1.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 28-osios sistemos bendrovėms („EU Inc.“); pripažįsta jo galimą sisteminį poveikį bendrosios rinkos veikimui ir bendram ES ekonomikos konkurencingumui; vis dėlto pabrėžia, kad pasiūlymas dėl 28-osios sistemos neturi pakeisti jokių tolesnių teisėkūros pastangų mažinti valstybių narių reglamentavimo sistemų susiskaidymą ir skirtumus;

2.atkreipia dėmesį į Europos Parlamento priimtą rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „28-oji teisinė sistema: nauja teisinė sistema, skirta novatoriškoms bendrovėms“;

3.palankiai vertina tai, kad priimta darbotvarkė „Viena Europa, viena rinka“, kuria siekiama išnaudoti bendrosios rinkos potencialą; atkreipia dėmesį į Europos Vadovų Tarybos raginimą patvirtinti 28-ąją bendrovių teisės sistemą; pažymi, kad šioje darbotvarkėje Europos Vadovų Taryba per mažai kalba apie tikslinį mokesčių politikos derinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad mokesčių ir PVM susiskaidymas yra svarbiausia MVĮ nurodoma kliūtis veiklai plėsti;

4.pabrėžia, kad apmokestinimas dažniausiai priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai, tačiau (ypač procedūrų požiūriu) dar esama erdvės didesniam supaprastinimui arba tiksliniam suderinimui, siekiant išspręsti įvairių reikalavimų laikymosi sistemų, sudėtingo ir suskaidyto pelno mokesčio taikymo, ataskaitų teikimo pareigų bei administracinių kliūčių klausimus tarpvalstybinių investicijų srityje; atkreipia dėmesį į teigiamą ankstesnių ES teisėkūros iniciatyvų dėl apmokestinimo indėlį, visų pirma kovojant su mokesčių slėpimu, vengimu ir sukčiavimu, kurios papildo nacionalines teisines sistemas;

5.ragina užtikrinti, kad 28-oji sistema būtų plataus užmojo, įskaitant apmokestinimo aspektus, tačiau sykiu būtų visapusiškai laikomasi Sutarčių, kad MVĮ, mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės ir novatoriškos įmonės ES bendrojoje rinkoje galėtų sklandžiai plėstis ir veikti nepatirdamos tarptautinių kliūčių;

6.pabrėžia, kad 28-oji sistema jokiomis aplinkybėmis neturi sudaryti sąlygų apeiti privalomas darbuotojų, jų socialinių teisių, atstovų ir profesinių sąjungų vidaus apsaugos priemones ir neturi tapti priemone, galinčia pakenkti esamam apsaugos lygiui ES ar nacionaliniu lygmeniu, jį sumažinti ar susilpninti; pabrėžia, kad 28-ąja teisine sistema turėtų būti remiamos inovacijos, įmonių politikos skaidrumas ir jų plėtra bei augimas, skatinant šalinti teisines ir fiskalines kliūtis, ribojančias tarptautinę plėtrą ir augimą, taip pat mokesčių teisingumą, sykiu veiksmingai užkertant kelią mokesčių, socialiniams ir reguliavimo skirtumams;

7.pabrėžia, kad pagal 28-osios teisinės sistemos mokesčių modulį (toliau – mokesčių modulis) nustatyto skaitmeninimo ir atitikties reikalavimų supaprastinimo privalumai pagal sistemą „EU Inc“ turėtų būti prieinami visoms įmonėms;

8.mano, kad 28-oji teisinė sistema yra strateginis žingsnis toliau gilinant bendrąją rinką ir atitinkamai stiprinant Europos integraciją bei gerinant bendrosios rinkos veikimą ir stiprinant jos konkurencingumą;

9.pabrėžia, kad 28-oji sistema turėtų būti sudaryta laikantis modulinio požiūrio; supranta, kad siūlomas reglamentas, kuriuo nustatoma įmonių teisinė sistema („EU Inc.“), yra pirmas žingsnis, po kurio galima taikyti kitus modulius, be kita ko, susijusius su apmokestinimu (mokesčių modulius); mano, kad tie kiti moduliai turėtų apimti svarbius viso įmonių gyvavimo ciklo aspektus, ir turėtų būti nuolat vertinami pagal tarptautinius lyginamuosius standartus;

10.laikosi nuomonės, kad mokesčių modulis galėtų būti įtrauktas į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl reglamento, kuriuo nustatoma įmonių teisinė sistema („EU Inc.“), kuri turėtų būti tikslingai, plačiai ir proporcingai taikoma ir mokesčių srityje; mano, kad potenciali mokesčių modulio nauda apimtų mažesnes reikalavimų laikymosi išlaidas, supaprastintas reguliavimo procedūras, didesnį teisinį tikrumą, nuspėjamumą ir sklandesnį patekimą į tarpvalstybines rinkas, – kitaip tariant, Europos bendroji rinka būtų pagerinta ir sustiprinta;

11.pažymi, kad siekiant pašalinti mokesčių politikos trūkumus mokesčių modulis turėtų būti įgyvendinamas pagal galiojančią Sutarčių sistemą, tačiau, kai taikytina teisėkūros procedūra neduoda rezultatų, reikėtų svarstyti galimybę taikyti atitinkamų teisės aktų sutikimo dalyvauti struktūrą arba, kraštutiniu atveju, tvirtesnį bendradarbiavimą; pažymi, kad dėl mokesčių politikos sprendimai tebėra priimami vieningai balsuojant Taryboje; laikosi nuomonės, kad tam tikrais mokesčių politikos aspektais, pvz., įgyvendinant visų valstybių narių pasirašytus tarptautinius susitarimus, nustatant tam tikras administracines procedūras ar teisines apibrėžtis, būtina pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, kad vienbalsiškumas neribotų reguliavimo derinimo ir netrukdytų piliečiams ir įmonėms visapusiškai pasinaudoti bendrąja rinka; pažymi, kad tokia sistema turėtų būti sukurta kaip neprivaloma, aiški ir teisiškai patikima sistema, prie kurios bet kuriuo metu galėtų prisijungti kitos valstybės narės, vengiant tolesnio susiskaidymo ir užtikrinant bendrosios rinkos darnumą;

12.primygtinai tvirtina, kad 28-oji sistema turi veiksmingai mažinti reikalavimų laikymosi sudėtingumą dalyvaujančioms įmonėms ir ja neturi būti sukuriamas lygiagretus taisyklių sąvadas, kuris būtų taikomas papildomai su nacionalinėmis teisinėmis sistemomis ir didintų teisinius iškraipymus, dubliavimąsi ar nenuoseklumą arba sukeltų papildomą administracinę naštą; primena, kad pagrindinis naujosios sistemos tikslas yra supaprastinimas bei konkurencingumas ir kad visais atvejais turi būti siekiama šių tikslų bei aukštynkryptės socialinės konvergencijos;

13.pabrėžia, kad 28-ąja sistema ir jos mokesčių moduliu siekiama ne sukurti nesąžiningą mokesčių lengvatą įmonėms ar jų darbuotojams, bet iš esmės sumažinti sudėtingumą ir administracinę naštą, atsirandančią dėl skirtingų pareigų, sykiu atsižvelgiant į tokių įmonių ypatumus;

14.pabrėžia, kad, siekiant išvengti dar didesnio sudėtingumo, 28-osios sistemos nuostatos turėtų derėti su visais kitais svarbiais Komisijos pasiūlymais ir atitinkamomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairėmis dėl didesnės integracijos bendrojoje rinkoje, visų pirma apmokestinimo ir taikytinų mokesčių teisės aktų srityje, būtent ES kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu sistemose, įskaitant Kovos su mokesčių vengimu direktyvą 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2016/1164/oj). (KMVD);

15.ragina laikytis modulinio ir bandomojo pobūdžio požiūrio į 28-ąją sistemą, pirmenybę teikiant bendrovių teisei; pabrėžia, kad šie moduliai dalyvaujančioms įmonėms turi veiksmingai sumažinti reikalavimų laikymosi sudėtingumą, tačiau primygtinai ragina priimti veiksmų gaires ir jose nurodyti, ką ir kada reikėtų įtraukti ir kas turėtų būti žinoma nuo pat pradžių, bei jas nuolat koreguoti vykdant periodinės demokratinės peržiūros procesą;

16.atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad siekiant užtikrinti (politinį) įgyvendinamumą ir išsaugoti valstybių narių galimybę kontroliuoti didelę savo mokesčių politikos dalį, kaip numatyta pagal dabartinę teisinę sistemą, mokesčių modulio taikymo sritis pradžioje turėtų apimti tik įmonių pogrupį, pvz., tarptautinius į augimą orientuotus startuolius ir veiklą plečiančias įmones, iš kurių valstybės narės paprastai gauna nedideles pelno mokesčių pajamas; atkreipia dėmesį į 2026 m. kovo 18 d. Komisijos prie pasiūlymo dėl iniciatyvos „EU Inc.“ pridėtą rekomendaciją, kuria nustatoma tokių įmonių apibrėžtis taikant tokius kriterijus kaip jų išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai (MTP) bei dydis;

17.pabrėžia, kad visos pagal 28-ąją sistemą taikomos mokesčių lengvatos turi visiškai atitikti valstybės pagalbos taisykles ir būti parengtos taip, kad būtų išvengta žalingos mokesčių konkurencijos, o bendrojoje rinkoje būtų užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos;

18.pakartoja, kad įmonės, savanoriškai pasirinkusios taikyti 28-ąją sistemą ir jos mokesčių modulį, turėtų laikytis jos taisyklių ir kad jų pasirinkimas taikyti sistemą turi būti automatiškai pripažįstamas visų valstybių narių teisinėse sistemose, kad jos bet kurios valstybės narės rinkoje galėtų veikti kaip kiekviena nacionaliniu mastu registruota įmonė; primena, kad prisijungimas prie 28-osios sistemos turėtų būti neprivalomas, tačiau įvykdžius aiškiai apibrėžtus kriterijus, įskaitant pradinį viešą akcijų platinimą, pasitraukimas iš jos turėtų būti privalomas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad nacionalinių įmonių teisinių formų atžvilgiu turėtų būti taikomas nediskriminavimo principas;

19.pažymi, kad įmonėms, nusprendusioms savo iniciatyva pasitraukti iš sistemos, turi būti nustatytos pasitraukimo sąlygos, įskaitant pranešimo reikalavimus, galimus minimalius dalyvavimo laikotarpius ir pasitraukimo įsigaliojimą, ir kad, įvykdžius atitinkamus pasitraukimo kriterijus, turi būti suteikta pakankamai laiko būtinam įmonių pertvarkymui, užtikrinant nuspėjamą ir laipsnišką perėjimą, sykiu kuo labiau sumažinant reglamentavimo arbitražo galimybes;

20.pripažįsta, kad teisinės formos neutralumas ir fiskalinis nediskriminavimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti pakankamą sistemos paklausą; ragina Komisiją prireikus tiesiogiai arba netiesiogiai iš dalies pakeisti ES mokesčių srities acquis siekiant užtikrinti, kad įmonės, vykdančios veiklą pagal 28-ąją sistemą, galėtų patekti į jų taikymo sritį, ir supaprastinti bei dar labiau suderinti naudojimosi pagal tas direktyvas teikiamomis lengvatomis procedūras;

21.laikosi nuomonės, kad ankstyvaisiais įmonės gyvavimo ciklo etapais sparta ir paprastumas, nereikalaujant kiekvienoje valstybėje narėje steigti atskirų teisinių vienetų, yra labai svarbūs siekiant novatorišką koncepciją paversti perspektyviu subjektu; pabrėžia, kad pagal 28-ąją sistemą turi būti automatiškai taikoma viena visiškai skaitmeninė registracija vieno langelio principu grindžiamoje sistemoje, taip pat vieno mokesčių mokėtojo kodo, įskaitant visiškai standartizuotus dokumentus, šablonus ir vieną mokesčių deklaravimo sąsają, suteikimas ir principo „pirmiausia anglų kalba“ laikymasis, nekeliant pavojaus kitoms oficialiosioms ES kalboms; primena, kad 28-oji sistema turėtų apimti aiškią teisinę struktūrą, prasmingą ir iš anksto kiekybiškai vertinamą naudą įmonėms bei tvirtą institucinę paramą; atkreipia dėmesį į sinergiją su pasiūlymu dėl Europos verslo dėklių sukūrimo (COM(2025)0838), kuriuo siekiama sukurti sklandžią ir saugią aplinką skaitmeninei ekonominės veiklos vykdytojų ir viešojo sektoriaus institucijų sąveikai;

22.pažymi, kad vieno langelio sistema arba kitas duomenų centras taip pat turėtų veikti kaip skaitmeninė platforma, pagal 28-ąją sistemą ir įvairius jos modulius padedanti įmonėms per visą jų gyvavimo ciklą; pabrėžia, kad ji turėtų suteikti supaprastintą prieigą prie atitinkamos reglamentavimo, mokesčių ir administracinės informacijos visose valstybėse narėse, užtikrinant skaidrumą ir teisinį tikrumą, įskaitant įtraukimo, valdymo ir išformavimo galimybes;

23.pabrėžia, kad, nedarant poveikio jokioms kitoms apsaugos priemonėms, turi būti kruopščiai taikomos dabartiniuose ES teisės aktuose nustatytos kovos su mokesčių vengimu priemonės; pabrėžia, kad tik realią ekonominę veiklą Europos Sąjungoje vykdančios įmonės turėtų turėti prieigą prie mokesčių modulio ir kad naudojantis šiuo moduliu neturėtų būti steigiamos priedangos įmonės, nes tokia praktika kenkia reguliavimo vientisumui, iškraipo sąžiningą konkurenciją ir trukdo tikrai ekonominei veiklai ES; pabrėžia, kad mokesčių modulis neturi tapti palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimo priemone ir jokiomis aplinkybėmis neturi būti naudojamas siekiant nepagrįstai sumažinti ar apeiti esamus apmokestinimo lygius ES ar nacionaliniu lygmeniu;

24.mano, kad bendrovei, kuriai oficialiai nustatytas privalomų taisyklių, susijusių su sukčiavimu, mokesčiais, socialinės apsaugos vengimu ar darbuotojų dalyvavimu, pažeidimas, taikyti mokesčių modulio neturėtų būti leidžiama;

25.pabrėžia, kad yra būtina skaidri, atskaitinga ir veiksminga finansinės atskaitomybės sistema ir kad visoms pagal 28-ąją teisinę sistemą veikiančioms įmonėms visose dalyvaujančiose valstybėse narėse turėtų būti automatiškai taikomi bendri apskaitos standartai, prireikus remiantis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, pvz., tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais;

26.laikosi nuomonės, kad nepakankamas pelno mokesčio politikos suderinimas yra didelė kliūtis tarpvalstybinei ekonominei veiklai ES ir kad jis sykiu didina agresyvaus mokesčių planavimo riziką; todėl siūlo, kad, siekiant užtikrinti aiškią, veiksmingą ir skaidrią mokesčių sistemą, būsimuoju mokesčių moduliu visoje ES dalyvaujančioms įmonėms turėtų būti siekiama sukurti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę; primena ankstesnes iniciatyvas, pvz., bendros pelno mokesčio bazės, BKPMB, BEFIT ir MVĮ pagrindinės buveinės mokesčių sistemos modelį, ir siūlo, kad pagal mokesčių modulį būtų taikomas vienodas EBPO gaires atitinkantis apmokestinamųjų pajamų nustatymo metodas ir taip panaikinamas mokesčių bazės apskaičiavimo susiskaidymas ir sumažinamas tarpvalstybinis netikrumas; pabrėžia, kad mokesčių modulis neturi dar labiau apriboti valstybių narių veiksmų laisvės nustatant pelno mokesčio tarifus; pabrėžia, kad 28-ojoje sistemoje pirmenybė turėtų būti teikiama tikram konsolidavimui, siekiant užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinį nuostolių kompensavimą ir tokiu būdu skatinti tarpvalstybines investicijas;

27.pažymi, kad siekiant vadovautis pasiūlymu dėl įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančios lengvatos šis modulis turėtų skatinti finansavimo imant paskolą arba naudojant nuosavą kapitalą neutralumą, kad būtų pašalintas struktūrinis mokesčių iškraipymas ir stiprinamos nuosavu kapitalu pagrįstos investicijos, nes tai ypač svarbu startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms, kurie ankstyvaisiais savo plėtros etapais visų pirma priklauso nuo nuosavo kapitalo finansavimo;

28.siūlo, kad 28-ojoje sistemoje būtų siekiama supaprastinti mokesčių administravimą ir sumažinti tarpvalstybinį netikrumą, be kita ko, kai įmanoma, standartizuojant mokesčių deklaracijas, vengiant besidubliuojančių deklaracijų, gerinant mokesčių administratorių komunikaciją ir taikant principą „pirmiausia – skaitmeninės priemonės“;

29.siūlo konsoliduotąją mokesčio bazę paskirstyti valstybėms narėms taikant iš anksto sutartą formulę, atspindinčią realią ekonominę veiklą, pvz., pardavimą, darbo jėgą, materialųjį turtą ir skaitmeninį pėdsaką, o sudėtingus grupės vidaus sandorių kainodaros ginčus sistemoje pakeisti skaidriu paskirstymo metodu, vadovaujantis EBPO gairėmis; pabrėžia, kad tai būtų ir supaprastinimo, ir kovos su mokesčių vengimu priemonė;

30.primena, kad mokesčių tarifai ir toliau turi priklausyti valstybių narių kompetencijai; vis dėlto pažymi, kad juos būtų galima mokėti per bendrą rinkmenų sąsają;

31.pabrėžia, kad reikia veiksmingai užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui, pvz., taikant vienodas kapitalo prieaugio ir mokėjimų sistemos viduje apibrėžtis ir klasifikavimą arba automatinį abipusį mokestinio statuso pripažinimą;

32.siūlo, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę savo nacionaliniuose teismuose įsteigti specialias kolegijas, kurios spręstų su mokesčių moduliu susijusius ginčus, ir kad tokios kolegijos galėtų spręsti ginčus anglų kalba;

33.pabrėžia, kad veiklos plėtra kitose valstybėse gali būti susijusi su dažnais įmonių judumo atvejais ir reorganizavimu, ir kad siekiant pasinaudoti dabartine mokesčių atžvilgiu neutralių operacijų sistema mokesčių modulis turėtų apimti dabartinių ES teisės aktų išplėtimą ir padėti spręsti su judumu susijusias mokesčių problemas stiprinant administracinį koordinavimą ir užtikrinant didesnį materialinį tikrumą, sykiu užtikrinant, kad visoms supaprastinimo priemonėms ir toliau būtų taikomos tinkamos apsaugos nuo piktnaudžiavimo priemonės Europos Parlamentas, Ekonomikos ir augimo teminis skyrius; Filip Debelva, Joris Luts, Anne Mieke Vandekerkhove, Niels Bammens tyrimas „28-osios mokesčių sistemos įgyvendinamumas ir jos potencialas remti ES konkurencingumą“, 2026 m.;

34.pabrėžia, kad, siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi naštą, sistemos dalyviai turi taikyti centralizuotą PVM sistemą, kurioje deklaracijos ir PVM grąžinimas visose valstybėse narėse būtų atliekamas naudojant vieną ES PVM mokėtojo kodą ir skaitmeninį vieno langelio principu grindžiamą portalą Dokumentų rinkinys „PVM skaitmeniniame amžiuje“., be kita ko, taikant savalaikes ir veiksmingas grąžinimo procedūras ir mažinant daugkartinės registracijos poreikį; pabrėžia, kad svarbu skatinti naudoti sąveikius skaitmeninius sprendimus, įskaitant e. sąskaitų faktūrų išrašymą, siekiant supaprastinti reikalavimų laikymąsi, padidinti skaidrumą ir sumažinti administracines išlaidas; primena, kad pagal mokesčių modulį turėtų būti siekiama supaprastinti procedūras, o ne suderinti PVM tarifus, kad besiplečiančios įmonės neturėtų taikyti skirtingų administracinių sąsajų;

35.pabrėžia, kad pagal modulį tarpvalstybiniai kapitalo srautai turėtų būti tvarkomi labiau koordinuotai ir veiksmingai, pavyzdžiui, dividendams, palūkanoms ir autoriniams atlyginimams tarp dalyvaujančių subjektų ir su jais susijusioms investavimo priemonėms turėtų būti taikoma bendra supaprastinta mokesčių išskaičiavimo sistema ir minimalus faktinis apmokestinimas; siūlo nedelsiant pripažinti rezidavimo vietą mokesčių tikslais naudojant centralizuotą ES skaitmeninį registrą, kuris sudarytų sąlygas supaprastinto skaitmeninio įforminimo procedūroms ir panaikintų vėlavimus dėl grąžinimo rankiniu būdu, kurie įvardijami kaip pagrindinė kliūtis plėtrai ES 2024 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva (ES) 2025/50 dėl greitesnio ir saugesnio išskaičiuojamųjų mokesčių permokos grąžinimo lengvatų taikymo (OL L, 2025/50, 2025 1 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2025/50/oj).;

36.ragina parengti aiškią ir skaidrią tikrosios nuosavybės mokesčių tikslais apibrėžtį, kad būtų galima nustatyti tikruosius įmonių savininkus, arba bent jau suprantamą ir plačiai pripažįstamą kriterijų rinkinį, pagal kurį būtų teikiama išskaičiuojamojo mokesčio lengvata prie pajamų šaltinio, ir vengti ilgų grąžinimo procedūrų, tačiau jas taikyti tais atvejais, kai netenkinamas nė vienas iš kriterijų;

37.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl neprivalomo ES darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių naudojimo platesniame pasiūlyme dėl strategijos „EU Inc.“ ir ypač jo principą, kad mokesčiai turėtų būti mokami ir jiems turėtų būti taikoma tokia pati apmokestinimo tvarka, kokia pagal nacionalinę teisę taikoma kitiems darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriams ar panašioms priemonėms; vis dėlto mano, kad pagal mokesčių modulį ES darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių sistemos įgyvendinimas turėtų būti privalomas; pabrėžia, kad pelnas turėtų būti laikomas pajamomis iš kapitalo, o ne pajamomis iš darbo santykių, taip suderinant paskatas darbuotojams su ilgalaikiu įmonių augimu ir pašalinant iškreipiamąjį išankstinio apmokestinimo poveikį; pritaria, kad turi būti sprendžiamas konvertuojamumo taikant akcijų pasirinkimo sandorių schemas visoje Europoje klausimas, siekiant palengvinti esamų įmonių perėjimą prie 28-osios sistemos;

38.pabrėžia darbuotojų akcijų sistemų ir panašių mechanizmų vaidmenį kuriant paskatas siekiant pritraukti specialistų ir išlaikyti pagrindinį tokių įmonių personalą; pabrėžia, kad pagrindiniais darbuotojais laikomi įkūrėjai ir kiti svarbūs darbuotojai, kurių įgūdžiai ir patirtis yra ypač svarbūs įmonės plėtrai; pabrėžia, kad skaidri, ekonomiškai patikima ir nuspėjama tokių priemonių apmokestinimo sistema yra labai svarbi siekiant išlaikyti šias įmones ES ir pritraukti bei išlaikyti specialistus sąlygomis, palyginamomis su tomis, kurios galioja kitose konkuruojančiose jurisdikcijose;

39.ragina parengti standartinį ES vertinimo metodą, kuriuo būtų nustatytos apsaugos taisyklės, taikomos nustatant nebiržinių bendrovių akcijų ir akcijų pasirinkimo vertę, kad būtų išvengta pakartotinio vertinimo atgaline data ir sumažintas teisinis netikrumas; mano, kad dalyvaujantys mokesčių administratoriai turėtų pripažinti tokį vertinimą, nebent būtų įrodytas piktnaudžiavimas, sukčiavimas ar akivaizdi klaida;

40.primena, kad socialinio draudimo įmokos ir pensijų pajamų mokesčiai, taikomi darbuotojams, vykdantiems veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, nustatomi pagal dviejose ar daugiau valstybių narių dirbantiems asmenims taikomą sistemą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 883/2004 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2004/883/oj). 13 straipsnyje, pagal kurį taikytini teisės aktai nustatomi atsižvelgiant į keletą veiksnių, taip didinant teisinį tikrumą ir mažinant tarpvalstybinę administracinę naštą;

41.ragina nustatyti tikslines taisykles, kuriomis darbuotojams, persikeliantiems iš vienos valstybės narės į kitą, būtų užtikrintas mokestinis tikrumas laikotarpiu nuo kompensacijos akcijomis suteikimo iki tų akcijų pardavimo, įskaitant supaprastintą vieno langelio principu grindžiamą skaitmeninį darbdavių ataskaitų teikimą, taip pat dvigubo ar daugkartinio apmokestinimo darbuotojų nuosavo kapitalo pardavimo vietoje vengimą; pabrėžia, kad bet koks apmokestinimo teisių paskirstymas turėtų išlikti proporcingas, paprastas ir nuspėjamas;

42.apgailestauja, kad, nors visos valstybės narės yra priėmusios nacionalinius teisės aktus, atitinkančius EBPO sandorių kainodaros gaires, šios gairės ir toliau taikomos skirtingai, nes nėra ES sandorių kainodaros direktyvos; pabrėžia, jog siekiant neleisti, kad reikalavimų laikymosi išlaidos taptų struktūrine plėtros kliūtimi, reikia gerokai sumažinti sandorių kainodaros sudėtingumą; mano, kad siekiant sukurti nuoseklų bendros Europos mokesčių sistemos pagrindą reikia remtis BKPMB elementais; siūlo, kad mokesčių modulyje Komisija aiškiai nurodytų sandorių kainodaros taisykles, taikomas įmonėms, kurios pasirenka 28-ąją sistemą, ir įtrauktų suderintus saugumo garantus, kurie turėtų būti taikomi įprastinėms grupės vidaus paslaugoms ir mažos rizikos sandoriams, ir suderintus metodus, kurie turėtų būti taikomi intelektinės nuosavybės licencijavimui ir išlaidų paskirstymui, kad kiltų mažiau ginčų, o dokumentų reikalavimai būtų proporcingi įmonės dydžiui ir augimo etapui;

43.ragina suderinti kapitalo prieaugio apibrėžtis ir vertinimą, taip pat nustatyti veiksmingus dvigubo apmokestinimo ir tarpvalstybinio netikrumo prevencijos mechanizmus; siekiant palengvinti tarpvalstybines investicijas siūlo įvertinti galimybę nustatyti vieną skaitmeniniu būdu patikrintą investuotojų statusą, grindžiamą bendrų standartų rinkiniu, siekiant užtikrinti, kad jų tinkamumas būtų automatiškai pripažįstamas visose valstybėse narėse; laikosi nuomonės, kad siekiant sumažinti sandorių išlaidas ir teisinį neapibrėžtumą bei kartu stiprinti investuotojų apsaugą ir rinkos skaidrumą turėtų būti nustatytos standartizuotos investicinės priemonės, įskaitant suderintus, konvertuojamus finansavimo šablonus ir pavyzdinius akcininkų susitarimus;

44.pabrėžia, kad vienas iš naujosios sistemos tikslų – prisidėti prie tikros ES kapitalo rinkos kūrimo, kad ją taikančios įmonės galėtų gauti reikiamą finansavimą ir išlaikyti savo veiklą Sąjungoje; todėl pabrėžia, kad dideles ES turimas santaupas būtina nukreipti į pirmiau paminėtas investicijas, visų pirma kuriant patrauklius ir neprofesionaliems investuotojams prieinamus investicinius produktus, sykiu užkertant kelią rizikai, kad šios santaupos bus nukreiptos į ES nepriklausančias jurisdikcijas; pabrėžia, kad mokesčių modulis turi padėti panaikinti dabartinį finansavimo trūkumą ES;

45.pabrėžia, kad 28-ąja sistema turėtų būti tiesiogiai šalinamos struktūrinės kliūtys, ribojančios kapitalo sutelkimą Europoje; primena, kad investuotojų požiūriu turi būti užtikrintas reguliavimo ir prudencinis suderinimas; mano, kad į 28-ąją sistemą turėtų būti įtrauktos suderintos taisyklės dėl į nuosavą kapitalą panašių skolos priemonių, kuriomis investuotojams sudaromos sąlygos investuoti į įmonę neįgyjant tos įmonės kontrolės teisių, taip pat su tomis priemonėmis susijusios nemokumo taisyklės;

46.pabrėžia, kad mokesčių moduliu turėtų būti nustatytos tinkamos, suderintos ir griežtomis sąlygomis grindžiamos mokesčių paskatos, orientuotos į mokslinius tyrimus, plėtrą ir reinvestavimą; pažymi, kad suderintame mokslinių tyrimų ir plėtros paskatų pagrindinių tinkamumo kriterijų rinkinyje turėtų būti nustatytos visoms valstybėms narėms taikomos bendros tinkamumo apibrėžtys ir minimalūs standartai, įskaitant socialines sąlygas, reguliarias mokesčių išlaidų stebėsenos ir vertinimo priemones (bet jomis neapsiribojant), siekiant užtikrinti, kad jos: i) būtų tinkamos pagal paskirtį; ii) būtų ekonomiškai efektyvus inovacijų skatinimo būdas; ir iii) kad jos neturėtų netikėtų ar neigiamų pasekmių; pabrėžia, kad įmonės, pasirinkusios taikyti mokesčių modulį, dėl savo teisinės formos neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje, norėdamos pasinaudoti valstybių narių programomis ar paskatomis;

47.be to, pabrėžia, kad mokslinių tyrimų ir plėtros paskatų struktūra pagal mokesčių modulį turi būti aiškiai suderinta su EBPO antrojo ramsčio visuotine minimalių mokesčių sistema ir visų pirma su reikalavimus atitinkančių grąžintinų mokesčių kreditų taisyklėmis siekiant užtikrinti, kad novatoriškos ankstyvojo etapo įmonės, kurios kol kas galbūt negauna pelno, vis tiek galėtų visapusiškai pasinaudoti paskatomis nepatirdamos neproporcingos administracinės naštos;

48.primena, kad reikia tvirtai remti veiklą plečiančias įmones; mano, kad tais atvejais, kai reinvestuotas pelnas naudojamas moksliniams tyrimams ir plėtrai, skaitmeninimui arba žaliosioms inovacijoms, turėtų būti galima taikyti laikinus papildomus atskaitymus ar mokesčių atidėjimus, taip skatinant nepaskirstytąjį pelną skirti produktyvumą didinančioms investicijoms, o ne trumpalaikiam paskirstymui, kad būtų didinami technologiniai pajėgumai ir konkurencingumas; pabrėžia, kad visos paskatos turi būti parengtos taip, kad būtų išlaikomas skaidrumas, paprastumas ir atitiktis valstybės pagalbos taisyklėms;

49.ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų reguliariai atliekama išsami 28-osios sistemos mokestinių aspektų peržiūra ir, jei reikia, tikslinimas, įskaitant galimybę į sistemą įtraukti naujus modulių teisės aktus, jos taikymo rodiklių įmonėse, visų pirma MVĮ, startuoliuose ir veiklą plečiančiose įmonėse, ir tų įmonių plėtros ir ekonominio augimo vertinimas, jos derinimas su kintančiais verslo ir visuomenės poreikiais, bendras tinkamumas pagal paskirtį ir poveikis Sąjungos konkurencingumui (pagal lyginamuosius tarptautinius standartus); mano, kad peržiūra turėtų būti vykdoma kas ketverius metus, siekiant užtikrinti gebėjimą prisitaikyti prie naujų iššūkių;

50.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.