(4a)Europos Audito Rūmai ne kartą nustatė, kad su PVM susijusių informacinių sistemų prieinamumo ir sąveikumo valstybėse narėse ir Sąjungos įstaigose trūkumai yra didelė kliūtis veiksmingiems tarpvalstybiniams sukčiavimo PVM tyrimams, paskutinį kartą – savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 8/2025 dėl sukčiavimo PVM importo srityje. Be to, toje ataskaitoje nustatyti dideli valstybių narių taikomų administracinių sankcijų, susijusių su sukčiavimu PVM importo srityje, lygių skirtumai, dėl kurių sudaromos sąlygos veiklos vykdytojams naudotis švelniausias sankcijas taikančia jurisdikcija. Šiuo reglamentu Europos prokuratūrai ir OLAF suteikta prieiga prie PVM duomenų didina aptikimo ir baudžiamojo persekiojimo pajėgumus, tačiau tai nėra atgrasomoji priemonė sankcijų skirtumų atveju. Atsižvelgiant į tas aplinkybes ir Komisijos įsipareigojimą atlikti kovos su sukčiavimu struktūros peržiūrą, kaip į DFP po 2027 m. įtrauktų priemonių dalį, galėtų būti svarstoma galimybė imtis tolesnių veiksmų tiems skirtumams pašalinti, pavyzdžiui, pateikti tinkamu teisiniu pagrindu grindžiamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama užtikrinti minimalų administracinių sankcijų, taikomų už sunkiausius pažeidimus PVM ir susijusių muitų prievolių srityje, suderinimo ar nuoseklumo lygį, atsižvelgiant į poreikį veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus. Prie kiekvieno tokio pasiūlymo turėtų būti pridėtas išsamus poveikio vertinimas ir turėtų būti įrodyta atitiktis ES sutarties 5 straipsnyje nustatytiems subsidiarumo ir proporcingumo principams;

(4b) 2025 m. liepos mėn. Komisijos baltojoje knygoje dėl ES kovos su sukčiavimu struktūros peržiūros nustatyta, kad informacijos srautų tarp „Eurofisc“, Europos prokuratūros, OLAF, Europolo ir Eurojusto fragmentacija yra sisteminis struktūrinis trūkumas, kenkiantis Sąjungos atsako į tarpvalstybinį sukčiavimą PVM veiksmingumui. Šiuo reglamentu teisiškai įgyvendinamas dalijimosi duomenimis ramstis pagal peržiūrėtą kovos su sukčiavimu struktūrą ir jis turi būti taikomas kartu su kitomis toje baltojoje knygoje paskelbtomis priemonėmis, įskaitant „Eurofisc“ veiklos pajėgumų stiprinimą, sąlygų ir atsakomybės taisyklių, taikomų ne Sąjungos apmokestinamųjų asmenų paskirtiems fiskaliniams agentams pagal IOSS ir kitas importo PVM schemas, suderinimą ir CESOP duomenų valdymo sistemos išplėtimą, kad būtų užtikrintas suderinamumas su šiuo reglamentu nustatyta prieiga prie muitinės duomenų;

(4c) muitinių saugoma informacija, susijusi su importo procedūromis, pagal kurias PVM prievolės atidedamos arba atleidžiama nuo PVM, yra neatsiejamai su PVM susijusi informacija SESV 113 straipsnio taikymo tikslais. Būtina išplėsti Reglamento (ES) Nr. 904/2010 17 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sritį, kad ji apimtų visas importo procedūras, susijusias su atleidimu nuo PVM arba jo mokėjimo atidėjimu, be kita ko, pagal Direktyva 2006/112/EB nustatytą vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą, ir papildomai reikalauti kaip privalomus duomenų elementus nurodyti deklaruotą muitinės vertę ir kilmės šalį, kad kompetentingos institucijos, įskaitant Europos prokuratūrą ir OLAF, galėtų palyginti importo deklaracijas su PVM deklaracijomis ir nustatyti neatitikimus, rodančius sukčiavimą. Toks taikymo srities išplėtimas neturėtų daryti poveikio esminėms muitinės taisyklėms, reglamentuojančioms tas importo procedūras, kurioms ir toliau taikomas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013;

(4d)siekiant užtikrinti, kad šiuo reglamentu sukurti vykdymo užtikrinimo pajėgumai būtų veiksmingai taikomi visoms valstybėms narėms, kad būtų išvengta nuolatinės asimetrijos bendrojoje rinkoje ir Sąjungos kovos su sukčiavimu aplinkoje, ir atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti kovos su sukčiavimu struktūrą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, nedalyvaujančios Europos prokuratūros veikloje, paskirtų kompetentingą nacionalinę instituciją, atsakingą už lygiaverčių funkcijų vykdymą bendradarbiavimo su „Eurofisc“ ir OLAF kovos su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM tikslais. Tos valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie paskirtąją instituciją per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir turėtų kasmet teikti ataskaitą Komisijai apie tai, kaip buvo panaudota gauta informacija, įskaitant pradėtų tyrimų skaičių ir jų rezultatus;

(5a)nuolatinės kliūtys veiksmingam Sąjungos organų bendradarbiavimui apima IT sistemų nesuderinamumą, ryšių kanalų fragmentaciją ir ribotą bylų valdymo sistemų sąveikumą, kurie lemia neveiksmingumą, vėlavimus ir padidėjusią administracinę naštą. Todėl būtina stiprinti sąveikumą ir plėtoti bendrą skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų galima sklandžiai ir saugiai keistis informacija;

(8a) nors Reglamento (ES) Nr. 904/2010 13 straipsnyje jau reikalaujama, kad valstybių narių kompetentingos PVM institucijos spontaniškai keistųsi informacija, kuri gali būti naudinga kovojant su sukčiavimu PVM, ta pareiga taikoma PVM institucijoms ir netaikoma valstybių narių kompetentingoms muitinėms, kurios nėra kompetentingos PVM institucijos, kaip tai suprantama tame reglamente. Be to, nei Reglamento (ES) Nr. 904/2010 13 straipsnyje nustatytame dabartiniame mechanizme, nei tinkle „Eurofisc“ nenumatytas tiesioginis spontaniškas muitinių surinktos informacijos apie sukčiavimą PVM perdavimas Europos prokuratūrai ir OLAF. Sukčiavimo PVM schemoms, susijusioms su importo procedūromis, būdingi sistemingi neatitikimai tarp importo vietoje muitinei deklaruotos informacijos ir vėliau paskirties valstybėje narėje pateiktų PVM deklaracijų. Muitinės, atlikdamos rizikos valdymo analizę, dažnai pirmosios nustato tokius neatitikimus. Siekiant panaikinti tą spragą ir užtikrinti, kad informacija, kurią muitinės nustato rinkdamos pradinės grandies muitinės duomenis, būtų nedelsiant perduodama įstaigoms, atsakingoms už tarpvalstybinio sukčiavimo PVM tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jį, ir atsižvelgiant į tai, kad veiksmingas naudojimasis Reglamento (ES) Nr. 904/2010 49a ir 49b straipsniuose numatytomis prieigos teisėmis priklauso nuo to, ar Europos prokuratūra ir OLAF yra informuotos apie galimus sukčiavimo atvejus, būtina reikalauti, kad kompetentingos muitinės tą informaciją perduotų spontaniškai. Informacija turėtų būti perduodama „Eurofisc“, Europos prokuratūrai ir OLAF, kai 17 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyti duomenys rodo sukčiavimo PVM modelius. Ta priemonė yra labai svarbi siekiant veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitinka Komisijos įsipareigojimą atlikti bendros kovos su sukčiavimu struktūros peržiūrą, kuri yra esminis DFP po 2027 m. dokumentų rinkinio komponentas. Pastaraisiais metais Europos Parlamentas savo rezoliucijose dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos ne kartą ragino stiprinti muitinių ir PVM institucijų veiklos koordinavimą nacionaliniu lygmeniu, visų pirma įgyvendinant nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas. Toks spontaniško duomenų perdavimo mechanizmas veikia tik pagal Reglamente (ES) Nr. 904/2010 nustatytą administracinio bendradarbiavimo PVM srityje sistemą ir nedaro poveikio esminėms muitinės procedūroms, nustatytoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013, ir susijusioms duomenų valdymo taisyklėms;

(8b) šiame reglamente numatyto spontaniško perdavimo mechanizmo veiksmingumas priklauso nuo tinkamo kompetentingų muitinių ir valstybių narių kompetentingų PVM institucijų veiklos koordinavimo nacionaliniu lygmeniu. Daugelyje valstybių narių šios įstaigos yra atskiri administraciniai subjektai, turintys atskiras priežiūros grandines ir informacines sistemas. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos muitinės ir PVM institucijos nustatytų reguliaraus veiksmų koordinavimo mechanizmus, be kita ko, per „Eurofisc“ sistemą, kad būtų lengviau nustatyti neatitikimus, rodančius sukčiavimą PVM, ir laiku perduoti atitinkamus muitinės duomenis „Eurofisc“, Europos prokuratūrai ir OLAF. Toks koordinavimas yra procedūrinė ir organizacinė priemonė ir dėl jos nacionalinėms valdžios institucijoms neatsiranda papildomų su informacinėmis technologijomis susijusių pareigų;

(10a)Europos prokuratūros ir OLAF prieiga prie VIES, sistemos SURVEILLANCE ir CESOP, taip pat prie bet kurių kitų sistemų ir duomenų bazių turėtų apimti šias pagrindines duomenų kategorijas: informacijos apie PVM mokėtojo kodus ir PVM sandorius Bendrijos viduje, atitinkamos informacijos apie PVM neapmokestinamą importą, susijusios su importu pagal vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą (IOSS) ir 42 / 63 muitinės procedūras, ir apibendrintos mokėjimo informacijos. Tokia prieiga Europos prokuratūrai ir OLAF turėtų būti suteikta tik jų pareigų pagal Reglamento (ES) 2017/1939 4 straipsnį ir Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 1 straipsnio 1 dalį vykdymo tikslu. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tikslios duomenų, kuriais gali naudotis Europos prokuratūra ir OLAF, vykdydamos savo pareigas pagal tuos straipsnius, kategorijos. Tų įgyvendinimo aktų projektai turėtų būti pateikiami Europos Parlamentui susipažinti, kad jis galėtų pasinaudoti savo teisėmis;

-1) įterpiamas šis straipsnis:

-1a)įterpiamas šis straipsnis:

-1b) 17 straipsnio 1 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f) valstybių narių muitinių sukauptą informaciją, susijusią su visu prekių importu, kai importo metu prašoma neapmokestinti PVM, taikyti PVM mokėjimo atidėjimą arba specialią apskaitos schemą, be kita ko, pagal Direktyvos 2006/112/EB (42 / 63 muitinės procedūra) 143 straipsnio 1 dalies d punktą, pagal vieno langelio principu grindžiamą importo sistemą, nustatytą tos direktyvos 369l–369x straipsniais, ir bet kurią kitą importo procedūrą, pagal kurią paskirties valstybei narei atidedama prievolė apskaityti PVM, apsiribojant šiais duomenų elementais:

1a.Prieiga pagal 1 dalį suteikiama tik atliekant aktyvius įtariamos nusikalstamos veikos tyrimus arba vykdant baudžiamąjį tokios nusikalstamos veikos vykdytojų persekiojimą, patenkančius į Reglamento (ES) 2017/1939 4 straipsnio taikymo sritį, ir ji turi būti sukurta ir naudojama taip, kad būtų užkirstas kelias netikslinėms paieškoms arba prieigai, nesusijusiai su konkrečiu atveju. Siekiant užtikrinti duomenų apsaugos principus, sistemos architektūroje ir veiklos protokoluose konkrečiai draudžiama bet kokios formos spekuliacinė duomenų gavyba, duomenų išgavimas dideliais kiekiais, bendro pobūdžio paieška ar automatizuotas profiliavimas, nesusijęs su konkrečiu tyrimus.

1b.1 dalyje nurodytai centralizuotai prieigai taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad kiekvieną prieigos atvejį būtų galima priskirti konkrečiam tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui ir identifikuotam įgaliotajam naudotojui. Tokia prieiga registruojama taip, kad būtų galima atlikti veiksmingą ex post patikrinimą.

3a.Europos prokuratūra kasmet skelbia statistinius duomenis apie naudojimąsi centralizuota prieiga, suteikta pagal šį reglamentą, įskaitant atliktų užklausų skaičių, tyrimų, kuriems tokia prieiga padėjo paspartinti bylos nagrinėjimą, skaičių ir atvejų, kai gauti duomenys pasirodė esantys nereikšmingi ir buvo ištrinti, skaičių. Tie statistiniai duomenys įtraukiami į Europos prokuratūros metines ataskaitas ir pateikiami Europos Parlamentui. Laikantis atitinkamų tyrimus reglamentuojančių nuostatų, tokie duomenys tinkamai kupiūruojami, kad būtų užtikrintas tyrimų konfidencialumas ir tinkamas vykdymas.

5a. Visi naudotojai privalo laikytis šiame reglamente nustatytų konfidencialumo taisyklių. Keitimosi informacija procedūros atliekamos ir prieiga prie duomenų suteikiama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 ir vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

5b. Sistemos, kuriomis užtikrinama 1 dalyje nurodyta centralizuota prieiga, sukuriamos taip, kad būtų užtikrintas visiškas sąveikumas su atitinkamų Sąjungos organų naudojamomis sistemomis, siekiant palengvinti veiksmingą ir saugų keitimąsi informacija ir sumažinti administracinę naštą.

5c. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos prokuratūra, įvertina, ar reikia papildomo Sąjungos finansavimo, kuriuo būtų remiamas sąveikių IT sistemų ir skaitmeninių priemonių kūrimas ir darbuotojų specializacijos didinimas.

5d.Kai muitinei spontaniškai perdavus informaciją pagal 13a straipsnį Europos prokuratūra gauna asmens duomenis, taikomos šios taisyklės:

2a.1 dalyje nurodyta centralizuota prieiga sukuriama ir naudojama taip, kad OLAF turėtų tikslinę, su konkrečiais tyrimais susijusią jai reikalingą prieigą ir kad būtų neįmanoma atlikti netikslinių paieškų arba gauti kito pobūdžio prieigos, išskyrus atvejus, kai siekiama pradėti ar atlikti tyrimus, atitinkančius OLAF užduotis, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 1 straipsnio 1 dalyje. Tokia prieiga nesuteikia galimybės išgauti duomenis dideliais kiekiais, vykdyti bendrą stebėseną ar automatizuotą profiliavimą, nesusijusį su konkrečiu administraciniu tyrimu.

2b.1 dalyje nurodytai centralizuotai prieigai taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės, kuriomis užtikrinama, kad kiekvieną prieigos atvejį būtų galima priskirti konkrečiam tyrimui ir identifikuotam įgaliotajam naudotojui. Tokia prieiga registruojama taip, kad būtų galima atlikti veiksmingą ex post patikrinimą.

3a.OLAF kasmet skelbia statistinius duomenis apie naudojimąsi centralizuota prieiga, suteikta pagal šį reglamentą, įskaitant atliktų užklausų skaičių, tyrimų, kuriems tokia prieiga padėjo paspartinti bylos nagrinėjimą, skaičių ir atvejų, kai gauti duomenys pasirodė esantys nereikšmingi ir buvo ištrinti, skaičių. Tie statistiniai duomenys įtraukiami į OLAF metines ataskaitas ir pateikiami Europos Parlamentui. Laikantis atitinkamų tyrimus reglamentuojančių nuostatų, tokie duomenys tinkamai kupiūruojami, kad būtų užtikrintas tyrimų konfidencialumas ir tinkamas vykdymas.

5a. Visi naudotojai privalo laikytis šiame reglamente nustatytų konfidencialumo taisyklių. Keitimosi informacija procedūros atliekamos ir prieiga prie duomenų suteikiama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 ir vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

5b. Sistemos, kuriomis užtikrinama 1 dalyje nurodyta centralizuota prieiga, sukuriamos taip, kad būtų užtikrintas visiškas sąveikumas su atitinkamų Sąjungos organų naudojamomis sistemomis, siekiant palengvinti veiksmingą ir saugų keitimąsi informacija ir sumažinti administracinę naštą.

5c. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su OLAF, įvertina, ar reikia papildomo Sąjungos finansavimo, kuriuo būtų remiamas sąveikių IT sistemų ir skaitmeninių priemonių kūrimas ir darbuotojų specializacijos didinimas.

5d.Kai muitinei spontaniškai perdavus informaciją pagal 13a straipsnį OLAF gauna asmens duomenis, taikomos šios taisyklės:

5a)59 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kas trejus metus nuo ... [šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo diena] Komisija, remdamasi Europos prokuratūros, OLAF ir „Eurofisc“ pateiktomis ataskaitomis, pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Audito Rūmams šio reglamento taikymo ataskaitą. Ataskaitoje visų pirma įvertinama: