A.kadangi Austrijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje perdavė Vienos prokuratūros prokurorės prašymą atšaukti Austrijoje išrinkto Europos Parlamento nario Haraldo Vilimsky imunitetą ryšium su galimu lėšų pasisavinimu, kuris yra Austrijos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta nusikalstama veika, padaryta galimai dalyvaujant daromoje nusikalstamoje veikoje, kaip apibrėžta to kodekso 12 straipsnyje;

B.kadangi prašyme, pateiktame atsižvelgiant į ankstesnius 2021 metų Vienos prokuratūros prašymus atšaukti Haraldo Vilimsky imunitetą, taip pat į 2021 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento sprendimą atšaukti jo imunitetą, nurodyta, kad, atsižvelgiant į paaiškėjusias naujas aplinkybes, taip pat tikslinga prašyti atšaukti Haraldo Vilimsky imunitetą remiantis šiais naujais įrodymais; kadangi, remiantis tyrimo duomenimis, Harald Vilimsky įtariamas piktnaudžiavęs įgaliojimais, kai 2013 metais panaudojo savo politinės partijos FPÖ (Freiheitliche Partei Österreichs – Die Freiheitlichen) lėšas su jos veikla nesusijusiais tikslais (tai dar turi būti tiksliai nustatyta), būtent leido atlikti su partijos veikla nesusijusius privataus pobūdžio mokėjimus už durų ir užrakto įrengimą savo gyvenamojoje vietoje, ir dėl to partijai FPÖ buvo padaryta 9 434,00 EUR dydžio turtinė žala;

C.kadangi 2019 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimuose Harald Vilimsky buvo išrinktas į Europos Parlamentą, o 2024 m. birželio mėn. perrinktas kitai kadencijai ir todėl nusikalstamų veikų, kuriomis jis įtariamas, padarymo momentu jis nebuvo Europos Parlamento narys;

D.kadangi galima nusikalstama veika ir dėl jos pateiktas prašymas atšaukti Haraldo Vilimsky imunitetą nėra susiję su jam einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

E.kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio pirmos pastraipos a punkte nustatyta, kad Europos Parlamento nariai sesijų metu savo valstybės narės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami jų valstybės narės parlamento nariams;

F.kadangi Austrijos Konstitucijos 57 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:

„2. Nacionalrato narys už nusikalstamą veiką gali būti suimamas tik gavus Nacionalrato sutikimą, išskyrus atvejus, kai jis užklumpamas darantis nusikaltimą. Nacionalrato sutikimas taip pat būtinas norint atlikti kratą Nacionalrato nario namuose.

3. Visais kitais atvejais kompetentinga įstaiga už nusikalstamą veiką gali Nacionalrato narius traukti atsakomybėn be Nacionalrato sutikimo, jei ši veika akivaizdžiai nėra susijusi su atitinkamo nario politine veikla. Tačiau kompetentinga įstaiga turi pateikti Nacionalratui prašymą priimti sprendimą, ar atitinkama veika yra susijusi su politine veikla, jei to reikalauja atitinkamas Nacionalrato narys arba vienas trečdalis šiuos klausimus nagrinėjančio nuolatinio komiteto narių. Jei pateikiamas toks reikalavimas, atitinkama įstaiga turi nedelsdama sustabdyti arba nutraukti bet kokius baudžiamojo persekiojimo veiksmus.“;

G.kadangi Protokole Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų numatyto Parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo patraukimo atsakomybėn už veiksmus, kurie yra padaryti vykdant Parlamento nario įgaliojimus ir kurių negalima atskirti nuo tų įgaliojimų;

H.kadangi Parlamento darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Parlamento nario imunitetas yra ne jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomumo garantija;

I.kadangi šiuo atveju Parlamentas nenustatė esant fumus persecutionis įrodymų, t. y. neatrodo, kad šis procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti Haraldo Vilimsky, kaip Europos Parlamento nario, politinei veiklai, taigi ir Parlamento nepriklausomumui;

J.kadangi, pirma, Parlamentas negali būti prilyginamas teismui ir, antra, vykstant imuniteto atšaukimo procedūrai Parlamento narys negali būti laikomas kaltinamuoju 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimo Briois / Parlamentas, T-214/18, ECLI:EU:T:2019:266, 91 punktas.;