1.pažymi, kad po didžiosios finansų krizės valstybės narės nustatė 91 konkretiems sektoriams skirtą mokestį, siekdamos apmokestinti finansų sektorių, ir tai nulėmė itin didelį mokesčių aplinkos susiskaidymą; pažymi, kad dėl tokios susiskaidžiusios mokesčių aplinkos patiriama papildomų veiklos ir administracinių išlaidų ir didėja struktūrinės kliūtys tarpvalstybinei finansinių paslaugų teikėjų plėtrai, o tai silpnina ES finansų sektorių ir jo investavimo pajėgumą ir kenkia santaupų ir investicijų sąjungos

2.pažymi, kad nacionalinių mokesčių sistemų skirtumai atspindi vidaus politikos pasirinkimus; atkreipia dėmesį į tarptautiniu lygmeniu vykdomą darbą, susijusį su pelno perkėlimu; ragina stiprinti koordinavimą ES lygmeniu, be kita ko, įgyvendinant Antrojo ramsčio direktyvą, griežtas kovos su mokesčių vengimu taisykles ir skaidrumo reikalavimus, visų pirma viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo srityje;

3.pažymi, kad dėl nacionalinių mokesčių režimų susiskaidymo didėja tarpvalstybinio dvigubo apmokestinimo rizika ir dėl administracinio ir teisinio sudėtingumo gali būti stabdomas ES finansų sektoriaus augimas ir trukdoma gilesnei ES finansų rinkų integracijai; pabrėžia, kad vengti dvigubo apmokestinimo ir mažinti administracinę naštą ir toliau turėtų būti svarbiausi dalykai; vis dėlto pabrėžia, kad supaprastinimo pastangos neturi lemti reguliavimo panaikinimo ar lenktynių dėl žemesnių mokesčių standartų;

4.pabrėžia, kad, kaip pripažįstama Komisijos santaupų ir investicijų sąjungos strategijoje, su išskaičiuojamuoju mokesčiu susijusių nacionalinių procedūrų skirtumai nulemia administracinę naštą ir kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms; palankiai vertina neseniai priimtą FASTER direktyvą; ragina toliau daryti pažangą siekiant sukurti labiau koordinuotą ir platesnio užmojo sistemą;

5.ragina Tarybą priimti sprendimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pagrindinės buveinės mokesčių sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES, tinkamai atsižvelgiant į 2024 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją;

6.be to, pažymi, kad esamos mokesčių taisyklės nevisiškai atitinka naujų finansinių produktų ir rinkos infrastruktūrų atsiradimo tempą; pabrėžia, kad susiskaidymas sparčiai kelią vis didesnį susirūpinimą dėl sėkmingos neobankų, pvz., vien skaitmeninių bankų, bankų varžovų ar finansinių technologijų bankų, veiklos; atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius šešerius metus labai padidėjo šių bankų turimų tarpvalstybinių indėlių dalis; pabrėžia, kad dėl skirtingų mokesčių taisyklių, taikomų bankams ir subjektams, kurie nėra bankai, gali atsirasti iškraipymų;

7.pabrėžia, kad nepakankami duomenys apie veiksmingą mokesčių naštą visame ES finansų sektoriuje trukdo formuoti įrodymais grindžiamą politiką ir vertinti politikos poveikį elgesiui rinkoje, konkurencijai ir finansiniam stabilumui; pabrėžia, kad reikia didinti skaidrumą ir gerinti turimų duomenų naudojimą, nes tai yra būtina nuoseklios finansų sektoriaus apmokestinimo reformos sąlyga;

8.pabrėžia, kad mokestinių kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms pašalinimas taikant nuoseklias ES lygmens taisykles sumažintų reikalavimų laikymosi išlaidas, padidintų rinkos veiksmingumą, padidintų su tarpvalstybiniais kapitalo srautais susijusį teisinį aiškumą ir sustiprintų ES finansinių paslaugų konkurencingumą, kartu pažabodamas mokesčių slėpimą ir agresyvų mokesčių planavimą; pabrėžia, kad reikia nuoseklaus ES finansų sektoriui skirto taisyklių rinkinio, tačiau turi būti paisoma valstybių narių mokesčių suverenumo ir subsidiarumo principo; pabrėžia, kad finansinių paslaugų apmokestinimas turėtų padėti išlaikyti finansų sektoriaus konkurencingumą;

9.pažymi, kad, remiantis Komisijos 2026 m. Europos makroekonomine ataskaita Europos Komisija, „2026 m. Europos makroekonominė ataskaita“, 2025 m. lapkričio mėn., ES namų ūkių santaupų lygis tebėra gerokai didesnis už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkį; apgailestauja dėl to, kad maždaug trečdalis šių santaupų investuojama už ES ribų, o tai rodo, kad ES finansų sistema turi trūkumų, susijusių su investicijų išlaikymu; ragina Komisiją įvertinti, kaip mokestinės priemonės gali paskatinti investicijas nukreipti į ES ekonomiką; pabrėžia, kad svarbu neskatinti finansinių srautų nutekėjimo į šalis, kurios įtrauktos į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą;

10.pabrėžia, kad svarbu daryti pažangą santaupų ir investicijų sąjungos srityje, kad būtų sutelktos santaupos produktyvioms investicijoms; mano, kad mokesčių susiskaidymo mažinimas ir tarpvalstybinių investavimo kanalų gerinimas yra labai svarbūs siekiant sutelkti Europos santaupas investicijoms ES;

11.pabrėžia, kad finansinių paslaugų mokesčių sistema turėtų būti kuriama atsižvelgiant į santaupų ir investicijų sąjungos tikslus, daugiausia dėmesio skiriant veiksmingumo didinimui, rinkos iškraipymų šalinimui ir investicijų bei ilgalaikio augimo skatinimui, kartu užtikrinant subalansuotą požiūrį, kuris taip pat atspindėtų platesnius ekonominius ir socialinius aspektus;

12.pažymi, kad finansų sektoriaus apmokestinimas turėtų būti grindžiamas paprastumo, neutralumo, sąžiningumo, ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio tvarumo bei teisinio tikrumo principais; pažymi, kad jis taip pat turėtų atspindėti ciklinę bankų pelningumo dinamiką, susijusią su pinigų politika ir ekonominėmis sąlygomis;

13.ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimą pasiūlyti novatoriškus sektoriaus apmokestinimo sprendimus, kuriais būtų mažinamas susiskaidymas, skatinama tolesnė integracija ES lygmeniu ir padedama baigti kurti santaupų ir investicijų sąjungą;

14.pažymi, kad finansinių paslaugų neapmokestinimas PVM pradėtas taikyti 1977 m., jo tikslas buvo išvengti techninių sunkumų, susijusių su PVM taikymu sudėtingoms finansinėms paslaugoms, nes buvo laikoma, kad administraciniu požiūriu tai neįgyvendinama; pripažįsta, kad pradinis techninis atleidimo nuo PVM pagrindimas dabar galėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į technologijų pažangos ir skaitmeninimo realijas;

15.pažymi, kad neapmokestinimas nebūtinai suteikia pranašumą finansų įstaigoms, nes užkerta joms kelią susigrąžinti PVM; mano, kad status quo įtvirtina rinkos iškraipymus, gali nulemti skaidrumo trūkumą ir didesnes sąnaudas vartotojams, sustiprina šališkumą sau palankia linkme (angl. self-supply bias) finansų sektoriuje ir sukuria nepalankią konkurencinę padėtį, palyginti su ES nepriklausančių šalių institucijomis;

16.pabrėžia, kad atleidimas nuo PVM dažnai taikomas visuotinės svarbos veiklai, pripažįstant jos esminę socialinę funkciją; pabrėžia, kad tam tikros pagrindinės finansinės paslaugos, visų pirma mokėjimo paslaugos, indėlių priėmimas ir pagrindinių kreditų teikimas, gali atlikti panašią kvazivisuomeninę funkciją, nes apsaugo santaupas, sudaro galimybę ekonominiams mainams ir užtikrina, kad gyventojai ir įmonės galėtų saugiai dalyvauti ekonomikoje;

17.pažymi, kad pakartotinės Komisijos iniciatyvos, įskaitant jos 2007 m. pasiūlymus ir 2020 m. įžanginį poveikio vertinimą, nenulėmė finansų sektoriaus atleidimo nuo PVM reformos, nes valstybės narės nepasiekė vieningo susitarimo; pažymi, kad naujausias Komisijos ketinimas buvo paskelbti PVM direktyvos 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2006/112/oj). pakeitimus 2023 m. pradžioje; pažymi, kad šie planai sustabdyti, todėl ši esminė reforma dar neįvykdyta;

18.pažymi, kad pagal PVM direktyvos 11 straipsnį PVM mokėtojų grupavimas valstybėms narėms tebėra neprivalomas ir ribojamas teritorinių apribojimų, dėl kurių atsiranda teisinių ir praktinių kliūčių finansines paslaugas teikiančioms tarpvalstybinėms grupėms;

19.pabrėžia, kad, nepaisant kai kuriose valstybėse narėse taikomos PVM mokėtojų grupės sudarymo ir išlaidų pasidalijimo tvarkos, dėl atleidimo nuo PVM ir skirtingų kompensacinių nacionalinių mokesčių, tokių kaip draudimo išmokų mokesčiai, taisyklių sukuriama sudėtinga ir susiskaidžiusi mokesčių aplinka, dėl kurios tarpvalstybinis mokestinių prievolių vykdymas tampa brangus ir didėja įmonių veiklos išlaidos; pabrėžia, kad siekiant sumažinti šią naštą, užtikrinti nuoseklų taisyklių taikymą visoje ES, palengvinti tarpvalstybinę veiklą ir remti inovacijas reikia aiškesnių PVM apibrėžčių ir supaprastintų taisyklių;

20.pažymi, kad PVM mokėtojų grupės sudarymas, galintis sumažinti finansų įstaigoms tenkančią administracinę naštą ir padidinti jų veiksmingumą, šiuo metu valstybėse narėse taikomas nevienodai ir paprastai taikomas tik subjektams, įsisteigusiems vienoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad didesnė konvergencija taikant PVM mokėtojų grupės sudarymą galėtų sumažinti susiskaidymą ir teisinį netikrumą vidaus rinkoje ir palengvinti tarpvalstybinę finansinių paslaugų veiklą;

21.ragina Komisiją skatinti valstybes nares nuosekliai įgyvendinti PVM mokėtojų grupės sudarymą ir išnagrinėti galimybes sukurti aiškesnę teisinę sistemą, įskaitant tarpvalstybinio PVM mokėtojų grupės sudarymo galimybę; pabrėžia, kad platesnis PVM mokėtojų grupės sudarymas teikiant finansines ir draudimo paslaugas turi atitikti pelno mokesčio taisykles, visų pirma susijusias su sandorių kainodara, ir kartu turi būti taikomos privalomos apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemonės, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui ir mokesčių vengimui, PVM nepriemokai grupės viduje ir piktnaudžiavimui išlaidų pasidalijimu;

22.pažymi, kad PVM direktyvoje nėra konkrečių nuostatų dėl naujų finansinių priemonių, įskaitant kriptoturtą, decentralizuotus finansus ir finansines technologijas; pabrėžia, kad, be to, direktyvoje nenagrinėjamas išvestinių finansinių priemonių apmokestinimo PVM klausimas ir kad investicinių fondų apmokestinimo tvarka valstybėse narėse vis dar skiriasi; pažymi, kad tai lėmė skirtingą nacionalinį PVM taisyklių aiškinimą, teisinį netikrumą paslaugų teikėjams ir nevienodą požiūrį į tradicines ir naujas finansines paslaugas ir gali trukdyti inovacijoms bei konkurencijai;

23.pabrėžia, kad modernia mokesčių sistema turėtų būti remiamos inovacijos finansinių technologijų ir skaitmeninių finansų srityse ir siekiama nekurti reguliavimo nulemtų trikdžių naujiems rinkos dalyviams; ragina Komisiją paaiškinti naujų finansinių paslaugų apmokestinimo PVM tvarką, kad būtų užtikrintas technologinis neutralumas ir vienodos sąlygos visoje ES;

24.mano, kad platus ir nediferencijuotas PVM netaikymas visam finansų sektoriui kelia klausimų dėl bendro mokesčių sistemos nuoseklumo ir pusiausvyros; pabrėžia, kad įvykdžius neapmokestinimo PVM reformą galėtų sumažėti iškraipymų ir nesusigrąžinamo PVM lygis nesukuriant neproporcingo administracinio sudėtingumo; pažymi, kad galimybės panaikinti atleidimą nuo PVM galėtų padėti veiksmingai panaikinti nesusigrąžinamo PVM problemą, nes leistų finansų bendrovėms susigrąžinti visą PVM, kurį jos moka už savo veikloje naudojamas prekes ir paslaugas; pabrėžia, kad taip būtų panaikintas dabartinis šališkumas, kai paslaugų teikimas perduodamas vidaus, o ne išorės subjektams, nes tai gali apriboti įmonės gebėjimą specializuotis, naudotis išorės ekspertinėmis žiniomis ir diegti inovacijas; pripažįsta, kad ši reforma taip pat galėtų suvienodinti sąlygas, susijusias su kitomis jurisdikcijomis, ir sustiprinti tarptautinį ES finansų įstaigų konkurencingumą;

25.primena, kad PVM yra suderinta ES lygmens mokesčių sistema, net jei valstybės narės išlaiko tam tikrą kompetenciją jos įgyvendinimo srityje; todėl pripažįsta, kad finansinėms paslaugoms taikomos PVM sistemos reformos klausimas turėtų būti sprendžiamas ES lygmeniu;

26.ragina Komisiją įvertinti dabartinės PVM tvarkos poveikį finansų sektoriui ir viešai pasidalyti šia analize; ragina Komisiją apsvarstyti politikos galimybes, kaip spręsti nustatyto iškreipiamojo poveikio problemą; pabrėžia, kad dėl visų tokių reformų turėtų sumažėti nesusigrąžinamo PVM mastas ir fragmentiškas taisyklių taikymas, padidėti teisinis tikrumas ir mokestinis teisingumas, taip pat sustiprėti ES finansų rinkų konkurencingumas, kartu turėtų būti apsaugotas finansinis stabilumas ir kuo labiau sumažintas reguliavimo arbitražas tarp valstybių narių; pabrėžia, kad visos tokios reformos taip pat turi apsaugoti vartotojus ir toliau užtikrinti, kad finansų sektorius sąžiningai prisidėtų prie viešųjų pajamų;

27.pažymi, kad bet koks pasiūlymas peržiūrėti PVM sistemą turėtų būti grindžiamas išsamia makroekonominio lygmens analize ir išsamiu nacionalinių bankų mokesčių ir rinkliavų žemėlapiu; pabrėžia, kad atliekant tokią analizę reikėtų atsižvelgti į administracines pasekmes finansinėms paslaugoms, esamų nacionalinių bankų mokesčių, finansų sektoriaus rinkliavų ir PVM sistemos sąveiką ir poveikį bendrajai rinkai;

28.pabrėžia, kad darant bet kokių finansinių paslaugų apmokestinimo PVM tvarkos pakeitimus turi būti atidžiai įvertintas poveikis mažmeniniams vartotojams, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, teikiamoms paslaugoms ir vengiama bet kokių papildomų bendrų išlaidų;

29.ragina Komisiją, vykdant galimą atleidimo nuo PVM reformą, įvertinti galimybę pakeisti nacionalinius draudimo įmokų mokesčius visišku draudimo paslaugų integravimu į PVM sistemą;

30.primena, kad ES trūksta daug investicijų – 750–800 mlrd. EUR per metus –, reikalingų jos klimato, skaitmeninio ir strateginio savarankiškumo tikslams pasiekti; primena valstybių narių ir ES įsipareigojimą gerokai padidinti Europos investicijas į gynybą; pabrėžia, kad, siekiant reaguoti į šiuos iššūkius, sąžiningas ir nuoseklesnis finansų sektoriaus, galėtų padėti sutelkti privatųjį kapitalą, taip skatindamas mažmenines investicijas, ir stiprinti Europos kapitalo rinkas, kartu generuodamas pajamas viešosioms investicijoms, skirtoms strateginiams prioritetams ir mūsų socialiniams, klimato ir investicijų poreikiams, taip stiprinant ES konkurencingumą;

31.atsižvelgdamas į tai, primena 2020 m. Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimą dėl veiksmų gairių dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant poveikio vertinimo rezultatais grindžiamą FSM, nustatymo;

32.pripažįsta, kad nepaisant išsamių diskusijų, vykdytų taikant tiek vieningumo, tiek tvirtesnio bendradarbiavimo procedūras, Taryboje padaryta nepakankama pažanga, susijusi su pasiūlymu dėl FSM, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija savo 2026 m. darbo programoje paskelbė atsiimanti pasiūlymą dėl FSM;

33.mano, kad reguliarus finansų sektoriaus mokesčių politikos ekonominio poveikio ir tolesnio aktualumo vertinimas yra labai svarbus siekiant išvengti nenumatytų ar ilgalaikių finansų rinkų iškraipymų; palankiai vertina tai, kad Komisija atlieka išsamią galimo bendro finansų sektoriaus apmokestinimo poveikio rinkos veikimui, tarpvalstybinėms investicijoms ir ES finansų rinkų konkurencingumui analizę;

34.pabrėžia, kad finansų sektoriui taikomos mokesčių taisyklės turėtų būti supaprastintos ir jomis turėtų būti užtikrintas sąžiningas ir patikimas sektoriaus finansinis įnašas, jos turėtų būti aiškios, skaidrios ir nuspėjamos, kad būtų sumažintas susiskaidymas, sudarytos sąlygos investicijoms ir tarpvalstybinei veiklai, kartu užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą; pabrėžia, kad šiomis taisyklėmis turėtų būti pagerintas veiksmingumas ir kapitalo paskirstymas, apsaugotas rinkos stabilumas ir konkurencingumas ir sumažintos reikalavimų laikymosi išlaidos, visų pirma mažmeniniams vartotojams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms;

35.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.