1.palankiai vertina per pastarąjį dešimtmetį padarytą pažangą, susijusią su BPM ir BPeM; ragina visapusiškai ir greitai užbaigti kurti bankų sąjungą, įskaitant tolesnį darbą, susijusį su jos trečiojo ramsčio, EIDS, kūrimu, ir priemones, kuriomis siekiama stiprinti rinkos integraciją ir sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam kapitalo judėjimui ir likvidumui bankų grupėse; pabrėžia, kad bankų sąjunga turi remti įtraukesnę, konkurencingesnę ir tvaresnę finansų sistemą, suderintą su socialine sanglauda ir dvejopa pertvarka;

2.ragina Komisiją teikti pirmenybę bankų sąjungos bei santaupų ir investicijų sąjungos užbaigimui; pabrėžia jų svarbą piliečiams, MVĮ ir realiajai ekonomikai skatinant atsparumą, tvarią gerovę, kokybiškas darbo vietas ir finansinį stabilumą; pabrėžia, kad labiau integruota bankų sąjunga skatintų Europos bankų augimą ir konkurencingumą; pabrėžia, kad reikia stiprios ir tvirtos sistemos, grindžiamos aiškiomis taisyklėmis ir įsipareigojimais ir užkertančios kelią masiniam indėlių atsiėmimui, didinančios finansinį stabilumą ir konkurencingumą bei stiprinančios ES bankų sektorių; pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas kartu su bankų sąjungos plėtra padės sudaryti geresnes Europos ekonomikos finansavimo sąlygas tiek namų ūkiams, tiek įmonėms, kurios tebėra labai priklausomos nuo bankų kreditų, kad galėtų skatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą, ir sykiu prisidės prie Europos ekonomikos atsparumo;

3.atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse namų ūkiams ir MVĮ taikomos palūkanų normos labai skiriasi; ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis geresnės galimybės gauti finansavimą būtų užtikrintos visiems piliečiams ir įmonėms, visų pirma MVĮ, nes joms labai reikalingas kapitalas sąžiningomis ir konkurencingomis kainomis;

4.pabrėžia bankų sektoriaus vaidmenį finansuojant dvejopą pertvarką; atkreipia dėmesį į ES tvaraus finansavimo sistemos supaprastinimo pastangas, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, sumažintas dubliavimasis ir suderintos pareigos pagal bankininkystės, informacijos atskleidimo ir rizikos valdymo taisykles; atkreipia dėmesį į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos rekomendaciją nustatyti didesnius kapitalo reikalavimus neišnaudojamam turtui;

5.apgailestauja, kad vis dar nepašalintos kliūtys tarpvalstybinėms mažmeninės bankininkystės paslaugoms; pabrėžia integruotos bankų sąjungos potencialą gerinant konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą mažmeninės bankininkystės srityje, be kita ko, sudarant geresnes galimybes teikti tarpvalstybines mažmeninės bankininkystės paslaugas;

6.pripažįsta pažangą, padarytą derybose dėl internetinio ir neinternetinio skaitmeninio euro; palankiai vertina skaitmeninio euro potencialą papildyti grynuosius pinigus, sykiu didinant ES finansinį suverenumą ir savarankiškumą ir prisidedant prie finansinės įtraukties; palankiai vertina tai, kad 2025 m. gruodžio mėn. baigta rengti bendra Tarybos strategija dėl skaitmeninio euro, ir mano, kad Parlamentui labai svarbu kuo greičiau baigti rengti savo poziciją;

7.mano, kad pažanga siekiant lyčių pusiausvyros finansų įstaigose, ypač valdymo lygmeniu, yra nepakankama; pabrėžia, kad įvairi lyderystė ir geresnės moterų vadovaujamų įmonių galimybės gauti finansavimą13 Europos lyčių lygybės institutas, „Gender in entrepreneurship“ („Lytys versle“), 2017 m., p. 5–6. stiprina valdymą, inovacijas ir ekonominės veiklos rezultatus; ragina finansų įstaigas, suinteresuotuosius subjektus, Komisiją ir valstybes nares priimti veiksmingas įvairovės strategijas, stebėti lyčių nelygybę ir įtraukti lyčių lygybės aspektą į priežiūros ir investicijų sistemas, kad visoje ES būtų užtikrintos įtraukios galimybės gauti kapitalo; primena, jog Parlamentas laikosi pozicijos, kad būsimuose kandidatų sąrašuose turi būti užtikrinama lyčių pusiausvyra, ir teikia jiems pirmenybę; pabrėžia, kad ES institucijose ir įstaigose, atsakingose už bankų sąjungą, lyčių pusiausvyrą svarbu užtikrinti visais valdymo lygmenimis;

8.pažymi, kad padidinus ECB palūkanų normas ES bankų pelningumas ir atsparumas gerokai padidėjo14 Maneely, M. / Ratnovski, L. „Bank Profits and Bank Taxes in the EU“ („Bankų pelnas ir bankų mokesčiai ES“), TVF, 2024 m. liepos mėn. ir 2025 m. tebebuvo didelis; pabrėžia, kad pelningi ir atsparūs bankai gali paremti svarbiausias investicijas į ES ekonomiką ir padėti finansuoti namų ūkius ir įmones, visų pirma MVĮ ir startuolius, taip pat jaunus specialistus; pabrėžia svarbų bankų vaidmenį remiant MVĮ ir vietos ekonomiką ir ragina Komisiją užtikrinti, kad bet kokio pobūdžio reguliavimas būtų vykdomas atsižvelgiant į riziką; pabrėžia, kad valstybės pagalbą gaunančios kredito įstaigos turi veikti laikydamosi apdairios politikos dėl dividendų, atpirkimo ir kintamojo atlygio;

9.pabrėžia, kad tinkamas bankų sąjungos veikimas ir patikimumas taip pat priklauso nuo visapusiško ES vartotojų apsaugos teisės aktų laikymosi ir veiksmingo jų vykdymo užtikrinimo bankų sektoriuje; atkreipia dėmesį į tai, kad kredito įstaigos turėtų netaikyti nesąžiningų sutarčių sąlygų ir komercinės praktikos, ypač hipotekos ir mažmeninio skolinimo atvejais; pabrėžia, kad vartotojams, įskaitant skolininkus, turi būti užtikrinama veiksminga apsauga, teisinis tikrumas ir galimybė naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares ir kompetentingas institucijas pažeidimų atveju užtikrinti griežtas priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemones; taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą pagrindinės gyvenamosios vietos, visų pirma pažeidžiamų namų ūkių atveju, apsaugą, atsižvelgiant į būsto dydį ir į tai, ar skolininkai jau grąžino didelę paskolos dalį, pvz., 50 proc. pradinės paskolos;

10.palankiai vertina Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucijos (AMLA) vaidmenį stiprinant ES kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu; ragina užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą, tvirtesnį bendradarbiavimą, dalijimąsi informacija ir koordinuotą vykdymo užtikrinimą visoje ES; pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą AMLA, Europos priežiūros institucijų ir prudencinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą; pabrėžia, kad vykdydama priežiūros ir reguliavimo veiklą, AMLA turi laikytis proporcingumo principo ir tą veiklą koordinuoti;

11.pabrėžia, kad patikima, proporcinga, nuosekli ir laiku vykdoma finansinė atskaitomybė yra labai svarbi priežiūrai ir stabilumui; pabrėžia teisinio tikrumo, nuspėjamumo ir stabilumo svarbą bankų sektoriui ir tai, kad supaprastinimas neturi silpninti prudencinių, atsparumo, vartotojų apsaugos ar stabilumo standartų; pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių priemonių, kuriomis būtų skatinamas skaitmeninimas ir paprastinimas, sykiu tuos standartus išlaikant; ragina laikytis suderinto ir labiau integruoto požiūrio, įskaitant centralizuotą duomenų centrą, grindžiamą standartizuotomis apibrėžtimis, bendru duomenų žodynu ir bendra užklausų saugykla, kad būtų sumažintas nereikalingas institucijų sudėtingumas, dubliavimasis ir pagerinta duomenų kokybė, sykiu išsaugant bankų sąjungos sistemos patikimumą;

12.pripažįsta institucinę ir reguliavimo pažangą, kuri sustiprino euro zonos bankų atsparumą; pažymi, kad tebėra didelių kliūčių, trukdančių išnaudoti visą ES bendrosios finansinių paslaugų rinkos potencialą; ragina Komisiją, valstybes nares ir ES įstaigas suderinti užmojus su konkrečiais veiksmais, kad būtų baigta kurti santaupų ir investicijų sąjunga ir bendroji rinka, spartinant paprastinimą ir didinant konkurencingumą; ragina Komisiją savo 2026 m. ataskaitoje dėl ES bankų sektoriaus konkurencingumo pasiūlyti prasmingų veiksmų, kuriais būtų siekiama didinti ES bankų konkurencingumą sykiu išsaugant esminį bankų vaidmenį finansuojant investicijas, būtinas Sąjungos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti;

13.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tebesitęsiantį geopolitinį netikrumą, galbūt pervertintas akcijų rinkas ir pastarojo meto neramumus Jungtinėse Amerikos Valstijose po neskaidraus skolinimo ne bankų (privataus kredito) sektoriuje, priežiūros institucijos turėtų laikytis į ateitį orientuoto požiūrio ir deramai stebėti riziką, o bankai turėtų užtikrinti pakankamus kapitalo rezervus ir veiklos atsparumą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia gerinti ne bankų finansų tarpininkų priežiūrą ir atsparumą; pabrėžia, kad šiandien apdairiai vykdoma priežiūra gali apsaugoti mokesčių mokėtojus, indėlininkus ir realiąją ekonomiką nuo nuostolių rytoj;

14.pažymi, kad 2025 m. antrą ketvirtį bendras BPM bankų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas pasiekė 16,12 proc., nuosavo kapitalo grąža buvo 10,11 proc., neveiksnių paskolų sumažėjo iki 2,22 proc., o 2 etapo paskolos sudarė 9,59 proc.15 ECB, Bankų priežiūros statistika (2025 m. antras ketvirtis).; pabrėžia, kad reikia stebėti kredito riziką, kartu išlaikant pakankamą kapitalą ir likvidumą bankų sektoriaus atsparumui užtikrinti; atkreipia dėmesį į tai, kad šiai pažangai mažinant riziką neprilygo pažanga rizikos pasidalijimo srityje;

15.atkreipia dėmesį į nepalankias makroekonomines sąlygas ir geopolitinius sunkumus, dėl kurių turto kokybė gali blogėti;

16.pažymi, kad bankų darbą vis labiau veikia ne bankų finansų įstaigos, ir dėl to gali kilti įvairialypė rizika, pavyzdžiui, likvidumo rizika arba sandorio šalies pozicijos rizika, ir ragina užtikrinti visapusišką ne bankų finansų sektoriaus priežiūrą Europos lygmeniu; pabrėžia, kad tarptautinės ir ES įstaigos ne kartą atkreipė dėmesį į ne bankų finansų sektoriaus keliamą riziką, visų pirma dėl jo glaudesnių sąsajų su tradiciniu bankų sektoriumi; ragina atlikti visos sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis siekiant įvertinti pagrindinių rinkų atsparumą; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti priežiūros priemonių rinkinio spragas, įskaitant likvidumo ir sisteminę riziką, ir prireikus pasiūlyti finansinio stabilumo apsaugos priemonių;

17.palankiai vertina tai, kad baigta kurti ir įgyvendinta sistema „Bazelis III“, kuri sustiprins ES atsparumą; pažymi, kad kitų jurisdikcijų įgyvendinimo programa buvo ne tokio plataus užmojo; pabrėžia, kad kai kuriose kitose jurisdikcijose tebetrūksta aiškumo dėl susitarimo „Bazelis III“ standartų įgyvendinimo; primena, kad BPM ne kartą pareiškė, jog įgyvendinus esminę prekybos knygos peržiūrą būtų sustiprintas ES bankų atsparumas ir nebūtų pakenkta jų konkurencingumui; ragina Komisiją pakeisti sprendimus dėl lygiavertiškumo su jurisdikciją turinčiais subjektais, kurie šių standartų nesilaiko;

18.atkreipia dėmesį į ECB leidinį16 Behn, M. ir Reghezza, A., „Capital requirements: a pillar or a burden for bank competitiveness?“ (liet. „Kapitalo reikalavimai: bankų konkurencingumo ramstis ar našta?“), ECB nereguliarių straipsnių serija, Nr. 376, Frankfurtas, 2025 m., kuriame teigiama, kad dideli kapitalo reikalavimai netrukdo bankų konkurencingumui, o veikiau užtikrina jų atsparumą ir gebėjimą finansuoti ekonomiką per visą ciklą;

19.apgailestauja dėl to, kad vis dažniau uždaromi bankų filialai, o tai daro poveikį pažeidžiamoms ir periferinėms bendruomenėms; primena piliečių teisę naudotis pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis; pabrėžia mažesnių bankų vaidmenį suteikiant galimybę namų ūkiams ir nedidelėms įmonėms naudotis paslaugomis; pabrėžia, kad bankų verslo modelių įvairovė didina finansų sistemos atsparumą; pripažįsta skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto svarbą didinant bankų sektoriaus veiksmingumą; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad dėl dirbtinio intelekto naudojimo prarasta darbo vietų; ragina kredito įstaigas taikyti perkvalifikavimo politiką ir užtikrinti žmogaus vykdomą automatizuotų sprendimų priežiūrą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti darbo vietų kokybę, sąžiningas sąlygas ir vienodas galimybes naudotis bankų paslaugomis;

20.pripažįsta konkrečią riziką, kurią kelia kriptoturtas, tačiau sykiu pripažįsta jo teikiamas galimybes, pvz., eurais išreikštas stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas; ragina vykdyti nuoseklią inovacijoms palankią priežiūrą siekiant užtikrinti, kad inovacijos būtų naudingos visuomenei; ragina ES ir nacionalines valdžios institucijas stebėti poveikį, šalinti riziką, kovoti su spekuliaciniu elgesiu ir finansiniais nusikaltimais ir apsaugoti vartotojus; pabrėžia pasaulinių standartų šioje srityje svarbą;

21.ragina Komisiją, EBI ir nacionalines kompetentingas institucijas bankų sąjungoje užtikrinti griežtą, nuoseklų ir tikslų Kriptoturto rinkų reglamento17 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj. įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, kaip būtiną Sąjungos bankais grindžiamos finansinio stabilumo sistemos papildymą;

22.atkreipia dėmesį į netikrumą, kurį ES bankams kelia trečiųjų valstybių nevienkartinių emisijų stabilizuotosios virtualiosios valiutos; atkreipia dėmesį į tai, kad reguliacinis arbitražas tarp jurisdikcijų gali lemti masinį ES bankų indėlių atsiėmimą ir turėti šalutinį poveikį;

23.palankiai vertina krizių valdymo ir indėlių draudimo reformą siekiant nuoseklaus krizių valdymo ir indėlių draudimo, stiprinant stabilumą, apsaugant santaupas ir mokesčių mokėtojus ir užtikrinant geresnį viešųjų lėšų naudojimą pertvarkymui, kai tai atitinka viešąjį interesą, vadovaujantis aiškia reguliavimo sistema; pabrėžia, kad mažesniems ir vidutiniams bankams reikia suteikti lankstumo, o atitinkamoms institucijoms – veiksmingų priemonių, duomenų ir sprendimų priėmimo mechanizmų, kad būtų užtikrinta atspari ir socialiai atsakinga bankų sąjunga ir sudarytos sąlygos jiems veiksmingai reaguoti į bankų žlugimo atvejus bei numatyti būtinas apsaugos priemones, paremtas reguliavimo sistema, kuria būtų skatinama bankų plėtra ir prisidedama prie atsparios ir finansiškai stabilios bankų sąjungos;

24.palankiai vertina 2025 m. lapkričio 19 d. pasiektą preliminarų Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl direktyvos, kuria suderinami tam tikri nemokumo teisės aspektai, nes tolesnis nemokumo teisės aktų ir restruktūrizavimo procedūrų suderinimas galėtų paskatinti baigti kurti bankų sąjungą;

25.pabrėžia, kad žlugus bankui atsakomybė pirmiausia turėtų tekti akcininkams, kreditoriams arba sektoriaus finansuojamiems mechanizmams, o viešosios lėšos turėtų būti naudojamos tik kraštutiniu atveju, nes bankų pertvarkymo atvejais turi būti vengiama kliautis mokesčių mokėtojų pinigais, laikantis fiskalinės atsakomybės, socialinio teisingumo ir rinkos drausmės principų; pabrėžia, kad reikia nuolat ir veiksmingai prižiūrėti, kaip laikomasi rizikos ribojimo ir pertvarkymo taisyklių, kuriomis bankų žlugimo atveju užtikrinamas priemonių patikimumas ir veiksmingas įgyvendinimas;

26.primena, kad pakankamas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL) yra labai svarbus siekiant sukurti patikimą pertvarkymo sistemą ir kilus krizei suteikti valdžios institucijoms lankstumo taikyti tinkamas pertvarkymo strategijas;

27.primena, kad pertvarkymo metu bankai turi toliau teikti pagrindines paslaugas; pabrėžia, kad reikia aiškios ir nuspėjamos sistemos, kuri apsaugotų indėlininkus ir remtų smulkesnius klientus ir įmones, įskaitant visų pirma MVĮ;

28.palankiai vertina Bendrą pertvarkymo fondą kaip visiškai sujungtą, pramonės finansuojamą apsaugos priemonę; pakartoja raginimą visapusiškai ratifikuoti susitarimą, kuriuo iš dalies keičiama Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis, kad būtų sustiprintas patikimumas, sėkmingo pertvarkymo galimybė ir euro zonos atsparumas; atkreipia dėmesį į mokesčių mokėtojų apsaugos tikslą pertvarkymo atveju ir primena, kad, be sutartos bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės, žlungantiems bankams neturėtų būti naudojami jokie papildomi mokesčių mokėtojų ištekliai;

29.primena, kad nulinės rizikos koeficiento politika valstybės skolai gali sudaryti problemų, kurias reikia spręsti vadovaujantis tarptautiniais standartais;

30.dar kartą patvirtina, jog yra tvirtai įsipareigojęs siekti, kad būtų sukurta EIDS, kaip trečiasis bankų sąjungos ramstis; primena, kad pasiūlymas dėl EIDS buvo pateiktas 2015 m.; pabrėžia, kad bendra indėlių apsaugos sistema yra būtina siekiant užtikrinti vienodą indėlininkų apsaugą visoje Sąjungoje, toliau stiprinti finansinį stabilumą ir reikšmingai mažinti likusio bankų ir valstybių ryšio mastą; pabrėžia, kad priimant įnašus į EIDS turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno dalyvaujančio sektoriaus rizikos profilį; taip pat pabrėžia, kad svarbu visapusiškai taikyti dabartines taisykles ir taip sudaryti sąlygas ES bankams veiksmingai finansuoti įmones visoje ES ir didinti konkurencingumą;

31.palankiai vertina krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos dokumentų rinkinio priėmimą, kaip tinkamą žingsnį, stiprinantį nacionalines indėlių garantijų sistemas, didinantį pasitikėjimą bankų sektoriumi ir gerinantį veiklos ir teisines sąlygas palaipsniui ir įtikinamai siekiant bendros ES indėlininkų ir mokesčių mokėtojų apsaugos; primena 2024 m. Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto poziciją dėl EIDS sukūrimo; primygtinai ragina Tarybą daryti pažangą derybose; ragina naująjį Euro grupės pirmininką kuo greičiau atnaujinti diskusijas šiuo klausimu;

32.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui, Bendrai pertvarkymo valdybai ir Europos bankininkystės institucijai.