1.ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti veiksmingą visų esamų teisinių ir valdymo priemonių, įskaitant tikslines priemones, naudojimą, taikant moksliškai pagrįstą požiūrį ir vykdant veiksmingas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam tolesniam Baltijos jūros žuvų išteklių mažėjimui;

2.ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis įvertinti, kaip keitėsi kvotų paskirstymas Baltijos jūros laivyno segmentams, ir nustatyti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp išteklių naudojimo intensyvumo ir nacionalinės žvejybos galimybių paskirstymo politikos;

3.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Baltijos jūros daugiamečio plano reglamentą pereiti prie žuvų išteklių atkūrimo ir atgaivinimo etapo, imtis priemonių ir veiksmų, grindžiamų patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, taip pat imtis kitų galimų susietų veiksmų, susijusių su kitais ES ar nacionalinės teisės aktais, kad būtų atsižvelgta į visus žuvų išteklių streso veiksnius; ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant pirmiau minėtą atkūrimo ir atgaivinimo etapą, apsvarstyti galimybę imtis taisomųjų priemonių, grindžiamų patikimiausiais turimais moksliniais duomenimis, pvz., sustabdyti tikslinę kai kurių Baltijos jūros išteklių žvejybą, kaip numatyta daugiamečiame plane, vengiant priemonių, kurios galėtų pakenkti pakrančių bendruomenių socialiniam ir ekonominiam stabilumui, siekiant užtikrinti, kad žmonėms vartoti skirta žvejybos veikla išliktų tausi;

4.ragina sutelkti socialinę ir finansinę paramą, įskaitant paramą poveikį patiriančioms bendruomenėms, vietos investicijas, laikiną kompensaciją ir pereinamojo laikotarpio pagalbą žvejams, laikantis ES taisyklių, kad būtų išvengta nepagrįstų sunkumų ir išsaugotas kultūros paveldas; pažymi, kad laikinosiomis priemonėmis sprendžiamos tiesioginės ekologinės problemos, o žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemonės sukurtos taip, kad žvejybos pajėgumai ilgainiui būtų pritaikyti prie žvejybos galimybių; todėl ragina paramos schemose aiškiai atskirti laikiną veiklos nutraukimą nuo nutraukimo visam laikui; pripažįsta, kad mažosios ir vidutinės žvejybos Baltijos jūroje įmonės negavo tinkamos ekonominės kompensacijos už nuostolius, patirtus nuo tikslinės menkių žvejybos nutraukimo 2019 m.; ragina Komisiją įsteigti specialų Baltijos jūros žvejybos atgaivinimo ir pertvarkos fondą, skirtą laivyno restruktūrizavimui, technologijų modernizavimui, nuostolių, patirtų dėl konkrečioms rūšims taikomų žvejybos draudimų, kompensavimui ir priekrantės žvejybos bendruomenių ir jų kultūros paveldo išsaugojimui remti;

5.pabrėžia, kad imantis bet kokių priemonių, susijusių su išteklių atkūrimu, turi būti atsižvelgiama į unikalias ir konkrečiam baseinui būdingas hidrologines ir chemines Baltijos jūros, kaip pusiau uždaros sūrokos jūros, kuriai būdinga ribota vandens apykaita, bedeguonės zonos ir nuolatinė nuosėdų tarša, sąlygas, būdingas šiam baseinui ir nepalyginamas su kitų ES jūrų baseinų sąlygomis;

6.ragina Tarybą patvirtinti BLSK, kurie būtų visiškai suderinti su atsargumo principu, atsižvelgiant į Baltijos jūros ekosistemos pažeidžiamumą, socialinius ir ekonominius veiksnius, lėtą išteklių atsikūrimą ir mokslinį rekomendacijų neapibrėžtumą; ragina Komisiją, vertinant dabartinį daugiametį planą, nuodugniai atsižvelgti į socialinius ir ekonominius aspektus; pabrėžia, kad reikia laikytis subalansuoto požiūrio į aplinkos ir socialinius bei ekonominius veiksnius, kaip nustatyta BŽP reglamento 2 straipsnyje;

7.pabrėžia, kad nustačius daugiametes kvotas, grindžiamas patikimiausiais turimais moksliniais duomenimis, Baltijos jūros jūrų ekosistemoms būtų suteikta laiko atsigauti, o įmonėms būtų užtikrintas stabilumas, kurio joms reikia investicijoms planuoti, užimtumui išlaikyti ir uostų infrastruktūrai išlaikyti, ir būtų remiamas kartų atsinaujinimas žvejybos sektoriuje; pabrėžia, kad dėl užsitęsusio reguliavimo nestabilumo mažėja investicijos, prarandamas gamybos pajėgumas ir išnyksta šeimos žvejybos įmonės, o tai yra negrįžtamas socialinis ir ekonominis Baltijos jūros pakrančių bendruomenių nuostolis; pabrėžia, kad rengiant tokias valdymo priemones turėtų būti veiksmingai, laiku ir sistemingai konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais;

8.ragina valstybes nares ir Komisiją, atsižvelgiant į Baltijos jūros daugiamečio plano reglamento trūkumus siekiant jo ekologinių ir socialinių bei ekonominių tikslų, apsvarstyti galimybę pradėti taikyti priemones pagal BŽP reglamento 12 ir 13 straipsnius, kai patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad tokių priemonių reikia, ir parengti veiksmus analizuojant atitinkamos žvejybos, įskaitant mėgėjų žvejybą, uždraudimo kaštus ir naudą, atkreipiant dėmesį į prarastas pajamas, pragyvenimo šaltinius, apsirūpinimo maistu saugumą ir būsimą neveikimo kainą;

9.ragina užkirsti kelią nepataisomai ekologinei žalai Baltijos jūros silkių ir šprotų populiacijoms, siekiant užtikrinti ilgalaikį priekrantės ir mažos apimties tų rūšių žvejybos gyvybingumą ir apsaugoti jūrų mitybos tinklus; mano, kad, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, turi būti skubiai apsvarstyta galimybė nustatyti atitinkamų išteklių atsikūrimui skirtus veiklos sustabdymo laikotarpius, kol moksliniai duomenys parodys aiškų ir tvarų išteklių atsikūrimą;

10.atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog tam, kad taisomosios priemonės būtų kuo veiksmingesnės, reikalingas tinkamas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir jos turi būti grindžiamos patikimiausiais turimais moksliniais duomenimis, kad būtų pasiekti jų tikslai; be to, atkreipia dėmesį į galimybę nustatyti moksliškai pagrįstus žuvų išteklių atkūrimo rajonus ir juose laikinai uždrausti žvejybą Baltijos jūroje, daugiausia dėmesio skiriant žiemojimo ir neršto santalkų rajonams, siekiant išlaikyti stabilų išteklių pasipildymą ir sveiką amžiaus struktūrą, taip pat taikyti pasyvias ir aktyvias atkūrimo priemones, be kita ko, neršto ir jauniklių augimo rajonuose, suderintas su atitinkamų ES aplinkos teisės aktų nuostatomis; pabrėžia, kad svarbu tokias priemones papildyti tinkamomis ir savalaikėmis kompensacijomis, laikantis atitinkamų ES nuostatų;

11.primena ES įsipareigojimus ir tikslus, susijusius su saugomų jūrų teritorijų aprėptimi ir veiksmingumu; ragina dabartinėse Baltijos jūros saugomose teritorijose tinkamai įgyvendinti veiksmingas valdymo priemones, taip pat nustatyti papildomas saugomas jūrų teritorijas, laikantis ES įsipareigojimų; pabrėžia, kad šis nustatymas turėtų būti grindžiamas moksliniais vertinimais, iš kurių būtų matyti ypač svarbios buveinės arba nerštavietės; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia veiksmingų valdymo priemonių ir bandomųjų selektyvios ir mažo poveikio žvejybos įrankių projektų, imant pavyzdį iš sėkmingų iniciatyvų Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje;

12.pabrėžia, kad svarbu regione išlaikyti gyvybingą mažos apimties žvejybą, leidžiant iškrauti ribotą kiekį, ir leisti ją vykdyti atkūrimo etapais; primena atitinkamas peržiūrėto Žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatas ir visapusišką bei veiksmingą jų įgyvendinimą; pabrėžia, kad ši žvejyba yra labai svarbi pragyvenimo šaltiniams, tradicinių tiekimo grandinių atsparumui ir darbo vietų pakrančių žvejų bendruomenėse išsaugojimui ir kad ji turi ypatingą socialinę ir kultūrinę vertę; atkreipia dėmesį į tai, kad stiprinant šią žvejybą galima sukurti didesnę pridėtinę vertę vietos ekonomikai; pabrėžia trijų darnaus vystymosi ramsčių pagal BŽP reglamento 2 straipsnį svarbą;

13.ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę mažos apimties priekrantės žvejų socialinės ir ekonominės padėties gerinimui; pabrėžia žvejybos galimybių ir žvejybos zonų pakrančių rajonuose svarbą smulkiesiems veiklos vykdytojams; pabrėžia, kad valstybės narės gali padaryti šiuos patobulinimus paskirstydamos nacionalines kvotas pagal BŽP reglamento 17 straipsnį, taip pat investuodamos į selektyvios ir mažo poveikio žvejybos įrankius; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti ir prireikus įgyvendinti žvejybai Baltijos jūroje taikomas diferencijuotas prieigos taisykles, grindžiamas laivų ilgiu ir žvejybos įrankių tipu, visų pirma siekiant apriboti konkurencinį spaudimą, kurį dideli pramoniniai laivai daro mažosioms ir vidutinėms šeimos įmonėms ir pakrančių bendruomenėms;

14.ragina valstybes nares ir Komisiją toliau stiprinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą siekiant kovoti su neteisėtu išmetimu į Baltijos jūrą, pripažįstant, kad reikia veiksmingų priemonių, kuriomis būtų remiamas selektyvumas ir mažinamas nepageidaujamas laimikis, ir įgyvendinti atitinkamas nuostatas šiuo klausimu laikantis BŽP ir Žuvininkystės kontrolės reglamento;

15.pabrėžia Europos vandenynų pakto vaidmenį skatinant holistinį požiūrį ir regeneracinę bei tvarią mėlynąją ekonomiką Baltijos jūroje, imantis tikslinių veiksmų žuvų ištekliams atkurti ir neigiamam poveikiui aplinkai mažinti; pažymi, kad Vandenynų pakto ir konkurencingumo kelrodžio tikslams įgyvendinti reikia tinkamos finansinės paramos atspariai jūrų ekonomikai, kuri būtų perspektyvi ilguoju laikotarpiu, plėtoti, taip pat inovacijoms, modernizavimui, dekarbonizacijai ir skaitmeninimui skatinti;

16.ragina Komisiją ir valstybes nares sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti geresnį įvairių politikos sričių koordinavimą, kad būtų sustiprintas Baltijos jūros regiono atsparumas, konkurencingumas ir ilgalaikis tvarumas atsižvelgiant į ekologinius ir rinkos iššūkius;

17.ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, imtis veiksmų pagal Sutartis tais atvejais, kai Taryba ir valstybės narės pažeidžia ES taisykles, tokias kaip Baltijos jūros daugiamečio plano taisyklės;

18.ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką ir veiksmingą ES žuvininkystės kontrolės reglamento įgyvendinimą, įskaitant nuostatas, kuriomis sprendžiama neteisingo laimikio deklaravimo problema ir didinamas laimikio ataskaitų tikslumas ir patikimumas regione;

19.pabrėžia, kad svarbu žvejybos valdymą grįsti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir kad ICES atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant mokslinį nuoseklumą, taip pat pabrėžia žvejų žinių svarbą; pabrėžia ICES nepriklausomumo svarbą; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad ICES turėtų atnaujintus ir būtinus mokslinius žvejybos duomenis, kad galėtų toliau tobulinti savo rekomendacijas ir užtikrinti, kad būtų laiku prieinami kokybiški moksliniai vertinimai; ragina Komisiją viešai paskelbti visus savo prašymus ICES pateikti mokslines rekomendacijas, kad taip pat būtų sudarytos sąlygos atviram dialogui;

20.primygtinai ragina Komisiją nedelsiant paprašyti, kad ICES, svarstydama susitarimo memorandumą, toliau plėtotų ekosistemines įvairias rūšis apimančias rekomendacijas, taip pat rekomendacijas dėl išteklių atkūrimo, pripažindama aplinkos kintamumą ir mitybos tinklo sąveiką, išnagrinėtų galimybę naudoti ekosisteminius atskaitos taškus ir pagal ekosistemą koreguojamus mirtingumo dėl žvejybos duomenis, pritaikytus Baltijos jūros regiono ir konkrečių rūšių sąveikai, taip pat įtrauktų papildomus rodiklius, grindžiamus kitomis atitinkamomis ES taisyklėmis, pvz., Jūrų strategijos pagrindų direktyva, kad būtų įtraukti stambių žuvų rodikliai, taip pat amžiaus ir dydžio pasiskirstymo rodikliai; pabrėžia, kad visos tokios rekomendacijos turėtų išlikti skaidrios ir nuspėjamos sektoriui ir turėtų būti vengiama pervertinimo, kuris vėliau lemtų nepagrįstus laimikio apribojimus ir verslo netikrumą;

21.ragina Komisiją Baltijos jūros atveju prašyti ICES rekomendacijų dėl atsargumo rezervų, susijusių su mokslinių rekomendacijų netikrumu, taip pat su išteklių pasipildymo ir biomasės trajektorijos netikrumu, taip pat rekomendacijų dėl poveikio, kuris būtų nenaudojant MSY viršijančių intervalų, ir visų susijusių pasekmių, vengiant griežtų ar automatinių sumažinimų, kuriuos atliekant neatsižvelgiama į socialines ir ekonomines realijas; pabrėžia, kad didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis tebėra svarbi pritaikomojo ir atsakingo valdymo priemonė; be to, ragina Komisiją prašyti STECF atlikti atitinkamą socialinę ir ekonominę Baltijos jūros analizę;

22.ragina Komisiją visus išteklių vertinimus, naudojamus ES teisės aktams įgyvendinti, grįsti BMSY biomasės atskaitos taškais, kaip nurodyta Baltijos jūros daugiamečio plano reglamento 3 straipsnio 1 dalyje ir BŽP reglamento 2 straipsnio 2 dalyje;

23.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Baltijos jūros žuvų išteklių valdymas apimtų natūralaus dydžio ir amžiaus pasiskirstymo populiacijose atkūrimo tikslus pagal BŽP reglamento 2 straipsnio 5 dalies j punktą, kuriame daroma nuoroda į Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 1 straipsnio 1 dalį, pripažįstant, kad sveikos populiacijos struktūros prisideda prie reprodukcinio pajėgumo, išteklių atsparumo ir ekosistemų stabilumo; ragina parengti stebėsenos rodiklius ir selektyvesnės žvejybos praktiką bendradarbiaujant su sektoriumi, nes tai gali sumažinti sistemingą stambesnių ir vyresnių žuvų pašalinimą ir geriau apsaugoti išteklių pasipildymo potencialą;

24.ragina Komisiją, siekiant įgyvendinti ES teisę, įskaitant Baltijos jūros daugiamečio plano reglamentą, prašyti ICES pateikti mokslines rekomendacijas, kuriose būtų atsižvelgiama į atitinkamus Baltijos jūroje esančius aplinkos ir ekosistemų streso veiksnius; mano, kad šiose rekomendacijose, be kitų veiksnių, turėtų būti aiškiai akcentuojama ir atspindėta rizika, susijusi su dabartine aplinkos būkle, sausumos ir jūros sąveika, padidėjusiu netikrumu dėl klimato kaitos ir rūšių sąveikos poveikiu, įskaitant atitinkamas plėšrūnų populiacijas; pabrėžia, kad bet kokiose rekomendacijose taip pat turėtų būti aiškiai nurodytas atitinkamas neapibrėžtumo lygis;

25.ragina Komisiją konsultuotis su ICES pagal dabartinį susitarimo memorandumą, siekiant skatinti reguliariai atnaujinti jų technines gaires dėl žvejybos kontrolės taisyklių ir toliau tobulinti išteklių vertinimo metodus, remiantis nepriklausomais moksliniais kriterijais; pažymi, jog svarbu, kad ICES, teikdama rekomendacijas Komisijai arba valstybėms narėms, Baltijos jūrai taikytų naujausius metodus ir kad jie išliktų moksliškai pagrįsti ir atitiktų ES žuvininkystės teisinę sistemą; pripažįsta, kad tai yra ICES vidaus procesas;

26.ragina Komisiją ir valstybes nares inicijuoti išsamų tam tikrų komerciniais tikslais žvejojamų rūšių, įskaitant silkes ir šprotus, taip pat kitų komerciniais tikslais žvejojamų rūšių genetinių populiacijų Baltijos jūroje žemėlapį, grindžiamą patikimiausiomis turimomis mokslinėmis žiniomis, ir papildyti įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kad būtų galima priimti geriau pagrįstus sprendimus dėl žvejybos galimybių ir techninių priemonių; pabrėžia, kad tokie genetiniai duomenys, prieš juos naudojant valdymo tikslais, turi būti visapusiškai patvirtinti ICES ir integruoti į ilgalaikius išteklių vertinimo modelius;

27.ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant regiono žvejybos valdymo sprendimus gerinti duomenų, susijusių su atitinkamų išteklių amžiaus ir dydžio kriterijais, prieinamumą ir kokybę; pabrėžia, kad geresnis duomenų apie šiuos parametrus rinkimas turėtų padėti integruoti Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 3 deskriptoriaus 3 kriterijų (D3C3), kaip reikalaujama Baltijos jūros daugiamečio plano 3 straipsnio 3 dalyje;

28.ragina Komisiją paprašyti, kad ICES parengtų išsamią dabartinio ES požiūrio į naudojimąsi mokslinėmis rekomendacijomis dėl Baltijos jūros mokslinę analizę; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad prašomos rekomendacijos dėl laimikio lygių visapusiškai atspindėtų visus atitinkamus teisinius reikalavimus ir politikos tikslus, įskaitant BŽP tikslus, kaip nustatyta 2 straipsnyje; atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu, kad Komisija pašalintų galimus trūkumus ir nustatytų konkrečius veiksmus, kaip šiuo metu turimos rekomendacijos dėl žvejybos galimybių galėtų būti naudojamos pakankamai atsargiai, kad būtų įvykdyti visi atitinkami teisiniai reikalavimai ir tikslai;

29.ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad BLSK nustatymas būtų skaidrus ir pagrįstas patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir žiniomis, laikantis Baltijos jūros daugiamečio plano reglamento ir BŽP tikslų ir remiantis ekosisteminėmis įvairias rūšis apimančiomis rekomendacijomis, ir kad būtų atsižvelgiama į žvejybos ir ilgalaikio pakrančių bendruomenių socialinio ir ekonominio stabilumo sąveiką;

30.ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į atitinkamą tarptautinį darbą ir apibrėžtis, įskaitant UNEP apibrėžtį, toliau plėtojant ekosisteminio valdymo supratimą pagal esamą ES teisinę sistemą, pvz., dėl veikiančių ekosistemų, kaip nurodyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 5 straipsnio 5 dalies a punkte;

31.prašo Komisijos parengti moksliškai pagrįstą, koordinuotą ir tarpsektorinį planą, kuriame būtų atsižvelgiama į pagrindinius streso veiksnius, darančius poveikį Baltijos jūrai, kartu užtikrinant įtraukų valdymą ir jūrinių teritorijų planavimą, įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir su jais bendradarbiaujant;

32.ragina Komisiją pasinaudoti galimybe remti geresnį politikos koordinavimą ir nuoseklų su jūra ir vandeniu susijusios politikos įgyvendinimą pateikiant būsimą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Vandenynų akto;

33.ragina imtis veiksmingų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių, kad būtų laiku mažinama su klimatu susijusi rizika ir išvengta didėjančios rizikos ir išlaidų, susijusių su vėluojančiais veiksmais regione;

34.ragina toliau veiksmingai įgyvendinti ES aplinkos teisės aktus, kartu pripažįstant, kad visiems susijusiems sektoriams reikia subalansuotų ir įgyvendinamų sprendimų, kad būtų galima spręsti neigiamo poveikio aplinkai Baltijos jūroje ir kituose ES vandenyse, įskaitant taršą maisto medžiagomis iš įvairių šaltinių, problemą;

35.ragina gerokai padidinti investicijas į modernius nuotekų valymo įrenginius ir taršos sulaikymo bei filtravimo sistemas tiek Baltijos jūros šalyse, tiek visuose upių baseinuose, iš kurių vanduo patenka į Baltijos jūrą; pabrėžia, kad visapusiškai nemodernizavus vandens ir nuotekų infrastruktūros visos pastangos gerinti Baltijos jūros vandenų kokybę išliks tik deklaratyvios ir neveiksmingos;

36.ragina valstybes nares ir Komisiją bet kokį požiūrį į gamtos plėšrūnus grįsti mokslinėmis konsultacijomis ir konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant prevencines, vietos lygmeniu įtvirtintas ir tikslines didžiųjų kormoranų ir pilkųjų ruonių valdymo priemones, užtikrinant, kad visos priimtos priemonės būtų veiksmingos, atitiktų visus teisinius įsipareigojimus ir apimtų tinkamą stebėseną, specialų ir tinkamą finansavimą ir tvirtesnį suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas įgyvendinamų priemonių veiksmingumas, įskaitant poveikio mažinimo praktiką, pvz., atgrasomąsias priemones ar fizinę atskirtį;

37.pabrėžia, kad Komisija turi imtis skubių ir veiksmingų veiksmų reaguodama į didžiųjų kormoranų populiacijų daromą spaudimą Baltijos jūros žuvų ištekliams, užtikrindama, kad priemonės būtų proporcingos, pritaikytos regionui ir įgyvendinamos taikant veiksmingas, tikslines ir prie vietos poreikių pritaikytas intervencines valdymo priemones, grindžiamas patikimiausiais turimais moksliniais duomenimis, kartu sudarant sąlygas valstybėms narėms prireikus taikyti praktines ir konkrečias aplinkybes atitinkančias poveikio mažinimo priemones, kad būtų veiksmingai sprendžiamas vietos poveikio klausimas, taip remiant ilgalaikį žvejybos tvarumą poveikį patiriančiose pakrančių teritorijose;

38.ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti, ar veiksmingai įgyvendinamos sparčiai nykstančių Baltijos jūros paprastųjų jūrų kiaulių populiacijų atkūrimo priemonės, ir prireikus imtis papildomų priemonių, kad būtų panaikintos pagrindinės grėsmės jų išlikimui;

39.primena, kad XX a. aštuntajame dešimtmetyje Baltijos jūros ruonių populiacijos buvo atsidūrusios ties išnykimo riba;

40.pakartoja savo raginimą Komisijai pasiūlyti ES didžiųjų kormoranų išteklių valdymo Baltijos jūroje žvejybos ir akvakultūros srityje planą, grindžiamą patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir valstybių narių praktika, atsižvelgiant į neseniai Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos vidaus vandenų žvejybos ir akvakultūros patariamosios komisijos (EIFAAC) pasiūlytą planą https://www.fao.org/fishery/services/storage/fs/fishery/documents/EIFAAC/cormorantsplan/EuropeanManagementPlanforCormorants-April2025.pdf. ir ankstesnius ES finansuotus mokslinių tyrimų projektus, pvz., INTERCAFE https://www.ceh.ac.uk/our-science/projects/intercafe.; pabrėžia, kad reikia prevencinių priemonių, nuostolių kompensavimo ir finansavimo iš ES ir nacionalinių šaltinių;

41.pakartoja, kad į Baltijos jūrą išmesti nesprogę sprogmenys kelia didelį pavojų aplinkai ir saugai; primena savo 2021 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl cheminių medžiagų liekanų Baltijos jūroje ir sėkmingų projektų CHEMSEA, DAIMON ir DAIMON 3; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių koordinuotų ir praktinių priemonių, kad šios pavojingos medžiagos būtų sistemingai aptinkamos, vertinamos ir stebimos, siekiant nustatyti prioritetinius valymo rajonus;

42.ragina valstybes nares ir Komisiją dėti bendras pastangas siekiant remti mokslinių tyrimų plėtrą ir keistis geriausia patirtimi, susijusia su saugiais ir ekonomiškai efektyviais būdais nustatyti ir iš jūros dugno pašalinti šaudmenis ir nesprogusius sprogmenis, kad būtų galima imtis koordinuotų didelio masto taisomųjų veiksmų;

43.ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti koordinuotą, ilgalaikę ir tinkamai finansuojamą ES programą, kurią vykdant būtų siekiama nustatyti, neutralizuoti ir pašalinti Baltijos jūroje esančius nesprogusius sprogmenis;

44.smerkia Rusijos vykdomą neatsakingą, netausų ir mokslu negrindžiamą Baltijos jūros žuvų išteklių naudojimą;

45.ragina Tarybą ir Komisiją nustatant kvotas Baltijos jūrai atsižvelgti į vienašalius Rusijos veiksmus; be to, ragina Komisiją apsvarstyti veiksmus, kuriais būtų siekiama daryti spaudimą Rusijai, kad ji suderintų kvotas su mokslinėmis rekomendacijomis;

46.griežtai smerkia tai, kad Baltijos jūroje vis daugiau Rusijos šešėlinio laivyno vykdo operacijas, kuriomis apeinami pagrindiniai reguliavimo standartai, todėl didėja naftos išsiliejimo ir kitų pavojų aplinkai rizika; pabrėžia galimą žalą jūrų ekosistemoms, vietos žvejybai ir žmonių sveikatai; taip pat atkreipia dėmesį į susirūpinimą dėl to, kad Rusijos žuvininkystės produktai ir toliau patenka į ES rinką esamais prekybos kanalais, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą bet kokių spragų, kurios gali pakenkti ES ribojamųjų priemonių tikslams, panaikinimą; ragina Komisiją išnagrinėti tolesnes kovos su Rusijos šešėliniu laivynu priemones, ypač Baltijos jūros regione; ragina stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir griežtesnį vykdymo užtikrinimą siekiant sumažinti šią riziką ir apsaugoti Baltijos jūros išteklius; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visapusišką sankcijų Rusijai vykdymą;

47.pabrėžia, kad reikia skubiai dėti daugiau pastangų siekiant holistinio politikos koordinavimo, taip pat nuolatinės ir spartesnės pažangos įgyvendinant kitų politikos sričių teisės aktus, kad būtų išvengta priklausomybės tik nuo žvejybos priemonių ir būtų užkirstas kelias tolesniam socialiniam ir ekonominiam pakrančių bendruomenių nuosmukiui; atkreipia dėmesį į pastangas, įdėtas rengiant konferencijas „Mūsų Baltija“; ragina toliau daryti pažangą siekiant konkrečių rezultatų;

48.primygtinai ragina Komisiją inicijuoti Baltijos jūros daugiamečio plano reglamento vertinimą ir galimą peržiūrą, siekiant padidinti jo aiškumą, nuoseklumą ir pagerinti praktinį taikymą, įvertinant jo veiksmingumą aplinkosaugos ir socialiniais bei ekonominiais aspektais; be to, pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad bet koks galimas būsimas sistemos koregavimas išliktų paprastas, moksliškai pagrįstas ir įmanomas sektoriui;

49.ragina Komisiją, atliekant galimą Baltijos jūros daugiamečio plano reglamento peržiūrą, įvertinti ir prireikus pasiūlyti įtraukti lašišų ir upėtakių išteklius kaip konkrečius išteklius, kurie turi būti įtraukti į reglamento taikymo sritį, kalbant apie priegaudą;

50.reiškia susirūpinimą dėl to, kad regioninio bendradarbiavimo Baltijos jūroje pridėtinė vertė buvo nedidelė, atsižvelgiant į tai, kad daugiametis planas dažniausiai tik sustiprino anksčiau egzistavusias arba anksčiau inicijuotas bendradarbiavimo galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad tokioms iniciatyvoms būdingi lėti procesai ir padidinta biurokratija, kad valstybės narės pateikė palyginti nedaug bendrų rekomendacijų (tai nerimą keliantis signalas) ir kad ES žvejybos taisyklių regionalizavimo nuostatomis nesinaudojama siekiant pritaikyti valdymo priemones prie Baltijos jūros ypatumų; pabrėžia, kad būtinas regioninis Baltijos šalių, įskaitant visus suinteresuotuosius subjektus, bendradarbiavimas;

51.pabrėžia, kad veiksmingas Baltijos jūros valdymas turi būti grindžiamas valstybių narių, visų suinteresuotųjų subjektų, regioninių institucijų, pvz., HELCOM, ir pakrančių bendruomenių pasitikėjimu, dialogu ir regioniniu bendradarbiavimu, kad būtų skatinami praktiniai sprendimai ir keitimasis žiniomis;

52.ragina laikytis naujo, regionams pritaikyto požiūrio į rizikos valdymą;

53.ragina patikslinti daugiamečio plano taisykles, kad būtų uždraustas metų sandūros lankstumas, kai kalbama apie išteklius, kurie nesiekia dabartinio Baltijos jūros daugiamečio plano Btrigger išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taško, dėl kurio šiuo metu susitarė Taryba;

54.ragina Komisiją stiprinti moksliškai pagrįstas ir proporcingas Baltijos jūros lašišų valdymo priemones, užtikrinant, kad silkių, šprotų ir menkių žvejybos poveikis lašišoms būtų tinkamai suprantamas ir įvertintas; primygtinai ragina vykdyti griežtesnę stebėseną ir mokslinius tyrimus siekiant remti darnų lašišų išteklių valdymą;

55.pabrėžia, kad žvejybos valdymas ES turėtų būti grindžiamas Europos patirtimi, mokslu ir regionų realijomis; ragina Komisiją pasiūlyti regionams pritaikytas Baltijos jūros taisykles, pagal kurias būtų automatiškai imamasi veiksmų, kai išteklių lygis nukrenta žemiau kritinių verčių, nustatytų laikantis atsargumo principo, ir pakartoja, kad MSY grindžiamas valdymas, kai taikytina, turėtų būti papildytas priemonėmis, kuriomis laimikis visų pirma diferencijuojamas pagal žuvies dydį ir amžių; mano, kad būtų galima semtis įkvėpimo iš kituose regionuose, pvz., Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų, taikomos valdymo praktikos, sykiu užtikrinant suderinamumą su ES teisine sistema;

56.ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti regioninį bendradarbiavimą pagal BŽP reglamento 18 straipsnį;

57.ragina imtis konkrečių ir veiksmingų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad Baltijos jūroje sužvejotos žuvys būtų vis dažniau naudojamos tiesioginiam žmonių vartojimui, siekiant skatinti ir remti vietos maisto tiekimo grandines;

58.pažymi, kad kai kurios Baltijos jūros regiono valstybės narės, pvz., Vokietija ir Švedija, nustatė nacionalines priemones, kuriomis siekiama apriboti arba uždrausti žvejybą dugniniais tralais tam tikrose jūrų teritorijose;

59.ragina Komisiją ir Baltijos jūros valstybes nares pasiūlyti atkūrimo etapu sustabdyti žvejybą tralais dėl žuvų miltų ir žuvų taukų ir apriboti žvejybos veiklą saugomose jūrų teritorijose; pripažįsta, kad, atsižvelgiant į konkrečias ekologines, teisines ir socialines bei ekonomines aplinkybes, visoje Sąjungoje taikomi skirtingi metodai; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma žvejybos sektoriumi ir pakrančių bendruomenėmis, toliau plėtoti proporcingus, moksliškai pagrįstus sprendimus, kad būtų pagerinta jūrų apsauga, sykiu užtikrinant ES žvejybos sektoriaus gyvybingumą vykdant teisingą pertvarką;

60.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.