1.dar kartą patvirtina, kad sanglaudos politika neturėtų kompensuoti nei biudžeto nelankstumo, nei lėšų mažinimo dėl krizių, ir kad ji, kaip ilgalaikė investicijų strategija, turėtų padėti regionams spręsti pramonės, technologijų, ekologinės, energetikos, skaitmeninės ir demografinės pertvarkos klausimus ir tokią pertvarką kurti; pabrėžia, kad vykdant sanglaudos politiką visus šiuos uždavinius galima įgyvendinti tik tuo atveju, jei ji bus grindžiama patikima finansavimo programa, todėl laikosi nuomonės, kad DFP po 2027 m. turėtų būti užtikrinta tvirta sanglaudos politika ir didesnis finansavimas;

2.primena, kad atokiausi regionai susiduria su specifiniais iššūkiais pereinant prie žalesnės, labiau skaitmenizuotos ir mažiau nuo vidaus degimo varikliais varomo transporto priklausomos Sąjungos, nes jie yra nutolę nuo žemyninio tinklo;

3.pripažįsta, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka kelia didelių iššūkių siekiant Sutartyse įtvirtinto ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslo; supranta, kad kyla pavojus, jog didės regioniniai skirtumai, gilės socialinė nelygybė ir didės nepasitenkinimo geografija, nes dvejopai pertvarkai būtini pakeitimai ir jos teikiama nauda įvairiuose Europos regionuose labai skiriasi ir ateinančiais metais regioniniai skirtumai dėl to dar padidės; mano, kad sanglaudos politika turi įveikti ekonomines jėgas, kurios skatina vis didesnę didelės vertės ekonominės veiklos aglomeraciją miestuose ir pramonės centruose, jei Sąjunga nori išlaikyti Sutartyse įtvirtintą ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslą;

4.pabrėžia, kad planai iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir iki 2050 m. pasiekti visišką poveikio klimatui neutralumą turės didelį poveikį ES ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

5.pabrėžia, kad svarbu skirti papildomą dėmesį geografinių ypatumų turinčioms teritorijoms, pavyzdžiui, kaimo regionams, saloms, atokiausiems regionams, kalnuotiems regionams ir rečiau apgyvendintiems regionams, ypač tiems, kurie yra izoliuoti ir labai priklausomi nuo iškastinio kuro ar konkrečių pramonės šakų, kurių veikla palaipsniui nutraukiama;

6.primygtinai rekomenduoja į ES sanglaudos politiką po 2027 m. įtraukti konkretų pramonės pertvarkos politikos tikslą; pabrėžia, kad šiuo tikslu turėtų būti skatinamas Europos strateginis savarankiškumas ir šalinamas sudėtingas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos šalutinis poveikis ir kad to turėtų būti siekiama dar sparčiau, glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, siekiant skatinti užimtumą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, skatinti darbuotojų, ypač palankių socialinių sąlygų neturinčių darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat sušvelninti neigiamą poveikį užimtumui ir socialinei gerovei, remiant ir įvairinant vietos, regionų ir nacionalinę ekonomiką;

7.mano, kad ES sanglaudos politika po 2027 m. turėtų būti vykdoma laikantis labiau diferencijuoto ir tikslingesnio požiūrio, papildant su pajamomis susijusius paramos lygio nustatymo kriterijus papildomais kriterijais, kuriais taip pat atsižvelgiama į regionų ypatumus, konkrečius iššūkius, su kuriais jie susiduria būsimo augimo potencialo požiūriu, pvz., jaunimo nedarbo lygį, ilgalaikio nedarbo lygį, skurdo lygį, priklausomybę nuo darbo sektoriuose, kuriuos paveikė pertvarka, ir investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat gyventojų skaičiaus mažėjimą, senėjančią visuomenę, protų nutekėjimą ir esamą įgūdžių trūkumą;

8.ragina pratęsti Teisingos pertvarkos fondo (TPF) veiklą programavimo laikotarpiu po 2027 m. ir jam skirti papildomų finansinių išteklių, siekiant remti regionus, labai priklausomus nuo sektorių, kuriuose vykdoma didelė pertvarka, pvz., automobilių pramonės sektoriaus, atsižvelgiant į numatomus grynuosius užimtumo nuostolius, kurių tikimasi dėl automobilių pramonės pertvarkos; mano, kad toks TPF veiklos pratęsimas turėtų būti orientuotas į atitinkamą teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) lygmenį, atsižvelgiant į regioninius ypatumus, jo taikymo sritis turėtų būti platesnė nei dabartinio TPF, jis turėtų būti parengtas taip, kad būtų galima greitai reaguoti į naujai kylančius iššūkius įvairiuose sektoriuose ir pramonės šakose, ir turėtų būti visapusiškai integruotas į Bendrųjų nuostatų reglamentą, grindžiamą partnerystės, daugiapakopio valdymo ir teritorinio požiūrio principais; taip pat ragina Eurostatą įvertinti grynuosius užimtumo nuostolius automobilių pramonės sektoriuje, kuriuos paskatins žalioji ir skaitmeninė pertvarka;

9.mano, kad siekiant nustatyti, ar regionas turėtų būti laikomas labai priklausomu nuo automobilių pramonės, reikėtų atsižvelgti į šiuos rodiklius: automobilių pramonės indėlį į regiono BVP, automobilių pramonės gaminių eksporto dalį regione, automobilių pramonės indėlį į užimtumą regione ir automobilių pramonės indėlį į visas regione vykdomas investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą;

10.ragina Komisiją supaprastinti ataskaitų teikimą, pvz., kai tinkama, išplečiant su išlaidomis nesusijusio finansavimo metodą ir užtikrinant pusiausvyrą tarp skiriamo dėmesio rezultatams ir poveikiui ir dėmesio išlaidoms, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis įgyvendinimas, kartu išlaikant patikimą lėšų naudojimo stebėseną; mano, kad „supaprastintas išlaidų apmokėjimas“ pasitvirtino kaip labai teigiama priemonė, ir ragina Komisiją bei valdymo institucijas išplėsti jos taikymą pramonės, žaliesiems ir skaitmeniniams projektams;

11.pabrėžia, kad labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms reikia užtikrinti vienodas sąlygas skirstant ESI fondų lėšas, supaprastinant administracinius veiksmus, kurių reikia norint pasinaudoti šiomis lėšomis, ir darant pažangą siekiant visapusiškai įgyvendinti principą „tik vieną kartą“, kuris reiškia, kad piliečiai ir įmonės tam tikrą standartinę informaciją valdžios institucijoms turi pateikti tik vieną kartą; be to, pripažįsta esminį labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmenį pramonės pertvarkoje ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aktyvų jų dalyvavimą projektuose ir garantuoti, kad jos gaus tinkamą finansavimą per tokius mechanizmus, kaip, pvz., konsorciumai ar alternatyvios priemonės;

12.pripažįsta, kad, nors skaitmeninimas ir toliau teikia ekonominę naudą visiems regionams, skaitmeninė pertvarka taip pat kelia rimtų sunkumų mažiau išsivysčiusiems regionams; pabrėžia, kad svarbu investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą ir ugdyti gyventojų ir darbuotojų skaitmeninius įgūdžius, kad būtų galima pereiti nuo darbui imlių technologijų prie kapitalui imlių technologijų ir išvengti protų nutekėjimo reiškinio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad vietos, regioninės ir nacionalinės švietimo ir mokslinių tyrimų institucijos atlieka svarbų vaidmenį kuriant pirmaujančius skaitmeninių inovacijų centrus, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nesuderintos regioninės politikos prarandama kompetencija;

13.pabrėžia, kad reikia didelės paramos siekiant padėti regionams žengiant skaitmenizacijos keliu ir siekiant skaitmeninių tikslų, nustatytų 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė yra vienas iš galimų būdų remti svarbiausių įgūdžių ugdymą ir gerinti darbo perspektyvas, taip pat gerinti darbo rinkų gebėjimą prisitaikyti ir jų našumo bei efektyvumo rodiklius, nes tai yra pagrindiniai sėkmingos skaitmeninės pertvarkos veiksniai; mano, kad vykdant ES žaliąją ir skaitmeninę pertvarką niekas neturėtų būti paliktas nuošalyje, nepriklausomai nuo jo darbo sektoriaus, sutarties rūšies, lyties, amžiaus ar geografinės padėties;

14.pažymi, kad pasaulinės konkurencijos veikiami gamybos sektoriai ir juose besispecializuojantys regionai gali susidurti su sunkumais vykdant žaliąją pertvarką, ypač jei tarptautiniai konkurentai naudosis mažesnėmis energijos kainomis ir naudos mažiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos; pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos sąnaudos taip pat turės didelę įtaką šiai dinamikai;

15.primena, kad mažiau išsivystę regionai, tikėtina, patirs neproporcingai didelį poveikį vykstant žaliajai pertvarkai, ypač transporto sektoriuje pereinant prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimų; mano, kad vykdant ekologinę pertvarką reikia parengti konkrečias priemones, kuriomis būtų remiama transporto priemonių ir, konkrečiau, puslaidininkių, baterijų ir komponentų, kurie būtini elektros varikliams, autonominiam vairavimui, skaitmeninimui ir junglumui, sektorių vertės grandinė;

16.mano, kad kelių transporto, kuriam reikia pertvarkyti visą automobilių pramonės vertės grandinę ir iki 2035 m. palaipsniui atsisakyti vidaus degimo variklių, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turi būti vykdomas laikantis gerai suplanuotos judumo pertvarkos strategijos ir šia strategija turi būti įgyvendinami būtini pokyčiai visoje vertės grandinėje, įskaitant gamybos procesus, siekiant išvengti gamybos perkėlimo už ES ribų; be to, pabrėžia, kad šia strategija turėtų būti užtikrinta sklandi ir socialiai priimtina pertvarka nukentėjusiems darbuotojams ir įmonėms, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir regionuose, susiduriančiuose su demografiniais ar teritoriniais iššūkiais; mano, kad nuo iškastinio kuro nepriklausomas geležinkelių ir autobusų transportas ateityje atliks svarbų vaidmenį nulinio poveikio klimatui transporto srityje ir turėtų būti remiamas ilgalaikiu viešuoju planavimu plečiant geležinkelių ir viešojo transporto infrastruktūrą;

17.mano, kad į šią judumo pertvarkos strategiją taip pat turėtų būti įtrauktas išsamus darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo planas, arba, kai reikia, numatytos alternatyvios užimtumo galimybės šiuo metu automobilių sektoriuje dirbantiems asmenims; mano, kad į šį planą taip pat turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti moterų dalyvavimą šiame vyrų dominuojamame sektoriuje ir skatinti neįgaliųjų integraciją darbo vietoje; be to, mano, kad šiame plane turėtų būti numatytos paskatos ir parama siekiant užtikrinti, kad dėl pertvarkos atsiradusios naujos pramonės įmonės liktų atitinkamuose regionuose, užtikrinant jų gamybos pranašumus ir taip išlaikant papildomą poveikį šiuose regionuose; rekomenduoja kurti tvarius pramonės projektus, kurie apjungtų visą tiekimo grandinę tose teritorijose;

18.ragina Komisiją pateikti reikiamą pasiūlymą siekiant užtikrinti Teisingos pertvarkos mechanizmo tęstinumą ir suteikti jam pakankamą ir papildomą finansavimą, kad būtų galima įtraukti paramą regionams, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai priklausomi nuo automobilių ir atsarginių dalių tiekimo pramonės ir paslaugų, visų pirma į atitinkamą Teisingos pertvarkos fondą, kuris būtų integruotas į sanglaudos politiką, kad būtų galima skatinti sinergiją ir šalutinį poveikį kartu su įvairiais Europos fondais ir programomis, siekiant spręsti regionų pertvarkos proceso klausimus;

19.primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai yra iš esmės atsakingos už su mokymu susijusios politikos įgyvendinimą, todėl šios politikos teritorinis aspektas yra labai svarbus; šiuo tikslu primena, kad svarbu užtikrinti vienodus administracinius pajėgumus bei galimybes gauti finansavimą ir informaciją visuose ES regionuose;

20.mano, kad nuo automobilių pramonės priklausomiems regionams skirti teisingos pertvarkos planai turėtų būti nuosekliai grindžiami teritoriniu požiūriu ir juos turėtų valdyti kompetentingos valdžios institucijos, remdamosi partnerystės ir daugiapakopio valdymo principais, ir jais turėtų būti skatinamas tarpregioninis ir tarpvalstybinis pertvarką vykdančių regionų bendradarbiavimas; be to, pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę investicijoms į būtiną sektoriaus pertvarką, kad jis galėtų prisitaikyti prie naujų išmetamo CO2 kiekio standartų, taip pat į mokymo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas ir tvarias ekonomikos įvairinimo strategijas visoje vertės grandinėje, kad darbuotojams ir vietos bei regionų ekonomikai būtų užtikrintas sklandus ir įtraukus perėjimas;

21.primena, kad bet kokie pirminės įrangos gamintojų strateginiai sprendimai pereiti prie elektromobilumo ar kiti techniniai pokyčiai, pavyzdžiui, autonominis vairavimas, skaitmenizacija ir papildomos saugos funkcijos automobiliuose, neišvengiamai turės grandininį poveikį ir poveikį žemesnėms vietos ir regionų vertės grandinės grandims;

22.siūlo apsvarstyti galimybę įgyvendinti pertvarkos planus taikant rezultatais grindžiamą požiūrį, apimantį rinkinį projektų, kuriuos turi įgyvendinti paramos gavėjas, kad būtų pasiekti tų planų tikslai; mano, kad siekiant supaprastinti ir sustiprinti orientavimąsi į rezultatus, valdymas galėtų būti grindžiamas tik tarpiniais tikslais, našumu ir rezultatais, dėl kurių iš anksto susitarė Komisija ir vadovaujančiosios institucijos; mano, kad vykdant pertvarkos plano kontrolę ir auditą taip pat turėtų būti atsižvelgiama tik į tai, ar pagal jį įgyvendinami tarpiniai tikslai ir uždaviniai;

23.pripažįsta, kad svarbu teikti paramą visoms pertvarką vykdančioms sektorių įmonėms, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurios gali turėti ribotus išteklius būtinai pertvarkai įgyvendinti; pabrėžia tikslinės pagalbos svarbą siekiant padėti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms įsigyti, atnaujinti ir prižiūrėti materialųjį turtą ir infrastruktūrą, taip pat investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą; pabrėžia, kad reikia specialių finansavimo programų, gebėjimų stiprinimo iniciatyvų, keitimosi žiniomis ir geriausia praktika bei techninės pagalbos, specialiai pritaikytų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių poreikiams, siekiant užtikrinti jų sėkmingą integraciją į kintančią sektoriaus aplinką ir dalyvavimą joje;

24.pabrėžia, kad reikia mažinti investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą atotrūkį ES ir pasiekti tikslą į mokslinius tyrimus ir plėtrą investuoti 3 proc. ES BVP;

25.ragina valstybes nares sukurti tinkamą ir teisingą elektromobilumo diegimo ekosistemą pagal reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo; primena, kad tam tikros koncepcijos, kurios yra tinkamos miesto vietovėse, yra mažiau tinkamos arba nepakankamos kaimo vietovėse, ir pabrėžia, kad svarbu sukurti viešąją alternatyviųjų degalų infrastruktūrą kaimo, salų ir atokiausiuose regionuose bei retai apgyvendintuose regionuose, kurių privatūs paslaugų teikėjai tinkamai neaprėpia, kad būtų patenkinti nuolatinių gyventojų ir lankytojų poreikiai; atsižvelgdamas į tai, mano, kad šios viešai teikiamos paslaugos kaina turėtų būti konkurencinga, palyginti su vidutine privačių paslaugų teikėjų siūlomos paslaugos kaina; mano, kad šiuo tikslu reikia sukurti elektromobilumo politikos ir reguliavimo sistemą, pagrįstą išsamia padėties analize, siekiant nustatyti pagrindinius šios politikos uždavinius ir galimybes ją sėkmingai įgyvendinti;

26.prašo Komisijos išplėsti programas „exchangeEU“ ir TARGET (techninė pagalba žaliajai energetikos pertvarkai), įtraukiant į jas pertvarką vykdančius automobilių pramonės regionus, kad regionai, kurių pramonės sektoriai, pvz., anglies ar naftos produktų, patiria nuosmukį ir regionai, kuriuose vykdoma sektorių, pvz., automobilių gamintojų ir tiekėjų, pertvarka, būtų skatinami dalytis patirtimi ir rezultatais; yra įsitikinęs, kad šis dalijimasis patirtimi ir ESI fondų lėšomis remiamų pertvarkos planų įgyvendinimas galėtų padėti automobilių pramonės ir tiekėjų regionams sklandžiai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui veiklos;

27.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.