1.pabrėžia, kad naujos kartos programa „Kūrybiška Europa“ ir toliau kelia didelį susidomėjimą audiovizualiniame, kultūros ir kūrybos sektoriuose ir naujienų žiniasklaidoje: pagal visas tris paprogrames gaunama vis daugiau paraiškų, todėl proporcingai mažėja paraiškų sėkmės rodiklis, o dėl to šiuose sektoriuose gali kilti nusivylimas programa;

2.palankiai vertina programos atsaką švelninant COVID-19 pandemijos, kuri labai sutrikdė kultūros ir kūrybos sektorius dar prieš pradedant įgyvendinti dabartinę programą, padarinius; vis dėlto pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti ilgalaikius pandemijos padarinius kūrėjams ir kultūros specialistams, visų pirma susijusius su jų kvalifikacijos kėlimu ir perkvalifikavimu, kad būtų patenkinti poreikiai, atsirandantys dėl pokyčių ir iššūkių, darančių poveikį sektoriams;

3.apgailestauja, kad ne visos valstybės narės, kaip prašė Parlamentas, skyrė bent 2 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų šių sektorių atsparumui užtikrinti,; todėl ragina visas valstybes nares stiprinti sinergiją ir užtikrinti pakankamas tikslines investicijas į šiuos sektorius pagal kitas ES programas;

4.pripažįsta Komisijos ir EACEA lankstumą įgyvendinant programą, kuri buvo pritaikyta atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos padarinius; tačiau pabrėžia, kad reikia rasti pusiausvyrą tarp suderintų visų ES programų administracinių valdymo sistemų ir konkrečių įvairių paramos gavėjų poreikių; todėl primygtinai ragina Komisiją ir EACEA dėti daugiau pastangų siekiant supaprastinti 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ administracines valdymo procedūras; vis dėlto akcentuoja, kad dėl racionalizavimo ir supaprastinimo neturėtų būti mažinami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti projektų stebėsenai ir vertinimui;

5.pripažįsta, kad paraiškų teikimo procesas dažnai sudėtingas, ypač pavieniams asmenims ir labai mažoms bei mažoms organizacijoms, turinčioms ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius; todėl ragina Komisiją ir EACEA leisti su paraiškų teikimo procesu susijusias išlaidas įtraukti į bendrą biudžeto sąmatą; be to, ragina programos „Kūrybiška Europa“ biurus toliau stiprinti paramą visiems pareiškėjams;

6.ragina Komisiją numatyti reguliarius gebėjimų stiprinimo mainus su paramos gavėjais, kad būtų nustatytos naujovės, pvz., nauji ataskaitų teikimo sistemos reikalavimai, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą atitinkančius siektinus rezultatus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).; pabrėžia, kad, siekiant programos tikslo didinti įvairovę, įtrauktį ir lyčių lygybę, reikia skubiai patobulinti ataskaitų teikimo sistemą, kad visiems paramos gavėjams, įskaitant neįgaliuosius, būtų užtikrintas prieinamumas ir patogumas ja naudotis;

7.pripažįsta, kad per pirmuosius dvejus programos įgyvendinimo metus visose paprogramėse palaipsniui pradėtos taikyti įtraukties paskatos; vis dėlto pažymi, kad trūksta išsamių duomenų, kaip siekiama programos tikslų skatinant įtrauktį, lygybę, įvairovę ir dalyvavimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją savo tarpiniame vertinime pateikti išsamią ataskaitą šiuo klausimu;

8.pripažįsta, kad programa savo veiksmais prisidedama prie klimato ir aplinkos tvarumo tikslo; vis dėlto pažymi, kad žalinimo prioritetai trijose programų paprogramėse buvo nustatyti skirtingai; ragina Komisiją atidžiai stebėti žalinimo prioritetų įgyvendinimą ir jų poveikį sektoriams ir reguliariai teikti savo vertinimo ataskaitas; pabrėžia, kad svarbu plėtoti mokymo ir informuotumo didinimo veiklą, siekiant skatinti kultūros ir kūrybos sektoriuose taikyti tvaresnę praktiką;

9.pabrėžia, kad svarbu remti kultūros ir kūrybos sektorių veikėjus, kurie ieško ES lygmeniu teikiamų galimybių; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina iniciatyvą „CulturEU“ – daugiakalbį interaktyvų vadovą, kuriame apžvelgiamos visos esamos finansavimo galimybės; pabrėžia, kad itin svarbu palaikyti reguliarius ir, kai aktualu, tikslinius mainus su audiovizualiniu, kultūros ir kūrybos sektoriais, taip pat su naujienų žiniasklaida, kad būtų užtikrintas naudingas bendradarbiavimas; primena Komisijai, kad svarbu užtikrinti tinkamą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant būsimas metines darbo programas; siūlo Komisijai įvertinti, ar 2028–2034 m. programa „Kūrybiška Europa“ galėtų būti įgyvendinama geriau, jei būtų vykdomos metinės ar dvimetės darbo programos;

10.ragina stiprinti Komisijos, EACEA ir programos „Kūrybiška Europa“ biurų bendravimą ir mainus, siekiant užtikrinti, kad pastarieji turėtų prieigą prie visos svarbios informacijos, kad pareiškėjai ir paramos gavėjai galėtų teikti kokybišką paramą ir gaires; atsižvelgdamas į tai, taip pat primena skaidrumo svarbą skelbiant kvietimų teikti pasiūlymus rezultatus; todėl ragina Komisiją ir toliau laiku skelbti visų dotacijų gavėjų sąrašą kartu su kiekvienam pasiūlymui skirta suma;

11.pabrėžia, kad svarbu nustatyti programą ir didinti jos matomumą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie programos komunikacijos strategijos įgyvendinimą, įskaitant oficialių logotipų naudojimą;

12.atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis paramos gavėjų nori dalytis savo pasiekimais ir rezultatais su audiovizualiniu, kultūros ir kūrybos sektoriais, taip pat su Europos piliečiais; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad šiuo tikslu sukurta platforma laikoma nepatenkinama, todėl ragina Komisiją, kuriant tinkamesnę platformą, įtraukti paramos gavėjus;

13.pažymi, kad kai kurios valstybės narės netaiko nacionalinių nuostolių atlyginimo sistemų ar draudimo, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kultūros vertybių judumui; pripažįsta, kad daugeliui kultūros veikėjų komercinio draudimo išlaidos gali būti per didelės; atsižvelgdamas į tai, siūlo Komisijai paskelbti galimybių studiją dėl visos Europos garantijų sistemos, skirtos padengti nuostolių atlyginimo išlaidas, kaip pirmą žingsnį sprendžiant šį klausimą;

14.primygtinai ragina Komisiją skatinti į žmogų orientuotą ir skaidrų dirbtinio intelekto naudojimą meniniame ir kūrybiniame procese parengiant atitinkamus etikos standartus, susijusius su dirbtinio intelekto naudojimu; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad ir pareiškėjai, ir paramos gavėjai teiktų informaciją apie dirbtinio intelekto naudojimą projektuose, įskaitant kūrybinių darbų gamybą, platinimą ir reklamavimą, siekiant įvertinti šią kultūros ir kūrybos sektoriuose atsirandančią tendenciją ir jos poveikį programai;

15.pabrėžia didelį programos „Kūrybiška Europa“ potencialą plėtojant ir stiprinant tarptautinę partnerystę, taip, be kita ko, prisidedant prie ES tarptautinių santykių per kultūrą;

16.ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių programos išorės aspektui ir skatinti tolesnį valstybių narių kultūros institutų ir organizacijų, taip pat ES nacionalinių kultūros institutų (EUNIC) grupių trečiosiose šalyse bendradarbiavimą; be to, ragina Komisiją, kai įmanoma, remti ir palengvinti trečiųjų šalių dalyvavimą programoje;

17.pabrėžia, kad, nepaisant gerokai padidėjusio 2021–2027 m. laikotarpio biudžeto, pagal dabartinę programą „Kūrybiška Europa“ gaunama daugiau paraiškų, nei gali būti patenkinta; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai padidinti 2028–2034 m. programos „Kūrybiška Europa“ finansinius asignavimus;

18.pripažįsta, kad dvejų metų laikotarpiu (2021–2022) reikėjo paankstinti asignavimų naudojimą siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius; vis dėlto atkreipia dėmesį į neigiamą poveikį, kurį ši priemonė turės antroje finansinio ciklo pusėje;

19.primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, atsižvelgiant į skaitmenizacijos ir žalinimo keliamus iššūkius, taip pat į didelį į kvietimus teikti pasiūlymus atsiliepusių kandidatų skaičių, nepažabotą infliaciją ir jos lemiamas didžiules energijos kainas, kas daro didelį poveikį paramos gavėjų veiklos pajėgumui, užtikrinti, kad ateinančiais biudžetiniais metais nebūtų mažinami programai skiriami asignavimai;

20.apgailestauja, kad dar nepradėtas taikyti pažangumo ženklo žymuo; ragina Komisiją nedelsiant pradėti naudoti šį žymenį, kad šį programavimo ciklą įgyvendinant projektus būtų galima naudotis kaupiamojo ir alternatyvaus finansavimo teikiamomis galimybėmis;

21.apgailestauja dėl to, kad pagal 2021–2027 m. DFP nėra lankstumo programai „Kūrybiška Europa“ skirti papildomų lėšų, ir pabrėžia, kad dėl to negalima finansuoti naujų iniciatyvų, vertingų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų; atsižvelgdamas į tai primena, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra svarbios naujų iniciatyvų, kurios gali tapti nuolatinėmis ES finansavimo programomis arba būti įtrauktos į esamas, išbandymo priemonės;

22.apgailestauja dėl dviejų DFP ciklų finansavimo trūkumo, kuris ypač paveikė tinklo sistemą, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad tai nepasikartotų ateityje; ragina Komisiją, atsižvelgiant į pagrindinį šios programos vaidmenį remiant kultūros ir kūrybos sektorių gebėjimą veikti tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu, skirti tinkamą finansavimą ir, be to, apsvarstyti galimybę šiam veiksmui skirti dotacijas veiklai;

23.palankiai vertina tai, kad pradėtas taikyti sektorinis požiūris, kaip nauja Kultūros paprogramės, kuria papildomi horizontalieji veiksmai, ypatybė; ragina jį stiprinti skiriant tinkamus biudžeto asignavimus, užtikrinant, kad nė vienas sektorius nebūtų paliktas nuošalyje ir kad nebūtų mažinami horizontaliesiems veiksmams skiriami asignavimai;

24.primena, kad svarbu toliau saugoti ir skatinti meninės raiškos laisvę, ypač naudojantis programos teikiamomis finansavimo galimybėmis pagal kultūrinio bendradarbiavimo projektus ir Europos tinklų sistemą;

25.pripažįsta, kad didesnės bendro finansavimo normos, ypač nedidelės apimties bendradarbiavimo projektams, yra naudingos ir sudaro geresnes sąlygas dalyvauti mažosioms organizacijoms; ragina Komisiją ir EACEA šiuo požiūriu leisti projektų konsorciumams nepriklausomai nustatyti, kaip paskirstyti finansavimą savo partneriams, su sąlyga, kad projektų lygmeniu būtų taikoma bendra viso finansavimo norma;

26.pabrėžia tarpvalstybinio judumo svarbą visiems kūrėjams, nes jis skatina kūrybinį procesą didinant profesines galimybes užsienyje; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina naują judumo veiksmą pagal programą „Kūrybiška Europa“ – „Culture Moves Europe“;

27.pripažįsta aukštą pagal mobilumo programą gautų paraiškų kokybę; vis dėlto ragina Komisiją, padedant ir remiant visiems programos „Kūrybiška Europa“ centrams, labiau reklamuoti programą „Culture Moves Europe“ platesnei auditorijai, vykdant komunikacijos ir informavimo veiklą; mano, kad ši veikla turėtų būti konkrečiai skirta atskiriems sektoriams, įskaitant kūrėjus iš visų marginalizuotų grupių, taip pat mažiau atstovaujamų šalių ir regionų, siekiant užtikrinti geografinę pusiausvyrą;

28.atkreipia dėmesį į tai, kad, pripažįstant didelę naujų judumo veiksmų sėkmę, būtina iki 2024 m. pabaigos atlikti pagrindinių besiformuojančių tendencijų analizę siekiant išnagrinėti galimybę išplėsti šiuos veiksmus įtraukiant naujų veikėjų, kaip antai knygų sektoriaus atstovai; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją nuo 2025 m. padidinti šiam veiksmui skiriamą biudžetą;

29.pabrėžia teigiamą pagal mobilumo programą skirtų šeimos ir žaliųjų papildomų finansų, kurie yra konkretus pavyzdys, kaip programa gali būti įtraukesnė, poveikį; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę vadovautis šiuo požiūriu ir vykdant kitus programos „Kūrybiška Europa“ veiksmus;

30.palankiai vertina tai, kad pagal Kultūros paprogramę buvo padidintas Europos platformų, skirtų kylantiems menininkams skatinti, finansavimas, ir atkreipia dėmesį į teigiamą poveikį įvairovei, nes tarptautiniu mastu didinamas menininkų ir jų kūrinių matomumas; todėl ragina Komisiją toliau plėtoti šiuos veiksmus užtikrinant tinkamą finansavimą ir skatinimą;

31.pabrėžia tinklo sistemos svarbą teikiant tinklaveikos ir gebėjimų stiprinimo galimybes, kuriomis didinama Europos kultūros ir kūrybos sektorių įvairovė ir konkurencingumas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją skirti tinkamą finansavimą šiems veiksmams, siekiant remti dabartinius paramos gavėjus ir naujus tinklus;

32.pabrėžia, kad sektorinis požiūris yra puiki priemonė, kuri sustiprina knygų ir leidybos sektorių ir sudaro sąlygas imtis suderintų veiksmų, kuriais remiamas ir skatinamas patekimas į rinką ir platesnė Europos kūrinių sklaida;

33.primena, kad literatūros vertimas yra pagrindinė knygų sektoriaus rėmimo programa; vis dėlto pabrėžia, kad reikia išplėsti šią sistemą, kad ji apimtų ne grožinių Europos knygų vertimą; ragina Komisiją atliekant programos laikotarpio vidurio peržiūrą nustatyti išmatuojamus lėšų asignavimo siekiant pagerinti knygų prieinamumą neįgaliesiems tikslus;

34.palankiai vertina tai, kad padaugėjo veiksmų, kuriais pagal Kultūros paprogramę remiamas muzikos sektorius, todėl pagal dabartinę programą pateikiama daugiau su muzika susijusių projektų; tačiau ragina Komisiją, siekiant įveikti į naujai kylančius iššūkius, laikytis į sektorių orientuoto ir strategiškesnio požiūrio į muzikos sektorių, remiantis iniciatyvos „Music Moves Europe“ parengiamųjų veiksmų rezultatais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia reguliaraus muzikos ekosistemos ir Komisijos struktūrinio dialogo svarbą; be to, ragina Komisiją bendradarbiaujant su sektoriumi rinkti duomenis apie valstybių narių muzikos rinkas ir pranešti apie visus kylančius iššūkius, darančius poveikį visai ekosistemai;

35.pabrėžia specialių Europos kultūros sostinės, kaip kultūrinio ir ekonominio miestų ir regionų atkūrimo katalizatoriaus, veiksmų svarbą; pabrėžia, kad šiems specialiems veiksmams seniai reikia skirti didesnį finansavimą, kad būtų padengtos papildomos išlaidos, patirtos dėl ilgalaikio COVID-19 pandemijos poveikio ir didelės infliacijos; todėl ragina Komisiją padidinti Melinos Mercouri apdovanojimui, kuriam kelerius metus skiriama tik 1,5 mln. EUR, skiriamą finansavimą; be to, ragina valstybes nares užtikrinti ilgalaikę iniciatyvos naudą ir remti informavimo apie ją veiklą, siekiant padidinti dalyvavimą pagal šią iniciatyvą vykdomoje kultūrinėje veikloje;

36.pripažįsta, kad Europos paveldo ženklas yra vertinga iniciatyva, akcentuojanti svarbų šių paveldo vietų vaidmenį Europos istorijoje ir kultūroje, ir pažymi, kad 2013–2021 m. laikotarpiu šis ženklas buvo suteiktas 60 paveldo vietų; vis dėlto ragina Komisiją didinti Europos paveldo ženklo matomumą plėtojant sąveiką su kitomis atitinkamomis ES finansinėmis priemonėmis;

37.pabrėžia apdovanojimų, remiamų pagal programą „Kūrybiška Europa“, svarbą literatūros, architektūros ir paveldo, muzikos (šiuolaikės, roko ir populiariosios) bei audiovizualinių menų srityse; pabrėžia, kad šios ilgalaikės iniciatyvos yra gerai žinomos šiuose sektoriuose ir kad jomis didinamas Europos kultūros ir kūrybos sektorių matomumas atlyginant už pasiekimus įvairiose srityse;

38.pripažįsta, kad MEDIA paprogramė tebėra pagrindinė Europos priemonė, pagal kurią teikiama strateginė parama nepriklausomam audiovizualiniam sektoriui, kurį visų pirma sudaro mažosios ir vidutinės įmonės; atkreipia dėmesį į didelę tarptautinę konkurenciją, su kuria susiduria Europos vaizdo ir garso, kino ir vaizdo žaidimų sektoriai, ir į itin svarbią šios paprogramės paramą šių sektorių atsigavimui ir pertvarkai, taip pat ES strateginio savarankiškumo didinimui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamus biudžeto asignavimus MEDIA paprogramei, ir pabrėžia, kad reikia išsamių duomenų, kad būtų galima įvertinti ir stebėti, ar ir kiek veiksmingai programa padeda didinti šių sektorių ekonominį bei kultūrinį potencialą;

39.pripažįsta teigiamą tikslinių priemonių, nustatytų pagal MEDIA paprogramę, poveikį siekiant didinti šalių, turinčių skirtingus audiovizualinius pajėgumus, dalyvavimą ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

40.pabrėžia, kad dėl biudžeto apribojimų 2021–2022 m. buvo atmesta daug aukštos kokybės projektų pagal bendro vystymosi ir žemesnių audiovizualinių pajėgumų šalims skirtas schemas; todėl ragina Komisiją skirti didesnį biudžetą šių programų įgyvendinimui ateityje;

41.pabrėžia esminį Europos filmų platinimo ir Europos filmų pardavimo rėmimo programų vaidmenį prisidedant prie Europos audiovizualinio sektoriaus kultūrinės įvairovės, t. y. didinant tarpvalstybinę Europos filmų sklaidą ir kompensuojant tam tikrą riziką, kurią platintojai prisiima investuodami į nenacionalinių Europos filmų kūrimą, platinimą ir reklamą; todėl pabrėžia, kad labai svarbu padidinti abiejų programų finansavimą ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti Europos kūrinių sklaidą ir prieinamumą internete;

42.pabrėžia, kad daugelyje Europos šalių nėra rėmimo programų, skirtų filmų rodymui kino salėse; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu išlaikyti tinkamą finansavimą tinklui „Europa Cinemas“ – paprogramės MEDIA pavyzdinei iniciatyvai, kuria prisidedama prie Europos filmų sklaidos kino teatruose;

43.pabrėžia, kad 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ reglamentu paramos teikimas išplečiamas, apimant audiovizualinio sektoriaus specialistų, įskaitant kūrėjus, tinklaveikos veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad šie veiksmai dar neįgyvendinti; todėl ragina Komisiją vykdyti specialius veiksmus, kurių tikslas – laiku remti tinklaveikai skirtą veiklą ir Europos profesinių ir kultūrinių organizacijų bendradarbiavimą audiovizualinio sektoriaus vertės grandinėje;

44.primena parengiamųjų veiksmų „Europos scenarijų rašymas“ sėkmę ir siūlo Komisijai įtraukti šių veiksmų tikslus į programą „Kūrybiška Europa“;

45.palankiai vertina tai, kad pradėti specialūs veiksmai, skirti vaizdo žaidimų ir įtraukiojo turinio kūrimui remti, nes šiame sektoriuje tai sukėlė didelį susidomėjimą; ragina Komisiją remti šio sektoriaus kultūrinį ir kūrybinį aspektą, atsižvelgiant į jo ypatumus ir susijusius poreikius rengiant atitinkamus kvietimus teikti pasiūlymus, įskaitant poreikį išbandyti naujus verslo modelius virtualiame pasaulyje, kad būtų galima ugdyti įgūdžius šioje srityje, ypatingą dėmesį skiriant moterų dalyvavimui; vis dėlto pažymi, kad dabartinio biudžeto tam gali nepakakti, ir ragina skirti papildomą finansavimą Europos vaizdo žaidimų ekosistemos augimui remti ir Europos talentų ugdymui ir išsaugojimui skatinti;

46.pabrėžia, kad didėjanti infliacija labai konkurencingoje audiovizualinėje rinkoje daro poveikį gamybos sąnaudoms; todėl ragina Komisiją padidinti viršutines finansavimo ribas siekiant užtikrinti, kad pagal MEDIA paprogramę būtų teikiama parama audiovizualinei pramonei;

47.pripažįsta kvietimo teikti pasiūlymus dėl Europos festivalių tinklų sėkmę: pagal jį paremtas 71 festivalis 12-oje tinklų, kurie bendradarbiavo, be kita ko, siekdami skatinti publikos dalyvavimą; todėl ragina Komisiją kas dvejus metus pakaitomis toliau finansuoti du papildomus veiksmus – Europos festivalius ir Europos festivalių tinklą;

48.pažymi, kad „Media Invest“ priemonė pritraukė daug paraiškų, todėl, kad ji galėtų būti įgyvendinama ateityje, turi būti užtikrinta didesnė biudžeto sinergija su programa „InvestEU“; ragina Komisiją toliau gerinti šios priemonės propagavimą audiovizualiniame sektoriuje;

49.primena, kad 2022 m. rugsėjo mėn. pateiktame Komisijos pasiūlyme dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto siūloma įsteigti Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą, kuri pakeistų Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupę (ERGA), įsteigtą Direktyva 2010/13/ES 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).; atsižvelgdamas į ribotus finansinius išteklius, skirtus programos tikslams įgyvendinti, pabrėžia, kad MEDIA paprogramei ir kitoms programos biudžeto eilutėms skirtas biudžetas neturi būti skiriamas Valdybos finansavimui;

50.apgailestauja dėl to, kad dėl Tarpsektorinės paprogramės naujovių labiausiai vėluota (ypač 2021 m.) įgyvendinti būtent pagal šią paprogramę suplanuotus veiksmus;

51.pažymi, kad 2021–2022 m. daugiausia paraiškų pateikta pagal kvietimus teikti pasiūlymus dėl žurnalistikos partnerysčių ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir pabrėžia, kad reikia skubiai padidinti finansinę paramą Europos žiniasklaidos sektoriui;

52.pažymi, kad žemas Tarpsektorinės paprogramės paraiškų sėkmės rodiklis, nepaisant aukštos pateiktų paraiškų kokybės, rodo, kad labai reikalinga finansinė parama, o šio poreikio, deja, negalima patenkinti iš dabartinių finansinių asignavimų;

53.ragina Komisiją užtikrinti, kad likusiu programavimo laikotarpiu ne mažiau kaip 9 proc. Reglamento (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“, 8 straipsnis. viso 2021–2027 m. biudžeto būtų skirta tarpsektorinės paprogramės tikslams remti;

54.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams programos „Kūrybiška Europa“ centrams.