1.pabrėžia, kad moterys verslininkės, įskaitant atokių ir atokiausių regionų verslininkes, yra pagrindinė inovacijų, sanglaudos ir konkurencingumo kaimo vietovėse, salose ir atokiausiuose regionuose varomoji jėga; ragina gerinti prieigą prie visų rūšių finansavimo, visų pirma prie inovacijų finansavimo, poreikiams pritaikytų paramos programų mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir galimybių žaliojoje ir skaitmeninėje ekonomikoje, užtikrinant, kad moterys verslininkės galėtų visapusiškai dalyvauti besiformuojančiose rinkose; ragina didinti galimybes gauti privačių investicijų ir skatinti laisvosios rinkos galimybes; pabrėžia, kad verslininkės turi gauti visokeriopą naudą iš ES konkurencingumo kelrodžio strateginio veiksmų plano, kuriuo siekiama atkurti Europos dinamiškumą ir paspartinti jos ekonomikos augimą sukuriant palankią aplinką naujiems novatoriškiems startuoliams, skatinant pramoninį pirmavimą sparčiai augančiuose sektoriuose, grindžiamuose proveržio technologijomis, ir skatinant technologijų sklaidą įsitvirtinusiose įmonėse ir MVĮ; tuo tikslu primygtinai ragina ES politikoje skirti daugiau dėmesio tam, kad, kai tinkama, būtų laikomasi kompleksinio ir integruoto požiūrio į atokiausių regionų realijas ir iššūkius visose Europos viešosiose politikos srityse; primygtinai reikalauja, kad kiekvienas asmuo Europoje turėtų teisę ir galimybę kurti visavertį gyvenimą savo gimtajame regione, t. y. teisę pasilikti;

2.pabrėžia, kad lyčių lygybė yra labai svarbi siekiant įgyvendinti ES ekonominio konkurencingumo ir klestėjimo darbotvarkę, nes visapusiškas ir lygiateisis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, verslumo rinkoje ir inovacijų sistemoje didina našumą ir skatina integracinį ir tvarų augimą, o tai apskritai stiprina ES konkurencingumą pasaulyje; pabrėžia, kad prieinamų ir įperkamų vaikų priežiūros paslaugų trūkumas tebėra viena iš pagrindinių kliūčių, dėl kurių moterys negali visapusiškai dalyvauti verslo ir darbo rinkose kaimo, atokiose ir salų vietovėse; ragina valstybes nares pagal „Europos socialinį fondą +“ (ESF+) ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) finansuojamose programose pirmenybę teikti investicijoms į ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti paramos moterų verslumui kaimo vietovėse mechanizmus, visų pirma palengvinant prieigą prie kreditų, inovacijų ir tinkamų finansinių priemonių, taip skatinant moterų ekonominį savarankiškumą ir žemės ūkio veiklos įvairinimą;

3.ragina parengti programas, kuriomis būtų užtikrinta moterų prieiga prie švietimo tokiose srityse kaip skaitmeninimas, finansai ir verslo administravimas, be kita ko, įgyvendinant į rinką orientuotas iniciatyvas ir privačiojo sektoriaus partnerystes; taip pat ragina skatinti verslumą ir inovacijas plėtojant struktūrizuotus mentorystės tinklus ir tarpusavio mokymosi platformas, visų pirma tokiose srityse kaip skaitmeninimas, finansai ir administravimas; taip pat pabrėžia informuotumo didinimo iniciatyvų svarbą siekiant skatinti moterų ūkininkių galimybes naudotis šiais tinklais ir platformomis ir jų teikiamą naudą, taip skatinant aktyvesnį žemės ūkyje dirbančių moterų dalyvavimą ir įgalėjimą; pabrėžia galimą į rezultatus orientuotos ES paramos vertę siekiant padėti kurti vietos iniciatyvas, be kita ko, tokias kaip verslo tinklai, kuriais stiprinamas moterų verslumas ir bendruomenės dalyvavimas kaimo vietovėse, kartu skatinant visiems kaimo gyventojams, įskaitant moteris, skirtą privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą; pažymi, kad verslo vykdymas gali padėti kurti darbo vietas ir pajamas, taigi ir pridėtinę vertę verslui ir apskritai visuomenei; atkreipia dėmesį į projektų, kuriais skatinama moterų verslininkių mentorystė ir tarpusavio mokymasis, sėkmę; ragina Komisiją remtis tokiomis sėkmingomis iniciatyvomis ir mokytis iš jų rengiant ir plečiant struktūrizuotas mentorystės ir tarpusavio mokymosi programas visoje ES, siekiant užtikrinti, kad verslininkės galėtų visapusiškai pasinaudoti dalijimosi žiniomis ir paramos struktūromis; pabrėžia, kad svarbu nuo pat ankstyvojo švietimo etapo imtis veiksmų siekiant aktyviai kovoti su lyčių stereotipais, vis dar ribojančiais moterų galimybes patekti į tam tikrus ekonomikos sektorius ir užimti vadovaujamas pareigas, kad būtų užtikrintos lygios galimybės ir sustiprintas moterų indėlis į kaimo ir salų vietovių bei kalnuotų ir atokiausių regionų ekonominį ir socialinį dinamiškumą;

4.pabrėžia, kad svarbu vienodai remti moterų verslumą teikiant specialią paramą ir išteklius tiek STEAM ir IRT, tiek socialinės ekonomikos, transporto paslaugų, amatų ir su priežiūra susijusių įmonių bei kitose srityse; pabrėžia, kad svarbu remti jaunas moteris kaimo vietovėse, kai jos patenka į tradiciškai vyrų dominuojamas profesines sritis, pripažįstant jų didėjančią sėkmę ir didėjantį daugelio įmonių atvirumą moterų talentui ir inovacijoms, kartu toliau skatinant įtraukią ir palankią darbo vietos kultūrą; ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti moterų verslininkių mentorystės ir mokymo programas, ypatingą dėmesį skiriant po motinystės ar vaiko priežiūros atostogų į darbo rinką grįžtančioms moterims ir mažų vaikų turintiems tėvams kaimo vietovėse, siekiant suteikti jiems galimybes suderinti dalyvavimą šiose programose ir priežiūros pareigas ir sumažinti neproporcingai didelę moterims tenkančią naštą;

5.skatina Komisiją ir valstybes nares parengti programas, kuriomis būtų remiamos moterų vadovaujamos įmonės, įskaitant verslumo ir vadybos mokymą, vietos verslo tinklus ir dalijimąsi sektorių žiniomis svarbiausiose pramonės šakose, ypatingą dėmesį skiriant kaimo ir salų vietovėms bei atokiausiems regionams; ragina rengti daugiau mokymų apie ES bendrosios rinkos taisykles, naudojimąsi e. prekybos interneto platformomis ir dalyvavimą tarptautinėse prekybos mugėse; pabrėžia, kad geresnės sąlygos verslininkėms patekti į eksporto rinkas padidins kaimo ekonomikos konkurencingumą, atsparumą ir pridėtinę vertę; pažymi, kad plečiant prieigą prie įperkamų interneto paslaugų, teikiant moterims pritaikytas mokymo programas, grindžiamas moterų stipriosiomis pusėmis, ir skatinant politiką, kuria propaguojamas vienodas dalyvavimas, kaimo vietovių moterys vis dažniau linkusios įveikti kliūtis ir imtis aktyvaus ir vadovaujančio vaidmens skaitmeninėje ekonomikoje;

6.ragina kurti moterų kooperatyvų ir asociacijų tinklus žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, skatinant tvarius, žiedinius ir vietos pridėtinės vertės turinčius verslo modelius, ypatingą dėmesį skiriant ekologiniam ūkininkavimui, smulkiajam perdirbimui ir tiesioginiam pardavimui;

7.palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą sukurti platformą „Moterys žemės ūkyje“, kuri būtų diskusijų ir keitimosi gerąja patirtimi forumas, siekiant stiprinti dalyvavimą ir skatinti lygias galimybes žemės ūkio maisto produktų sektoriuje; ragina Komisiją pateikti Parlamentui metinę platformos veiklos ir rezultatų ataskaitą; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad į šios platformos darbą būtų tinkamai atsižvelgiama rengiant ir plėtojant būsimas politikos iniciatyvas žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse;

8.primygtinai ragina valstybes nares propaguoti kaimo ir atokiausių regionų moterų verslininkių sėkmės istorijas ir atkreipti į jas dėmesį rengiant informuotumo didinimo kampanijas, be kita ko, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, kad būtų didinamas matomumas, pasitikėjimas ir bendruomenės dalyvavimas; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad svarbu ugdyti finansinį raštingumą, ypač skirtą moterims, nes esama lyčių nelygybės finansinių žinių srityje: Europos Komisijos atliktame finansinių žinių tyrime Europos Komisija „Finansinio raštingumo lygio stebėsena ES“, greitoji „Eurobarometro apklausa“ Nr. 525, 2023 m. ES vyrai vidutiniškai surinko 18 procentinių punktų daugiau nei moterys; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama įtraukti moteris į bendruomenes, kad jos naudotųsi vietos ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamais metodais, taip pat, be kitų iniciatyvų, skatinti tinklus, kuriais būtų remiamas moterų dalyvavimas; ragina rengti tikslines kampanijas, per kurias būtų vaizduojamos šiuolaikinės moterys žemės ūkyje, siekiant pritraukti jaunas moteris į verslo veiklą žemės ūkio sektoriuje;

9.ragina Komisiją, valstybes nares ir Europos lyčių lygybės institutą (EIGE), bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, toliau nagrinėti pagrindines kliūtis moterų užimtumui ir verslumui, be kita ko, atokiausiuose, salų ir atokiuose regionuose ir pasiūlyti stimuliuojančių veiksmų, kaip įveikti tas augimo ir klestėjimo kliūtis; ragina Komisiją ir valstybes nares remti moterų vadovaujamas įmones, teikiant teisines ir technines konsultacijas, keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, padedant moterims verslininkėms įveikti izoliaciją kaimo vietovėse ir stiprinti jų konkurencingumą, taip pat padidinant moterų verslininkių ir savarankiškai dirbančių moterų dalį ES kaimo vietovėse;

10.ragina valstybes nares remtis EIGI analizėmis ir išvadomis apie moterų verslumą ir savarankišką darbą visose valstybėse narėse, užtikrinant geros kokybės palyginamų duomenų rinkimą ir nuoseklius rodiklius, susijusius su galimybėmis gauti finansavimą, įmonių išlikimu, augimu, sektorių atstovavimu ir inovacijomis, skelbti ES ir nacionalinio lygmens lyginamąsias metines suvestines pažangai stebėti, nustatyti atsiliekančius regionus (įskaitant atokias ir salų vietoves, atokiausius regionus ir kaimo vietoves) ir skatinti skaidrumą, siekiant nustatyti ir plėsti EIGE dokumentuotą gerąją patirtį ir verslo sėkmės istorijas, pavyzdžiui, mentorystės tinklus, įtraukias investicijų programas, moterų verslo centrus ir tarpusavio tinklus, ir skleisti juos kaimo vietovėse, siūlyti tikslines finansines priemones, garantijų sistemas ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas, remiantis EIGE nustatytomis kliūtimis (pvz., atsižvelgiant į tinklų trūkumus, šališkumą priimant finansavimo sprendimus, sektinų pavyzdžių trūkumą), siekiant panaikinti įgyvendinimo atotrūkį, ir teikti techninę paramą nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms ir stiprinti jų pajėgumą, kad jos galėtų integruoti lyčių aspektą į verslumo programas, užtikrinant suderinamumą su EIGE metodika, geriausia praktika ir lyčių lygybės indekso sistema; ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis, siekiant užtikrinti, kad būtų parengta išsami kaimo moterų socialinės ir ekonominės padėties apžvalga, ir atsižvelgti į lyčių aspektą rengiant, įgyvendinant ir vertinant politiką bei programas kaimo plėtros srityje; akcentuoja tokių parengtų pasiūlymų poveikio vertinimo svarbą padedant užtikrinti lyčių aspekto integravimą kaimo vietovėse; primygtinai ragina į ES programų vertinimus įtraukti pagal lytį suskirstytus duomenis, siekiant užtikrinti, kad viešosiomis investicijomis būtų veiksmingai remiamas moterų verslumas ir padedama panaikinti lyčių nelygybę prieigos prie finansavimo ir ekonominių galimybių srityje;

11.remia Komisijos strategiją dėl taupymo ir investicijų sąjungos ir įtraukių finansinių priemonių kūrimo ir plėtros, įskaitant paženklintą ES investicijų taupymo sąskaitą, siekiant padidinti ir palengvinti ES įmonių, kurioms vadovauja moterys, galimybes gauti finansavimą, ir pažymi, kad į strategiją turėtų būti įtrauktas lyčių aspekto integravimo principas; šiuo tikslu palankiai vertina tai, kad pradėtas naudoti „Finance Europe“ – ES ilgalaikių investicijų ir taupymo produktų, kuriais 70 proc. jų turto investuojama į Europos įmones, ženklas;

12.ragina Komisiją įsteigti moterų steigėjų fondą, kad moterų vadovaujamoms įmonėms būtų teikiama tikslinė finansinė parama ir investavimo galimybės; pabrėžia, kad toks fondas padidintų Europos investicijų fondo (EIF) pajėgumą remti privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, sykiu padedant panaikinti lyčių finansavimo atotrūkį ir užtikrinti konkurencingumą visoje ES; ragina, laikantis Direktyvos dėl moterų valdybose 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2381 dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių (OL L 315, 2022 12 7, p. 44, ELI http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2381/oj)., imtis priemonių, kuriomis būtų kovojama su šališkumu lyčių atžvilgiu, kiek tai susiję su galimybėmis gauti finansavimą, be kita ko, sukurti Europos investuotojų, suprantančių poreikio užtikrinti lyčių pusiausvyrą svarbą, tinklą ir specialias priemones (pvz., mikrofinansavimą, garantijas ir nuosavą kapitalą), pritaikytas moterų vadovaujamoms kaimo MVĮ;

13.pabrėžia, kad kaimo moterys verslininkės gali vietos idėjas paversti tarpvalstybinėmis sėkmės istorijomis ES; palankiai vertina šiuolaikinių skaitmeninių priemonių pažangą ir judėjimo bei prekybos laisvę ES, nes tai padeda moterų vadovaujamoms kaimo įmonėms prisijungti prie naujų rinkų, bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir dalytis savo autentiškais, vietoje pagamintais produktais ir paslaugomis su klientais visoje Europoje; pažymi, kad kai kurios vietos įmonės turi potencialo pasiekti žemyno aprėpties mastą, tačiau kai kurios valstybės narės neturi geografinių galimybių dalyvauti šioje tarpvalstybinėje ekonominėje veikloje;

14.pripažįsta didėjantį pagreitį ir tvirtą įsipareigojimą investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą, įgūdžių ugdymą ir įtraukias skaitmeninės politikos sistemas, taip kuriant puikias galimybes įgalinti kaimo vietovių moteris ir užtikrinti, kad jos visapusiškai naudotųsi skaitmenine pertvarka; pabrėžia tikslinių investicijų svarbą ir ragina tikslingai investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, įgūdžių ugdymą ir įtraukias skaitmeninės politikos sistemas, kuriomis būtų užtikrinama, kad kaimo vietovių ir ypač salų bei atokiausių regionų moterys galėtų visapusiškai dalyvauti vykdant skaitmeninę pertvarką; ragina Komisiją sumažinti administracinę naštą; pabrėžia, kad lyčių lygybė yra labai svarbi siekiant sėkmingos skaitmeninės pertvarkos, nes visapusiškas moterų dalyvavimas skaitmeniniame sektoriuje didina inovacijas ir ekonominį atsparumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad lyčių lygybė būtų įtraukta į visos skaitmeninės politikos ir įgūdžių programų tikslus, siekiant užtikrinti, kad moterys vienodai naudotųsi galimybėmis kintančioje skaitmeninėje ekonomikoje;

15.ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės švietimo sistemos, įskaitant profesinį mokymą ir tretinį išsilavinimą bei kaimo ir atokioms vietovėms skirtas sistemas, suteiktų patikimą prieigą prie skaitmeninių įgūdžių ir STEM mokymo taip, kad ir mergaitės, ir berniukai galėtų išnaudoti visą savo potencialą; pabrėžia, kad reikia skatinti rinktis verslininko karjerą – be stereotipų – ir įtraukti lyčių lygybę ir finansinį švietimą į mokyklų mokymo programas; pabrėžia mentorystės programų, sektinų moterų pavyzdžių ir mokyklų, universitetų, įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų partnerysčių svarbą siekiant įkvėpti mergaites siekti karjeros STEM srityje; ragina į Skaitmeninio švietimo veiksmų planą įtraukti lyčių lygybės tikslus ir skirti tikslinį ES ir nacionalinį finansavimą siekiant remti moteris ir mergaites besiformuojančiuose skaitmeniniuose sektoriuose, pvz., DI, duomenų mokslo ir švarių technologijų;

16.ragina imtis tikslinių priemonių siekiant pagerinti moterų galimybes naudotis kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybėmis, taip pat gauti informacijos apie verslumo mokymą, ES finansuojamas programas ir verslo finansavimo schemas kaimo ir salų vietovėse ir atokiausiuose regionuose;

17.ragina į programas, kuriomis skatinamos inovacijos kaimo vietovėse, aiškiai įtraukti priemones, kurių tikslas – pasiekti moteris kaip tikslinę grupę, pavyzdžiui, teikiant lengvai prieinamas informacines paslaugas, rengiant moterims skirtus praktinius seminarus inovacijų klausimais ir aktyviai įtraukiant ūkių vadoves moteris;

18.ragina valstybes nares pripažinti ir remti tradicinius kaimo moterų įgūdžius, pvz., drabužių gamybos ir krepšelių pynimo, kaip nepaprastai svarbią kultūros vertybę, išsaugančią paveldą ir kuriančią ekonomines galimybes, visų pirma turint mintyje tai, kad moterys atlieka esminį vaidmenį kaimo turizmo, amatų pramonės, amatininkų maisto gamybos, tiesioginės rinkodaros ir regioninių vertės grandinių srityse; ragina investuoti į profesinio mokymo programas, pritaikytas kaimo vietovių moterims ir mergaitėms, kad jos galėtų gauti tvarias pajamas ir išsaugoti šeimos pragyvenimo šaltinius; be to, pabrėžia, kaip moterys gali padėti mažinti skaitmeninę atskirtį ir išnaudoti didžiulį savo, kaip novatorių, verslininkių ir bendruomenių lyderių, potencialą, taip sudarant sąlygas įtraukesnei, gyvybingesnei ir atsparesnei visuomenei;

19.pabrėžia, kad rizikos kapitalas, kuriuo remiamas moterų vadovaujamas kaimo verslas siekiant užtikrinti visapusišką moterų įtrauktį ir įgalėjimą ir atspindėti visą jų įvairovę, yra aiškus pasitikėjimo ženklas, kuriuo didinamas verslininkės pasitikėjimas ir didinamas jos matomumas verslo ekosistemoje; taip pat atkreipia dėmesį į neformalių investuotojų, kurie gali įsitraukti dar anksčiau, siūlydami pradinį finansavimą, kad padėtų verslininkėms pradėti veiklą, potencialą; atkreipia dėmesį į neformalių investuotojų norą pasinaudoti naujomis ar neįrodytomis idėjomis, ypač kai jie mato steigėjo vizijos ir atsidavimo potencialą; pabrėžia, kad tokia parama yra labai svarbi kaimo vietovėse, kuriose įmonės gali neatitikti tradicinių finansavimo kriterijų; primena, kad didelio masto rizikos kapitalas yra orientuotas į miestus ir kad rizikos kapitalo fondai dažnai įsikūrę miestuose, o neformalūs investuotojai dažnai aktyviau dalyvauja vietos lygmeniu, asmeniškai suinteresuoti remti kaimo bendruomenes ir įgalinti moteris kaip vietos ekonomikos atsinaujinimo jėgą;

20.ragina imtis tikslinių priemonių siekiant pagerinti moterų, ypač siekiančių tapti ūkininkėmis ir įmonių savininkėmis, galimybes naudotis žeme, finansavimu, švietimu ir mokymu, įskaitant lanksčias galimybes; pabrėžia, kad reikia šalinti struktūrines ir institucines kliūtis, įskaitant ūkio įmonių sunkumus įgyti teisinį statusą, mokesčių ir socialinės gerovės taisykles, kurios yra nepalankios moterims, kai drauge ūkininkauja sutuoktiniai, ir administracines ūkių nuosavybės kliūtis, dėl kurių moterys atsiduria nepalankioje padėtyje; pabrėžia, kad moterys, norinčios imtis verslo veiklos, turėtų būti skatinamos žengti šį žingsnį, nes užsiėmimas verslu gali kurti darbo vietas ir pajamas, taigi ir pridėtinę vertę visuomenei; ragina pagal BŽŪP finansuojamus žemės ūkio kooperatyvus ir gamintojų organizacijas savo valdymo organuose nuosekliai nustatyti lyčių atstovavimo lyginamuosius dydžius, užtikrinant lygias moterų galimybes naudotis sprendimų priėmimo struktūromis; pabrėžia, kad toks dalyvavimas padidins kaimo įmonių konkurencingumą išnaudojant moterų inovacinį potencialą ir vadovavimo įgūdžius;

21.pabrėžia, kad moterys, atsidūrusios nesaugioje padėtyje, pvz., darbuotojos migrantės, ypač ūkio darbininkės migrantės, moterys su negalia, ilgą nedarbo istoriją turinčios moterys ir vyresnio amžiaus moterys, turėtų būti konkrečiai nukreiptos į programas, kuriomis remiamos moterų galimybės užsiimti verslu ir savarankiškai dirbti kaimo vietovėse;

22.ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų verslumą, įskaitant specialius verslo perėmimo ir mentorystės tinklus, ir parengti finansavimo programas arba paramos priemones, įskaitant vieno langelio principu grindžiamas gaires, taip, kad jomis galėtų naudotis mažesnės įmonės ir suinteresuotieji subjektai ir kad administracinė našta būtų proporcinga verslo dydžiui, atsižvelgiant į tai, kad moterų įmonės ir ūkiai vidutiniškai yra mažesni nei vyrų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pavieniai asmenys ar smulkesnės organizacijos irgi galėtų susipažinti su finansavimo galimybėmis ir teikti paraiškas dėl jų ir kad tai darant jiems būtų teikiama pagalba; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių, kuriomis būtų remiamos jaunos ūkininkės ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus verslininkės, įskaitant finansines paskatas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis žeme ir paveldėti ūkius; atkreipia dėmesį į tai, kad kartų kaita yra labai svarbi siekiant išlaikyti ir plėtoti žemės ūkio veiklą, nes taip užtikrinamas apsirūpinimo maistu saugumas ir gyvybingos kaimo bendruomenės; ragina Komisiją visų pirma pasiūlyti konkrečias priemones, skirtas jaunoms ūkininkėms pagal BŽŪP;

23.ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas naudotis ES struktūriniais ir investicijų fondais, siekiant imtis tikslinių su moterimis verslininkėms ir savarankiškai dirbančiomis moterimis susijusių veiksmų bei jas skatinti; pabrėžia, kad būtina rengti informuotumo didinimo ir pažintines kampanijas, susijusias su esamomis ir būsimomis ES finansavimo, skirto moterims verslininkėms, kaimo vietovėse galimybėmis;

24.ragina sukurti paspartintą labai mažų ir mažųjų įmonių, kurioms kaimo vietovėse vadovauja moterys, galimybių gauti finansavimą ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose sistemą; pabrėžia, kad šis mechanizmas turėtų apimti administracinės naštos mažinimą ir procedūrų supaprastinimą, taip pat veiklos pradžios avanso įvedimą, kad būtų galima pradėti verslo veiklą; pabrėžia svarbų mikrokreditų vaidmenį gerinant moterų finansinę įtrauktį, kuo geriau išnaudojant rinkos ir socialines galimybes įtraukčiai į finansų rinką; palankiai vertina viešuosius ir privačiuosius fondus, kurių lėšomis įgyvendinama lyčių lygybės, įvairovės ir įtraukties politika; džiaugiasi pavyzdžiais, kai privatūs fondai įsipareigojo vertinti ir stebėti atstovavimą pagal lytį ir kasmet bei viešai teikti savo išvadų ataskaitas;

25.ragina Komisiją pagal atitinkamas programas skirti tinkamą finansavimą moterų vadovaujamoms įmonėms kaimo ir atokiose vietovėse remti, visų pirma novatoriškuose sektoriuose ir turizmo sektoriuje, kai įmanoma, taikant tinkamas priemones pagal atitinkamas programas; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti nepakankamo asmenų su negalia, ypač moterų, atstovavimo darbo rinkoje, kuris yra neproporcingai didelis, klausimą nustatant konkrečias priemones, įskaitant tinkamas paskatas ir paramos priemones darbdaviams ir įmonėms, įdarbinančioms asmenis su negalia, atsižvelgiant į labai mažų ir mažųjų įmonių pajėgumus; pabrėžia, kad reikia skatinti moterų su negalia užimtumą, be kita ko, mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir per savarankišką darbą, taikant tikslines paskatas ir darbo vietos tikslus asmenims su negalia, taip pat mokymo būdus, pritaikytus asmenų su negalia poreikiams;

26.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad moterų verslumas kaimo ir salų vietovėse bei atokiausiuose regionuose būtų tinkamai remiamas pagal daugiametę finansinę programą (DFP) po 2027 m., įskaitant finansavimą pagal atitinkamas programas, pvz., BŽŪP, įskaitant POSEI, programą „Europos horizontas“, programą LEADER ir Skaitmeninės Europos programą; pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas moterų vadovaujamoms kaimo įmonėms, kooperatyvams ir bendruomeniniams projektams gauti ES finansavimą; be to, ragina integruoti lyčių aspektą į visas politikos sritis ir biudžetus, nes taip ES politika iš tikrųjų galėtų tarnauti visoms moterims, ypač verslininkėms; pakartoja, kad būtina parengti išsamią ES moterų verslumo kaimo ir salų vietovėse ir atokiausiuose regionuose strategiją, ir ragina šiai strategijai aiškiai skirti specialius finansinius išteklius ir finansavimo mechanizmus; be to, ragina Komisiją rezervuoti tokį patį arba didesnį programai LEADER skirtą biudžetą; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti programą LEADER mažinant vietos valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą ir supaprastinant prieigą, skatinant vietos atsakomybę už bendruomenės inicijuojamus plėtros projektus ir raginant moteris dalyvauti vietos veiksmų grupių veikloje;

27.apgailestauja dėl nepakankamų galimybių moterims verslininkėms kaimo vietovėse naudotis vaikų priežiūros ir ligonių priežiūros paslaugomis; ragina investuoti į priežiūros infrastruktūrą ir skatinti šeimai palankią politiką, kuri atspindėtų visą šeimų įvairovę, kad būtų remiama moterų verslininkių profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra; ragina valstybes nares ir regionus parengti specialią atokiausiems regionams skirtą politiką pagal SESV 349 straipsnį, atsižvelgiant į izoliaciją, visuomenės senėjimą ir paslaugų trūkumą, taip pat užtikrinant priemones, kurios būtų pritaikytos prie moterų realybės šiose teritorijose;

28.atkreipia dėmesį į supaprastinimo svarbą konkurencingumui; ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti administracinius ir ataskaitų teikimo reikalavimus, įskaitant vieno langelio principu grindžiamo orientavimo naudojimą, kad mažos moterų vadovaujamos įmonės, kooperatyvai ir bendruomenės iniciatyvos galėtų gauti finansavimą be neproporcingos naštos, ir užtikrinti tikslinę prieigą prie finansinės paramos pagal ES finansavimo programas, kuriomis skatinamas moterų verslumas, įskaitant specialius verslo perėmimo ir mentorystės tinklus;

29.ragina valstybes nares užtikrinti, kad švietimas būtų visapusiškas ir tinkamas pagal amžių ir kad būtų įtraukti skaitmeniniai įgūdžiai ir dalykai, be kita ko, naudingi kaimo ir atokiausioms vietovėms, ir suteikti tvirtas galimybes įgyti skaitmeninių įgūdžių ir išsilavinimą STEAM srityje lyčiai atžvalgiu būdu, kuriuo būtų kovojama su stereotipais ir mergaitės galėtų išnaudoti visą savo potencialą; ragina Komisiją užtikrinti visapusišką ir tinkamą pagal amžių berniukų ir mergaičių švietimą seksualumo ir santykių klausimais, kurį vykdant būtų kovojama su lyčių stereotipais ir mokoma apie sutikimą ir teises, užtikrinant įtraukų švietimą, grindžiamą tarpusavio pagarba ir nediskriminavimu, sykiu visapusiškai skatinant jaunų moterų įgalėjimą vienodomis sąlygomis dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje, nes ekonominis įgalėjimas yra labai svarbus skatinant konkurencingesnę ir atsparesnę ekonomiką;

30.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti sistemingą patikimų, naujausių ir pagal lytį, amžių, teritoriją ir sektorių suskirstytų statistinių duomenų rinkimą, analizę ir sklaidą, kaip pagrindą formuojant įrodymais pagrįstą viešąją politiką, glaudžiai bendradarbiaujant su Eurostatu, nacionalinėmis statistikos institucijomis ir regioniniais stebėjimo centrais; pripažįsta tokių parengtų pasiūlymų poveikio vertinimo svarbą padedant pasiekti lyčių aspekto integravimo tikslus kaimo vietovėse;

31.atkreipia dėmesį į DI, interneto platformų ir nuotolinio darbo priemonių transformacinį potencialą sudarant palankesnes sąlygas moterų kaimo vietovėse dalyvavimui ekonomikoje;

32.primygtinai ragina valstybes nares teikti lyčiai atžvalgius mokymus, skubios pagalbos paslaugas ir infrastruktūrą, kad būtų sušvelnintas krizių poveikis kaimo, atokioms ir atokiausioms bendruomenėms;

33.ragina Komisiją užtikrinti, kad į jos atsaką į krizes kaip standartinis visų jos reagavimo į ekstremaliąsias situacijas elementas būtų įtrauktas menstruacijų higienos priemonių rinkinių tiekimas;

34.primena, jog Europos Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 10/2021 dėl lyčių aspekto integravimo į ES biudžetą nustatė, kad Komisija tinkamai neįgyvendino lyčių aspekto integravimo ir nepakankamai naudojosi pagal lytį suskirstytais duomenimis ir rodikliais; ypač akcentuoja, jog Europos Audito Rūmai apgailestavo, kad BŽŪP tiesioginių išmokų sistema „nesuteikia galimybės imtis moterų padėtį pagerinsiančių veiksmų“, ir pažymėjo, jog „aiškiai matyti, kad reikia atlikti ūkininkams tiesioginėmis išmokomis teikiamos pajamų paramos, įskaitant pajamų paskirstymą ir jų sąsają su žemės nuosavybe, tinkama žeme ir išmokų gavėjais, lyčių aspekto analizę“; pažymi, kad dėl to, jog moterų ūkiai yra vidutiniškai mažesni nei vyrų, tiesioginių išmokų už plotą sistema neišvengiamai yra nepalanki moterims ūkininkėms; yra labai susirūpinęs dėl to, kad nebuvo padaryta jokių su tuo susijusių patobulinimų nei dabartinėje BŽŪP, nei 2025 m. liepos 16 d. paskelbtame projekte

35.ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti informuotumo didinimo kampanijas ir gebėjimų stiprinimo programas, susijusias su moterų socialinėmis ir darbo teisėmis, visų pirma kaimo ir atokiose vietovėse, įskaitant teises į socialinę apsaugą, motinystę, sveikatą ir saugą darbo vietoje, siekiant stiprinti visapusišką ir informacija pagrįstą jų dalyvavimą ekonominiame ir socialiniame gyvenime;

36.palankiai vertina bendruomenes, kurios išlaiko vietos paveldą ir tradicijas ir skatina bei priima iniciatyvas, kuriomis stiprinamas moterų vadovaujamas vietos ūkininkavimas, taip pat tradicinių amatų, kuriuos dažnai kuria ir palaiko vietos moterų asociacijos, įskaitant kaimo moterų organizacijas, kultūros grupes, paminklus ir muziejus, išsaugojimas ir propagavimas; pripažįsta, kad ši veikla iš esmės prisideda prie ekonomikos įvairinimo, kultūros ir nematerialiojo paveldo išsaugojimo ir tvaraus turizmo stiprinimo ir skatina kultūrinį pripažinimą vietos bendruomenėje, o tai dažnai yra nematomas ir nepakankamai vertinamas kaimo ekonomikos aspektas; taip pat pabrėžia, kad aktyvus moterų dalyvavimas šioje veikloje stiprina socialinę sanglaudą, teritorinę tapatybę ir kaimo vietovių patrauklumą;

37.pabrėžia organizuotų moterų ūkininkių ir kaimo moterų asociacijų, kaip verslumo, socialinės ir kultūrinės plėtros kaimo vietovėse pagrindo, vaidmenį; ragina struktūriškai stiprinti šias organizacijas ir įtraukti jas į lyčių lygybės priemonių įgyvendinimą, visų pirma rengiant mokymus ir mentorystės programas, teikiant sveikatos priežiūros ir startuolių konsultacijas;

38.atkreipia dėmesį į didžiulį tradicinių amatų ir vietos žiedinės ekonomikos potencialą, ypač nesaugioje padėtyje esančioms moterims, įskaitant vyresnio amžiaus moteris, moteris su negalia, moteris migrantes ir skurde gyvenančias moteris; ragina Komisiją ir valstybes nares remti kartų ir daugiakultūrį verslumą ir amatų vertės grandines vykdant mokymo, finansavimo ir matomumo veiksmus;

39.pabrėžia, kad daugelis moterų vadovaujamų įmonių kaimo vietovėse yra smulkios ir dažnai grindžiamos įvairia veikla ir žemės ūkio daugiafunkciškumu, pvz., derinant žemės ūkį su turizmu, amatais ar socialinėmis paslaugomis; ragina parengti paramos programas, kuriose būtų aiškiai atsižvelgiama į šiuos derinius;

40.pabrėžia, kad moterys, dalyvaudamos tradicinių drabužių gamybos, siuvinėjimo ir audimo veikloje, ir jų žinios apie vietos medžiagas ir modelius, perduodamos iš kartos į kartą, padeda išsaugoti kultūros paveldą, kartu papildydamos jį savo kūrybingumu ir inovacijomis; pripažįsta, kad moterys padeda ne tik išsaugoti metodus, bet ir įkvepia naujas kartas vertinti autentiškumą, kokybę ir tapatybę moterų madoje, atsižvelgiant į visą moterų įvairovę;

41.ragina skatinti mokymosi visą gyvenimą programas, skirtas moterims kaimo vietovėse, ir užtikrinti nuolatines galimybes atnaujinti žinias ir įgyti naujų įgūdžių; pabrėžia, kad svarbu oficialiai pripažinti ankstesnį mokymąsi siekiant įvertinti patirtį, įgytą neformaliojo švietimo srityje, ir palengvinti integraciją ar reintegraciją į darbo rinką; taip pat rekomenduoja įgyvendinti konkrečias vyresnio amžiaus moterų skaitmeninės įtraukties kaimo ir atokiose vietovėse bei atokiausiuose regionuose iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti kartų ir teritorinę skaitmeninę atskirtį, kartu stiprinant jų savarankiškumą, socialinį dalyvavimą ir visapusišką įtrauktį į skaitmeninę pertvarką;

42.pažymi, kad vietos žmonių pastangos ne tik leidžia išsaugoti tradicinius ūkininkavimo metodus ir amatus, bet ir yra dinamiška kultūros paveldo išraiška, dažnai parodant pagarbą moterų ir mergaičių pasiekimams ir nuopelnams bendruomenei ir visai žmonijai;

43.pabrėžia, kad svarbu propaguoti mokymosi visą gyvenimą galimybes kaimo vietovėse, siekiant skatinti teigiamą vyresnio amžiaus moterų psichikos sveikatos lygį kaimo vietovėse;

44.ragina pateikti daugiau matomų moterų amatininkių ir ūkininkių talentus ir atsidavimą vaizduojančių pavyzdžių, nes šios bendruomenės kuria unikalius dalykus, kurie pritraukia turistus, taip kurdamos tvarias ekonomines galimybes ir akivaizdžius kaimo ir kultūros paveldo pavyzdžius;

45.ragina labiau remti šimtmečius gyvuojančių amatų tradicijų, pvz., audimo, siuvinėjimo, keramikos, amatininkų maisto gamybos ir maisto perdirbimo ūkyje, išsaugojimą, taip pat vietos vertės grandines ir kaimo turizmą, puoselėjamus daugelio kaimo moterų vadovaujamų asociacijų; pripažįsta svarbų kaimo moterų organizacijų vaidmenį išsaugant kultūros paveldą ir skatinant socialinę sanglaudą, atkreipdamas dėmesį į Airijos pavyzdžių, pvz., Airijos kaimo moterų asociacijos ir vietos moterų dirbtuvėlių, sėkmę skatinant įgūdžius, bendruomenės dalyvavimą ir ekonomines galimybes kaimo vietovių moterims; ragina Komisiją visoje ES remti ir pripažinti tokias iniciatyvas kaip kaimo ekonomikos stiprinimo, tradicinių amatų išsaugojimo ir kaimo moterų įgalinimo priemonę;

46.pritaria tam, kad pagal BŽŪP strateginius planus būtų sukurta moterims kaimo vietovėse skirta paprogramė, finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, kuria būtų skatinamas moterų užimtumas ir verslumas, pasinaudojant galimybėmis, susijusiomis su kaimo turizmu, „skaitmeninių kaimų“ kūrimu ir tvaraus žemės ūkio skatinimu, gerinant moterų ūkininkių galimybes naudotis žeme, kreditais, finansinėmis priemonėmis, įgūdžių ugdymu ir profesiniais rezultatais, pasitelkiant mokymo programas ir konsultavimo paslaugas, taip pat stiprinant moterų dalyvavimą vietos veiklos grupėse ir teritorinėse partnerystėse, sukurtose pagal programą LEADER;

47.ragina integruoti kaimo moterų tekstilės ir amatų pramonę į valstybių narių ir regionų ekonominės plėtros planus, pabrėžiant privačiojo sektoriaus partnerysčių vaidmenį plečiant patekimo į rinką galimybes;

48.ragina Komisiją didinti informuotumą salų ir atokiose vietovėse bei atokiausiuose regionuose apie ES lygmeniu turimas finansines ir kitas priemones, kuriomis skatinamas verslumas, raginant moteris šiose vietovėse dalyvauti verslumo projektuose ir skatinant savarankiško darbo galimybes;

49.ragina skatinti savanorišką periferinių salų regionų smulkiųjų gamintojų ženklinimą, siekiant atkreipti dėmesį į produktus, kuriuos daugiausia gamina, perdirba ar parduoda moterys; siūlo plėtoti šiuos ženklus, visų pirma atsižvelgiant į bendruomenės perdirbimo iniciatyvas, siekiant stiprinti moterų verslą vietos vertės kūrimo ir rinkodaros srityse; rekomenduoja tuos ženklus susieti su esamais regioniniais prekių ženklais ir iniciatyvomis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinimui ir priėmimui;

50.palankiai vertina moterų žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose atsparumą ir su tuo susijusį jų indėlį į maisto mūsų visuomenei tiekimą, vietos ekonomikos augimą ir stiprių bendruomenių kūrimą visoje ES, visų pirma kaimo ir salų vietovėse bei atokiausiuose regionuose;

51.pabrėžia, kad reikia nuosekliai skatinti moterų indėlio žemės ūkyje, įskaitant šeimos valdomus ūkius, matomumą, pripažinimą ir vertinimą; ragina valstybes nares pašalinti praktines kliūtis moterų žemės nuosavybei ir paveldėjimui, kad būtų užtikrintos lyčių požiūriu vienodos galimybės naudotis žeme, kreditais, BŽŪP ir sanglaudos politikos fondais, konsultavimo paslaugomis, parama inovacijoms ir paveldėjimo teisėmis; pabrėžia, kad BŽŪP turi būti labiau suderinta su lyčių aspekto integravimo ir lyčių lygybės principais; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad BŽŪP paramos priemonėmis būtų teikiama tikslinė, lyčiai atžvalgi parama moterims ūkininkėms, įskaitant ūkių konsultavimo paslaugas ir rekomendacijas dėl darbuotojų sveikatos ir saugos, motinystės ir slaugos atostogų, psichikos sveikatos ir galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina atstovaujančiąsias organizacijas skatinti ir akcentuoti moterų atstovių ir įgaliotinių dalyvavimą, kuris tiksliai atspindėtų moterų dalyvavimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse; ragina atsižvelgti į moterų darbą ūkyje, ypač atliekamą siekiant padėti sutuoktiniams ir partneriams, kad būtų užtikrintas didesnis jų darbo ir teisių pripažinimas; pabrėžia, kad daug moterų dirba daugelį metų, tačiau ši vertinga patirtis nelemia vadovaujamų pareigų ar svarbių sprendimų priėmimo funkcijų;

52.pabrėžia, kad vadovaujamas pareigas ūkiuose ir toliau daugiausia eina vyrai, o tai rodo, kad vadovaujamas pareigas einančių moterų žemės ūkio sektoriuje yra labai mažai; mano, jog ši padėtis aiškiai rodo, kad skubiai reikia viešosios politikos ir konkrečių priemonių, kuriomis būtų skatinamos moterų galimybės užimti vadovaujamas ir su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, užtikrinti lygias galimybes, pripažinti moterų įgūdžius ir skatinti kartų kaitą; pabrėžia, kad moterys kaimo vietovėse, įskaitant moteris su negalia, atlieka svarbų vaidmenį palaikant vietos bendruomenes per ekonominę ir socialinę veiklą, tačiau joms vis dar nepakankamai atstovaujama sprendimų priėmimo struktūrose; rekomenduoja, kad į žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programas būtų įtraukti aiškūs tikslai, kuriais siekiama užtikrinti subalansuotą vyrų ir moterų dalyvavimą vadovaujamose pareigose ūkiuose ir pirminio sektoriaus organizacijose;

53.atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis ūkiuose dirbančių sutuoktinių nėra tinkamai apsaugotos skyrybų, gyvenimo skyrium arba sutuoktinio mirties atveju; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su žemės ūkio interesų grupėmis siekiant sukurti modelius, pagal kuriuos būtų labiau atsižvelgiama į socialinę apsaugą, bendrą verslo veiklą ir paveldėjimo teises;

54.ragina valstybes nares rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie žemės nuosavybę, žemės ūkio lyderystę ir neoficialų moterų indėlį, kad būtų užtikrintas moterų įgalėjimas ir dirbama siekiant priimti informacija grindžiamus politinius sprendimus, kurie atspindėtų moterų stiprybę ir talentą; palankiai vertina Komisijos planą įsteigti ES žemės ūkio paskirties žemės stebėjimo centrą; palankiai vertina Komisijos nario Ch. Hanseno žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizijoje pateiktą pasiūlymą sukurti Europos žemės rinkos stebėjimo centrą ir pabrėžia, kad šis centras turi rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis; ragina Komisiją įvertinti politikos spragas, trukdančias moterims įsigyti ar paveldėti žemę, ir pateikti politines rekomendacijas, kaip kovoti su šia problema; ragina Komisiją visų pirma pasiūlyti konkrečias priemones, skirtas jaunoms ūkininkėms pagal BŽŪP;

55.ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių, kuriomis būtų remiamos jaunos ūkininkės ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus verslininkės, įskaitant finansines paskatas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama pašalinti struktūrines ir kultūrines kliūtis, trukdančias naudotis žeme ir paveldėti ūkius; atkreipia dėmesį į tai, kad kartų kaita yra labai svarbi siekiant išlaikyti ir plėtoti žemės ūkio veiklą, nes taip užtikrinamas apsirūpinimo maistu saugumas ir gyvybingos kaimo bendruomenės; ragina padidinti BŽŪP biudžeto dalį, skirtą priemonėms, kuriomis konkrečiai remiamos moterys ūkininkės, siekiant skatinti lyčių lygybę kaimo vietovėse ir didinti moterų socialinę ir ekonominę įtrauktį į žemės ūkį; visų pirma ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, skirtas jaunoms ūkininkėms pagal BŽŪP, nes šiuo metu pagal Europos žemės ūkio garantijų fondo jaunųjų ūkininkų sistemą neįmanoma teikti pirmenybės moterims;

56.ypač pasisako už tai, kad į būsimą BŽŪP biudžetą būtų įtrauktos jaunoms ūkininkėms, visų pirma atokiausiuose regionuose, skirtos konkrečios priemonės, kurios sudarytų palankesnes sąlygas gauti kreditus, naudotis žeme ir inovacijomis, siekiant užtikrinti kartų kaitą vietovėse, kurias žemės ūkio veiklos nutraukimas gali ypač pažeisti;

57.ragina valstybes nares, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijas konkrečiai informuoti, mokyti ir remti moteris kaimo vietovėse, kad jos dalyvautų savo vietovių sprendimų priėmimo ir svarstymų organuose, pvz., savivaldybių, mokyklų, kooperatyvų ar profesinių sąjungų valdybose;

58.primygtinai ragina taikyti lyčiai atžvalgius atrankos kriterijus ir specialias priemones pagal abu BŽŪP ramsčius, siekiant remti moteris ūkininkes ir moterų vadovaujamas kaimo įmones, teikiant tikslines informavimo ir konsultavimo paslaugas;

59.ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas užtikrinti didesnę socialinę ir ekonominę įtrauktį kaimo vietovėse, užtikrinant lygias galimybes ir aktyvų moterų ir pažeidžiamiausių grupių dalyvavimą; pabrėžia, jog svarbu, kad ES lėšos būtų naudojamos atsparių, tvarių ir gerai sujungtų teritorijų, galinčių užtikrinti visuotinę prieigą prie saugių, prieinamų ir aukštos kokybės viešųjų ir privačiųjų prekių ir paslaugų, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, judumą, skaitmeninę infrastruktūrą ir socialines paslaugas, kūrimui siekiant stiprinti vietos ekonomikos plėtrą ir regioninę sanglaudą, kaimo vietovių patrauklumą ir jų indėlį į visos visuomenės gerovę, ir ragina valstybes nares tai užtikrinti;

60.pabrėžia, kad geras junglumas kaimo vietovėse yra labai svarbus ne tik ekonominei plėtrai, bet ir saugai ir sveikatai, taip pat pažymi, kad patikimi ryšių tinklai gali atlikti tam tikrą vaidmenį smurto dėl lyties atvejais, užtikrinti galimybę laiku gauti medicininę priežiūrą ekstremaliosiose situacijose ir padidinti bendrą saugą ir gerovę; ragina valstybes nares, dedant pastangas kurti įtraukias ir saugias kaimo bendruomenes, pirmenybę teikti investicijoms į skaitmeninį ir transporto junglumą;

61.dar kartą patvirtina, kad reikia didinti profesijų, susijusių su žemės ūkiu, gyvulininkyste, žuvininkyste, jūrų sektoriumi ir aplinka atokiausiuose regionuose, patrauklumą, ypač moterims, atsižvelgiant į jų organizacinį vaidmenį ekonominiu, socialiniu ir aplinkos lygmenimis, teikiant nuolatinę paramą jaunesnėms kartoms;

62.pabrėžia, kad dauguma įrangos, įrankių ir reikmenų, naudojamų žemės ūkyje, kuriami remiantis vidutinio sudėjimo vyro savybėmis, o tai riboja moterų galimybes saugiai ir veiksmingai jais naudotis; apgailestauja dėl to, kad toks lyčiai neatžvalgus dizainas prisideda prie to, kad moterims tenka pernelyg didelis fizinis krūvis ir tai atgraso jas nuo ūkininkavimo; ragina Komisiją ir valstybes nares remti moterų poreikiams pritaikytos ergonominės įrangos ir reikmenų kūrimą ir platinimą;

63.pabrėžia, kad ūkininko profesija turi tapti patrauklesnė, ypač jaunesnėms kartoms ir moterims; mano, kad būtina panaikinti žemės ūkio, kaip profesijos, stigmatizavimą pripažįstant, kad šiuolaikinis žemės ūkis taip pat susijęs su verslumu, inovacijomis ir pridėtinės vertės kūrimu; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo strategijas ir iniciatyvas įtraukti priemones, kuriomis karjera žemės ūkio sektoriuje būtų propaguojama kaip gyvybinga, perspektyvi ir apimanti tradicinius bei verslo aspektus;

64.pabrėžia, kad vienodos galimybės naudotis infrastruktūra ir aukštos kokybės paslaugomis, pvz., sparčiuoju internetu, patikimu ir tvariu transportu, vandens tiekimo paslaugomis, vaikų priežiūros ir švietimo paslaugomis, vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia priežiūros paslaugomis, laiku gauti būtiniausias medicinines ir socialines paslaugas, taip pat naudotis kitomis pagrindinėmis paslaugomis, pvz., pašto ir bankininkystės paslaugomis, yra labai svarbios, kad salose, kaimo vietovės ir atokiuose bei atokiausiuose regionuose gyvenančios moterys galėtų dalyvauti ekonominiame, švietimo ir pilietiniame gyvenime; pripažįsta, jog svarbu užtikrinti, kad kaimo vietovėse būtų vietos mokyklų; ragina valstybes nares konsultuotis su vietos gyventojais dėl galimo valstybinių mokyklų uždarymo ir tokiais atvejais pasiūlyti tinkamų alternatyvų; primygtinai ragina patvirtinti lyčiai atžvalgią judumo kaimo vietovėse politiką, įskaitant saugų, patikimą ir įperkamą viešąjį transportą, užsakomąsias paslaugas, saugius sustojimus ir maršrutus, taip pat priekabiavimo prevencijos ir kovos su juo priemones; ragina Komisiją parengti politiką ir priemones, kuriomis būtų užtikrintas šių regionų junglumas, ypač atokiausių regionų atveju, pasitelkiant transportui skirtą POSEI finansavimo programą, siekiant užtikrinti teisę pasilikti, sudarant sąlygas visiems, ypač moterims, likti šiuose regionuose, ir kurti bei plėsti švietimo, užimtumo ir verslumo galimybes;

65.pripažįsta, kad svarbu sudaryti sąlygas subalansuotai paskirstyti namų ūkio ir priežiūros pareigas, kad būtų pasiekta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, būtina moterims, kad jos galėtų užsiimti verslu ir dirbti savarankiškai; ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas investuoti į socialines įmones, kooperatyvus ir su priežiūra susijusius verslo modelius, kurie įgalina kaimo moteris ir kartu tenkina vietos poreikius, ir užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą ir bendruomenės gerovę; ragina valstybes nares įgyvendinti Barselonos tikslus, užtikrinant, kad šie poreikiai būtų patenkinti investuojant į prieinamas ir įperkamas aukštos kokybės priežiūros paslaugas; palankiai vertina veiksmus, kurių šiuo klausimu jau ėmėsi kai kurios valstybės narės, primygtinai ragina jas visiškai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą ir ragina Komisiją veiksmingai stebėti, kaip tai daroma;

66.pabrėžia, kad moterų verslumas Europos kalnuotuose ir mažai gyventojų turinčiuose regionuose prisideda prie aukštumų bendruomenių gyvybingumo ir padeda išlaikyti kalnų kaimų dinamiškumą, apsaugoti pažeidžiamas ekosistemas ir užtikrinti, kad gyvenimas aukštumų vietovėse ir toliau būtų grindžiamas galimybėmis ir pasididžiavimu, suteikiant geras galimybes moterims naudotis konkrečiais ištekliais ir paslaugomis;

67.pažymi, kad sezoninė ekonomika, apimanti tokią veiklą kaip derliaus nuėmimas ir turizmas, ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dar labiau didina moterų ir mergaičių izoliaciją ir pažeidžiamumą; pabrėžia, kad siekiant išnaudoti visą moterų verslininkių potencialą kalnuotose vietovėse labai svarbu šalinti šias kliūtis užtikrinant geresnį junglumą, tikslinį finansavimą ir vietos paramos tinklus;

68.pažymi, kad tai, jog daugelyje valstybių narių nepakanka ūkininkų pavadavimo paslaugų, daro poveikį visų pirma moterims ūkininkėms; ragina valstybes nares stiprinti šias paslaugas;

69.ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti naujas kaimo vietovėms tinkamas skirtingų kartų būsto koncepcijas, pagal kurias būtų derinamas jaunų šeimų ir vyresnio amžiaus asmenų būstas, priežiūra ir bendruomeninis gyvenimas ir suteikiamas naujas postūmis kaimo plėtrai;

70.pabrėžia, kad ribotos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos teises ir paslaugas ir psichikos sveikatos paslaugas, daro neproporcingai didelį poveikį kaimo ir salų vietovėse bei atokiausiuose regionuose gyvenančioms moterims, o tai dar labiau didina esamą nelygybę ir trukdo joms visapusiškai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis; pabrėžia, kad medicinos infrastruktūros stoka, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ir geografinės bei transporto kliūtys sudaro papildomų sunkumų laiku suteikti tinkamą priežiūrą; ragina valstybes nares užtikrinti vienodas, įperkamas ir savalaikes galimybes naudotis pagrindinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų tęstinumą šiose teritorijose, skatinant novatoriškus sprendimus, pvz., mobiliąsias klinikas, vietos padalinius, telemediciną, stiprinant pirminės sveikatos priežiūros klinikas ir, kai aktualu, tarpvalstybinius priežiūros susitarimus ir tikslines prevencijos programas, siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir socialinę bei teritorinę sanglaudą; taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamos psichikos sveikatos paramos ir paslaugų, pritaikytų konkretiems moterų poreikiams šiuose regionuose, prieinamumą, siekiant spręsti padidėjusios izoliacijos, streso ir perdegimo rizikos problemą;

71.pripažįsta, kad moterims su negalia nepakankamai atstovaujama kaimo ir salų vietovių bei atokiausių regionų verslininkystėje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad įvairią negalią turinčios moterys galėtų naudotis švietimo, užimtumo, paramos kaimo verslui paslaugomis, mokymo programomis ir tinklaveikos renginiais; pabrėžia, kad skaitmeninis verslumas ir nuotolinio darbo galimybės gali būti ypač vertingi riboto judumo moterims geografiškai izoliuotose vietovėse; ragina regionus dalytis geriausia patirtimi, kaip pritaikyti paramą moterų su negalia verslumui; pažymi, kad verslo aplinkos prieinamumo gerinimas kaimo vietovėse naudingas ne tik negalią turintiems verslininkams, bet ir vyresnio amžiaus verslininkams bei visai bendruomenei;

72.atkreipia dėmesį į ypatingus ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria rytiniai pasienio regionai, įskaitant ribotas užimtumo galimybes ir darbo užmokesčio skirtumus; atkreipia ypatingą dėmesį į didelį moterų ir jaunimo nedarbo lygį šiuose regionuose, kuris gerokai viršija ES vidurkį; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti tikslines programas, kuriomis būtų remiamas verslumas, sudaromos palankesnės sąlygos jaunoms ūkininkėms naudotis žeme ir gauti finansavimą ir užtikrinamas veiksmingas BŽŪP ir sanglaudos politikos priemonių naudojimas siekiant stiprinti šių regionų atsparumą ir vystymąsi;

73.pabrėžia, kad priežiūros pareigas vis dar daugiausia atlieka moterys, nesvarbu, ar prižiūri sergantį giminaitį, vaiką ar pagyvenusį asmenį, ir dėl to pernelyg dažnai nutraukiama profesinė karjera arba jos visiškai atsisakoma; pabrėžia, kad reikia plėtoti ir užtikrinti prieinamas įperkamas ir aukštos kokybės paslaugas, visų pirma vaikų priežiūros paslaugas, kad būtų lengviau suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą, įskaitant verslo projektų tęstinumą;

74.ragina Komisiją ir valstybes nares BŽŪP sukurti integruotą vieno langelio principu veikiančią priemonę, kurioje būtų specialus kaimo vietovių moterims skirtas skyrius, ir užtikrinti, kad ji būtų prieinama internetu; pabrėžia, kad ši priemonė turėtų apimti interaktyvų esamų finansinių priemonių žemėlapį, standartizuotus paraiškų šablonus ir konsultavimo paslaugas rengiant verslo planus ir projektus;

75.mano, kad sanglaudos politika turėtų suteikti daugiau galių ES atokiausiuose regionuose gyvenančioms moterims ir skatinti lyčių lygybę, taip pat veiksmingą ES lyčių lygybės strategijos įgyvendinimą atokiausiuose regionuose;

76.pabrėžia, kad moterų verslumas nedidelėse salose reikšmingai prisideda prie socialinės sanglaudos, tvarumo, vietos tapatybės stiprinimo ir darnaus vystymosi; pažymi, kad geografiškai ribota salų ir atokių vietovių rinka riboja žemės ūkio plėtrą ir, netiesiogiai, moterų verslumo iniciatyvas šioje srityje ir kelia iššūkį verslumui; atsižvelgdamas į tai, ragina ES politikos formuotojus ir nacionalines valdžios institucijas skirti tam dėmesio, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos moterims verslininkėms salose ir atokiose kaimo vietovėse;

77.ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingas galimybes savarankiškai dirbančioms moterims ir sutuoktinėms bei partnerėms pagalbininkėms labai mažose žemės ūkio ir amatų įmonėse naudotis socialine apsauga, įskaitant deramas pensijas ir atostogas dėl šeiminių priežasčių, galimybes naudotis motinystės bei vaiko priežiūros teisėmis ir teisėmis į pensiją, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio;

78.smerkia visų formų smurtą dėl lyties kaip moterų pagrindinių teisių pažeidimą ir kliūtį moterų savarankiškumui ir ekonominiam įgalėjimui, be kita ko, pasitelkiant verslumą; ragina valstybes nares teikti pirmenybę tikslinei paramai, apsaugos priemonėms ir prieinamiems ištekliams nuo smurto nukentėjusioms kaimo vietovių moterims, užtikrinant jų saugumą, orumą ir teisę kreiptis į teismą, įskaitant moteris, kurios atsigauna po konflikto ir dalyvauja taikos kūrimo pastangose; pabrėžia, kad dėl moterų darbo kaimo ir salų vietovėse pobūdžio ir sąlygų, taip pat dėl jų fizinės izoliacijos didėja jų pažeidžiamumas smurto dėl lyties atžvilgiu; ragina vykdyti visapusišką smurto artimoje aplinkoje, ekonominio, seksualinio ir psichologinio smurto prevenciją, įskaitant informuotumo didinimą šiais klausimais, ir užtikrinti galimybę naudotis tokiomis paslaugomis kaip pagalbos linijos, paramos paslaugos ir prieglaudos, taip pat veiksmingas priemones, kad būtų panaikintas nebaudžiamumas; pabrėžia, kad kaimo vietovėse reikia vykdyti tikslines kampanijas, kuriomis būtų didinamas informuotumas ir kovojama su smurtu dėl lyties, ypač bendruomenėse, kuriose tradiciniai lyčių vaidmenys ir ekonominė ar šeiminė priklausomybė dažnai trukdo moterims ieškoti pagalbos arba pasitraukti iš smurtinių situacijų; pakartoja raginimą ES ir visoms valstybėms narėms ratifikuoti, įgyvendinti ir tinkamai finansuoti Stambulo konvenciją ir užtikrinti vienodas galimybes moterims naudotis paslaugomis kaimo ir salų vietovėse ir atokiausiuose regionuose;

79.pabrėžia, jog svarbu, kad moterys ir vaikai, patiriantys smurtą artimoje aplinkoje, galėtų naudotis konfidencialiomis paslaugomis kaimo bendruomenėse ir moterų prieglaudomis; primena Stambulo konvencijoje nustatytą standartą, taikomą moterų prieglaudoms, t. y. viena šeimos vieta 10 000 gyventojų; apgailestauja, kad galimybės naudotis tokiomis prieglaudomis kaimo vietovėse yra ribotos; ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas teikti pakankamą finansinę paramą ir išteklius specializuotoms moterų organizacijoms, kad jos galėtų steigti ir valdyti tokias prieglaudas ir toliau teikti paslaugas paveiktose vietovėse; primygtinai ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas aktyviai skatinti pagarbos, orumo ir tarpusavio supratimo kultūrą, daugiausia dėmesio skiriant kaimo ir pažeidžiamų bendruomenių, kurias sudaro moterys ir mergaitės, įgalėjimui; pabrėžia, kad atviras dialogas, į nukentėjusiuosius orientuotas istorijų pasakojimas, kolektyvinė atsakomybė už smurto prevenciją ir pozityvios švietimo iniciatyvos gali įkvėpti empatiją ir kolektyvinį išgijimą;

80.ragina valstybes nares remti paminklų ar memorialų, skirtų moterų istoriniam skausmui ir kančioms pokario konfliktų metu, įskaitant nusikaltimus, įvykdytus geografiškai pažeidžiamose vietovėse, pvz., kaimo vietovėse, pastatymą;

81.primygtinai ragina pradėti taikyti priemones, kuriomis būtų remiama nukentėjusiųjų ekonominė nepriklausomybė, įskaitant tikslinį mokymą, įdarbinimą, dotacijas verslumui ir mikrokreditus, kad jos galėtų saugiai integruotis ar reintegruotis į darbo rinką;

82.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant Direktyvą (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje (OL L, 2024/1385, 2024 5 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1385/oj). būtų visapusiškai atsižvelgiama į konkrečius nukentėjusiųjų poreikius kaimo ir salų vietovėse; pabrėžia, kad svarbu įtraukti kaimo klausimus į perkėlimo į nacionalinę teisę planus; primygtinai ragina valstybes nares naudoti ES finansavimo priemones, įskaitant sanglaudos politikai ir kaimo plėtrai skirtus fondus, siekiant remti pastangas kovoti su smurtu dėl lyties, be kita ko, rengiant tikslines strategijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad aukos šiose vietovėse turėtų vienodas galimybes kreiptis į teismą, naudotis apsauga ir parama, be kita ko, pasitelkiant mobilius pagalbos aukoms padalinius, kaimo pagalbos linijas, bendruomenines paslaugas ir kaimo gyventojams skirtas informuotumo didinimo kampanijas; pabrėžia, kad reikia mažinti skaitmeninę atskirtį ir gerinti infrastruktūrą, kad būtų lengviau teikti pranešimus ir naudotis paslaugomis;

83.pabrėžia, kad moterų, dirbančių sutuoktinio ar partnerio ūkyje, statuso nebuvimas arba prastesnis statusas prisideda prie jų ekonominės priklausomybės; pažymi, kad mažesnis moterų užimtumo lygis, kliūtys paveldėti žemę ar perimti tėvų ūkius, taip pat ribotos galimybės gauti paskolas ir finansavimą turi panašų poveikį, dėl kurio didėja smurto artimoje aplinkoje ir ekonominio išnaudojimo rizika;

84.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad moterų verslumas kaimo, kalnuotose ir salų vietovėse ir atokiausiuose regionuose būtų visapusiškai remiamas pagal kitą daugiametę finansinę programą po 2027 m.; pakartoja, kad lyčių aspektą reikia integruoti į visas DFP programas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad į ES finansavimo programas, tokias kaip ERPF, ESF+, Teisingos pertvarkos fondą, INTERREG, ir visų pirma į BŽŪP, sanglaudos politiką, programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, būtų įtrauktos konkrečios priemonės, kuriomis siekiama skatinti aktyvų moterų dalyvavimą, remti kaimo įmonių kūrimą ir konsolidavimą, taip pat skatinti inovacijas ir skaitmeninimą; taip pat pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas moterims paprasčiau ir veiksmingai naudotis ES fondais, skirtais ne tik žemės ūkio įmonėms, bet ir kooperatyvams, vietos asociacijoms ir moterų vadovaujamiems bendruomenės projektams, siekiant stiprinti teritorinę sanglaudą, lyčių lygybę ir kaimo bei salų vietovių ir atokiausių bendruomenių ekonominį gyvybingumą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares didinti finansavimo galimybių, konkrečiai skirtų moterims kaimo vietovėse, matomumą ir prieinamumą, be kita ko, vykdant tikslines informavimo ir reklamines kampanijas, kuriomis siekiama didinti informuotumą ir įsisavinimą; palankiai vertina neseniai paskelbtą EIB pranešimą dėl jo tvarumo obligacijų sistemos išplėtimo siekiant įtraukti du naujus socialinius tikslus – lyčių lygybę ir moterų ekonominį įgalėjimą, nes tai yra žingsnis į priekį integruojant lyčių aspektą į finansavimą;

85.griežtai prieštarauja sanglaudos politikos finansavimo centralizavimui, nes parama moterims per sanglaudos politikos fondus priklausytų nuo geros valios ir nacionalinių vyriausybių skiriamų lėšų, o ne būtų įgyvendinama regionų lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis daugiapakopio valdymo principų ir teritorinių sprendimų, taip pat partnerystės principo, kaip nustatyta Sutartyse;

86.remia Komisijos strategiją dėl santaupų ir investicijų sąjungos ir įtraukių finansinių priemonių, įskaitant paženklintą ES investicijų taupymo sąskaitą, sukūrimo ir plėtros siekiant padidinti ir palengvinti ES įmonių galimybes gauti finansavimą; ragina parengti investicijų taupymo sąskaitą, specialiai pritaikytą skurstančiose vietovėse gyvenančioms moterims;

87.palankiai vertina visus pavyzdžius, kuriais aukštinamas moterų žemdirbių atsidavimas ir skatinamas informuotumas apie tvarią žemės ūkio praktiką, paremtą Europos tradicijomis;

88.pabrėžia, kad politikoje, kuria skatinamas moterų verslumas kaimo ir salų vietovėse bei atokiausiuose regionuose, turi būti laikomasi tarpsektorinio požiūrio, pripažįstant, kad moterų patirtį ir naudojimąsi galimybėmis lemia įvairūs ir tarpusavyje susiję veiksniai;

89.pabrėžia, kad įvairios ES iniciatyvos ir ES finansavimo schemos turi būti kuriamos ir įgyvendinamos pasitelkiant tarpsektorinį požiūrį, šalinant daugialypes ir sutampančias kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, ir užtikrinant, kad nė viena moteris nebūtų išskirta ar palikta be tinkamos paramos;

90.pabrėžia, kad svarbu sutelkti visus finansų sistemos subjektus siekiant pagerinti moterų galimybes gauti finansavimą, ir šiuo tikslu ragina parengti Europos lygių galimybių gauti finansavimą chartiją;

91.pakartoja, kad ES turi priimti išsamią ir integruotą moterų verslumo kaimo ir salų vietovėse bei atokiausiuose regionuose strategiją, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai, išmatuojami rodikliai ir suderintos priemonės pagal įvairias ES finansavimo priemones; prašo šiai strategijai skirti konkrečius, pastovius ir pakankamus finansinius išteklius, taip pat specialius finansavimo mechanizmus, pritaikytus prie šių teritorijų ypatumų, siekiant užtikrinti vienodas galimybes, skatinti inovacijas ir skaitmeninimą ir stiprinti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, taip pat užtikrinti tinkamą valstybių narių paramą;

92.atkreipia dėmesį į programos LEADER ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros indėlį užtikrinant lyčių lygybę ir įgalėjimą vietos lygmeniu; ragina išlaikyti, stiprinti ir įtvirtinti šiuos metodus supaprastinant prieigą prie moterų vadovaujamų iniciatyvų;

93.ragina ES ir valstybes nares kovoti su prekyba moterimis ir prievartine prostitucija taikant visapusišką strategiją, kuri apimtų prevenciją, veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir pagalbą aukoms bei jų apsaugą; pabrėžia, kad moterys turi turėti galimybę pačios nuspręsti, kokį darbą joms dirbti;

94.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.