PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:I skyriusBENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnisDalykas1.Šiuo reglamentu nustatoma bendra neteisėtai valstybių narių teritorijoje esančių trečiųjų valstybių piliečių veiksmingo grąžinimo sistema, laikantis ▌Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) pripažintų pagrindinių teisių ir bendrųjų Sąjungos teisės principų bei taikytinų tarptautinių įsipareigojimų ▌, be kita ko, dėl ▌ žmogaus teisių.2.Šio reglamento tikslas – sudaryti sąlygas valstybėms narėms imtis visų reikalingų priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą ▌grąžinimą ▌, atsižvelgiant į visapusišką požiūrį, nustatytą Reglamento (ES) 2024/1351 3 straipsnyje, 4 straipsnio h punkte ir 5 straipsnio e punkte.

2 straipsnisTaikymo sritis1.Šis reglamentas taikomas trečiųjų valstybių piliečiams, neteisėtai esantiems valstybių narių teritorijoje.2.Šis reglamentas netaikomas asmenims, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 5 punkte.3. Šis reglamentas nedaro poveikio reglamentų (ES) 2024/1351, 2024/1348 ir 2024/1349 nuostatoms.4. Nedarant poveikio šio straipsnio 5 daliai, šis reglamentas netaikomas toliau nurodytiems trečiųjų valstybių piliečiams:a) trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems prie išorės sienų atsisakoma leisti atvykti pagal Reglamento (ES) 2016/399 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/399/oj). 14 straipsnį arba, jei valstybei narei tas reglamentas nėra privalomas, pagal lygiavertę nacionalinę teisę;b) trečiųjų valstybių piliečiams, kuriuos kompetentingos institucijos sulaikė ar suėmė dėl neteisėto valstybės narės išorės sienos kirtimo sausuma, jūra ar oru ir kurie po to nėra gavę leidimo ar teisės būti toje valstybėje narėje;c) trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems pagal nacionalinę teisę taikomas grąžinimas kaip baudžiamosios teisės sankcija arba kaip baudžiamosios teisės sankcijos taikymo pasekmė;d) trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems taikoma ekstradicijos procedūra.5. Valstybė narė gali nuspręsti taikyti šį reglamentą trečiųjų valstybių piliečiams, priskiriamiems vienai ar kelioms 4 dalies a, b ir c punktuose nurodytoms kategorijoms. Tokiais atvejais šis reglamentas tų kategorijų trečiųjų valstybių piliečiams taikomas nuo tos dienos, kurią valstybė narė apie savo sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.6. Kai valstybė narė nusprendžia taikyti šį reglamentą trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems grąžinimas taikomas kaip baudžiamosios teisės sankcija, 7, 9 ir 10 straipsniai netaikomi.7. Kiek tai susiję su trečiųjų valstybių piliečiais, kuriems šis reglamentas netaikomas pagal 4 dalies a ir b punktus, valstybės narės užtikrina, kad elgesys su jais ir jų apsaugos lygis būtų ne mažiau palankūs, nei nustatyta 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 6 dalies c ir e punktuose, 34 straipsnio 1–6 dalyse ir 35 straipsnyje, ir būtų laikomasi negrąžinimo principo.▌2b. Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio valstybių narių nacionalinei baudžiamajai teisei, visų pirma nuostatoms, kuriomis už neteisėtą buvimą nustatomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos baudžiamosios sankcijos, įskaitant įkalinimą, su sąlyga, kad baudžiamasis procesas ir tokių sankcijų taikymas netrukdo užtikrinti veiksmingo grąžinimo.▌

4 straipsnisApibrėžtysŠiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:1)trečiosios valstybės pilietis – bet kuris asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip tai suprantama pagal SESV 20 straipsnį, ir kuris nėra asmuo, besinaudojantis laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 5 punkte;2)neteisėtas buvimas – trečiosios valstybės piliečio, kuris neatitinka arba nebeatitinka Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnyje nustatytų atvykimo sąlygų arba – valstybių narių, kurioms tas reglamentas nėra privalomas, tačiau kurios dalyvauja taikant šį reglamentą, atveju – lygiaverčių atvykimo, buvimo ar gyvenimo valstybėje narėje sąlygų pagal nacionalinę teisę, buvimas tos valstybės narės teritorijoje;3)valstybė, į kurią grąžinama, – viena iš šių valstybių:a)trečioji valstybė, kuri yra trečiosios valstybės piliečio kilmės valstybė;b)trečioji valstybė, kuri yra trečiosios valstybės piliečio oficialios įprastinės gyvenamosios vietos valstybė;c)trečioji tranzito valstybė, per kurią vykta į Sąjungą, kaip nustatyta Sąjungos arba valstybių narių readmisijos susitarimuose ar tvarkoje;d)trečioji valstybė, išskyrus nurodytąją a ir b ▌ punktuose, į kurią trečiosios valstybės pilietis turi teisę atvykti ir gyventi;e)saugi trečioji valstybė, kurios atžvilgiu trečiosios valstybės piliečio tarptautinės apsaugos prašymas buvo atmestas kaip nepriimtinas pagal Reglamento (ES) 2024/1348 59 straipsnio 8 dalį arba – valstybių narių, kurioms tas reglamentas nėra privalomas, atveju – pagal atitinkamas nuostatas, kurias jos galėjo įtraukti į savo nacionalinę teisę;f)pirmoji prieglobsčio valstybė, kurios atžvilgiu trečiosios valstybės piliečio tarptautinės apsaugos prašymas buvo atmestas kaip nepriimtinas pagal Reglamento (ES) 2024/1348 58 straipsnio 4 dalį arba – valstybių narių, kurioms tas reglamentas nėra privalomas, atveju – pagal atitinkamas nuostatas, kurias jos galėjo įtraukti į savo nacionalinę teisę;g)trečioji valstybė, išskyrus nurodytas a, b ir d punktuose, su kuria yra sudarytas susitarimas ar nustatyta tvarka, kuriais remiantis trečiosios valstybės pilietis yra priimamas pagal šio reglamento 17 straipsnį;4)sprendimas grąžinti – administracinis ar teismo aktas ar sprendimas, kuriuo konstatuojama arba paskelbiama, kad trečiosios valstybės piliečio buvimas yra neteisėtas, ir nustatoma ar nurodoma prievolė išvykti iš valstybių narių teritorijos;4a) grąžinimas – veiksmai, kai neteisėtai esantis trečiosios valstybės pilietis:a) savanoriškai grįžta, kaip nurodyta 6 punkte, arba b) kompetentingų institucijų išsiunčiamas iš valstybių narių į vieną iš valstybių, į kurias grąžinama, kaip apibrėžta sprendime, kuriuo nurodoma išsiųsti, arba, kai taikytina, sprendime grąžinti;4b) sprendimas, kuriuo nurodoma išsiųsti, – administracinis arba teismo aktas ar sprendimas, kuriame konstatuojama arba paskelbiama, kad trečiosios valstybės pilietis gali būti išsiųstas į vieną ar daugiau valstybių, į kurią (‑ias) grąžinama, kaip nurodyta 3 punkte;5)išsiuntimas – kompetentingų institucijų atliekamas sprendimo grąžinti arba sprendimo, kuriuo nurodoma išsiųsti, vykdymo užtikrinimas fiziškai išvežant iš valstybių narių į valstybę, į kurią grąžinama;6)savanoriškas grįžimas – neteisėtai esančio trečiosios valstybės piliečio, kuris vykdo pareigą išvykti per sprendime grąžinti nustatytą savanoriško išvykimo laikotarpį arba jam pasibaigus, savarankiškas išvykimas iš valstybių narių teritorijos, su pagalba arba be jos, nevykdant išsiuntimo;7)pasislėpimas – veiksmai, dėl kurių trečiosios valstybės pilietis tampa nepasiekiamas kompetentingoms administracinėms ar teisminėms institucijoms ▌;8)draudimas atvykti – administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, kuriuo uždraudžiama ▌atvykti į valstybių narių teritoriją ir būti joje;▌11)grąžinimo operacija – kompetentingos institucijos organizuojama ar koordinuojama arba Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) remiama operacija, kurią vykdant iš vienos ar kelių valstybių narių grąžinami trečiųjų valstybių piliečiai.▌

▌5 straipsnisPagrindinės teisėsTaikydamos šį reglamentą, valstybės narės veikia visapusiškai laikydamosi atitinkamos Sąjungos teisės, įskaitant Chartiją, atitinkamos tarptautinės teisės, pareigų, susijusių su galimybe gauti tarptautinę apsaugą, ▌negrąžinimo principo ir pagrindinių teisių.

II skyriusGRĄŽINIMO PROCEDŪRA▌2 skirsnisGrąžinimo nurodymo procedūra

7 straipsnisSprendimas grąžinti ▌1.Sprendimą grąžinti trečiųjų valstybių piliečius, neteisėtai esančius valstybių narių teritorijoje, priima valstybės narės kompetentingos institucijos, nurodydamos ar nustatydamos pareigą išvykti iš valstybių narių teritorijos.1a. Sprendimuose grąžinti:a) nurodomas išvykimo laikotarpis, kuris negali viršyti 30 dienų ir vėliausiai iki kurio pabaigos trečiosios valstybės pilietis turi išvykti iš valstybių narių teritorijos, arba b) nurodoma, kad trečiosios valstybės pilietis nedelsdamas turi išvykti iš valstybių narių teritorijos. Išvykimo laikotarpis, nurodytas a punkte, gali būti sutrumpintas ir išsamiau apibrėžtas nacionalinėje teisėje.Valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali nustatyti, kada trečiosios valstybės piliečiui suteikiamas savanoriško išvykimo laikotarpis arba nurodoma nedelsiant išvykti.1b. Kompetentingos institucijos, deramai atsižvelgdamos į konkrečias atskiro atvejo aplinkybes, gali nustatyti ilgesnį nei 30 dienų išvykimo laikotarpį pagal 1a dalį.1c. Kompetentingos institucijos, deramai atsižvelgdamos į konkrečias atskiro atvejo aplinkybes, visų pirma dalyvavimą programoje, kuria remiamas grąžinimas ir reintegracija pagal 46 straipsnio 3 dalį, ir 21 straipsnyje nustatytos pareigos bendradarbiauti laikymąsi, gali pratęsti išvykimo laikotarpį pagal 1a dalį. 1d. Kompetentingos institucijos gali sutrumpinti išvykimo laikotarpį pagal 1a dalį, jei nesilaikoma 21 straipsnyje nustatytos pareigos bendradarbiauti.1e. Išvykimo laikotarpis skaičiuojamas nuo nacionalinėje teisėje nustatytos datos. 2.Sprendimas grąžinti priimamas raštu, jame nurodomos faktinės ir teisinės priežastys. Trečiosios valstybės pilietis informuojamas apie galimas teisių gynimo priemones ir terminus, per kuriuos galima jomis pasinaudoti. Apie sprendimą grąžinti trečiosios valstybės piliečiui pranešama kuo greičiau, laikantis atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės. Jei trečiosios valstybės piliečio buvimo vieta nežinoma, apie sprendimą grąžinti pranešama vadovaujantis nacionaline teise.3.Kompetentingos institucijos gali nuspręsti neteikti informacijos arba ją apriboti dėl faktinių priežasčių, kai nacionalinėje teisėje numatyta apriboti teisę į informaciją arba kai tai būtina viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui ir nusikalstamų veikų prevencijai, tyrimui, atskleidimui ir baudžiamajam persekiojimui už jas užtikrinti. Tokiais atvejais trečiosios valstybės pilietis informuojamas apie pagrindų, kuriais remiantis priimtas sprendimas grąžinti, esmę, kad jis galėtų pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone. Pareiga informuoti trečiosios valstybės pilietį apie pagrindų esmę neapima pareigos atskleisti bet kokią įslaptintą informaciją.4.Valstybė (-ės), į kurią (-ias) grąžinama, nustatoma (-os) sprendime grąžinti arba pagal 12 straipsnio 2a dalį prieš įvykdant išsiuntimą. Kai trečiosios valstybės pilietis nusprendžia savanoriškai sugrįžti į kitą valstybę, į kurią grąžinama, nei sprendime grąžinti nurodyta (-os) valstybė (-ės), į kurią (-ias) grąžinama, naujo sprendimo, kuriame nustatoma valstybė, į kurią grąžinama, priimti nereikia.4b. Jei yra kliūčių įvykdyti išsiuntimą, kompetentingoms institucijoms neužkertamas kelias priimti sprendimą grąžinti. Jei sprendime grąžinti nustatoma valstybė, į kurią grąžinama, ir buvo nustatyta grąžinimo rizika, išsiuntimas į tą valstybę, į kurią grąžinama, atidedamas pagal 14 straipsnio 1 dalies a punktą.5.Trečiosios valstybės piliečiui paprašius, jam pateikiamas sprendimo grąžinti pagrindinių elementų ▌, įskaitant informaciją dėl galimų teisinių teisių gynimo priemonių, vertimas raštu ar žodžiu į kalbą, kurią trečiosios valstybės pilietis supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turėtų suprasti. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos, kai tinkama, gali naudoti standartizuotus vertimo šablonus arba kompiuterizuoto ir automatiškai sugeneruoto vertimo raštu priemones.6.Sprendimas grąžinti ▌ priimamas tuo pačiu aktu arba atskiru aktu tuo pačiu metu ir kartu su sprendimu nutraukti trečiosios valstybės piliečio teisėtą buvimą, arba po to nepagrįstai nedelsiant ir nedarant poveikio IV skyriuje numatytoms procedūrinėms garantijoms ir kitoms atitinkamoms Sąjungos ir tarptautinės teisės nuostatoms.7.Priimdamos sprendimą grąžinti, valstybės narės naudoja formą (toliau – Europos grąžinimo orderis), nustatytą pagal 8 dalį. Forma apima pagrindinius sprendimo grąžinti ir, kai tinkama, sprendimo, kuriuo nurodoma išsiųsti, elementus ir pateikiama per Šengeno informacinę sistemą pagal Reglamentą (ES) 2018/1860 ▌.8.Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma 7 dalyje nurodyto Europos grąžinimo orderio forma. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.9.Ne vėliau kaip 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto priėmimo dieną valstybės narės ir Komisija bei atitinkamos ES agentūros, kaip antai „eu-LISA“, pradeda diegti reikiamas, atitinkamai teisinio ir techninio pobūdžio priemones, kad Europos grąžinimo orderis būtų prieinamas per Šengeno informacinę sistemą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įvykdyti 7 dalyje nustatytą pareigą. Komisija ir susijusios ES agentūros, kaip antai „eu-LISA“, atitinkamai remia valstybes nares.9a. Ne vėliau kaip šio reglamento 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą taikymo pradžios dieną Komisija ir susijusios ES agentūros, kaip antai „eu-LISA“, įgyvendina priemones, kuriomis užtikrinama galimybė automatizuotai tvarkyti Europos grąžinimo orderį, kad 9 straipsnis būtų taikomas efektyviau.9b. Valstybės narės ne vėliau kaip iki šio reglamento 52 straipsnio 3 dalyje nurodytos taikymo pradžios dienos praneša Komisijai apie būtinas teisines ir technines priemones, nustatytas 7 dalyje nurodytai pareigai įvykdyti.▌

8 straipsnisPareigos priimti sprendimą grąžinti išimtys1.Kompetentingos valstybių narių institucijos gali nuspręsti nepriimti sprendimo grąžinti vienu iš šių atvejų, kai trečiosios valstybės pilietis yra:a)perkeliamas į kitą valstybę narę taikant Reglamento (ES) 2016/399 23a straipsnyje numatytą procedūrą;b)perkeliamas į kitą valstybę narę pagal dvišalius susitarimus ar tvarką arba remiantis valstybių narių bendradarbiavimu pagal 44 straipsnį;c)asmuo, kurio neteisėtas buvimas nustatytas atliekant patikrinimus kertant sieną jam išvykstant prie išorės sienos pagal Reglamento (ES) 2016/399 8 straipsnį arba, jei valstybei narei tas reglamentas neprivalomas, lygiaverčius patikrinimus pagal nacionalinę teisę, ▌kuo labiau vengiant atidėti atitinkamo trečiosios valstybės piliečio išvykimą.2.Sprendimas grąžinti nepriimamas tais atvejais, kai trečiosios valstybės pilietis turi kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi, ilgalaikę vizą ar kitą leidimą gyventi šalyje ▌.3.2 dalyje nurodytais atvejais valstybė narė reikalauja, kad trečiosios valstybės pilietis nedelsdamas išvyktų į tos kitos valstybės narės teritoriją. Jei trečiosios valstybės pilietis nesilaiko reikalavimų arba jei trečiosios valstybės piliečio neatidėliotinas išvykimas būtinas dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar nacionalinio saugumo priežasčių, valstybės narės gali prašyti kitų valstybių narių bendradarbiauti pagal 44 straipsnį arba priimti sprendimą grąžinti pagal 7 straipsnį.4.Sprendimas grąžinti nepriimamas tais atvejais, kai ▌ taikoma 9 straipsnyje aprašyta procedūra.

9 straipsnisKitos valstybės narės priimtų sprendimų grąžinti pripažinimas ir vykdymo užtikrinimas1.Valstybė narė, kurioje trečiosios valstybės pilietis yra neteisėtai (toliau – vykdančioji valstybė narė), gali pripažinti ir vykdyti kitos valstybės narės (toliau – išduodančioji valstybė narė) pagal 7 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį to trečiosios valstybės piliečio atžvilgiu priimtą vykdytiną sprendimą grąžinti ir, kai aktualu, sprendimą, kuriuo nurodoma išsiųsti. Vykdymo užtikrinimas grindžiamas 7 straipsnio 7 dalyje nurodytame Europos grąžinimo orderyje pateikta informacija ir vykdomas pagal nacionalines taisykles ir procedūras pagal 12 straipsnį.2.Pripažinimo tikslais valstybės narės neprivalo priimti administracinių sprendimų ar aktų. Pripažinimas nebūtinai turi būti vykdomas administracinės procedūros forma.▌5.Jei valstybė narė nepripažįsta arba nevykdo sprendimo grąžinti arba sprendimo, kuriuo nurodoma išsiųsti, pagal 1 dalį ▌, ta valstybė narė priima sprendimą grąžinti laikydamasi 7 straipsnyje nustatytų sąlygų arba sprendimą, kuriuo nurodoma išsiųsti, pagal 12 straipsnio 2 dalį.6.Jei valstybė narė pripažįsta arba vykdo sprendimą grąžinti arba sprendimą taikyti išsiuntimo priemonę/sprendimą, kuriuo nurodoma išsiųsti, pagal 1 dalį, ji sustabdo išsiuntimo vykdymą, jei ▌išduodančiojoje valstybėje narėje sustabdomas sprendimo grąžinti arba sprendimo, kuriuo nurodoma išsiųsti, galiojimas, ir gali priimti sprendimą grąžinti, laikydamasi 7 straipsnyje nustatytų sąlygų.7.Jei išduodančioji valstybė narė sustabdo arba panaikina sprendimą grąžinti arba kai sprendimą grąžinti panaikina administracinė institucija arba teismas, vykdančioji valstybė narė priima sprendimą grąžinti laikydamasi 7 straipsnyje nustatytų sąlygų.8.Išduodančioji valstybė narė, gavusi prašymą, vykdančiajai valstybei narei pateikia visus turimus duomenis ir dokumentus, būtinus grąžinimo arba išsiuntimo vykdymui užtikrinti pagal Reglamentą (ES) 2018/1860 ▌.▌9a. 9 straipsnio taikymas nedaro poveikio 8 straipsnyje nustatytų išimčių taikymui.11. Valstybės narės ne vėliau kaip 7 straipsnio 8 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto priėmimo dieną imasi parengiamųjų veiksmų, kurie galėtų palengvinti kitų valstybių narių priimtų sprendimų grąžinti arba sprendimų, kuriais nurodoma išsiųsti, pripažinimą, be kita ko, kai aktualu, pradėdamos savo nacionalinėse sistemose diegti teisines ir technines priemones, atlikti nacionalinių IT sistemų pakeitimus, rengti atitinkamus mokymus ir vykdyti bandomųjų projektų veiklą.12. Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šio reglamento 52 straipsnio 3 dalyje nurodytos taikymo pradžios dienos Komisija įvertina abipusio pripažinimo principo įgyvendinimą pagal šio straipsnio 1 dalį, visų pirma kiek tai susiję su:a) tuo, ar valstybės narės yra nustačiusios teisines ir technines priemones, kad Europos grąžinimo orderis būtų prieinamas per Šengeno informacinę sistemą pagal 7 straipsnio 7 dalį, ir ar tos priemonės yra veiksmingos;b) tuo, ar valstybės narės yra nustačiusios teisines ir technines priemones, skirtas automatizuotam Europos grąžinimo orderio tvarkymui užtikrinti pagal 7 straipsnio 9 dalį;c) sprendimų grąžinti ir sprendimų, kuriais nurodoma išsiųsti, pripažinimo ir vykdymo veiksmingumu;d) dėl to atsirandančia našta nacionalinėms teisminėms ir administracinėms sistemoms ire) atitinkamų mokymų ir bandomųjų projektų veiklos rezultatais.13. Remdamasi 12 dalyje nurodytu vertinimu Komisija atitinkamai pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant tikslinius pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą grąžinimą, kad būtų nustatytas privalomas kitų valstybių narių priimtų vykdytinų sprendimų grąžinti ir sprendimų, kuriais nurodoma išsiųsti, pripažinimas ir vykdymas. Jei Komisija pasiūlymo nepateikia, ji paaiškina to priežastis.

3 skirsnisDraudimas atvykti

10 straipsnisDraudimo atvykti išdavimas1.Sprendimai grąžinti priimami kartu su draudimu atvykti, kai:a)trečiosios valstybės pilietis turi būti išsiųstas pagal 12 straipsnį;b)pareiga išvykti iš valstybių narių teritorijos neįvykdoma per pagal 7 straipsnio 1a–1c dalis nustatytą laikotarpį;c)trečiosios valstybės pilietis kelia saugumo riziką pagal 16 straipsnį.2.Kitais nei 1 dalyje išvardytais atvejais kompetentingos institucijos gali nustatyti, kad sprendimas grąžinti arba sprendimas, kuriuo nurodoma išsiųsti, priimamas kartu su draudimu atvykti, atsižvelgdamos į atitinkamas aplinkybes, visų pirma į trečiosios valstybės piliečio bendradarbiavimo lygį.3.Draudimas atvykti išduodamas kaip sprendimo grąžinti arba sprendimo, kuriuo nurodoma išsiųsti, dalis arba atskirai raštu. Apie draudimą atvykti trečiosios valstybės piliečiui pranešama ta kalba, kurią jis supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turėtų suprasti. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos, kai tinkama, gali naudoti standartizuotus vertimo šablonus arba kompiuterizuoto ir automatiškai sugeneruoto vertimo raštu priemones. 4.Kompetentingos institucijos gali nustatyti draudimą atvykti nepriimdamos sprendimo grąžinti, skirto trečiosios valstybės piliečiui, neteisėtai esančiam valstybių narių teritorijoje, kurio neteisėtas buvimas nustatomas atliekant patikrinimus kertant sieną jam išvykstant pagal Reglamento (ES) 2016/399 8 straipsnį arba, jei valstybei narei tas reglamentas neprivalomas, lygiaverčius patikrinimus pagal nacionalinę teisę. Šiais atvejais draudimas atvykti gali būti nustatomas ir apie jį pranešama po to, kai trečiosios valstybės pilietis išvyko iš valstybių narių teritorijos, kuo labiau vengiant atidėti atitinkamo trečiosios valstybės piliečio išvykimą.4a. Jeigu neteisėtai esantis trečiosios valstybės pilietis išvyksta iš valstybių narių teritorijos anksčiau nei priimamas sprendimas grąžinti, kompetentingos institucijos gali nustatyti draudimą atvykti nepriimdamos sprendimo grąžinti.4b. Jeigu pagrindai išduoti draudimą atvykti atsirado priėmus sprendimą grąžinti, kompetentingos institucijos gali nustatyti draudimą atvykti nepriimdamos naujo sprendimo grąžinti.5.Kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali neišduoti draudimo atvykti dėl humanitarinių priežasčių, jei trečiosios valstybės pilietis yra nuo prekybos žmonėmis nukentėjęs asmuo, arba jei trečiosios valstybės pilietis tinkamai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, be kita ko, dalyvaudamas grąžinimo ir reintegracijos programoje.6.Draudimo atvykti trukmė nustatoma tinkamai atsižvelgiant į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes ir neviršija 10 metų. Nedarant poveikio 16 straipsnio 3 dalies a punktui, draudimas atvykti gali būti išduodamas ilgiausiai 20 metų laikotarpiui atsižvelgiant į tinkamai pagrįstas priežastis, kai laikoma, kad būtina užkirsti kelią trečiosios valstybės piliečiui atvykti į valstybių narių teritoriją. ▌8.Draudimo atvykti laikotarpis prasideda tą dieną, kurią trečiosios valstybės pilietis išvyko iš valstybių narių teritorijos.

11 straipsnisDraudimo atvykti panaikinimas, sustabdymas ar trukmės sutrumpinimas1.Išduodančioji valstybė narė draudimą atvykti gali panaikinti, sustabdyti arba sutrumpinti jo trukmę, jei trečiosios valstybės pilietis įrodo, kad jis grįžo savanoriškai, nedarant poveikio 2 ir 3 dalims.▌2.Kompetentinga institucija, jei mano, kad tai tinkama, gali panaikinti draudimą atvykti, sustabdyti jį arba sutrumpinti jo trukmę pagrįstais konkrečiais atvejais, be kita ko, dėl humanitarinių priežasčių, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, nedarant poveikio 3 daliai.3.Trečiosios valstybės pilietis gali pateikti tinkamai pagrįstą prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo, sustabdymo ar trukmės sutrumpinimo, jei trečiosios valstybės pilietis išvyko iš teritorijos, nedarant poveikio 4 daliai.4. Trečiosios valstybės pilietis, kuriam pagal 10 straipsnio 6 dalį arba 16 straipsnio 3 dalies a punktą nustatytas ilgesnis nei 10 metų draudimas atvykti, gali praėjus 10 metų po savo išvykimo iš valstybių narių prašyti išduodančiosios valstybės narės peržiūrėti, ar draudimas atvykti turi būti panaikintas, sustabdytas arba sutrumpinta jo trukmė, tinkamai atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes, įskaitant, kai aktualu, tai, ar trečiosios valstybės pilietis tebekelia saugumo riziką pagal 16 straipsnį ir ar draudimas atvykti tebėra būtinas siekiant toliau užkirsti kelią tam trečiosios valstybės piliečiui atvykti į valstybių narių teritoriją. Prašymas atlikti peržiūrą turi būti tinkamai pagrįstas.4a. Valstybės narės draudimo atvykti panaikinimą gali susieti su trečiosios valstybės piliečio išsiuntimo išlaidų kompensavimu.

4 skirsnisGrąžinimo vykdymo užtikrinimas

12 straipsnisIšsiuntimas1.Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių trečiosios valstybės piliečiui išsiųsti, kai:-a) trečiosios valstybės pilietis nesilaiko pareigos išvykti iš teritorijos pagal 7 straipsnį;a)trečiosios valstybės pilietis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis ▌;▌ ▌c)trečiosios valstybės pilietis patenka į 16 straipsnio taikymo sritį;d)trečiosios valstybės pilietis be leidimo persikelia į kitą valstybę narę, be kita ko, pagal 7 straipsnį nustatytu laikotarpiu;da) kompetentingos institucijos mano, kad laikantis nacionalinės teisės išsiuntimas yra būtinas ir proporcingas dėl kitų priežasčių nei išvardytosios a–d punktuose.1a. Nė viena šio reglamento nuostata neužkertamas kelias valstybėms narėms leisti arba sudaryti palankesnes sąlygas trečiosios valstybės piliečio, kuris kitu atveju turėtų būti išsiųstas pagal 1 dalį, savanoriškam grįžimui, visų pirma tais atvejais, kai laikoma, kad tai padeda užtikrinti greitesnį ir veiksmingesnį grąžinimą.2.▌Kompetentingos institucijos bet kurio trečiosios valstybės piliečio, kuris turi būti grąžintas, atžvilgiu gali priimti ▌sprendimą, kuriuo nurodoma išsiųsti. Jei priimamas sprendimas, kuriuo nurodoma išsiųsti, jis išdėstomas raštu ir gali būti pateikiamas tame pačiame sprendime kaip ir sprendimas grąžinti arba kaip atskiras administracinis ar teismo sprendimas arba aktas, arba kaip kito administracinio ar teismo sprendimo dalis.2a. Jei valstybė, į kurią grąžinama, dar nebuvo nustatyta arba jei ji skiriasi nuo anksčiau nustatytos valstybės, kompetentinga institucija, prieš vykdydama išsiuntimą, nustato vieną ar daugiau valstybių, į kurią (-ias) grąžinama, kaip nurodyta 4 straipsnio 3 dalyje.2b. Jei priimamas sprendimas, kuriuo nurodoma išsiųsti, jame nurodomi faktiniai ir teisiniai motyvai. Trečiosios valstybės pilietis informuojamas apie galimas teisių gynimo priemones ir terminus, per kuriuos galima jomis pasinaudoti. Apie sprendimą, kuriuo nurodoma išsiųsti, trečiosios valstybės piliečiui pranešama kuo greičiau laikantis atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės.2c. Jei priimamas sprendimas, kuriuo nurodoma išsiųsti, trečiosios valstybės piliečiui paprašius, jam pateikiamas sprendimo, kuriuo nurodoma išsiųsti, pagrindinių elementų, įskaitant informaciją dėl galimų teisinių teisių gynimo priemonių, vertimas raštu ar žodžiu į kalbą, kurią trečiosios valstybės pilietis supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turėtų suprasti. Šiuo tikslu kompetentingos institucijos, kai tinkama, gali naudoti standartizuotus vertimo šablonus arba kompiuterizuoto ir automatiškai sugeneruoto vertimo raštu priemones.3.Jei trečiosios valstybės pilietis nurodo arba valstybės narės institucijos sužino apie atitinkamus požymius, kad išsiuntimas pažeistų negrąžinimo principą, kompetentingos institucijos nukreipia trečiosios valstybės pilietį atitinkamai procedūrai, įskaitant prieglobsčio procedūrą pagal Reglamentą (ES) 2024/1348, kai taikytina, arba pagal nacionalinę teisę ir įvertina, ar išsiuntimas atitinka negrąžinimo principą. Atitinkamas trečiosios valstybės pilietis kuo greičiau pateikia visą svarbią informaciją, susijusią su jo asmeninėmis aplinkybėmis, siekdamas pagrįsti savo teiginį, kad išsiuntimas reikštų negrąžinimo principo pažeidimą. Kompetentingos institucijos gali remtis bet kokiu ankstesniu grąžinimo rizikos vertinimu arba į jį atsižvelgti. Bet koks tolesnis grąžinimo rizikos vertinimas atliekamas tik jeigu atsiranda susijusios pagrįstos informacijos. 3a. Valstybės narės gali nuspręsti, kad atitiktį negrąžinimo principui gali įvertinti kita institucija, o ne kompetentinga institucija, kuri priima sprendimą grąžinti arba užtikrina jo vykdymą.4.Prievartos priemonės, kurių imamasi siekiant užtikrinti išsiuntimą, turi būti būtinos ir proporcingos ir bet kuriuo atveju neviršija pagrįstos jėgos ribos. Jos įgyvendinamos pagal nacionalinę teisę gerbiant pagrindines teises ir deramai gerbiant atitinkamo trečiosios valstybės piliečio orumą ir fizinį neliečiamumą.5.Valstybės narės, išsiųsdamos asmenis oro transportu, atsižvelgia į Bendrąsias gaires dėl jungtinio išsiuntimo oro transportu saugos nuostatų, nustatytas Tarybos sprendimo 2004/573/EB 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas 2004/573/EB dėl jungtinių skrydžių organizavimo, iš dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijos išsiunčiant trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu priimti atskiri įsakymai dėl išsiuntimo, (OL L 261, 2004 8 6, p. 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2004/573/oj). priede.▌

▌14 straipsnisIšsiuntimo atidėjimo sąlygos1.Išsiuntimas pagal 12 straipsnį atidedamas šiomis aplinkybėmis:a)tuo atveju, jei jis pažeistų negrąžinimo principą, arbab)kai ir tol, kol galioja sprendimo grąžinti sustabdymas pagal 28 straipsnį.2.Išsiuntimas pagal 12 straipsnį gali būti atidėtas ▌, atsižvelgiant į konkrečias konkretaus atvejo aplinkybes. Jei esama pasislėpimo pavojaus, gali būti taikomos papildomos priemonės pagal 7 dalį. 3.Jei trečiosios valstybės pilietis prašo atidėti išsiuntimą, prašymas turi būti tinkamai pagrįstas.4.▌Valstybės narės atitinkamam trečiosios valstybės piliečiui pateikia rašytinį patvirtinimą apie atidėjimo laikotarpį pagal 1 arba 2 dalį ir jų teises atidėjimo laikotarpiu. Patvirtinimo vertimas gali būti perduodamas trečiosios valstybės piliečiui žodžiu kalba, kurią jis supranta arba, kaip pagrįstai manoma, supranta, be kita ko naudojantis įskaitant vertimo žodžiu paslaugomis.5.Išsiuntimo atidėjimas peržiūrimas pasikeitus atitinkamoms aplinkybėms.6.Laikotarpiais, kuriems išsiuntimas buvo atidėtas, atsižvelgiama į šiuos su trečiosios valstybės piliečio padėtimi susijusius aspektus, įskaitant tai, ar trečiosios valstybės pilietis laikosi šiame reglamente nustatytų pareigų:a)pagrindinius poreikius;b)valstybės narės teritorijoje esančių šeimos narių vienovę;c)neatidėliotiną medicinos pagalbą ir būtiną ligų gydymą;d)nepilnamečiams sudaromas sąlygas dalyvauti pagrindinio švietimo sistemoje, atsižvelgiant į jų buvimo trukmę;e)specialius pažeidžiamų asmenų poreikius.7.Jei išsiuntimas atidedamas, gali būti taikomos 21, 23c ir 29 straipsniuose nustatytos priemonės, kai įvykdomos nustatytos sąlygos.

15 straipsnisIšsiuntimo stebėsena▌ Valstybės narės nustato nepriklausomą priverstinio grąžinimo stebėsenos sistemą. Valstybės narės gali remtis esamais stebėsenos mechanizmais, pavyzdžiui, struktūromis ir ekspertinėmis žiniomis, sukurtais pagal Reglamentą (ES) 2024/1356, kai tai aktualu šio straipsnio tikslais.▌

16 straipsnisSaugumo riziką keliančių trečiųjų valstybių piliečių grąžinimas1.Šis straipsnis taikomas trečiųjų valstybių piliečiams, jei:a)jie kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, įskaitant atvejus, kai dėl jų pateiktas perspėjimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (OL L 312, 2018 12 7, p. 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1861/oj). 24 straipsnio 1 dalies a punktą;b)yra pagrįstų požymių manyti, kad jie padarė Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos. Tam tikrų valstybių narių pareiškimai dėl pagrindų sprendimo priėmimo (OL L 190, 2002 7 18, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_framw/2002/584/oj). 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą sunkią nusikalstamą veiką arba padarė nusikalstamą veiką, už kurią pagal nacionalinę teisę skiriama bent dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, arba padarė kelias nusikalstamas veikas, už kurias pagal apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės nacionalinę teisę skiriama bent vienų metų laisvės atėmimo bausmė;ba) yra pagrįstų požymių, kad asmuo dalyvavo vykdant kurią nors nusikalstamą veiką, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/541, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2005/671/ES, (OL L 88, 2017 5 22, p. 6, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2017/541/oj).;c)yra pagrįstų požymių, kad jie ketina padaryti šios dalies b ir ba punktuose nurodytą nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje;ca) yra pagrįstų požymių, kad jie kelia bet kokią kitą grėsmę saugumui, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę.2.Trečiųjų valstybių piliečiai, kuriems taikomas šis straipsnis, turi būti išsiųsti pagal 12 straipsnį.2a. 1 dalies b, ba ir c punktai taikomi trečiųjų valstybių piliečiams, jei yra pagrįstų požymių, kad jie kurstė įvykdyti tuose punktuose nurodytas nusikalstamas veikas ar veiksmus arba kitaip dalyvavo juos vykdant.2b. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad sprendimai grąžinti, susiję su trečiųjų valstybių piliečiais, kuriems taikomas šis straipsnis, būtų tvarkomi ir jų vykdymas būtų užtikrinamas pirmumo tvarka.3.Nukrypstant nuo atitinkamų šio reglamento nuostatų, trečiųjų valstybių piliečių, kuriems taikomas šis straipsnis, atžvilgiu gali būti:a)taikomas pagal 10 straipsnį išduotas draudimas atvykti, kuris viršija 10 straipsnio 6 dalyje nurodytą ilgiausią laikotarpį, arba neribotos trukmės draudimas atvykti, kai tai yra pagrįsta ir proporcinga atsižvelgiant į trečiosios valstybės piliečio keliamą saugumo riziką. Tokiais atvejais taikomos 11 straipsnio 4 dalies nuostatos;b)taikomas sulaikymas pagal 29 straipsnio 3 dalies c punktą;c)taikomas sulaikymas įkalinimo įstaigose tiek, kiek įmanoma, juos atskiriant nuo kalinių;d)taikomas sulaikymas papildomais laikotarpiais, viršijančiais 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą ilgiausią laikotarpį, kuriuos nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, ir kuriuos ne rečiau kaip kas tris mėnesius peržiūri teismas.4.Kai 1 dalies a punkte nurodytos trečiųjų valstybių piliečių keliamos grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui negalima veiksmingai pašalinti pagal šį straipsnį, valstybės narės gali numatyti kitas priemones pagal nacionalinę teisę. Valstybės narės užtikrina, kad priimant atitinkamą sprendimą priemonė būtų būtina ir proporcinga atsižvelgiant į grėsmės visuomenės saugumui rimtumą arba atitinkamo asmens keliamą pavojų.4a. Valstybės narės gali remtis esamu išsamiu visų svarbių aplinkybių saugumo vertinimu, kurį kompetentingos institucijos atliko ankstesniais etapais, be kita ko, vykdydamos prieglobsčio, vizų, sienų kontrolės procedūras, įskaitant tikrinimą.

17 straipsnisGrąžinimas į trečiąją valstybę, su kuria sudarytas susitarimas ar tvarka1.Dėl neteisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių grąžinimo, kaip tai suprantama pagal 4 straipsnio pirmos pastraipos 3 punkto g papunktį, turi būti sudarytas susitarimas ar tvarka su trečiąja valstybe. Toks susitarimas ar tvarka su trečiąja valstybe gali būti sudaryti tik tuo atveju, jei laikomasi tarptautinių žmogaus teisių standartų ir principų pagal tarptautinę teisę, įskaitant negrąžinimo principą.2.Pagal 1 dalį sudarytu susitarimu ar tvarka nustatoma:a)procedūros, taikomos neteisėtai esančių trečiųjų valstybių piliečių grąžinimui iš valstybių narių ▌į 1 dalyje nurodytą trečiąją valstybę;b)trečiosios valstybės piliečio buvimo 1 dalyje nurodytoje trečiojoje valstybėje sąlygos, įskaitant atitinkamas to susitarimo ar tvarkos šalių pareigas ir atsakomybę;▌d)1 dalies antrame sakinyje nurodytos trečiosios valstybės pareigos;▌f)pasekmės, kurios kils pažeidus susitarimą ar tvarką arba įvykus reikšmingam pasikeitimui, darančiam neigiamą poveikį padėčiai trečiojoje valstybėje.2a. Jei pagal 1 dalį sudarytame susitarime ar tvarkoje numatytas tolesnis grąžinimas į 4 straipsnio 3 dalies a–d punktuose nurodytą valstybę, į kurią grąžinama, šiame susitarime ar tvarkoje, be 2 dalies nuostatų, turi būti nurodyta:a) pasekmės tuo atveju, kai tolesnis grąžinimas neįmanomas;b) atitinkamos susitarimo ar tvarkos šalių pareigos ir atsakomybė;c) pasekmės, kurios kils įvykus reikšmingam pasikeitimui, darančiam neigiamą poveikį padėčiai 1 dalyje nurodytoje trečiojoje valstybėje;d) nepriklausoma įstaiga ar mechanizmas veiksmingam susitarimo ar tvarkos taikymui stebėti.Į pirmoje pastraipoje nurodytą susitarimą ar tvarką gali būti įtrauktos sulaikymo 1 dalyje nurodytoje trečiojoje valstybėje sąlygos.3.Valstybės narės tinkamu metu informuoja atitinkamas valstybes nares apie derybas su trečiąja valstybe, turinčia bendrą sieną su tomis valstybėmis narėmis, dėl 1 dalyje nurodyto susitarimo ar tvarkos. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar tvarką, sudarytus pagal 1 dalį, prieš jiems įsigaliojant arba, jei susitarimas ar tvarka turi būti taikomi laikinai, prieš pradedant juos laikinai taikyti. Komisija ir kitos valstybės narės taip pat informuojamos apie visus vėlesnius tokių susitarimų ar tvarkos pakeitimus ar nutraukimą.4.Nelydimi nepilnamečiai ▌negali būti grąžinami į 1 dalyje nurodytą trečiąją valstybę.

5 skirsnisNepilnamečių grąžinimas

18 straipsnisGeriausi vaiko interesaiTaikant šio reglamento nuostatas pirmiausia atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus.

19 straipsnisNepilnamečių amžiaus nustatymas1. Jeigu, remiantis trečiosios valstybės piliečio pareiškimais, turimais dokumentiniais įrodymais ar kitais atitinkamais požymiais, kyla abejonių, ar trečiosios valstybės pilietis tikrai yra nepilnametis, kompetentinga institucija gali atlikti amžiaus įvertinimą pagal nacionalinę arba Sąjungos teisę. Tokiam amžiaus įvertinimui gali būti taikomas Reglamento (ES) 2024/1348 25 straipsnis.2. Kompetentinga institucija gali remtis esamu amžiaus įvertinimu, atliktu ankstesniuose grąžinimo procedūros etapuose arba kitose atitinkamose procedūrose.3. Valstybė narė gali pripažinti kitų valstybių narių atlikto amžiaus įvertinimo rezultatus, jei amžiaus įvertinimas buvo atliktas laikantis Sąjungos teisės.6. Atsisakymas atlikti amžiaus įvertinimą, įskaitant medicininę apžiūrą, netrukdo sprendžiančiajai institucijai tęsti grąžinimo procedūros. Toks atsisakymas gali būti laikomas tik ginčijama prezumpcija, kad prašytojas nėra nepilnametis.

20 straipsnisNelydimų nepilnamečių grąžinimas1.▌Atitinkamos įstaigos, kurios nėra grąžinimo vykdymą užtikrinančios įstaigos, turi suteikti pagalbą, atsižvelgdamos į geriausius vaiko interesus.2.Atstovas arba asmuo, paskirtas užtikrinti geriausius vaiko interesus, paskiriamas atstovauti nelydimam nepilnamečiui, jam padėti ir, kai taikytina, veikti jo vardu grąžinimo procese. Turi būti užtikrinama, kad paskirtas atstovas būtų tinkamai parengtas bendrauti vaikui tinkamu bei amžių atitinkančiu būdu ir kad jie galėtų bendrauti, be kita ko, naudodamiesi vertimo žodžiu paslaugomis, ta kalba, kurią nepilnametis supranta arba, kaip galima pagrįstai manyti, gali suprasti. Tas asmuo gali būti asmuo, paskirtas veikti kaip atstovas pagal Direktyvą (ES) 2024/1346 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1346, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (OL L, 2024/1346, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1346/oj)., jei tas asmuo buvo paskirtas pagal tos direktyvos 27 straipsnį.3.Nelydimas nepilnametis išklausomas tiesiogiai arba per 2 dalyje nurodytą atstovą ar ▌asmenį, be kita ko, nustatant geriausius vaiko interesus. Valstybės narės institucijos, ne vėliau nei prieš išsiųsdamos nelydimą nepilnametį iš tos valstybės narės teritorijos, įsitikina, kad jis bus grąžintas jo šeimos nariui, paskirtam globėjui ar kad jis bus tinkamai priimtas valstybėje, į kurią jis grąžinamas.

III skyriusTREČIOSIOS VALSTYBĖS PILIEČIO PAREIGOS

21 straipsnisPareiga bendradarbiauti1.Trečiųjų valstybių piliečiai turi laikytis pareigos išvykti iš valstybių narių teritorijos ir privalo bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis visais grąžinimo procedūros etapais ▌.1a. Trečiųjų valstybių piliečiai šio reglamento tikslais nepagrįstai nedelsdami teikia kompetentingoms institucijoms informaciją apie visus svarbius savo asmeninės padėties pasikeitimus.2.Nedarant poveikio pareigai išvykti iš valstybių narių teritorijos, trečiųjų valstybių piliečiai:a)lieka pasiekiami kompetentingoms institucijoms valstybės narės, kompetentingos vykdyti trečiosios valstybės piliečių grąžinimo procedūrą, teritorijoje, nesislepia pabėgdami, be kita ko, į kitą valstybę narę, ir atvyksta į išvykimo vietą kelionei grąžinimo tikslu, kaip nustatė kompetentinga institucija;aa) fiziškai ar žodžiais netrukdo grąžinimui;b)▌nepagrįstai nedelsdami pateikia visą informaciją ir fizinius bei skaitmeninius dokumentus, įskaitant kopijas ir elektroninius įrašus, svarbius tapatybei ar pilietybei nustatyti ar patikrinti arba kitaip susijusius su grąžinimo ▌procedūra, kuriuos jie turi arba pagrįstai laikoma, kad gali gauti, visų pirma pateikia kompetentingoms institucijoms tapatybės ar kelionės dokumentą arba bendradarbiauja siekiant gauti tapatybės ar kelionės dokumentą;c)nenaikina ▌dokumentų, informacijos ir šios dalies b punkte nurodytų dokumentų, nenuslepia jų ar kitaip jais neatsikrato, nenaudoja kitų vardų ir pavardžių sukčiaudami, žodžiu ar raštu nepateikia kitos melagingos informacijos arba kitaip neklaidina institucijų ar apgaulingai netrukdo grąžinimo ▌procedūrai;d)pateikia paaiškinimą tuo atveju, kai neturi tapatybės ar kelionės dokumento;e)pateikia grąžinimą galinčią palengvinti informaciją apie trečiąsias valstybes, per kurias vyko tranzitu, naudotus kelionės maršrutus ar kitas trečiąsias valstybes, su kuriomis jie gali būti kitaip susiję;f)pateikia biometrinius duomenis, kaip apibrėžta nacionalinėje ir Sąjungos teisėje, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1358 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1358 dėl sistemos EURODAC, skirtos biometriniams duomenims palyginti, sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2024/1351 ir (ES) 2024/1350 ir Tarybos direktyvą 2001/55/EB, siekiant nustatyti neteisėtai esančius trečiųjų valstybių piliečius arba asmenis be pilietybės, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su sistemos EURODAC duomenimis, ir kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2018/1240 ir (ES) 2019/818 ir kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013, (OL L, 2024/1358, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1358/oj). 2 straipsnio 1 dalies s punktą;fa) laikosi vežėjų keliamų kelionės reikalavimų ir trečiųjų valstybių institucijų nustatytų atvykimo reikalavimų, įskaitant sveikatos reikalavimus, kai tokie reikalavimai paprastai taikomi tarptautiniams keliautojams;g)gavę prašymą iš kompetentingų institucijų, pateikia tikslius kontaktinius duomenis, įskaitant tuo metu turimą gyvenamąją vietą, adresą, telefono numerį, kuriais su jais galima susisiekti, ir, jei turima, elektroninio pašto adresą;h)nepagrįstai nedelsdami pateikia informaciją apie visus g punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimus;i)laikosi visų pagal 23 straipsnio 1 dalį ir 23c straipsnio 1 dalį nustatytų priemonių visais grąžinimo procedūros etapais;j)pateikia visą reikiamą informaciją ir pareiškimus, susijusius su atitinkamų trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms pateiktais prašymais gauti kelionės dokumentus, ir reikiamu mastu bendradarbiauja su šiomis trečiųjų valstybių institucijomis;k)▌asmeniškai atvyksta į kompetentingas nacionalines arba trečiųjų valstybių institucijas tokių institucijų nurodytoje vietoje, kad galėtų gauti kelionės dokumentus ir būtų galima nustatyti jų tapatybę ar pilietybę, arba ▌prisijungia vaizdo konferencijos būdu, kaip to reikalauja kompetentingos institucijos;l)kai to reikalauja kompetentingos institucijos, dalyvauja konsultacijose grąžinimo ir reintegracijos klausimais;la) laikosi kitų atitinkamų papildomų priemonių, susijusių su grąžinimu pagal nacionalinę teisę.Trečiosios valstybės piliečiui pagal šį straipsnį nustatytos pareigos nedaro poveikio su grąžinimu nesusijusioms pareigoms ir priemonėms, numatytoms pagal nacionalinę teisę. 3.2 dalies b punkte nurodytą informaciją ir ▌dokumentus arba, jei jų nėra, jų kopijas, visų pirma sudaro trečiųjų valstybių piliečių pareiškimai ir visi jų turimi dokumentai, susiję su:a)jų vardu, pavarde, gimimo data ir vieta, lytimi ir pilietybe ar pilietybėmis arba su tuo, kad trečiosios valstybės pilietis yra asmuo be pilietybės;b)jų šeimos nariais ir kitais trečiosios valstybės piliečio asmens duomenimis, jei tai svarbu vykdant grąžinimo ▌procedūrą arba nustatant valstybę, į kurią grąžinama;c)trečiųjų valstybių piliečių tapatybės ar kelionės dokumentų ir kitų jų pateiktų dokumentų, kurie, kompetentingos institucijos nuomone, yra svarbūs nustatant jų tapatybę, vykdant grąžinimo ▌procedūrą ir nustatant valstybę, į kurią grąžinama, rūšimi, numeriu, galiojimo laikotarpiu ir juos išdavusia valstybe;d)bet kokiais kitos valstybės narės arba trečiosios valstybės išduotais leidimais gyventi ar kitais leidimais, suteikiančiais trečiųjų valstybių piliečiams teisę pasilikti;e)bet kokiu kitos valstybės narės priimtu sprendimu grąžinti, sprendimu, kuriuo nurodoma išsiųsti, arba draudimu atvykti;f)ankstesnės gyvenamosios vietos valstybe ar valstybėmis ir vieta ar vietomis, kelionės maršrutais, valstybėmis, per kurias keliauta tranzitu, ir kelionės dokumentais.4.Kai kompetentingos institucijos nusprendžia paimti bet kokį dokumentą, būtiną ▌grąžinimui, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, jos užtikrina, kad trečiosios valstybės pilietis nepagrįstai nedelsiant gautų dokumentų kopijas arba kitą tinkamą dokumentų paėmimo patvirtinimą. Savanoriško grįžimo atveju kompetentingos institucijos tokius dokumentus trečiosios valstybės piliečiui grąžina jam išvykstant arba jam atvykus į trečiąją valstybę.5.Trečiosios valstybės pilietis turi būti pasiekiamas ryšio priemonėmis, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę. Valstybės narės nacionalinėje teisėje nustato ryšio priemonę ir momentą, kada laikoma, kad trečiosios valstybės pilietis gavo pranešimą ir kada jam pranešta, arba tokios komunikacijos tikslu naudojasi valstybių narių arba Sąjungos sukurtomis ir (arba) remiamomis skaitmeninėmis sistemomis.▌

21a straipsnisPasislėpimo pavojus1. Jei neįrodyta priešingai, konkrečiu atveju esama pasislėpimo pavojaus, kai tenkinamas vienas iš šių kriterijų, susijusių su atitinkamu neteisėtai esančiu trečiosios valstybės piliečiu:a) trečiosios valstybės pilietis be leidimo atvyko arba persikėlė į valstybės narės teritoriją, įskaitant atvejus po tranzito per trečiąją valstybę, arba bando tai padaryti;b) trečiosios valstybės piliečiui taikomas sprendimas grąžinti, kurį priėmė kita valstybė narė nei ta, kurios teritorijoje asmuo šiuo metu yra neteisėtai, be kita ko, kaip nustatyta pagal perspėjimus, įvestus į Šengeno informacinę sistemą pagal Reglamentą (ES) 2018/1860;c) trečiosios valstybės pilietis nesilaiko vienos ar daugiau priemonių, nustatytų pagal 23 straipsnio 1 dalį ir 23b straipsnio 1 dalį, arba pareiškia ar parodo ketinimą tai daryti;d) trečiosios valstybės pilietis vėl atvyko į valstybių narių teritoriją pažeisdamas galiojantį draudimą atvykti.2. 1 dalyje nenumatytais atvejais pasislėpimo pavojus nustatomas remiantis bendru konkretaus atvejo aplinkybių vertinimu. Vertinimas apima vieną ar daugiau iš šių kriterijų, susijusių su atitinkamu neteisėtai esančiu trečiosios valstybės piliečiu:a) gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos arba patikimo adreso neturėjimas;b) pareigos išvykti iš valstybių narių teritorijos per išvykimo laikotarpį, nustatytą pagal 7 straipsnio 1a dalies a punktą, nevykdymas;c) jei artėjant išvykimui yra priežasčių manyti, kad trečiosios valstybės pilietis ketina pažeisti 21 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą pareigą bendradarbiauti;d) netikrų ar suklastotų tapatybės ar kelionės dokumentų, leidimų gyventi ar vizų arba dokumentų, kuriais pagrindžiamos atvykimo sąlygos, naudojimas, tapatybės ar kelionės dokumentų, leidimų gyventi ar vizų arba dokumentų, kuriais pagrindžiamos atvykimo sąlygos, naikinimas ar kitoks atsikratymas jais, kitų vardų ir pavardžių naudojimas sukčiaujant, kitos melagingos informacijos pateikimas žodžiu ar raštu arba kitoks apgaulingas trukdymas grąžinimo ar readmisijos procedūrai;e) nedalyvavimas konsultacijose grąžinimo ir reintegracijos klausimais, kai to reikalauja kompetentingos institucijos;f) tai, kad trečiosios valstybės pilietis neturi socialinio pagrindo, visų pirma šeimos ryšių, ir neturi pakankamai pragyvenimo lėšų;g) nevykdomos pareigos pagal 21 straipsnio 2 dalies a–c, e, fa ir i–k punktus, įskaitant nepakankamą bendradarbiavimą siekiant gauti kelionės dokumentus;h) kiti nei a–f punktuose nurodyti kriterijai, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje.▌

IIIa skyriusGRĄŽINIMO SKATINIMO PRIEMONĖS IR SULAIKYMUI ALTERNATYVIOS PRIEMONĖS

23 straipsnisPasiekiamumas vykdant grąžinimo procesą1.Siekiant pasirengti veiksmingam grąžinimui ir jį užtikrinti arba dar labiau paskatinti laikytis pareigos išvykti ir bendradarbiauti, valstybės narės trečiosios valstybės piliečiui gali taikyti vieną ar daugiau iš šių priemonių:a) pareigą likti valstybės narės teritorijoje esančioje geografinėje vietovėje, kurioje jie gali laisvai judėti;b) pareigą gyventi kompetentingų institucijų paskirtu konkrečiu adresu arba kompetentingų institucijų paskirtoje vietoje;c) pareigą prisistatyti į kompetentingas institucijas nustatytu laiku asmeniškai arba susisiekti naudojantis kitomis priemonėmis, kaip nurodyta nacionalinėje teisėje;d) kitas priemones, išskyrus a–c punktuose nurodytas priemones, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje. 2.Visos priemonės pagal 1 dalį taikomos tik tiek, kiek jos atitinka specialius pažeidžiamų asmenų poreikius ir geriausius vaiko interesus.2a. 1 dalyje nustatytos priemonės taip pat gali būti taikomos trečiųjų valstybių piliečiams, kurie negali būti išsiųsti dėl nepakankamo bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis.3.Gavusios prašymą, kompetentingos institucijos gali trečiosios valstybės piliečiui suteikti leidimą laikinai nesilaikyti vienos iš 1 dalyje nurodytų priemonių.▌4.Trečiosios valstybės pilietis informuojamas apie tai, ar yra suteiktas leidimas pagal 3 dalį.5.Nereikalaujama, kad trečiosios valstybės pilietis prašytų leidimo pagal 3 dalį, kad galėtų dalyvauti susitikimuose su valdžios institucijomis ir teismais, jei tuo būtų kitaip pažeistos 1 dalyje nustatytos pareigos ir jei to trečiosios valstybės piliečio dalyvavimas yra būtinas. Trečiosios valstybės pilietis apie tokius susitikimus iš anksto praneša kompetentingoms institucijoms.6.Pagal 1 dalies b ir c punktus priimami sprendimai parengiami raštu, yra proporcingi ir juose atsižvelgiama į konkrečias atitinkamo trečiosios valstybės piliečio aplinkybes.7. Trečiosios valstybės pilietis informuojamas apie bet kokį sprendimą taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir apie to sprendimo nesilaikymo pasekmes, įskaitant sulaikymą pagal 29 straipsnį.

23a straipsnisTyrimo priemonės1. Nedarant poveikio tyrimo priemonėms dėl kitų su grąžinimu nesusijusių priežasčių pagal nacionalinę teisę, valstybių narių kompetentingos institucijos, kai tai, būtina, proporcinga ir tinkamai pateisinama siekiant pasirengti veiksmingam grąžinimui arba jį užtikrinti, gali:a)apieškoti trečiosios valstybės pilietį ir, jei prieš tai buvo priimta teismo nutartis arba, laikantis atitinkamos nacionalinės teisės, administracinė nutartis, kai tai būtina, proporcinga ir tinkamai pateisinama dėl tokio apieškojimo skubos, apieškoti jo gyvenamąją vietą arba kitas atitinkamas patalpas;aa)imtis administracinių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinėje teisėje nustatytos pareigos teikti biometrinius duomenis, įskaitant pirštų atspaudus, ir kurios galėtų apimti galimybę kraštutiniu atveju naudoti prievartos priemones, kai trečiosios valstybės pilietis nepateikia biometrinių duomenų, kaip reikalaujama pagal 21 straipsnio 2 dalies f punktą;b) atlikti asmeninių daiktų, elektroninių prietaisų ir kitų svarbių daiktų kratą ir juos konfiskuoti; c) taikyti kitas tyrimo priemones, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje.2. Bet kokių tyrimo priemonių pagal šio straipsnio 1 dalies a–c punktus gali būti imamasi be atitinkamo trečiosios valstybės piliečio sutikimo.3. Taikant bet kokias tyrimo priemones pagal šio straipsnio 1 dalies a–c punktus paisoma pagrindinių teisių ir taikomos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje numatytos apsaugos ir teisių gynimo priemonės.

23b straipsnisPasekmės, kai nevykdoma pareiga bendradarbiauti 1. Jei 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga bendradarbiauti nevykdoma ir nesilaikoma 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų, valstybės narės atitinkamam trečiosios valstybės piliečiui taiko vieną ar daugiau 23 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių ir gali taikyti vieną ar daugiau iš šių veiksmingų ir proporcingų priemonių:b) atsisakymą mokėti tam tikras išmokas ir pašalpas, jei tai numatyta pagal nacionalinę teisę, arba jų sumažinimą, išskyrus atvejus, kai dėl to asmenys negalėtų patenkinti savo pagrindinių poreikių;c) atsisakymą taikyti paskatas savanoriškam grįžimui skatinti arba jų sumažinimą, įskaitant atsisakymą teikti grąžinimo ir reintegracijos programose numatytą pagalbą pagal 46 straipsnio 3 dalį arba jos sumažinimą;d) atsisakymą išduoti leidimą dirbti arba leidimo dirbti panaikinimą, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje;e) draudimo atvykti trukmės pratęsimą iki ilgiausio laikotarpio, numatyto 10 straipsnio 6 dalyje;f) baudžiamąsias sankcijas, įskaitant laisvės atėmimą, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje;g) pinigines baudas;h)kitas priemones ar pasekmes, nei nurodyta pirmiau, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje.

23c straipsnisSulaikymui alternatyvios priemonės1. Valstybės narės, atsižvelgdamos į asmenines atitinkamo trečiosios valstybės piliečio aplinkybes, įskaitant pasislėpimo pavojaus lygį, įvertintą pagal 21a straipsnį, gali taikyti vieną ar daugiau šių sulaikymui alternatyvių priemonių:a) reikalavimą sumokėti atitinkamą piniginį užstatą;b) elektroninės stebėsenos naudojimą;c) kitas nei a ir b punktuose nurodytas priemones, kai tai numatyta nacionalinėje teisėje.1a.Pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis visų pirma siekiama užtikrinti veiksmingą ir laiku vykdomą trečiosios valstybės piliečio grąžinimą.2. Sprendime taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones nurodomos atitinkamos faktinės ir teisinės priežastys.3. Trečiųjų valstybių piliečiai raštu informuojami apie bet kokį sprendimą taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir apie to sprendimo nesilaikymo pasekmes, įskaitant sulaikymą pagal 29 straipsnį.4. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio 2 dalį priimtus sprendimus atitinkamo asmens prašymu arba ex officio peržiūrėtų teismas.

IV skyriusAPSAUGOS PRIEMONĖS IR TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS1 skirsnisProcedūrinės garantijos

24 straipsnisTeisė į informaciją1.Kompetentingos institucijos užtikrina, kad trečiųjų valstybių piliečiai, kuriems taikomas grąžinimas, būtų informuojami apie:a)▌procedūros tikslą ▌;b)trečiųjų valstybių piliečių ▌pareigas ▌, kaip nustatyta 21 ir 23 straipsniuose, pareigų nevykdymo pasekmes pagal 23b straipsnį ir 29 straipsnio 3 dalies e punktą, perspėjimo dėl asmens grąžinimo buvimą Šengeno informacinėje sistemoje ir kitos valstybės narės pagal 9 straipsnį priimto sprendimo grąžinti pripažinimą ir vykdymo užtikrinimą;c)konsultavimą grąžinimo ir reintegracijos klausimais ir programas pagal 46 straipsnį;d)jų procesines teises ▌pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę, visų pirma teisę į teisinę pagalbą ir atstovavimą pagal 25 straipsnį.2.Nepagrįstai nedelsiant informacija pateikiama ▌ta kalba, kurią trečiosios valstybės pilietis supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turėtų suprasti. Ta informacija gali būti pateikiama standartiniuose informaciniuose lapuose popierine arba elektronine forma ir prireikus papildoma žodžiu pateikiama informacija, naudojantis vertimo raštu ir žodžiu paslaugomis. Nelydimiems nepilnamečiams informacija pateikiama ▌amžių atitinkančiu būdu ir dalyvaujant ▌20 straipsnio 2 dalyje nurodytam atstovui arba asmeniui, paskirtam padėti nepilnamečiui.2a.Jeigu kompetentinga institucija vykdo išsiuntimą remdamasi sprendimu grąžinti arba sprendimu, kuriuo nurodoma išsiųsti, pagal kurį nustatyta daugiau nei viena valstybė, į kurią grąžinama, trečiosios valstybės pilietis likus pakankamai laiko iki išsiuntimo informuojamas apie tai, į kokią valstybę, į kurią grąžinama, jis bus išsiųstas.

25 straipsnisTeisinė pagalba ir atstovavimas1.Jei teismui pagal 27 straipsnį pateiktas skundas arba prašymas atlikti peržiūrą, valstybės narės trečiosios valstybės piliečio prašymu užtikrina, kad jam būtų teikiamos būtinos nemokamos teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugos ▌.2.Kompetentingos institucijos užtikrina, kad nelydimiems nepilnamečiams būtų atstovaujama ir jiems būtų teikiama pagalba tokiu būdu, kad jie galėtų naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas pagal šį reglamentą.▌4.Nemokamas teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugas teikia teisiniai patarėjai arba kiti tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie pagal nacionalinę teisę pripažįstami ar gali užsiimti tokia veikla, kad galėtų padėti trečiosios valstybės piliečiui arba jam atstovauti, arba pagal nacionalinę teisę teikti teisines paslaugas trečiųjų valstybių piliečiams arba jiems atstovauti įgaliotos nevyriausybinės organizacijos.5.Valstybės narės gali nesuteikti nemokamos teisinės pagalbos ir neužtikrinti nemokamo teisinio atstovavimo apskundimo procedūros metu, kai:a)trečiosios valstybės pilietis laikomas turinčiu pakankamai išteklių teisinei pagalbai ir atstovavimui savo lėšomis užsitikrinti;b)laikoma, kad nėra realios tikimybės, jog skundas bus patenkintas, arba laikoma, kad skundas yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio;c)skundas arba peržiūra yra antro arba aukštesnio laipsnio skundas, kaip numatyta pagal nacionalinę teisę, įskaitant pakartotinį svarstymą arba skundų peržiūrą;d)trečiosios valstybės piliečiui jau padeda arba jam jau atstovauja patarėjas teisės klausimais.6.Nemokamos teisinės pagalbos ir atstovavimo prašantis trečiosios valstybės pilietis atskleidžia savo finansinę padėtį ir nedelsdamas informuoja kompetentingas institucijas apie visus reikšmingus savo finansinės padėties pokyčius, išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatyta nemokama teisinė pagalba, neatsižvelgiant į asmens finansinę padėtį.7.Valstybės narės, ▌išskyrus nelydimiems nepilnamečiams teikiamos pagalbos atvejais, gali:a)nustatyti piniginius ar laiko apribojimus, susijusius su nemokamų teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugų teikimu, jei tokie apribojimai nėra savavališki ir nepagrįstai neriboja galimybės gauti nemokamas teisinės pagalbos bei atstovavimo paslaugas ▌;b)prašyti visiškai arba iš dalies atlyginti visas patirtas išlaidas, jei trečiosios valstybės piliečio finansinė padėtis grąžinimo procedūros metu pagerėjo arba jei sprendimas suteikti nemokamas teisinės pagalbos ir atstovavimo paslaugas buvo priimtas remiantis trečiosios valstybės piliečio pateikta melaginga informacija;c)nustatyti, kad su teisine pagalba susijusiais klausimais mokesčių ir kitų išlaidų ir kompensacijų atžvilgiu trečiųjų valstybių piliečiams būtų taikomos tokios pačios, o ne palankesnės sąlygos, nei paprastai taikomos jų piliečiams.8.Valstybės narės nustato specialias procedūrines taisykles, reglamentuojančias prašymų dėl nemokamos teisinės pagalbos ir atstovavimo, susijusių su teismui pagal 27 straipsnį pateiktu skundu arba prašymu atlikti peržiūrą, pateikimo ir nagrinėjimo būdą, arba taiko esamas taisykles, nustatytas panašaus pobūdžio nacionaliniams prašymams, su sąlyga, kad dėl tų taisyklių galimybė pasinaudoti nemokama teisine pagalba ir atstovavimu nėra pernelyg apsunkinama arba netampa neįmanoma.9.Jei sprendimą neteikti nemokamos teisinės pagalbos ir neužtikrinti nemokamo atstovavimo priima institucija, kuri nėra teismas, tuo pagrindu, kad laikoma, kad nėra realios tikimybės, jog skundas bus patenkintas, arba laikoma, kad skundas yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio, prašytojas turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą teisme dėl to sprendimo. ▌10.Valstybės narės gali numatyti nemokamą teisinę pagalbą ir atstovavimą administracinės procedūros metu pagal nacionalinę teisę.

2 skirsnisTeisių gynimo priemonės

26 straipsnisTeisė į veiksmingą teisinę gynybą1.Atitinkamam trečiosios valstybės piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė, kad jis galėtų apskųsti 7 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus pagal nacionalinę teisę kompetentingame teisme.2.Taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę numatomas išsamus ▌faktinių ir teisinių aplinkybių nagrinėjimas.3.Tais atvejais, kai iš bylos medžiagos, kuri buvo pateikta teismui, atsakingam už teisių gynimo priemonę dėl sprendimo grąžinti arba sprendimo, kuriuo nurodoma išsiųsti, ir kuri buvo papildyta arba paaiškinta po rungimosi principu grindžiamo proceso, matyti, kad gali būti pažeistas negrąžinimo principas, turi būti patikrinta, ar laikomasi iš negrąžinimo principo kylančių reikalavimų ▌.4. Sprendimo grąžinti neesminės nuostatos panaikinimas arba atšaukimas nereiškia, kad panaikinama arba atšaukiama likusi atitinkamo sprendimo dalis.

27 straipsnisSkundas kompetentingam teismui1.Šio reglamento taikymo tikslais valstybės narės savo nacionalinėje teisėje nustato terminą, per kurį galima pateikti skundą pirmosios instancijos teismui ir kuris negali viršyti 14 dienų.Valstybės narės, kurios ne vėliau kaip ... [šio reglamento įsigaliojimo data] savo nacionalinėje teisėje yra numačiusios 30 dienų ar ilgesnį laikotarpį skundui pateikti, gali nukrypti nuo pirmos pastraipos. Jei valstybės narės nusprendžia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis negali viršyti 30 dienų.2.1 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai trečiosios valstybės piliečiui pranešama arba laikoma, kad jam pranešta pagal nacionalinę teisę apie bet kurį iš 7 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų ▌.3.Kai sprendimas grąžinti grindžiamas tuo pačiu aktu, kaip ir sprendimas neleisti teisėtai pasilikti arba nutraukti teisėtą buvimą, arba priimamas tame pačiame akte, sprendimo grąžinti apskundimo terminai gali būti nacionalinėje teisėje nustatyti terminai, per kuriuos galima apskųsti sprendimą, kuriuo nutraukiamas teisėtas buvimas arba atsisakoma leisti teisėtai pasilikti.4.Kai draudimas atvykti ir (arba) sprendimas, kuriuo nurodoma išsiųsti, priimamas kartu su sprendimu grąžinti, kaip nurodyta 7 straipsnyje, jie apskundžiami kartu su tuo sprendimu grąžinti tame pačiame teisme, tame pačiame ▌procese ir laikantis tų pačių terminų. Jei draudimas atvykti ir (arba) sprendimas, kuriuo nurodoma išsiųsti, priimamas atskirai nuo sprendimo grąžinti arba yra vienintelis skųstinas sprendimas, jis gali būti apskųstas atskirai. ▌▌

28 straipsnisStabdomasis poveikis1.Nors šiame reglamente nenumatytas automatinis skundo stabdomasis poveikis, valstybės narės, visapusiškai laikydamosi Chartijos 47 straipsnio, užtikrina, kad kompetentingas pirmosios instancijos teismas galėtų sustabdyti išsiuntimą prieš vykdant pagal 7 straipsnį ▌ ir 12 straipsnio 2 dalį priimtus sprendimus. Atitinkamo trečiosios valstybės piliečio prašymu išsiuntimas gali būti sustabdytas laikotarpiui, per kurį galima pateikti skundą pagal 27 straipsnį arba, jei skundas buvo pateiktas, laikotarpiui, kol nagrinėjamas toks skundas, išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje taip pat numatyta, kad tokio sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas ex officio. Ši dalis nedaro poveikio nacionalinės teisės nuostatoms, pagal kurias numatomas automatiškas teisių gynimo priemonių pirmosios instancijos teisme stabdomasis poveikis.1a. Vertindamas prašymą pagal 1 dalį teismas gali remtis jam pateikta bylos medžiaga, įskaitant bet kokį svarbių aplinkybių vertinimą, atliktą ankstesniuose grąžinimo procedūros ir, kai aktualu, prieglobsčio procedūros etapuose.▌3.Jei dėl pirmojo ar paskesnio sprendimo dėl skundo pateikiamas dar vienas skundas, išsiuntimo vykdymas nesustabdomas, išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatytas tokių teisių gynimo priemonių stabdomasis poveikis arba trečiosios valstybės pilietis prašo sustabdyti sprendimo vykdymą ir kompetentingas teismas nusprendžia tą prašymą patenkinti, tinkamai atsižvelgdamas į konkrečias konkretaus atvejo aplinkybes.▌

V skyrius▌ SULAIKYMAS

29 straipsnisSulaikymo pagrindai1.Valstybės narės gali sulaikyti trečiosios valstybės pilietį pagal šį reglamentą, remdamosi individualiu kiekvieno atvejo vertinimu ir tik tiek, kiek sulaikymas yra proporcingas.2.Valstybės narės trečiosios valstybės pilietį sulaikymo vietoje gali laikyti tik grąžinimo, įskaitant pasirengimą grąžinimui, readmisijos ir išsiuntimo įvykdymo tikslu.3.Trečiosios valstybės pilietis gali būti sulaikytas tik dėl vieno ar kelių iš šių sulaikymo pagrindų:a)kyla pasislėpimo pavojus, nustatytas pagal 21a straipsnį;b)trečiosios valstybės pilietis vengia readmisijos, pasirengimo grąžinimui arba išsiuntimo proceso ▌arba tam trukdo;c)trečiosios valstybės pilietis kelia saugumo riziką pagal 16 straipsnį;d)siekiama nustatyti arba patikrinti jo tapatybę arba pilietybę;e)nevykdomos pareigos pagal 21 straipsnio 2 dalies a–c, e, fa ir i–k punktus, įskaitant nepakankamą bendradarbiavimą siekiant gauti kelionės dokumentus;f) kitų svarbių nacionalinėje teisėje numatytų su grąžinimu susijusių pagrindų, kad būtų užtikrintos veiksmingos grąžinimo procedūros, kurios yra būtinos ir proporcingos.5.Sprendimą dėl sulaikymo priima administracinės ar teisminės institucijos. Sprendimas dėl sulaikymo priimamas rašytiniu sprendimu, kuriame nurodomos faktinės ir teisinės priežastys, kuriomis jis grindžiamas, taip pat informacija apie galimas teisių gynimo priemones. Apie sprendimą trečiosios valstybės piliečiui pranešama žodžiu arba raštu ta kalba, kurią jis supranta arba, kaip pagrįstai manoma, turėtų suprasti, be kita ko, naudojantis vertimo žodžiu arba raštu paslaugomis.6.Sulaikydamos trečiosios valstybės pilietį pagal 2 dalį, valstybės narės atsižvelgia į tai, ar trečiosios valstybės pilietis ▌ yra pažeidžiamas asmuo.▌

32 straipsnisSulaikymo laikotarpis1.Sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir tol, kol yra 29 straipsnyje nustatytų pagrindų ir jis yra būtinas siekiant užtikrinti veiksmingą ir sėkmingą trečiosios valstybės piliečio grąžinimą.2.Paaiškėjus, kad nebėra 29 straipsnyje išdėstytų pagrindų, ▌ trečiosios valstybės pilietis paleidžiamas iš sulaikymo vietos pagal šį reglamentą. Toks paleidimas netrukdo taikyti ▌ priemonių pagal 23 ir 23c straipsnius.3.Sulaikymas ▌ valstybėje narėje neviršija 12 mėnesių. ▌ Jei tikėtina, kad grąžinimo procedūra truks ilgiau dėl to, kad atitinkamas trečiosios valstybės pilietis nepakankamai bendradarbiauja, vėluojama gauti reikiamus dokumentus iš trečiųjų valstybių arba dėl kitų nacionalinėje teisėje numatytų išimtinių aplinkybių, sulaikymas valstybėje narėje gali būti taikomas ilgesnį laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 24 mėnesius.Jei trečiosios valstybės pilietis persikėlė į kitą valstybę narę ir jo elgesys yra sulaikymo pagrindas, kaip nurodyta 29 straipsnio 3 dalyje, taikomas naujas sulaikymo laikotarpis.3a. Pasibaigus ilgiausiam 24 mėnesių sulaikymo laikotarpiui pagal 3 dalį, sulaikymas gali būti taikomas papildomiems ne ilgesniems kaip 6 mėn. laikotarpiams, kai kyla pasislėpimo pavojus ir kai atsiranda pagrįsta išsiuntimo tikimybė dėl vieno ar daugiau iš šių aplinkybių pasikeitimų:a) turima naujos svarbios informacijos apie trečiosios valstybės piliečio tapatybę; b) kelionės dokumentas buvo gautas arba galima pagrįstai manyti, kad jis buvo gautas pasikeitus aplinkybėms; c) pagerėjo bendradarbiavimas su trečiąja valstybe.Sulaikydama trečiosios valstybės pilietį pagal šią dalį, valstybė narė tokiam atvejui teikia pirmenybę, siekdama užtikrinti, kad sulaikymas truktų kuo trumpesnį laikotarpį. 4.Pasibaigus ilgiausiems sulaikymo laikotarpiams pagal 3 ir 3a dalis nedraudžiama taikyti priemonių pagal 23 ir 23c straipsnius.5. Jei trečiosios valstybės pilietis sulaikymo metu bendradarbiauja jo grąžinimo klausimais, atitinkamo trečiosios valstybės piliečio savanoriškas grįžimas, kai tinkama, organizuojamas nepagrįstai nedelsiant. Kai aktualu, sulaikymas gali trukti iki išvykimo, kad būtų užtikrintas veiksmingas grąžinimas pagal 3 ir 3a dalis.

33 straipsnisSprendimų dėl sulaikymo peržiūra1.Valstybės narės užtikrina, kad sulaikymas būtų ▌ peržiūrimas bent kas šešis mėnesius atitinkamo trečiosios valstybės piliečio prašymu arba ex officio.2.Valstybės narės užtikrina, kad nelydimų nepilnamečių sulaikymas būtų peržiūrimas ex officio▌ ne rečiau kaip kas tris mėnesius arba atitinkamo nelydimo nepilnamečio ar jų atstovo, paskirto pagal 20 straipsnio 2 dalį, prašymu.3.Jei administracinės institucijos nurodo asmenį sulaikyti arba pratęsia sulaikymo trukmę, valstybės narės ▌:a)numato atlikti sulaikymo teisėtumo teisminę peržiūrą, dėl kurios turi būti sprendžiama kuo skubiau, per nacionalinėje teisėje nustatytą laikotarpį nuo sulaikymo pradžios, ▌ arbab)suteikia atitinkamam trečiosios valstybės piliečiui ▌ teisę inicijuoti procesą, per kurį būtų vykdoma sulaikymo teisėtumo teisminė peržiūra ▌, dėl kurios turi būti sprendžiama kuo skubiau, per nacionalinėje teisėje nustatytą laikotarpį nuo atitinkamo proceso pradžios ▌. Tokiais atvejais valstybės narės iš karto po sulaikymo praneša atitinkamam trečiosios valstybės piliečiui apie galimybę inicijuoti tokį procesą.Kai trečiosios šalies pilietis sulaikomas laikotarpiui, viršijančiam 32 straipsnio 3a dalyje nustatytą ilgiausią 24 mėnesių sulaikymo laikotarpį, ir šis pratęstas laikotarpis viršija 3 mėnesius, teismas bent kas tris mėnesius atlieka sulaikymo peržiūrą.

34 straipsnisSulaikymo sąlygos1.Paprastai asmenys sulaikomi ▌ specializuotuose centruose, įskaitant specialius kitų įstaigų padalinius. Jei valstybė narė negali užtikrinti sulaikymo tokiuose centruose ir turi naudotis įkalinimo įstaigų patalpomis, trečiųjų valstybių piliečiai kiek įmanoma atskiriami nuo kalinių.2.Sulaikyti trečiųjų valstybių piliečiai turi turėti galimybę patekti į lauko erdvę. Galimybė patekti į lauko erdvę gali būti ribojama ribotą laikotarpį, jei tai būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti, kad sulaikymo centras gerai veiktų. 3.Sulaikytiems trečiųjų valstybių piliečiams paprašius, jiems suteikiama galimybė laiku susisiekti su teisiniais atstovais, šeimos nariais ir kompetentingomis konsulinėmis įstaigomis.4.Ypatingas dėmesys skiriamas sulaikytų pažeidžiamų asmenų specialiesiems poreikiams ▌. Sulaikytiems trečiųjų valstybių piliečiams teikiama neatidėliotina medicininė pagalba ir užtikrinamas būtinas ligos gydymas.5.Teisiniai atstovai, šeimos nariai, kompetentingos konsulinės įstaigos ir atitinkamos ir kompetentingos nacionalinės, tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos ir įstaigos turi turėti galimybę apsilankyti bet kuriame sulaikymo centre, bendrauti su trečiųjų valstybių piliečiais bei juos aplankyti sąlygomis, kuriomis gerbiamas privatumas. Tokiems vizitams gali reikėti gauti leidimą ir gali būti taikomos kitos atitinkamos sąlygos, įskaitant reikalavimą, kad kompetentinga institucija prieš tai būtų išdavusi atitinkamą patikimumo pažymėjimą pagal nacionalinę teisę. Valstybės narės gali nustatyti tokių vizitų apribojimus pagal nacionalinę teisę, kai tokie apribojimai yra objektyviai būtini įstaigos saugumui, viešajai tvarkai ar administraciniam valdymui užtikrinti. 6.Sulaikytiems trečiųjų valstybių piliečiams ▌ suteikiama informacija apie sulaikymo centre taikomas taisykles ir jų teises bei pareigas ▌ kalba, kurią jie supranta arba kurią jie, kaip galima pagrįstai daryti prielaidą, gali suprasti. Tokia informacija apima informaciją apie nacionalinėje teisėje numatytą jų teisę susisiekti su 3 ir 5 dalyse nurodytais asmenimis ar įstaigomis.6a. Trečiųjų valstybių piliečiams, kurie, kaip nustatyta, kelia saugumo riziką pagal 16 straipsnį, sulaikymo centruose gali būti taikomos griežtesnės saugumo taisyklės, įskaitant griežtesnes atskyrimo priemones arba griežtesnę priežiūrą tiek laiko, kiek tai tikrai būtina rizikai valdyti ir jų grąžinimui palengvinti.

35 straipsnisNelydimų nepilnamečių ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių, sulaikymo sąlygos1.Nelydimi nepilnamečiai ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių, sulaikomi tik kraštutiniu atveju ir kuo trumpesniam laikui, taip pat atsižvelgiant į vaiko interesus.2.▌Nelydimi nepilnamečiai ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių, sulaikymo laikotarpiu apgyvendinami atskiroje patalpoje, užtikrinant atitinkamą privatumą. Darbuotojai turi būti tinkamai parengti, o patalpos – pritaikytos siekiant atsižvelgti į nepilnamečių poreikius, jų amžių ▌ ir lytį ▌.3.Sulaikyti nepilnamečiai turi turėti galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal jų amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, ir turi turėti galimybę gauti švietimo paslaugas ar dalyvauti švietimo veikloje formatu, kuris yra tinkamiausias atsižvelgiant į jų sulaikymo trukmę.

VI skyriusREADMISIJA

36 straipsnisReadmisija ▌1.Priėmus sprendimą grąžinti ▌, kompetentingos institucijos, kai aktualu, padedant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (FRONTEX), kai aktualu, inicijuoja readmisijos procesą, be kita ko, kai taikytina, susijusį su trečiosios valstybės piliečio pilietybės patvirtinimu, trečiosios valstybės piliečio kelionės dokumento išdavimu ir grąžinimo operacijos organizavimu.▌Laikantis taikytinos readmisijos priemonės ir Reglamento (ES) 2016/1953 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1953 dėl Europos kelionės dokumento neteisėtai esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti nustatymo, kuriuo panaikinama 1994 m. lapkričio 30 d. Tarybos rekomendacija (OL L 311, 2016 11 17, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1953/oj)., kai taikytina, grąžinamiems asmenims naudojamas Europos kelionės dokumentas.▌7. Readmisiją ▌ trečiosiose valstybėse padeda vykdyti specialūs Sąjungos grąžinimo ryšių palaikymo pareigūnai, finansuojami Sąjungos lėšomis. Tokie ryšių palaikymo pareigūnai yra Sąjungos delegacijų struktūros dalis ir jie glaudžiai koordinuoja veiksmus su Komisija, kad būtų įgyvendinti atitinkami Sąjungos politikos prioritetai.▌

37a straipsnisIšorės aspektas ir bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmisSąjunga ir valstybės narės užtikrina, kad grąžinimo politikos išorės aspektas būtų išsamaus požiūrio į migracijos valdymą sudedamoji dalis. Jei nustatoma, kad trečioji valstybė nepakankamai bendradarbiauja, arba jei viena ar kelios valstybės narės patiria sunkumų bendradarbiaudamos su trečiąja valstybe readmisijos srityje, Sąjunga ir valstybės narės imasi tinkamų priemonių, įskaitant sąlygų taikymą visų atitinkamų sričių politikai ir priemonėms, pavyzdžiui, vizų politikai, taip pat prekybos ir vystymosi politikai, kaip numatyta jas reglamentuojančiuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimamuose aktuose ir valstybių narių, kurioms šie aktai yra privalomi, kad būtų remiamos nuspėjamos ir veiksmingos grąžinimo procedūros, įgyvendinamos su trečiosiomis valstybėmis, ir užtikrintas veiksmingas ir tvarus bendradarbiavimas readmisijos srityje.

VII skyriusDALIJIMASIS ASMENS DUOMENIMIS IR JŲ PERDAVIMAS

38 straipsnisValstybių narių dalijimasis informacija1.Įgyvendindamos šį reglamentą valstybės narės naudojasi visomis tinkamomis bendradarbiavimo ir keitimosi informacija priemonėmis.2.Keitimasis informacija vykdomas valstybės narės prašymu ir gali vykti tik tarp valstybių narių kompetentingų institucijų.3.Valstybės narės, gavusios prašymą, perduoda viena kitai turimą informaciją apie asmenį, kuriam taikomas šis reglamentas, kad galėtų vykdyti grąžinimo procedūrą ▌ ir teikti grąžinimo ir reintegracijos pagalbą.4.Jei 3 dalyje nurodyta informacija galima keistis per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/818 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816, (OL L 135, 2019 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/818/oj). 4 straipsnio 15 punkte nurodytas ES informacines sistemas arba teikiant papildomą informaciją pagal Reglamentą (ES) 2018/1860, tokia informacija paprastai keičiamasi tik tomis priemonėmis.5.Prašyme suteikti informaciją nurodomi pagrindai, kuriais jis grindžiamas.6.3 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma gali būti pateikiama:a)informacija, būtina trečiosios valstybės piliečio tapatybei nustatyti ir, kai taikytina, jo šeimos narių, giminaičių ir kitų šeimos ryšiais susijusių asmenų tapatybei nustatyti ▌;b)informacija, susijusi su trečiosios valstybės piliečio biometriniais duomenimis, paimtais pagal Reglamentą (ES) 2024/1358 ▌;c)informacija, susijusi su trečiosios valstybės piliečio pilietybe ir bet kokiu kelionės dokumentu (-ais) ▌;d)informacija, susijusi su trečiosios valstybės piliečio gyvenamosiomis vietomis, kelionių maršrutais, kalbomis, kuriomis jis kalba, ir kontaktiniais duomenimis (elektroniniu (-iais) pašto adresu (-ais) ir telefono numeriu (-ais));e)informacija apie bet kokį gyventojo statusą arba leidimus, kuriais suteikiama teisė būti šalyje, įskaitant valstybės narės arba trečiosios valstybės išduotus teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus ar vizas, taip pat visus prašymus išduoti šiuos dokumentus ar vizas arba pratęsti jų galiojimą;f)informacija, susijusi su trečiosios valstybės piliečio grąžinimo operacija ▌;g)kai taikytina, informacija, susijusi su trečiosios valstybės piliečio reintegracija, įskaitant informaciją apie pažeidžiamumą; h)bet kokio sprendimo grąžinti, priimto trečiosios valstybės piliečio atžvilgiu, pagrindai;ha) informacija apie tai, ar trečiosios valstybės pilietis laikosi pareigų pagal 21 straipsnį arba priemonių pagal 23 straipsnį;i)informacija apie tai, ar trečiosios valstybės pilietis buvo sulaikytas, arba jam taikytas sulaikymo alternatyvas;j)informacija, susijusi su nuosprendžių registru arba trečiosios valstybės piliečio keliama grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui;k)informacija apie trečiosios valstybės piliečio pažeidžiamumą, sveikatą ir medicininius poreikius.7.Prašomoji valstybė narė privalo atsakyti kuo greičiau ir ne vėliau kaip per dvi savaites.7a. Jei valstybė narė neatsako, neišsamiai atsako arba pavėluotai atsako į valstybės narės pagal šį straipsnį pateiktą prašymą, tai netrukdo ar nepavėlina sprendimo grąžinti arba sprendimo, kuriuo nurodoma išsiųsti, kurį inicijavo kita valstybė narė, vykdymo. Prašančioji valstybė narė gali tęsti procedūrą, remdamasi informacija, kuri jau yra prieinama jos kompetentingoms institucijoms pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę.8.Informacija, kuria buvo pasikeista, gali būti naudojama tik 3 dalyje nustatytiems tikslams. Kiekvienoje valstybėje narėje tokia informacija, atsižvelgiant į jos rūšį ir ją gaunančios institucijos įgaliojimus, gali būti perduodama tik institucijoms arba teisminėms institucijoms, kurioms patikėta vykdyti grąžinimo procedūrą, readmisiją ▌ arba teikti reintegracijos pagalbą.9. Valstybės narės, gavusios prašymą, perduoda viena kitai trečiosios valstybės piliečio kelionės dokumentų originalus, kai kelionės dokumentas yra būtinas grąžinimui užtikrinti.

39 straipsnisSu trečiųjų valstybių piliečiais susijusių duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos tikslais1.Nedarant poveikio 40 ir 41 straipsniams, 38 straipsnio 6 dalies a–h punktuose nurodytus duomenis kompetentinga institucija ir, kai taikytina, FRONTEX gali tvarkyti ir perduoti trečiosios valstybės kompetentingai institucijai arba trečiosioms šalims, kompetentingoms teikti reintegracijos pagalbą ar atlikti kitas užduotis, susijusias su grąžinimo įgyvendinimu, tokioms kaip oro transporto bendrovės ar medicinos paslaugų teikėjai, ir kai tai būtina grąžinimo, readmisijos arba reintegracijos tikslais.▌3.Valstybės narės ir FRONTEX, perduodančios asmens duomenis pagal 1 ▌ dalį, užtikrina, kad toks perdavimas atitiktų atitinkamai Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių ir Reglamento (ES) 2018/1725 V skyrių.4.Kai perdavimas atliekamas pagal 1 ▌ dalį, toks perdavimas dokumentuojamas ir, gavus prašymą, tie dokumentai pateikiami kompetentingai priežiūros institucijai, įsteigtai pagal Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2018/1725 52 straipsnio 1 dalį, įskaitant perdavimo datą bei laiką ir informaciją apie gaunančiosios trečiosios valstybės kompetentingą instituciją. Tuose dokumentuose pateikiama tik informacija, kuri yra griežtai būtina perdavimo teisiniam pagrindui įrodyti ir jie nėra susiję su jokiomis papildomomis valstybių narių pareigomis pranešti.

40 straipsnisSu trečiųjų valstybių piliečių apkaltinamaisiais nuosprendžiais susijusių duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos tikslais1.Duomenis, susijusius su vienu ar daugiau trečiosios valstybės piliečio apkaltinamųjų nuosprendžių, kompetentinga institucija ir, kai taikytina, FRONTEX konkrečiais atvejais gali tvarkyti ir perduoti trečiosios valstybės kompetentingai institucijai ar trečiosioms šalims, kompetentingoms teikti reintegracijos pagalbą ar atlikti kitas užduotis, susijusias su grąžinimo įgyvendinimu, jei tenkinamos šios sąlygos:a)trečiosios valstybės pilietis, kurio asmens duomenys perduodami, per pastaruosius 25 metus buvo nuteistas už teroristinį nusikaltimą arba per pastaruosius 15 metų – už bet kurią kitą nusikalstamą veiką, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/12402018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226, (OL L 236, 2018 9 19, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1240/oj). priede, arba yra įvykdęs nusikalstamą veiką, už kurią pagal nacionalinę teisę baudžiama bent dvejų metų laisvės atėmimo bausme arba yra įvykdęs kelias nusikalstamas veikas, už kurias pagal apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės nacionalinę teisę baudžiama bent vienų metų laisvės atėmimo bausme;b)perduoti duomenis yra būtina grąžinimo, readmisijos arba specialios nefinansinės reintegracijos pagalbos teikimo tikslais;▌d)▌ kompetentinga institucija patikrino ir, kai taikytina, FRONTEX yra įsitikinęs, ▌ kad perduodant duomenis nekyla pavojus, kad bus pažeistas negrąžinimo principas;e)▌ kompetentinga institucija patikrino ir, kai taikytina, FRONTEX yra įsitikinęs, ▌ kad perduodant duomenis nekyla pavojus, kad bus pažeistas Chartijos 50 straipsnis.▌3. Valstybės narės ir FRONTEX, perduodančios asmens duomenis pagal 1 arba 2 dalį, užtikrina, kad toks perdavimas atitiktų atitinkamai Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių ir Reglamento (ES) 2018/1725 V skyrių.4.Kai perdavimas atliekamas pagal 1 ▌ dalį, toks perdavimas dokumentuojamas ir, gavus prašymą, tie dokumentai pateikiami kompetentingai priežiūros institucijai, įsteigtai pagal Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2018/1725 52 straipsnio 1 dalį, įskaitant perdavimo datą bei laiką, informaciją apie gaunančiosios trečiosios valstybės kompetentingą instituciją, įrodymą, kad perdavimas atitinka 1 ▌ dalyje nustatytas sąlygas, ir perduodamus asmens duomenis. Tuose dokumentuose pateikiama tik informacija, kuri yra griežtai būtina perdavimo teisiniam pagrindui įrodyti ir jie nėra susiję su jokiomis papildomomis valstybių narių pareigomis pranešti.

41 straipsnisTrečiųjų valstybių piliečių sveikatos duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms grąžinimo operacijos vykdymo ir reintegracijos tikslais1.Duomenis, susijusius su medicinine pagalba, kuri turi būti teikiama trečiųjų valstybių piliečiams grąžinimo operacijos metu, kompetentinga institucija arba trečiosios šalys, kompetentingos teikti reintegracijos pagalbą arba vykdyti kitas užduotis, susijusias su grąžinimo įgyvendinimu, pvz., medicinos paslaugų teikėjai, ir, kai taikytina, FRONTEX konkrečiais atvejais gali tvarkyti ir perduoti trečiosios valstybės kompetentingai institucijai, jei tenkinamos šios sąlygos:a)perduoti duomenis yra būtina grąžinimo operacijos vykdymo tikslais;▌c)▌ kompetentinga institucija patikrino ir, kai taikytina, FRONTEX yra įsitikinęs, ▌ kad perduodant duomenis nekyla pavojus, kad bus pažeistas negrąžinimo principas.2.Duomenis, susijusius su trečiųjų valstybių piliečių sveikata ir medicininiais poreikiais, kompetentinga institucija ir, kai taikytina, FRONTEX konkrečiais atvejais gali tvarkyti ir perduoti trečiajai šaliai, kompetentingai teikti reintegracijos pagalbą arba vykdyti kitas užduotis, susijusias su grąžinimo įgyvendinimu, jei tenkinamos šios sąlygos:a)perduoti duomenis yra būtina siekiant teikti 46 straipsnyje nurodytą reintegracijos pagalbą, pritaikytą prie trečiosios valstybės piliečio medicininių poreikių;b)trečiosios valstybės pilietis, kurio asmens duomenys perduodami, ▌ sutiko su tokiu perdavimu.3.Valstybės narės ir FRONTEX, perduodančios asmens duomenis pagal 1 arba 2 dalį, užtikrina, kad toks perdavimas atitiktų atitinkamai Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių ir Reglamento (ES) 2018/1725 V skyrių.4.Kai perdavimas atliekamas pagal 1 arba 2 dalį, toks perdavimas dokumentuojamas ir, gavus prašymą, tie dokumentai pateikiami kompetentingai priežiūros institucijai, įsteigtai pagal Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2018/1725 52 straipsnio 1 dalį, įskaitant perdavimo datą bei laiką, informaciją apie gaunančiosios trečiosios valstybės kompetentingą instituciją, įrodymą, kad perdavimas atitinka 1 arba 2 dalyje nustatytas sąlygas, ir perduodamus asmens duomenis. Tuose dokumentuose pateikiama tik informacija, kuri yra griežtai būtina perdavimo teisiniam pagrindui įrodyti ir jie nėra susiję su jokiomis papildomomis valstybių narių pareigomis pranešti.

VIII skyriusBENDRA GRĄŽINIMO SISTEMA

42 straipsnisBendros grąžinimo sistemos sudedamosios dalys1.Bendrą grąžinimo sistemą pagal šį reglamentą sudaro:a)bendra trečiųjų valstybių piliečių, neturinčių teisės būti valstybių narių teritorijoje, grąžinimo procedūra;b)sprendimų grąžinti pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse sistema;▌d)skaitmeninės sistemos, skirtos trečiųjų valstybių piliečių grąžinimui, readmisijai ir reintegracijai valdyti;e)valstybių narių bendradarbiavimas;ea) pakankamas sulaikymo pajėgumų lygis, kurį nustato valstybė narė, atsižvelgdama į faktinius poreikius;f)Sąjungos teikiama finansinė parama ir Sąjungos įstaigų, tarnybų ir agentūrų teikiama operacinė parama ▌ jų atitinkamose kompetencijos srityse.1a. Kuriant skaitmenines sistemas, kuo labiau remiamasi esama nacionaline infrastruktūra ir sąveikiomis Sąjungos sistemomis, taip pat nesukuriama papildoma pranešimo arba procedūrinė našta valstybėms narėms.2.Sąjunga ir valstybės narės nustato bendrus prioritetus grąžinimo ▌ ir reintegracijos srityje ir užtikrina būtinus tolesnius veiksmus, atsižvelgdamos į Europos prieglobsčio ir migracijos valdymo strategiją, priimtą pagal Reglamento (ES) 2024/1351 8 straipsnį, grąžinimo pasienio procedūros įgyvendinimą pagal Reglamentą (ES) 2024/1349, trečiųjų valstybių bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis readmisijos srityje lygio vertinimą pagal Reglamento (EB) 810/200932 25a straipsnį ir Sąjungos readmisijos priemones bei visus kitus Sąjungos dokumentus, susijusius su bendradarbiavimu readmisijos srityje.3.Sąjunga ir valstybės narės užtikrina lojalų kompetentingų institucijų ir Sąjungos bei valstybių narių bendradarbiavimą ir glaudų jų veiksmų koordinavimą, taip pat vidaus ir išorės sudedamųjų dalių sinergiją ▌.

43 straipsnisKompetentingos institucijos ▌1.Kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą.▌

44 straipsnisValstybių narių bendradarbiavimas1.Pagal 43 straipsnį paskirtų kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir pagalba viena kitai paprastai vykdomi siekiant:a)leisti vykti tranzitu per jų teritoriją siekiant padėti įvykdyti kitos valstybės narės sprendimą grąžinti arba gauti kelionės dokumentus;b)teikti logistinę ▌ ar kitokią materialinę ar nepiniginę pagalbą, susijusią su tranzitu per jų teritoriją pagal a punktą;ba) padėti vykdyti 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą perdavimą;▌d) padėti trečiosios valstybės piliečiui išvykti į valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti pagal 8 straipsnio 3 dalį ▌.2. Pagal 43 straipsnį paskirtų kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir pagalba viena kitai gali būti vykdomi, be kita ko, siekiant:a)vesti arba remti politinį dialogą ir keitimąsi informacija su trečiųjų valstybių valdžios institucijomis siekiant palengvinti readmisiją;b)susisiekti su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis, siekiant patikrinti trečiųjų valstybių piliečių tapatybę ir gauti galiojantį kelionės dokumentą;c)prašančiosios valstybės narės vardu organizuoti praktinę grąžinimo vykdymo užtikrinimo tvarką;d) teikti logistinę ar kitokią materialinę ar nepiniginę pagalbą.

45 straipsnisFRONTEX parama1.Valstybės narės gali prašyti, kad jų kompetentingoms institucijoms padėtų FRONTEX siunčiami arba remiami ekspertai, įskaitant grąžinimo ryšių palaikymo pareigūnus ir kitus ryšių palaikymo pareigūnus, pagal Reglamentą (ES) 2019/1896.2.Valstybės narės teikia FRONTEX atitinkamą informaciją apie planuojamus FRONTEX paramos poreikius, kad būtų galima tinkamai planuoti Agentūros paramą pagal Reglamentą (ES) 2019/1896.

46 straipsnisParama grąžinimui ir reintegracijai1.Valstybės narės, kai aktualu, užtikrina prieinamas konsultacijas ▌ grąžinimo ir reintegracijos klausimais, kad trečiųjų valstybių piliečiams kuo ankstesniame grąžinimo proceso etape būtų teikiama informacija ir rekomendacijos dėl grąžinimo ir reintegracijos galimybių, įskaitant 3 dalyje nurodytas programas. Konsultavimas grąžinimo ir reintegracijos klausimais gali būti derinamas su kitomis konsultacijomis vykdant kitas migracijos procedūras valstybėje narėje.2.Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie grąžinimą ir reintegraciją būtų ▌ pateikta ne vėliau kaip priimant sprendimą grąžinti.3.Valstybės narės užtikrina, kad būtų prieinamos grąžinimo ir reintegracijos programos, remiamos ar finansuojamos nacionaliniu arba Sąjungos lygmenimis. Tokios programos ▌ apima trečiosios valstybės piliečiui teikiamą logistinę, finansinę ar kitą materialinę ar nepiniginę pagalbą arba paskatas, įskaitant reintegracijos pagalbą valstybėje, į kurią grąžinama.4.Grąžinimo ir reintegracijos pagalba nėra individuali teisė ir nėra būtina readmisijos procedūros sąlyga.5.Pagal grąžinimo ir reintegracijos programas teikiama pagalba gali priklausyti nuo trečiosios valstybės piliečio bendradarbiavimo ir pareigų vykdymo lygio ir ilgainiui gali būti sumažintas jos mastas arba ji gali būti atšaukiama. Nustatant grąžinimo ir reintegracijos pagalbos rūšį ir mastą, kai taikytina, gali būti atsižvelgiama į šiuos kriterijus:a)atitinkamo trečiosios valstybės piliečio bendradarbiavimą grąžinimo ir readmisijos procedūros metu, kaip numatyta 21 straipsnyje;b)tai, ar trečiosios valstybės pilietis grįžta savanoriškai arba yra išsiunčiamas;c)tai, ar trečiosios valstybės pilietis yra trečiosios valstybės, įtrauktos į Reglamento (ES) 2018/1806 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 303, 2018 11 28, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1806/oj). II priedo sąrašą, pilietis;d)tai, ar trečiosios valstybės pilietis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką;e)tai ar trečiosios valstybės pilietis turi specialiųjų poreikių dėl to, kad yra pažeidžiamas asmuo, nepilnametis, nelydimas nepilnametis ar šeimos narys;f) papildomus kriterijus pagal nacionalinę teisę.6.Šiame straipsnyje nurodyta pagalba neteikiama trečiųjų valstybių piliečiams, kurie jau pasinaudojo kita ar tokia pačia valstybės narės arba Sąjungos teikiama parama. Sąjunga, valstybės narės ir FRONTEX užtikrina reintegracijos pagalbos nuoseklumą ir koordinavimą.

IX skyriusBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47 straipsnisNepaprastoji padėtis1.Tais atvejais, kai dėl išskirtinai didelio trečiųjų valstybių piliečių, kurie turi būti grąžinti, skaičiaus atsiranda nenumatyta didelė našta valstybės narės sulaikymo centrams arba jos administracinių ar teisminių institucijų darbuotojams, tokia valstybė narė, kol tęsiasi išskirtinė padėtis, gali nuspręsti, kad būtų nustatyti ▌ ilgesni nei 27 straipsnio 1 dalyje, 33 straipsnio 3 dalyje ir 38 straipsnio 7 dalyje numatyti laikotarpiai ir imtis skubių su sulaikymo sąlygomis susijusių priemonių, kuriomis nukrypstama nuo 34 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Valstybės narės gali laikinai pakoreguoti administracines procedūras ir vidaus ataskaitų teikimo reikalavimus, kad paspartintų grąžinimo operacijas, jei tokie pakoregavimai yra tikrai būtini išskirtinei padėčiai spręsti.2.Jei atitinkama valstybė narė imasi tokių išskirtinių priemonių, ji nedelsdama apie tai informuoja Komisiją. Ji taip pat informuoja Komisiją, kai tik nebelieka priežasčių taikyti šias išskirtines priemones.3.Šio straipsnio nuostatos nesuteikia galimybės valstybėms narėms nukrypti nuo jų bendros pareigos imtis visų būtinų bendro ar specialaus pobūdžio priemonių, kad būtų užtikrintas pagal šį reglamentą numatytas jų pareigų vykdymas.

48 straipsnisStatistiniai duomenys1.Siekdama stebėti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis readmisijos srityje, ▌ Komisija gali kasmet prašyti FRONTEX perduoti šiuos su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis susijusius duomenis, į kategorijas suskirstytus pagal trečiąsias valstybes nares:a)prašymų patvirtinti pilietybę skaičių ir teigiamų bei neigiamų atsakymų į prašymus patvirtinti pilietybę skaičių;b)prašymų išduoti kelionės dokumentus skaičių, nurodant prašymų išduoti kelionės dokumentus skaičių tais atvejais, kai tapatybė buvo patvirtinta, trečiosios valstybės institucijų išduotų kelionės dokumentų skaičių ir neigiamų atsakymų, susijusių su prašymais išduoti kelionės dokumentus, skaičių.▌2.FRONTEX suteikia Komisijai prieigą prie 1 dalyje nurodytų duomenų. Duomenys, nurodyti a- b punktuose ir suskirstyti pagal ▌ valstybes nares, gali būti perduodami trečiosioms valstybėms readmisijos pareigų įgyvendinimo ir laikymosi stebėsenos tikslais, be kita ko, taikant Sąjungos readmisijos priemones. 3.Komisijos prašymu valstybės narės per nustatytą laikotarpį pateikia vertinimui pagal 9 straipsnio 12 dalį užbaigti būtiną informaciją, visų pirma statistinius duomenis apie trečiųjų valstybių piliečių, kurių atžvilgiu kita valstybė narė yra priėmusi sprendimus grąžinti, skaičių ir remiantis pripažintais kitos valstybės narės priimtais sprendimais grąžinti ir, kai aktualu, sprendimais, kuriais nurodoma išsiųsti, išsiųstų arba grąžintų trečiųjų valstybių piliečių skaičių. ▌4.Šio straipsnio tikslais ir kai įmanoma, Komisija ▌ naudojasi pagal Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 pateikta informacija. 5. Jei Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pagal 9 straipsnio 13 dalį, ji prireikus pasiūlo šio straipsnio dalinius pakeitimus, atsižvelgdama į atitinkamus teisės aktų pokyčius skaitmenizacijos srityje.

49 straipsnisKomiteto procedūra1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Kai komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir yra taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

50 straipsnisAtaskaitų teikimas1.Ne vėliau kaip [penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo], o vėliau kas penkerius metus Komisija teikia atskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl šio reglamento taikymo valstybėse narėse ir, kai tinkama, pasiūlo pakeitimų.2.Valstybės narės Komisijos prašymu jai pateikia turimą ataskaitai pagal 1 dalį parengti reikalingą informaciją ne vėliau nei likus devyniems mėnesiams iki termino pabaigos. Komisija, kai įmanoma, naudojasi pagal Reglamentą (EB) Nr. 862/2007 pateikta informacija.

51 straipsnisPanaikinimas1.Direktyva 2008/115/EB ▌, Direktyva 2001/40/EB ir Tarybos sprendimas 2004/191/EB panaikinami ▌ valstybėse narėse, kurioms privalomas šis reglamentas, nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos pagal 52 straipsnio 3 dalį.2.Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

52 straipsnisĮsigaliojimas ir taikymas1.Šis reglamentas įsigalioja kitą ▌ dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.2.Šio reglamento 1 straipsnis, 2 straipsnio 1–3 dalys, 4 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnis, 7 straipsnio 8 ir 9 dalys, 17, 18, 19, 36, 37a, 43, 45, 49, 50 ir 51 straipsniai taikomi nuo įsigaliojimo dienos. 3.Kitos šio reglamento nuostatos taikomos nuo ... [Oficialusis leidinys: įrašyti datą – 12 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos].4.Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ▌

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė