1.palankiai vertina tai, kad priimtas naujos redakcijos reglamentas, nes tai svarbus žingsnis modernizuojant Europos politinių partijų ir fondų teisinę sistemą ir stiprinant demokratinį vientisumą ES lygmeniu;

2.pažymi, kad reglamentu padidintas teisinis aiškumas keliose srityse, visų pirma kiek tai susiję su bendra Europos politine veikla, skaidrumo reikalavimais ir apsaugos nuo užsienio kišimosi priemonėmis;

3.vis dėlto pabrėžia, kad iki šiol patirtis ir duomenys, susiję su naujos redakcijos reglamento įgyvendinimu, tebėra riboti ir kad išsamesnis horizontalusis vertinimas gali būti atliktas tik vėlesniame etape; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nenumatytų politikos iššūkių, kilusių iš karto po reglamento įsigaliojimo, visų pirma susijusių su politinių fondų finansavimu, vis dėlto reikia skubiai imtis veiksmų;

4.susirūpinęs atkreipia dėmesį į fondų pranešimus apie neproporcingą reglamentavimo naštą ir įsipareigoja atlikti tolesnį tyrimą ir imtis tolesnių veiksmų šiuo klausimu būsimo sistemingo vertinimo metu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia veiksmingų ir proporcingų taisomųjų priemonių, kaip būdo užtikrinti, kad būtų laikomasi reglamento, svarbą ir įsipareigoja peržiūrėti šių priemonių naudojimą pastarojo meto praktikoje;

5.atkreipia dėmesį į teisinį netikrumą ir veiklos apribojimus, su kuriais vis dar susiduria Europos politiniai fondai, visų pirma susijusius su tinkamų finansuoti išlaidų klasifikavimu, ir mano, kad šiuos klausimus reikia laiku išsiaiškinti;

6.pakartoja, kad Europos politiniai fondai atlieka atskirą institucinį vaidmenį pagal Sutartis, skatindami europinį politinį sąmoningumą, remdami įrodymais grindžiamą politikos formavimą ir stiprindami demokratinę kultūrą bei pilietinį aktyvumą visoje ES;

7.atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2021 m., kai buvo paskelbtas Komisijos pasiūlymas dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/20144 2021 m. lapkričio 25 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (nauja redakcija) (COM(2021)0734). išdėstymo nauja redakcija, geopolitinė ir technologinė aplinka darėsi vis nepastovesnė ir jai būdinga padidėjusi įtampa saugumo srityje, užsienio kišimasis į demokratinius procesus ir spartesnė socialinė ir ekonominė transformacija; pabrėžia, kad dėl šių pokyčių didėja ilgalaikio politikos planavimo, demokratinio švietimo ir tarpvalstybinio dialogo, prie kurių ypač prisideda Europos politiniai fondai, svarba;

8.pažymi, kad Europos politiniams fondams, atsižvelgiant į jų išplėstą atsakomybę, reikia būtinų finansinių priemonių ir tinkamų bei stabilių išteklių, kad jie galėtų visapusiškai atlikti savo institucinį vaidmenį, remdamiesi reglamentu padarytais patobulinimais;

9.pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Europos politiniams fondams būtų suteikta patikima teisinė sistema ir finansinis saugumas; įsipareigoja bendradarbiauti su fondais, kad šis saugumas būtų kuo labiau užtikrintas pagal esamą sistemą, visų pirma peržiūrint būdus, kuriais fondai yra finansiškai remiami jiems priklausančių organizacijų; atkreipia dėmesį į tai, kad reglamentu nedraudžiamas lankstus ir dalyvavimu grindžiamas narystės mokesčio modelis, pagal kurį organizacijos narės prisideda atsižvelgdamos į savo dalyvavimo bendroje veikloje lygį; pabrėžia, kad pati bendra veikla neturėtų daryti poveikio biudžetui ir iš jos fondai neturėtų gauti pajamų, viršijančių faktines patirtas išlaidas;

10.ragina Europos politinius fondus maksimaliai išnaudoti finansines galimybes pagal esamą sistemą; pabrėžia, kad pagal dabartinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį šiuo metu leidžiama finansuoti Europos politinius fondus iš Europos politinių partijų nuosavų išteklių; ragina Europos politines partijas ir fondus sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, pagal kuriuos partijos kompensuotų fondams už jų indėlį į bet kokį bendrą darbą, atsižvelgiant į jų skirtingus atitinkamus vaidmenis pagal Sutartis;

11.taip pat pabrėžia, kad reglamentu nacionaliniams fondams, kurie nėra politiniai fondai, nedraudžiama tapti nariais ir mokėti narystės įnašą Europos politiniams fondams;

12.mano, kad dabartinio reglamento 25 straipsnis galėtų būti patikslintas siekiant aiškiai patvirtinti, kad iš organizacijų narių gali būti imami dalyvavimo mokesčiai už jų dalyvavimą Europos politinio fondo organizuojamoje veikloje;

13.pažymi, kad griežtas narystės įnašų apibrėžties taikymas, finansinis ir administracinis spaudimas papildyti dotacijas iš ES biudžeto savarankiškai sugeneruotais ištekliais, taisyklės, taikomos bendrai Europos politinei veiklai su nariais esančiais fondais, ir bendras ES finansavimo lygis riboja Europos politinių fondų finansinį savarankiškumą ir tvarumą, ypač atsižvelgiant į didėjančią jų atsakomybę, ir pabrėžia, kad tvari finansavimo sistema yra labai svarbi siekiant išsaugoti jų nepriklausomumą ir užkirsti kelią nederamai privačiai įtakai;

14.pabrėžia, kad, siekiant įvairinti nuosavus išteklius, Europos politiniams fondams leidžiama iš fizinių ar juridinių asmenų gauti dovanas, kurių vertė neviršija 18 000 EUR per metus vienam rėmėjui; mano, kad šių dovanų viršutinė riba galėtų būti padidinta, kad Europos politiniams fondams būtų suteikta daugiau lankstumo;

15.ragina Instituciją, bendradarbiaujant su Komisija, tęsti ir toliau plėtoti dialogą su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, siekiant didinti informuotumą apie nacionalinių finansavimo sistemų poveikį Europos politinių fondų veikimui ir nustatyti praktinius sprendimus, kuriais būtų siekiama išvengti nenumatytų jų finansinio tvarumo suvaržymų;

16.siūlo sukurti bendrą internetinę ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo sistemą, skirtą ES finansavimui, dovanoms ir įnašams į Europos politinius fondus, kad būtų užtikrintas tinkamas skaidrumas piliečiams, pagerinta atitikties stebėsena ir sumažinta ataskaitas teikiančių subjektų administracinė ir reikalavimų laikymosi našta;

17.pripažįsta Europos politinių fondų pastangas įvairinti ir stabilizuoti savo finansavimo šaltinius pagal esamą reguliavimo sistemą ir ragina toliau subalansuotai ir skaidriai naudoti turimus nuosavų išteklių mechanizmus;

18.ragina Komisiją atlikti tikslinę finansavimo nuostatų, taikomų Europos politiniams fondams pagal reglamentą, peržiūrą, remiantis šio pranešimo išvadomis ir patirtimi, įgyta nuo naujos redakcijos reglamento įsigaliojimo;

19.ragina Komisiją peržiūrėti, ar pagal kokią nors nacionalinę reguliavimo ar politikos sistemą draudžiama arba trukdoma nacionaliniams subjektams, įskaitant politinius fondus, mokėti įnašus Europos politiniams fondams, ir imtis būtinų tolesnių veiksmų;

20.ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų peržiūrėtos Europos politinių fondų finansavimo taisyklės, įskaitant reglamento 22 straipsnio 4 dalies pakeitimą, kuriuo finansinių įnašų ar dotacijų iš ES bendrojo biudžeto viršutinė riba būtų padidinta iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kurias patyrė Europos politinis fondas; taip pat ragina Komisiją į šį pasiūlymą įtraukti 25 straipsnio pakeitimą siekiant Europos politiniams fondams padidinti dovanų viršutinę ribą, taip užtikrinant didesnį finansavimo šaltinių lankstumą ir įvairovę;

21.įsipareigoja padidinti bendrą politiniams fondams skiriamo ES finansavimo lygį pagal būsimą 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą, kad būtų atsižvelgta į tai, kad pastaraisiais metais biudžetas nebuvo indeksuojamas, taip pat į didėjančią infliaciją ir augančias veiklos sąnaudas, siekiant užtikrinti tinkamus, stabilius ir nuspėjamus finansinius išteklius, sudaryti sąlygas fondams vykdyti ilgalaikio strateginio prognozavimo ir gebėjimų stiprinimo veiklą ir išlaikyti aukštus skaidrumo, atskaitomybės ir nepriklausomumo standartus, taip pat užtikrinti atitikties pareigų ir turimo finansavimo proporcingumą;

22.daro išvadą, kad tinkamo finansavimo suteikimas Europos politiniams fondams yra strateginė investicija į ES demokratinį atsparumą ir ilgalaikio valdymo pajėgumus;

23.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.