1.palankiai vertina didesnį rinkėjų aktyvumą 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose ir siekia toliau jį didinti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose; pabrėžia aktyvumo rinkimuose didinimo svarbą; pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant padidinti judžių piliečių aktyvumą; apgailestauja dėl nepakankamos Tarybos pažangos siekiant priimti naują Europos rinkimų įstatymą, kurį Europos Parlamentas patvirtino 2022 m. gegužės 3 d.; ragina, kad Taryba jį greitai patvirtintų; tikisi, kad Taryba pasieks kompromisą ir bendrą sutarimą dėl viso Parlamento pasiūlymo;

2.pabrėžia svarbų Europos politinių partijų ir visų atitinkamų visuomeninių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį prisidedant prie diskusijų Europos viešosios politikos klausimais ir formuojant europinį politinį sąmoningumą; vis dėlto apgailestauja, kad apribojimai pagal dabartines ES ir nacionalines reguliavimo sistemas trukdo Europos politinėms partijoms visapusiškai dalyvauti Europos Parlamento rinkimų kampanijose; ragina Europos politines partijas vykdyti savo rinkimų į Europos Parlamentą kampanijas; ragina nacionalines ir Europos politines partijas, taip pat, kai taikytina, valstybes nares:–vykdyti Europos rinkimų kampaniją vadovaujantis Sąjungos vertybėmis,–laikytis demokratinių standartų ir partijos vidaus demokratijos taisyklių, siekiant visų pirma užtikrinti, kad kandidatai būtų skiriami demokratiškai, įskaitant pagrindinius kandidatus į Europos Komisijos pirmininko pareigas,–partijų programas parengti likus pakankamai laiko iki rinkimų,–didinti Europos politinių partijų matomumą viešose diskusijose ir žiniasklaidos kampanijose, įskaitant jų pavadinimus ir (arba) logotipus,–savo viešojoje komunikacijoje nuosekliai nurodyti jų Europos lygmens atitikmenis,–remti, kad Europos politinių partijų pavadinimai ir (arba) logotipai būtų matomi balsavimo biuleteniuose ir kampanijos medžiagoje,–didinti informuotumą apie naujai parengtas Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams nustatytas taisykles prieš joms oficialiai įsigaliojant,–pasiekti susitarimą dėl tolesnių veiksmų po rinkimų, be kita ko, dėl derybų dėl Sąjungos institucijų pirmininkų;

3.pritaria Politinių partijų ir politinių fondų institucijos (APPF) parengtam Europos kampanijos veiksmų planui (E-CAP), ypač pagrindinių kandidatų ir Europos politinių partijų matomumo požiūriu; pabrėžia APPF darbo svarbą informuojant piliečius;

4.apgailestauja dėl to, kad per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus nebuvo įgyvendinta pagrindinių kandidatų į Europos Komisijos pirmininko pareigas sistema; taip pat apgailestauja dėl to, kad nuo 2019 m. Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija, įsipareigojusios gerinti Europos demokratiją, nepadarė pažangos šiuo klausimu; mano, kad būtinas aiškus ir patikimas ryšys tarp EP rinkimų rezultatų ir Komisijos pirmininko rinkimų; ragina Europos politines partijas, nacionalines politines partijas ir nacionalines vyriausybes bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad jis būtų užtikrintas per būsimus rinkimus; pažymi, kad Komisijos pirmininko rinkimai priklauso nuo to, ar bus užtikrinta Europos Parlamento narių daugumos parama, taip visapusiškai atsižvelgiant į rinkimų rezultatus, kaip numatyta Lisabonos sutartyje;

5.ragina Europos Vadovų Tarybą suteikti ES piliečiams tikrumą dėl pagrindinių kandidatų sistemos ir nutraukti sandorius už uždarų durų; primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą šiuo tikslu pradėti konsultacijas gerokai iš anksto, siekiant įgyvendinti pagrindinio kandidato principą atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimų rezultatus;

6.tikisi, kad visos Europos politinės partijos savo kandidatus į Komisijos pirmininko pareigas pasiūlys laiku, t. y. likus ne mažiau kaip 12 savaičių iki rinkimų dienos;

7.ragina Parlamentą ir Europos Vadovų Tarybą pagal ES sutarties 17 straipsnio 7 dalį sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl pagrindinių kandidatų sistemos; prašo Europos Parlamento Pirmininkės nedelsiant pradėti parengiamuosius darbus, kad toks susitarimas būtų sudarytas; mano, jog po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų Europos politinės partijų ir atitinkamų jų frakcijų pagrindiniai kandidatai ir pirmininkai turėtų nedelsiant pradėti derybas, kad, prieš Europos Vadovų Tarybai pasiūlant kandidatą, Europos Parlamento vardu susitartų dėl bendro kandidato į Komisijos pirmininkus;

8.mano, kad po EP rinkimų daugiausia vietų gavusios Europos politinės partijos pagrindinis kandidatas visų pirma turi vadovauti deryboms siekiant rasti bendrą kandidatą, kurį palaikytų didžioji dauguma narių, ir, jei reikia, tuo pačiu principu kitus pagrindinius kandidatus, atsižvelgiant į proporcinę jų atitinkamų Europos politinių partijų gautą vietų skaičių; siūlo, kad prireikus Europos Parlamento pirmininkas būtų pasirengęs vadovauti šiam procesui;

9.pabrėžia, kad Europos Parlamento Pirmininkės prerogatyva bus pranešti Europos Vadovų Tarybai Parlamento bendro kandidato į Europos Komisijos pirmininko pareigas vardą ir pavardę;

10.rekomenduoja, kad, nesant bendro Europos Parlamento kandidato į Komisijos pirmininko pareigas, prieš Europos Vadovų Tarybai pateikiant pasiūlymą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas konsultuotųsi su Europos Parlamento Pirmininke, pagrindiniais kandidatais, Europos politinių partijų ir atitinkamų jų frakcijų pirmininkais;

11.todėl mano, kad Europos Vadovų Taryba, prieš pateikdama pasiūlymą dėl Europos Komisijos pirmininko, sulauktų, kol Europos Parlamentas nurodys savo bendrą kandidatą, atsižvelgiant į tinkamas konsultacijas, nurodytas ES sutarties 17 straipsnio 7 dalyje, ir lojalaus bendradarbiavimo principą;

12.Primena Europos Parlamento prerogatyvą išsirinkti savo pirmininką;

13.tikisi, kad Europos politinėms partijos ir jų frakcijos Parlamente priims vadinamąjį kadencijos susitarimą dėl 2024–2029 m. teisėkūros laikotarpio – tai būtų būdas prieš skiriant Komisiją užsitikrinti balsų daugumą Parlamente, kaip savo darbo programos pagrindą ir garantiją Europos rinkėjams, kad bus imamasi nuoseklų veiksmų po rinkimų; kiekvienas kandidatas į Europos Komisiją turi pasirašyti šį kadencijos susitarimą, kad gautų Parlamento daugumos pritarimą; pažymi, kad norint įgyvendinti tokį susitarimą itin svarbi plataus masto politinė parama;

14.mano, kad nustačius vieną bendrą Europos balsavimo dieną būtų sukurti nuoseklesni visos Europos rinkimai;

15.primena Parlamentui Sutartimis suteiktą atsakomybę už politinę priežiūrą; pabrėžia, kad svarbus vidaus demokratinės kontrolės principas yra Komisijos atskaitomybė Parlamentui; primena, kad paskirtųjų Komisijos narių ir Komisijos narių kolegijos klausymai yra esminis etapas siekiant tolesnės ES sprendimų priėmimo proceso demokratizacijos ir tampa vis svarbesne priemone Parlamentui imtis aktyvesnio vaidmens sudarant darbotvarkę ES lygmeniu;

16.mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai, turintys teisę balsuoti ir būti kandidatais, įskaitant judžius Sąjungos piliečius, neįgalius piliečius ir namų neturinčius piliečius, galėtų naudotis šia teise;

17.ragina valstybes nares užtikrinti galimybes dalyvauti rinkimuose nustatant priemones, kurių tikslas – užtikrinti prieigą prie informacijos ir prieinamą balsavimo tvarką, pvz., naudojant pagalbines technologijas, formatus ir metodus, pvz., Brailio raštą, QR kodus, stambų šriftą, garsinę informaciją, jutiklinius trafaretus, lengvai perskaitomą informaciją ir komunikaciją gestų kalba; mano, kad visuomenės informavimo kampanijos yra labai svarbios didinant rinkėjų aktyvumą, ir ragina valstybes nares dėti visas pastangas šioje srityje, taip pat įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas;

18.mano, kad prieiga prie informacijos apie rinkimų kampaniją yra būtina sąlyga siekiant, kad piliečiai aktyviau dalyvautų rinkimuose; ragina valstybes nares skatinti savo nacionalinę žiniasklaidą informuoti apie rinkimus taip, kad ES piliečiai galėtų pasinaudoti savo teise balsuoti ir suvokti europinį savo pasirinkimo aspektą, taip pat ir kaimo vietovėse;

19.mano, kad Parlamento institucinė informavimo kampanija bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis prisideda prie diskusijų Europos viešosios politikos klausimais ir Europos politinio sąmoningumo parlamentinės demokratijos klausimu formavimo, be to, ja remiama visų Europos politinių partijų vykdoma rinkimų kampanija; palankiai vertina suderintas visų ES institucijų pastangas šioje srityje;

20.dar kartą ragina valstybes nares visiems trečiosiose valstybėse gyvenantiems ar dirbantiems Sąjungos piliečiams suteikti teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir Europos išorės veiksmų tarnyba siekiant informuoti Sąjungos piliečius trečiosiose šalyse apie Europos Parlamento rinkimus ir palengvinti jų dalyvavimą šiuose rinkimuose; ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai skatinti valstybių narių užsienio reikalų ministrus keistis geriausia patirtimi vykdant informavimo kampanijas ir palengvinti balsavimo iš užsienio tvarką, įskaitant prieinamų rinkimų apylinkių už ES ribų sukūrimą ir balsavimo paštu ar kitų nuotolinio balsavimo formų naudojimą;

21.apgailestauja, kad dėl nepakankamos Tarybos pažangos, susijusios su Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma išsami judžių Sąjungos piliečių naudojimosi teise balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose tvarka, bus užkirstas kelias įsigalioti Komisijos ir Parlamento pateiktoms naujovėms iki 2024 m. rinkimų;

22.skatina įvesti balsavimą paštu siekiant užtikrinti, kad negalėjimas rinkimų dieną atvykti į balsavimo vietą netrukdytų Sąjungos piliečiams pasinaudoti savo balsavimo teise; taip pat pritaria tam, kad būtų nustatytos papildomos priemonės, kuriomis būtų palengvintas balsavimas, pvz., išankstinis fizinis balsavimas ir balsavimas pagal įgaliojimą, taip pat elektroninis balsavimas ir balsavimas internetu;

23.mano, kad lyčių lygybė yra esminis atstovavimo per rinkimus gerinimo elementas; palankiai vertina pažangą, padarytą siekiant lyčių pusiausvyros Parlamente po 2019 m. Europos Parlamento rinkimų, tačiau atkreipia dėmesį į esamus skirtumus tarp valstybių narių, susijusius su moterų atstovavimo lygiu; atsižvelgdamas į tai, ragina įgyvendinti Parlamento 2022 m. gegužės 3 d. priimtas nuostatas dėl naujos Europos Sąjungos rinkimų teisės;

24.mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę suderinti ir sumažinti balsavimo amžių ir minimalų amžių, nuo kurio galima kandidatuoti, kaip nurodyta pasiūlyme dėl rinkimų teisės ir Konferencijos dėl Europos ateities išvadose;

25.mano, kad dezinformacija ir užsienio šalių kišimasis yra rimtas išpuolis prieš rinkimų proceso integralumą ir Europos demokratiją; pabrėžia, kad skaitmeninės platformos atlieka esminį vaidmenį kovojant su dezinformacija;

26.pripažįsta ES institucijų pastangas kovoti su dezinformacija ir užsienio šalių kišimusi, pvz., 2022 m. Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą ir Skubių pranešimų sistemą; vis dėlto pabrėžia, kad reikia tvirtesnių apsaugos nuo dezinformacijos ir vidaus bei užsienio kišimosi į rinkimų procesą priemonių; įsipareigoja dėti daugiau pastangų kovojant su užsienio šalių bandymais kištis į Europos Parlamento veiklą;

27.atkreipia dėmesį į vykstančias tarpinstitucines derybas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos politinių partijų ir fondų; ragina Komisiją ir Tarybą tęsti tarpinstitucines derybas vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu; palankiai vertina teisėkūros institucijų pasiektą susitarimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo; palankiai vertina tai, kad prieš 2024 m. rinkimus gali būti įgyvendintos kai kurios jo nuostatos, pvz., nuostatos dėl nediskriminavimo; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti kitas reglamento nuostatas, kai jos įsigalios;

28.primena, kad Parlamentas priėmė rezoliuciją ir šiuo metu rengia pasiūlymus dėl dalinio Sutarčių pakeitimo, be kita ko, siekdamas padidinti ES demokratinį teisėtumą ir sudaryti sąlygas imtis tinkamų tolesnių veiksmų dėl Konferencijoje dėl Europos ateities priimtų pasiūlymų; pažymi, kad 2024 m. rinkimai yra unikali proga pradėti ES masto diskusijas dėl Sąjungos reformos, remiantis Parlamento pateiktais pasiūlymais dėl Sutarčių reformos; ragina Europos Vadovų Tarybą skubiai priimti poziciją dėl konvento sušaukimo po to, kai Parlamentas priims jos pasiūlymus; pakartoja, kad atsižvelgdamas į tai remia Sutarčių reformą;

29.ragina reformuoti Sutartis; primygtinai ragina Tarybą ir galiausiai Europos Vadovų Tarybą imtis veiksmų dėl savo pasiūlymo pritaikyti ES sutarties 48 straipsnį siekiant sušaukti konventą;

30.pabrėžia, kad reikia stiprinti rinkėjų pasitikėjimą rinkimų procesais užtikrinant, kad visi rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 2023 m. lapkričio 6–9 d. ESBO keturiose valstybėse narėse surengė poreikių vertinimo misiją, siekdama išnagrinėti pasirengimą Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijai; siūlo Tarybai pirmininkaujančiai valstybei skatinti valstybes nares siųsti ESBO kvietimus stebėti Europos Parlamento rinkimus ir visapusiškai pasinaudoti šia galimybe;

31.prašo Konstitucinių reikalų komiteto išnagrinėti, ar kai kurios šios rezoliucijos nuostatos ir rekomendacijos galėtų būti įtrauktos į Parlamento darbo tvarkos taisykles;

32.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.