(3a)Komisijos ataskaitose dėl medaus klastojimo „ES koordinavimo priemonė „Iš avilių“ ir „ES koordinavimo priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią tam tikrai nesąžiningai veiklai medaus sektoriuje“ nurodoma, jog esama įtarimų, kad didelė importuojamo medaus procentinė dalis yra falsifikuojama, ir patvirtinama daug sukčiavimo atvejų medaus sektoriuje, be kita ko, nurodoma, kad naudojami sirupai, kuriuos labai sunku aptikti net ir taikant sudėtingiausius analizės metodus. Direktyva 2001/110/EB Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai nustatyti tinkamus analizės metodus, siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje parduodamas medus atitiktų teisės aktų reikalavimus. Reikėtų priimti priemones ir nuostatas, kuriomis būtų ribojamos klastojimo galimybės, supaprastinama kontrolė ir sudaromos didesnio atsekamumo bei medaus kokybės ir kilmės analizės galimybės. Atsižvelgiant į tai, šioje direktyvoje nustatytas reikalavimas etiketėje nurodyti kilmės šalis ir atitinkamai procentinę kiekio dalį sudarytų sąlygas įgyvendinti visiško atsekamumo sistemą. Turint konkrečią ir išsamią informaciją apie medaus kilmę ir sudėtį medaus tyrimų laboratorijoms būtų lengviau patikrinti ant medaus pakuotės pateiktą geografinę nuorodą ir nustatyti sukčiavimo atvejus. Siekiant užtikrinti, kad būtų teikiama tiksli informacija apie medaus kilmės šalį, jį pateikti į rinką turėtų būti leidžiama tik nurodžius tikslią informaciją apie produkto sudėtį. Siekiant užtikrinti, kad produktai atitiktų šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų vykdyti reguliarias ir rizika grindžiamas patikras;

(3b)siekiant kuo labiau apriboti galimą sukčiavimą, kai į medų primaišoma kitų, „medaus“ pavadinimo neatitinkančių produktų, sudaryti sąlygas patvirtinti apie medaus kilmę ir kokybę pateiktą informaciją ir užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, Sąjungos atsekamumo taisykles reikėtų papildyti būtinomis privalomomis atsekamumo taisyklėmis ir sukurti atsekamumo sistemą, kuri užtikrintų galimybę visos tiekimo grandinės lygmeniu gauti pagrindinę informaciją apie medaus arba medaus mišinio kilmę ir su ja susipažinti, įskaitant informaciją apie kilmės šalį, gamybos metus ir unikalų gamintojo žymenį. Sąjungoje gaminamo ir į ją importuojamo medaus atveju valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų galėti sekti visą medaus grandinę iki medų surinkusių bitininkų, arba, importuojamo medaus atveju – iki gamintojo. Tomis taisyklėmis neturėtų būti didinama administracinė našta gamintojams, tačiau jos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams ir priežiūros institucijoms sekti visą medaus kelionę nuo surinkimo iki išpilstymo;

(3c)vartotojai dažnai klaidingai interpretuoja Direktyvoje 2001/110/EB vartojamą terminą „filtruotas medus“, nes jie neskiria ultrafiltravimo nuo bitininkų atliekamo išsukto medaus filtravimo, per kurį pašalinamos vaško dalelės ir kitos priemaišos. Siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tiksli informacija, ir užtikrinti medaus autentiškumo ir kilmės atsekamumą ir galimybę juos patikrinti, nebeturėtų būti leidžiama ultrafiltruotą medų, kuris Direktyvoje 2001/110/EB apibrėžiamas kaip „filtruotas medus“, teikti į rinką pažymėtą pavadinimu „medus“. Ultrafiltravimas apima filtravimo procesus, kuriuose naudojamas mažesnio kaip 100 µm dydžio filtro tinklelis, vadinasi, iš medaus pašalinama didžioji žiedadulkių dalis. Kadangi žiedadulkės yra labai svarbi medaus sudedamoji dalis, analizės metu naudojama jo kilmei atsekti, nesant žiedadulkių praktiškai neįmanoma patikrinti su medaus kilmės šalimi ar šalimis susijusių duomenų. Taigi ultrafiltravimas pakeičia medų ir pašalina vieną iš pagrindinių jo sudedamųjų dalių bei savybių ir užkerta kelią jo atsekamumui, ir tokiu būdu sudaromos sąlygos sukčiavimui ir vartotojus klaidinančioms nuorodoms. Jeigu analizės metu produkto, kuris parduodamas kaip medus, sudėtyje randama mažai žiedadulkių arba jų nerandama visai, jį ir, jei taikoma, visą siuntą, kurios dalis tas produktas yra, reikėtų uždrausti teikti rinkai. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvos 2001/110/EB II priedą ir nurodyti leidžiamą filtravimo lygį. Tas lygis turėtų būti toks, kad nebūtų smarkiai pakeičiamas medaus tankis ir žiedadulkių sudėtis, tačiau būtų pašalinama didžioji dalis medaus priemaišų;

(3d)termiškai apdorojant medų aukštesnėje kaip 40 °C (± 5 °C) temperatūroje tam tikros jo sudedamosios dalys suyra, ir vartotojams turėtų būti suteikiama galimybė atskirti tokiu būdu termiškai apdorotą medų nuo kito medaus. Jei medus apdorojamas aukštesnėje kaip 40 °C (± 5 °C) temperatūroje, etiketėje turi būti nurodytas terminas „kaitintas medus“. Siekiant užtikrinti, kad medaus sudedamosios dalys nebūtų suirusios jį termiškai apdorojant, reikėtų nustatyti minimalią invertazės kiekio meduje ribą. Invertazė yra daug jautresnis, aukštoje temperatūroje labai greitai suyrantis fermentas. Kadangi kaitinant medų galima pakeisti jo natūralias savybes, svarbu nustatyti ribą, kurią viršijus konditerinis medus pagal Direktyvos 2001/110/EB I priedo 3 punktą laikomas perkaitintu;

(3e) tiek Direktyvoje 2001/110/EB, tiek Codex Alimentarius (Maisto kodekse) pateiktoje medaus apibrėžtyje aiškiai nurodyta, kokį darbą bitės atlieka avilyje po to, kai jos surenka augalo dalis, t. y. jos jas perdirba papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, supila į korius, išgarina drėgmę ir subrandina. Drėgmės garinimas ir tolesnis brandinimas yra veiksmai, kuriuos atlieka bitės. Kai kuriose Sąjungai nepriklausančiose šalyse leidžiama, kad gaminant medų bitės atliktų tik nektaro surinkimą iš augalų ar lipčiaus. Tokiu būdu gauto nesubrendusio medaus drėgnumas gerokai viršija Direktyvoje 2001/110/EB nustatytą 20 proc. ribą. Siekdami apriboti meduje esančio vandens virimo temperatūrą veiklos vykdytojai naudoja kaitinamus vakuuminius katilus. Tačiau šio proceso metu galutinis produktas suprastėja, o jo aromatai ir fermentai prarandami. Todėl pagal Direktyvą 2001/110/EB medaus vakuuminio garinimo procesas turėtų būti uždraustas;

(3f) natūraliai bičių nesubrandinto medaus, kuris daugiausia importuojamas iš trečiųjų šalių, pardavimas iškreipia konkurenciją Sąjungos rinkoje. Daugeliu atvejų tai apima medaus sudėtyje esančio vandens vakuuminį garinimą, dėl kurio susilpnėja natūralūs aromatai. Greitas ir dirbtinis vandens išgarinimas iš medaus konkuruoja su natūraliai avilyje bičių vykdomu drėgmės pašalinimo procesu. Todėl dirbtinis išgarinimas turėtų būti draudžiamas;

(3g)Direktyvoje 2001/110/EB pateikiamą medaus apibrėžtį turėtų apsaugoti Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), kad nebūtų nustatyta apibrėžtis, pagal kurią pigius produktus būtų galima eksportuoti „medaus“ pavadinimu ir taip būtų kenkiama Sąjungos medaus rinkos kokybei ir stabilumui bei vartotojų pasitikėjimui Sąjungos produktais;

(4a)valstybės narės ir Komisija, siekdamos užtikrinti, kad būtų paisoma žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos sąveikos, turėtų vadovautis koncepcija „Viena sveikata“. Maisto produktai ir jų gamybos procesai žmonėms ir gyvūnams turi būti sveiki, turi būti paisoma gyvūnų gerovės ir planetos išgalių ribų, įskaitant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119* nustatytų privalomų tikslų;

* 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).

(7a)atsižvelgiant į žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslą sudaryti vartotojams geresnes sąlygas priimti informacija pagrįstus sprendimus, be kita ko, savo maisto produktus rinktis pagal geografinę kilmę, ir siekiant išsaugoti veiksmingą vidaus rinkos veikimą visoje Sąjungoje, suderinant ženklinimo taisykles, atitinkančias dabartinius teisės aktus dėl šviežių vaisių, tikslinga persvarstyti vaisių sultims taikomas taisykles ir nustatyti, kad ant pakuotės turėtų būti nurodyta vaisių, iš kurių pagamintos vaisių sultys, kilmės šalis ar šalys, išvardytos mažėjančia tvarka;

(8a) valstybės narės ir Komisija turėtų visapusiškai atsižvelgti į neigiamą aspartamo poveikį sveikatai, nes, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūros (IARC), jis galbūt turi kancerogeninį poveikį žmonėms. EFSA turėtų peržiūrėti aspartamo naudojimą po to, kai 2024 m. gruodžio 31 d. PSO paskelbs pranešimus;

(16a)atsižvelgiant į žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslą sudaryti vartotojams geresnes sąlygas priimti informacija pagrįstus sprendimus, be kita ko, savo maisto produktus rinktis pagal geografinę kilmę, ir siekiant išsaugoti veiksmingą vidaus rinkos veikimą visoje Sąjungoje, suderinant ženklinimo taisykles, atitinkančias dabartinius teisės aktus dėl šviežių vaisių, tikslinga persvarstyti džemams, želei, marmeladams ir saldintai kaštonų tyrei taikomas taisykles ir nustatyti, kad ant pakuotės turėtų būti nurodyta vaisių, iš kurių pagaminti šie produktai, kilmės šalis ar šalys, išvardytos mažėjančia tvarka;

1a)2 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2. I priedo 2 ir 3 dalyse nurodyti produktų pavadinimai taikomi tik tame priede apibrėžtiems produktams ir vartojami prekybos srityje tiems produktams apibūdinti. Šiuos pavadinimus galima pakeisti tiesiog pavadinimu „medus“, išskyrus korinį medų, medų su korio gabalais ir konditerinį medų.“

1b)2 straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b) prie medaus, išskyrus konditerinį medų, pavadinimo gali būti papildomai nurodyta:

1c)2 straipsnio 2 dalies antra pastraipa papildoma šiuo punktu:

„aa) pakuočių, kuriose medaus yra daugiau kaip 30 g, atveju kiekvienos kilmės šalies medaus svorio procentinė dalis nurodoma etiketėje naudojant vieną iš šių intervalų:

„ab) tik pakuočių, kuriose sumaišyto medaus iš daugiau nei vienos kilmės šalies yra mažiau kaip 30 g, atveju kilmės šalys etiketėje gali būti nurodytos naudojant standarte ISO 3166 nustatytą dviraidį šalies kodą.“

„ac) Jei dvi arba daugiau kilmės šalių kartu sudaro ne mažiau kaip 98 % mišinio svorio, likusio kiekio kilmės šalių etiketėje nurodyti nereikia.“

2a) 2 straipsnio 4 dalis papildoma šiuo punktu:

2a) 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„Jei medus yra skirtas pramoniniam naudojimui, pavyzdžiui, kaip konditerinis medus, ant talpyklų, pakuočių ir pardavimo dokumentuose aiškiai nurodomas I priedo 3 punkte nurodytas visas produkto pavadinimas.“

įterpiamas šis straipsnis:

2c) I priedo 2 punkto b papunkčio viii punktas pakeičiamas taip:

„viii) nekaitintas medus

Medus, kuris buvo išimtas iš korių, dekantuotas ir, jei reikia, filtruotas. Taip vadinamas medus nebuvo kaitinamas tiek, kad jo fermentai ir kiti temperatūrai jautrūs elementai būtų suirę tiek, kad jis nebeatitiktų II priedo 6 ir 6a punktuose nustatytų kriterijų.“

2d) II priedo antra pastraipa pakeičiama taip:

„Medus, pateikiamas į rinką ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, neturi turėti jokių pridėtinių maistinių sudedamųjų dalių, įskaitant maisto ar kitų priedų. Meduje neturi būti jokių organinių ar neorganinių medžiagų, svetimų jo sudėčiai. Išskyrus I priedo 3 punktą, medus neturi turėti jokio pašalinio skonio ar kvapo, neturi būti pradėjęs rūgti arba būti dirbtinai pakeisto rūgštingumo, arba pakaitintas tokiu būdu, kad natūralūs fermentai būtų sunaikinti arba smarkiai inaktyvinti, arba būti apdorotas vakuuminio garinimo būdu. Medus, parduodamas vienas arba įtrauktas į bet kokį žmonėms vartoti skirtą produktą, turi atitikti 1–6 punktuose nustatytas sudėties savybes. Be to, kai parduodamas kaip „neapdorotas medus“ arba „tyras medus“, jis taip pat turi atitikti 6a punkte nurodytas sudėties savybes.“

2e) II priedo 3 punktas pakeičiamas taip:

„Neleidžiama iš esmės keisti žiedadulkių skaičiaus ar žiedadulkių sudėties (mažesnių nei 100 µm žiedadulkių). Negalima pašalinti jokių medaus sudedamųjų dalių, mažesnių nei 100 µm.“

2f) II priedo 4 dalis papildoma šiuo punktu:

ba)įterpiama ši dalis:

da)papildoma šia dalimi:

2a)10 straipsnyje įterpiama ši antra pastraipa:

„3a straipsnis

ba)įterpiama ši dalis:

6a straipsnis

-I Direktyvos 2001/110/EB II priedas iš dalies keičiamas taip: 4 dalyje įtraukiamas šis punktas:

Į vaisių sultis, kuriose yra mažiau cukraus, griežtai neleidžiama dėti jokio pridėtinio cukraus ar saldiklių, neatsižvelgiant į tai, ar jie natūralūs, ar dirbtiniai.

Į vaisių sultis iš koncentrato, kuriose yra mažiau cukraus, griežtai neleidžiama dėti jokio pridėtinio cukraus ar saldiklių, neatsižvelgiant į tai, ar jie natūralūs, ar dirbtiniai.

2a)V priedas papildomas šia eilute: