 984 mokymo valandas, lygias 1 865 mokymo dienoms tiek vidaus, tiek išorės kursuose; pažymi, kad specializuotiems išorės mokymams teisės ir administravimo klausimais Europos prokuratūra užregistravo 42 paraiškas dėl susidomėjimo mokymo programomis, iš kurių 22 yra vykdomos, o 17 sėkmingai baigtos, o tai sudaro 992 mokymo valandas, t. y. 132 mokymo dienas;

57.atkreipia dėmesį į tai, kad ir 2024 m. Europos prokuratūros mokymo strategijos atitiko Europos prokuratūros misiją ir buvo su ja susijusios, nes jos buvo skirtos operatyvinei (operatyviniai praktiniai seminarai ir kiti mokymai) ir administracinei (mokymai pagal susitarimus dėl paslaugų lygio skaitmeninių paslaugų srityje, saugumo srityje ir daugelis kitų įvairaus pobūdžio mokymų) sritims, atsižvelgiant į organizacijos poreikius; supranta, kad 2024 m. mokymai buvo sutelkti į tokias sritis kaip sauga, saugumas (informacinis saugumas ir bendras informuotumas apie informacinių ir ryšių technologijų saugumą), etika, tvarumas (žalieji viešieji pirkimai ir klimato keliama rizika) ir skaitmeninių įgūdžių gerinimas (taip pat aktualu rengiantis Europos prokuratūros savarankiškumo IT srityje projektui, kuris galiausiai buvo įgyvendintas 2025 m.); palankiai vertina Europos prokuratūros požiūrį pritaikyti siūlomų mokymų turinį griežtai pagal tikslinės grupės vaidmenį, pareigas ir kategorijas, rengiant trumpas informacines sesijas konkrečioms grupėms pagal ad hoc prašymus ir sutelkiant dėmesį į apibrėžtus klausimus (pvz., konfidencialių patarėjų vaidmenį);

58.pažymi, kad darbuotojai buvo tinkamai informuojami apie mokymo galimybes per Europos prokuratūros intranetą, kuriame taip pat pateikiama informacija naujiems darbuotojams ir kiti patogūs naudoti ištekliai; džiaugiasi tuo, kad 2024 m. siūlomi mokymai buvo įvertinti palankiai ir kad, pavyzdžiui, iki 2024 m. pabaigos 86,2 % Europos prokuratūros darbuotojų (statutiniai darbuotojai, komandiruoti nacionaliniai ekspertai ir intra muros paslaugų teikėjai) dalyvavo kovos su sukčiavimu politikos mokymuose, o kovos su priekabiavimu ir pranešimų apie pažeidimus klausimais 2024 m. buvo surengtos dvi bendros sesijos administracijos darbuotojams (atitinkamai 34 ir 16 dalyvių) ir viena sesija vadovams (9 dalyviai) ir Kolegijos nariams (6 dalyviai);

59.džiaugiasi, kad 2024 m. nebuvo pranešta apie jokius perdegimo sindromo atvejus; pažymi, kad Europos prokuratūra skatino imtis priemonių, kuriomis siekiama kompensuoti nuolat didėjantį darbo krūvį, kad būtų sumažinta perdegimo sindromo rizika; vis dėlto pastebi, kad 2024 m. nebuvo atliktas darbo krūvio paskirstymo skirtingoms grupėms ir darbuotojams vertinimas;

60.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. Europos prokuratūra surengė informacines sesijas apie kovą su priekabiavimu darbuotojams, vadovams ir Kolegijai ir kad tokios sesijos buvo organizuojamos konkrečioms grupėms ir konkretiems padaliniams jų ad hoc prašymu, o jų turinys buvo pritaikytas prie kiekvienos grupės poreikių; palankiai vertina tai, kad 2024 m. buvo pradėta konfidencialių patarėjų susidomėjimo pareiškimo procedūra, po kurios 2025 m. pirmąjį ketvirtį (kartu su personalo komitetu) buvo išrinkti patarėjai; atkreipia dėmesį į pirmąjį priekabiavimo atvejį, apie kurį 2024 m. buvo pranešta Europos prokuratūrai;

61.pažymi, kad, remiantis teigiamomis 2023 m. atlikto bandomojo projekto išvadomis, 2024 m. buvo parengta ir patvirtinta stažuočių politika, o po to tais pačiais metais pirmą kartą buvo atrinkti faktiniai stažuotojai; pažymi, kad 2024 m. Europos prokuratūra priėmė 8 stažuotojus, kurie, kaip apibrėžta stažuočių politikoje, dirbo pagal darbo laiko režimą, susietą su Europos prokuratūros statutinių darbuotojų darbo laiko režimu, šiuo atveju pagal 2022 m. kovo 24 d. Komisijos sprendimo C(2022)1788 dėl darbo laiko ir mišraus darbo nuostatas; palankiai vertina tai, kad visi Europos prokuratūros stažuotojai gauna mėnesines pajamas (kaip stipendiją); pabrėžia, kad didelės pragyvenimo Liuksemburge išlaidos yra didelė kliūtis potencialiems stažuotojams;

62. žino, kad apskritai palaipsniui kuriama Europos prokuratūros etikos sistema; supranta, kad dėl ribotų žmogiškųjų išteklių jos nebuvo galima užbaigti kurti 2024 m.; ragina užbaigti parengiamuosius darbus, kad būtų priimta išsami politika dėl interesų konfliktų, reikalinga esamoms taisyklėms konsoliduoti ir tobulinti bei geriau apimti visus atitinkamus atvejus viename nuosekliame dokumente;

63.palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į Parlamento prašymus, speciali mokymo programa apie Europos prokuratūros etikos sistemą tapo privaloma visiems Europos prokuratūros pareigūnams, įskaitant Europos prokurorus ir Europos deleguotuosius prokurorus, ir 2024 m. pasiekė numatytą aukštą dalyvavimo lygį;

64.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. buvo surengta iš viso 17 informuotumo didinimo sesijų apie Europos prokuratūros etikos sistemą, kovos su sukčiavimu strategiją ir gero administracinio elgesio kodeksą, užtikrinant platų darbuotojų dalyvavimą, įgyvendinant 2023 m. kovo 1 d. patvirtintą 2023–2025 m. kovos su sukčiavimu strategiją, kuria siekiama kovoti su sukčiavimu visais organizacijos lygmenimis, net ir vidaus lygmeniu, turint tikslus, susijusius su specialiu veiksmų planu ir pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, kurie yra Europos prokuratūros vidaus kontrolės aplinkos sudedamosios dalys, kasmet stebimos vidaus kontrolės pareigūno; pažymi, kad yra nustatytos vyresniosios vadovybės ir darbuotojų, dalyvaujančių finansinėse grandinėse, viešuosiuose pirkimuose ir įdarbinime, taisyklės dėl interesų konfliktų ir deklaracijų teikimo procedūros; pažymi, kad kasmet atliekamas specialus sukčiavimo rizikos vertinimas, siekiant nustatyti ir pašalinti galimą riziką, įskaitant interesų konflikto riziką; palankiai vertina tai, kad Europos prokuratūros darbuotojams skirtos gairės dėl išorės veiklos ir paskyrimų taikomos visai darbuotojų veiklai, kuri nesusijusi su pomėgiais ar laisvalaikio veikla ir nepatenka į Europos prokuratūros kompetencijos sritį;

65.dar kartą ragina nustatyti griežtesnę „sukamųjų durų“ reiškinio politiką, kuri turėtų apimti ilgesnį, bent dvejų metų veiklos pertraukos laikotarpį vyresniesiems Europos prokuratūros pareigūnams, prieš jiems galint įsidarbinti privačiajame sektoriuje, ypač jei darbas susijęs su Europos prokuratūros tyrimų sritimis; primygtinai ragina Europos prokuratūrą kasmet peržiūrėti, kaip laikomasi šių apribojimų pasibaigus tarnybos laikui; primena, kad „sukamųjų durų“ reiškinio prevencija turi būti įtraukta į bendrą Europos prokuratūros etikos sistemą;

66.palankiai vertina tolesnius Europos prokuratūros veiksmus, susijusius su naujausia Parlamento rezoliucija dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kurioje prašoma patvirtinti specialią informavimo apie pažeidimus ir kovos su atsakomaisiais veiksmais procedūrą, kad būtų integruotos Kolegijos priimtų Tarnybos nuostatų įgyvendinimo taisyklės (Kolegijos sprendimas 077/2021 dėl Europos prokuratūroje taikytinų informavimo apie pažeidimus gairių nustatymo), ir kuri papildytų Europos prokuratūros finansinių taisyklių 45 straipsnio 12 dalį (nustatančią veiksmus, kurių reikia imtis šiomis aplinkybėmis), siekiant užtikrinti saugią ir apsaugotą darbo vietą; supranta, kad 2024 m. buvo parengta ir 2025 m. pradžioje patvirtinta speciali informavimo apie pažeidimus ir kovos su atsakomaisiais veiksmais procedūra; ragina Europos prokuratūrą tęsti intensyvų vidaus dialogą su konfidencialiais patarėjais informavimo apie pažeidimus klausimais ir įtraukti nacionalinius Europos deleguotųjų prokurorų padėjėjus į susijusių klausimų nagrinėjimą; pabrėžia, kad veiksmingas informavimo apie pažeidimus ir kovos su atsakomaisiais veiksmais procedūrų įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant apsaugoti Europos prokuratūros vidaus integralumą ir patikimumą; ragina Europos prokuratūrą pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie praktinį šių apsaugos priemonių veikimą, įskaitant darbuotojų informuotumo didinimą ir pasitikėjimą sistema;

67.teigia, kad Europos prokuratūros vidaus sąžiningumo sistema yra labai svarbi Europos prokuratūros nepriklausomumo ir autonomijos suvokimui išorėje; mano, kad įpareigojus viešai atskleisti visus vyresniųjų pareigūnų, įskaitant Kolegijos narius, finansinius interesus ir išorės veiklą, bus sumažinta nederamo poveikio rizika, o periodiškai peržiūrint šias deklaracijas bus galima iš anksto nustatyti bet kokią galimą nepastebėtą riziką; palankiai vertina Europos prokuratūros norą ieškoti veiksmingų būdų šiam tikslui pasiekti, deramai atsižvelgiant į prokuratūros funkcijos jautrį ir specifiškumą;

68.pažymi, kad skaidrumas yra labai svarbus Europos prokuratūrai bendradarbiaujant su išorės subjektais; vertina Europos prokuratūros atvirumą ieškoti būdų, kaip dar labiau padidinti bendradarbiavimo su išorės subjektais skaidrumą, deramai atsižvelgiant į prokuratūros funkcijos jautrį ir specifiškumą, įskaitant teismų vykdomą priežiūrą, bei būtinybę apsaugoti Europos prokuratūros nepriklausomumą; laikosi nuomonės, kad sukuriant privalomą viešą visų Europos prokuratūros pareigūnų ir trečiųjų asmenų atstovų, įskaitant lobistus, net jei vykdo propagavimo veiklą, susijusią su politikos prioritetais, ir nacionalinių vyriausybių atstovus, susitikimų registrą, būtų labai prisidedama prie visuomenės pasitikėjimo Europos prokuratūros nepriklausomumu ir jos gebėjimo nedelsiant pradėti tyrimus netinkamo viešųjų lėšų naudojimo atvejais stiprinimo, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam nederamo poveikio įvaizdžiui;

69.apgailestauja, kad nebuvo imtasi tolesnių veiksmų reaguojant į Parlamento raginimus Komisijai persvarstyti Komisijos Skaitmeninių paslaugų generalinio direktorato (Skaitmeninių paslaugų GD, anksčiau – DIGIT) sprendimą nutraukti skaitmeninių darbo vietų paslaugų teikimą Europos prokuratūrai; palankiai vertina Komisijos sprendimą laikinai pratęsti IT paslaugų teikimą iki 2025 m. birželio mėn., siekiant palengvinti perėjimą, tačiau apgailestauja, kad galutinis rezultatas yra IT paslaugų teikimo situacija, kurios finansinis gyvybingumas yra geriausiu atveju abejotinas, o veiklos rezultatai nėra optimalūs; primena savo pastabas dėl saugumo ir konfidencialumo argumentų bei vien finansinių aspektų, nes užsakomųjų paslaugų įsigijimas būtų daug brangesnis nei vidaus sprendimas, jei suskaičiuotume išteklius, reikalingus sudėtingiems administraciniams aspektams išspręsti ir prisitaikyti prie decentralizuotos Europos prokuratūros konfigūracijos, pagal kurią Europos deleguotieji prokurorai ir nacionaliniai Europos deleguotųjų prokurorų padėjėjai dirba keliose vietose visoje Sąjungoje;

70.pabrėžia, kad nors Europos prokuratūra pakankamą savarankiškumą IT srityje pasiekė tik 2025 m., dėl 2024 m. parengiamųjų darbų tapo akivaizdžios didžiausios investicijos į skaitmenizaciją Europos prokuratūros istorijoje ir kad, siekdama savarankiškumo IT srityje ir norėdama išvengti neigiamo poveikio veiklai, Europos prokuratūra turėjo imtis daugelio veiksmų; primena, kad net jei Komisija teikė techninę paramą Europos prokuratūrai perėjimo prie savarankiškumo IT srityje laikotarpiu, biudžeto požiūriu Europos prokuratūra bet kuriuo atveju turėjo perkelti išteklius iš operatyvinės veiklos į IT sritį, o Komisija nesutiko jų kompensuoti; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2024 m. vasario pabaigoje Europos prokuratūros prašymas dėl 2024 m. taisomojo biudžeto (dėl maždaug 3 mln. EUR ir 37 etatų) buvo atmestas ir kad šis atmetimas yra susijęs su ankstesniu Komisijos sprendimu atmesti 2023 m. sausio mėn. pateiktą prašymą suteikti 45 papildomus etatus, kad būtų užpildyta spraga, susidariusi nutraukus Skaitmeninių paslaugų GD veiklą;

71.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. Europos prokuratūros su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusios veiklos biudžetas siekė 6,61 mln. EUR, o tai sudaro 19 % bendro veiklos biudžeto (palyginti su 4,7 mln. EUR 2023 m. ir 5,6 mln. EUR 2022 m.); pažymi, kad padidėjimas absoliučiuoju dydžiu atspindi didelį parengiamąjį darbą, atliktą siekiant savarankiškumo IT srityje, įskaitant vidaus pajėgumų stiprinimą kibernetinio saugumo, IT paslaugų valdymo ir infrastruktūros stebėjimo srityse, taip pat techninį perėjimą nuo anksčiau Skaitmeninių paslaugų GD teiktų paslaugų; pažymi, kad tokios investicijos buvo strategiškai orientuotos į tikslą užtikrinti Europos prokuratūros skaitmeninės aplinkos tęstinumą, nepriklausomumą ir saugumą bei sukurti būtiną pagrindą sėkmingam savarankiškumui IT srityje pasiekti 2025 m. birželio mėn.; pabrėžia, kad nors IT išlaidų dalis veiklos biudžete išliko stabili, 2024 m. buvo būdingas ryžtingas pastangų ir išteklių sutelkimas, siekiant pasirengti Europos prokuratūros perėjimui prie visiško skaitmeninio nepriklausomumo;

72.supranta, jog net ir pasiekus šį tikslą 2025 m., Europos prokuratūra pabrėžia, kad siekiant paremti Europos prokuratūros savarankiškumą IT srityje reikia papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie iki šiol nebuvo suteikti dėl apribojimų, susijusių su bendrais turimais biudžeto ištekliais atitinkamose eilutėse; ragina Komisiją persvarstyti savo sprendimą ir skirti papildomų išteklių, kad nebūtų pakenkta Europos prokuratūros veiklos veiksmingumui ir teisiniam patikimumui;

73.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. IT srityje Europos prokuratūra nuolat vykdė du didelius projektus – savarankiškumo IT srityje programą ir bylų valdymo sistemos programą; pirma programa skirta išsamiam visiškai viduje valdomų administracinių IT paslaugų katalogui parengti, o antra – pažangai tęsiant skaitmenizaciją pagrindinėje veiklos srityje, t. y. tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo srityje, daryti; mano, kad sprendimas samdyti intra muros paslaugų teikėjus šiems projektams vykdyti nedelsiant užtikrina veiklos tęstinumą, tačiau jis neturėtų būti suvokiamas kaip galutinis sprendimas Europos prokuratūrai, atsižvelgiant į itin jautrų jos veiklos pobūdį ir poreikį užtikrinti jos skaitmeninių paslaugų tęstinumą ir patikimumą, taip pat į tai, kad jos IT infrastruktūros, sistemų ir įrangos saugumo lygmuo turi būti pats aukščiausias; pakartoja, jog yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija gali nesuvokti šio klausimo jautrumo, o tai rodo, kad problema vertinama paviršutiniškai, ir tai galėtų neigiamai paveikti Europos prokuratūros operatyvinę veiklą ir kelti galimą pavojų Sąjungos reputacijai, jei dėl to susilpnėtų Europos prokuratūros veiklos pajėgumai;

74.primena, kad Europos prokuratūros IT infrastruktūros sudėtingumas yra susijęs su decentralizuota Europos prokuratūros struktūra, dėl kurios kiekvienas Europos deleguotasis prokuroras privalo naudoti tiek nacionalinę, tiek Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą, t. y. skirtingas duomenų bazes, kurioms taikomos skirtingos prieigos teisės; atkreipia dėmesį į tai, jog informacijai tvarkyti ir ja keistis tarp Europos deleguotųjų prokurorų centrinių tarnybų ir Europos prokuratūros reikia, kad Europos deleguotieji prokurorai suskaitmenintų bylas, o dėl to jie privalo naudoti nacionalines skaitmenines priemones pagal nacionalinę teisę, tačiau jie taip pat turi atsižvelgti į būtinybę turėti tokius skaitmeninius dokumentus formatais, suderinamais su Europos prokuratūros centrine sistema ir su sistemomis, naudojamomis kitų Europos deleguotųjų prokurorų, kurie yra tyrimo bylų partneriai;

75.tvirtina, kad Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos ir nacionalinių bylų valdymo sistemų integracija yra būtina siekiant padidinti tyrimų veiksmingumą ir jos turi būti siekiama peržiūrint Reglamentą (ES) 2017/1939; numato, jog tokiai integracijai reikės bendro nuoseklios skaitmenizacijos lygio visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kad būtų sukurta skaitmeninė darbo aplinka, kuria būtų užtikrinamas toks pat saugumo lygis kaip Europos prokuratūros centriniame biure, sykiu visapusiškai laikantis nacionalinės teisės aktų; primena, kad biudžeto sąmatose ir prognozėse turėtų būti atsižvelgiama į bendras valstybių narių ir Sąjungos išlaidas; palankiai vertina nacionalinių Europos deleguotųjų prokurorų padėjėjų vaidmenį ir indėlį veiksmingai naudojant sistemas ir teikiant joms duomenis ir siūlo apsvarstyti galimybę jiems suteikti specialų statusą peržiūrint Reglamentą (ES) 2017/1939; pabrėžia, kad bet kokia būsima integracija turėtų būti grindžiama subalansuotu Sąjungos ir valstybių narių atsakomybės pasidalijimu;

76.mano, kad būtina sumažinti Europos prokuratūros IT struktūrinio vientisumo riziką, kylančią dėl agresyvios veiklos, vykdomos organizuotų nusikaltėlių susivienijimų, kuriuos tiria ir persekioja baudžiamąja tvarka Europos prokuratūra ir kurie yra linkę agresyviai reaguoti į Europos prokuratūros intervencines priemones, kuriomis siekiama sužlugdyti jų nusikalstamą veiką; palankiai vertina tai, kad 2023 m. pasiūlyta bendra patobulinta saugumo strategija ir pasaulinės informacijos saugumo politikos sistema buvo oficialiai patvirtintos ir priimtos 2024 m.; pabrėžia, kad fizinis ir skaitmeninis saugumas bei jo valdymas yra labai svarbūs Europos prokuratūros operatyvinio nepriklausomumo ir veiksmingumo elementai ir tam reikia išteklių, pavyzdžiui, tokių, kurie buvo panaudoti specialaus skyriaus, kurio užduotis – spręsti kibernetinio ir fizinio saugumo klausimus, įsteigimui;

77.pabrėžia, kad Europos prokuratūra turi nagrinėti vis daugiau bylų, susijusių su aukštųjų technologijų komponentais ir skaitmeninėmis nusikalstamomis metodikomis, todėl jai reikia naujausios įrangos ir IT sistemų, kad galėtų į tyrimo ir analizės procesus integruoti pažangias technologijas, kurias dažnai naudoja aukštos kvalifikacijos nusikaltėlių tinklai;

78.atkreipia dėmesį į tai, kad veiklos srityse Europos prokuratūra labai atsargiai taiko dirbtinį intelektą ir sutinka, kad nors DI gali padėti tvarkyti duomenis, įrodymų vertinimas ir prokuratūros sprendimų priėmimas lieka visiškai žmogaus atsakomybe; palankiai vertina šį požiūrį, kuris yra esminis siekiant apsaugoti pagrindines teises, teisinį tikrumą ir atsakomybę; pabrėžia, kad Europos prokuratūra DI nelaiko priemone, galinčia padėti sumažinti darbuotojų poreikį, bet veikiau ją laiko pagalbine priemone, padedančia susidoroti su didėjančiu darbo krūviu; ragina vykdyti tikslines investicijas į DI priemones, tačiau jų naudojimas turi likti proporcingas ir joms turi būti taikoma žmogaus atliekama priežiūra, ir į mokymus, kurių poveikis biudžetui turėtų kompensuojamas didesniu vertimo raštu ir kitų pagalbinių procesų efektyvumu; ragina Europos prokuratūrą pateikti darbuotojams gaires, kaip naudoti šias priemones, ypač atsižvelgiant į tipinius procesus, būdingus ypatingiems Europos prokuratūros įgaliojimams;

79.žino, kad Europos prokuratūros bylos ir susijusi bylų medžiaga bei įrodymai perduodami Europos prokuratūrai ir registruojami bet kuria Sąjungos kalba ir kad kiekvienoje byloje gali būti šimtai ar tūkstančiai dokumentų, gautų dideliais kiekiais, kuriuos reikia išversti raštu į darbo kalbas, kad būtų galima atlikti bylos analizę ir tyrimą, o Europos prokuratūros ataskaitos ir sprendimai, skelbiami anglų kalba, turi būti išversti raštu atgal į ataskaitą teikiančios valstybės narės kalbą, kad būtų galima perduoti nacionaliniams teismams; supranta, kad šį procesą užtikrina Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT) teikiamos mašininio vertimo paslaugos; pažymi, kad 2024 m. paslaugų „eTranslation“ paslaugų kaina buvo 1 051 000 EUR už mašininio vertimo priemones ir 2 308 452 EUR už žmogaus vertimą Šis skaičius neapima vertimo žodžiu paslaugų, teikiamų pagal susitarimą dėl paslaugų lygio su Komisijos Vertimo žodžiu generaliniu direktoratu (Vertimo žodžiu GD) arba, kai Vertimo žodžiu GD atsisako teikti prašomą paslaugą arba negali jos teikti, samdant rinkoje esančius laisvai samdomus vertėjus (finansinių taisyklių ad hoc išimtys). 2024 m. patirtos išlaidos pagal Vertimo žodžiu GD susitarimą dėl paslaugų lygio iš viso sudaro 22 536 EUR ir 9 360 EUR, o likusi dalis – ad hoc paslaugų pirkimai.; prašo Europos prokuratūros išnagrinėti galimybes geriau panaudoti šias mašininio vertimo paslaugas, kurios iki šiol yra ne grindžiamos dirbtiniu intelektu, bet žodynų duomenų rinkiniais, kuriuos teikia Skaitmeninių paslaugų GD paslauga „eTranslation“ ir kurie kasmet atnaujinami;

80.pakartoja, kad remia Europos prokuratūros prašymą skirti išteklių jos kibernetinio saugumo apsaugai, ir ragina skubiai įgyvendinti patikimą kibernetinio saugumo strategiją siekiant apsaugoti Europos prokuratūros operacijas ir duomenų vientisumą;

81.pažymi, kad šiuo metu rengiama Europos prokuratūros skaitmeninė strategija ir pažeidžiamumų ir pataisų valdymo politika, o esamomis paslaugomis užtikrinamas pažeidžiamumo vertinimas, automatinio skenavimo priemonė ir pranešimai apie svarbią bylų valdymo sistemos aplinką; ragina Europos prokuratūrą teikti pirmenybę toms priemonėms, kurios yra svarbios siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką, veiklos tęstinumą ir atitinkamos informacijos apsaugą;

82.palankiai vertina nuolatinį Europos prokuratūros duomenų apsaugos pareigūno ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno kontaktinio asmens Europos prokuratūros klausimais dialogą ir jų reguliarius dvišalius susitikimus; ragina Kolegiją, kurios sprendimais papildomi dabartiniai teisės aktai Reglamentas (ES) 2017/1939 (vadinamasis Europos prokuratūros reglamentas) ir 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1725/oj)., bendradarbiauti su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu periodiškai peržiūrint esamą praktiką ir procedūras, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti asmens duomenų tinkamumą naudoti tyrimams ir baudžiamajam persekiojimui, tuo pačiu užtikrinant jų apsaugą;

83.pažymi, kad nuomos sutartis, pagal kurią Liuksemburgo valdžios institucijos nemokamai išnuomoja pastatą, kuriame šiuo metu įsikūrusi Europos prokuratūros būstinė, 2024 m. nebuvo keista ir kad Europos prokuratūra, be papildomų išlaidų, 2024 m. sumokėjo tokius pačius 716 724 EUR metinius mokesčius už paslaugas kaip ir 2023 m.;

84.atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūra šiuo metu užima dešimt aukštų B bokšte (TOB) ir keturis aukštus jo priestate; žino, kad nuo 2025 m. pradžios priimančioji valstybė renovuoja dar septynis aukštus, kurie bus laipsniškai perduoti Europos prokuratūrai 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį; supranta, kad nauji aukštai padės įveikti dabartinį patalpų ploto trūkumą ir kad jiems esant bus galima suvienodinti ir efektyviai perskirstyti Europos prokuratūros tarnybas patalpose; primena Europos prokuratūros veiklos pobūdį ir jai būdingą konfidencialumą, todėl palankiai vertina tai, kad kiekvienam darbuotojui skiriama individuali darbo vieta vienviečiame, dviviečiame arba triviečiame kabinete; palankiai vertina jau esamas priemones, kuriomis užtikrinamas patekimas į kabinetus riboto judumo ar kitą negalią turintiems asmenims;

85. žino, kad Europos prokuratūra užima dalį pastato, kurį priimančioji valstybė suteikia nemokamai, ir kad aplinkos parametrus valdo nacionalinės institucijos, laikydamosi vietos aplinkosaugos reikalavimų; palankiai vertina Liuksemburgo valdžios institucijų veiksmus, kuriais siekiama remti Europos prokuratūrą skatinant aplinkosaugos vadybą ir kurių rezultatas – požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos 20 elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių, o visose Europos prokuratūros centrinio biuro patalpose vidaus apšvietimas ir fasado žaliuzės pakeisti energijos taupančiomis sistemomis, siekiant padidinti pastato energijos vartojimo efektyvumą; pažymi, kad visuose aukštuose buvo įrengti vandens filtravimo įrenginiai, dėl kurių sumažėjo plastikinių butelių naudojimas; pažymi, kad Europos prokuratūros centrinis biuras yra integruotas į Liuksemburgo nemokamo viešojo transporto tinklą, todėl jis lengvai pasiekiamas mažo poveikio aplinkai priemonėmis, darbuotojams ir lankytojams nepatiriant jokių išlaidų, ir kad požeminė automobilių stovėjimo aikštelėje yra įrengta speciali dviračių stovėjimo aikštelė;

86.atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūra laikosi Komisijos sprendimo C(2025) 2495 „Komandiruočių ir leidžiamų kelionių vadovas“, atsižvelgdama ne tik į žaliuosius kelionės sprendimus į komandiruotes vykstantiems darbuotojams, bet ir sistemingai vertindama komandiruočių būtinybę, palygindama jas su internetinių posėdžių galimybėmis;

87. pakartoja, kad Sąjungos finansinių interesų apsaugos struktūroje Europos prokuratūra gali veiksmingai atlikti savo pagrindinę funkciją tik intensyviai bendradarbiaudama ir koordinuodama savo veiksmus su kitais papildomas užduotis atliekančiais subjektais; pabrėžia, kad Europos prokuratūra veikia sudėtingoje ir nevienalytėje aplinkoje, kurioje jos nepriklausomumas yra toks pat svarbus kaip ir jos gebėjimas kurti sinergiją su partneriais bei noras bendrauti su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

88.žino apie Europos prokuratūros pastangas vykdyti veiksmingą bendradarbiavimą su Europolu, OLAF ir Eurojustu, kuris vyksta pagal kiekvienos organizacijos įgaliojimus, rengiant reguliarius susitikimus valdymo ir techniniu lygmenimis bei taikant procesus „yra atitiktis / nėra atitikties“, naudojamus dvikrypčiam keitimuisi informacija ir siekiant išvengti veiklos dubliavimosi; vis dėlto apgailestauja dėl riboto OLAF ir Europos prokuratūros operatyvinio bendradarbiavimo masto, kurį patvirtina nuolat mažas OLAF remiamų Europos prokuratūros bylų skaičius (4 bylos 2023 m. ir 5 bylos 2024 m.), palyginti su bylų, kurioms Europos prokuratūra 2024 m. gavo paramą iš Eurojusto (25) ir Europolo (83), skaičiumi; pažymi, kad bendradarbiavimas su Europolu yra ribotas dėl nacionalinio baudžiamojo proceso ir Europos prokuratūros turimų duomenų prieinamumo; mano, kad toliau stiprinant bendradarbiavimą su Europolu būtų galima užtikrinti sinergiją ir optimizuoti išteklius, nepaisant to, kad Europos prokuratūra turi skubiai sukurti vidaus analitinę platformą, kuri yra nepaprastai svarbi siekiant greitai analizuoti tyrimų metu surinktus duomenis ir nustatant veiklos strategijas tarpvalstybinėse bylose, kurioms tirti reikia prieigos prie visos Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos; ragina visas šalis ieškoti tinkamų būdų, kaip sukurti sinergiją, stiprinti bendradarbiavimą operatyviniu lygmeniu, išvengti užduočių dubliavimo ir geriau panaudoti esamus analitinius pajėgumus; palankiai vertina specialių darbo grupių Komisijos paskelbtai kovos su sukčiavimu struktūrai peržiūrėti sudarymą ir tikisi, kad diskusijos, kuriose dalyvaus visi kovos su sukčiavimu struktūros komponentai, padės pasiekti apčiuopiamos bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo pažangos, kurią Komisija turės pristatyti iki 2026 m. pabaigos;

89.atkreipia dėmesį į gerą Europos prokuratūros bendradarbiavimą su Audito Rūmais, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir Europos ombudsmenu 2024 m.; pažymi, kad Europos ombudsmenas pradėjo vieną tyrimą gavęs skundą, kurį pateikė 2024 m. atrankos procedūroje dalyvavęs pilietis, ir vėliau konstatavo, kad skundas nepagrįstas jokiais Europos prokuratūros netinkamo administravimo įrodymais ar pavyzdžiais;

90.mano, kad OLAF ir Europos prokuratūros reguliavimo aktų peržiūra suteikia galimybę persvarstyti daugelį jų bendradarbiavimo aspektų, atsižvelgiant į tais Europos prokuratūros operatyvinės veiklos metais įgytą patirtį; pabrėžia, kad patirtimi, įgyta vykdant tiek papildomus tyrimus (OLAF pasiūlytus), tiek tyrimus remiant Europos prokuratūrą (Europos prokuratūros prašomus), suteiktas geras informacijos rinkinys, kuriuo remiantis galima pertvarkyti jų bendradarbiavimo tvarką; pabrėžia, kad ta pati veiklos patirtis parodė, jog reikia gerinti pažeidimų nustatymą ir ataskaitų teikimą; pažymi, kad 2024 m. Parlamente įvyko pirmasis tarptautinis Europos prokuratūros prokurorų ir OLAF tyrėjų susitikimas; mano, kad tai galima laikyti bandomuoju apsikeitimo nuomonėmis praktikos, kuri turėtų tapti reguliari, jei bus suteikta finansinių išteklių, projektu; pakartoja, kad tinkamas Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūros komponentų dialogas ir bendradarbiavimas gali būti pasiektas tik įsteigiant privalomą tarpinstitucinį forumą, kuriame būtų galima nagrinėti ir aptarti strateginius klausimus, siekiant optimizuoti išteklius ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų;

91.pažymi, kad sukčiavimas PVM tapo vidaus rinkos struktūriniu pažeidžiamumu ir kad, nepaisant pasikartojančių standartinių karuselinio sukčiavimo schemų, nacionaliniai mokesčių administratoriai sugeba nustatyti tik nedidelę dalį nusikaltėlių tinklų ir su jais kovoti; pabrėžia unikalią Europos prokuratūros operacijų, per kurias galima atkurti sudėtingas nusikalstamas operacijas ir neteisėtus finansinius srautus bei imtis veiksmų areštuojant ir įšaldant susijusį turtą, vertę; ragina Komisiją toliau siūlyti visus reglamentavimo pakeitimus, kurie reikalingi siekiant ištaisyti padėtį, kuri trukdo veiksmingai kovoti su sukčiavimu PVM ir riboja nacionalinių ir ES institucijų sinergijos galimybes;

92.pabrėžia, kad prieiga prie duomenų ir keitimasis informacija yra svarbiausi bet kokių kovos su sukčiavimu veiksmų elementai ir kad nuo jų tinkamo įgyvendinimo priklauso Sąjungos biudžeto apsaugos sėkmė; primena Audito Rūmų rekomendacijas, išdėstytas specialiojoje ataskaitoje Nr. 24/2015 „Kova su sukčiavimu PVM“ ir specialiojoje ataskaitoje Nr. 08/2025 „Sukčiavimas pridėtinės vertės mokesčiu importo srityje. Taikant supaprastintas importo muitinės procedūras ES finansiniai interesai nepakankamai apsaugomi“, ir atsižvelgdamas į tai palankiai vertina 2025 m. lapkričio 14 d. pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos prokuratūros ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) prieigos prie Sąjungos lygmens pridėtinės vertės mokesčio informacijos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 https://www.eca.europa.eu/ECAPublications/SR-2025-08/SR-2025-08_LT.pdf.; taip pat pabrėžia visapusiško ir veiksmingo Europos prokuratūros, OLAF, Eurojusto ir Europolo keitimosi duomenimis svarbą ir tai, kad sudarius bendrą darbo grupę būtų galima prižiūrėti duomenų integravimą ir bylų tvarkymo veiksmingumą tarp šių įstaigų;

93.pritaria Europos prokuratūros raginimui dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti daug didesnį ir geresnį duomenų analizės pajėgumą Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima visapusiškai išnaudoti didžiulius duomenų kiekius, surinktus Europos prokuratūros tyrimų metu, ir sutinka, kad pažanga šioje srityje padėtų labai pagerinti kovą su organizuotu nusikalstamumu Sąjungoje; pažymi, kad analizuojamų surinktų įrodymų kiekis eksponentiškai didėja kartu didėjant Europos prokuratūros tiriamų bylų skaičiui; atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dalis šios informacijos yra susijusi su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu bei įvairia neteisėta veikla, susijusia su šiomis pagrindinėmis nusikalstamomis veikomis, kurios nepriklauso Europos prokuratūros kompetencijai tirti; pažymi, kad panaši padėtis susiklostė po tyrimo „Admiral“, kai išanalizavus bent 638 TB konfiskuotų skaitmeninių duomenų buvo nustatyti ryšiai su narkotikų prekyba, neteisėtu lošimu, prostitucija ir kitais nusikaltimais, dėl ko nacionalinės prokuratūros pradėjo daugiau baudžiamųjų procesų dėl su Sąjungos finansinių interesų apsauga nesusijusių nusikaltimų; pažymi, kad panaši padėtis susiklostė ir tyrimo „Midas“ atveju, kai buvo atskleista sudėtinga nusikalstama ekosistema, kurią sudarė priedangos bendrovės, statytiniai, fiktyvios tapatybės ir kriptografuoti pranešimai, skirti kitoms nusikalstamoms veikoms, įskaitant narkotikų ir ginklų kontrabandą bei terorizmo finansavimą, organizuoti, ir po kurios analizės, apimančios ne mažiau kaip 418 TB skaitmeninių duomenų dalį, buvo pateikta trylika pranešimų apie nusikaltimus nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už šių su Sąjungos finansinių interesų apsauga nesusijusių nusikaltimų tyrimą;

94.palankiai vertina vidaus mechanizmo, kuriuo siekiama užtikrinti Europos prokuratūros išteklius tausojantį, laiku atliekamą ir nuoseklų pranešimų, kurie yra svarbūs administracinio susigrąžinimo ir atsargumo priemonėms, perdavimą pagal Reglamento (ES) 2017/1939 103 straipsnio 2 dalį, sukūrimą ir Darbo susitarimo su Komisija peržiūrą, atliktą 2024 m. spalio mėn. vykstant trečiajai metinei Europos prokuratūros ir Komisijos bendradarbiavimo aukšto lygio peržiūrai; mano, kad šios nuostatos padės veiksmingiau apsaugoti Sąjungos finansinius interesus; pabrėžia, kad faktiškai 2024 m. ir 2025 m. priėmus naujas nuostatas Komisijai pateiktų pranešimų skaičius labai išaugo (atitinkamai +147 % ir +85 % palyginti su 2022 m.); vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti tolesnį veiksmingą bylų nagrinėjimą ir nuolatinį informacijos srautą Komisijai, kad ji galėtų priimti administracines priemones, reikia toliau plėtoti Europos prokuratūros bylų valdymo sistemą ir duomenų analizės pajėgumus, o tai neįmanoma nepakankamo struktūrinio finansavimo sąlygomis; apgailestauja, kad, nepaisant aiškių Europos prokuratūros nuorodų dėl finansinių poreikių, Komisija savo Taisomajame rašte Nr. 1/2024 numatė tik tris etatus etatų plane ir vieną sutartininką, o to nepakanka; pritaria būsimiems Europos prokuratūros prašymams skirti išteklių, kurie yra būtini siekiant susigrąžinti į Sąjungos biudžetą sumas, prarastas dėl sukčiavimo; ragina Komisiją kuo labiau padidinti administracinį lėšų susigrąžinimą į Sąjungos biudžetą, laikantis konfidencialumo ir tinkamo tyrimo veiksmų atlikimo;

95.žino, kad už nacionalinių valdžios institucijų vykdomą lėšų susigrąžinimą ir toliau yra atsakinga Komisija, kaip nurodyta už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąjį administravimą atsakingam Komisijos nariui skirtame įgaliojamajame rašte, ir pabrėžia, kad Europos prokuratūra neturi įgaliojimų imtis tolesnių veiksmų, susijusių su susigrąžinimo procesu; dar kartą ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą susigrąžinimo proceso klausimais ir laiku informuoti Komisiją ir Europos prokuratūrą apie galutinį konfiskavimą; laikosi nuomonės, kad reikia peržiūrėti atitinkamus reglamentus siekiant patikslinti Europos prokuratūros vaidmenį susigrąžinimo procese;

96.pripažįsta, kad Europos prokuratūros tyrimai gali būti pradėti tik tuo atveju, jei prokurorai gavo informaciją, ir tikisi, kad valstybės narės laikysis teisinių pareigų ir praneš Europos prokuratūrai apie visus atitinkamus atvejus; susirūpinęs pažymi, kad 2024 m. vis dar buvo kompetencijos kolizijos atvejų ir sisteminių kliūčių Europos prokuratūros tyrimams, įskaitant atvejus, kuriais išreikštas susirūpinimas dėl teisinės valstybės principo taikymo; atsižvelgdamas į tai, primena Europos prokuratūros viešą pareiškimą dėl sprendimo dėl kompetencijos kolizijos Kroatijoje; ragina Komisiją sistemingai imtis tolesnių veiksmų dėl tokių kliūčių, nes tai yra jos atsakomybės užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus dalis; susirūpinęs pažymi, kad kai kurios valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas paskelbė nacionalinėmis bylomis ir atsisakė pripažinti Europos prokuratūros kompetenciją; išreiškia susirūpinimą dėl galimo neigiamo šių kompetencijos kolizijos atvejų poveikio tyrimui, nes gali būti prarasti įrodymai ar vėluojama surinkti įrodymus; ragina Komisiją rinkti ir vertinti informaciją apie kompetencijos kolizijos atvejus, kad būtų gauti atitinkami duomenys Reglamento (ES) 2017/1939 peržiūrai;

97.pažymi, kad nors Europos prokuratūros kompetencija yra aiškiai apibrėžta Reglamento (ES) 2017/1939 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 23 straipsnyje, 2024 m. vėl kilo klausimų dėl nacionalinių institucijų ir Europos deleguotųjų prokurorų kompetencijos; pabrėžia, kad šie atvejai turėtų būti nagrinėjami laikantis Reglamento (ES) 2017/1939 25 straipsnio 6 dalies, kurioje nurodyta, kad jie perduodami nacionalinėms teisminėms institucijoms, kompetentingoms spręsti nacionalinių prokurorų kompetencijos kolizijos atvejus, su sąlyga, kad jų sprendimas gali būti perduotas Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą, kaip numatyta Reglamento (ES) 2017/1939 42 straipsnio 2 dalies c punkte, atitinkančiame SESV 267 straipsnį; pakartoja, kad, kadangi daugelyje valstybių narių nacionalinės institucijos sprendimas dėl kompetencijos kolizijos negali būti Teisingumo Teismo prejudicinių sprendimų dalykas, dabartinėje situacijoje trūksta teisinio aiškumo; ragina valstybes nares, kurioms kyla abejonių dėl Europos prokuratūros kompetencijos, pagal SESV 267 straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/1939 42 straipsnio 2 dalies c punktą pateikti prejudicinį klausimą Teisingumo Teismui;

98.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. Europos prokuratūra įvykdė ir padengė atitinkamas Europos prokuratūros akademijos, organizuotos kartu su Italijos „Guardia di Finanza“, išlaidas, surengdama du tarptautinius dviejų savaičių trukmės kursus vietoje 49 tyrėjams; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse buvo surengti specialūs teisėsaugos pareigūnų mokymai apie nusikalstamumo sritis, priklausančias Europos prokuratūros kompetencijai; ragina Komisiją remti šį vertingą mokymų projektą ir užtikrinti jo finansavimą; pažymi, kad 2024 m. Europos prokurorai ir Europos deleguotieji prokurorai decentralizuotu ir centralizuotu lygmeniu pradėjo nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams skirtus tolesnius informuotumo didinimo veiksmus, daug kartų priimdami teismų, prokuratūros ir teisėsaugos institucijų delegacijas;

99.pakartoja savo susirūpinimą dėl didėjančio su EGADP susijusių bylų, kurios nėra tolygiai paskirstytos tarp valstybių narių, jau gavusių dideles išmokas, skaičiaus; pabrėžia, kad nevienodas bylų paskirstymas gali būti valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų nevienodo tinkamumo arba nepakankamo veiksmingumo atskleidžiant pažeidimus ir neskaidrios ataskaitų teikimo praktikos pasekmė; atkreipia dėmesį į tai, kad EGADP ištekliai yra finansuojami iš Sąjungos biudžeto ir kad jų apsauga priklauso Europos prokuratūros kompetencijai, todėl atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ir kitas Sąjungos įstaigas bei valdžios institucijas dėti daugiau pastangų atskleidžiant pažeidimus ir pranešti Europos prokuratūrai apie visus atitinkamus pažeidimų atvejus;

100.atkreipia dėmesį į tai, kad didelis aktyvių bylų, susijusių su EGADP lėšomis, skaičius ateityje greičiausiai didės, nes artėjant pabaigos datai didės išmokų intensyvumas, ir mano, kad labai svarbu stiprinti atitinkamų institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, visų pirma su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupe, siekiant sustiprinti stebėsenos ir kontrolės mechanizmą, analizuojant Europos prokuratūros tiriamus sukčiavimo atvejus ir nustatant galimas kontrolės spragas ar sukčiavimo modelius, kurie galėjo atsirasti dėl priežiūros ar neveikimo, ir juos pašalinti taikant lėšų mažinimo ir susigrąžinimo priemones, nustatytas 2024 m. liepos 22 d. priimto Komisijos Gairių dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų IV priede;

101.palankiai vertina Kolegijos susitarimą dėl bendradarbiavimo su Seišelių kovos su korupcija komisija ir Andoros Kunigaikštystės generaline prokuratūra darbo tvarkos ir susitarimų memorandumų su Pasaulio banko už sąžiningumą atsakingo pirmininko pavaduotojo biuro ir Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos prokurorų asociacija sudarymą; palankiai vertina 2024 m. lapkričio mėn. pasirašytą susitarimą dėl darbo tvarkos su Parlamentu, kuriuo nustatoma aiški bendradarbiavimo tvarka siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, ir Kolegijos susitarimą dėl darbo tvarkos su EIVT bei dėl susitarimo su Komisija priedų peržiūros, taip pat derybų dėl susitarimų dėl darbo tvarkos su Europos Centriniu Banku pradžios, taip pat 2024 m.;

102.atkreipia dėmesį į intensyvią Europos prokuratūros veiklą, kuria siekiama užtikrinti jos tyrimų veiksmingumą tarptautiniu mastu ir kuri susijusi su trečiosiomis šalimis; žino, kad Europos prokuratūra yra kelių tarptautinių tinklų ir organizacijų, pavyzdžiui, grupės „Egmont“, tinklo „GlobE“, EBPO kovos su papirkinėjimu darbo grupės, CARIN tinklo, NADAL tinklo, Europos kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo (EACN) ir Europos kovos su korupcija partnerių (EPAC) tinklo, Europos teisminio tinklo, Europos Tarybos ekspertų komiteto dėl Europos konvencijų dėl bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose veikimo (PC-OC) ir kt., narė ir stebėtoja; pažymi, kad Europos prokuratūra pasirašė susitarimus dėl darbo tvarkos su daugeliu partnerių; pripažįsta Europos prokuratūros patiriamus sunkumus siekiant veiksmingai įsikišti, nesant aiškaus teisinio pagrindo, ir palankiai vertina tai, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. Komisijai buvo perduotas trečiųjų šalių, kurios laikomos prioritetinėmis sudarant susitarimus, galinčius palengvinti bendradarbiavimą, sąrašas; ragina Komisiją deramai atsižvelgti į Europos prokuratūros prašymus;

103.pažymi, kad Europos prokuratūra toliau rėmėsi tarpinstituciniais susitarimais ir dvišaliais susitarimais dėl paslaugų lygio, 2024 m. pabaigoje jai buvo aktyviai atstovaujama 86 tarpinstitucinėse preliminariosiose sutartyse ir ji buvo pasirašiusi 23 susitarimus dėl paslaugų lygio arba kitus dvišalius susitarimus su Sąjungos viešojo administravimo institucijomis, siekdama įsigyti prekes ir paslaugas mažesne kaina arba siekdama sutaupyti kaip galima daugiau biudžeto lėšų iš galiojančių sutartinių priemonių, laikantis patikimo finansų valdymo principų;

104.palankiai vertina Švedijos ir Lenkijos dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje; pažymi, kad Danija toliau naudojasi teise atsisakyti dalyvauti Europos prokuratūros veikloje pagal SESV Protokolus Nr. 21 ir 22; žino, kad Airijos vyriausybei iš pradžių pareiškus apie galimą dalyvavimą glaudesniame bendradarbiavime, Europos prokuratūra sudarė specialią darbo grupę, į kurią įeina atitinkamų Europos prokuratūros tarnybų atstovai, kad būtų aptarti visi dalyvavimo aspektai ir padėta nacionalinėms institucijoms šiame procese; pažymi, kad valstybės narės prašymu jau surengti keli neformalūs posėdžiai, kuriuose paaiškinta Europos prokuratūros veikla; pažymi, kad 2024 m. nevyko jokių diskusijų su Airijos tarpžinybine darbo grupe, įsteigta siekiant išnagrinėti Airijos dalyvavimo Europos prokuratūros veikloje ateityje galimybę; primygtinai ragina Komisiją, Europos prokuratūrą ir Airijos valdžios institucijas atnaujinti konstruktyvų dialogą, kad būtų rastas veiksmingas būdas judėti į priekį;

105.labai apgailestauja dėl to, kad Vengrija yra vienintelė likusi valstybė narė, kuri dar neprisijungė prie Europos prokuratūros, nors tam nėra jokių teisinių ar konstitucinių kliūčių; primygtinai ragina Vengrijos vyriausybę nedelsiant prisijungti prie Europos prokuratūros; mano, kad nuolatinis nedalyvavimas gali būti aiškinamas tik kaip sąmoningas bandymas apsaugoti korupciją ir netinkamą Sąjungos lėšų naudojimą nuo nepriklausomos Europos kontrolės; mano, kad šalies prisijungimas prie Europos prokuratūros galiausiai atitiktų ilgalaikius ir teisėtus pilietinės visuomenės ir piliečių reikalavimus stiprinti teisines apsaugos nuo sukčiavimo, korupcijos ir kitų sunkių nusižengimų priemones ir padėtų atkurti pasitikėjimą apsauga Sąjungos finansinių interesų, kuriems šiuo metu kenkia nuolatiniai teisėsaugos institucijų trūkumai ir kurie silpnina teigiamą Sąjungos politikos, kuria siekiama remti augimą, sanglaudą ir Vengrijos piliečių, MVĮ, vietos ir regionų valdžios institucijų gerovę, poveikį;

106.primena kelis Vengrijos vyriausybės bandymus vykdyti sistemingą Europos Komisijos ir OLAF darbuotojų šnipinėjimą;

107.pabrėžia, kad bet kokio pobūdžio nepakankamas bet kurios iš valstybių narių bendradarbiavimas su Europos prokuratūra kelia pavojų, jog gali atsirasti imuniteto ir privilegijų sritys, dėl kurių Sąjungos finansinių interesų gynimas bus nevienodas ir neveiksmingas ir ragina Komisiją pradėti pažeidimo tyrimo procedūras prieš bet kurią valstybę narę, kuri sistemingai trukdo Europos prokuratūros atliekamiems tyrimams; ragina Komisiją taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/2092/oj). laikyti, kad nedalyvavimas Europos prokuratūros veikloje gali kelti grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, ir ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių bendradarbiavimo su Europos prokuratūra lygį; atsižvelgdamas į tai, labai apgailestauja dėl 2024 m. praneštų atvejų, kai OLAF ir Europos prokuratūros tyrėjams grasino valstybių narių vyriausybės jiems vykdant savo veiklą vietoje; pabrėžia, kad tokiais atvejais pažeidžiamas teisinės valstybės principas, jie yra šiurkštus valstybių narių ir ES institucijų tarpusavio pasitikėjimo ir lojalaus bendradarbiavimo pažeidimas ir tokiais atvejais silpninami Sąjungos veiksmai, ir ragina nustatyti griežtas prevencines ir apsaugos priemones, kad būtų apsaugoti darbuotojai, dirbantys sąlygomis, kurios kelia jiems riziką;

108.pabrėžia, kad Europos prokuratūros veikla turi prisidėti prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos, ir tikimasi, kad ji padės susigrąžinti išmokėtas iš Sąjungos biudžeto lėšas, kurios dėl nusikalstamos veiklos nebuvo panaudotos pagal numatytą paskirtį; pažymi, kad konfiskavimo procesas, kuriuo galima susigrąžinti tokias sumas, priklauso nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai ir kad dėl valstybių narių Europos deleguotųjų prokurorų priimtų priemonių gautos atitinkamos konfiskuotos sumos arba turto vertė turėtų būti grąžintos į Sąjungos biudžetą, prieš tai atėmus išlaidas, kurias patyrė valstybių narių institucijos pagal Reglamento (ES) 2017/1939 38 straipsnį įgyvendindamos šias priemones, susijusias su turtu ar pajamomis, kuriuos reikia realizuoti pagal taikytiną nacionalinę teisę, nedarant poveikio Sąjungos ar kitų nukentėjusiųjų teisių į žalos, kurią jie patyrė, atlyginimui; primena, jog Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas pasiūlė, kad galimos pajamos, gautos panaudojus turto arešto ir konfiskavimo priemones, būtų įtrauktos į Sąjungos biudžetą kaip neasignuotosios pajamos atskiroje biudžeto eilutėje, sukurtoje biudžeto pakeitimu; palankiai vertina Europos prokuratūros įsipareigojimą bendradarbiauti su Komisija siekiant remti bet kokias pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti minėtų nuostatų įgyvendinimą; mano, jog būtina iš dalies pakeisti 38 straipsnį, kad būtų galima jį veiksmingai įgyvendinti ir stebėti, siekiant užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą, ir ragina Komisiją sudaryti būtinus susitarimus su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, kad šios sumos būtų įtrauktos į Sąjungos biudžetą, ir pasiūlyti reikiamus teisėkūros sprendimus, kad jis būtų veiksmingai įgyvendinamas;

109.pabrėžia, jog svarbu, kad būtų vykdoma stebėsena ir sistemingai teikiamos ataskaitos apie tolesnius su tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusius veiksmus, ypač kiek tai susiję su priimtomis finansinėmis priemonėmis (konfiskavimu ir lėšų susigrąžinimu), siekiant kuo geriau suprasti Europos prokuratūros veiksmų poveikį; pažymi, kad Europos prokuratūra ir Komisija įsipareigojo racionalizuoti savo pranešimus ir pritaikyti juos prie galimo priemonių, kuriomis būtų atkurtas finansinių nusikaltimų paveiktas Sąjungos biudžetas, priėmimo; laikosi nuomonės, kad Komisija turi padėti Europos prokuratūrai vykdyti stebėseną ir tolesnius Europos prokuratūros veiklos veiksmus, siekiant užkirsti kelią ribotų Europos prokuratūros išteklių naudojimui atliekant kitas užduotis, nesusijusias su tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu; mano, kad Parlamento vykdomų tolesnių administracinių veiksmų, kurių imtasi po baudžiamųjų tyrimų, tikrinimas yra labai svarbus siekiant didinti Sąjungos kovos su sukčiavimu struktūros veiksmingumą; ragina Komisiją ir visus kovos su sukčiavimu struktūros komponentus rasti veiksmingą ir efektyvų būdą stebėti vykdomus veiksmus ir pranešti apie jų galutinius rezultatus;

110.pabrėžia turto susigrąžinimo svarbą ir jo atgrasomąjį poveikį organizuotam nusikalstamumui; pažymi, kad Europos prokuratūros dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose turėtų padėti padidinti turto susigrąžinimo operacijų veiksmingumą; pakartoja, kad laiku ir veiksmingai tiriant su sukčiavimu susijusius finansinius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos turėtų būti sutaupyta labai daug Sąjungos biudžeto ir valstybių narių biudžetų lėšų;

111.palankiai vertina daugelį Europos prokuratūros vidaus ir išorės komunikacijos patobulinimų 2024 m., ypač informacines sesijas apie kovą su priekabiavimu ir informavimą apie pažeidimus bei kitas informuotumo didinimo iniciatyvas, susijusias su Europos prokuratūros etikos sistema, kuri vis dar yra rengiama; palankiai vertina indėlį į Parlamento keitimąsi nuomonėmis vykstant įvairioms Parlamento komitetų diskusijoms, daugiausia įdėtą Europos vyriausiosios prokurorės (Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete, Biudžeto kontrolės komitete, Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, Mokesčių pakomitetyje);

112.atkreipia dėmesį į tai, kad komunikacijai skirti Europos prokuratūros ištekliai yra riboti ir kad, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti Europos prokuratūros skaitmeninį savarankiškumą, Europos prokuratūros interneto svetainės valdymas buvo vykdomas organizacijos viduje, o tam reikėjo papildomų išteklių, kai Skaitmeninių paslaugų GD nustojo teikti šią paslaugą; pažymi, kad 2024 m. viešųjų ryšių ir reklamos veiklos biudžetas buvo 235 382 EUR ir kad jis buvo visiškai išnaudotas, visų pirma žiniasklaidos stebėjimo licencijų įsigijimui, kitoms komunikacijos iniciatyvoms ir leidinių vertimui;

113.atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūros veiklos socialiniuose tinkluose strategija yra skirta įvairioms auditorijoms, įskaitant žurnalistus, institucinius suinteresuotuosius subjektus, teisės ir teisėsaugos specialistus, akademinę bendruomenę ir plačiąją visuomenę, veiksmingai pasiekti pritaikant pranešimus prie jų poreikių; pažymi, kad pagrindinis Europos prokuratūros dalyvavimo socialiniuose tinkluose tikslas yra stiprinti pasitikėjimą didinant matomumą; dar kartą ragina Europos prokuratūrą aiškiai užtikrinti kuo didesnę pusiausvyrą, viena vertus, tarp skaidrumo ir viešojo intereso, kita vertus, tarp konfidencialumo ir tinkamo tyrimo atlikimo, ir garantuoti komunikacijos apie savo veiklą nešališkumą; ragina Europos prokuratūrą pasiųsti nuraminantį signalą apie Sąjungos vertybių ir principų, kurie grindžiami nepriklausomumu ir teisės aktų laikymusi, taikymo praktinį aspektą, taikant juos skaidriai ir apdairiai; pažymi, kad Europos prokuratūros komunikacija padeda stiprinti institucijų reputaciją tarp piliečių ir didinti mokesčių mokėtojų informuotumą apie tai, kokia sudėtinga ir svarbi yra Sąjungos finansinių interesų apsauga;

114.pabrėžia, kad Europos prokuratūros pastangos teikti teisingą ir suprantamą informaciją apie sudėtingas bylas, dėl kurių vykdomas baudžiamasis persekiojimas, gali būti didelė paskata Sąjungos piliečiams pranešti Europos prokuratūrai apie galimus nusižengimus ir prisidėti prie pilietinės visuomenės aktyvesnio įsitraukimo; palankiai vertina Europos prokuratūros pastangas gerinti žurnalistų, piliečių ir akademinės bendruomenės supratimą apie jos veiklą rengiant spaudos konferencijas įvairiose valstybėse narėse, organizuojant mokomuosius vizitus, konferencijas ir reguliariai teikiant naujausią informaciją bei tarpines ataskaitas, kad visos auditorijos būtų informuotos apie Europos prokuratūros veiklą ir jos poveikį; supranta, kad dėl tiriamų klausimų neskelbtino pobūdžio ir būtinybės laikytis daugelio Europos prokuratūros bylose dalyvaujančių šalių nekaltumo prezumpcijos, reikia teikti tikslius pranešimus spaudai ir platinti informaciją tik tada, kai ji iš anksto patikrinta prokurorų ir atitinka teisinius reikalavimus, galbūt platinant ją elektroniniu paštu, interneto platformose ir socialiniuose tinkluose; pažymi, kad tiesioginė komunikacija per socialinius tinklus padeda išvengti trečiųjų šalių aiškinimo ir tiksliai ir skaidriai perduoti Europos prokuratūros pranešimus;

115.mano, kad geresnė strateginė komunikacija turėtų būti užtikrinama gerinant galimybę pranešti apie pažeidimus, ir palankiai vertina tai, kad Europos prokuratūros skatina pranešti apie pažeidimus visų Europos prokuratūros paskyrų socialiniuose tinkluose aprašuose ir prašo įtraukti šią informaciją į kiekvieną standartinį pristatymą, skirtą išorės auditorijai ar lankytojams, konferencijoms ar kalboms, kai tai yra tinkama;

116.pritaria sprendimui nepriimti teisės akto, dėl kurio balsuota Ukrainos Aukščiausioje Radoje 2025 m. liepos mėn., kuriuo būtų buvęs susilpnintas Ukrainos specializuotos kovos su korupcija prokuratūros (SAPO) ir Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NABU) veiksmų veiksmingumas, ypač atsižvelgiant į neseniai žiniasklaidoje paskelbtus pranešimus apie aukšto rango pareigūnų korupcijos atvejus, kurie parodo būtinybę laikytis atsargaus ir apdairaus požiūrio kovojant su korupcinėmis nusikalstamomis veikomis ir Ukrainos pastangų veiksmingai siekti skaidrumo tikslų svarbą;

117.žino, kad Europos prokuratūra pasirašė tris susitarimus dėl darbo tvarkos su Ukrainos generaline prokuratūra (PGO), Nacionaliniu kovos su korupcija biuru (NABU) ir Specializuota kovos su korupcija prokuratūra, siekdama palengvinti bendradarbiavimą atitinkamuose tyrimuose, remiantis esamais teisės aktais; pažymi, kad 2024 m. Europos prokuratūra savo patalpose surengė keturis mokymus Ukrainos prokurorams ir NABU tyrėjams; primena, kad tam tikromis aplinkybėmis Europos prokuratūros kompetencija gali būti išplėsta ir apimti Sąjungos lėšas, net jei jos naudojamos trečiosiose šalyse, taip pat gali apimti Sąjungos sankcijų apėjimo atvejus, jei jie patenka į dabartinę Europos prokuratūros įgaliojimų sritį, susijusią su galimu poveikiu Sąjungos finansiniams interesams vengiant muitų ar mokesčių; supranta, kad atitinkamų institucijų vykdomas sukčiavimo atvejų atskleidimas ir pranešimas apie juos iš tiesų lieka esminė bet kokio tolesnio bendradarbiavimo sąlyga ir kad mokymų metu pradėtas keitimasis patirtimi toliau padės Ukrainos institucijoms atskleisti galimus sukčiavimo atvejus, susijusius su Sąjungos lėšomis; palankiai vertina Europos prokuratūros pasirengimą stiprinti bendradarbiavimą, sudarant specialias darbo grupes su Ukrainos institucijomis, kad prireikus būtų koordinuojami tyrimai, atsižvelgiant į nusikaltimų, apie kuriuos pranešta, skaičių ir mastą;

118.pažymi, kad dėl didėjančios Sąjungos finansinės paramos Ukrainai, be kita ko, pagal Ukrainos priemonę, per ateinančius kelerius metus gali Europos prokuratūrai būti pateikta papildomų prašymų atlikti tyrimus; pabrėžia, jog svarbu iš anksto numatyti šiuos iššūkius užtikrinant tinkamą darbuotojų skaičių, saugią skaitmeninę infrastruktūrą ir sustiprintas bendradarbiavimo sistemas, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir kartu veiksmingai remiama Ukraina.