1.primena, kad stipri ES konkurencijos sistema ir jos tinkamas įgyvendinimas yra visų pramonės sektorių konkurencingumo didinimo priemonė; pabrėžia, kad ES politika neturėtų būti vykdoma atskirai nuo kitų sričių ir kad konkurencingumo klausimai negali būti aiškinami kaip konkurencijos politikos trūkumai; primena, kad ES konkurencijos taisyklės turi atitikti Sutartyse įtvirtintus principus ir jomis turėtų būti remiamas ES politikos, įskaitant pramonės, prekybos, vartotojų, finansinių paslaugų ir gynybos politiką, įgyvendinimas, kartu užtikrinant stabilią sistemą, kuria skatinamos investicijos, augimas ir gebėjimas plėstis sąžiningomis sąlygomis; pabrėžia, kad konkurencijos politika turėtų padėti integruoti ir stiprinti Europos kapitalo rinkas ir remti santaupų ir investicijų sąjungos tikslus;

2.atkreipia dėmesį į tai, kad gerai veikianti konkurencija yra svarbus našumo augimo ir ilgalaikio konkurencingumo ES veiksnys; pažymi, kad griežtesnis konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimas siejamas su didesniu bendru gamybos veiksnių našumu ir veiksmingesniu darbo ir kapitalo paskirstymu; todėl pabrėžia, kad veiksminga konkurencijos politika ir jos vykdymo užtikrinimas padeda užtikrinti sąžiningas įdarbinimo sąlygas;

3.yra tvirtai įsitikinęs, kad M. Draghi ir E. Lettos pranešimai turėtų padėti suformuoti prioritetus konkurencijos srityje, ir ragina skubiai imtis tolesnių veiksmų dėl šių pranešimų; atkreipia dėmesį į Mario Draghi vertinimą, kad, siekiant apsaugoti ES konkurencingumą, reikia papildomų 800 mlrd. EUR per metus; pabrėžia, kad daugiausia dėmesio ir toliau turėtų būti skiriama vartotojų interesams, kartu atsižvelgiant į tai, kad konkurencijos politika turi padėti siekti pagrindinių tikslų, pvz., konkurencingumo, atsparumo, saugumo, strateginio savarankiškumo ir tvarumo; palankiai vertina M. Draghi pranešime pateiktą pasiūlymą nustatyti lanksčią rinkos tyrimo priemonę (naują konkurencijos priemonę) siekiant spręsti rinkos nepakankamumo problemą, kurios negalima veiksmingai įveikti taikant dabartinius SESV 101 ir 102 straipsnius; atkreipia dėmesį į tai, kad panašios priemonės jau sėkmingai įgyvendintos valstybių narių lygmeniu, ir teigia, kad nauja ES lygmens konkurencijos priemonė galėtų padėti spręsti struktūrines konkurencijos problemas visoje ES; ragina Komisiją nustatyti tokią priemonę, kuri papildytų esamą sistemą;

4.pripažįsta, kad reikia stiprinti Europos gynybos pramoninę bazę; pabrėžia, kad konkurencijos politika turi būti užtikrinama sąžininga MVĮ prieiga ir užkirstas kelias perteklinei koncentracijai gynybos tiekimo grandinėse, dėl kurios galėtų sumažėti atsparumas ir padidėti priklausomybė;

5.pakartoja, kad MVĮ atlieka pagrindinį vaidmenį stiprinant Europos konkurencingumą, skatinant inovacijas ir kuriant darbo vietas; ragina Komisiją užtikrinti, kad užtikrinant konkurencijos taisyklių ir skaitmeninės politikos vykdymą būtų atsižvelgiama į jų poveikį MVĮ;

6.pabrėžia, kad svarbu mažinti energijos sąnaudas siekiant apsaugoti ES konkurencingumą, skatinti neutralaus poveikio klimatui energijos šaltinius pagal Deleguotąjį aktą dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (OL L 442, 2021 12 9, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2021/2139/oj). ir Papildomą deleguotąjį aktą 2022 m. kovo 9 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/1214, kuriuo dėl ekonominės veiklos tam tikruose sektoriuose iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2139 ir dėl tam tikros informacijos apie tą ekonominę veiklą viešo atskleidimo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2021/2178 (OL L 188, 2022 7 15, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2022/1214/oj). dėl ES taksonomijos pagal klimato srities tikslus, kartu užtikrinant pusiausvyrą tarp atviros, konkurencingos ir tvarios bendrosios rinkos ir tiekimo saugumo bei didesnio ES energetinio savarankiškumo; pabrėžia, kad sąžiningos, gerai veikiančios, konkurencingos, integruotos ir tarpusavyje sujungtos elektros energijos rinkos yra labai svarbios siekiant stiprinti Sąjungos pramonės konkurencingumą ir remti stabilesnes bei įperkamesnes energijos kainas; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą, teisingą rinkodarą ir geresnę vartotojų apsaugą svarbu užtikrinti veiksmingą konkurencijos taisyklių energetikos infrastruktūros ir tinklo prieigos srityse vykdymą;

7.atkreipia dėmesį į ypatingos svarbos žaliavų strateginį vaidmenį energetikos pertvarkai ir Ypatingos svarbos žaliavų akto 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1252, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus ypatingos svarbos žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1724 ir (ES) 2019/1020 (OL L, 2024/1252, 2024 5 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1252/oj). tikslus mažinant geopolitinę priklausomybę ir stiprinant tiekimo grandinės atsparumą ir ragina, kad konkurencijos politika būtų remiamos konkurencingos rinkos visoje vertės grandinėje ir paneuropinės investicijos;

8.pabrėžia, kad konkurencija atlieka esminį vaidmenį kuriant skaitmeninės rinkos alternatyvas ir mažinant priklausomybę nuo ne ES paslaugų teikėjų ir jų dominavimą; ragina sukurti pagrindinę infrastruktūrą siekiant paskatinti Europos savarankiškumą ir inovacijas, įskaitant debesijos paslaugas, DI infrastruktūrą (duomenų centrus ir junglumą), finansų rinkos infrastruktūrą ir atsparias, sąveikias bei konkurencingas Europos mokėjimų sistemas, kad būtų užtikrintos atviros ir konkurencijai atviros rinkos ir sumažinta strateginė priklausomybė; atkreipia dėmesį į kintančią verslo praktiką ir rinkos struktūras, taip pat galimas naujas žalingo elgesio formas, pvz., tylius susitarimus ir algoritminius susitarimus dėl kainų, ir pabrėžia, kad vykdymo užtikrinimo prioritetus reikia priderinti prie šios kintančios aplinkos, remiantis duomenimis grindžiama analize ir įrodymais;

9.ragina strateginiuose sektoriuose sudaryti vienodas sąlygas, o ES pasinaudoti visomis prieinamomis priemonėmis, įskaitant Užsienio subsidijų reglamentą (USR), viešųjų pirkimų taisykles ir patikimą susijungimų peržiūros sistemą, siekiant užtikrinti, kad ES įmonės galėtų konkuruoti remdamosi savo privalumais ir kad rinkos dalyviai iš ES nepriklausančių valstybių neatsidurtų palankesnėje padėtyje dėl užsienio valstybių subsidijų; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Europos strateginių sektorių tiekimo grandinių atsparumą, įvairinimą ir saugumą, atitinkamais atvejais skatinant Europos pajėgumus ir sprendimus, tačiau nepakenkiant atviroms rinkoms;

10.pabrėžia, kad konkurencijos institucijoms reikalingas geresnis duomenų prieinamumas, kad būtų veiksmingai užtikrintas konkurencijos teisės aktų vykdymas; pabrėžia, kad svarbu gerinti duomenų rinkimą, sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms konkurencijos institucijoms susipažinti su viešųjų pirkimų duomenimis ir stiprinti sukčiavimo nustatymo mechanizmus, taikomus joms užtikrinant konkurencijos politikos vykdymą; be to, ragina konkurencijos institucijas skatinti supaprastintas procedūras, didinti skaidrumą ir gerinti besiformuojančių MVĮ patekimą į rinką;

11.pabrėžia bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) reikšmę finansuojant didelius strateginius ES projektus; ragina Komisiją racionalizuoti ir supaprastinti pranešimo apie BEISP procedūras, nes jos yra našta, visų pirma MVĮ, ir užtikrinti proporcingumą, nustatyti aiškius ir nuspėjamus priimtinumo kriterijus ir didinti skaidrumą bei teisinį tikrumą viso vertinimo proceso metu;

12.palankiai vertina USR vykdymo užtikrinimą kaip būtiną priemonę siekiant sukurti vienodas sąlygas ir pašalinti užsienio subsidijų sukeltus rinkos iškraipymus; palankiai vertina gaires dėl USR; tvirtina, kad valstybės pagalba, kuri neleidžiama pagal ES sutartis, taip pat neturėtų būti leidžiama, kai ją teikia ES nepriklausančios šalys; ragina pasitelkiant USR griežtai įvertinti konkurencijos iškraipymus ir tinkamai tikrinti tiesiogines užsienio investicijas kartu su tradicinėmis prekybos apsaugos priemonėmis; ragina Komisiją stiprinti USR vykdymo užtikrinimą ES nepriklausančiose šalyse įsteigtų interneto platformų ir prekyviečių atžvilgiu; ragina Komisiją užtikrinti, kad MVĮ ir mažesnės apimties sandoriams nebūtų sukurta neproporcinga našta dėl atitikties USR reikalavimų;

13.pabrėžia, kad, remiantis naujausia Eurobarometro apklausa ir 2024 m. po ES rinkimų surengta apklausa, respondentai tikisi, kad ES pirmenybę teiks infliacijos, kylančių kainų ir pragyvenimo išlaidų problemų sprendimui; pabrėžia, kad sąžiningos ir veiksmingos konkurencijos užtikrinimas yra svarbus elementas sprendžiant šias problemas, todėl tai turėtų išlikti konkurencijos politikos prioritetu;

14.pabrėžia, kad griežtas ir nuoseklus konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimas padeda stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą visoje ES ir jos atokiausiuose regionuose; pažymi, kad esama nuolatinių ekonominių ir infrastruktūros skirtumų tarp vidaus, kaimo, periferinių, atokiausių ir salų regionų, ir ragina Komisiją atsižvelgti į sprendimų dėl konkurencijos teritorinį poveikį, kad būtų skatinama tinkama sanglaudos politika, padedanti plėtoti bendrąją rinką, kartu užtikrinant vienodą konkurencijos taisyklių taikymą;

15.palankiai vertina tai, kad pasirašytas ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo konkurencijos srityje susitarimas 2025 m. lapkričio 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2025/2376 dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl bendradarbiavimo taikant atitinkamus jų konkurencijos teisės aktus pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L, 2025/2376, 2025 11 24, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2025/2376/oj)., kuris yra svarbus žingsnis stiprinant atitinkamų konkurencijos institucijų veiklos koordinavimą;

16.ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip stiprinti ES konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimo nepriklausomumą, siekiant užtikrinti, kad nebūtų politinio kišimosi;

17.pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu labai svarbu stiprinti esamą vykdymo užtikrinimo pajėgumą; ragina Komisiją kuo skubiau užtikrinti, kad Konkurencijos generalinis direktoratas turėtų pakankamai darbuotojų ir būtinų išteklių bei techninių žinių, kad galėtų veiksmingai užtikrinti antimonopolinių įstatymų, Skaitmeninių rinkų akto ir susijungimo taisyklių vykdymą;

18.pabrėžia, jog svarbu, kad konkurencija būtų užtikrinama nešališkai ir politiškai nepriklausomu būdu; ragina Komisiją pateikti naudos, kurią duotų specialios ES konkurencijos institucijos sukūrimas, poveikio vertinimą, kuriame būtų nagrinėjami subsidiarumo, tinkamos konkurencijos ir reguliavimo funkcijų takoskyros, demokratinės atskaitomybės Parlamentui ir galimo poveikio Europos konkurencijos tinklui (EKT) klausimai; pabrėžia poreikį turėti pakankamai darbuotojų, ekspertinių žinių ir įgaliojimų;

19.primygtinai ragina Komisiją nuosekliai, nešališkai ir teisiškai patikimai užtikrinti visapusišką ES konkurencijos taisyklių, įskaitant Skaitmeninių rinkų aktą (SRA), vykdymą, kad Europos reguliavimo savarankiškumas būtų apsaugotas nuo politinio spaudimo; susirūpinęs atkreipia dėmesį į išorės spaudimą, susijusį su SRA, ir įspėja dėl užsienio kišimosi;

20.pabrėžia, kad veiksmingą vykdymo užtikrinimą galima pasiekti tik tuo atveju, jei kovos su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi taisyklės (SESV 102 straipsnis) ir SRA veiks kartu, derinant ex ante ir ex post metodus; ragina Komisiją supaprastinti ir geriau suformuluoti konkurencijos ir skaitmenines taisykles;

21.palankiai vertina tai, kad 2026 m. balandžio 28 d. paskelbta Komisijos ataskaita dėl SRA peržiūros; atkreipia dėmesį į šioje pirmojoje SRA peržiūroje pateiktą Komisijos išvadą, kad SRA atitinka paskirtį ir šiuo etapu jo nereikia iš dalies keisti, tačiau Komisija nustatė konkrečias sritis, kurioms ateityje reikėtų skirti daugiausia dėmesio, t. y. DI ir debesijos kompiuterijos paslaugoms; kartu ji pabrėžė, kad SRA neturėtų būti vertinamas atskirai nuo reguliavimo priemonių, kuriomis siekiama aprėpti DI ar debesijos vertės grandinę;

22.ragina užtikrinti, kad SRA peržiūros procesas, kuris turėtų vykti kas trejus metus, būtų skaidrus, pagrįstas įrodymais, proporcingas, tikslinis ir plataus užmojo, kartu užtikrinant reguliavimo stabilumą ir vengiant nereikalingo rinkos dalyvių pareigų išplėtimo; primygtinai reikalauja atliekant periodinę peržiūrą kas trejus metus vertinti esamų pareigų veiksmingumą ir praktinį poveikį, teisinį tikrumą rinkos dalyviams, SRA sąveiką su konkrečius sektorius reglamentuojančiais aktais ir poreikį koreguoti prieigos valdytojo statuso suteikimo ribas atsižvelgiant į rinkos pokyčius; ragina Komisiją sistemingai įtraukti MVĮ į konsultacijas dėl SRA peržiūros;

23.pabrėžia, kad didėjanti koncentracija debesijos paslaugų srityje gali pakenkti konkurencijai, inovacijoms ir ES strateginiam savarankiškumui; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia praktika kaip susiejimas, debesijos prekyvietės ir sutartiniai mechanizmai, įskaitant kreditus ir išlaidų įsipareigojimus, gali sustiprinti susaistymą su pardavėjais ir apriboti galimybes pakeisti paslaugų teikėją arba daugialypės debesijos strategijas; pabrėžia, kad su debesija susijusios pareigos turi būti atnaujintos; pažymi, kad po debesijos kompiuterijos paslaugų rinkos tyrimų, kurie buvo pradėti 2025 m. lapkričio mėn., Komisija 2026 m. birželio 25 d. paskelbė savo preliminarią poziciją, kurioje nurodė, kad bendrovėms „Microsoft Azure“ ir „Amazon Web Services“ turėtų būti suteiktas debesijos kompiuterijos paslaugų prieigos valdytojo statusas https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/commission-reaches-preliminary-position-amazons-and-microsofts-market-leading-cloud-services-shoul, o tyrimas dėl to, ar Skaitmeninių rinkų aktu galima veiksmingai kovoti su praktika, kuri gali riboti debesijos kompiuterijos paslaugų konkurencingumą ir sąžiningumą, tebevykdomas Europos Komisija, „Komisija pradeda debesijos kompiuterijos paslaugų rinkos tyrimus pagal Skaitmeninių rinkų aktą“, Europos Komisijos interneto svetainė, 2025 m. lapkričio 18 d.; ragina Komisiją panaudoti debesijos paslaugų rinkos tyrimą tam, kad būtų patikslintos SRA nustatytos pareigos ir užtikrinta, kad jos padėtų veiksmingai pašalinti kliūtis, trukdančias naudotojams pakeisti paslaugų teikėjus;

24.primena, kad SRA vykdymo užtikrinimas vis dar nėra optimalus; remia griežtesnį SRA vykdymo užtikrinimą visų rinkos dalyvių, kuriems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu, neatsižvelgiant į pilietybę, ir ragina Komisiją baigti pradėtus tyrimus iki SRA numatytų terminų; pažymi, kad veiksmingam SRA vykdymo užtikrinimui reikalingi pakankami ir tvarūs ištekliai; ragina Komisiją ir biudžeto valdymo institucijas užtikrinti, kad SRA vykdymo užtikrinimui būtų skirti pakankami ir tvarūs ištekliai iš ES biudžeto, todėl ragina išnagrinėti tvaraus finansavimo sprendimus, kartu paisant institucinės pusiausvyros, visų pirma išnagrinėti galimybę nustatyti SRA mokestį, panašų į mokestį, nustatytą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą;

25.ragina Komisiją visapusiškai ir iniciatyviai naudoti visas SRA numatytas vykdymo užtikrinimo priemones, įskaitant tolesnius rinkos tyrimus, procedūras dėl reikalavimų nesilaikymo, patikrinimus, laikinąsias priemones, baudas ir periodines baudas, siekiant užkirsti kelią reikalavimų apėjimui ir užtikrinti veiksmingą reikalavimų laikymąsi;

26.pripažįsta, kad yra nustatytas struktūrinių taisomųjų priemonių, skirtų kovai su piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi rinkoje, teisinis pagrindas; supranta, kad ES konkurencijos taisyklėse nustatyta, jog struktūrinės taisomosios priemonės turėtų būti taikomos tik kraštutiniu atveju, jei paaiškėja, kad elgesio taisomosios priemonės yra neveiksmingos, tačiau sykiu apgailestauja dėl Komisijos nenoro spręsti dominavimo rinkoje problemą taikant struktūrines taisomąsias priemones;

27.palankiai vertina tai, kad Komisija savo pirmojoje SRA peržiūroje pripažino, jog ateičiai pritaikytos priemonės, kurias teisėkūros institucijos įtraukė į SRA, yra labai svarbios, kad sistema galėtų reaguoti į rinkų ir technologijų pokyčius; todėl ragina Komisiją nuosekliai ir perspektyviai užtikrinti SRA vykdymą, atsižvelgiant į technologinę plėtrą, laiku sprendžiant dirbtiniu intelektu grindžiamų paslaugų ir debesija grindžiamos infrastruktūros klausimus, kad būtų užkirstas kelias naujų formų susaistymui, konkurencinių galimybių ribojimui ar prieigos valdymo praktikai, įskaitant atvejus, kai prieigos valdytojai naudojasi duomenų, kompiuterijos išteklių ar integruotų paslaugų kontrole darydami žalą naujiems DI kūrėjams ir naujiems novatoriškiems rinkos dalyviams;

28.palankiai vertina tai, kad Komisija jau stebi DI priemonių diegimą statusą įgijusiose pagrindinėse platformos paslaugose, kurioms taikomas SRA; pažymi, kad atlikusi pirmąją SRA peržiūrą Komisija pranešė, jog, kalbant apie DI paslaugas, ji pradėjo spręsti įvairius sąžiningumo ir atvirumo konkurencijai klausimus, kurie buvo plačiai aptariami per viešas konsultacijas, pvz., vesdama dialogą reguliavimo klausimais su prieigos valdytojais dėl užtikrinimo, kad numatytuosius nustatymus būtų galima lengvai pakeisti ir kad DI paslaugos turėtų vienodą prieigą prie operacinių sistemų; pažymi, kad 2026 m. sausio mėn. dėl įmonės „Alphabet“ pradėtos dvi tikslinimo procedūros, kurios taip pat apima DI aspektą, susijusį su sąveikumu ir prieiga prie paieškos duomenų; ragina Komisiją parengti ir taikyti naujas žalos teorijas, kad būtų sprendžiamas įsitvirtinusių rinkos dalyvių tolesnio įsitvirtinimo klausimas, ir atliekant būsimą SRA peržiūrą įvertinti, ar dabartinis pagrindinių platformų paslaugų sąrašas tinkamai atspindi rinkos realijas, be kita ko, tokiose srityse kaip DI modeliai, DI pokalbių robotai ir debesijos paslaugos, pagrindinės virtualiųjų asistentų paslaugos ir susietosios televizijos operacinės sistemos; ragina Komisiją į konsultacijas dėl SRA peržiūros įtraukti MVĮ, startuolius, pramonės asociacijas, akademinės srities ekspertus ir vartotojų organizacijas iš visų valstybių narių;

29.pabrėžia, kad SRA vykdymo užtikrinimas taikomas visiems prieigos valdytojams, kuriems suteiktas atitinkamas statusas, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar kilmę, ir ragina Komisiją nuosekliai taikyti SRA pareigas; palankiai vertina Komisijos ir nacionalinių konkurencijos institucijų veiksmų koordinavimą su SRA susijusio elgesio srityje; primygtinai ragina Komisiją imtis atitinkamų ryžtingų veiksmų;

30.ragina Komisiją, įgyvendinant Bendrosios skaitmeninės rinkos direktyvą 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/790/oj)., išnagrinėti galimus prieigos valdytojų, kuriems šis statusas suteiktas pagal SRA, piktnaudžiavimo atvejus jiems derantis su spaudos leidėjais, visų pirma išnagrinėti, ar tokios derybos atitinka sąžiningumo, pagrįstumo ir nediskriminavimo įpareigojimus ir ar užtikrinamas vienodas darbo užmokestis, skaidrios sąlygos ir nediskriminacinė prieiga prie interneto auditorijos;

31.ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti SRA 13 straipsniu, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam prieigos valdytojų pareigų pagal SRA 5 ir 6 straipsnius apėjimui;

32.primygtinai ragina Komisiją tinkamai taikyti laikinąsias priemones, kad būtų sustabdyta bet kokia konkurencijai kenkianti praktika, ypač sparčiai kintančiose skaitmeninėse rinkose; ragina Komisiją modernizuoti Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2003/1/oj). ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 773/2004 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004 4 27, p. 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/773/oj)., siekiant padidinti ES antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimo veiksmingumą, teisinį tikrumą ir proporcingumą; pritaria patikslintai laikinųjų priemonių sistemai tais atvejais, kai konkurencijai daroma didelė ir neatitaisoma žala, įskaitant atitinkamas apsaugos priemones, susijusias su tinkamu procesu;

33.ragina Komisiją spręsti pernelyg ilgų antimonopolinių tyrimų problemą; ragina nustatyti privalomus procesinius terminus antimonopoliniams tyrimams, siekiant užkirsti kelią nederamiems vėlavimams, kure kenkia teisiniam tikrumui ir teisei į gynybą;

34.primygtinai ragina Komisiją atlikti išsamų savo baudų atgrasomojo poveikio tyrimą; primygtinai tvirtina, kad sankcijos turi būti pakankamai didelės, kad viršytų dėl pažeidimo gautą neteisėtą ekonominę naudą;

35.pabrėžia, kad svarbu imtis efektyvių veiksmų dėl žalos atlyginimo, kaip papildomos viešo antikonkurencinių taisyklių vykdymo užtikrinimo priemonės, užtikrinant, kad dėl Sutarties 101 ir 102 straipsnių pažeidimo nukentėję subjektai galėtų gauti visapusišką kompensaciją; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą Direktyvos dėl žalos, patirtos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014 12 5, p. 1). http://data.europa.eu/eli/dir/2014/104/oj). įgyvendinimą ir pašalinti likusias kliūtis privačiam vykdymo užtikrinimui;

36.dar kartą patvirtina, kad Komisija ir nacionalinės konkurencijos institucijos turi glaudžiai ir veiksmingai bendradarbiauti su Europos konkurencijos tinklu (EKT), taip pat su atitinkamais privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotaisiais subjektais ir vartotojų organizacijomis; pabrėžia, kad nacionalinės konkurencijos institucijos privalo išlikti politiškai nepriklausomos ir tinkamai aprūpintos ir kad EKT+ direktyva 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas (OL L 11, 2019 1 14, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/1/oj). turėtų būti visiškai ir nuosekliai perkelta į visų valstybių narių nacionalinę teisę ir joje įgyvendinta; ragina nustatyti glaudesnę vykdymo užtikrinimo standartų konvergenciją, laiku dalytis informacija ir aiškiai paskirstyti kompetenciją, siekiant išvengti procedūrų dubliavimo; pabrėžia, kad EKT reikia pereiti prie visiškai integruotos formos bendradarbiavimo, siekiant didinti išlaidų veiksmingumą ir gerinti tarpvalstybinių aspektų valdymą, be kita ko, sudarant sąlygas atlikti bendrus tyrimus ir priimti bendrus sprendimus; ragina EKT toliau teikti įmonėms, ypač MVĮ, gaires, susijusias su konkurencijos taisyklių taikymu;

37.ragina Komisiją ir nacionalines konkurencijos institucijas nustatyti lengvai prieinamus ir MVĮ palankius skundų dėl antikonkurencinės praktikos mechanizmus, taip užtikrinant greitą ir veiksmingą bylų nagrinėjimą;

38.atkreipia dėmesį į šiuo metu vykdomus ne ES bendrovių tyrimus, įskaitant Komisijos preliminarų tyrimą dėl „Visa“ ir „Mastercard“ mokesčių; ragina Komisiją užtikrinti, kad mokėjimų rinka išliktų konkurencinga, skaidri ir prieinama vartotojams ir įmonėms; pabrėžia, kad reikia peržiūrėti Tarpbankinių mokesčių reglamentą 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (OL L 123, 2015 5 19, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/751/oj)., siekiant įvertinti jo veiksmingumą sprendžiant didėjančių mokesčių klausimą; ragina Komisiją be reikalo nedelsiant užbaigti vykdomus mokėjimų sektoriaus tyrimus; pabrėžia, kad skaitmeninis euras yra išskirtinė galimybė sumažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo ne ES kortelių sistemų ir stiprinti konkurenciją bei ES strateginį savarankiškumą mokėjimų sektoriuje, be kita ko, padedant užtikrinti konkurencingesnes kainodaros sąlygas įmonėms, visų pirma MVĮ;

39.pabrėžia konkurencijos bankų sektoriuje ir bankų sąjungos sukūrimo svarbą; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir stebimos tendencijos bankų sektoriuje didelės infliacijos laikotarpiais; pabrėžia būsimos Komisijos ataskaitos dėl ES bankų sektoriaus konkurencingumo svarbą ir skubumą ir tikisi, kad Komisija priims ataskaitą ne vėliau kaip 2026 m. liepos mėn.; be to, palankiai vertina būsimą Direktyvos 2002/87/EB 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2002/87/oj). ir direktyvos „Mokumas II“ 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/138/oj). veikimo vertinimą dėl aspektų, susijusių su vienodomis sąlygomis draudimo ir bankų rinkos dalyviams;

40.atkreipia dėmesį į tai, kad teikiant tam tikras paslaugas, kurios yra labai svarbios ES finansų rinkų dalyviams, pvz., rinkos agregatoriams ir junglumo paslaugų teikėjams, esama oligopolijų, kurioms būdingas ribotas paslaugų teikėjų skaičius, dideli sunkumai siekiant pakeisti paslaugų teikėją arba asimetrinė kainodaros galia paslaugų teikėjo naudai, o tai galiausiai didina investuotojų išlaidas; taip pat pažymi, kad trys didžiausios kredito reitingų agentūros ir keturios didžiausios įmonės audito rinkoje vis dar užima daugiau kaip 90 proc. rinkos; primygtinai ragina Komisiją ištirti esamas oligopolijas ir imtis tinkamų priemonių, kurios būtų naudingos konkurencijai ES;

41.primena, kad Europos Centrinis Bankas pažymėjo, jog maisto kainos tebėra didelės, o tai visų pirma daro poveikį pažeidžiamiems vartotojams; reiškia susirūpinimą dėl didelės rinkos koncentracijos tam tikrais žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės lygmenimis; primygtinai ragina Komisiją įvertinti prekybos susivienijimų mastą ir poveikį, taip pat toliau analizuoti jų poveikį ne tik kainoms, bet ir ūkininkų bei žemės ūkio produkcijos gamintojų gebėjimui tiekti sveikus, saugius ir tvarius produktus vartotojams; ragina Komisiją įvertinti, ar reikalingos papildomos SESV 102 straipsnio taikymo gairės dėl išnaudojamojo piktnaudžiavimo, įskaitant per dideles ar nesąžiningas kainas, siekiant padidinti teisinį tikrumą ir užtikrinti veiksmingesnį vykdymą ypač koncentruotose vartojimo rinkose;

42.pabrėžia, kad Europoje nėra didelių bendrovių, kurios pajėgtų pasauliniu mastu konkuruoti daugelyje svarbiausių strateginių sričių; mano, kad veiklos plėtra bendrojoje rinkoje yra strateginė ES būtinybė siekiant sutelkti investicijas, skatinti konkurencingumą, investuoti į inovacijas ir sudaryti sąlygas ES įmonėms veiksmingai konkuruoti pasaulinėse rinkose, kaip pabrėžta E. Lettos pranešime; pabrėžia, kad bendrosios rinkos sukūrimas ir vidaus kliūčių šalinimas tebėra pagrindiniai prioritetai šioje srityje; pažymi, kad dėl struktūrinių kliūčių, trukdančių plėsti veiklą ES, novatoriškas ES įmones gali įsigyti ne ES subjektai, o tai gali turėti neigiamą poveikį ilgalaikei konkurencijai ir inovaciniams pajėgumams; todėl mano, kad vykdant susijungimų kontrolę reikėtų visapusiškai atsižvelgti į ES įmonių gebėjimą investuoti į inovacijas;

43.mano, kad konkurencijos politika neturėtų sukurti nereikalingų kliūčių įmonėms, kurios turi plėsti veiklą, kad galėtų konkuruoti pasauliniu mastu, kartu pažymėdamas, kad ne visoms ES įmonėms reikia plėsti veiklą; pabrėžia, kad gyvybiškai svarbus didelių ir mažų įmonių ryšys yra ES klestėjimo šaltinis; mano, kad konkurencinį mastą visų pirma turėtų lemti sąžininga konkurencija, griežtas antimonopolinių taisyklių vykdymo užtikrinimas ir bendrosios rinkos stiprinimas, nes tai yra ES socialinės rinkos ekonomikos pagrindas ir tebėra tikroji inovacijų varomoji jėga;

44.ragina Komisiją susijungimų politiką taikyti dinamiškai, remiantis ekonominiu ir teisiniu vertinimu ir visapusiškai analizuojant vartotojų gerovės sąvoką, kai vertinama konkurencija, ir atsižvelgti į platesnį ekonominį susijungimų poveikį, pritaikyti politiką prie naujų rinkos realijų, įskaitant skaitmenines ekosistemas, DI, energetiką ir gynybą, ir analizuoti koncentracijos poveikį ilguoju laikotarpiu, laikantis perspektyvinio požiūrio; ragina Komisiją toliau stebėti įtakos rinkoje raidą Europoje, įskaitant susijungimų poveikį tvarumui, inovacijoms ir ilgalaikiam atsparumui;

45.ragina atlikti plataus užmojo ir įrodymais grindžiamą ES susijungimų gairių peržiūrą, kad jos būtų geriau suderintos su naujomis rinkos realijomis ir ES prioritetais skatinant atsparesnę ir konkurencingesnę Europą, kartu toliau užtikrinant aukštą vartotojų gerovės lygį; primygtinai reikalauja, kad susijungimų kontrolė ir toliau būtų grindžiama konkurencijos analize ir padėtų išsaugoti veiksmingą konkurenciją nacionalinėse rinkose ir bendrojoje rinkoje, tačiau ją vykdant paneuropiniai susijungimai turėtų būti vertinami perspektyviniu požiūriu ir turėtų būti užtikrinama, kad bet koks konsolidavimas, dėl kurio susiformuoja ES lyderiai, padidintų vartotojų gerovę, rinkos atvirumą konkurencijai ir ilgalaikį atsparumą, visų pirma tokiuose esminiuose sektoriuose kaip telekomunikacijos, bankininkystė, mokėjimai, gynyba ir energetika; ragina naujomis susijungimų kontrolės gairėmis užtikrinti teisinį tikrumą įmonėms paneuropinių subjektų kūrimo srityje, skatinant konkurencijai palankią veiklos plėtrą, kartu užtikrinant, kad nacionaliniais intervenciniais įgaliojimais, įskaitant veto įgaliojimus, būtų naudojamasi tik tinkamai pagrįstais ir proporcingais atvejais;

46.ragina Komisiją kuo ankstesniu procedūros etapu pradėti laikytis perspektyvinio ir dinamiško požiūrio į susijungimus, atsižvelgiant į didesnį veiksmingumą, įskaitant, pvz., masto ekonomiją ir didesnį tvarumą, kartu užtikrinant skaidrumą ir nuspėjamumą ir leidžiant įmonėms sudaryti aljansus, jeigu taip prisidedama prie inovacijų, atsparumo klimato kaitai ir saugumo, taip pat atspindint požiūrį į įtakos rinkoje ir konkrečių sektorių realijų vertinimą, kuris apimtų ne tik kainas ir rinkos dalis, bet ir poveikį darbo užmokesčiui ir įdarbinimo sąlygoms;

47.primena, kad konkurencija užtikrina vartotojų galimybę rinktis, rinkos įvairovę ir prieinamas kainas; atkreipia dėmesį į 2026 m. balandžio 23 d. „Warner Bros. Discovery“ akcininkų sprendimą, kuriuo pritarta susijungimo susitarimui su „Paramount Skydance“; ragina Komisiją taikyti griežtą susijungimų kontrolę audiovizualiniame ir žiniasklaidos sektoriuje, stebėti rinkos konsolidavimo poveikį bendrojoje rinkoje ir sudaryti sąlygas ES subjektams plėsti veiklą;

48.pažymi, kad interneto platformos, kurioms taikomas SRA, nuo 2000 m. įsigijo beveik 700 mažesnių įmonių, tačiau Komisijai buvo pranešta tik apie 19 šių sandorių, nes dauguma jų neviršijo apyvarta pagrįstos pranešimo ribos; ragina Komisiją išaiškinti vadinamuosius destrukcinius įsigijimus (t. y. kai įmonė įgyja novatoriškos įmonės kontrolę, kad pašalintų ją kaip galimą būsimos konkurencijos šaltinį) ir atitinkamai pritaikyti reguliavimą siekiant užkirsti kelią tokiems įsigijimams, ypač DI, farmacijos ir kituose strateginiuose sektoriuose; mano, kad tuo atveju, jei būtų atliekama EB susijungimų reglamento peržiūra, jis turėtų būti papildytas bendrosios rinkos teisiniu pagrindu, siekiant visapusiškai įtraukti teisės aktų leidėjus, panašiai kaip Skaitmeninių rinkų akte; primygtinai ragina valstybes nares suteikti nacionalinėms konkurencijos institucijoms įgaliojimus reikalauti pateikti informaciją (angl. call in powers), kad jos galėtų patikrinti susijungimus ir įsigijimus, jei tai dar nepadaryta, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir vengiant nederamos naštos MVĮ ir startuoliams;

49.pripažįsta, kad Europos sporto sektoriuje randasi vis daugiau investicijų iš užsienio ir atvejų, kai turimos kelių klubų nuosavybės teisės, ir taip pat auga dinamiška bilietų kainodara, ir ragina Komisiją remiant pastangas apsaugoti Europos sporto sektoriaus finansinį vientisumą ir konkurencinę pusiausvyrą atsižvelgti į šių pokyčių poveikį; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti visas reguliavimo galimybes, įskaitant dinaminės kainodaros draudimo tiesiogiai transliuojamuose sporto ir kultūros renginiuose nustatymą Skaitmeninio sąžiningumo akte, siekiant apsaugoti vartotojus ir išlaikyti sporto ir kultūros socialinę ir visuomeninę vertę;

50.pabrėžia, kad būtina atlikti išsamią valstybės pagalbos taisyklių, visų pirma skirtų įmonėms, veikiančioms tokiuose strateginiuose sektoriuose kaip energetika, technologijos ir inovacijos, analizę; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti valstybės pagalbos veiksmingumą žemės ūkio, logistikos ir transporto sektoriuose; atkreipia dėmesį į skirtingus valstybių narių fiskalinius pajėgumus ir įspėja, kad suskaidyta valstybės pagalba sukuria nevienodas sąlygas, ir ragina Komisiją stebėti šį poveikį; mano, kad valstybės teikiama pagalba turėtų atitikti ES teisę ir principus, įskaitant ES aplinkos ir socialinės politikos tikslus;

51.palankiai vertina Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistemą (CISAF); ragina tikslingai ir proporcingai įgyvendinti Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistemą, užtikrinti, kad našta valstybėms narėms būtų minimali, užkirsti kelią varžyboms dėl subsidijų ir išlaikyti vidaus rinkos vientisumą, sykiu įtraukiant griežtas skaidrumo, proporcingumo ir aplinkosauginio veiksmingumo apsaugos priemones;

52.primena, kad krizės metu gali būti tikslinga teikti laikiną tikslinę valstybės pagalbą; pakartoja Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistemos svarbą remiant pažeidžiamus sektorius, atsižvelgiant į tai, kad dėl dabartinės geopolitinės padėties sparčiai auga kuro kainos; tačiau atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų išvadas (Specialioji ataskaita Nr. 21/2024), kuriose nurodomi Komisijos vykdomos valstybės pagalbos stebėsenos krizės metu trūkumai, ir ragina Komisiją vykdyti griežtesnę pranešimų apie valstybės pagalbą stebėseną ir gerinti ataskaitų dėl valstybės pagalbos teikimą bei skaidrumą, laikantis Europos Audito Rūmų rekomendacijų;

53.pabrėžia, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai valstybės pagalbos sutelkta tik dviejose valstybėse narėse, ir atkreipia dėmesį į susiskaidymo ir nevienodų sąlygų vidaus rinkoje riziką;

54.atkreipia dėmesį į valstybės pagalbos, kaip priemonės, padedančios mažinti labiausiai išsivysčiusių ES regionų ir salų, vidaus sausumos teritorijų, atokiausių regionų, nepalankioje ekonominėje padėtyje esančių zonų ir visų ES vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, ekonominius skirtumus, vaidmenį; prašo suteikti daugiau lankstumo ir mažiau varžyti valstybės pagalbą ES salų regionams ir pažeidžiamiausiems regionams;

55.tikisi, kad atlikus Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/651/oj). peržiūrą bus išspręstos su sąvokos „sunkumų patirianti įmonė“ apibrėžtimi susijusios problemos ir bus modernizuotos bei supaprastintos valstybės pagalbos taisyklės, siekiant sumažinti biurokratizmą ir padidinti ES konkurencingumą; palankiai vertina tai, kad pradėtos viešos konsultacijos siekiant surinkti informaciją apie peržiūros taikymo sritį ir turinį;

56.palankiai vertina tai, kad priimtas persvarstytas VESP sprendimas, siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms remti aprūpinimo deramu, tvariu, efektyviai energiją vartojančiu, socialiai įtraukiu ir įperkamu būstu projektus, taip pat skirtus vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams; ragina Komisiją stebėti peržiūrėto VESP sprendimo įgyvendinimą ir įvertinti, ar ribinės vertės ir sąlygos yra pakankamai lanksčios, kad derėtų su valstybių narių poreikiais; ragina nustatyti supaprastintas pranešimo procedūras, taikomas su VESP susijusioms valstybės pagalbos priemonėms, kurios nekelia didelės rizikos konkurencijai;

57.ragina Komisiją įvertinti rinkos koncentracijos nekilnojamojo turto sektoriuje ir susijusiose rinkose, pvz., statybos ir nekilnojamojo turto valdymo, poveikį, siekiant užtikrinti, kad veiksminga konkurencija padėtų suvaldyti kainas ir gerinti galimybę gauti būstą;

58.atkreipia dėmesį į agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių sistemų, įskaitant lengvatinius mokesčių susitarimus, iškreipiamąjį poveikį sąžiningai konkurencijai, nes tai gali slopinti inovacijas ir kelti pavojų rinkų atvirumui konkurencijai, ypač MVĮ atveju; palankiai vertina 2020 m. liepos 14 d. Komisijos rekomendaciją 2020 m. liepos 14 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1039 dėl valstybės finansinės paramos teikimo Sąjungos įmonėms, jei jos neturi sąsajų su nebendradarbiaujančiais jurisdikciją turinčiais subjektais (OL L 227, 2020 7 16, p. 76, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2020/1039/oj). neteikti finansinės paramos įmonėms, susijusioms su mokesčių rojais, kartu apsaugant sąžiningus mokesčių mokėtojus; ragina neleisti įmonėms, įsteigtoms šalyse, įtrauktose į Tarybos patvirtintą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą, gauti valstybės pagalbos ir ragina Komisiją įvertinti, ar dabartinė sistema prisideda prie platesnių pastangų kovoti su agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių rojaus praktika;

59.apgailestauja dėl to, kad Parlamentui trūksta informacijos apie konkurencijos taisyklių peržiūrą ir įgyvendinimą, ir pabrėžia, kad Parlamentas turėtų pakankamu mastu dalyvauti formuojant konkurencijos politiką; taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti skaidrumą Parlamento atžvilgiu visose diskusijose su ES nepriklausančiomis šalimis, kurios gali turėti įtakos SRA vykdymo užtikrinimui;

60.atsižvelgdamas į tai, ragina užmegzti struktūruotą ir reguliarų Komisijos ir Parlamento dialogą konkurencijos politikos klausimais, įskaitant konkurencijos taisyklių peržiūrą ir įgyvendinimą; ragina Komisiją laiku pateikti kompetentingam Parlamento komitetui išsamią informaciją apie svarbius vykdymo užtikrinimo sprendimus, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir didelės svarbos neprivalomas priemones; ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo būtų oficialiai įtvirtintas Parlamento vaidmuo konkurencijos politikos priežiūros srityje, įskaitant konsultacijas dėl gairių ir sistemų prioritetų nustatymo;

61.įspėja, kad pernelyg pasikliaujama neprivalomomis priemonėmis, tokiomis kaip gairės ir laikinosios sistemos, kuriose Parlamento dalyvavimas yra ribotas; ragina Europos Vadovų Tarybą pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalies 2 punktą priimti sprendimą, leidžiantį pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimti teisėkūros procedūra priimamus aktus konkurencijos politikos srityje;

62.skatina keistis geriausios praktikos pavyzdžiais tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Tarptautiniame konkurencijos tinkle ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Konkurencijos komitete; ragina Komisiją siekti nuolatinio dialogo ir bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu, be kita ko, sudarant antrosios kartos bendradarbiavimo susitarimus, kurie konkurencijos institucijoms leistų veiksmingiau keistis informacija, sykiu apgailestauja, kad praeityje to nebuvo pakankamai siekiama; ragina Komisiją parengti strategiją, pagal kurią ES tarptautiniu lygmeniu imtųsi vadovaujamo vaidmens skatinant veiksmingą konkurenciją;

63.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.