P10_TA(2026)0231Nepriimtini Rusijos provokaciniai veiksmai ir dronų įsibrovimo į Rumuniją, Baltijos šalis ir Suomiją atvejai2026 m. birželio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nepriimtinų Rusijos provokacinių veiksmų ir dronų įsibrovimo į Rumuniją, Baltijos šalis ir Suomiją atvejų (2026/2772(RSP))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, ypač į savo 2025 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl vieningo atsako į pastarojo meto Rusijos padarytus ES valstybių narių oro erdvės ir ypatingos svarbos infrastruktūros pažeidimus OL C, C/2026/1530, 2026 4 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/1530/oj.,

–atsižvelgdamas į JT Chartiją ir pagrindinius tarptautinės teisės principus,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (toliau – ES sutartis), ypač į jos 24 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 7 dalį ir 222 straipsnį,

–atsižvelgdamas į 1949 m. balandžio 4 d. Šiaurės Atlanto sutartį, ypač į jos 4 ir 5 straipsnius,

–atsižvelgdamas į 2025 m. kovo 19 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Baltoji knyga dėl Europos gynybos parengties 2030 m.“ (JOIN(2025)0120) ir savo 2025 m. kovo 12 d. rezoliuciją šiuo klausimu OL C, C/2025/3151, 2025 6 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/3151/oj.,

–atsižvelgdamas į 2025 m. spalio 16 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Taikos išsaugojimas. Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairės“ (JOIN(2025)0027),

–atsižvelgdamas į 2026 m. kovo 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl tęstinės ES paramos Ukrainai,

–atsižvelgdamas į 2026 m. gegužės 20 d. Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimus dėl Rusijos grasinimų Baltijos valstybėms,

–atsižvelgdamas į 2026 m. gegužės 29 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajos Kallas pareiškimą dėl Rusijos įvykdyto pavojingai neatsakingo ES oro erdvės pažeidimo,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.kadangi praėjo daugiau kaip ketveri metai nuo tada, kai Rusija pradėjo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą, sykiu tęsdama 2014 m. įvykdytą Krymo aneksiją ir tam tikrų Donbaso srities dalių okupaciją, taip šiurkščiai pažeisdama tarptautinę teisę ir Ukrainos teritorinį suverenitetą; kadangi įsibrovimai į ES ir NATO oro erdvę, kuriuos vykdo Rusija, vyksta nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, tačiau pastaruoju metu jų dažnumas ir intensyvumas padidėjo;

B.kadangi vyksta Rusijos karinių pajėgų telkimas palei ES rytinį flangą ir jis taip pat apima Baltarusijos teritoriją, kuri prisidėjo prie Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir hibridinių išpuolių prieš ES, be kita ko, neteisėtą migraciją, organizuotą nusikalstamumą, dezinformaciją panaudodama kaip priemonę ir paleisdama meteorologinius oro balionus, o tai kelia didelę grėsmę saugumui, įskaitant nuolatinį civilinės aviacijos sutrikdymą, su Baltarusija besiribojančių šalių –Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos – terorizavimą, ir žalą vietos ekonomikai;

C.kadangi prieš Estiją, Suomiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją ir kitas ES valstybes nares nukreipti Rusijos bandymai destabilizuoti padėtį – dronų įsibrovimai ir oro erdvės pažeidimai, propaganda ir dezinformacija, radioelektroninė kova, kišimasis į pasaulinę palydovinės navigacijos sistemą (GNSS), kibernetiniai išpuoliai ir sabotažas;

D.kadangi 2026 m. gegužės 29 d. Rusijos dronas sudužo į gyvenamąjį pastatą Galacyje (Rumunija) ir dėl to įvyko sprogimas, per kurį buvo sužeisti du žmonės; kadangi tai buvo pirmasis toks incidentas ES ir NATO valstybės narės teritorijoje, per kurį buvo patirta sužalojimų, dėl kurių reikėjo medicininio gydymo; kadangi reikėjo evakuoti daugiau kaip 70 žmonių;

E.kadangi 2026 m. gegužės 19 d. Rumunijos naikintuvas, dalyvaujantis NATO Baltijos šalių oro policijos misijoje, numušė į Estijos oro erdvę įsibrovusį skrendantį droną; kadangi 2026 m. gegužės 20 d. dėl neatpažinto drono įsibrovimo į Lietuvos oro erdvę valdžios institucijos buvo priverstos paskelbti precedento neturintį įspėjimą apie oro pavojų, o civiliai gyventojai buvo priversti slėptis priedangose; kadangi 2026 m. birželio 8 d. Prancūzijos NATO naikintuvai, dalyvaujantys NATO misijoje, numušė virš Latvijos skrendančius dronus; kadangi šie dronų įsibrovimai yra tiesioginis Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą rezultatas, nes dauguma jų patenka į ES oro erdvę dėl Rusijos vykdomos radioelektroninės kovos veiksmų; kadangi 2026 m. kovo mėn. dėl Rusijos radioelektroninės kovos sistemų trikdžių bent trys Ukrainos dronai nukrypo nuo numatyto kurso ir įskrido į Suomijos teritoriją bei joje sudužo;

F.kadangi dėl radioelektroninės kovos priemonių, kurių ėmėsi Rusijos Federacija, 2026 m. gegužės 29 d. Rumunijos Konstancos uoste sprogo Ukrainos karinio jūrų laivyno dronas ir dėl to buvo padaryta žala turtui, tačiau išvengta žmonių aukų;

G.kadangi 2026 m. gegužės 7 d. du Ukrainos dronai, patyrę Rusijos radioelektroninės kovos sistemų trikdžius, įsirėžė į degalų rezervuarą Rėzeknėje, Latvijoje;

H.kadangi Baltijos jūros regione yra didelė ypatingos svarbos infrastruktūros, įskaitant povandeninius energetikos ir telekomunikacijų tinklus, transporto jungtis ir kitą strateginį turtą, koncentracija, todėl jis yra ypač pažeidžiamas hibridinių išpuolių, sabotažo ir su dronais susijusių grėsmių atžvilgiu; kadangi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai reikia tiek fizinės apsaugos stiprinimo, tiek didesnio dubliavimo ir decentralizacijos, kaip matyti iš patirties, įgytos Rusijai vykdant išpuolius prieš Ukrainos infrastruktūrą;

I.kadangi Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje eksploatavimo nutraukimas kelia didelį pavojų regiono saugumui ir aplinkai dėl didelio panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, saugomų laikinuose antžeminiuose įrenginiuose, kiekio ir kadangi bet kokia avarija ar tyčinis provokavimas, susiję su šia ypatingos svarbos infrastruktūra, galėtų turėti rimtų pasekmių visam Baltijos regionui ir toli už jo ribų;

J.kadangi būta kitų rimtų incidentų, susijusių su, kaip įtariama, Rusijos padarytais ES valstybių narių oro erdvės pažeidimais;

K.kadangi ES valstybių narių saugumas ir apsauga palei rytinį flangą yra neatidėliotinas prioritetas ir bendra Europos atsakomybė, ypač atsižvelgiant į tai, kad hibridiniai išpuoliai vykdomi pasitelkiant šiuolaikinį dronų karą, o šioje srityje valstybių narių pajėgumai toli gražu nėra pakankami;

L.kadangi dronų incidentai ES rytiniame flange atskleidė dideles karinės ir civilinės parengties spragas; kadangi esamos radarų sistemos dažnai negali sekti žemame aukštyje skraidančių objektų, bepiločių orlaivių perėmimui pasirinkti metodai yra ekonomiškai neefektyvūs, o pranešimai apie incidentus atskleidė, kad kai kurios priedangos nuo oro pavojų buvo užrakintos arba gyventojams neprieinamos; kadangi šie trūkumai rodo sisteminį įspėjimo ir reagavimo procedūrų ir apskritai visuomenės atsparumo pažeidžiamumą, kurį reikia skubiai pašalinti;

M.kadangi per naujausius išpuolius prieš Ukrainą Rusija, be kitų neįkainojamų kultūros paveldo objektų, padegė Kyjivo Pečerų laurą – istorinį Rytų krikščionybės vienuolyną ir UNESCO pasaulio paveldo objektą;

N.kadangi šie pastarojo meto dronų incidentai parodė, kad skubiai reikia daugiapakopių gynybos pajėgumų, apimančių kinetines ir nekinetines kovos su bepiločių orlaivių sistemomis priemones (C-UAS); kadangi dronai tapo išskirtiniu šiuolaikinio karo ir hibridinių konfliktų bruožu, o jų naudojimas Ukrainoje iš esmės pakeitė gynybos reikalavimus ir operatyvines doktrinas visame žemyne;

O.kadangi Arktis ir Tolimoji Šiaurė tampa vis svarbesnės Europos saugumui, o ribota jutiklių aprėptis ir retas nuolatinis buvimas sukuria pažeidžiamumą, kuriuo priešiški subjektai gali siekti pasinaudoti naudodami bepiločių sistemų ir hibridines operacijas, taip didindami priešiškų dronų įsibrovimų į ES teritoriją riziką;

1.griežtai smerkia nepriimtinus Rusijos provokacinius veiksmus ir dronų įsibrovimo į ES valstybes nares atvejus;

2.dar kartą patvirtina visapusišką solidarumą su Estija, Suomija, Latvija, Lietuva ir Rumunija, kurių teritorijoje, oro erdvėje ar ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose buvo įvykdytos Rusijos hibridinės provokacijos; dar kartą patvirtina, kad Rusijos vykdoma destabilizavimo kampanija neįbaugins ES ir kad ES tebėra vieninga ir pasiryžusi ginti visų ES valstybių narių saugumą, suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir toliau remti Ukrainą;

3.pripažįsta ypatingą rytinio flango ES pasienio regionų piliečių pažeidžiamumą ir reiškia visišką solidarumą su jais, nes jiems kyla didžiausia grėsmė ir jie dėl to taip pat patiria didelių ekonominių ir socialinių išlaidų; ragina imtis tikslinių ES lygmens priemonių, įskaitant specialią finansinę paramą, siekiant stiprinti paveiktų bendruomenių ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir užtikrinti prevenciją, parengtį, atsparumą ir reagavimą į ekstremaliąsias situacijas bei atstatymą šiuose ypač pažeidžiamuose regionuose;

4.vienareikšmiškai smerkia Rusijos drono smūgį į gyvenamąjį pastatą Galacyje (Rumunija), dėl kurio tiesiogiai nukentėjo civiliai gyventojai ir kuris yra rimta eskalacija; mano, kad pakartotiniai dronų įsibrovimai į ES šalis ir oro erdvės pažeidimai yra ne pavieniai incidentai, o neatsiejama platesnės Rusijos bauginimo strategijos, nukreiptos prieš ES ir jos sąjungininkus, dalis;

5.pareiškia, kad Rusijai tenka visiška ir nedviprasmiška atsakomybė už šiuos neapgalvotai pavojingus eskalacinius išpuolius, keliančius pavojų žmonių gyvybėms; pakartoja, kad Rusijos Federacijos veiksmai kelia tyčinę, sisteminę ir nuolatinę grėsmę ES ir jos valstybių narių saugumui, atsparumui ir suverenumui; pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir Baltarusijos bendrininkavimą; griežtai smerkia Rusijos sprendimą tęsti agresijos karą, įskaitant jos naujausius tikslinius išpuolius prieš kultūros paveldo objektus ir UNESCO pasaulio paveldo objektą – Kyjivo Pečorų laurą, kartu atsisakant bet kokių tiesioginių derybų su Ukraina, kurias neseniai pasiūlė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis;

6.pakartoja, kad smerkia Rusijos tyčinį GNSS signalų trukdymą Baltijos jūros ir Juodosios jūros regionuose ir Baltarusijos tyčinį meteorologinių balionų leidimą, nes tai kelia didelę riziką civilinės aviacijos ir jūrų transporto saugai; be to, smerkia Baltarusiją dėl jos hibridinių išpuolių prieš ES;

7.pakartoja savo raginimą nedelsiant paspartinti prioritetinės karinės įrangos, visų pirma oro erdvės gynybos sistemų, šaudmenų, dronų ir raketų, gamybą bei tiekimą Ukrainai šiuo kritiniu momentu, kai dėl didelio oro erdvės gynybos pajėgumų trūkumo Ukrainos gyventojai ir infrastruktūra tampa vis pažeidžiamesni;

8.akcentuoja, kad šiuos priešiškus veiksmus papildo agresyvi dezinformacijos kampanija, kuria siekiama įbauginti vietos gyventojus, skleisti baimę, pakenkti vietos ekonomikai ir sukurti pagrindą galimiems atsakomiesiems veiksmams, pavyzdžiui, Rusijai nepagrįstai teigiant, kad Baltijos valstybės leidžia Ukrainai naudotis jų teritorijomis ir oro erdve dronų antpuoliams prieš taikinius Rusijoje vykdyti;

9.pakartoja savo raginimą skubiai sukurti tikrą Europos gynybos sąjungą, be kita ko, parengti pasiūlymus dėl greitų sprendimų priėmimo procesų, neapsiribojant esamomis sistemomis, įskaitant Baltąją knygą dėl Europos gynybos parengties 2030 m. ir vėlesnes Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gaires; pabrėžia, jog norint, kad ES veiksmingai reaguotų į vis didėjančias Rusijos grėsmes, būtina užtikrinti glaudesnę integraciją, veiksmų koordinavimą ir išteklių telkimą; ragina stiprinti Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę bei jos gamybos pajėgumus visoje ES tvirčiau koordinuojant veiksmus ES lygmeniu, taip kuo labiau pasinaudojant nacionalinėmis iniciatyvomis ir ES priemonėmis;

10.ragina toliau praktiškai įgyvendinti solidarumo sąlygą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnis) ir tarpusavio pagalbos nuostatą (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis), be kita ko, atvejais, kai dėl konvencinio ar hibridinio išpuolio valstybė narė aktyvuoja jų taikymą;

11.pabrėžia, kad reikia nuosekliai stiprinti visą ES ir NATO rytinį flangą nuo Arkties iki Juodosios jūros, įskaitant sausumos, jūrų ir oro aspektus, stiprinant kovos su dronais ir meteorologiniais balionais pajėgumus priešakinės linijos valstybėse narėse ir šiuo tikslu skiriant pakankamai išteklių; ragina ES ir jos valstybes nares ES rytiniame flange skubiai stiprinti aptikimo, trukdymo, perėmimo ir neutralizavimo pajėgumus; be to, ragina valstybes nares, ES institucijas, Ukrainą ir NATO reguliariai rengti bendras pratybas siekiant išbandyti ir pagerinti šių greitojo reagavimo mechanizmų parengtį;

12.rekomenduoja integruoti C-UAS į bendras pratybas ir ES lygmens civilinės saugos planavimą, daug dėmesio skiriant ypatingos svarbos infrastruktūrai, kad policija, oro uostų administracijos ir energetikos sektoriaus veiklos vykdytojai galėtų naudotis ES masto mokymais ir standartizuotais C-UAS pajėgumais;

13.susirūpinęs akcentuoja, kad dabartinės Europos dronų aptikimo ir gynybos sistemos yra netinkamos, ir pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti aptikimą bei gynybą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia laikytis holistinio požiūrio, kuriuo dėmesys būtų sutelktas į geresnį teisėsaugos ir civilinių institucijų aprūpinimą priemonėmis, skirtomis dronams aptikti ir nuo jų apsiginti;

14.ragina valstybes nares pirmumo tvarka integruoti vadovavimo ir kontrolės sistemas su pirmojo reagavimo tarnybomis, civiline gynyba ir UAS gynybos doktrinomis, siekiant užtikrinti, kad civilinė parengtis, slėptuvių suteikimas, ankstyvasis perspėjimas ir technologinė integracija būtų kuo labiau optimizuoti;

15.pabrėžia, kad tyčiniais Rusijos įsiveržimais į ES ir NATO rytinį flangą siekiama ne tik išprovokuoti ir destabilizuoti valstybes nares, bet ir išbandyti NATO aptikimo ir reagavimo pajėgumus bei išnaudoti jų trūkumus; pripažįsta, kad Rusija tęsia destabilizuojančią veiklą Juodosios jūros regione tiek konvenciniais, tiek hibridiniais veiksmais, be kita ko, naudodama plukdomąsias minas, vykdydama trukdymo operacijas ir keldama grėsmę laivybos laisvei, todėl saugumo šiame regione stiprinimas yra strateginis prioritetas, dėl kurio reikia skubiai imtis veiksmų, nes kyla grėsmė Europos saugumui;

16.ragina visapusiškai įgyvendinti ES Juodosios jūros strategiją ir ragina sparčiau kurti Juodosios jūros jūrų saugumo centrą;

17.palankiai vertina tai, kad neseniai patvirtintas 20-asis ES sankcijų Rusijai paketas ir pateiktas 21-asis sankcijų paketas; ragina Komisiją, pasiuntinį ES sankcijų klausimams ir valstybes nares griežtai įgyvendinti naujas ir esamas sankcijas ir nedelsiant teikti pirmenybę tiekimo grandinių spragų šalinimui; ragina Komisiją nedelsiant parengti papildomas sankcijas, įskaitant sankcijas aliuminio oksidui ir kitoms strateginėms žaliavoms bei dvejopo naudojimo prekėms, ir primygtinai ragina visas valstybes nares neblokuoti jų įtraukimo į sąrašą dėl nacionalinių ekonominių interesų; pritaria papildomoms būsimo sankcijų paketo priemonėms, nukreiptoms prieš Rusijos Federacijos energetikos ir finansų sektorius, taip pat draudimui atvykti į ES buvusiems Rusijos kariams, dalyvavusiems kare Ukrainoje, ir ragina valstybes nares, kurios toliau remia Rusijos Federaciją, tokią paramą nutraukti;

18.ragina valstybes nares, visų pirma tas, kurios išduoda daugumą vizų Rusijos piliečiams, griežtai įgyvendinti 2025 m. lapkričio 6 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nustatomos pritaikytos daugkartinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams, kurie gyvena Rusijos Federacijoje ir kurie Rusijos Federacijoje prašo išduoti trumpalaikes vizas, taisyklės (C(2025)7552)., ir visapusiškai taikyti 2022 m. Komisijos gaires dėl griežtesnės kontrolės, ypač turistinių ir kitų nebūtinų kelionių atveju, sykiu užtikrinant prieigą prieš karą pasisakantiems politiniams aktyvistams, nepriklausomiems žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams, pilietinės visuomenės atstovams, taip pat humanitarinei pagalbai;

19.ragina sukurti horizontaliąją ES sankcijų sistemą, specialiai skirtą hibridinėms grėsmėms, kuri būtų naudojama kartu su Rusijai taikomu hibridinių sankcijų režimu, siekiant akcentuoti aktyvų Rusijos dalyvavimą hibridinėse operacijose visame pasaulyje, sykiu sudarant sąlygas greičiau ir sistemingiau taikyti sankcijas subjektams, atsakingiems už hibridines kampanijas; primena, kad kai kurie asmenys, įskaitant Kseniją Fiodorovą Prancūzijoje, dirbusią Rusijos propagandos žiniasklaidos priemonėse, kurioms taikomos sankcijos, pvz., RT, vis dar skleidžia dezinformaciją Europoje; ragina juos įtraukti į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą kitame sankcijų pakete;

20.ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti tinkamą finansavimą civilinėms slėptuvėms nuo bombų statyti ir renovuoti rytinio flango ir kitose ES valstybėse narėse ir vykdyti ES masto informacines kampanijas bei civilines pratybas, kad piliečiai žinotų, kokių veiksmų imtis oro antskrydžio ar panašios krizinės situacijos atveju; mano, kad ES civilių gyventojų apsauga nuo oro grėsmių turi būti traktuojama kaip neatsiejama Europos gynybos parengties, pasirengimo ir atsparumo dalis; pabrėžia, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje reikia skubiai padidinti saugumo ir gynybos programų bei projektų finansavimą, ypač daug dėmesio skiriant rytinio flango šalims; ragina ES ir jos valstybes nares laikytis visapusiško, visos visuomenės įtraukimo požiūrio, pripažįstant, kad ilgalaikiam saugumui užtikrinti reikia ne tik tinkamų karinių pajėgumų, bet ir socialinės sanglaudos, ekonominio atsparumo, demokratinio stabilumo bei patikimų viešųjų paslaugų;

21.pabrėžia, kad Ukraina įgijo neprilygstamų operatyvinių ir pramoninių ekspertinių žinių dronų gamybos ir antidroninių sistemų srityje; todėl mano, kad strateginiu požiūriu būtina stiprinti ES ir Ukrainos bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje šiuo klausimu; ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai integruoti Ukrainos ekspertines žinias ir pramonės pajėgumus plėtojant Europos gebėjimus kovoti su netradicinėmis oro grėsmėmis;

22.pabrėžia, kad imantis veiksmų dėl Rusijos keliamos dronų grėsmės nepaprastai svarbu bendradarbiauti ne tik su Ukraina, bet ir su Moldovos Respublika, kiek tai susiję su veiklos efektyvumu, informuotumu apie padėtį ir keitimusi informacija; todėl ragina valstybes nares padidinti finansavimą Moldovai pasitelkiant Europos taikos priemonę, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos dronai ir raketos ne kartą pažeidė Moldovos oro erdvę; be to, ragina valstybes nares įtraukti Moldovą ir Ukrainą į bendrus įsigijimus;

23.ragina valstybes nares skubiai užtikrinti prioritetinius pajėgumus, nustatytus Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos parengties 2030 m., visų pirma oro erdvės ir priešraketinės gynybos, taip pat dronų ir antidroninių sistemų srityse; ragina valstybes nares skubiai sukurti bendras, daugiasluoksnes ir ekonomiškai efektyvias antidronines gynybos sistemas, visų pirma rytiniame flange, kuriomis būtų galima ore ir jūroje nustatyti ir perimti grėsmę keliančius objektus iš ES nepriklausančių šalių, be kita ko, pasitelkiant sustiprintą oro ir jūrų stebėjimą, ankstyvojo perspėjimo sistemas, greitojo reagavimo išteklius ir geresnę karinio mobilumo infrastruktūrą;

24.ragina įsteigti Europos karo veiksmų naudojant dronus kompetencijos centrą, kuriame Ukrainos instruktoriai pasidalytų savo ekspertinėmis žiniomis su ES valstybėmis narėmis;

25.ragina visapusiškai ir sparčiai įgyvendinti Europos gynybinę dronų iniciatyvą ir Rytinio flango sargybą; ragina valstybes nares, glaudžiai koordinuojant veiksmus su NATO, aktyviai dalyvauti abiejose iniciatyvose ir prie jų prisidėti;

26.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui, UNESCO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Europos Tarybai, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai, Rusijos valdžios institucijoms ir A. Lukašenkos režimo de facto valdžios institucijoms.