Bendrosios pastabos1.pažymi, kad ES agentūros yra trijų rūšių: decentralizuotos agentūros, vykdomosios įstaigos ir kiti organai; primena, kad ši rezoliucija apima 31 iš 33 decentralizuotų agentūrų ir 2 iš kitų keturių organų (Europos inovacijos ir technologijos institutą (EIT) ir Euratomo tiekimo agentūrą (ESA));
2.atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ES agentūrų steigimu ar plėtra siekiama stiprinti Sąjungos pajėgumus, svarbu užtikrinti, kad šis procesas būtų grindžiamas išsamiais vertinimais ir kruopščia analize, poveikio vertinimais, taip pat kad būtų aiškiai parodyta pridėtinė vertė; kitaip tariant, kad būtų galima pasimokyti iš patirties ir prireikus svarstyti galimybę nutraukti jų įgaliojimus; pabrėžia, kad šis požiūris ne tik užtikrintų geresnį reglamentavimą, bet ir padidintų Sąjungos institucinės aplinkos veiksmingumą, atskaitomybę, skaidrumą ir nuoseklumą; pabrėžia, kad bet koks svarstymas dėl agentūrų įgaliojimų sujungimo, konsolidavimo ar nutraukimo turi būti grindžiamas išsamiu vertinimu, taip papildant biudžeto ar veiksmingumo aspektus;
3.reiškia susirūpinimą dėl didėjančios Sąjungos skolos naštos; pažymi, kad, remiantis Europos Audito Rūmų (toliau – Audito Rūmai) metine ataskaita, Sąjungos pasiskolintų ir negrąžintų paskolų suma iki 2027 m. galėtų viršyti 900 mlrd. EUR, o tai yra beveik dešimt kartų daugiau nei 2020 m. skolos dydis; įspėja, kad didėjančios skolinimosi išlaidos kelia riziką būsimiems biudžetams ir riboja fiskalines galimybes naujų prioritetų atveju;
4.pabrėžia, kad skaidrumas – tai ne tik atitikties pareiga, bet ir būtina visuomenės pasitikėjimo agentūromis, kurios naudojasi dideliais reguliavimo ar veiklos įgaliojimais, sąlyga; ragina agentūras aktyviai, laiku ir naudotojui patogiu būdu skelbti pagrindinius nekonfidencialaus turinio dokumentus, laikantis proporcingumo principo, paisant duomenų apsaugos teisės aktų, atsižvelgiant į saugumo, teisinius, strateginius ir kitus atitinkamus susirūpinimą keliančius klausimus bei laikantis atitinkamos agentūros reglamentavimo ir įgaliojimų;
5.primena, kad bendro požiūrio 60 punkte nurodoma, jog kiekviena agentūra turėtų būti vertinama kas penkerius metus; primygtinai ragina Komisiją nagrinėti tolesnes veiklos sąveikos ir konsolidavimo galimybes, taip pat galimą agentūrų, vykdančių papildomo pobūdžio veiklą, sujungimą, siekiant užtikrinti išlaidų efektyvumą ir supaprastinti agentūrų funkcijas, ir, be kita ko, galbūt peržiūrėti įgaliojimus, kai esama neveiksmingumo ar dubliavimosi atvejų; atkakliai tvirtina, kad, laikantis proporcingumo, veiksmingumo ir fiskalinės atsakomybės principų, turi būti periodiškai atliekama visų ES agentūrų veiklos rezultatų peržiūra; ragina prireikus taikyti laikino galiojimo / peržiūros sąlygą, kad būtų išlaikytas veiksmingumas ir užtikrintas optimalus išteklių naudojimas; mano, kad biudžeto veiksmingumas yra labai svarbus agentūrų veikimui; atsižvelgdamas į tai, primena Audito Rūmų rekomendaciją, pateiktą Specialiojoje ataskaitoje 22/20202, kurioje Komisijai rekomenduojama dažniau naudoti kompleksinius agentūrų vertinimus Komisijai atliekant įvairių politikos sričių tinkamumo patikras; pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 22/2020 nustatyta, jog ne visada aiškiai parodomas išmatuojamas agentūrų indėlis siekiant Sąjungos politikos tikslų; pabrėžia, kad 33 decentralizuotos agentūros valdo daugiau kaip 4,1 mlrd. EUR ir kad Parlamentas galėtų toliau svarstyti, kaip įvertinti jų poveikį, ne tik vykdant atitikties patikras; ragina teikti ataskaitas dėl tam tikrų rezultatų ir poveikio rodiklių ir ragina ES agentūrų tinklą, bendradarbiaujant su Audito Rūmais, išnagrinėti ir prireikus parengti bendrą veiklos rezultatų sistemą, kuri būtų pateikta biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;
6.pabrėžia, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei yra išankstinė gerų veiklos rezultatų ir patikimo finansų valdymo sąlyga; mano, kad, neatsižvelgiant į biudžeto įvykdymo lygį, patenkinamais gali būti laikomi tik tų agentūrų veiklos rezultatai, kurios užtikrina visapusišką įsipareigojimų pagrindinių teisių srityje laikymąsi;
7.ragina visas agentūras ir toliau užtikrinti, kad vykdant jų atitinkamą veiklą būtų laikomasi pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos reikalavimų;
8.pabrėžia biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, kuri yra ne tik Sutartimi grindžiama pareiga, bet ir skatina skaidrumą, atskaitomybę ir atvirą dialogą Sąjungos finansų klausimais, svarbą; mano, kad praktika, kai biudžeto įvykdymas patvirtinamas taikant valdymo priemones, nustatytas tokių agentūrų kaip Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO), Bendrijos augalų veislių tarnybos (CPVO) ir Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) steigimo aktuose, atspindi jų konkrečias teisines ir finansines sistemas ir ja užtikrinamas tinkamas vertinimas bei tikrinimas, sykiu didinamas skaidrumas ir viešoji atskaitomybė; primena bendrą požiūrį į visiškai savo lėšomis finansuojamas agentūras (58 punktas), kuriuo raginama ištirti demokratinės atskaitomybės mechanizmus, įskaitant metinių ataskaitų teikimą Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat atsižvelgti į jų rekomendacijas, siekiant užtikrinti, kad agentūroms, įgyvendinančioms Sąjungos politiką nesinaudojant bendrojo Sąjungos biudžeto lėšomis, būtų taikoma viešoji kontrolė; vis dėlto mano, jog pageidautina, kad visiškai savo lėšomis finansuojamos agentūros taptų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, taikomos agentūroms, už kurias atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas, dalimi arba bent jau joms būtų taikomos griežtesnės ataskaitų teikimo Biudžeto kontrolės komitetui pareigos;
9.susirūpinęs pažymi, kad per pastaruosius metus Sąjungos decentralizuotoms agentūroms buvo patikėta vis daugiau užduočių, kurios buvo nustatytos peržiūrint reglamentus, priėmus naujus teisės aktus arba sudarius susitarimus dėl paslaugų lygio ir įgaliojimų perdavimo su Komisija, dažnai neskiriant atitinkamų struktūrinių išteklių ar nuolatinių etatų; akcentuoja, kad šiuo pasikartojančiu modeliu daromas spaudimas veiklai, kuris atitinkamai gali prisidėti prie biudžeto valdymo trūkumų ir didėjančios struktūrinės priklausomybės nuo išorės rangovų, ypač informacinių ir ryšių technologijų (IRT), kibernetinio saugumo bei kitų veiklą užtikrinančių funkcijų srityje; įspėja, kad tokia ilgalaikė priklausomybė gali pakenkti instituciniams gebėjimams, tęstinumui ir žinių išsaugojimui, sykiu gali taip pat sumažinti Sąjungos skaitmeninį suverenumą ir piliečių asmens neliečiamybę; todėl ragina reguliariai vertinti tokią ilgalaikę priklausomybę ir sumažinti struktūrinę priklausomybę nuo išorės konsultantų, ypač pagrindinių funkcijų srityje; pabrėžia, kad pernelyg dažnai naudojantis užsakomosiomis paslaugomis kenkiama institucinei atminčiai, atskaitomybei ir ekonominiam naudingumui; ragina Komisiją užtikrinti, kad agentūros turėtų pakankamai darbuotojų, kad, kai įmanoma, galėtų vykdyti savo įgaliojimus agentūros viduje;
10.pažymi, kad teisinės valstybės principo taikymo trūkumai tam tikrose valstybėse narėse, įskaitant teismų nepriklausomumo ir baudžiamojo persekiojimo pajėgumų silpnėjimą, gali pakenkti agentūrų bendradarbiavimo sistemoms, duomenų patikimumui bei veiklos vientisumui; ragina Komisiją įvertinti šią riziką ir imtis veiksmų dėl jos;
11.pabrėžia, kad skaidrumas, griežta interesų konflikto kontrolė ir aiškios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas bendravimas su suinteresuotaisiais subjektais, yra esminės Sąjungos decentralizuotų agentūrų nepriklausomumo, institucinio patikimumo ir atskaitomybės, taip pat visuomenės pasitikėjimo jų tvirtu ir patikimu veikimu apsaugos priemonės; pabrėžia, kad daugelis agentūrų veikia sektoriuose, kuriuose būtina glaudžiai bendradarbiauti su pramonės subjektais, konsultantais, techniniais ekspertais, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ar išorės partneriais, tačiau kuriuose vis dar egzistuoja nederamo poveikio, nesubalansuotų konsultacijų ar neskaidrumo rizika; akcentuoja, kad skaidrios procedūros, viešai atskleidžiama informacija apie susitikimus, subalansuotas ir skaidrus ekspertų atrankos procesas bei nuolatinis interesų konflikto tikrinimas yra būtini siekiant užtikrinti, kad agentūrų sprendimai būtų grindžiami tik objektyviais įrodymais ir Sąjungos bendru interesu; primygtinai ragina visas agentūras įdiegti tokias priemones ir užtikrinti jų vykdymą, ragina nustatyti skaidrias apsaugos priemones, įskaitant aiškius ir tinkamus veiklos pertraukos laikotarpius, proaktyvią stebėseną ir suinteresuotųjų subjektų bendravimo skaidrumą; rekomenduoja reguliariai atlikti nepriklausomas interesų konfliktų sistemų peržiūras, laikantis proporcingumo principo, ir ragina Komisiją bei ES agentūrų tinklą skatinti tarpusavio mokymąsi, kad būtų sustiprinti valdymo ir skaidrumo standartai;
12.ragina Komisiją gerokai padidinti ekspertų vertinimo proceso skaidrumą ir apsvarstyti tinkamus mechanizmus, kuriais būtų siekiama padidinti ekspertų atskaitomybę, sykiu visapusiškai paisant jų nepriklausomumo;
13.pripažįsta, kad decentralizuotos agentūros, priklausomai nuo jų įgaliojimų ir veiklos aplinkybių, susiduria su skirtinga lobistinės veiklos keliama rizika; pažymi, kad agentūrose taikoma skirtinga skaidrumo užtikrinimo praktika; pažymi, kad, pavyzdžiui, eu‑LISA savo interneto svetainėje tvarko specialų skaidrumo registrą, kuriame pateikiama informacija apie visus jos vyresniosios vadovybės susitikimus su ekonominės veiklos vykdytojais, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) savo interneto svetainėje pateikia registrą su informacija apie susitikimus, susijusius konkrečiai su viešaisiais pirkimais, ECHA skelbia informaciją apie vyresniosios vadovybės susitikimus su išorės suinteresuotųjų subjektų organizacijomis; mano, kad, nors universalaus sprendimo modelis nebūtų nei proporcingas, nei reikšmingas veiklos požiūriu, nustačius bendrus minimaliuosius standartus padidėtų suderinamumas ir atskaitomybė; atkreipia dėmesį į agentūrų atsakymus ankstesniame biudžeto įvykdymo patvirtinimo cikle, įskaitant skirtingą Skaidrumo registro naudojimą ir tai, kad kelios agentūros jau įdiegė vidaus skaidrumo registrus arba interesų konfliktų sistemas, pritaikytas jų įgaliojimams; ragina agentūras priimti minimaliuosius standartus, pavyzdžiui, 4 akių principo įgyvendinimą, aiškią elgesio kodekso strategiją, įskaitant aiškias interesų konfliktų vengimo taisykles ir konkrečių vidaus skaidrumo registrų įgyvendinimą, taikant aiškius standartus, atspindinčius jų atitinkamus įgaliojimus ir taikytinas duomenų apsaugos taisykles; akcentuoja, kad tokie skaidrumo registrai turėtų būti prieinami auditoriams kiekvienu konkrečiu atveju; mano, kad jų įgyvendinimas turėtų būti laipsniškas ir turėtų būti naudojamasi naujomis skaitmeninėmis galimybėmis, siekiant išvengti nereikalingos ir (arba) papildomos administracinės naštos sukūrimo agentūroms;
14.pažymi, kad 2024 m. 33 decentralizuotos agentūros pranešė, jog jose iš viso dirbo 11 491 darbuotojas (palyginti su 10 580 darbuotojų 2023 m.), šis skaičius apima pareigūnus, laikinuosius darbuotojus, sutartininkus ir deleguotuosius nacionalinius ekspertus (DNE), t. y. 8,61 proc. daugiau, palyginti su 2023 m.; pažymi, kad, nors lyčių pusiausvyra Sąjungos decentralizuotose agentūrose gerėja, vis dar esama didelių skirtumų; akcentuoja, kad kai kuriose agentūrose, pavyzdžiui, ACER, EASA, EIGE, eu‑LISA ir Europole, vyrai sudaro didesnę darbuotojų dalį, o tokiose agentūrose kaip CdT, EFSA, EMA, ETF ir Eurojustas didesnę darbuotojų dalį sudaro moterys; pažymi, kad ši procentinė dalis dažnai priklauso nuo sektoriaus; ragina agentūras priimti taisomąsias strategijas, įskaitant skaidrias paaukštinimo procedūras ir tikslinį vadovų ugdymą; primena, kad Sąjungos įsipareigojimas skatinti lyčių lygybę vadovaujančiose pareigose vis dar nėra visiškai įgyvendintas; pabrėžia, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų šioje srityje; primena, kad Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (Tarnybos nuostatai3) nustatyta, kad įdarbinimas turėtų būti grindžiamas objektyviais, skaidriais ir nuopelnais pagrįstais kriterijais, taip pat turėtų būti grindžiamas kuo platesne geografine pusiausvyra, atrenkant darbuotojus iš ES valstybių narių; pažymi, kad natūrali tendencija yra tai, jog didesnė procentinė dalis darbuotojų įdarbinama iš tos valstybės narės, kurioje įsikūrusi agentūra; primena, kad agentūros, įsikūrusios šalyse, kuriose korekcinis koeficientas yra palyginti mažas, nuolat susiduria su sunkumais siekdamos pritraukti kvalifikuotą ir geografiniu požiūriu įvairią darbo jėgą; ragina agentūras propaguoti lyčių pusiausvyrą žmogiškųjų išteklių strategijose ir vadovų atrankos komisijose; ragina Komisiją ir ES agentūrų tinklą pateikti geriausios praktikos pavyzdžių ir lyginamosios analizės priemonių, kuriais būtų remiama lyčių požiūriu subalansuota lyderystė;
15.pažymi, kad 2024 m. 16 iš 33 agentūrų (t. y. BEREC biure, CdT, CEDEFOP, CEPOL, ECDC, EAA, EDI, eu‑LISA, EU‑OSHA, EUROFOUND, Eurojuste, Europole ir FRA) darbuotojų kaitos lygis siekė daugiau kaip 5 proc., o dvejose iš jų (t. y. EIT ir ETF) viršijo 10 proc. lygį; giria agentūras, kurios ėmėsi tikslinių priemonių siekdamos užkirsti kelią didelei darbuotojų kaitai; ragina Komisiją ir valstybes nares leisti joms samdyti daugiau sutartininkų ilgesniam laikotarpiui arba leisti samdyti daugiau laikinųjų darbuotojų, kad būtų užtikrintas didesnis tęstinumas ir žinių išsaugojimas; mano, kad profesinis perdegimas, darbuotojų kaita ir mažų garantijų darbas kelia pavojų instituciniam vientisumui, vidaus kontrolei ir patikimam finansų valdymui; pabrėžia, kad valdančiosios tarybos yra atsakingos už agentūrų vientisumą ir atskaitomybę, apgailestauja dėl nepakankamų veiksmų nustačius rimtus faktus ir ragina užtikrinti didesnį skaidrumą biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos atžvilgiu;
16.palankiai vertina tai, kad 2024 m. dauguma agentūrų priėmė ir įgyvendino Įvairovės ir įtraukties chartiją https://agencies-network.europa.eu/document/download/04667fb8-be05-4818-9f62-0cb99f0c5538_en?filename=EUAN%20WG%25, kuria skatinamas vienodas požiūris, įvairovė ir įtrauktis darbo vietoje bei socialiniame gyvenime; primygtinai ragina tas agentūras, kurios dar neprisijungė, apsvarstyti galimybę nedelsiant pradėti priėmimo ir įgyvendinimo procesą;
17.akcentuoja, kad, norint sukurti veiksmingą skundų nagrinėjimo mechanizmą Sąjungos decentralizuotų agentūrų darbuotojams, reikia derinti tvirtas konfidencialumo garantijas, įskaitant anoniminių pranešimų teikimo kanalus, su aiškiomis, suderintomis procedūromis, kurios atitiktų Tarnybos nuostatus ir apie kurias būtų informuojama reguliariai rengiant darbuotojų mokymus. mano, kad agentūros turėtų paskirti nepriklausomus, specialiai parengtus etikos ar skundų srities pareigūnus arba mažesnės agentūros turėtų naudotis bendromis tarpžinybinėmis struktūromis, kad būtų užtikrintas nešališkas Tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nurodytas prašymų, pranešimų apie priekabiavimą, interesų konfliktų ir pranešimų apie pažeidimus nagrinėjimas; ragina agentūras užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę naudotis išorine problemų sprendimo procedūra, taip pat tvirta, nepriklausoma ir veiksminga apsauga nuo atsakomųjų veiksmų, sistemingai atliekant tolesnes patikras, o skaidrumą reikėtų didinti teikiant nuasmenintas metines ataskaitas apie skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus, o nešališkumą – naudojant tarpžinybines tyrimo komisijas opiems atvejams nagrinėti; ragina įgyvendinti apsaugos nuo melagingų kaltinimų ir įskundimų mechanizmus;
18.atkreipia dėmesį į svarbų ES agentūrų tinklo (EUAN) ir ypač jo IRT patariamojo komiteto (ICTAC) vaidmenį remiant agentūrų pasirengimą įgyvendinti Kibernetinio saugumo reglamentą, tuo tikslu stiprinant koordinavimą, dalijimąsi žiniomis ir bendradarbiavimą su DIGIT GD, CERT-EU ir Tarpinstituciniu skaitmeninės transformacijos komitetu; ragina EUAN ir ICTAC reguliariai teikti išsamią informaciją apie įgyvendinimo padėtį visose decentralizuotose agentūrose, įskaitant bendrus iššūkius, nustatytus rizikos veiksnius, išteklių poreikius ir planuojamas rizikos mažinimo priemones, kad būtų galima vykdyti veiksmingą priežiūrą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti patikimą kibernetinį saugumą ir atsargų dirbtinio intelekto (DI) naudojimą, atkreipiant dėmesį ne tik į galimybes, bet ir į finansinę bei veiklos riziką; ragina agentūras įvertinti DI grindžiamus procesus vykdant finansines, viešųjų pirkimų ar sprendimų priėmimo funkcijas ir užtikrinti skaidrumą, dokumentavimą, galimybę atlikti auditą ir visapusišką atitiktį Sąjungos duomenų apsaugos bei kibernetinio saugumo taisyklėms;
19.pabrėžia, kad svarbu ES agentūrų metinėse veiklos ataskaitose (MVA) nustatyti aiškius, patikimus ir prasmingus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), nes šios ataskaitos yra pagrindinis informacijos šaltinis išorės naudotojams; pažymi, kad kai kuriose PVRR sistemose dažnai trūksta tęstinumo, standartizacijos, operatyvinio išsamumo, dokumentais pagrįstos PVRR atrankos, atnaujinimo ir panaikinimo metodikos, skaidrumo, palyginamumo ir daugiametės stebėsenos, todėl mažėja palyginamumas ir išorės naudotojų galimybės objektyviai vertinti veiklos rezultatus; pabrėžia, kad PVRR turėtų būti supaprastinti ir tinkamai parengti, pagrįsti konkrečiais, išmatuojamais, pasiekiamais, aktualiais, per nustatytą laiką įvykdytinais (SMART) principais ir nuosekliai taikomi visais ataskaitų teikimo ciklais, kurie yra būtini vertinant efektyvumą, veiksmingumą ir pažangą siekiant strateginių tikslų; pabrėžia, kad reikia aktyviau naudoti į rezultatus ir poveikį orientuotas ataskaitas, daugiausia dėmesio skiriant reikšmingumui ir proporcingumui, kad būtų sumažinta administracinė našta; pabrėžia, kad veiklos rezultatų rodikliai turi būti aiškiai nustatyti pagal kiekvienos agentūros steigimo akte numatytų įgaliojimų tikslus ir apimti išdirbius, rezultatus ir, visų pirma, poveikį; ragina agentūras į savo veiklos rezultatų sistemas įtraukti sąnaudų ir naudos analizę bei skaidrų biudžeto sudarymą;
20.atkreipia dėmesį į bendradarbiavimą su išorės partneriais, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei Jungtinių Tautų strateginio planavimo tinklu, modernizuojant PVRR metodikas; akcentuoja, kad kai kurios agentūros, pavyzdžiui, ACER, EASA ir ECDC, sukūrė patikimesnius ir operatyviai svarbesnius rodiklius; ragina agentūras, kurių PVRR sistemos yra netinkamos arba neišmatuojamos, remtis šiais patikimesniais modeliais ir sistemingai dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais per EUAN, siekiant pagerinti palyginamumą, padidinti MVA naudingumą išorės naudotojams ir sustiprinti bendrų veiklos rezultatų vertinimą visose agentūrose; ragina Komisiją reikalauti, kad visuose agentūrų vertinimuose pagal bendro požiūrio 60 punktą būtų sistemingai vertinamas kiekvienos agentūros poveikis jos politikos srityje ir kad programos ar veikla, kurių veiksmingumas nebuvo įrodytas per pagrįstą laikotarpį, būtų nutrauktos, o lėšos perskirstytos veiksmingesnėms priemonėms;
21.atkreipia dėmesį į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimus, susijusius su keliomis agentūromis: ENISA (dvi 2024 m. bylas, vieną tebenagrinėjamą, vieną atmestą ir vieną su 2025 m. įdarbinimu susijusią bylą), eu-LISA (interesų konfliktų ir viešųjų pirkimų tyrimus), EIT (tris su žinių ir inovacijos bendrija (ŽIB) susijusias bylas, kurios baigtos 15–20 mln. EUR susigrąžinimu), FRONTEX (dvi tebenagrinėjamas ir aštuonias 2023–2024 m. baigtas nagrinėti bylas) ir tebevykstančius tyrimus ACER ir EAA; primygtinai ragina visas agentūras užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą su OLAF, stiprinti vidaus kontrolę, įdarbinimo ir viešųjų pirkimų apsaugos priemones ir pateikti daugiau informacijos biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, kai tik bus panaikinti konfidencialumo apribojimai;
22.primena, kad 2019 m. FRONTEX įgaliojimai buvo gerokai išplėsti, kai peržiūrėtu reglamentu buvo išplėstos jos užduotys ir leista turėti nuolatinį 10 000 sienos apsaugos pareigūnų korpusą, atitinkamai padidinant biudžetą; pabrėžia, kad biudžeto didinimas, nepriklausomai nuo susijusios agentūros, visada turi būti derinamas su atitinkamomis atskaitomybės ir skaidrumo nuostatomis;
23.pažymi, kad dėl to, jog nėra atsisakymo (nutraukimo) sąlygų, leidžiančių nutraukti nuomos sutartis pirma laiko, ES agentūroms tebekyla finansinė rizika; primena, kad tokių sąlygų įtraukimo į nuomos sutartis svarbą išryškino sudėtinga padėtis, į kurią pateko Europos vaistų agentūra (EMA) po „Brexit’o“, nes ji negalėjo nutraukti ilgalaikės nuomos sutarties Londone ir dėl to turėjo mokėti nuomą tiek Londone, tiek Amsterdame; pripažįsta, kad nuo 2019 m. kelios agentūros nustatė nutraukimo sąlygas, tačiau pažymi, kad ne visos agentūros tai padarė, įskaitant atvejus, kai buvo pasirašytos naujos arba atnaujintos nuomos sutartys; ragina agentūras ir Komisiją, derantis dėl nuomos sutarčių arba jas atnaujinant, sistemingai numatyti nutraukimo sąlygas, atsižvelgiant į praeities patirtį ir siekiant riboti finansinę riziką bei užtikrinti didesnį biudžeto lankstumą;
Biudžeto ir finansų valdymas24.pažymi, kad 33 ES agentūrų, kurios yra šios rezoliucijos dalis, 2024 m. bendros galutinės pajamos (po taisomųjų biudžetų) ir 2023 m. lyginamieji duomenys paskirstyti taip Duomenys pagal kiekvienos atskiros agentūros 2024 finansinių metų pajamų ir išlaidų suvestines, paskelbtas Oficialiajame leidinyje.:
Pavadinimas
2024 m. pajamos
2023 m. pajamos
∆
|
ACER
€34.689.993,00
€29.582.967,00
17,26 %
|
BEREC biuras
€7.932.805,00
€7.697.264,87
3,06 %
|
CDT Išskaitytas iš praėjusių finansinių metų perkeltas perteklius.
€45.346.300,00
€47.140.900,00
-3,81 %
|
CEDEFOP
€21.422.022,00
€20.140.610,00
6,36 %
|
CEPOL
€12.589.437,00
€14.211.723,00
-11,42 %
|
EASA Biudžeto koregavimai, atitinkantys išskaičiuotą sukauptą perteklių.
€183.306.903,00
€169.665.375,00
8,04 %
|
EBA
€56.906.201,00
€52.672.001,66
8,04 %
|
ECDC
€111.257.449,00
€102.526.724,00
8,52 %
|
ECHA
€128.712.666,00
€123.280.140,00
4,41 %
|
EEA ES + trečiųjų šalių įnašas iš viso sudaro 67,8 mln. EUR. Dotacijos įnašas ir susitarimas dėl paslaugų lygio iš viso sudaro 33,8 mln. EUR.
€101.655.603,00
€76.114.130,00
33,56 %
|
EFCA
€30.793.032,00
€30.862.554,00
-0,23 %
|
EFSA
€154.939.697,00
€148.954.729,00
4,02 %
|
EIGE
€9.432.057,00
€9.358.919,46
0,78 %
|
EIOPA
€37.561.192,00
€36.714.492,00
2,31 %
|
EIT
€463.576.047,00
€367.607.241,00
26,11 %
|
ELA
€48.693.555,00
€39.973.330,00
21,82 %
|
EMA
€491.862.000,00
€448.603.000,00
9,64 %
|
EMSA
€121.648.764,00
€111.954.231,00
8,66 %
|
ENISA 2024 m. ENISA veikė turėdama 26,2 mln. EUR biudžetą, palyginti su 2023 m. biudžetu, kuris buvo 25,2 mln. EUR. 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo pasirašyta CONNECT GD ir ENISA susitarimas dėl įnašo, pagal kurį 2024–2026 m. kibernetinio saugumo rėmimo ir situacijų centro veiksmams įgyvendinti skirta iš viso 20 mln. EUR. 2024 m. vasario mėn. gauta pirmoji 16 mln. EUR dydžio įnašo dalis sutartiems veiksmams įgyvendinti.
€42.219.801,00
€25.183.495,00
67,65 %
|
ERA
€41.936.376,00
€38.532.447,00
8,83 %
|
ESA
€270.000,00
€258.160,00
4,59 %
|
ESMA
€76.055.579,00
€72.509.657,00
4,89 %
|
ETF
€28.330.702,00
€28.542.956,00
-0,74 %
|
EUAA
€181.443.839,00
€170.135.127,00
6,65 %
|
EUDA (EMCDDA)
€32.723.728,00
€22.082.074,00
48,19 %
|
EU-LISA
€273.679.741,00
€300.524.142,00
-8,93 %
|
EU-OSHA
€17.618.795,00
€17.038.950,00
3,40 %
|
EUROFOUND
€24.965.993,00
€25.369.931,00
-1,59 %
|
EUROJUST
€65.355.970,00
€59.324.460,00
10,17 %
|
EUROPOL
€225.228.057,00
€212.925.809,00
5,78 %
|
EUSPA
€85.410.390,00
€76.922.866,00
11,03 %
|
FRA
€28.052.521,00
€26.191.030,72
7,11 %
|
FRONTEX
€922.074.136,00
€829.352.752,00
11,18 %
|
IŠ VISO
€4.112.799.136,00
€3.741.954.188,71
9,91 %
|
25.pažymi, kad 33 ES agentūrų biudžetas padidėjo nuo 3,6 mlrd. EUR 2023 m. iki 4,1 mlrd. EUR 2024 m.; ragina Komisiją išanalizuoti bendrąsias penkerių metų išlaidas, atskiriant įgaliojimų skatinamą augimą nuo administracinės plėtros, ir pagrįsti tolesnį didinimą įrodoma pridėtine verte; pabrėžia, kad biudžeto augimas turi būti derinamas su tvirtesniu valdymu, vidaus kontrole, darbuotojų skaičiumi ir lėšų panaudojimo planavimu, kad būtų išvengta pažeidimų, perkėlimų į kitą laikotarpį ir neveiksmingų išlaidų; pabrėžia, kad prie bet kokių papildomų agentūrų išteklių turi būti nurodyti išmatuojami veiklos rezultatų tikslai ir teikiamos reguliarios ataskaitos apie konkrečius pasiektus rezultatus, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija galėtų įvertinti ekonominį naudingumą; primygtinai reikalauja, kad prieš patvirtinant papildomą finansavimą agentūros pirmiausia įrodytų, kad esami ištekliai naudojami veiksmingai;
26.pažymi, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir kitos ES agentūros padeda Sąjungos institucijoms su pagrindinėmis teisėmis susijusio Sąjungos teisės įgyvendinimo srityje; ragina Komisiją ir biudžeto valdymo instituciją suteikti visoms ES agentūroms tinkamus ir nuspėjamus išteklius;
27.pabrėžia, kad nuo 2023 m. iki 2024 m. labai padidėjo kai kurių agentūrų, įskaitant EAA, EIT, EDI, ENISA ir EUDA, pajamos, o jų biudžetas padidėjo daugiau kaip 21 proc.;
28.atkreipia dėmesį į tai, kad EAA 2024 m. biudžeto padidėjimas atspindi teisėkūros srities įgaliojimų ir veiklos užduočių išplėtimą dėl įgyvendinamos Europos žaliojo kurso politikos, pavyzdžiui, Gamtos atkūrimo reglamento (priimto 2024 m. pabaigoje), nauja redakcija išdėstyto Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro (EIPTR) reglamento, ES anglies dioksido absorbavimo ir anglies kaupimo ūkininkavimo sertifikavimo (CRCF), taip pat iniciatyvos išplėsti sunkiųjų transporto priemonių išmetamųjų teršalų stebėseną, kurie buvo remiami įdarbinant naujus darbuotojus; be to, pažymi, kad agentūra taip pat vykdė užduotis pagal peržiūrėtą Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentą (2023 m.); taip pat žino, kad naujais susitarimais dėl paslaugų lygio su MARE GD, SANTE GD ir RTD GD buvo išplėstas agentūros vaidmuo, apimant vandenynų / vandens atkūrimą, grėsmes sveikatai ir aplinkos duomenų integravimą, teikiant duomenis ir analizę, kad jais būtų grindžiama Sąjungos aplinkosaugos politika;
29.pažymi, kad EIT biudžeto padidėjimas paaiškinamas keliais veiksniais, įskaitant didesnius programos „Europos horizontas“ asignavimus (+10,25 proc.), naują 24,6 mln. EUR finansavimą aukštojo mokslo institucijų (AMI) iniciatyvai ir skirtus 16,7 mln. EUR pagal naujus susitarimus dėl įnašų su Komisijos generaliniais direktoratais;
30.atkreipia dėmesį į tai, kad EDI biudžeto padidėjimą 2024 m. pirmiausia galima paaiškinti tuo, kad agentūra pereina prie veiklos visu pajėgumu, dėl kurio reikia gerokai padidinti žmogiškuosius išteklius ir operatyvinius pajėgumus; pabrėžia, kad tai apima darbuotojų skaičiaus korekcijas (9,5 mln. EUR, 44 proc.), pavyzdžiui, 15 DNE pareigybių pakeitimą į laikinųjų darbuotojų pareigybes ir atlyginimų koregavimą, po to – veiklos plėtros išlaidas (7 mln. EUR, 33 proc.), numatytas Europos darbo mobilumo portalo atnaujinimui ir tikrinimo veiklai, taip pat su infliacija susijusias išlaidas (1,2 mln. EUR, 15 proc.), numatytas IRT / kibernetiniam saugumui užtikrinti ir infliaciniam spaudimui kompensuoti;
31.atkreipia dėmesį į tai, kad ENISA biudžetas padidėjo dėl to, kad 2024 m. vasario mėn. gauta pirmoji 16 mln. EUR įnašo dalis pagal 2023 m. gruodžio mėn. pabaigoje CONNECT GD ir ENISA pasirašytą susitarimą dėl įnašo, kuriuo 2024–2026 m. kibernetinio saugumo rėmimo ir situacijų centro veiksmams įgyvendinti skirta iš viso 20 mln. EUR; žino, kad 2024 m. agentūros biudžetas buvo 26,2 mln. EUR, palyginti su 2023 m. biudžetu, kuris buvo 25,2 mln. EUR;
32.reiškia susirūpinimą dėl to, kad ENISA yra kritinėje padėtyje dėl vis sudėtingesnių Sąjungos kibernetinio saugumo poreikių, nuolat augančių kibernetinių grėsmių ir dėl to, kad jai trūksta atitinkamo finansavimo bei nepakanka darbuotojų; pritaria 2024 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadoms dėl ENISA, kuriose akcentuojamas labai svarbus ENISA vaidmuo Sąjungos kibernetinio saugumo ekosistemoje ir būtinybė suderinti finansavimą ir išteklius su jos išplėstais įgaliojimais; pabrėžia, kad papildomi ištekliai turi būti papildyti išmatuojamais veiklos rezultatų tikslais ir reguliariomis ataskaitomis dėl pasiektų konkrečių rezultatų;
33.atkreipia dėmesį į tai, kad EUDA atveju biudžeto padidėjimas daugiausia susijęs su tuo, kad įsigaliojo Reglamentas (ES) 2023/1322, kuriame numatyta tikslingai peržiūrėti Agentūros įgaliojimus, kad ji galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį nustatant ir sprendžiant dabartines bei būsimas su neteisėtais narkotikais Sąjungoje susijusias problemas; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to reikės išplėsti dabartinius Agentūros įgaliojimus, numatyti naujas užduotis ir padidinti išteklius, skirtus reikiamam įgyvendinimui nuo 2024 m.;
34.atkreipia dėmesį į laipsnišką Europolo įgaliojimų išplėtimą, įskaitant neseniai priimtas ir pasiūlytas priemones, kuriomis suteikiami didesni įgaliojimai kovoti su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, pavyzdžiui, migrantų gabenimu, prekyba žmonėmis, kibernetiniais nusikaltimais ir terorizmu; primena, kad šie pokyčiai, be kita ko, apima tvirtesnį bendradarbiavimą su privačiais subjektais tiesiogiai keičiantis duomenimis, sustiprintus didelio masto duomenų analizės pajėgumus ir atnaujintą operatyvinę pagalbą valstybėms narėms per specializuotas paramos grupes; pabrėžia, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti šias papildomas užduotis reikia atitinkamai padidinti Europolo žmogiškuosius išteklius, taip pat užtikrinti tvirtas vidaus apsaugos priemones, pakankamus reikalavimų laikymosi pajėgumus ir sustiprintus priežiūros mechanizmus; pažymi, kad 2024 m. Europolo biudžetas, palyginti su 2023 m., padidėjo 5,78 proc.; primygtinai ragina toliau didinti Europolo biudžetą, kad būtų sprendžiama nuolatinė darbuotojų trūkumo problema ir užtikrinama, kad jo finansiniai ištekliai atitiktų jo plečiamas pareigas; pabrėžia svarbų Europolo vaidmenį kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba žmonėmis, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu; pabrėžia, kad FRONTEX turėtų sutelkti dėmesį į pagrindines operacijas; taip pat palankiai vertina nuolatines FRONTEX pastangas stiprinti savo pagrindinių teisių pareigūno darbą;
35.ragina padidinti Eurojusto darbuotojų skaičių, atsižvelgiant į numatomą jo įgaliojimų išplėtimą, kad jie apimtų trečiąsias valstybes, ypač nuo 2022 m. Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios, kurie sudaro sąlygas jam rinkti, saugoti ir analizuoti pagrindinių tarptautinių nusikaltimų (karo nusikaltimų, genocido, nusikaltimų žmoniškumui) įrodymus, dalytis tokiais įrodymais su nacionalinėmis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą, ir šiam tikslui sukurti specialią pagrindinių tarptautinių nusikaltimų įrodymų duomenų bazę, taip ne vien tik remiant tyrimus, bet ir aktyviai išsaugant esminius įrodymus būsimiems tyrimams, kartu pažymėdamas, kad 2024 m. biudžete numatytas tik nedidelis procentinis padidėjimas, palyginti su 2023 m. biudžetu, ir primygtinai ragina atitinkamai padidinti personalo finansavimą ir bendrą biudžetą, atsižvelgiant į numatomus būsimus įgaliojimus;
36.primena, kad dauguma ES agentūrų finansavimą gauna tik iš įnašų iš Sąjungos biudžeto; vis dėlto pažymi, kad kai kurios agentūros yra visiškai arba iš dalies finansuojamos alternatyviais pajamų šaltiniais, įskaitant išduotus sertifikatus, leidimus, medžiagų registraciją, įnašus, duomenų rinkimą, rinkos priežiūrą, priežiūrą ir kitas paslaugas, pvz., vertimo raštu ir terminologijos paslaugas, kurias teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT);
37.konkrečiai pripažįsta, kad:- –iš dalies savo lėšomis finansuojamos agentūros yra Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), Europos aviacijos saugos agentūra (EASA), Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos vaistų agentūra (EMA), Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (ESGA);
- –visiškai savo lėšomis finansuojama agentūra yra CdT,
- –agentūros, kurias iš dalies bendrai finansuoja nacionalinės valdžios institucijos, yra Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA);
38.pažymi, kad 2024 m. savo lėšomis finansuojamų agentūrų, kurios yra šios rezoliucijos dalis, finansavimo šaltiniai pasiskirstė taip:
2024 m. pajamos
ES įnašas
%
Nuosavos pajamos Nuosavos pajamos – mokesčiai, imami už sertifikatus, leidimus, medžiagų registraciją, įnašus, duomenų rinkimą, rinkos priežiūrą, priežiūrą ir kitas paslaugas.
%
Kita
|
ACER
€34.679.976
€23.012.293
66%
€11.667.683
34%
€0
|
CDT
€45.346.300
€0
0%
€44.411.200
98%
€935.100
|
EASA
€183.306.903,00
€44.984.486
25%
€135.687.417
74%
€2.635.000
|
EBA Nuosavos pajamos – nacionalinių priežiūros institucijų įnašai.
€56.906.201
€20.857.871
37 %
€34.062.640
60 %
€1.985.690
|
ECHA
€128.712.666
€88.028.813
68 %
€34.117.052
27 %
€6.566.801
|
EIOPA
€37.561.192
€13.886.130
37 %
€23.035.010
61 %
€640.052
|
EMA Nuosavos pajamos – nacionalinių priežiūros institucijų įnašai.
€491.862.000
€35.826.000
7 %
€441.910.000
90 %
€14.126.000
|
ERA
€41.936.376
€29.000.626
69 %
€11.913.156
28 %
€1.022.594
|
ESMA Nuosavos pajamos apima nacionalinių priežiūros institucijų įnašus ir institucijai sumokėtus mokesčius.
€76.055.579
€19.938.075
26 %
€54.015.802
71 %
€2.101.702
|
IŠ VISO
€1.096.367.193
€275.534.294
€790.819.960
€30.012.939
|
39.primena, kad rezoliucijoje dėl 2023 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo jau pažymima, kad svarbu stiprinti Europos priežiūros institucijas (EBI, EIOPA ir ESMA); žino, kad jų steigimo reglamentuose nenumatytas veiklos, finansuojamos iš Sąjungos įnašų, ir veiklos, finansuojamos iš nacionalinių įnašų, atskyrimas ir kad pagal bendrą išlaidų pasidalijimo mechanizmą nereikalaujama diferencijuoti atskirų veiksmų lygmeniu, todėl šios institucijos neskiria Sąjungos biudžeto lėšomis dengiamų išlaidų ir valstybių narių finansuojamų išlaidų, kaip pabrėžė Audito Rūmai savo 2023 m. metinėje ataskaitoje;
40.mano, kad biudžeto sudarymo ir veikla grindžiamų ataskaitų skaidrumo didinimas padėtų gerinti priežiūrą ir atskaitomybę, visų pirma agentūrų, finansuojamų iš įvairių pajamų srautų, atveju, sudarant sąlygas suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant valstybes nares, finansų įstaigas ir mokesčių mokėtojus, geriau įvertinti veiksmingumą ir sąžiningumą; pabrėžia, kad pajamų šaltinių ir veiklos ryšio aiškumas stiprina pasitikėjimą, kad Sąjungos lėšos naudojamos patikimai, sykiu laikantis agentūrų steigimo reglamentuose nustatytos teisinės sistemos;
41.atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Europos cheminių medžiagų agentūros reglamento, kuriuo nustatomos priemonės, skirtos Agentūros finansiniam tvarumui stiprinti, įskaitant galimybę sukurti ribotą rezervą, skirtą mokesčių pajamų svyravimams kompensuoti ir priklausomybei nuo pakartotinių biudžeto pakeitimų mažinti; vis dėlto pabrėžia, kad tokiam rezervui sukurti reikia patikimų apsaugos priemonių, nes jis kelia riziką, įskaitant struktūrinį perteklinį mokesčių surinkimą ir galimybę panaudoti sukauptas lėšas kitais tikslais nei trumpalaikis stabilizavimas; mano, kad dėl to būtina užtikrinti išlaidų bei mokesčių ir veiklos ryšio skaidrumą, be kita ko, teikiant veikla grindžiamas ataskaitas, kuriose būtų atskiriamos iš mokesčių finansuojamos ir Sąjungos finansuojamos užduotys; rekomenduoja, kad bet koks rezervo likutis, viršijantis viršutinę ribą, būtų grąžintas į Sąjungos biudžetą, grąžinant lėšas arba sumažinant kitų metų Sąjungos įnašą, siekiant išvengti lėšų kaupimosi ir laikytis pagrindinių biudžeto principų;
42.yra susirūpinęs dėl neigiamo ekonominio CdT rezultato (5,7 mln. EUR) ir nuolatinio jo veiklos pajamų mažėjimo, kuris daugiausia susijęs su sąskaitose faktūrose nurodytų puslapių skaičiaus sumažėjimu 11,4 proc. 2024 m. ir 17,6 proc. 2023 m.; pažymi, kad kainų stabilumo rezervas, kuris buvo sukurtas 2011 m. siekiant kompensuoti klientų verslo apimties svyravimus ir padėti CdT užtikrinti biudžeto ir kainų stabilumą, 2014 m. pasiekė aukščiausią lygį – 15,6 mln. EUR, o 2024 m. sumažėjo iki 8,9 mln. EUR (nuo 2014 m. sumažėjo 42,9 proc.); žino, kad visiškai išnaudojus rezervą bet koks tolesnis deficitas turės būti padengtas Sąjungos biudžeto subsidijomis, kaip numatyta CdT steigimo reglamente; atkreipia dėmesį į tolesnį CdT atsakymą 2023 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo kontekste ir ragina valdančiąją tarybą toliau teikti ataskaitas biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie šių planų įgyvendinimą, atsižvelgiant į nuolatinį pajamų mažėjimą; ragina CdT nustatyti naujas paslaugas, kurias jis galėtų teikti, ir naujus pajamų šaltinius, atsižvelgiant į naujų nemokamų vertimo raštu technologijų paplitimą, kuris gali turėti įtakos vertimo raštu užsakymų skaičiui;
43.primygtinai pabrėžia, kad, nors Finansiniame reglamente nenustatytos viršutinės perkėlimų į kitą laikotarpį ribos, pasikartojantys aukšti perkėlimų į kitą laikotarpį lygiai pažeidžia biudžeto metinio periodiškumo principą ir gali rodyti struktūrines biudžeto proceso ir įgyvendinimo ciklo problemas;
44.pažymi, kad 2024 m. 11 agentūrų (ACER, ECDC, EAA, EŽKA, EIGE, ENISA, EU‑OSHA, EUROFOUND, EUSPA, FRA ir FRONTEX) perkėlimų į kitą laikotarpį lygis viršijo 15 proc. visų biudžeto antraštinių dalių sumą, ir tai kartojosi; pažymi, kad FRONTEX ir ESA atveju perkėlimų į kitą laikotarpį lygis pasiekė atitinkamai daugiau kaip 40 ir 30 proc.; ragina agentūras gerinti daugiametį planavimą, viešųjų pirkimų tvarkaraštį ir įsipareigojimų prognozavimą, kad būtų remiamas geresnis asignavimų panaudojimas finansiniais metais, kuriems jie yra patvirtinti; ragina Komisiją reikalauti, kad agentūros, kurios nuolat perkelia asignavimus į kitą laikotarpį, pateiktų taisomųjų veiksmų planus; primena, kad Audito Rūmai savo 2024 finansinių metų metinėje ataskaitoje dėl ES agentūrų pabrėžė, kad pasikartojantys aukšti perkėlimų į kitą laikotarpį lygiai kenkia biudžeto metinio periodiškumo principui;
45.mano, kad perkėlimai į kitą laikotarpį kai kuriais atvejais gali būti pateisinami daugiamečiu veiklos pobūdžiu arba lemiami veiksnių, kurių susijusios agentūros negali kontroliuoti; atkreipia dėmesį į 2025 m. gruodžio 1 d. surengto klausymo metu padarytą Audito Rūmų pareiškimą, kad pagal naują audito metodą ateityje jis stengsis ataskaitose pateikti aiškesnę bendrą perkėlimų į kitą laikotarpį pobūdžio apžvalgą, tačiau atkreipia dėmesį į Audito Rūmų paaiškinimą, kad dėl metodologinių apribojimų ir ribotų išteklių neįmanoma pateikti diferencijuoto perkėlimų į kitą laikotarpį priežasčių suskirstymo pagal agentūras; palankiai vertina Audito Rūmų pasirengimą atkreipti dėmesį į pasikartojančius modelius ir sisteminius veiksnius, prisidedančius prie pernelyg didelių perkėlimų į kitą laikotarpį; vis dėlto pabrėžia, kad nuolat aukštas ir pasikartojantis perkėlimų į kitą laikotarpį lygis gali reikšti esmines struktūrines planavimo, įgyvendinimo ar išteklių paskirstymo problemas; ragina agentūras gerinti biudžeto prognozes ir projektų tvarkaraštį, kad būtų kuo labiau sumažinti neplanuoti perkėlimai į kitą laikotarpį ir užtikrintas efektyvus asignavimų panaudojimas per finansinius metus;
46.primena, kad pagal reglamentavimo sistemą agentūros įpareigojamos atlikti mokėjimus per konkrečius terminus; pažymi, kad nesilaikant tų terminų gali susidaryti papildomos išlaidos, pavyzdžiui, delspinigiai; pažymi, kad Audito Rūmai praneša, jog 2024 m. 11 agentūrų (ACER, CEDEFOP, CEPOL, EAA, EDI, ENISA, ETF, EUDA, Eurojusto, FRA ir FRONTEX) atveju daugiau nei 5 proc. mokėjimų buvo atlikti pasibaigus taikytinam terminui; yra susirūpinęs dėl pavėluotų mokėjimų skaičiaus didėjimo nuo 2022 m., kuris, palyginti su 2023 m. (devynios agentūros) ir 2022 m. (penkios agentūros), yra padidėjęs;
Audito Rūmų nustatytos pagrindinės rizikos sritys ir audito rezultatų apžvalga49.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų 2024 finansinių metų metinėje ataskaitoje dėl ES agentūrų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) padarytą išvadą, kad Audito Rūmų audito rezultatai buvo panašūs į praėjusių metų rezultatus, nurodžius, kad viešųjų pirkimų procedūrų trūkumai yra pagrindinis nepagrįstai išmokėtų mokėjimų šaltinis; ragina atitinkamas agentūras sustiprinti savo ex ante kontrolę, pagerinti sutarties skyrimo kriterijų dokumentavimą ir užtikrinti griežtą derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą pagrindimą; ragina Komisiją teikti tikslines gaires ir mokymus agentūroms, kuriose nuolat nustatomi viešųjų pirkimų trūkumai; be to, ragina agentūras užtikrinti visišką atsekamumą, konkurso procedūras ir tinkamą visų viešųjų pirkimų operacijų registravimą, taip pat ragina agentūrų vidaus audito tarnybas pirmenybę teikti viešųjų pirkimų peržiūroms;
50.atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, jog agentūrų finansinių ataskaitų patikimumui kylanti rizika išlieka apskritai žema, o rizika, susijusi su agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų pajamų teisėtumu ir tvarkingumu, daugumos agentūrų atveju taip pat yra žema; be to, pažymi, kad ši rizika, kylanti iš dalies savo lėšomis finansuojamoms agentūroms dėl konkrečių reglamentų, kuriais reglamentuojamas mokesčių ir kitų pajamų iš įnašų surinkimas, vertinama kaip vidutinė – tokia situacija buvo pastebėta ir ankstesniais metais;
51.pažymi, kad, Audito Rūmų nuomone, agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumui ir tvarkingumui kylanti rizika apskritai yra vidutinė, konkrečiose biudžeto antraštinėse dalyse ji svyruoja nuo mažos iki didelės; pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog, priklausomai nuo atitinkamos agentūros ir jos veiklos išlaidų pobūdžio, I antraštinės dalies („Personalo išlaidos“) rizika apskritai yra maža, II antraštinės dalies („Administracinės išlaidos“) – vidutinė, o III antraštinės dalies („Veiklos išlaidos“) rizika svyruoja nuo mažos iki didelės; pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog rizika, susijusi su III antraštine dalimi, yra panaši į II antraštinei daliai kylančią riziką, tačiau, kadangi su III antraštine dalimi siejamos gerokai didesnės sumos, laikoma, kad poveikis yra didesnis;
52.pažymi, kad, kaip ir ankstesniais metais, Audito Rūmai mano, kad rizika patikimam finansų valdymui yra vidutinė ir visų pirma yra susijusi su viešųjų pirkimų procedūromis;
53.pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog biudžeto valdymui kyla maža rizika, o Audito Rūmų audito ataskaitoje nurodyti trūkumai daugiausia susiję su automatiniu nediferencijuotųjų asignavimų perkėlimu į kitus metus ir pavėluotais mokėjimais; pabrėžia, kad valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai susiję su tokiomis problemomis kaip tinkamų ex post ir (arba) ex ante patikrų nebuvimas, veiklos viešieji pirkimai, pradėti nepriėmus tinkamų finansavimo sprendimų, išlaidos, patirtos tinkamai neperdavus leidimus suteikiančio pareigūno įgaliojimų, dotacijų valdymo trūkumai ir vėlavimai, susiję su Komisijos atliekamu agentūros vertinimu; pabrėžia, kad šie Audito Rūmų išvardyti trūkumai kenkia patikimam finansų valdymui ir kelia agentūroms finansinę riziką bei riziką reputacijai; ragina atitinkamas agentūras užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Finansinio reglamento, ir imtis būtinų taisomųjų priemonių, taip pat ragina Komisiją atidžiai stebėti jų įgyvendinimą;
54.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. Audito Rūmai iš viso pateikė 72 pastabas, susijusias su įvairiomis problemomis viešųjų pirkimų (34 pastabos), valdymo ir kontrolės sistemų (11 pastabų) (neskaitant viešųjų pirkimų ir žmogiškųjų išteklių problemų) ir biudžeto valdymo (27 pastabos) srityse;
55.pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę audito nuomonę dėl visų agentūrų finansinių ataskaitų patikimumo; pažymi, kad Audito Rūmai pateikė besąlyginę nuomonę dėl visų agentūrų finansinėse ataskaitose atspindimų pajamų teisėtumo ir tvarkingumo;
56.pažymi, kad besąlyginė nuomonė dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo buvo pateikta visų agentūrų, išskyrus Europos darbo instituciją (EDI), atveju;
57.pažymi, kad EDI atveju išlyga susijusi su 2,6 mln. EUR siekiančiais mokėjimais 2024 m., t. y. 5,7 proc. visų turimų mokėjimų asignavimų; pažymi, kad ši suma apima 2,2 mln. EUR, susijusių su sutartimi, kuri 2022 m. audito ataskaitoje buvo pripažinta nepagrįsta, nes paskirta vertė viršijo nustatytą didžiausią sutarties ribą, pažeidžiant Finansinio reglamento I priedo 12.3 punkto a papunktį, ir 0,4 mln. EUR, susijusių su sutarčių vykdymo ex ante patikrų trūkumais; atkreipia dėmesį į 2025 m. gruodžio 1 d. surengto klausymo metu pateiktą EDI atsakymą, kad, nepaisant netinkamo sutarties sudarymo, faktiniai mokėjimai pagal sutartį neviršijo pirkimo specifikacijose nustatytos 6 mln. EUR viršutinės ribos ir kad sutartis buvo būtina siekiant užtikrinti institucijos veiklos tęstinumą jos steigimo pradiniame etape; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad netinkama sutartis baigė galioti 2024 m. vasario mėn. ir nebuvo pratęsta; palankiai vertina institucijos patikinimus, kad siekiant užkirsti kelią panašiems pažeidimams buvo įgyvendintos taisomosios priemonės, įskaitant peržiūrėtus konkurso dokumentus, sugriežtintas viešųjų pirkimų procedūras ir atnaujintus vidaus kontrolinius sąrašus; primygtinai ragina EDI stiprinti planavimo ir prioritetų nustatymo mechanizmus, kad ateityje būtų užtikrintas veiksmingas asignavimų naudojimas ir operatyvinės veiklos įgyvendinimas laiku;
58.pabrėžia, kad Audito Rūmai paskelbė „dalyko pabrėžimo“ pastraipas, siekdami atkreipti dėmesį į finansinėse ataskaitose pateikiamą arba atskleidžiamą dalyką, kuris yra nepaprastai svarbus siekiant suprasti finansines ataskaitas arba jose atspindimas pajamas ar mokėjimus; taip pat pažymi, kad 2024 finansiniais metais Audito Rūmai naudojo „dalyko pabrėžimo“ pastraipas dėl šių į rezoliuciją įtrauktų agentūrų: CdT, CEPOL, EBI, EIT, EMA ir ESMA;
59.pažymi, kad „pastabos“ agentūrų specialiosiose metinėse ataskaitose iš tiesų yra Audito Rūmų „rekomendacijos be laiko nuorodos“; pažymi, kad Audito Rūmai kasmet stebi, kaip reaguojama į tas pastabas, įvertindami jų statusą kaip „dar neįgyvendinta“ arba „įgyvendinta“; vis dėlto mano, kad dėl ilgalaikių dar neįgyvendintų pastabų reikėtų laiku imtis konkrečių taisomųjų priemonių, kartu užtikrinant griežtesnę atitinkamų valdančiųjų tarybų priežiūrą, kad būtų išvengta besikartojančių trūkumų;
60.pažymi, kad iš 109 Audito Rūmų pateiktų pastabų, susijusių su ankstesniais į šią rezoliuciją įtrauktų agentūrų metais, 2024 m. iš viso buvo įgyvendintos 66 pastabos, 39 vis dar neįgyvendintos, o dvi iš dalies įgyvendintos; pažymi, kad dar neįgyvendintų pastabų skaičius agentūrose skiriasi – kai kurios iš jų neturi neįgyvendintų pastabų, kaip yra BEREC biuro, CdT, CEPOL, EASA, EBI, ECHA, EFSA, EMA, EMSA, ESGA, ESA ir ESMA atveju, o didžiausias neįgyvendintų pastabų skaičius tebėra ACER (keturios), EDI (penkios), eu-LISA (penkios) ir FRONTEX (keturios), palyginti su ACER (trys), EDI (penkios), eu‑LISA (aštuonios) ir FRONTEX (septynios) 2023 m.; pripažįsta padarytą pažangą ir ragina agentūras toliau dirbti siekiant išspręsti neišspręstas problemas;
61.atkreipia dėmesį į tai, kad septynios iš 39 dar neįgyvendintų pastabų (53 – 2023 m.) yra susijusios su aukštu perkėlimų į kitą laikotarpį lygiu (ACER, ECDC, EŽKA, EIGE, EUROFOUND, FRA ir FRONTEX); pripažįsta, kad EDI ir eu‑LISA sumažino perkėlimų į kitą laikotarpį lygį iki 15 proc., o tai yra Audito Rūmų ataskaitų teikimo riba;
Teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūros CEPOL, EIGE, EUAA, eu-LISA, Eurojustas, Europolas, FRA ir FRONTEX.66.pažymi, kad 2024 m. birželio mėn. CEPOL patyrė didelę kibernetinį išpuolį, kuris paveikė visas veiklos sritis ir dėl kurio buvo atšaukta 10 mokymų vietoje ir laikinai sustabdyti visi mokymai internetu iki metų pabaigos; be to, pažymi, kad šis įvykis ne tik sutrikdė CEPOL operatyvinę veiklą, bet dėl jo buvo papildomų neplanuotų išlaidų, susijusių su reagavimu į incidentus, sistemos atkūrimu ir sustiprintomis kibernetinio saugumo priemonėmis; pažymi, kad saugumo pažeidimą tiesiogiai lėmė sudėtingas kibernetinis išpuolis, nukreiptas prieš CEPOL skaitmeninę infrastruktūrą, ir kad leidimo neturintys subjektai įgijo prieigą prie didelio kiekio asmens duomenų, o tai pakenkė jų konfidencialumui, vientisumui bei prieinamumui; pabrėžia, kad dėl šio kibernetinio incidento apie 99 000 asmenų turėjo būti tiesiogiai pranešta apie jų asmens duomenų saugumo pažeidimą ir kad dėl šio išpuolio buvo pradėtas nusikalstamų veikų tyrimas, kurį rėmė CERT-EU ir Europolas; yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant tam tikrų netiesioginių įrodymų, priešiškas subjektas nebuvo galutinai nustatytas; atkreipia dėmesį į CERT-EU rekomendaciją atkurti infrastruktūrą, į kurią atsižvelgdamas DIGIT GD per tris savaites įdiegęs naują įrangą įgyvendino nulinio pasitikėjimo metodu ir visišku perėjimu į debesiją grindžiamą IT aplinką; pažymi, kad CEPOL pagal savo kibernetinio saugumo planą šiuo metu įgyvendina 42 kibernetinio saugumo užduotis ir projektus; pabrėžia, kad visiems darbuotojams buvo surengti informuotumo apie IRT saugumą didinimo ir mokymo kursai, kuriuos papildė reguliarūs intraneto pranešimai ir atnaujinimai, kaip įprastos praktikos dalis; pabrėžia, kad kibernetinio saugumo trūkumai agentūroms kelia ne tik operacinę, bet ir reputacijos, finansinę bei teisinę riziką; ragina nustatyti privalomus minimaliuosius kibernetinio saugumo standartus ir tinkamą stabilų finansavimą, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų įgyvendinimas;
67.pabrėžia, kad tais atvejais, kai agentūros veikia už Sąjungos teritorijos ribų arba bendradarbiauja su trečiųjų šalių valdžios institucijomis, jos ir toliau yra visapusiškai saistomos Sąjungos teisės; ragina Komisiją užtikrinti, kad į bendradarbiavimo susitarimus, veiklos susitarimus ir dalijimosi duomenimis sistemas būtų įtrauktos vykdytinos apsaugos priemonės, stebėsenos mechanizmai ir aiškios ataskaitų teikimo biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pareigos;
68.primena, kad Reglamentu (ES, Euratomas) 2023/2841 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2023/2841, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti (OL L, 2023/2841, 2023 12 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2841/oj). nustatoma privaloma ir plataus užmojo kibernetinio saugumo sistema visoms decentralizuotoms agentūroms, apimanti finansinius mechanizmus, veiklos platformas ir neskelbtinus duomenis, patikimų techninių ir organizacinių priemonių įgyvendinimą visose IRT aplinkose, laipsnišką perėjimą prie nulinio pasitikėjimo metodu grindžiamos architektūros, sustiprintą bendradarbiavimą su CERT-EU, DIGIT GD ir kitais atitinkamais tarpinstituciniais organais, taip pat griežtas pareigas pranešti apie incidentus; pažymi, kad keletas iš šių pagrindinių reikalavimų tebėra sudėtinga užduotis, atsižvelgiant į dabartinį nevienodą agentūrų parengties lygį; pabrėžia, kad CEPOL paveikęs kibernetinio saugumo incidentas rodo kasdienes kibernetines grėsmes, su kuriomis susiduria agentūros, ir jų pažeidžiamumą tvarkant neskelbtinus duomenis; ragina visose agentūrose sparčiau įgyvendinti Reglamento (ES, Euratomas) 2023/2841 nuostatas dėl kibernetinio saugumo ir reguliariai atlikti agentūrų IT testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; primygtinai ragina agentūras stiprinti tikralaikę grėsmių stebėseną, reagavimo pajėgumus ir darbuotojų kibernetinio saugumo mokymus;
69.atkreipia dėmesį į tai, kad EIGE darbuotojų vyrų skaičius yra nepakankamas – jie sudaro tik 29 proc. darbuotojų ir 21 proc. valdančiosios tarybos narių (8 vyrai), ragina EIGE ateityje įdarbinant darbuotojus užtikrinti labiau subalansuotą lyčių atstovavimą;
70.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl EIGE valdymo ir kontrolės sistemų, įskaitant:- –viešųjų pirkimų pažeidimus: atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. EIGE taikė pernelyg didelius finansinio pajėgumo reikalavimus ir ribojančius atrankos kriterijus valymo paslaugų viešųjų pirkimų procedūroje, o tai, Audito Rūmų nuomone, galėjo atgrasyti potencialius konkurso dalyvius nuo dalyvavimo konkurse ar netgi sutrukdyti jiems dalyvauti jame; pripažįsta, kad EIGE pabrėžia, jog ribojančių kriterijų reikalavo bendrai perkančios perkančiosios organizacijos (Komisija ir Parlamentas) ir nė vienas potencialus konkurso dalyvis nepateikė skundo dėl atrankos kriterijų;
- –netinkamą pasiūlymų vertinimą: pažymi, kad dviejų viešųjų pirkimų (220 000 EUR ir 193 175 EUR) atveju EIGE vertinimo komitetai tinkamai neįvertino konkurso dalyvių gebėjimo valdyti ekspertų komandų, nes EIGE pirkimo specifikacijose nereikalavo, kad konkurso dalyviai pateiktų atitinkamus įrodymus šiuo klausimu, todėl kyla pavojus, kad paslaugos bus teikiamos nekokybiškai;
- –silpną sutarčių priežiūrą: pripažįsta, kad EIGE apmokėjo sąskaitas faktūras, išrašytas pagal tris vadinamąsias laiko ir priemonių sutartis, nepatikrinęs faktinių darbo dienų skaičiaus, tuo pažeisdamas savo finansinio reglamento 45 straipsnio 5 dalį ir sukeldamas permokų riziką; pažymi, kad EIGE atitinkamai sustiprins ex ante patikras;
71.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytus faktus dėl eu-LISA, kurių dauguma yra susiję su ankstesniais metais padarytais viešųjų pirkimų pažeidimais, dėl kurių 2024 m. buvo atlikti netvarkingi mokėjimai, įskaitant:- –pažeidimus 2019 m. pradėtoje ir 2020 m. baigtoje derybų dėl patalpų nuomos Strasbūre procedūroje, kai patalpų plotas ir darbo vietų skaičius buvo mažesni nei pirkimo specifikacijose nurodyti poreikiai, o pasiūlymo kokybė buvo įvertinta kaip labai žema, tačiau pasiūlymas nebuvo atmestas; be to, pažymi, kad vėliau su konkurso dalyviu buvo deramasi dėl sutarties sudarymo kriterijų, taip pažeidžiant Finansinio reglamento 167 straipsnio 3 dalį ir I priedo 6.5 punktą; pabrėžia, kad derybų procedūra ir pagal ją sudaryta nuomos sutartis yra netvarkingos, kaip ir susiję mokėjimai, kurie 2024 m. sudarė 850 000 EUR;
- –konkurso dalyvių finansinių pasiūlymų pakeitimus, padarytus atliekant elektros ir inžinerinių darbų viešųjų pirkimų procedūrą Strasbūre, kurie turėjo įtakos procedūros rezultatams ir dėl kurių buvo sudaryta netinkama sutartis, o susiję mokėjimai 2024 m. siekė 150 000 EUR;
- –finansinių pasiūlymų kainodaros elementų pakeitimus, kuriais jie pakoreguojami daugiau nei leidžiama pagal Finansinio reglamento 151 straipsnį, kurie turėjo lemiamą įtaką konkurso rezultatams ir dėl kurių 2024 m. buvo sudarytos netinkamos sutartys ir atlikti su jomis susiję mokėjimai, kurių bendra suma siekia 1,4 mln. EUR;
- –varžymosi dėl Vizų informacinės sistemos stebėsenos ir techninės priežiūros paslaugų atnaujinimą; yra susirūpinęs dėl to, kad konkursą laimėjęs dalyvis (47,8 mln. EUR) pasiūlė penkis kartus mažesnę kainą nei antras pagal pigumą (243,4 mln. EUR) ir 50 kartų mažesnę nei didžiausią (2,4 mlrd. EUR) pasiūlę dalyviai, todėl kyla abejonių dėl pasiūlymo pagrįstumo; atkreipia dėmesį į tai, kad eu‑LISA įsteigė darbo grupę, kuri peržiūrėjo šį varžymosi atnaujinimą ir patvirtino finansų srities pareigūnų vertinimą, tačiau pranešė apie operacinę ir sutartinę riziką, susijusią su tuo, kad agentūra turėtų iš anksto sumokėti didžiąją dalį sutarties kainos; pabrėžia, kad Audito Rūmai šią riziką laikė reikšminga;
- –primena, kad dėl vėlavimo įgyvendinant atvykimo ir išvykimo sistemą (AIS) kilo ginčas, kurio metu rangovas atsisakė padengti papildomas tam tikrų IT produktų techninės priežiūros išlaidas, dėl to nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. nebuvo teikiama techninės priežiūros paslauga, o eu-LISA patyrė veiklos riziką; primena, kad siekdama pašalinti tiesioginę riziką veiklos tęstinumui, eu-LISA 2023 m. iš dalies pakeitė horizontaliųjų operacijų įsigijimo preliminariąją sutartį, įtraukdama atkūrimo mokesčius, baudas, taikomas, kai techninė priežiūra neatnaujinama laiku, ir vėliau 2023 m. sumokėjo 5,3 mln. EUR, o 2024 m. – 1,3 mln. EUR už programinės įrangos techninės priežiūros atnaujinimą ir susijusias atkūrimo išlaidas, kurias, pagal Agentūros aiškinimą, turėjo padengti atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) rangovas; be to, primena, kad, nepaisant ginčijamų sumų dydžio ir to, kad Audito Rūmų pastabos būsena tebėra „dar neįgyvendinta“, eu-LISA iki 2024 m. pabaigos nebuvo pradėjusi bylinėjimosi proceso prieš AIS rangovą;
72.yra susirūpinęs dėl to, kad nuolatiniai pažeidimai, nustatyti eu‑LISA viešųjų pirkimų procesuose, rodo sisteminius agentūros viešųjų pirkimų sistemos trūkumus; atkreipia dėmesį į tai, kad eu‑LISA pripažįsta šias problemas ir stengiasi stiprinti savo praktiką, ragina eu-LISA parengti strategiją, kaip tobulinti viešųjų pirkimų sistemą, ir ją pateikti kitų metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausymų metu, ragina eu-LISA aiškiai ir skaidriai paaiškinti, kokiomis sąlygomis pakartotinis konkursas negali būti laikomas tinkamu; ragina eu-LISA rengiant šią naują strategiją kreiptis į ekspertus patarimo ir konsultuotis su kitomis agentūromis geriausios praktikos klausimais;
73.pripažįsta, kad eu-LISA susiduria su dideliais iššūkiais, ir pabrėžia, kad būtina padidinti jos darbuotojų skaičių, kad ji galėtų veiksmingai įveikti šiuos iššūkius ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, ir kad šiuo tikslu turėtų būti skiriamas atitinkamas finansavimas;
74.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl viešųjų pirkimų, kad 2020 m. Eurojustas sudarė preliminariąją sutartį dėl transporto priemonių išperkamosios nuomos su vienu ekonominės veiklos vykdytoju, kuri nebuvo tinkama atsižvelgiant į reikalaujamų paslaugų pobūdį, ir pripažįsta, kad konkreti skirta sutartis, taip pat visi susiję mokėjimai (64 000 EUR 2024 m.) buvo netvarkingi; atkreipia dėmesį į Eurojusto atsakymą, kad Audito Rūmų 2020 m. ataskaitoje nurodyta preliminarioji sutartis baigė galioti 2024 m. gegužės 10 d., o nauja preliminarioji sutartis dėl transporto priemonių išperkamosios nuomos galioja nuo 2024 m. lapkričio 25 d.;
75.yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabų, kad nuo 2021 m. Eurojustas neatnaujino savo veiklos tęstinumo planų, nepaisydamas to, kad įvyko keletas svarbių pokyčių, darančių poveikį pagrindinių procesų ištekliams ir darbuotojams, įskaitant SUMMA, kaip naujos biudžeto, apskaitos ir finansų sistemos, įdiegimą; pabrėžia, kad Eurojustas nesilaikė savo paskutiniame veiklos tęstinumo plane nustatyto testavimo dažnumo ir šiuo metu neturi suderinto ir sutarto IT sistemų veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių plano;
76.atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje Eurojusto įgaliojimai bus išplėsti, be kita ko, apimant trečiąsias valstybes, ir kad agentūra kasmet nagrinėja vis daugiau baudžiamųjų bylų; pripažįsta, kad, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Eurojustas turi padidinti savo darbuotojų skaičių, kad užtikrintų visapusišką bylų aprėptį ir nepertraukiamą savo veiklos tęstinumą, ir kad tam turėtų būti skiriamas atitinkamas finansavimas;
77.be to, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad Eurojustas prieš pradėdamas viešųjų pirkimų procedūras, susijusias su veiklos išlaidomis, nepriėmė tinkamo finansavimo sprendimo, ir taip pakenkė veiksmingam planavimui ir priežiūrai bei pažeidė Eurojusto finansinių taisyklių 32 straipsnio 1 dalį ir 72 straipsnio 3 dalies b punktą; palankiai vertina Eurojusto įsipareigojimą nuo 2026 m. savo interneto svetainėje skelbti patvirtintą visų procedūrų metinį viešųjų pirkimų planą, apimantį tiek veiklos, tiek administracines išlaidas;
78.atkreipia dėmesį į tai, kad 2025 m. spalio mėn. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2025 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje WU / Eurojustas, T‑295/23 and T‑1176/23, ECLI:EU:T:2025:963. (toliau – Bendrasis Teismas) panaikino du Eurojusto sprendimus, kuriais buvo atmestas laikinojo darbuotojo prašymas suteikti pagalbą dėl tariamo psichologinio priekabiavimo, kurį vykdė dešimt jo kolegų, įskaitant jo administracijos direktorių; žino, kad Teismas nusprendė, jog Eurojustas pažeidė Tarnybos nuostatų 24 straipsnyje nustatytą rūpestingumo pareigą, nes šio darbuotojo tyrimą padalijo į du atskirus administracinius procesus, taigi neatliko visapusiško, kontekstualaus tarpusavyje susijusių skundų dėl priekabiavimo tyrimo; pažymi, kad, nors Teismas panaikino sprendimus, kad būtų galima atlikti tinkamą pakartotinį vertinimą, jis atmetė prašymus atlyginti žalą;
79.pabrėžia, kad agentūrose turėtų būti sukurti vidaus mechanizmai, kuriais būtų užtikrintas tinkamas vidaus skundų nagrinėjimas ir incidentų, įskaitant psichologinio ir seksualinio priekabiavimo atvejus, ypač kai juose dalyvauja kelios šalys, prevencija;
80.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad Europolas neteisėtai grąžino pridėtinės vertės mokestį (PVM) skirdama dotacijas veiklai, išmokėtas nacionalinėms policijos pajėgoms, veikiančioms kaip viešoji institucija, pažeidžiant Finansinio reglamento 186 straipsnio 4 dalies c punktą, pagal kurį neleidžiama grąžinti PVM viešiesiems subjektams, veikiantiems kaip viešoji institucija; atkreipia dėmesį į Europolo paaiškinimą, kad jis laikėsi tuo metu galiojusių Komisijos gairių, pagal kurias buvo galima PVM laikyti tinkamu finansuoti dotacijomis veiklai, ir palankiai vertina sprendimą iki 2024 m. pabaigos į visus naujus susitarimus dėl dotacijų neįtraukti PVM;
81.palankiai vertinai tai, kad Europolo operatyvinių darbo grupių (ODG) ir jungtinių tyrimo grupių (JTG) mechanizmai padėjo išardyti šifruotą ryšių platformą „Matrix“, parodydami savo papildomus, tačiau skirtingus vaidmenis kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu; pažymi, kad operacija prasidėjo 2024 m. birželio mėn. kaip ODG veikla tarp Nyderlandų, Prancūzijos, Lietuvos, Italijos ir Ispanijos, palengvinant keitimąsi žvalgybos informacija ir nusikalstamos veiklos stebėjimą; pabrėžia, kad perėjimas prie Eurojustui pavaldžios JTG sudarė sąlygas oficialiai koordinuoti tyrimo veiksmus, kuriuos vykdant vyko suėmimai, konfiskavimai ir iššifruota 2,3 mln. pranešimų 33 kalbomis; pažymi, kad Vokietijos valdžios institucijos teikė techninę pagalbą, o Ispanijos, Prancūzijos ir Nyderlandų policija bendradarbiavo visą tyrimo laiką; mano, kad šis atvejis parodo tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmingumą kovojant su neteisėtais tinklais ir būtinybę nuolat investuoti į teisėsaugos pajėgumus, kad būtų galima imtis veiksmų dėl besikeičiančių nusikalstamų taktikų;
82.pažymi, kad 2025 m. gegužės mėn. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) biudžeto įvykdymo patvirtinimas buvo atidėtas dėl OLAF nustatytų faktų dėl valdymo ir stabilumo; pažymi, kad OLAF atlikus konfidencialų tyrimą nustatyta, jog EUAA vyresnioji vadovybė nepaisė Tarnybos nuostatų, ir kad OLAF tyrėjai pažymėjo, jog tokia įdarbinimo praktika pažeidžia Sąjungos tarnybos nuostatus;
83.atkreipia dėmesį į 2025 m. spalio 31 d. EUAA taisomųjų veiksmų, dėl kurių susitarė vykdomoji direktorė ir valdančioji taryba, atsižvelgdamos į Parlamento rezoliuciją, įgyvendinimo padėties ataskaitą; pažymi, kad valdančioji taryba imasi veiksmų dėl Parlamento pastabų pagal savo procedūras ir 2025 m. lapkričio mėn. posėdyje peržiūrės pažangą, padarytą įgyvendinant likusias priemones; primygtinai ragina agentūrą visapusiškai išaiškinti visus neišspręstus klausimus, patikimai ir skaidriai įgyvendinti OLAF rekomendacijas ir sukurti patikimus vidaus kontrolės, etinės priežiūros ir atskaitomybės mechanizmus; ragina agentūrą nepagrįstai nedelsiant informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie visus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi; pabrėžia, kad tai, jog OLAF tyrimai baigti vykdyti, savaime nereiškia, kad pašalinti ir valdymo trūkumai; pakartoja, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija išlaiko visas priežiūros teises, kol struktūriniai valdymo, skaidrumo ir interesų konfliktų valdymo trūkumai nebus visiškai pašalinti ir patikrinti;
84.pažymi, kad, nors 2024 m. buvo padaryta pažanga stiprinant Agentūros etikos sistemą, darbuotojų informuotumą ir vidaus interesų konflikto procedūras, OLAF nustatytas struktūrinio interesų konflikto problema, susijusi su skundais dėl vykdomojo direktoriaus, dar nėra išspręsta, nes už tokių bylų rengimą atsakingas Teisės skyrius toliau veikia būdamas tiesiogiai pavaldus vykdomajam direktoriui, o tai kenkia skundų nagrinėjimo proceso nepriklausomumui; pažymi, kad 2025 ir 2026 m. numatyta dauguma taisomųjų veiksmų, įskaitant organizacinius pokyčius, optimizavimo programą, darbuotojų ir vadovų mokymą, valdymo dokumentų tobulinimą, didesnį skaidrumą pranešant apie pažeidimus, vidaus gairių dėl prašymų ir skundų pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnį peržiūrą, glaudesnį bendradarbiavimą su HR GD nagrinėjant skundus ir pagalbos prašymų pagal Tarnybos nuostatų 24 straipsnį procedūrų peržiūrą;
85.be to, pabrėžia, kad reikia nuolat stebėti ESAA darbuotojų kaitą ir jų pasitenkinimą darbu, griežtai užkirsti kelią nepotizmui ar favoritizmui ir užtikrinti visapusišką skaidrumą bei nuopelnais grindžiamas procedūras įdarbinimo ir karjeros raidos srityje;
86.pasilieka teisę nustatyti sąlygas būsimiems sprendimams dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo arba juos atidėti, jei pateikus rimtus nustatytus faktus agentūros neįgyvendins visapusiškų ir patikrinamų struktūrinių reformų;
Užimtumo, švietimo ir socialinių reikalų srities agentūros CEDEFOP, EDI, ETF, EUROFOUND ir EU-OSHA.89.pabrėžia, kad EDI neteisingai klasifikavo taisomąjį biudžetą kaip išorės asignuotąsias pajamas, pažeisdama finansinių taisyklių 6, 12, 20, 21 ir 34 straipsnius; atkreipia dėmesį į EDI atsakymą, kuriame paaiškinama, kad lėšos buvo gautos pavėluotai, todėl EDI laikinai perskirstė savo biudžetą, kad išvengtų mokėjimų vėlavimų, o vėliau Sąjungos lėšas įrašė į išorės pajamas, siekdama užtikrinti, kad jos būtų naudojamos tik atlyginimams mokėti;
90.atkreipia dėmesį į EDI vertinimo išvadas Europos darbo institucijos (EDI) vertinimas, Briuselis, 2025 5 26, COM(2025)256 final ir SWD(2025) 128 final., kuriose akcentuojama, kad institucija turi tobulinti savo stebėsenos sistemą, grindžiamą SMART tikslais bei pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais; susirūpinęs pažymi, kad dėl to buvo sunku įvertinti EDI veiklos ekonominį efektyvumą ir nukentėjo veiklos rezultatų stebėsenos kokybė; pripažįsta, kad EDI turi galimybių sustiprinti savo stebėsenos sistemą, įgyvendindama struktūrizuotus metodus;
91.susirūpinęs pažymi, kad EDI toliau pernelyg priklauso nuo laikinųjų darbuotojų, DNE ir laikinojo įdarbinimo agentūrų pasamdytų darbuotojų, atliekančių pagrindines veiklos ir finansines funkcijas; pažymi, kad 2022 m. pabaigoje laikinieji darbuotojai sudarė 58 proc. EDI darbo jėgos, ir nepaisant nedidelio sumažėjimo, ši dalis išliko labai didelė – 47 proc. tiek 2023 m., tiek 2024 m. pabaigoje; be to, pažymi, kad, kitaip nei numatyta EDI finansinių taisyklių 41 straipsnio 1 dalyje, 2022 m. lapkričio mėn. – 2023 m. kovo mėn. institucija pagrindinei finansinei veiklai, susijusiai su biudžeto vykdymu, atlikti pasitelkė laikinojo įdarbinimo agentūros pasamdytą darbuotoją ir stažuotoją ir kad ši praktika tęsėsi 2023 m. ir 2024 m., kai laikinojo įdarbinimo agentūros pasamdytam darbuotojui ir toliau buvo patikimos esminės finansinės užduotys;
92.atkreipia dėmesį į 2025 m. gruodžio 1 d. klausymo metu EDI vykdomojo direktoriaus pateiktą paaiškinimą dėl struktūriškai didelės dalies laikinųjų darbuotojų, ypač DNE, kurie šiuo metu sudaro apie 42–50 proc. EDI veiklą vykdančių darbuotojų ir kurie teisiškai negali atlikti pagrindinių funkcijų, dėl to susidaro atsakomybės koncentracija ir kyla didesnė klaidų rizika; pritaria etatų plano pakoregavimui siekiant pakeisti DNE pagrįstą apsirūpinimą ištekliais papildomais laikinųjų darbuotojų etatais, kurie turėtų būti užimami vykdant atviras ir konkurencines procedūras neviršijant esamos biudžeto viršutinės ribos; laikosi nuomonės, kad Darbo institucija turėtų būti pavyzdžiu darbo standartų srityje ir siekti siūlyti ilgesnės trukmės sutartis, kurios atitiktų darbuotojų, veiklos tęstinumo ir žinių išsaugojimo interesus; ragina instituciją toliau stiprinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis darbo institucijomis, kad būtų išvengta dubliavimosi ir pagerintas keitimasis informacija;
93.atkreipia dėmesį į ES agentūrų vertinimo išvadas dėl: CEDEFOP, EU‑OSHA, EUROFOUND ir ETF; pažymi, kad vertinime nerasta įrodymų, kurie pakeistų ankstesnio 2019 m. vertinimo išvadas, kad susijungimo galimybės kelia iššūkių siekiant suderinti privalumus ir trūkumus, o efektyvumą galima padidinti glaudžiau bendradarbiaujant; pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su Komisija didelės vertės bendrų rezultatų klausimais, pavyzdžiui, reikia EUROFOUND ir CEDEFOP bendradarbiavimo atliekant Europos įmonių tyrimą bei CEDEFOP ir ETF veiksmų suderinimo profesinio rengimo ir mokymo politikos stebėsenos srityje; pažymi, kad reikia geriau koordinuoti CEDEFOP, EDI ir EUROFOUND veiksmus, siekiant išvengti dubliavimosi prognozuojant įgūdžius ir atliekant darbo rinkos analizę;
94.pažymi, kad, siekiant pagerinti veiklos rezultatų vertinimą ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, reikėtų stiprinti visų agentūrų stebėsenos sistemas, įskaitant SMART tikslus ir PVRR; akcentuoja, kad dėl duomenų spragų (ypač ETF), nenustatytų veiklos rezultatų tikslų ir nacionalinio lygmens rodiklių nebuvimo mažėja veiksmingumas; pažymi, kad, siekiant įveikti šiuos iššūkius, reikia užtikrinti didesnį duomenų išsamumą, nustatyti teisiniu požiūriu aiškesnius tikslus ir patobulintas stebėsenos sistemas, kad būtų užtikrinti išsamūs veiklos rezultatų vertinimai ir derėjimas su suinteresuotųjų subjektų poreikiais; pabrėžia skaidrių valdymo struktūrų ir apsaugos nuo interesų konfliktų priemonių svarbą siekiant remti suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimą jų darbu;
95.atkreipia dėmesį į tai, kad keturios agentūros (CEDEFOP, EU‑OSHA, EUROFOUND ir ETF) turi potencialą sumažinti administracinę naštą ir padidinti veiksmingumą pasitelkdamos bendras tarnybas20; akcentuoja, kad agentūros turėtų sumažinti administracinę naštą darbuotojams, kad būtų išlaikytas tvarus darbo krūvis, dalydamosi bendromis tarnybomis žmogiškųjų išteklių, teisinių, IT ir techninių funkcijų srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad tai leistų agentūroms sumažinti administracinėje veikloje dalyvaujančių darbuotojų skaičių ir daugiau dėmesio skirti pagrindinei veiklai; ragina šias agentūras, glaudžiai bendradarbiaujant su Audito Rūmais, parengti struktūrinį bendrų tarnybų įgyvendinimo planą numatant konkrečias tarpines reikšmes, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atitinkamoms agentūroms tarpusavyje, taip pat platesniame ES agentūrų tinkle, keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir rekomendacijomis, remiantis Audito Rūmų audito nustatytais faktais ir kompleksiniais vertinimais; ragina Komisiją kasmet pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie pažangą, padarytą įgyvendinant šį planą;
96.atkreipia dėmesį į tai, kad CEDEFOP dalyvavo teisiniame ginče su buvusiu darbuotoju, su kuriuo sudaryta sutartis 2017 m. nebuvo pratęsta; primena, kad 2020 m. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino CEDEFOP sprendimą ir įpareigojo sumokėti finansinę kompensaciją, kurią CEDEFOP ir sumokėjo; pažymi, kad vėlesnį buvusio darbuotojo ieškinį dėl šio sprendimo įgyvendinimo 2024 m. vasario mėn. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas atmetė; pažymi, kad buvęs darbuotojas apskundė tą sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (byla C-209/24 P) ir kad galutiniu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu buvo panaikintas 2024 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimas (T-563/22), panaikintas 2021 m. gruodžio 17 d. CEDEFOP vykdomojo direktoriaus sprendimas ir 2022 m. birželio 17 d. jo apeliacinio komiteto sprendimas, o CEDEFOP įpareigotas sumokėti ieškovui 15 000 EUR neturtinei žalai atlyginti ir padengti visas ieškovo pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas; primena, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas savo pirminiame sprendime nustatė pagrindinių procedūrinių garantijų pažeidimus, įskaitant teisę būti išklausytam, teisę į gynybą, rūpestingumo pareigą ir gero administravimo principą; susirūpinęs pažymi, kad, atrodo, po šių išvadų nebuvo pradėta jokia drausminė procedūra prieš buvusį vykdomąjį direktorių ir kitus atsakingus darbuotojus; kritikuoja pernelyg ilgą sprendimų priėmimo procesą, be kita ko, dėl Bendrojo Teismo klaidos, padarytos remiantis agentūros pateikta informacija; pabrėžia, kad neturtinė žala yra tiesiogiai susijusi su tuo, kad CEDEFOP tinkamai nesilaikė sprendimo dėl panaikinimo, o ne tik su žalos atlyginimu, todėl buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp CEDEFOP neteisėto elgesio ir žalos; pabrėžia, kad CEDEFOP dabar turi iš naujo išnagrinėti prašymą pratęsti sutartį, iš naujo pradėti procedūrą nuo ten, kur ji sustojo 2017 m., ir priimti sprendimą, kuriuo būtų pakeistas panaikintas sprendimas; šis pakartotinis nagrinėjimas turėtų būti atliekamas laikantis atitinkamos procedūros, nustatytos Tarnybos nuostatuose ir CEDEFOP vidaus įdarbinimo taisyklėse, įskaitant galimą būtiną kompensaciją; primygtinai teigia, kad su darbuotojais susiję sprendimai turi būti priimami skaidriai atsekamai, laiku ir remiantis visomis Tarnybos nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis;
97.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad EU‑OSHA apmokėjo internetinius kursus nepakankamai patikrinusi, ar sąskaitose nurodytos valandos atitinka suteiktas paslaugas, o tai prieštarauja agentūros finansinio reglamento 73 straipsniui; atkreipia dėmesį į agentūros paaiškinimą, kad ex ante patikrinimai atliekami reguliariai ir kad šis atvejis buvo susijęs su dokumentų spraga, o ne su kontrolės trūkumu; palankiai vertina papildomas priemones, nustatytas siekiant užtikrinti, kad būtų pateikiami visi paslaugų teikimo dokumentai, ir pabrėžia, kad svarbu išlaikyti patikimą visų mokėjimų įrodymų seką, siekiant užtikrinti teisėtumą ir tvarkingumą;
98.pažymi, kad 75 proc. su darbu susijusių vėžinių susirgimų yra siejami su asbesto ekspozicija, pripažįsta EU-OSHA 2024 m. indėlį rengiant naujas Komisijos gaires dėl asbesto ir ragina EU-OSHA toliau skirti darbuotojų ir biudžeto išteklių siekiant prisidėti prie informuotumo apie asbestą didinimo ir metodų, kuriuos taikant būtų sprendžiama plačiai visoje Europoje paplitusi asbesto problema;
99.primena du ETF viešųjų pirkimų pažeidimus, kuriuos 2022 m. akcentavo Audito Rūmai ir dėl kurių 2024 m. buvo atlikti netvarkingi mokėjimai; pažymi, kad vienu atveju ETF skyrė 1 mln. EUR vertės sutartį dėl turinio palaikymo paslaugų konkurso dalyviui, kuris neatitiko reikalaujamos finansinės apyvartos ribos, todėl sutartis ir su ja susiję mokėjimai (186 175 EUR 2024 m.) buvo netvarkingi; pažymi, kad kitu atveju, vykdant 4 mln. EUR vertės atvirą viešųjų pirkimų procedūrą dėl šalies viduje teikiamų paramos paslaugų, konkursą laimėjęs dalyvis neįrodė pakankamo ekonominio ir finansinio pajėgumo, dėl to buvo atlikti tolesni netvarkingi mokėjimai (252 714 EUR 2024 m.); be to, pažymi, kad 2023 m. konkurse dėl vietinio tinklo (LAN) infrastruktūros savo patalpose ETF deramai nepagrindęs nustatė pernelyg didelius finansinio pajėgumo reikalavimus, o tai galėjo atgrasyti nuo varžymosi; atkreipia dėmesį į tai, kad ETF pripažino šias problemas ir peržiūrėjo savo metodiką, tačiau atkakliai tvirtina, kad ETF turi įgyvendinti griežtesnius atitikties mechanizmus, siekiant užkirsti kelią viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimams ateityje;
100.yra susirūpinęs dėl to, kad veiksmai dėl keleto ankstesniais metais pateiktų su viešaisiais pirkimais susijusių pastabų tebėra neįgyvendinti tiek EDI (sąlyginės nuomonės 2023 ir 2024 m. priežastis), tiek ETF;
Sveikatos ir maisto saugos srities agentūros ECDC, EFSA, EMA ir EUDA.103.susirūpinęs pažymi, kad problema dėl buvusių EMA patalpų Londone tebėra neišspręsta ir kelia didelių finansinių ir veiklos sunkumų; žino, kad, nepaisant EMA perkėlimo dėl „Brexit’o“, ji tebėra finansiškai atsakinga už šias patalpas, o padėtį dar labiau apsunkina subnuomininko nestabili finansinė padėtis po patronuojančiosios įmonės „WeWork“ bankroto 2023 m. lapkričio mėn.; atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausia pozicija, kuri gali susidaryti, jei likusį nuomos sutarties laiką patalpos liktų be nuomininkų, įskaitant EMA mokėtiną savivaldybės mokestį, sudaro 543 mln. EUR;
104.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. spalio mėn., remdamasi diskusijomis su Sąjungos biudžeto valdymo institucijomis ir gavusi savo nuomotojo sutikimą, EMA susitarė su subnuomininku iš dalies pakeisti esamą subnuomą, sudarydama palankesnes sąlygas sumažinti nuomos mokestį, tačiau iki galo sumokant paslaugų mokesčius ir nuomotojo draudimą; pažymi kad į ją įtrauktos nuostatos, pagal kurias EMA arba subnuomininkas tam tikromis sąlygomis gali nutraukti subnuomą anksčiau, t. y. iki numatytos galiojimo pabaigos datos 2039 m. birželio mėn.; žino, kad šiuo atžvilgiu EMA numatė atidėjinį nuostolingai sutarčiai, kurio balansinė vertė 2024 m. gruodžio 31 d. buvo 122,1 mln. EUR; pažymi, kad 2024 m. EMA iš Komisijos gavo 11,2 mln. EUR piniginę kompensaciją, kuri pripažinta pajamomis; palankiai vertina proaktyvius EMA veiksmus ir prudencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti dalį finansinės naštos, atsiradusios dėl šios problemos;
105.pabrėžia, kad tuo metu, kai EMA pateikė finansines ataskaitas, subnuomininkas buvo įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, sumokėdamas nuomos ir paslaugų mokesčius už laikotarpį iki 2025 m. birželio 30 d.;
106.reiškia pritarimą EMA valdančiosios tarybos prašymui išspręsti šį klausimą aukščiausiu politiniu lygiu, kad EMA galėtų sutelkti savo išteklius į oficialius įgaliojimus ir spręsti prioritetinius visuomenės sveikatos klausimus Sąjungoje;
107.primena du EMA viešųjų pirkimų pažeidimus, į kuriuos 2020 m. dėmesį atkreipė Audito Rūmai ir dėl kurių 2024 m. buvo atlikti netvarkingi mokėjimai; pažymi, kad EMA viršijo kelių IT preliminariųjų sutarčių finansines viršutines ribas, padidindama išlaidas nuo 77 proc. iki 124 proc., taip pažeisdama Finansinio reglamento 172 straipsnio 3 dalies a punkto iii papunktį, dėl ko 2024 m. buvo atlikti netvarkingi mokėjimai, kurių suma siekė 3,1 mln. EUR; atkreipia dėmesį į EMA atsakymą, kad šis padidinimas buvo būtinas siekiant reaguoti į išimtinius veiklos poreikius, atsiradusius dėl nenumatytų teisės aktų ir visuomenės sveikatos pokyčių, ir kad visi sutarties pakeitimai buvo užregistruoti išimčių registre;
108.atkreipia dėmesį į 2024 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas C(2018) 4831 (final), kuriuo pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 buvo atsisakyta išduoti rinkodaros leidimą žmonėms skirtam vaistui „Aplidin (plitidepsin)“; pabrėžia, kad sprendimo panaikinimas buvo grindžiamas išvada, kad vienas iš mokslinių patarėjų, dalyvavusių patariamojoje grupėje, turėjo interesų konfliktą, nes aktyviai dalyvavo kuriant konkuruojantį vaistą, o tai yra aplinkybė, dėl kurios pagal objektyvaus nešališkumo principą jis neturėjo teisės dalyvauti; pabrėžia, kad EMA gerokai sugriežtino savo konkuruojančių interesų valdymo politiką mokslo komiteto narių ir ekspertų atžvilgiu – ją EMA valdančioji taryba priėmė 2024 m. gruodžio mėn. ir ji įsigaliojo 2025 m. gegužės 1 d.;
109.giria EMA už darbą sprendžiant amoksicilino antibiotikų stygiaus Europoje problemą ir bendradarbiaujant su nacionaline vaistų agentūra siekiant pašalinti šį stygių, dėl to 2024 m. amoksicilinas buvo išbrauktas iš vaistų stygiaus sąrašo; ragina EMA ir toliau skirti darbuotojų bei biudžeto išteklių panašiems tikslams;
110.pažymi, kad Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 12/2024 rekomendavo EMA toliau siekti, kad jų pranešimai būtų lengvai prieinami visuomenei, kad ji geriau suprastų, kaip ši agentūra naudoja Sąjungos lėšas;
111.pažymi, kad Audito Rūmai savo 2024 m. gruodžio mėn. specialiojoje ataskaitoje rekomendavo EMA koordinuoti veiksmus su ECDC ir HERA, kad būtų pagerintas pasirengimas pandemijoms nustatant aiškesnius vaidmenis, veiksmingiau naudojant Sąjungos lėšas ir peržiūrint pandemijos metu parengtas priemones, procedūras bei gaires siekiant nustatyti, kurios iš jų turėtų būti išlaikytos arba pritaikytos atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangą, ir ragina skirti pakankamai išteklių šioms pastangoms remti;
112.pabrėžia, kad EMA, be kita ko, atkreipė dėmesį į nuolatinį ypatingos svarbos vaistų stygių Europos Sąjungos ir EEE valstybėse narėse, įskaitant pagrindinius vaistus nuo vėžio (fludarabiną, vindeziną, fluoruracilą, cisplatiną, topotekaną, metotreksatą), skirtus leukemijai, limfomai, kiaušidžių ir smulkiųjų ląstelių plaučių vėžiui gydyti, taip pat pagrindines diabeto gydymo priemones (įvairius insulinus, liraglutidą, dulaglutidą), kurių reikia 1 ir 2 tipų diabetui kontroliuoti;
113.reiškia didelį susirūpinimą dėl pakartotinių Finansinio reglamento pažeidimų, nustatytų EUDA viešųjų pirkimų procesuose, atkreipdamas dėmesį į penkis pažeidimus, kuriuos 2024 m. nurodė Audito Rūmai; pabrėžia, kad šie pažeidimai apima:- –neteisėtą sutarčių skaidymą ir netinkamą derybų procedūrų taikymą be pateisinamos priežasties trijų sutarčių dėl Lisabonos renginių atveju (vietos nuoma ir maitinimas, iš viso 210 668 EUR), taip pat svarbių dokumentų trūkumą ir viešųjų pirkimų skelbimo reikalavimų nesilaikymą;
- –didelius trūkumus 410 000 EUR vertės sutartyje dėl pranešimų apie prekybą narkotikais sistemos, įskaitant tinkamų konkurso specifikacijų, sutarties skyrimo kriterijų ir vertinimo komiteto nebuvimą, dėl ko sutartis ir 60 000 EUR mokėjimas yra netvarkingi;
- –14 007 EUR permoką, sumokėtą virš sutartos inauguracijos ceremonijų sutartinės vertės, pažeidžiant EUDA finansinio reglamento 73 straipsnį;
- –ydingą 10 000 EUR vertės duomenų rinkimo sutarties viešąjį pirkimą Ukrainoje, kuriame nebuvo nustatytų sutarties skyrimo kriterijų ir tinkamų dokumentų;
- –viešumo reikalavimų ir interesų konflikto deklaracijų pateikimo reikalavimo nesilaikymą 100 000 EUR vertės laikinų paslaugų viešojo pirkimo atveju;
114.atkreipia dėmesį į EUDA atsakymą, kuriame pripažįstami procedūriniai trūkumai ir būtinybė imtis tolesnių veiksmų, siekiant užtikrinti reikalavimų laikymąsi;
115.atkreipia dėmesį į tai, kad EUDA nuolat vėluoja įgyvendinimas, susijęs su Vidaus audito tarnybos rekomendacijomis dėl žmogiškųjų išteklių valdymo ir etikos, ypač su dar neįgyvendinta rekomendacija dėl darbo krūvio ir veiklos rezultatų valdymo, kuri tebėra neišspręsta įgyvendinimo problemų srityje, susijusioje su darbo krūvio vertinimu ir veikla grindžiamais valdymo metodais, taikomais personalo / etato ekvivalento paskirstymui ir išlaidų biudžeto sudarymui; žino, kad agentūra pakeitė savo tikslinį įgyvendinimo terminą į 2025 m. gruodžio 31 d.;
116.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad trys ECDC viešųjų pirkimų procedūros buvo pradėtos be išankstinių finansavimo sprendimų, o tai prieštarauja Finansinio reglamento 72 straipsnio 3 dalies b punktui; be to, atkreipia dėmesį į kontrolės trūkumus vertinant 2,8 mln. EUR vertės konferencijos sutartį, įskaitant nepakankamą atrankos kriterijų patikrinimą ir neįprastai mažos kainos pasiūlymų patikrų nebuvimą, pažeidžiant Finansinio reglamento 151 ir 167 straipsnius bei I priedo 23 skirsnį; atkreipia dėmesį į centro atsakymą, kuriame išdėstytos taisomosios priemonės, įskaitant sustiprintą ex ante patikrinimą ir išsamesnius viešųjų pirkimų vertinimų dokumentus;
117.akcentuoja, kad Audito Rūmai rekomenduoja ECDC bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant stiprinti suderintą Sąjungos masto infekcinių ligų priežiūros sistemą, tobulinti vidaus procesus, kad būtų teikiamos savalaikiškesnės ir praktiškesnės rekomendacijos, ir aiškiau bendrauti su visuomene, vartojant paprastą kalbą, kad būtų geriau atspindėtas Sąjungos lėšų naudojimas, kaip Audito Rūmai pažymėjo savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 12/2024;
Aplinkos ir energetikos srities agentūros ACER, ECHA, EAA ir EŽKA.123.atkreipia dėmesį į tris Audito Rūmų pastabas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų EAA, įskaitant:- –netvarkingus mokėjimus pagal preliminariąją sutartį dėl valgyklos ir maitinimo paslaugų, kai buvo grąžinta 6 514 EUR be Agentūrai išrašytos sąskaitos faktūros, o tai prieštarauja Finansinio reglamento 111 straipsnio 2 daliai, ir pietų kainos buvo padidintos 34 proc. daugiau nei numatyta sutartame indeksavimo mechanizme; atkreipia dėmesį į agentūros atsakymą, kad tai buvo pavieniai atvejai, kad procedūros buvo patikslintos ir sugriežtintos ir kad kainos buvo pakoreguotos dėl išskirtinių infliacijos sąlygų;
- –vidaus ekspertų susitikimų sistemos naudojimą viešojo maitinimo paslaugoms užsakyti vietoj preliminariojoje sutartyje numatytų užsakymo formų, dėl ko negalima patikimai stebėti bendrų išlaidų ir kyla pavojus, kad bus viršyta sutarties viršutinė riba, pažeidžiant Finansinio reglamento 111 straipsnio 1 ir 3 dalis; atkreipia dėmesį į EAA atsakymą, kad ekspertų susitikimų sistema užtikrina supaprastintą kontrolės procesą ir kad ji atitinkamai pakeis preliminariąją sutartį; pabrėžia, kad, siekiant visiškai išspręsti Audito Rūmų iškeltas problemas, ekspertų susitikimų sistema turėtų būti integruota į apskaitos sistemą siekiant užtikrinti, kad visi maitinimo užsakymai automatiškai sukurtų teisiškai privalomus įsipareigojimus;
- –sutarties rūšis: pažymi, kad EAA nenurodė konkrečios sutarties rūšies (fiksuotos kainos arba laiko ir priemonių) IT konsultavimo sutarties, kurios vertė – 731 000 EUR, atveju, o tai prieštarauja Finansinio reglamento I priedo 1.1 skirsniui, todėl neįmanoma suderinti bendros sutarties sumos su vieno konsultanto kaina; atsižvelgia į EAA paaiškinimą, kad šis praleidimas neturėjo finansinio poveikio, ir įsipareigojimą užtikrinti, kad visose būsimose sutartyse būtų pateikiama ši informacija;
124.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad ECHA pasirašė specialią IT infrastruktūros sutartį, kurios vertė – 8,1 mln. EUR, t. y. 1,3 mln. EUR viršija įgaliojimus suteikiančio pareigūno deleguotą ribą; atsižvelgia į agentūros paaiškinimą, kad sutartis buvo sudaryta remiantis neprivalomais paslaugų apimties įvertinimais, neviršijant metinių asignavimų ribų, ir kad faktiniai biudžetiniai įsipareigojimai neviršijo deleguotų įgaliojimų; ragina ECHA užtikrinti aiškų finansinių įgaliojimų ir sutartinių įsipareigojimų suderinamumą; ragina agentūrą įdiegti patobulintus ateities perspektyvomis grindžiamus tikrinimo mechanizmus, skirtus išorės rangovams, dalyvaujantiems darbe, susijusiame su agentūros reglamentavimo sprendimų priėmimu;
125.atkreipia dėmesį į kelių pilietinės visuomenės organizacijų išreikštą susirūpinimą dėl galimo profesinio interesų konflikto įmonės „Ramboll Germany GmbH“ atveju, t. y. konsultacinės įmonės, kuri anksčiau atliko techninius tyrimus ECHA, tuo pačiu metu teikdama paslaugas pramonės suinteresuotiesiems subjektams, siekiantiems daryti įtaką būsimiems PFAS naudojimo apribojimams, atveju; pabrėžia, kad ekspertų patariamosios struktūros turėtų atspindėti subalansuotą atstovavimą mokslo, pramonės ir pilietinės visuomenės ekspertinėms žinioms, kad būtų sustiprintas teisėtumas ir įrodymais grindžiamas sprendimų priėmimas; atkreipia dėmesį į organizacijų teiginį, kad įmonės „Ramboll“ lygiagreti veikla galėjo pakenkti Finansinio reglamento 2 straipsnio 56 dalyje ir 143 straipsnio d punkte reikalaujamam nešališkumui; pabrėžia, kad pagal patikimo finansų valdymo principą agentūra turi užtikrinti, kad viešieji pirkimai ir sutartys būtų vykdomi taip, kad būtų išsaugotas institucinis nešališkumas bei visuomenės pasitikėjimas; pažymi, kad nenustatyti interesų konfliktai gali turėti įtakos Sąjungos finansuojamos veiklos patikimumui net ir nesant procedūrinių pažeidimų; ragina nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kuriomis būtų mažinama tiek faktinė, tiek akivaizdi rizika;
126.vis dėlto atkreipia dėmesį į ECHA paaiškinimą, kad įmonės „Ramboll Deutschland“ agentūros užsakymu atliktas darbas PFAS srityje buvo atliktas 2020–2021 m., prieš pradedant konsultacinės įmonės 2022 m. bendradarbiavimą su pramone, ir kad interesų konflikto vertinimai buvo atlikti pagal ECHA procedūras tuo metu, kai buvo skirta sutartis; be to, pažymi, kad pagal dabartinę 2024 m. preliminariąją sutartį įmonė „Ramboll“ nepateikė pasiūlymų dėl konkrečių sutarčių; palankiai vertina ECHA pareiškimą, kad ji, atsakydama į prašymus suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, atliko išsamų vidaus patikrinimą ir nenustatė jokių nevaldomų interesų konfliktų; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu užtikrinti patikimas, proaktyvias ir perspektyvines interesų konfliktų patikras visiems išorės rangovams, ypač tiems, kurie dalyvauja techniniame darbe, kuriuo prisidedama prie jautrių reguliavimo sprendimų; pabrėžia, kad ekspertų grupėse turėtų būti įvairių sektorių, įskaitant privatųjį sektorių, mokslo sektorius ir pilietinę visuomenę, narių pusiausvyra, kad būtų atstovaujama skirtingoms kompetencijoms ir nuomonėms; ragina agentūrą integruoti rangovų nepriklausomumo patikras į savo platesnę vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti patikimas ir proaktyvias procedūras, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai interesų konflikto ar netinkamos įtakos rizikai;
127.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad EŽKA taikė IT paslaugų pirkimo formulę, dėl kurios faktinis kainos kriterijui suteikiamas lyginamasis svoris buvo mažesnis nei 30 proc. mažiausiais lyginamasis svoris, rekomenduojamas Komisijos gairėse (Finansinio reglamento I priedo 21.2 punktas); atkreipia dėmesį į EŽKA įsipareigojimą ateityje vykdant viešųjų pirkimų procedūras netaikyti šios formulės;
128.atkreipia dėmesį į dvi Audito Rūmų pastabas dėl ACER viešųjų pirkimų pažeidimų, dėl kurių 2024 m. buvo atlikti netvarkingi mokėjimai; atkreipia dėmesį į tai, kad po tiekėjo politikos pakeitimo ACER likus šešioms savaitėms iki iš dalies pakeistos sutarties pasirašymo užsakė IT palaikymo paslaugas be teisinio pagrindo ir dėl to buvo atlikti netvarkingi 8 179 EUR sumą siekiantys mokėjimai, pažeidžiant Finansinio reglamento 172 straipsnio 1 dalį; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymą, kad ši išimtis buvo oficialiai patvirtinta siekiant išvengti paslaugų teikimo sutrikimo ir kad mokėjimai buvo atlikti už tinkamai suteiktas ir dokumentais patvirtintas paslaugas;
129.pažymi, kad ACER derybų procedūra priėmė peržiūrėtą finansinį pasiūlymą, padidindama sutarties vertę nuo 51 450 EUR iki 79 450 EUR po pasiūlymo pateikimo, tuo pažeisdama Finansinio reglamento 151 straipsnį ir 160 straipsnio 1 dalį ir 170 straipsnį;
130.primena, kad Audito Rūmų pastaba dėl ACER struktūrinės priklausomybės nuo laikinųjų darbuotojų liko neišspręsta nuo 2019 m., nes laikinojo įdarbinimo agentūrų pasamdyti darbuotojai toliau atlieka ilgalaikes užduotis, kurios paprastai turėtų būti pavestos tiesiogiai įdarbintiems darbuotojams; pažymi, kad, nors laikinojo įdarbinimo agentūrų pasamdytų darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 18 darbuotojų 2023 m. iki 16 darbuotojų 2024 m., padėtis išliko nepakitusi ir ACER ketina šios veiklos dalį perduoti subrangovams; atkreipia dėmesį į Agentūros atsakymus į klausimyną, pagal kuriuos dėl nepakankamų vidaus išteklių ir specializuotų ekspertinių žinių būtina plačiai naudotis išorės paslaugų tiekėjų paslaugomis; pažymi, kad ACER išorės paslaugų teikėjams perduoda daug įvairių funkcijų, įskaitant labai specializuotas konsultacijas ir tyrimus energetikos reguliavimo srityje, teisines paslaugas, renginių organizavimo ir įvairias bendrąsias paslaugas, tačiau didžiausia priklausomybė susijusi su IT sritimi, kurioje sistemų projektavimas, kūrimas, diegimas, palaikymas, priežiūra ir saugumas daugiausia vykdomi išorės paslaugų teikėjų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ACER IT paslaugas teikia daugiau nei 100 išorės IT ekspertų (nebūtinai dirbančių visą darbo dieną), palyginti su tik 17 vidaus IT darbuotojų, ir taip sukuriamas didelis struktūrinis disbalansas; be to, pažymi, kad ACER teigia, jog šį perdavimo išorės paslaugų tiekėjams modelį aiškiai rekomendavo Komisija, atsižvelgdama į ribotą agentūros etatų planą ir ribotus išteklius; vis dėlto pabrėžia, kad tokia nuolatinė priklausomybė nuo išorės teikėjų pagrindinių IT pajėgumų srityje, kartu su nuolatiniu laikinojo įdarbinimo agentūrų pasamdytų darbuotojų naudojimu nuolatinėms užduotims atlikti, kelia susirūpinimą dėl žinių išsaugojimo, veiklos tęstinumo ir ilgalaikio institucinio pajėgumo; pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti didelės priklausomybės IT srityje problemą, kad būtų užtikrintas žinių išsaugojimas ir veiklos tęstinumas; prašo, kad Komisija ir ACER praneštų biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie priimtas taisomąsias priemones;
Kitų sričių agentūros BEREC biuras, CdT, ENISA, EIT, EUSPA ir ESA (Euratomas).132.pažymi, kad vykdydamas dvi derybų procedūras BEREC biuras nenurodė atrankos kriterijų pirkimo specifikacijose, o tai prieštarauja Finansinio reglamento I priedo 18.2 punktui, todėl BEREC biurui kyla rizika, kad rangovas gali neturėti pajėgumų įvykdyti sutartis; atkreipia dėmesį į BEREC biuro paaiškinimą, kad rangovų pajėgumai buvo įvertinti per išankstines konsultacijas ir kad jis užtikrins, jog ateityje visuose konkursuose būtų nurodyti atrankos kriterijai;
133.atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2023 m. gruodžio mėn. Komisija turėjo užbaigti penkerių metų BEREC biuro vertinimą pagal jo steigimo reglamento 48 straipsnį, kurio tikslas buvo įvertinti galimus BEREC biuro struktūrinius ar įgaliojimų pokyčius, taip pat bet kokius finansinius padarinius; pažymi, kad iki 2024 m. pabaigos Komisija dar nebuvo baigusi šio vertinimo ir, atsižvelgdama į Parlamento nario prašymą, Komisija informavo Parlamentą, kad vertinimo ataskaita bus pateikta 2025 m. gruodžio mėn.;
134.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl CdT viešųjų pirkimų pažeidimo, susijusio su IT įrangos stovų nuomos sutartimi, kuri 2016 m. buvo sudaryta taikant derybas be išankstinio skelbimo apie pirkimą; pabrėžia, kad sutartis buvo pratęsta 13 kartų, neteisingai remiantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 134 straipsnio 1 dalies h punkte numatyta išimtimi dėl pastatų sutarčių, kuri, kaip nustatė Audito Rūmai, netaikoma IT įrangos stovų nuomai;
135.pažymi, kad ENISA prieš pradėdama viešųjų pirkimų procedūras, susijusias su veiklos išlaidomis, nepriėmė tinkamo finansavimo sprendimo ir taip pakenkė veiksmingam planavimui ir priežiūrai bei pažeidė savo finansinių taisyklių 32 straipsnio 1 dalį ir 72 straipsnio 3 dalies b punktą; atkreipia dėmesį į ENISA atsakymą, kad ji sutinka su pastaba ir ėmėsi būtinų veiksmų šiai problemai spręsti;
136.pažymi, kad keturių konferencijų (2022–2024 m.) atveju ENISA vidutinės viešbučių kainos viršijo taikomas Sąjungos darbuotojams viršutines ribas, o dviejų renginių atveju buvo taikomi dideli atšaukimo mokesčiai (30 proc. bendrų išlaidų); atkreipia dėmesį į tai, kad nėra gairių ar konferencijų organizavimo ex ante patikrų; atkreipia dėmesį į ENISA atsakymą, kad ji sutinka ir imsis taisomųjų veiksmų;
137.atkreipia dėmesį į mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų viešųjų pirkimų procedūrą, kurioje nebuvo pakankamai dokumentų, pagrindžiančių numatomą sutarties vertę, ir nebuvo nustatyti konkretūs ir išmatuojami atrankos kriterijai, kaip reikalaujama Finansinio reglamento 167 straipsnyje ir I priedo 18.2 punkte; atkreipia dėmesį į ENISA atsakymą, kad ji jau išsprendė šią problemą;
138.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą dėl EIT, ypač į tai, kad atlikus išorės ex post patikrinimą, kurio metu buvo patikrinta reprezentatyvi išlaidų, susijusių su dotacijų mokėjimais, imtis, nustatyta, kad bendras klaidų lygis siekia 0,4 proc.; pažymi, kad Audito Rūmai perskaičiavo bendrą imties klaidų lygį, įtraukdamas papildomą reikalavimų neatitinkančią sumą, kurią nustatė savo audito metu, ir padarė išvadą, kad dotacijų mokėjimus paveikė 0,8 proc. labiausiai tikėtinas klaidų lygis, kuris buvo susijęs su 6 mln. EUR patvirtintų EIT dotacijų mokėjimų 2024 m., ir nurodo, kad maždaug 50 000 EUR gali būti paveikti klaidos;
139.pažymi, kad 2023 m. EIT pertvarkė savo susitarimus dėl dotacijų iš metinės į daugiametę struktūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad šis pokytis turi įtakos Audito Rūmų teisėtumo ir tvarkingumo vertinimui, kuris gali būti atliekamas tik tarpinių ir galutinių mokėjimų metu; pažymi, kad 2024 m. EIT sumokėjo 412 mln. EUR išankstinio finansavimo sumą pagal daugiametes sutartis, o tai sudaro 92,9 proc. visų tų metų mokėjimų; atkreipia dėmesį į tai, kad šių mokėjimų teisėtumas ir tvarkingumas bus vertinami ateinančiais metais; pabrėžia, kad dėl tokios didelės išankstinio finansavimo mokėjimų dalies reikia stiprinti stebėsenos ir kontrolės mechanizmus, kad būtų sumažinta būsimų finansinių pataisų ar susigrąžinimų rizika;
140.reiškia susirūpinimą dėl 2024 m. užbaigtų OLAF tyrimų, susijusių su trimis skirtingais atvejais, ir dėl vėlesnių finansinių ir administracinių rekomendacijų; pažymi, kad OLAF rekomendavo EIT susigrąžinti dideles sumas iš tiriamų naudos gavėjų; atkreipia dėmesį į tai, kad susigrąžintina suma susijusi su 2020–2023 m. sudarytais susitarimais dėl dotacijų; pažymi, kad 2024 m. EIT atliko 52,1 mln. EUR išankstinio finansavimo mokėjimą, susijusį su 2023 m. susitarimu dėl dotacijos, ir jis nebuvo įtrauktas į Audito Rūmų 2024 m. mokėjimų audito imtį;
141.atkreipia ypatingą dėmesį į EIT direktoriaus 2025 m. gruodžio 1 d. vykusio klausymo metu pateiktus paaiškinimus, kad pažeidimai susiję su EIT dotacijų gavėjais, o ne su EIT darbuotojais, ir kad dviem didžiausiais atvejais pažeidimus nustatė ir apie juos proaktyviai pranešė OLAF pati agentūra; be to, pažymi, kad gavęs OLAF galutines ataskaitas, EIT nedelsdamas ėmėsi taisomųjų veiksmų, visų pirma dėl pagrindinio pažeidimo, įskaitant visų mokėjimų atitinkamam naudos gavėjui sustabdymą, vykdomo susitarimo dėl dotacijos nutraukimą nepasibaigus terminui ir pradėtas ankstesnių paveiktų dotacijų susigrąžinimo procedūras, taip pat reikalavimą naudos gavėjui tobulinti savo procesus ir procedūras; tikisi, kad EIT visapusiškai įgyvendins visus tolesnius veiksmus, pagrįstus OLAF rekomendacijomis, ir užtikrins, kad sustiprintais kontrolės mechanizmais būtų veiksmingai sumažintos panašios rizikos būsimuose finansavimo cikluose;
142.atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vieno iš trijų atvejų sudėtingumo EIT glaudžiai bendradarbiauja su Komisijos teisės tarnybomis, OLAF ir BUDG GD, o grąžintina suma šiuo metu vertinama apie 15–20 mln. EUR;
143.atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. EIT įvertino savo vidaus kontrolę ir nustatė tris pagrindines rizikas, kurios, labai tikėtina, gali kilti ir padaryti didelį poveikį jo veiklai:- –nepakankami žmogiškieji ištekliai; pažymi, kad Audito Rūmai ir Komisijos vidaus audito tarnyba pripažįsta šią riziką, atkreipdami dėmesį į pažeidimus dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus; primygtinai ragina didinti darbuotojų skaičių ir atitinkamai didinti finansavimą;
- –ŽIB strateginė pažanga: apgailestauja, kad žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) gali nepasiekti strateginių tikslų dėl nesuderinamumo, sukčiavimo ar kitų veiksnių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios ŽIB vis dar vėluoja diegti kovos su sukčiavimu sistemas, o po vykstančių OLAF tyrimų, susijusių su ŽIB, gali būti pareikalauta susigrąžinti lėšas;
- –kibernetinio saugumo grėsmės: kibernetiniai išpuoliai kelia labai didelę riziką, gali daryti poveikį veiklos tęstinumui, lemti duomenų praradimą ir pakenkti reputacijai;
144.atkreipia dėmesį į šiuos du biudžeto pažeidimus EIT 2025 m. taisomajame biudžete:- –biudžeto subalansuotumas: pažymi, kad pradinėje redakcijoje buvo nurodyta 463,6 mln. EUR pajamų ir 446,7 mln. EUR išlaidų, o tai pažeidžia finansinio pagrindų reglamento 8 ir 16 straipsnius; atkreipia dėmesį į 2025 m. kovo 31 d. pataisytą redakciją;
- –pajamų klasifikavimo klaida: pažymi, kad EIT 16,7 mln. EUR išorės asignuotųjų pajamų įtraukė į 2 antraštinę dalį „Įnašai“, o ne sukūrė specialų skyrių, taip pažeisdamas 8, 20, 21 ir 25 straipsnius; pažymi, kad EIT įsipareigojo pertvarkyti savo biudžetą, kad 2025 m. tokios pajamos būtų tinkamai klasifikuojamos;
145.pažymi, kad EIT preliminarioji sutartis dėl kelionių paslaugų neatitinka sutarties sąlygų, nes kelionių paslaugoms užsakyti nenaudojami užsakymo blankai ar konkrečios sutartys; pastebi, kad EIT remiasi darbuotojų siuntimais į komandiruotes kaip teisiniais įsipareigojimais, tačiau apie juos nepraneša rangovui, o visą atsakomybę perduoda keliaujantiems darbuotojams, kurie privalo užsisakyti kelionių paslaugas tiesiogiai elektroniniu paštu; atkreipia dėmesį į tris atvejus, kai siuntimai į komandiruotes ir reikalavimai padengti išlaidas nebuvo patvirtinti tinkamai įgaliotų darbuotojų, ir į tai, kad EIT neturi patikimos sistemos, sudarančios sąlygas stebėti, kaip laikomasi sutarties viršutinės ribos; atkreipia dėmesį į EIT atsakymą, kuriuo patvirtinama, kad sutarties viršutinė riba nebuvo viršyta, tačiau ragina agentūrą užtikrinti tinkamą patvirtinimo institucijos įgaliojimų perdavimą ir įdiegti stebėsenos sistemą, sudarančią sąlygas stebėti, kaip laikomasi sutarties viršutinės ribos;
146.pažymi, kad EIT perkėlė 118 697 EUR personalo išlaidų įsipareigojimų į 2025 m. kaip C9 asignavimus, nors finansinio pagrindų reglamento 12 straipsnio 5 dalyje reikalaujama iki metų pabaigos panaikinti tokius įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad EIT pripažįsta šią problemą ir įsipareigoja stiprinti vidaus kontrolę, kad problema nepasikartotų;
147.atkreipia dėmesį į strateginį EUSPA vaidmenį – ji yra svarbus ES kosmoso programos ramstis stiprinant Sąjungos pramoninę bazę, konkurencingumą ir inovacijas; ragina Komisiją rengiant kitą daugiametę finansinę programą (DFP) užtikrinti, jog EUSPA būtų suteikti tinkami įgaliojimai ir ištekliai, kad ji stiprintų savo veiksmingumą ir įgyvendinimo pajėgumus remiant Sąjungos strateginį savarankiškumą ir suverenumą, be kita ko, įgyvendinant naujas užduotis pagal ES kosmoso aktą; pabrėžia, kad svarbu teikti pirmenybę Europos viešiesiems pirkimams srityse, kurios ypač svarbios siekiant Sąjungos atsparumo, saugumo ir technologinės nepriklausomybės;
148.ragina agentūras imtis veiksmų atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas, visų pirma:- i)BEREC biurą – užtikrinti visapusišką viešųjų pirkimų taisyklių laikymąsi, sistemingai apibrėžiant atrankos kriterijus derybų procedūrose, ir stiprinti gebėjimų užtikrinimo mechanizmus;
- ii)CdT – stiprinti viešųjų pirkimų kontrolę, kad būtų išvengta pakartotinių Sąjungos ir vidaus finansinių taisyklių nesilaikymo atvejų;
- iii)ENISA – priimti finansavimo sprendimus prieš pradedant viešuosius pirkimus, nustatyti konferencijų organizavimo gaires ir ex ante patikras ir visose procedūrose užtikrinti išsamius dokumentus bei taikyti išmatuojamus atrankos kriterijus;
- iv)EIT – sustiprinti išorės tikrintojų vykdomą priežiūrą ir patobulinti savo peržiūros kontrolinius sąrašus, užtikrinti tinkamą biudžeto pusiausvyrą ir pajamų klasifikavimą, pagerinti savo kelionių paslaugų preliminariosios sutarties įgyvendinimą ir sustiprinti vidaus kontrolę, kad būtų išvengta netvarkingų perkėlimų į kitą laikotarpį;
149.be to, ragina šias agentūras:- i)BEREC biurą – informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie laiku užbaigtą Komisijos penkerių metų vertinimą, kurio jau kurį laiką laukiama, ir tolesnius veiksmus dėl jo;
- ii)ENISA – informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie pažangą įgyvendinant taisomuosius veiksmus, susijusius su viešųjų pirkimų planavimu, konferencijų valdymu bei mokslinių tyrimų ir plėtros procedūrų pagrindimu dokumentais;
- iii)EIT – informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie OLAF rekomendacijų įgyvendinimą ir sustiprintus kontrolės mechanizmus, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų; toliau stiprinti savo kibernetinio saugumo valdymą, visapusiškai laikantis Reglamento (ES, Euratomas) 2023/2841, siekiant toliau didinti vidaus kibernetinio atsparumo pajėgumus; nustatyti galimybės susipažinti su dokumentais politiką, kad būtų galima vykdyti parlamentinę ir viešąją Sąjungos lėšų naudojimo kontrolę, visų pirma kiek tai susiję su žinių ir inovacijų bendrijomis (ŽIB);
- iv)CdT – toliau gerinti dokumentų prieinamumą visomis Sąjungos kalbomis, kad visiems Sąjungos piliečiams būtų už-tikrintos vienodos galimybės su jais susipažinti;
150.ragina Komisiją:- i)visose agentūrose nustatyti sistemines problemas, susijusias su IT paslaugų viešaisiais pirkimais, išnagrinėti, ar nauji viešųjų pirkimų konkursai visada yra būtini siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, išnagrinėti, ar reikėtų nustatyti konkrečias, lankstesnes taisykles dėl IT viešųjų pirkimų, teikti agentūroms paramą ir vykdyti jų priežiūrą šiuo klausimu;
- ii)teikti tinkamus mokymus viešųjų pirkimų procedūrų srityje; primygtinai ragina Komisiją visose agentūrose išanalizuoti sistemines problemas viešųjų pirkimų procedūrų srityje, nustatyti konkrečias problemines sritis ir pasiūlyti sprendimus.