1.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares gerbti ir skatinti ES vertybes, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje; dar kartą primygtinai ragina Komisiją laikytis prisiimtų įsipareigojimų, pavyzdžiui, rengiant ir pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto sistemingai atlikti išsamų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą, prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir taikyti paspartintas procedūras tik tada, kai tai tikrai būtina;

2.primygtinai ragina Komisiją tobulinti metines Chartijos taikymo ataskaitas, pateikiant visos ES masto jos taikymo Europos Sąjungoje apžvalgą, įskaitant atitikties Chartijos nuostatoms vertinimą, rekomendacijas valstybėms narėms ir aiškesnius tolesnius veiksmus, susijusius su nustatytomis pagrindinių teisių problemomis;

3.reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl nevienodo nacionalinio aiškinimo netinkamai taikomos tam tikros Chartijos nuostatos, kaip tai pabrėžta FRA 2025 metų pagrindinių teisių ataskaitoje; ragina Komisiją imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti visapusišką ir nuoseklų Chartijos taikymą visoje ES, o valstybes nares, kurios dar nėra paskyrusios nacionalinių centrų, kurie užtikrintų, kad nacionalinės teisės aktai, politika ir ES finansuojami projektai visiškai atitiktų Chartiją, tai padaryti; mano, kad ES institucijos turėtų aiškiau pasmerkti pagrindinių teisių pažeidimus ir raginti valstybes nares imtis būtinų priemonių jiems pašalinti; ragina gerinti informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas asmenims visapusiškai naudotis savo teisėmis, ES ir nacionaliniu lygiu, be kita ko, bendradarbiaujant su FRA;

4.giria FRA vaidmenį pagrindinių teisių padėties ES stebėjimo ir pagalbos politikos formuotojams teikiant duomenis, analizę ir rekomendacijas srityse ir užtikrinant, kad esamuose ir būsimuose ES teisės aktuose ir politikoje būtų paisoma pagrindinių teisių ir jos būtų propaguojamos; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių FRA, siekiant užtikrinti, kad ji galėtų visapusiškai ir veiksmingai vykdyti jai pavestas pareigas;

5.siūlo Komisijai toliau didinti esamų priemonių, įskaitant stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, veiksmingumą ir nuoseklumą; pripažįsta itin svarbų Bendrųjų nuostatų reglamente 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės finansinės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1060/oj). nustatytų horizontaliųjų reikiamų sąlygų vaidmenį užtikrinant, kad Chartija būtų taikoma sistemingai, o Sąjungos programos būtų suderintos tiek su Chartija, tiek su ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis ES vertybėmis; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

6.pakartoja, kad demokratijos regresas, teismų nepriklausomumo pažeidimai ir grėsmės pilietinei erdvei yra ne pavieniai atvejai, o sisteminės teisinės valstybės principo erozijos kai kuriose valstybėse narėse dalis, kaip tai patvirtinama Pagrindinių teisių agentūros 2025 m. pagrindinių teisių ataskaitoje ir Komisijos 2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje; pabrėžia, kad šios tendencijos kenkia valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui;

7.su susirūpinimu atkreipia dėmesį į stiprėjantį politinį kišimąsi į teismų veiklą, teisėjų ir prokurorų persekiojimą ir drausminių procedūrų naudojimą siekiant nutildyti nepriklausomus teisėjų balsus, kaip yra užfiksavusios FRA ir Europos Taryba; primena, kad dalinės ar simbolinės reformos kai kuriose valstybėse narėse negali atstoti realaus teismų nepriklausomumo reikalavimo laikymosi, veiksmingų kovos su korupcija garantijų ir pagarbos pilietinei visuomenei; pabrėžia, kad šie elementai yra neatskiriamai susiję su pagrindinių teisių, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą, lygybę prieš įstatymą ir teisę kreiptis į teismą, kaip įtvirtinta Chartijos 20 ir 47 straipsniuose, apsauga;

8.pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai nedelsiant pradėti derybas su Parlamentu dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo tarpinstitucinio susitarimo, apimančio visas ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes, forma, įskaitant nuolatinį ES institucijų politikos ciklą, kuris integruoja visas esamas priemones, be kita ko, ES sutarties 7 straipsnio procedūrą, teisinės valstybės priemones ir ataskaitą, Teisinės valstybės sąlygų reglamentą, Bendrųjų nuostatų reglamentą ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, į vieną vykdytiną sistemą;

9.ragina Komisiją nuolat taikyti Teisinės valstybės sąlygų reglamentą ir griežtai užtikrinti jo vykdymą siekiant garantuoti, kad ES lėšomis nebūtų prisidėta prie SESV 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių pažeidimų;

10.ragina ES institucijas pradėti dialogą su Europos Taryba ir nacionalinėmis vyriausybėmis siekiant užtikrinti, kad pagrindinių žmogaus teisių apsauga išliktų veiksminga; primena, kad bet koks pagal Chartiją pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir turi būti paisoma šių teisių ir laisvių esmės;

11.primygtinai ragina valstybes nares, visų pirma tas, kurios nėra įgyvendinusios daug EŽTT sprendimų, paspartinti jų įgyvendinimą ir nustatyti skaidrius nacionalinius stebėsenos mechanizmus, kad būtų užtikrintas jų laikymasis; ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti bendradarbiavimą su Europos Taryba, skatinant veiksmingą šių sprendimų vykdymą;

12.yra stipriai susirūpinęs dėl nuolatinių sistemingų ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių pažeidimų Vengrijoje, kuriai nuo 2018 metų tebėra taikoma SESV 7 straipsnio 1 dalyje numatyta procedūra, tačiau nėra pastebima jokios apčiuopiamos pažangos; pabrėžia, kad tokia besitęsianti demokratinių standartų ir pagrindinių teisių erozija Vengrijoje kelia grėsmę Sąjungos, kaip vertybių bendrijos, patikimumui; apgailestauja dėl tyčinio teismų nepriklausomumo, žiniasklaidos pliuralizmo ir akademinės laisvės silpninimo, netinkamo naudojimosi nepaprastosios padėties įgaliojimais ir pilietinės visuomenės bei LGBTIQ+ asmenų persekiojimo; pažymi, kad Komisijos 2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje ir FRA 2025 m. pagrindinių teisių ataskaitoje patvirtinamas tolesnis stabdžių ir atsvarų sistemos silpnėjimas, taip pat plačiai paplitusi korupcija ir ES Teisingumo Teismo bei EŽTT sprendimų nesilaikymas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares inicijuoti ES sutarties 7 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą; ragina Tarybą priimti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas su aiškiais terminais ir išmatuojamais orientaciniais rodikliais;

13.primena, kad naudojimasis diskrecija turėtų būti kontroliuojamas atliekant teisminę ar kitokią nepriklausomą peržiūrą; ragina valstybes nares nustatyti mechanizmus, kuriais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui diskrecija, jį atitaisyti ir taikyti sankcijas, taip pat tinkamai pagrįsti savo sprendimus, ypač kai jie daro poveikį asmenų teisėms;

14.primena, kad pagal Jungtinių Tautų teisėsaugos standartus teisėsaugos institucijos pirmiausia turi mėginti naudoti nesmurtines priemones https://www.ohchr.org/sites/default/files/Documents/Publications/training5Add1en.pdf.; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares laikytis Jungtinių Tautų teisėsaugos standartų; primena, kad teisėsaugos institucijos yra visiškai atskaitingos už savo pareigų vykdymą; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visų įtariamų teisėsaugos institucijų pernelyg didelio jėgos naudojimo ir diskriminacinio elgesio atvejų tyrimai būtų skaidrūs, nepriklausomi ir veiksmingi; ragina Komisiją ES mastu pradėti taikyti gaires dėl teisėsaugos institucijų naudojamų ginklų atrankos, testavimo ir bandymų proceso, pagrįstas Jungtinių Tautų standartais, rekomendacijomis ir pagrindiniais principais; ragina valstybes nares rinkti duomenis apie visus jėgos panaudojimo atvejus, jų priežastis ir pasekmes;

15.yra stipriai susirūpinęs dėl didėjančio korupcijos lygio kai kuriose valstybėse narėse ir bylų dėl korupcijos, susijusios su aukšto rango pareigūnais ir politikais, skaičiaus didėjimu; primygtinai ragina valstybes nares kovoti su korupcija ir visapusiškai laikytis GRECO rekomendacijų, įskaitant jos penktojo vertinimo etapo rekomendacijas dėl aukščiausias vykdomąsias pareigas einančių asmenų ir teisėsaugos agentūrų, taip pat kitų atitinkamų tarptautinių ir Europos įstaigų, įskaitant Europos prokuratūrą, pateiktų rekomendacijų, be kita ko, rekomendacijų, išdėstytų Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos kovos su korupcija srities konvencijose;

16.palankiai vertina Kovos su korupcija direktyvą ir ragina užtikrinti veiksmingą, savalaikį ir ambicingesnį jos įgyvendinimą siekiant sustiprinti kovą su korupcija;

17.ragina valstybes nares užtikrinti viešųjų išlaidų ir politinio finansavimo skaidrumą ir apsaugoti pranešėjus, kurie atskleidžia korupcijos atvejus viešojo sektoriaus institucijose ir privačiajame sektoriuje;

18.ragina Komisiją atlikti išsamų Pranešėjų apsaugos direktyvos įgyvendinimo vertinimą ir imtis būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas visiškas ir teisingas jos perkėlimas į nacionalinę teisę;

19.reiškia didelį susirūpinimą dėl pablogėjusios žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų bei žiniasklaidos subjektų saugumo padėties keliose valstybėse narėse, visų pirma tose, kurios 2025 metų pasaulio spaudos laisvės indekse įvertintos prasčiausiai, taip pat dėl didėjančio spaudimo, išpuolių bei politinio kišimosi, kurį patiria redakcinė nepriklausomybė ir žurnalistinis sąžiningumas;

20.primena, kad žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, įskaitant aukštos kokybės, tvariai ir skaidriai finansuojamą ir nepriklausomą naujienų žiniasklaidą, tiek tradicinę, tiek skaitmeninę, nepriklausomus ir tyrimo žurnalistus, faktų tikrintojus ir tyrėjus, taip pat stiprią nepriklausomą visuomeninę žiniasklaidą, yra labai svarbūs demokratijai, užtikrina, kad nebūtų piktnaudžiaujama valdžia, ir yra geriausias dezinformacijos priešnuodis;

21.smerkia kai kurių valstybių narių vyriausybių taikomas represines strategijas, pavyzdžiui, keliamus strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) ir šmeižto kampanijas, augančią vyriausybei lojalių oligarchų įtaką, didėjančią žiniasklaidos nuosavybės koncentraciją, kuri gali turėti reikšmingą poveikį žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei visoje ES, taip pat valstybės vykdomą visuomeninės žiniasklaidos, pilietinės visuomenės ir akademinių institucijų kontrolę, kurie visi prisideda prie vis blogėjančios žiniasklaidos ir akademinės laisvės padėties;

22.apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse aukšto lygio pareigūnai vis dažniau riboja komunikaciją su pagrindinėmis žiniasklaidos priemonėmis; pažymi, kad tokie veiksmai riboja žiniasklaidos laisvę ir skaidrumą ir gali prisidėti prie dezinformacijos sklaidos viešojoje erdvėje; pabrėžia, kad valstybės pareigūnams bendraujant su visuomene tenka ypatinga atsakomybė; pabrėžia, kad valstybės pareigūnų skleidžiama dezinformacija ar vieši išpuoliai prieš žurnalistus yra vis didėjanti problema, kuri skatina palankią aplinką propagandai, poliarizacijai, neapykantos kurstymui ir net neapykantos nusikaltimams; primygtinai ragina visus visuomenės veikėjus pripažinti savo atsakomybę ir jos paisyti bendraujant su visuomene, užtikrinant, kad jų kalba būtų pagarbi, pagrįsta faktais ir profesionali;

23.apgailestauja dėl sisteminių nesėkmių kai kuriose valstybėse narėse tiriant nusikaltimus prieš žurnalistus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos; pabrėžia, kad yra skubus stipresnių apsaugos priemonių ir tvirto teisinio pagrindo poreikis siekiant apsaugoti žurnalistus; pabrėžia, kad žurnalistų atskleistų nusikaltimų tyrimo ir persekiojimo nebuvimas jiems kelia didesnę grėsmę ir smurto pavojų; ragina nacionalines institucijas užkirsti kelią nebaudžiamumui, atliekant išsamius ir skaidrius tyrimus bei vykdant baudžiamąjį persekiojimą; reiškia pagarbą Jánui Kuciakui, Daphne Caruanai Galiziai ir Giorgosui Karaivazui ir pripažįsta nepamainomą jų, kaip tiriamosios žurnalistikos atstovų, darbą; ragina kompetentingas institucijas užtikrinti, kad teisingumas galiausiai būtų įvykdytas;

24.griežtai smerkia visų formų smurtą prieš žurnalistus, grasinimus jiems, jų bauginimą ir sekimą, taip pat žurnalistų persekiojimą ir kriminalizavimą už jų darbą; ragina dekriminalizuoti garbės ir orumo įžeidimą; pabrėžia, kad ypač daug puolimo susilaukia moterys žurnalistės, ir tai kelia susirūpinimą; pabrėžia, kad tokia žurnalistiniam darbui priešiška aplinka gali lemti savicenzūrą arba atgrasyti asmenis nuo žurnalistinės karjeros pasirinkimo;

25.ragina Komisiją, valstybes nares ir šalis kandidates bei potencialias šalis kandidates užtikrinti neatidėliotiną ir veiksmingą žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, įskaitant tuos, kurie kovoja su aukščiausio vyriausybinio lygmens korupcija, saugumą ir apsaugą;

26.ragina Komisiją ir valstybes propaguoti laisvą, nepriklausomą ir pliuralistinę žiniasklaidą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tvirtą visuomeninės žiniasklaidos teisinę apsaugą, kuri garantuotų jų redakcinę nepriklausomybę ir stabilų finansavimą ir apsaugotų ją nuo politinės įtakos ir kišimosi, kad ji galėtų veiksmingai ir nešališkai tarnauti viešajam interesui; ragina Komisiją atidžiai stebėti tokius pokyčius visoje ES ir spręsti esamas problemas;

27.primena keletą atvejų, kai ES pilietybę turintys žurnalistai buvo sulaikyti jiems pareiškus melagingus kaltinimus, kai jie vykdė savo profesines pareigas ES nepriklausančiose šalyse, įskaitant šalis kandidates; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis Komisijos rekomendacijos (ES) 2022/758, dėti daugiau pastangų padėti paleisti ir saugiai susigrąžinti šiuos savavališkai sulaikytus žurnalistus; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti nepagrįsto žurnalistų sulaikymo šalyse kandidatėse, įskaitant Turkiją, atvejams ir teismo procesui Švedijos žurnalisto Joakimo Medino atžvilgiu;

28.primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintas Europos žiniasklaidos laisvės aktas; be to, primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti greitą ir tinkamą Kovos su SLAPP direktyvos įgyvendinimą ir imtis veiksmingų priemonių, kad visoje ES būtų baigtos visos bylos dėl SLAPP;

29.ragina valstybes nares laikytis Europos Tarybos žurnalistų saugumo platformos rekomendacijos stiprinti žurnalistų, gyvenančių tremtyje, apsaugą, įskaitant apsaugos priemones nuo piktnaudžiavimo Interpolo raudonaisiais pranešimais;

30.primena, kad 16 ES valstybių narių neseniai įsipareigojo stiprinti paramą informacijos vientisumui ir nepriklausomai žiniasklaidai; pripažįsta, kad kelios valstybės narės yra priėmusios specialius veiksmų planus ir ėmusis priemonių, kad būtų sukurtos specialios paramos struktūros žurnalistų saugumui skatinti;

31.pabrėžia didėjančią rinkimų manipuliavimo Europos Sąjungoje tendenciją, kurią skatina tiek vidaus, tiek užsienio veikėjai; ragina Komisiją reguliariai atlikti konkrečią analizę, kokias priemones valstybės narės turi ir taiko kovai su dezinformacija ir užsienio kišimusi į rinkimų procesus, ir pripažįsta, kad tokios grėsmės kelia pavojų pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę gauti ir teikti informaciją, demokratinį dalyvavimą ir laisvus bei sąžiningus rinkimus;

32.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos priemonės, kurių imamasi siekiant apsaugoti ES nuo užsienio kišimosi ir manipuliavimo informacija, apimtų tvirtas ir ryžtingas pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos laisvę, garantijas; atkreipia dėmesį į Komisijos naujai pasiūlytą demokratijos skydo mechanizmą ir pareiškia ketinantis konstruktyviai dalyvauti toliau jį plėtojant;

33.ragina Komisiją įvertinti, ar keliems akademinės bendruomenės atstovams, mokslininkams ir analitikams taikomos ES ribojamosios priemonės atitinka proporcingumo ir būtinumo reikalavimus pagal ES teisę ir Chartijos 11 straipsnį ir ar jos yra tokios, kad būtų kuo labiau sumažintas jų poveikį ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms; primena, kad turi būti garantuojama teisė būti išklausytam https://www.ohchr.org/en/press-releases/2026/01/european-union-restrictive-measures-against-academics-negatively-impact.;

34.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą Skaitmeninių paslaugų akto, Dirbtinio intelekto akto 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1689, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas) (OL L, 2024/1689, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj). ir Politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo reglamento 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/900 dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo (OL L, 2024/900, 2024 3 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/900/oj). įgyvendinimą ir vykdymą, be kita ko, užtikrinant tinkamus žmogiškuosius ir techninius išteklius, siekiant apsaugoti būsimų rinkimų ES sąžiningumą;

35.pripažįsta svarbų skaitmeninių technologijų vaidmenį skatinant prieigą prie informacijos ir demokratinį dalyvavimą; pabrėžia, kad mikroorientavimu grindžiamas socialinės žiniasklaidos platformų verslo modelis gali paskatinti priklausomybę sukeliantį elgesį ir sukelti nesutarimus keliančio turinio plitimą, kuris gali turėti rimtų pasekmių tokioms pagrindinėms teisėms kaip vaiko teisės, teisė į asmens duomenų apsaugą, lygybė ir nediskriminavimas; pabrėžia, kad dėl socialinės žiniasklaidos platformų stiprinančio poveikio socialinei sanglaudai ir demokratiniams procesams jos dažnai pasitelkiamos kaip užsienio kišimosi ir hibridinių išpuolių priemonė; pabrėžia, kad šias problemas reikia spręsti kaip dalį platesnės ES atsparumo ekosistemos;

36.ragina Komisiją sugriežtinti labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų rizikos vertinimo ir švelninimo pareigas ir užtikrinti veiksmingus tolesnius veiksmus; primygtinai ragina Komisiją ir toliau tvirtai atremti mėginimus pakenkti SPA ir tęsti vykdomą didelių interneto platformų tyrimą;

37.pabrėžia generatyvinių DI pokalbių robotų keliamus iššūkius, įskaitant galimybę, kad šios sistemos savo sąveika sukels kognityvinę žalą; mano, kad naujos technologijos, įskaitant DI sistemas, turi būti grindžiamos skaidrumo, paaiškinamumo, sąžiningumo ir atskaitingumo principais ir tokiomis atitinkamomis algoritminių sistemų apsaugos priemonėmis kaip nepriklausomų poveikio vertinimų atlikimas siekiant užkirsti kelią diskriminacijos ir esamos nelygybės paaštrėjimui; pritaria Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus nuomonei, kad algoritmai neturėtų išimtinai nustatyti žmonėms prieinamos informacijos ir kad technologijų įmonės turėtų užtikrinti, jog jų algoritmai ir turinio rekomendavimo sistemos būtų kuriami ir naudojami taip, kad nekiltų pavojus pagrindinėms teisėms ir demokratinėms vertybėms;

38.primena, kad pagal SPA 27 straipsnį interneto platformų paslaugų teikėjai savo sąlygose turi išdėstyti savo rekomendavimo sistemose naudojamus pagrindinius parametrus, bet kokias naudotojams prieinamas galimybes keisti tuos parametrus ar daryti jiems įtaką ir paaiškinimą, kodėl naudotojui siūlomas tam tikras turinys; primygtinai ragina interneto tarpininkus nutraukti praktiką, kuria sąmoningai išnaudojama poliarizacija siekiant pelno;

39.atkreipia dėmesį į neigiamą poveikį, kurį interneto platformos gali turėti pagrindinėms teisėms ir vaikų psichikos sveikatai; pabrėžia, jog reikia apsaugoti vaikus internete, ir ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar esama teisinė bazė gali padėti veiksmingai spręsti šias problemas, o atliekant tokį vertinimą ypač daug dėmesio skirti stipriam vaiko teisių ir pagrindinių teisių aspektui; pabrėžia, kad būsimu Skaitmeninio sąžiningumo aktu turi būti veiksmingai užtikrinama vaikų apsauga internete ir apsaugomos jų teisės; be to, ragina Komisiją užtikrinti aukštą vaikų privatumo, saugos ir saugumo lygį ir geriau apsaugoti juos nuo žalingo ir neteisėto turinio bei profiliavimu grindžiamos reklamos;

40.palankiai vertina pranešimą apie pirmąjį socialinės žiniasklaidos poveikio gerovei ES masto tyrimą ir ragina Komisiją paspartinti šį procesą;

41.ragina daugiau investuoti į gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninio raštingumo ugdymą, nes tai yra veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo manipuliacijų; primygtinai ragina valstybes nares įtraukti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninio raštingumo, pilietinio ugdymo, Europos istorijos, pagarbos pagrindinėms teisėms, kritinio mąstymo ir visuomenės dalyvavimo skatinimo temas į mokyklų ir universitetų mokymo programas, pripažįstant jas kaip esminius elementus, padedančius prasmingai dalyvauti demokratiniame gyvenime ir veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant saviraiškos laisvę ir teisę gauti informaciją; pabrėžia, kad reikia lygiagrečiai dirbti siekiant didinti informuotumą apie tai, kaip kovoti su dezinformacija, ir skatinti skaitmeninį raštingumą; ragina parengti suderintą ES gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninio raštingumo strategiją su projektais, kurie duotų apčiuopiamų rezultatų visoje ES;

42.apgailestauja dėl vis dažnesnės vyriausybių praktikos, kai žvalgybos tarnybos seka nepriklausomas žiniasklaidos priemones ir žurnalistus; griežtai smerkia kai kurių vyriausybių mėginimą vaizduoti nepriklausomą žiniasklaidą ir žurnalistus kaip radikalizacijos skatintojus arba riboti jų veiklą, įvardijant juos grėsme visuomenei ar nacionaliniam saugumui;

43.pakartoja, kad, atsižvelgiant į sekimo keliamą grėsmę pagrindinėms teisėms ir demokratijai, jis turi būti vykdomas laikantis teisės aktų, juo turi būti siekiama teisėto tikslo ir jis turi būti būtinas ir proporcingas; apgailestauja dėl to, kad kai kurių valstybių narių teisės aktuose nėra nustatyta tikslių, veiksmingų ir išsamių apsaugos priemonių, susijusių su sekimo priemonių sankcionavimu bei taikymu ir galimais tokiomis priemonėmis padarytos žalos atlyginimo mechanizmais; pabrėžia, kad visoms sekimo priemonėms turi būti taikoma tinkama peržiūra teismine tvarka ir veiksminga priežiūra; yra susirūpinęs dėl naujų atvejų, kai nacionaliniu saugumu nepagrįstai dangstomasi siekiant pateisinti šnipinėjimo programų diegimą ir naudojimą, taip pat užtikrinti visišką slaptumą ir atskaitomybės stoką; palankiai vertina Komisijos pareiškimą, atitinkantį ES Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kad vien nuoroda į nacionalinį saugumą negali būti aiškinama kaip neribota išimtis iš ES teisės ir turėtų būti reikalaujama aiškaus pagrindimo; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl to pareiškimo tais atvejais, kai esama piktnaudžiavimo požymių; primena, kad demokratinėje ir skaidrioje visuomenėje, kuri laikosi teisinės valstybės principo, sekimas nacionalinio saugumo tikslais turėtų būti veikiau išimtis nei taisyklė;

44.dar kartą ragina valstybes nares Visų pirma Graikiją, Kiprą, Italiją, Vengriją, Lenkiją ir Ispaniją. laikytis visų PEGA komiteto ir Venecijos komisijos rekomendacijų, kuriose pateikiamos svarbios gairės, kaip užtikrinti pagrindinių teisių, teisinės valstybės principo ir demokratinės priežiūros laikymąsi; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visišką atskaitomybę ir skaidrumą visais neteisėto sekimo atvejais; primygtinai ragina Komisiją reaguoti į didėjančias šnipinėjimo programinės įrangos keliamas grėsmes; ragina užtikrinti veiksmingą teisminę priežiūrą, kad sekimas niekada nebūtų naudojamas prieš žurnalistus, aktyvistus ar politinius oponentus;

45.ragina ES užbaigti prisijungimą prie EŽTK; primena, kad ES Teisingumo Teismas byloje 2/13 priimtoje nuomonėje yra identifikavęs keletą teisinių kliūčių prisijungti prie Konvencijos, ir pabrėžia, jog svarbu pašalinti šias kliūtis, kad ES galėtų laiku ir sėkmingai prie jos prisijungti; pabrėžia, kad šis žingsnis yra ypač svarbus siekiant suderinti ES teisinę sistemą su aukščiausiais žmogaus teisių apsaugos standartais;

46.primena, kad naujoji ES migracijos ir prieglobsčio pakto teisinė bazė nustato peržiūrėtas taisykles dėl prieglobsčio procedūrų, sienų valdymo ir solidarumo; pabrėžia, kad veiksmingam jo įgyvendinimui reikalinga visiška pagarba pagrindinėms teisėms; pabrėžia, kad pagarba pagrindinėms teisėms turi būti toliau atidžiai stebima;

47.ragina ES ir valstybes nares, visų pirma jų kompetentingas institucijas, savo migracijos politiką vykdyti laikantis pareigų ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, skatinti skubius tyrimus, atidžiai stebėti šios srities politikos poveikį pagrindinėms teisėms tiek pagal esamus teisės aktus, tiek rengiant būsimus teisės aktus ir susilaikyti nuo migracijos politikos, kuri didina nelygybę ir atskirtį; ragina ES ir valstybes nares atsižvelgti į pažeidžiamų grupių padėtį ir konkrečius poreikius; ragina sukurti šių įsipareigojimų laikymosi stebėjimo mechanizmą;

48.ragina valstybes nares visapusiškai ir laiku įgyvendinti Migracijos ir prieglobsčio paktą; pabrėžia, kad būtina laikytis įgyvendinimo termino; su nerimu pažymi, kad kai kurios valstybės narės yra nepakankamai pasirengusios per nustatytą terminą įgyvendinti Paktą, įskaitant nuostatas, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, ir ragina toliau teikti paramą ir bendradarbiauti, siekiant užtikrinti visišką jo įgyvendinimą; pabrėžia, jog tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad prieglobsčio prašymas yra teisėtas aktas, todėl prieglobsčio prašytojas negali būti savavališkai sulaikytas vien dėl to, kad jis prašosi prieglobsčio; primena, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi būti kraštutinė priemonė, taikoma tuo atveju, jei negalima veiksmingai taikyti švelnesnių alternatyvių priemonių; pabrėžia, kad bet koks prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi būti išimtinis, būtinas ir proporcingas ir gali būti skiriamas tik atlikus ES teisėje nustatytų konkrečių priežasčių individualų vertinimą;

49.griežtai smerkia pagrindinių teisių pažeidimus pasienyje, netinkamą elgesį ir nacionalinių valdžios institucijų, tokių kaip teisėsaugos ir sienos apsaugos pareigūnai, smurto naudojimą; pažymi, kad apie tokią praktiką dažnai nepranešama ir ji neištiriama; be to, pažymi, kad kelios valstybės narės ir toliau patiria didelį veiklos spaudimą prie savo išorės sienų; pabrėžia, kad šie iššūkiai reikalauja suderinto Europos atsako, įskaitant supaprastintas ir veiksmingas procedūras, visiškai atitinkančias taikytinus ES ir tarptautinius teisės aktus;

50.pakartoja, kad pagal tarptautinę jūrų teisę privaloma padėti nelaimės ištiktiems asmenims, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti nuolatines koordinuotas paieškos ir gelbėjimo operacijas užtikrinant greitą išlaipinimą; ir toliau ragina valstybes nares imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų išgelbėtos žmonių, kuriems jūroje gresia pavojus, gyvybes; be to, ragina užtikrinti, kad paieškos ir gelbėjimo operacijos galėtų būti vykdomos laikantis ES ir tarptautinės teisės ir kad šios operacijos, kai įmanoma, būtų koordinuojamos atitinkamų subjektų, įskaitant valstybių narių valdžios institucijas, atitinkamas ES agentūras ir atitinkamus nevyriausybinius subjektus;

51.primena, kad pagrindinių teisių pažeidimų atveju gali būti taikomas Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos reglamento 46 straipsnis 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1896/oj).; ragina Agentūrą aktyviai naudotis visomis turimomis priemonėmis, visų pirma galimybe taikyti 46 straipsnį galimo pagrindinių teisių pažeidimo atvejais;

52.ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitoje „Ginti gynėjus. Nutraukti represijas prieš žmogaus teisių gynėjus, padedančius pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir migrantams Europoje“ https://rm.coe.int/recommendation-protecting-the-defenders-ending-repression-of-human-rig/1680ae9b1c. (Protecting the Defenders: Ending repression of human rights defenders assisting refugees, asylum seekers and migrants in Europe) pateiktas rekomendacijas; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti viešas diskusijas, pagrįstas pagarba žmogaus orumui, ir kartu pabrėžia, jog svarbu, kad viešos diskusijos apie migraciją ir prieglobstį būtų pagrįstos faktais ir atsakingos; griežtai smerkia vis pasikartojančią prieš pabėgėlius ir migrantus nukreiptą retoriką;

53.griežtai smerkia moterų ir LGBTIQ+ asmenų teisių padėties blogėjimą keliose valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares ginti ir skatinti lyčių lygybę ir pagrindines teises, be kita ko, kovojant su dezinformacija ir organizuotomis kampanijomis, kuriomis siekiama apriboti šias teises, taip pat imtis būtinų priemonių lyčių atstovavimui skatinti;

54.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant kovoti su prieš lyčių lygybę ir teises nukreiptais judėjimais, įskaitant prieš LGBTIQ+ asmenis nukreiptus judėjimus, ir atlikti išsamų šių judėjimų poveikio tyrimą, stebėseną ir analizę, kad būtų galima geriau suprasti jų veikimą, koordinavimą ir finansavimo strategijas; pabrėžia, kad visa tai suprasti yra ypač svarbu siekiant apsaugoti įtraukią ir tolerantišką Europą, grindžiamą ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis;

55.primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal naująją DFP ES finansavimas nebūtų skiriamas prieš lyčių lygybę ir prieš teises nusistačiusioms grupėms, kurios siekia sumenkinti pažangą, pasiektą moterų teisių ir LGBTIQ+ asmenų teisių srityje, taip pat bet kokioms grupėms ar projektams, kurie negerbia ES vertybių ir pagrindinių teisių, įtvirtintų Chartijoje; ir toliau primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybėse narėse įgyvendinamos pasidalijamojo valdymo lėšos, skirtos lyčių lygybei skatinti ir pilietinei visuomenei, įskaitant moterų nevyriausybines organizacijas, remti, siekiant užtikrinti, kad kvietimai teikti pasiūlymus tokioms lėšoms gauti nebūtų sąmoningai stabdomi ar pavėlinami;

56.reiškia stiprų susirūpinimą dėl intensyvėjančių išpuolių prieš LGBTIQ+ bendruomenę ir jai priklausančių asmenų pagrindines teises kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, kad šiais išpuoliais pažeidžiama teisė į nediskriminavimą, lygybė prieš įstatymą ir teisė į vienodą teisinę apsaugą nepatiriant diskriminacijos; ragina ES ir valstybes nares kovoti su visų formų smurtu prieš LGBTIQ+ asmenis ir jų diskriminacija ir šalinti apsaugos skirtumus, atsirandančius dėl nenuoseklaus apsaugos priemonių įgyvendinimo valstybėse narėse; palankiai vertina naująją 2026–2030 m. LGBTIQ+ asmenų lygybės strategiją ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti spartų jos įgyvendinimą; ragina valstybes nares atnaujinti arba priimti naujus nacionalinius veiksmų planus ar strategijas dėl LGBTIQ+ asmenų, kad ES iniciatyvos būtų papildytos veiksmingomis nacionalinėmis priemonėmis;

57.pabrėžia, kad lyties pakeitimo teisinio pripažinimo procedūrų nebuvimas yra pagrindinių teisių pažeidimas; smerkia atvertimo praktiką, t. y. praktiką, kuria siekiama pakeisti, suvaržyti ar nuslopinti asmens seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir (arba) lyties raišką, kaip pagrindinių teisių pažeidimą ir ragina Komisija kovoti su ja imantis konkrečių veiksmų; ir toliau šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Komisiją imantis tolesnių veiksmų, susijusių su Europos piliečių iniciatyva „Atvertimo terapijos Europos Sąjungoje draudimas“, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo nustatomas ES masto draudimas visose valstybėse narėse taikyti atvertimo praktiką;

58.yra stipriai susirūpinęs dėl diskriminacinių priemonių, nustatytų kai kuriose valstybėse narėse prisidengiant kova su vadinamąja LGBTIQ+ propaganda, kurios prisideda prie nerimą keliančio neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų, nukreiptų prieš LGBTIQ asmenis, didėjimo; atkreipia dėmesį į neigiamą tokių priemonių poveikį saviraiškos ir susirinkimų laisvei; pabrėžia, kad šiais veiksmais skatinama diskriminacija ir jie prieštarauja ES teisei; pabrėžia LGBTIQ+ asmenų teisės į apsisprendimą ir atitinkamos teismų praktikos šioje srityje svarbą;

59.ragina visas valstybes nares apsaugoti LGBTIQ+ asmenų teises laikantis ES teisės, Chartijos, taip pat ES Teisingumo Teismo ir EŽTT jurisprudencijos; ragina Komisiją visomis turimomis priemonėmis spręsti nuolatinio ES Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su LGBTIQ+ asmenų pagrindinėmis teisėmis, nevykdymo problemą;

60.primena, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar esama teisinių kliūčių pripažinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, tėvystę ir santuoką tarpvalstybiniu mastu; įspėja, kad tokia praktika trukdo laisvam LGBTIQ+ šeimų judėjimui Europos Sąjungoje, pažeidžia nediskriminavimo prieš įstatymą principą ir rodo vienodos LGBTIQ+ asmenų apsaugos stoką valstybėse narėse; ragina valstybes nares teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, jei jos dar nėra to padariusios; ragina Komisiją Direktyvą 2004/38/EB 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, (OL L 158, 2004 4 30, p. 77, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2004/38/oj). išdėstyti nauja redakcija, kad į ją būtų įtrauktas aiškus privataus ir šeimos gyvenimo teisių tarpvalstybinis pripažinimas; pabrėžia, kad visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir kad valstybės narės privalo veikti atsižvelgdamos į geriausius vaiko interesus;

61.primena Parlamento įgaliojimus dėl Reglamento dėl vaiko kilmės, kuriuo remiamas vaiko kilmės pripažinimas visoje ES, neatsižvelgiant į šeimos rūšį; ragina valstybes nares sparčiai priimti Reglamentą dėl vaiko kilmės, kad tėvams ir vaikams visoje ES būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir būtų garantuojama, kad vienoje ES valstybėje narėje nustatyta vaiko kilmė būtų automatiškai pripažįstama visoje ES; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visapusišką pagarbą laisvam asmenų judėjimui, vaiko teisėms, teisei gyventi šalyje ir šeimos susijungimui ES, kad visi piliečiai galėtų naudotis vienodomis teisėmis ir visapusiškai jas realizuoti;

62.palankiai vertina ES Moterų teisių veiksmų gaires ir prie jų pridėtą Lygių lyčių visuomenės principų deklaraciją; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad trūksta tvirtų finansinių įsipareigojimų; yra susirūpinęs dėl nepakankamo užmojo apsaugoti ir skatinti lygybės sąjungą;

63.pabrėžia, kad smurtas dėl lyties tiek internete, tiek realiame gyvenime yra sunkus ir plačiai plintantis nusikaltimas ir žmogaus teisių bei lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų prieš visų formų smurtą dėl lyties tiek internete, tiek realiame gyvenime;

64.yra susirūpinęs dėl to, kad smurto dėl lyties internete formos ir modeliai toliau vystosi; pabrėžia, kad dalijimasis intymia medžiaga be sutikimo ir neapykantos kalba yra kai kurios iš labiausiai paplitusių smurto internete formų; pabrėžia, kad reikia parengti priemones, kuriomis būtų sprendžiama mizoginiškų vertybių lyčių lygybės ir moterų teisių klausimais plitimo problema ir su ja kovojama; pabrėžia, kad reikia geriau suprasti priverstinio celibato (incel) reiškinį bei ideologiją ir pabrėžia prevencijos vykdant aktyvesnę politiką, kuria užkertamas kelias tokiems reiškiniams ir jų naratyvams, svarbą;

65.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti didėjančios žalos ir atgrasomojo poveikio, kurį nukentėjusiems asmenims gali turėti naujos technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, problemą, ir įgyvendinti prevencines ir paramos priemones; ir toliau primygtinai ragina Komisiją imtis kovos su plačiai paplitusiu smurtu prieš moteris internete veiksmų, nes jis tampa vis didesne kliūtimi moterų dalyvavimui viešajame gyvenime ir vienodam atstovavimui; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti aktualius teisės aktus, visų pirma Direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje (OL L, 2024/1385, 2024 5 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1385/oj). ir SPA;

66.stipriai apgailestauja dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų plitimo, įskaitant socialinėje žiniasklaidoje, ir jį smerkia; pabrėžia, kad jie kelia didelę grėsmę demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms; atkreipia dėmesį į pavojų demokratinėms diskusijoms ir pagrindinėms teisėms, kai antidemokratiniai judėjimai ir politikai saviraiškos ir informacijos laisvę naudoja neapykantą kurstančioms kalboms, dezinformacijai ir žurnalistų bei mažumų bauginimui pateisinti, ir tai griežtai smerkia; pabrėžia, kad saviraiškos laisve turi būti naudojamasi laikantis teisės aktų ir Chartijos 11 straipsnio ir ja negali būti prisidengiama siekiant pakenkti demokratijai ir pagrindinėms teisėms;

67.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų kovos su neapykantos nusikaltimais tiek internete, tiek realiame gyvenime priemonių, visų pirma tais atvejais, kai toks elgesys gali peraugti į smurtą, įskaitant smurtą dėl lyties; ir toliau pabrėžia, kad svarbu priimti ES teisės aktus, kuriais būtų kovojama su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančiomis kalbomis, be kita ko, dėl tokių priežasčių kaip lytinė tapatybė ir seksualinė orientacija; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su 2026–2030 m. LGBTIQ+ asmenų lygybės strategija; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą į SESV 83 straipsnio 1 dalyje pateiktą veikų, kurios ES laikomos nusikaltimais, sąrašą įtraukti neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti griežtą ES baudžiamosios teisės atsaką šiuo atžvilgiu;

68.primygtinai ragina Tarybą išplėsti dabartinį SESV 83 straipsnio 1 dalyje pateiktą veikų, kurios ES laikomos nusikaltimais, sąrašą į jį įtraukiant neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus; ragina Tarybą šiuo atžvilgiu inicijuoti nuostatos dėl pereigos taikymą; ragina Komisiją būti pasirengusią pradėti antrąjį procedūros etapą ir pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria siekiama kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais tiek realiame gyvenime, tiek internete, ir atsižvelgti į Parlamento poziciją šiuo klausimu https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2024-0044_LT.html.;

69.pabrėžia, kad galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srities paslaugomis, įskaitant saugų ir teisėtą abortą, nebuvimas arba jos nesuteikimas yra viena iš smurto dėl lyties formų ir žmogaus ir pagrindinių teisių pažeidimas; primygtinai ragina Komisiją aktyviai rūpintis, kad būtų užtikrintas platus lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių prieinamumas; dar kartą ragina į Chartiją įtraukti teisę į saugų ir teisėtą abortą;

70.primygtinai ragina Komisiją užtikrinti tinkamus tolesnius su Europos piliečių iniciatyvos „Turiu teisę rinktis: Už saugų ir prieinamą abortą“ susijusius veiksmus ir pateikti pasiūlymą dėl finansinio mechanizmo, kuriuo remiamos valstybės narės, pageidaujančios teikti saugias lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant saugų ir teisėtą nėštumo nutraukimą, tiems ES gyventojams, kurie vis dar neturi galimybės gauti tokių paslaugų;

71.pabrėžia, kad ES mastu vis dar nėra išžaginimo apibrėžties, grindžiamos sutikimo nebuvimo požymiu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisės aktuose ar praktikoje nebūtų preziumuojama, kad sutikimas yra duotas tuo atveju, jei nėra fizinio pasipriešinimo seksualiniam elgesiui, neatsižvelgiant į tai, ar kaltininkas grasino panaudoti fizinį smurtą ar jį panaudojo, ar į tai, kad nukentėjęs asmuo palaiko intymius santykius su kaltininku ar yra su juo sudaręs santuoką; ir toliau ragina valstybes nares, kurios į savo nacionalinius baudžiamuosius įstatymus dar nėra įtraukusios laisvai duoto sutikimo nebuvimo požymiu grindžiamos išžaginimo apibrėžties, tai padaryti, laikantis Stambulo konvencijos ir besikeičiančių tarptautinių standartų; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tokios ES lygmens apibrėžties; pakartoja, kad seksualinis smurtas, įskaitant išžaginimą, yra sunkus žmogaus teisių ir žmogaus orumo pažeidimas;

72.primena paskelbtų dokumentų, susijusių su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu, rinkinį, iš kurio matyti, kad įvykdyta nesuskaičiuojama daugybė nusikaltimų, taigi yra didelė slapčia veikiančių nusikaltėlių grupė; pažymi, kad yra gerai dokumentuota, jog J. Epstein buvo sukūręs tinklą, kuris buvo giliai išplitęs į galios koridorius visoje Europoje, įskaitant karališkųjų šeimų narius, aukščiausius diplomatus ir politikus; smerkia tai, kad dar nenustatyta, kiek šio tinklo narių ir kurie iš jų žinojo apie prekybą žmonėmis, seksualinį vaikų išnaudojimą, sukčiavimą ir finansinius nusikaltimus arba dalyvavo juos vykdant; pabrėžia, kad, viena vertus, didelį susirūpinimą kelia tai, jog šie asmenys tebėra laisvėje, ir, antra vertus, kad visapusiškos atskaitomybės trūkumas kenkia teisinei valstybei ir visuomenės pasitikėjimui demokratinėmis institucijomis; pabrėžia, kad tarpvalstybinį elementą Europos Sąjungoje turintys atvejai turėtų būti nagrinėjami ES lygmeniu; abejoja ES gebėjimu ištirti sudėtingus tarpvalstybinius nusikaltimus, kuriuos vykdo visuomenės elitas, užkirsti jiems kelią ir su jais kovoti; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pavesti ES nusikalstamumo prevencijos ekspertų centrui (Europolui) kartu su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir nacionalinėmis valdžios institucijomis ištirti ir išanalizuoti tokios nusikalstamos veiklos pobūdį, taip pat nustatyti asmenis, kurie gali būti patraukti atsakomybėn;

73.primygtinai ragina valstybes nares nacionalinės teisės aktuose oficialiai pripažinti moterų žudymą dėl lyties atskiru nusikaltimu dėl lyties, priimti ir įgyvendinti išsamias strategijas, skirtas jam užkirsti kelią ir su juo kovoti, užtikrinti veiksmingą visų atvejų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, taip pat numatyti specializuotas prieglaudas, konsultacijas ir kompensavimo mechanizmus aukų artimiesiems;

74.kuo griežčiausiai smerkia išžaginimo ir kitų formų seksualinio smurto naudojimą kaip karo ginklo ir primena, kad toks elgesys pagal tarptautinę teisę gali būti prilyginamas karo nusikaltimams arba nusikaltimams žmoniškumui; ragina stiprinti tarptautines pastangas dokumentuoti tokius nusikaltimus ir pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti galimybę seksualinį smurtą patyrusioms moterims, įskaitant karo metu išprievartautas moteris, saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą;

75.ragina visas valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją; reiškia didelį susirūpinimą dėl Stambulo konvencijos dar neratifikavusių valstybių narių ir dėl bet kokio pasitraukimo iš jos; pabrėžia, kad tokie įvykiai yra ilgalaikės antidemokratinių jėgų visoje ES vykdytos dezinformacijos kampanijos dėl konvencijos taikymo srities ir tikslų rezultatas;

76.primena, kad Chartijos 4 straipsnyje ir EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintas kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas yra absoliutus ir nenukrypstamas, ir yra visapusiškai taikomas visiems laisvės netekusiems asmenims; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir nacionalinių prevencinių mechanizmų atstovai galėtų be apribojimų lankytis visose laisvės atėmimo vietose ir kad jų rekomendacijos būtų visiškai įgyvendinamos;

77.su susirūpinimu pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse suėmimas kaip kardomoji priemonė taikomas pernelyg dažnai arba nesant pakankamo pagrindo; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad laisvės atėmimas iki teismo būtų taikomas tik kraštutiniu atveju, visiškai laikantis EŽTK standartų ir nekaltumo prezumpcijos, ir stiprinti teisminę priežiūrą bei periodinę sprendimų skirti suėmimą peržiūrą;

78.griežtai smerkia tai, kad įkalinimo įstaigos yra nuolat perpildytos, stokoja medicininės priežiūros, o suėmimas kaip kardomoji priemonė pratęsiama neteisėtai; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visišką Nelsono Mandelos taisyklių, Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą bei jos fakultatyvaus protokolo ir Europos kalėjimų taisyklių laikymąsi gerinant laisvės atėmimo sąlygas visose įkalinimo įstaigose ir priimant prevencines ir reabilitacines priemones, be kita ko, nepilnamečių laisvės atėmimo įstaigose, taip pat sprendžiant perpildymo problemą, užtikrinant galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas bei psichologinę pagalbą ir stiprinant savižudybių prevencijos priemones; pabrėžia, kad žmogaus orumo apsauga yra visuomenės demokratinės galios matas;

79.ragina Komisiją spręsti rimtų pažeidimų įkalinimo įstaigose problemą laikantis Sąjungos įsipareigojimo ginti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes;

80.primena, kad pagal ES sutarties 11 straipsnio 2 dalį ES institucijos turi palaikyti atvirą, skaidrų ir struktūrizuotą dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atstovaujamosiomis asociacijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti gero valdymo standartus atitinkantį veiksmingą konsultacijų procesą, skatinti piliečių ir PVO įsitraukimą bei veiksmingą dalyvavimą formuojant politiką, be kita ko, klausimais, susijusiais su pagrindinių teisių apsauga ir propagavimu, ir remti jų gebėjimą dalyvauti ES politikoje, kartu užtikrinant skaidrumą ir visapusišką taikytinų taisyklių laikymąsi;

81.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti PVO tvarų, lankstų ir prieinamą finansavimą bei galimybę kreiptis į teismą;

82.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą kitos DFP kontekste sudaryti galimybę perskirstyti įšaldytas lėšas PVO ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog šių išteklių dalis būtų skirta remti organizacijoms, kurios skatina pagrindines teises ir kitas ES vertybes valstybėse narėse, kuriose lėšos tebėra įšaldytos; primena, kad svarbus vaidmuo apsaugant ir skatinant Sutartyse, Chartijoje ir taikytinose tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose įtvirtintas teises ir vertybes, visų pirma remiant PVO ir skatinant piliečių ir demokratinį dalyvavimą, kad būtų palaikomos ir toliau plėtojamos atviros, teisėmis grindžiamos, demokratinės, lygiateisės ir įtraukios visuomenės, teko Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai; mano, kad naujojoje programoje „AgoraEU“ turi būti išlaikytas bent toks pat užmojų lygis kaip ir CERV programoje;

83.palankiai vertina Komisijos parengtą ES pilietinės visuomenės strategiją; taip pat palankiai vertina tai, kad strategijoje daugiausia dėmesio skiriama PVO ir žmogaus teisių gynėjams ir kad ji apima tokius veiksmus kaip veiksmingo ir prasmingo bendradarbiavimo su pilietine visuomene stiprinimas, atviros, saugios ir įgalinančios pilietinės erdvės užtikrinimas teikiant paramą ir apsaugą, įskaitant administracinės naštos PVO mažinimą vietoje, ir parama PVO teikiant tinkamą, tvarų ir skaidrų finansavimą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visapusišką strategijos įgyvendinimą ir savo teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose nuolat stebėti pilietinės erdvės padėtį;

84.reiškia didelį susirūpinimą dėl besitraukiančios pilietinės erdvės ir didėjančio PVO ir žmogaus teisių gynėjų, ypač tų, kurie dirba kovos su rasizmu, klimato teisingumo, LGBTIQ+ asmenų teisių, moterų teisių ir migracijos srityse, persekiojimo ES; pažymi, kad šios grupės susiduria su įvairiomis grėsmėmis, įskaitant teisinius ir finansinius apribojimus, finansavimo sustabdymą, šmeižto kampanijas, bauginimą ir kriminalizavimą; apgailestauja, kad susirinkimų, saviraiškos ir asociacijų laisvės apribojimai dažnai neproporcingai paveikia tam tikras grupes ar tikslus;

85.pabrėžia, kad teisė į taikius susirinkimus, asociacijų bei saviraiškos laisvė ir menų bei mokslo laisvė yra tarptautinės bei ES teisės saugomos pagrindinės teisės, kurios turi esminę reikšmę demokratijai; pabrėžia, kad asociacijų laisvė, kurią garantuoja Chartijos 12 straipsnis ir EŽTK 11 straipsnis, yra demokratinės visuomenės pagrindas;

86.smerkia humanitarinės pagalbos darbuotojų ir aktyvistų kriminalizavimą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pažeidžiamiems asmenims teikiama humanitarinė pagalba nebūtų kriminalizuojama; primena, kad ES teisės aktai turi būti suderinti su Europos ir tarptautiniais žmogaus teisių standartais, ir ragina Komisiją bei valstybes nares spręsti suderinamumo stokos problemas;

87.su susirūpinimu pažymi, kad kai kurios valstybės narės ir šalys kandidatės bei potencialios šalys kandidatės yra nustačiusios neproporcingas priemones humanitariniams darbuotojams ir aktyvistams; griežtai smerkia tai, kad pasitelkiami įstatymai dėl užsienio agentų, kuriais slopinamas nepritarimas, persekiojamos PVO ir ribojama jų veikla, o tai turi atgrasomąjį poveikį pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams; smerkia kai kuriose valstybėse narėse taikomas neproporcingas priemones prieš taikias demonstracijas, įskaitant prevencinius draudimus, pernelyg didelės jėgos naudojimą ir protestuotojų sulaikymą, nes jos turi atgrasomąjį poveikį; ragina valstybes nares susilaikyti nuo neproporcingų teisinių veiksmų prieš taikiose demonstracijose dalyvaujančius asmenis;

88.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų galima naudotis teise į taikius susirinkimus, nesiūlyti ir neįgyvendinti priemonių, kurios galėtų turėti atgrasomąjį poveikį pilietinei erdvei, su susirūpinimu pažymėdamas, kad tokios pastangos buvo pastebėtos kai kuriose valstybėse narėse, ir sudaryti palankesnes sąlygas sveikoms diskusijoms bet kuriuo visuomenei rūpimu klausimu; smerkia bet kokią praktiką, kuri turi atgrasomąjį poveikį taikioms demonstracijoms, pavyzdžiui, pernelyg didelės jėgos naudojimą, sekimą ir priekabiavimą pasinaudojant teisminėmis priemonėmis;

89.ragina Komisiją sukurti greito reagavimo mechanizmą ES, siekiant remti grasinimus patiriančias PVO ir žmogaus teisių gynėjus, kurie gina ir skatina ES vertybes; ragina Komisiją sukurti Europos pilietinės erdvės indeksą, kad būtų galima stebėti ir kasmet teikti ataskaitas apie palankią aplinką pilietinei visuomenei; be to, ragina užtikrinti finansavimo skaidrumą visiems ES skaidrumo registre registruotiems subjektams;

90.ragina valstybes nares įgyvendinti Komisijos rekomendaciją (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) (OL L 138, 2022 5 17, p. 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2022/758/oj).,

91.primena, kad ES sutartyse ir Chartijoje nustatyti ES įgaliojimai ir atsakomybė kovos su diskriminacija bei vienodo požiūrį į visus skatinimo srityse; ragina Komisiją pašalinti ES kovos su diskriminacija sistemos spragas ir ragina valstybes nares visiškai ir tinkamai įgyvendinti esamus ES kovos su diskriminacija teisės aktus;

92.palankiai vertina Komisijos sprendimą atsisakyti sprendimo atšaukti pasiūlymą dėl Horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos; pakartoja raginimą nedelsiant atblokuoti diskusijas dėl direktyvos Taryboje ir ragina valstybes nares kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl jos;

93.pripažįsta ir smerkia ES egzistuojantį struktūrinį rasizmą, kurį skatina viešojo diskurso palaikomi stereotipai, kurie lemia etninių mažumų diskriminaciją visose gyvenimo srityse; yra stipriai susirūpinęs dėl individualių, struktūrinių ir institucinių rasizmo ir ksenofobijos formų ES ir didėjančios arabų https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2017-eu-midis-ii-main-results_en.pdf., juodaodžių europiečių https://fra.europa.eu/lt/publication/2026/antisemitism-overview., azijiečių kilmės asmenų https://fra.europa.eu/lt/publication/2024/being-muslim-eu., žydų https://fra.europa.eu/lt/publication/2025/roma-survey-2024., musulmonų https://infocuria.curia.europa.eu/tabs/document?source=document&text=&docid=300973&pageIndex=0&doclang=EN&mode=req&dir=&occ=first∂=1&cid=900537. ir romų https://fra.europa.eu/lt/publication/2025/roma-survey-2024. diskriminacijos; primygtinai ragina valstybes nares kovoti su diskriminacija visais lygmenimis;

94.pabrėžia, kad reikia kovoti su visų formų diskriminacija lygybės prieš įstatymą požiūriu; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra pažangos, kiek tai susiję su lygybės ir kovos su diskriminacija įstatymais ir jų įgyvendinimu; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant tokių esamų ES teisės aktų kaip Direktyva 2000/78/EB dėl vienodo požiūrio 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2000/78/oj)., vis dar esama teisinės bazės, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo spragų, todėl nukentėjusieji negali pasinaudoti tinkamomis teisinėmis priemonėmis; primena, kad valstybių narių teisinėse sistemose turi būti teisės aktuose įtvirtintas vienodo požiūrio principas ir visiems asmenims turi būti užtikrinta veiksminga teisė kreiptis į teismą; ragina Komisiją imtis veiksmų šių principų nesilaikymo atvejais;

95.pabrėžia, kad galimybė gauti ES lėšų turėtų būti siejama su visišku pagrindinių teisių, įskaitant nediskriminavimo principą, laikymusi, ir ragina užtikrinti skaidrų lėšų paskirstymą, kad būtų garantuota ilgalaikė parama žmogaus teisėms ir lygybei skirtoms pilietinės visuomenės organizacijoms;

96.primygtinai ragina valstybes nares, visų pirma Vengriją, peržiūrėti įstatymus ar politiką, kuriais diskriminuojami LGBTIQ+ asmenys ir vaivorykštės šeimos; ragina Vengriją užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama nacionalinėmis konstitucinėmis ir teisėkūros sistemomis siekiant pakenkti ES teisės viršenybės principui arba stigmatizuoti mažumas prisidengiant „nacionaline tapatybe“; griežtai smerkia tolesnį vadinamojo vaikų apsaugos įstatymo taikymą Vengrijoje, kuris įtvirtina tiesioginę diskriminaciją, prieštaraujančią Chartijos 7, 11, 21 ir 24 straipsniams https://infocuria.curia.europa.eu/tabs/document?source=document&text=&docid=300973&pageIndex=0&doclang=LT&mode=req&dir=&occ=first&part=1&cid=900537.; ragina Komisiją skubiai įvertinti Vengrijos vietos tapatybės apsaugos įstatymo suderinamumą su ES teise, visų pirma su Rasinės lygybės direktyva ir Chartija;

97.ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūrų inicijavimą, tais atvejais, kai nustatoma pažeidimų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vietos būsto ir gyvenamosios vietos politika visiškai atitiktų lygybės ir nediskriminavimo principus ir nesukeltų etninės ar socialinės ir ekonominės segregacijos;

98.pabrėžia, kad ES teisės viršenybė yra Sąjungos veikimo ir teisinės valstybės principo laikymosi visose valstybėse narėse, kurio visos valstybės narės stodamos į Sąjungą įsipareigoja laikytis, pagrindas; primygtinai ragina visas valstybes nares paisyti dabartinės ES Teisingumo Teismo ir EŽTT jurisprudencijos; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina ES Teisingumo Teismo ir EŽTT priimtus sprendimus, ypatingą dėmesį skiriant teismų sprendimams, susijusiems su nediskriminavimu, lyčių lygybe ir mažumų teisėmis;

99.ragina Komisiją pristatyti naujas ateinančių metų plataus užmojo lygybės ir kovos su rasizmu strategijas, į kurias taip pat būtų įtrauktos Parlamento rekomendacijos, kad būtų visapusiškai sprendžiama diskriminacijos problema visais pagrindais ir visose gyvenimo srityse; pabrėžia, kad visose esamose ir būsimose strategijose, sistemose ir veiksmų planuose reikia užtikrinti visapusišką ir koordinuotą požiūrį, kad būtų kuo labiau padidinta sinergija ir užtikrintas jų įgyvendinimo nuoseklumas;

100.ragina visas valstybes nares priimti ir visapusiškai įgyvendinti nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus arba strategijas, kuriose būtų nustatyti aiškūs tikslai, terminai ir biudžetai; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su pilietine visuomene, užtikrinti reguliarius stebėsenos mechanizmus;

101.pabrėžia, kad su trečiųjų šalių piliečiais Europos Sąjungoje, turi būti elgiamasi nediskriminuojant; atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių piliečiai turi teisę prašyti tarptautinės apsaugos pagal tarptautinę ir ES teisę, be kita ko, vadovaujantis negrąžinimo principu; ragina valstybes nares laikytis teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, įtvirtintų Chartijoje, ir įgyvendinti teisėkūros institucijų priimtus teisės aktus; pabrėžia, kad ES Teisingumo Teismo ir EŽTT sprendimai yra privalomi;

102.ragina Komisiją ir valstybes nares uždrausti rasinį profiliavimą ir kitą diskriminacinę praktiką, be kita ko, pasienyje, skirti reikšmingų išteklių įtraukties ir teisėmis grindžiamoms iniciatyvoms ir sukurti nepriklausomus stebėsenos, atskaitomybės ir skundų teikimo mechanizmus; ragina Komisiją nustatyti privalomą poveikio žmogaus teisėms ir lygybei vertinimą, siekiant užkirsti kelią algoritminei diskriminacijai; ir toliau ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti neproporcingo taršos, aplinkos būklės blogėjimo ir su klimato kaita susijusios rizikos poveikio rasizuotoms bendruomenėms problemą;

103.ragina valstybes nares įsteigti nacionalines žmogaus teisių institucijas pagal Jungtinių Tautų Paryžiaus principus, garantuoti jų nepriklausomumą ir pajėgumą veiksmingai vykdyti joms pavestas užduotis, taip pat numatyti apsaugos nuo politinio kišimosi priemones;

104.ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2024/1500 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1500 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2006/54/EB ir 2010/41/ES, (OL L, 2024/1500, 2024 5 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1500/oj). ir Direktyvą (ES) 2024/1499 2024 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva (ES) 2024/1499 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų rasinės ar etninės kilmės, srityje, vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, užimtumo ir profesinėje srityje, vienodo požiūrio į moteris ir vyrus socialinės apsaugos srityje ir dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/43/EB ir 2004/113/EB (OL L, 2024/1499, 2024 5 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1499/oj)., kuriomis nustatomi būtiniausi lygybės įstaigoms taikomi standartai; ragina imtis konkrečių priemonių, kad būtų užtikrintas lygybės įstaigų nepriklausomumas ir jų veiksmingumas skatinant lygybę; skatina remti PVO kuriant ir skleidžiant švietimo iniciatyvas, kuriomis skatinama lygybė ir užtikrinamas platus pasiekiamumas ir prieinamumas;

105.ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmingų kovos su antisemitizmu, ksenofobija, rasizmu, mizoginija, homofobija, transfobija ir kitų formų išankstiniu nusistatymu, netolerancija, diskriminacija ar neapykantos nusikaltimais veiksmų laikantis holistinio požiūrio; ir toliau ragina tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu nuolat stebėti susijusius neapykantos nusikaltimus, užkirsti jiems kelią ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, taip pat apsaugoti žydų mažumas;

106.su susirūpinimu atkreipia dėmesį į FRA išvadas, kurios rodo, kad antisemitizmas visoje Sąjungoje, įskaitant internetą, viešąsias erdves ir vietos bendruomenes, smarkiai išaugo; pabrėžia, kad daugelis žydų praneša apie kliūtis atvirai reikšti savo tapatybę ir toliau susiduria su saugumo problemomis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti prevencijos, pranešimų teikimo ir pagalbos nukentėjusiesiems mechanizmus, paspartinti ES kovos su antisemitizmu strategiją ir užtikrinti visišką ES ir nacionalinės teisės vykdymo užtikrinimą, taip pat prireikus stiprinti švietimą, informuotumo didinimą ir saugumo priemones; griežtai smerkia didėjantį antisemitizmo lygį visoje ES;

107.yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse vykdoma tam tikra politika lėmė tam tikrų grupių, įskaitant tas, kurios apibrėžiamos pagal rasę, odos spalvą, etninę kilmę, kalbą, religiją, negalią ar seksualinę orientaciją, diskriminaciją; smerkia tai, kad tokios politikos poveikis apima diskriminacinę teisinę ir teisėsaugos praktiką, taip pat politinio, religinio ir kitų formų diskurso delegitimavimą, o kai kuriais atvejais – kriminalizavimą arba mėginimą jį kriminalizuoti; ragina valstybes nares susilaikyti nuo tokios praktikos arba nesilaikyti politikos ir nepriimti teisės aktų, kurie galėtų turėti tokių pasekmių šioms grupėms;

108.griežtai smerkia bet kokios formos religinių bendruomenių diskriminaciją ir priešiškumą joms, įskaitant islamofobiją, taip pat visas kitas diskriminacijos ir rasizmo formas visoje ES, įskaitant smurto aktus, bauginimą, neapykantos kurstymą ir neapykantos simbolių demonstravimą viešose erdvėse; ragina valstybes nares ir šalis kandidates užtikrinti visų mažumų narių lygybę prieš įstatymą;

109.ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti pažeidžiamų grupių, įskaitant romus, diskriminacijos ir socialinės atskirties problemą ir užtikrinti veiksmingą ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano įgyvendinimą; primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti EŽTT sprendimus dėl romų teisių, o Komisiją ragina stebėti jų įgyvendinimą;

110.ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su asmenų su negalia diskriminacija ir skatinti visapusišką jų įtrauktį bei dalyvavimą visuomenės gyvenime; ragina ES ir valstybes nares laikytis Jungtinių Tautų asmenų su negalia konvencijos rekomendacijų, kad būtų išgyvendinta visų asmenų su negalia diskriminacija ir užtikrintos jų lygiateisės galimybės naudotis pagrindinėmis teisėmis bei visapusiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse https://tbinternet.ohchr.org/_layouts/15/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CRPD%2FC%2FEUR%2FCO%2F2-3&Lang=en.;

111.smerkia visų formų smurtą ir prievartą prieš asmenis su negalia, visų pirma priverstinę sterilizaciją, kuri yra sunkus žmogaus orumo ir kūno neliečiamybės pažeidimas; ragina Komisiją ir valstybes nares be išimties kriminalizuoti priverstinę sterilizaciją dėl negalios ar neveiksnumo ir numatyti kompensacijas nukentėjusiesiems; ragina parengti ES lygybės ir sąveikiškumo veiksmų planą; primygtinai ragina kaip ES kalbų įvairovės dalį pripažinti ir įtraukti nacionalines gestų kalbas;

112.ragina stiprinti ES neįgaliųjų platformą kaip nuolatinį dalyvavimo mechanizmą politikos dialogui su asmenų su negalia organizacijomis; prašo Komisijos išlaikyti skaidrią 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategijos stebėsenos sistemą, be kita ko, viešų metinių ataskaitų teikimą ir prasmingą pilietinės visuomenės įtraukimą; pabrėžia, kad ES institucijos turi rodyti pavyzdį užtikrindamos prieinamumą, įtraukų įdarbinimą ir gerokai padidindamos darbuotojų su negalią skaičių ES administracijoje; pritaria veiksmų plano dėl asmenų su negalia ES išorės veiksmų srityje, kuriuo užtikrinama, kad į ES vystymosi ir humanitarines programas būtų visapusiškai integruotos asmenų su negalia teisės, įgyvendinimui laikantis Jungtinių Tautų asmenų su negalia konvencijos 32 straipsnio;

113.ragina Komisiją užtikrinti, kad ES lėšos, skirtos socialinei įtraukčiai skatinti ir gyvenimo lygiui gerinti, įskaitant galimybę gauti įperkamą būstą, kokybišką švietimą, socialinę apsaugą ir sveikatos priežiūros paslaugas, būtų naudojamos veiksmingai ir skaidriai; reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto netinkamo lėšų naudojimo atvejų;

114.primygtinai ragina Komisiją stiprinti stebėseną, auditą ir tiesioginį bendruomenės dalyvavimą siekiant užtikrinti, kad kiekvienas euras pasiektų numatytus naudos gavėjus ir padėtų iš tikrųjų pagerinti palankių sąlygų neturinčių arba marginalizuotų grupių, įskaitant etnines mažumas bei žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos paveikus asmenis, gyvenimo sąlygas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos socialinės chartijos ir Europos socialinių teisių ramsčio; ragina Komisiją atidžiai stebėti jų įgyvendinimą ir imtis veiksmų tais atvejais, kai įgyvendinimas yra nepakankamas;

115.reiškia susirūpinimą tuo, kad būstas laikomas preke; ragina plėsti galimybę įsigyti socialinį ir įperkamą būstą, taip pat priimti ilgalaikes, teisėmis grindžiamas būsto strategijas, kuriose dėmesys būtų skiriamas ir benamystės prevencijai; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimame ES įperkamo būsto veiksmų plane pirmenybė būtų teikiama prieinamumui, įperkamumui ir energijos vartojimo efektyvumui, ir apsvarstyti galimybę įsteigti specialų fondą;

116.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti teisę kreiptis į teismą, skaidrumą ir dalyvavimą sprendžiant aplinkosaugos klausimus; prašo, kad į Sąjungos politiką būtų integruotos priemonės, skirtos aukštam aplinkos apsaugos lygiui pasiekti ir aplinkos kokybei gerinti, kaip nustatyta Chartijos 37 Straipsnyje; pakartoja raginimą Chartijoje pripažinti teisę į sveiką aplinką; primygtinai ragina ES ir valstybes nares imtis neatidėliotinų kovos su klimato kaita veiksmų; dar kartą ragina Komisiją išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kad jie apimtų ir nusikaltimus aplinkai;

117.primena, kad skurdas yra žmogaus orumo pažeidimas, kuris kenkia visapusiškam Chartijoje ir SESV 9 straipsnyje pripažintų pagrindinių teisių realizavimui; pabrėžia, kad kova su skurdu turi būti vienas pagrindinių ES ir visų valstybių narių prioritetų; ragina integruoti skurdo panaikinimo tikslus į atitinkamas ES ekonomikos, socialines ir aplinkos politikos sritis taikant integravimo metodą, suderintą su Europos socialinių teisių ramsčiu ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais (1-uoju DVT); primygtinai ragina Komisiją kitame ES strateginiame cikle įtvirtinti skurdo panaikinimą kaip horizontalųjį tikslą ir nustatyti aiškius valdymo ir stebėsenos mechanizmus;

118.pakartoja, kad galimybė gauti pakankamas pajamas yra oraus gyvenimo prielaida; pažymi, kad, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl pakankamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis, ES direktyva dėl pakankamų minimalių pajamų galėtų padėti siekti tikslo iki 2030 metų bent perpus sumažinti skurdą visose valstybėse narėse;

119.ragina Komisiją parengti Europos kovos su skurdu strategiją, kuria būtų siekiama iki 2035 metų panaikinti skurdą, įskaitant išmatuojamus tarpinius tikslus; primygtinai ragina Komisiją sukurti ES kovos su skurdu darbo grupę, kurios tikslas būtų atlikti būsimos ES kovos su skurdu strategijos įgyvendinimo ir koordinavimo stebėseną ir stebėti daugialypį skurdą bei nelygybę valstybėse narėse; ragina užtikrinti struktūrizuotą skurstančių asmenų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;

120.pabrėžia, kad skurdas yra susijęs su lytimi, amžiumi, negalia, etnine kilme, migracijos statusu ir nepalankia kaimo ar regionine padėtimi; ragina imtis tikslinių kovos su skurdu priemonių; pabrėžia, kad siekiant kovoti su sąveikiniu skurdu reikia derinti priemones, įskaitant kovos su diskriminacija politiką, kokybišką užimtumą, įperkamas paslaugas ir priemones, kuriomis didinama įsidabinimo galimybė;

121.pripažįsta, kad reikšmingas skurstančių asmenų dalyvavimas yra būtinas demokratiniam teisėtumui ir kovos su skurdu politikos veiksmingumui užtikrinti; ragina ES ir nacionaliniu lygmeniu sukurti nuolatines dialogo struktūras su PVO ir socialiniais partneriais, siekiant didinti socialinę įtrauktį;

122.primena, kad vienas iš elementų, kuriais grindžiamas ES projektas, yra žmonių gerovė, ir laikosi nuomonės, kad, nepaisant geopolitinių, saugumo ir socialinių bei ekonominių iššūkių, ES negali ignoruoti socialinių ir pagrindinių teisių aspektų, kuriais ji grindžiama; prašo Komisijos visose esamose ir būsimose ES politikos srityse tinkamai atsižvelgti į asmenų, įskaitant pažeidžiamiausius asmenis, gerovę ir į savo politinio saugumo darbotvarkę įtraukti apsirūpinimo maistu ir sveikatos saugumą;

123.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.