P9_TA(2024)00092021–2027 m. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos įgyvendinimas. Piliečių aktyvumas ir dalyvavimas2024 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „2021–2027 m. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos įgyvendinimas. Piliečių aktyvumas ir dalyvavimas“ (2023/2004(INI))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014 OL L 156, 2021 5 5, p. 1.,

–atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Poveikio vertinimo santrauka, pridedama prie Reglamento dėl Teisių ir vertybių programos pasiūlymo, Reglamento dėl Teisingumo programos pasiūlymo, Reglamento dėl programos „Kūrybiška Europa“ pasiūlymo“ (SWD(2018)0290),

–atsižvelgdamas į 2020 m. ES pilietybės ataskaitą,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnį ir į Europos Sąjungos sutarties 9 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento pranešimą dėl pilietiškumo ugdymo veiksmų įgyvendinimo (2021/2008(INI)),

–atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo,

–atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020)0790),

–atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“ (COM(2020)0711),

–atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565),

–atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 5 d. Komisijos komunikatą „ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija (2021–2030 m.)“ (COM(2021)0615),

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (COM(2020)0620),

–atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategija“ (COM(2021)0142),

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9‑0392/2023),

A.kadangi aktyvus dalyvavimas politiniame ir kultūriniame gyvenime yra viena iš pagrindinių teisių, kuri turėtų būti visiems vienodai prieinama; kadangi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje numatyta teisė dalyvauti valdant savo šalį ir laisvuose rinkimuose, teisė dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime, teisė į taikius susirinkimus ir asociacijas, taip užtikrinant visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;

B.kadangi būdami Sąjungos piliečiais asmenys turi įvairių teisių, visų pirma, teisę teikti peticiją Parlamentui dėl bet kurio klausimo, kurį ES yra atsakinga spręsti, teisę pateikti Europos ombudsmenui skundą apie pastebėtus netinkamo ES institucijų administravimo atvejus, teisę rašyti bet kuriai Europos institucijai viena iš ES oficialiųjų kalbų ir gauti atsakymą ta pačia kalba, taip pat teisę susipažinti su Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, kaip nustatyta taikomose ES taisyklėse;

C.kadangi dabartiniai ir nauji kylantys sisteminiai iššūkiai, pavyzdžiui, klimato krizė, pasaulinės pandemijos, skaitmeninė pertvarka ir socialinė nelygybė, verčia pritaikyti struktūras ir metodus, užtikrinsiančius aktyvų piliečių dalyvavimą visuomenės gyvenime; kadangi siekiant, kad piliečiai aktyviai dalyvautų skaitmeninėje veikloje, turėtų būti atsižvelgiama į skaitmeninį kartų ir socialinių grupių atotrūkį, taip pat gerai sujungtų miesto vietovių ir kaimo vietovių bei atokių regionų atotrūkį ir jis turėtų būti mažinamas, sykiu gerinant bendrą skaitmeninį raštingumą;

D.kadangi ES programos, kuriomis skatinamas piliečių dalyvavimas, teisės ir vertybės, bendrystės jausmas ir socialinių bei pilietinių gebėjimų stiprinimas ir kritinis mąstymas, yra kaip niekad svarbios;

E.kadangi piliečių aktyvumas turi būti suprantamas kaip daugiapakopė veikla, kuri apima vietos, regioninius, nacionalinius, Europos ir pasaulinius procesus ir kurią vykdydami žmonės gauna informacijos ir įgyja žinių, taip pat reiškia savo nuomonę, dalyvaudami priimant jų gyvenimus veikiančius sprendimus ir jiems darydami įtaką; kadangi privalu skatinti, kad programoje dalyvautų kaimo ir atokių vietovių gyventojai; kadangi vykstant globalizacijos ir Europos integracijos procesams reikės užtikrinti, kad naujoji europiečių karta vis aktyviau dalyvautų politikoje įvairiais lygmenimis, siekdama turėti galimybę gyventi ir dirbti tarptautiniu mastu ir savo kasdieniame gyvenime priimdama įvairovę; kadangi visuomenė tampa vis įvairesnė, todėl pagarba žmogaus orumui, kultūrų ir kilmės įvairovei ir bet kokio pobūdžio moterų, LGTBIQ+ asmenų, tautinių mažumų ir kitų marginalizuojamų grupių diskriminacijos atmetimas tampa vis svarbesni Europoje;

F.kadangi valstybėse narėse pastebimi socialiniai ir politiniai pokyčiai, pradedant socialine poliarizacija bei mažu pasitikėjimu institucijomis ir baigiant demokratijos nuosmukiu, teisinės valstybės erozija, mažėjančia pilietinės visuomenės erdve, atskirtį propaguojančiu nacionalizmu ir euroskepticizmo naudojimu politiniais tikslais, kartu stiprėjant ekstremistiniams judėjimams ir autoritarizmui, religinių fundamentalistų iškilimu, taip pat plintant dezinformacijos ir klaidingos informacijos kampanijoms, kelia rimtą grėsmę demokratinėms Europos šalims ir destabilizuoja visą Sąjungą; kadangi piliečių dalyvavimo ir aktyvumo stiprinimas formaliojo, neformaliojo švietimo, savišvietos ir mokymosi visą gyvenimą srityse atlieka esminį vaidmenį kovojant su šia tendencija;

G.kadangi žinių ir emocinių ryšių trūkumas trukdo rastis Europos pilietiškumui, kuris dažnai siejamas su klaidingais teiginiais apie ES, todėl dėl šio pilietiškumo reikia sukurti ir jį stiprinti taikant mechanizmus, kuriais sudaromos sąlygos piliečiams dalyvauti ir vesti kultūrų dialogą; kadangi geriau suprantant mūsų bendrą Europos istoriją ir piliečiams aktyviau įsitraukiant į socialinį ir politinį gyvenimą galima teigiama linkme prisidėti kuriant Europos tapatybę, kuri papildytų daugialypę piliečių vietos, regioninę, nacionalinę, geografinę, kultūrinę ar kitokią tapatybę; kadangi aktyvus piliečių dalyvavimas ir dialogas yra tarpusavyje susiję su Europos pilietiškumo ugdymo aspektu ir gali veiksmingai prisidėti kuriant Europos pilietybę, turinčią aiškias teises ir pareigas;

H.kadangi nepakankamas piliečių aktyvumas, ribotos žinios apie ES ir menkas jos teikiamos pridėtinės vertės suvokimas gali prisidėti prie nuomonės, kad egzistuoja demokratinis deficitas, ir paskatinti euroskepticizmą valstybėse narėse;

I.kadangi pilietinės erdvės mažėjimas Europos Sąjungoje ir kitose programoje dalyvaujančiose šalyse neigiamai veikia demokratinį dalyvavimą ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimą užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi; kadangi veiksmai, kuriais remiamas pilietinės visuomenės, įskaitant ilgai veikiančias ir daug patirties turinčias mažumų ir vietos lygmens organizacijas, dalyvavimas ir sudaromos tam sąlygos, yra labai svarbūs ginant demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises valstybėse narėse;

J.kadangi siekiant, kad mažumoms priklausantys asmenys galėtų atstovauti sau ir aktyviau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, itin svarbią reikšmę turi mažumų pilietinės visuomenės organizacijos, ypač toms grupėms, kurioms trūksta kitų formalių politinio atstovavimo būdų;

K.kadangi 2020 m. ES gyveno daugiau kaip 22 mln. ne ES šalių piliečių; kadangi šios grupės neturi galimybių dalyvauti oficialioje politinėje veikloje, todėl milijonų žmonių gyvenimui poveikį daro sprendimai, priimami jiems nedalyvaujant ir neprisidedant; kadangi tai rodo, kad visoje ES visais lygmenimis iš esmės stinga demokratijos, ir tai yra iššūkis kuriant tvarią, teisingą ir veiksmingą politiką bei programas, kadangi žmogaus teisių, susijusių su ne piliečių dalyvavimu politiniame ir visuomeniniame gyvenime, užtikrinimas atlieka lemiamą vaidmenį propaguojant demokratinį valdymą, teisinės valstybės principo taikymą, socialinę įtrauktį bei ekonomikos vystymąsi, taip pat šalinant marginalizaciją ir diskriminaciją ES;

Pradinis Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos (2021–2027 m.) įgyvendinimo etapas: 3 paprogramė „Piliečių aktyvumas“

1.yra tvirtai įsitikinęs, kad Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių (CERV) programa išskirtinai prisidedama prie pilietinio aktyvumo ir dalyvavimo masto didinimo pagrindinių teisių srityje, nes ja veiksmingai derinamos vertybės, pilietinis dialogas ir pilietiškumas, sykiu propaguojama socialinė ir lyčių lygybė bei įvairovė, padedant išsaugoti regioninį paveldą, istorinę sąmonę ir skatinant kovą su diskriminacija ir smurtu; laikosi nuomonės, kad CERV programa yra ES ateičiai itin svarbi priemonė, kurią taikant visoje Europoje galima spręsti socialinius ir politinius iššūkius, tokius kaip žinių spragos, euroskepticizmas, mažėjanti pilietinė erdvė, taip pat teisinės valstybės erozija ir atitinkami iššūkiai; ragina, kad įgyvendinant programą būtų remiami veiksmai, kuriais siekiama didinti pilietinės visuomenės organizacijų atsparumą, įskaitant veiksmus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama teisinės valstybės principams ir ES vertybėms;

2.primena, kad CERV programa dar tik pradedama įgyvendinti, nes reglamentas, kuriuo ši programa nustatyta, buvo priimtas tik 2021 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šios priežasties tik keli 3 paprogramės projektai buvo užbaigti ir turima per mažai informacijos iš paramos gavėjų, kad būtų galima tiksliai įvertinti rezultatus;

3.ragina Komisiją teikti pirmenybę duomenų apie CERV programą rinkimui, visų pirma, apie nepalankioje padėtyje esančias grupes, įskaitant marginalizuojamas bendruomenes, mažumas ir pažeidžiamus gyventojus, siekiant spręsti unikalias jų problemas ir skatinti jų patirties mokslinius tyrimus; primygtinai ragina sukurti tvirtus stebėsenos ir vertinimo mechanizmus; pabrėžia, kad šis požiūris bus naudingas renkant informaciją, reikalingą politikai plėtoti, užtikrinant reikšmingą palankių sąlygų neturinčių grupių dalyvavimą pilietinio aktyvumo iniciatyvose ir atkreipiant dėmesį į jų nuomonę, taip pat kuriant įtraukesnę ir teisingesnę programą, kartu užtikrinant geresnius būsimus vertinimus apskritai;

4.pabrėžia, kad įgyvendinant programą susidurta su keliais iššūkiais, kurie kėlė sunkumų pradiniais programos įgyvendinimo etapais ir iš kurių daugelis buvo išorės veiksniai, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, ir kad dėl to buvo sutrikdytos ir pažeistos piliečių teisės ir jų dalyvavimas demokratijoje; tačiau pažymi, kad po lėtos programos įgyvendinimo pradžios šiuo metu programa įsibėgėjo ir veikia gerai; taip pat pabrėžia, kad, norint pasiekti plačiąją visuomenę, ypač asmenis, gyvenančius kaimo vietovėse, turi būti organizuotos informuotumo didinimo kampanijos;

5.yra susirūpinęs dėl to, kad naujų skaitmeninių ES fondų įgyvendinimo priemonių (pvz., sistemos „eGrants“) naudojimas ir diegimas, atrodo, yra pagrindinė paramos gavėjų problema, susijusi su programos plėtra; apgailestauja, kad sudėtingos procedūros trukdo dalyvauti ir mažesnėms organizacijoms, kurios neturi pakankamai laiko ir reikiamų išteklių, kad per nustatytą terminą pateiktų paraišką; mano, kad šių priemonių struktūra riboja programos galimybes prisitaikyti prie naujų tendencijų ir kintančių poreikių; ragina panaikinti administracinę naštą ir supaprastinti paraiškų teikimo, sutarčių sudarymo ir ataskaitų teikimo procesus; pabrėžia, kad administracinių reikalavimų supaprastinimas taip pat apima veiksmingesnį ir lankstesnį paraiškų teikimo procesą organizacijoms, pasirašiusioms daugiamečius partnerystės pagrindų susitarimus, taip pat siekiant numatyti politikos pokyčius; be to, pabrėžia, kad reikia padaryti paraiškų portalą patogesnį naudoti, ypač mažoms organizacijoms, ir užtikrinti, kad visi su procedūra susiję dokumentai būtų išversti į visas ES kalbas, taip siekiant išplėsti visų valstybių narių dalyvavimo mastą ir užtikrinti kultūrų įvairovę;

6.apgailestauja, kad valstybės narės neprivalo įsteigti CERV programos nacionalinio kontaktinio centro (NKC), kuris pareiškėjams, suinteresuotiesiems subjektams ir paramos gavėjams teiktų neutralias konsultacijas, naudingą informaciją ir paramą, įskaitant pagalbą teikiant paraiškas, ir dalytųsi lengvai suprantama informacija apie programos rezultatus; vis dėlto, apgailestaudamas pažymi, kad iki 2023 m. birželio mėn. tik 20 valstybių narių turėjo nacionalinius kontaktinius centrus;

7.yra labai susirūpinęs dėl to, kad dabartinis infliacijos lygis turi įtakos CERV paramos gavėjų veiklos sąnaudoms; apgailestauja, kad paramos gavėjai susiduria su sunkumais vykdydami savo suplanuotą veiklą, ypač kalbant apie kelionės, apgyvendinimo ir dienpinigių kaštų vienetus, ir kad jiems gali tekti sumažinti kai kurias iš pradžių suplanuotas veiklas, kad neviršytų biudžeto;

Politinės rekomendacijos dėl CERV programos ateities

8.ragina Komisiją sukurti pilietinio dialogo grupę, užtikrinti reguliarų, atvirą ir skaidrų dialogą, taip siekiant stiprinti pilietinį dialogą, pasitelkiant šią programą taip, kad būtų remiamas visų lygmenų institucijų ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, ypač pilietinės visuomenės organizacijų, abipusis bendradarbiavimas, ir, siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2021/692 11 straipsnį, pilietinį dialogą naudoti kaip valdymo priemonę dvejų metų darbo programos prioritetams nustatyti ir toliau skatinti kolektyvinį pilietinio aktyvumo aspektą, kuris yra labai svarbus demokratijos ir teisinės valstybės aspektas; šiuo atžvilgiu primena, kad reikėtų skatinti novatoriškus veiksmus, kuriais būtų remiamas dialogas su pilietine visuomene, be kita ko, siekiant puoselėti pasitikėjimu grindžiamos partnerystės su dotacijų gavėjais kultūrą; ypač ragina imtis gebėjimų stiprinimo veiksmų, kad būtų remiamas platus pilietinės visuomenės dalyvavimas, visų pirma nustatant sąsajas su kitomis finansavimo schemomis, teikiamomis pagal pasidalijamąjį valdymą, pavyzdžiui, techninės paramos priemone;

9.primena, kad reikia skatinti piliečius aktyviai dalyvauti stiprinant europinį pilietiškumo ugdymo aspektą tiek mokomojoje, tiek užklasinėje veikloje; pabrėžia, kad per tikrąjį Europos pilietiškumo ugdymą galima informuoti piliečius ir formuoti jų pilietinio aktyvumo ir dalyvavimo dvasią ir kad atitinkamos ES gairės galėtų būti tinkama priemonė; pabrėžia, kad svarbu įtraukti ES gyvenančius ne piliečius ir jų savarankiškas organizacijas į CERV programos tikslinę grupę, nes tai paskatins demokratinį valdymą, teisinės valstybės principo taikymą ir socialinę įtrauktį;

10.ragina valstybes nares, kurios dar nepaskyrė NKC, kuo greičiau tai padaryti ir ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su NKC tinklu rengiant susitikimus, mokymo priemones ir specializuotus mainus, kurie iki šiol organizuojami labai sėkmingai; todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir NKC sukurti Europos NKC tinklą, kuris padėtų keistis geriausia patirtimi ir žiniomis; taip pat ragina Komisiją sukurti CERV paramos gavėjų tinklą, kad būtų galima keistis patirtimi ir geriausia patirtimi ir geriau suprasti vietos ir nacionalines realijas visoje ES ir už jos ribų;

11.atkreipia dėmesį į iki šiol džiuginančius rezultatus, pasiektus diegiant įvairių rūšių paramos perskirstymo mechanizmus pagal CERV programą; ragina atlikti kokybinę ir kiekybinę įvairių kvietimų teikti pasiūlymus dėl paramos perskirstymo analizę, siekiant, prireikus, išplėsti jų taikymą ir kitose CERV programos paprogramėse, ypač 3 paprogramėje, siekiant užtikrinti, kad ES finansavimas pasiektų ilgai veikiančias ir daug patirties turinčias visuomenines pilietinės visuomenės organizacijas; primygtinai ragina Komisiją dar labiau supaprastinti administracines procedūras ir reikalavimus, susijusius su paramos perskirstymu, kad organizacijos, prašančios perskirstyti paramą, galėtų lanksčiau bendradarbiauti su subrangovais ir užtikrinti tinkamus darbo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos standartus; mano, kad bendro finansavimo reikalavimai galėtų būti persvarstyti, siekiant taisykles pritaikyti prie paramos gavėjo padėties, kad būtų galima remti įvairesnius paramos gavėjus, įskaitant asmenis ir mikrostruktūras, ir temines sritis; primygtinai tvirtina, kad svarbu skatinti naudoti programą visame švietimo sektoriuje, įskaitant mokinius, mokytojus, švietimo darbuotojus ir jaunimo darbuotojus; pabrėžia, kad CERV programos finansavimas, skiriamas teisių, lygybės, vertybių ir pilietinio dalyvavimo srityje, kuriai kitų finansavimo šaltinių labai trūksta arba jų nėra, turėtų sudaryti didesnę dotacijų sumos procentinę dalį; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas toms struktūroms, kurios vadovaujasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (pvz., nustato kontrolės mechanizmus) ir kurios užtikrina tinkamus darbo, sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos standartus; ragina įvertinti paramos perskirstymo mechanizmus, siekiant įvertinti jos veiksmingumą ir lankstumą pasiekiant visuomenines grupes ir remiant organizacijas šalyse, kuriose pilietinė erdvė mažėja;

12.ragina kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) padidinti programos biudžetą iki 2,6 mlrd. EUR, taip siekiant patenkinti didėjantį piliečių dalyvavimo ir demokratinio dalyvavimo iniciatyvų poreikį ir sukurti ad hoc žmogaus teisių gynėjų apsaugos mechanizmą, panašų į mechanizmus, taikomus žmogaus teisių gynėjams už ES ribų arba žurnalistų apsaugai, ir – apskritai – spręsti infliacijos poveikio programos išlaidoms klausimą, taip pat atsižvelgiant į Konferencijos dėl Europos ateities išvadas dėl Europos pilietiškumo ir švietimo, taip pat į strateginę CERV programos svarbą įgyvendinant ES prioritetus;

13.pabrėžia, kad veiksminga komunikacija ir informuotumo didinimo veikla yra svarbiausios programos sėkmę lemiančios sąlygos, todėl, siekiant įtraukti galimus paramos gavėjus, ypač vietos lygmeniu, joms turi būti teikiama pirmenybė;

14.pripažįsta, kad pagal CERV programą vykstantys mainai ir dalyvavimas veikloje yra labai svarbūs stiprinant pilietinės visuomenės organizacijų pilietinio aktyvumo ir ES vertybių propagavimo gebėjimus ne ES šalyse; pabrėžia, kad aktyvus dalyvavimas ir įsipareigojimas puoselėti Europos vertybes neprasideda sudarius narystės susitarimus ir kad tai yra ilgalaikio aktyvistų ir pilietinės visuomenės organizacijų darbo propaguojant šias idėjas ir remiant vietos aktyvistus ES nepriklausančiose šalyse rezultatas; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas ne ES piliečiams dalyvauti, įtraukiant ne ES pilietinės visuomenės organizacijas į CERV programos veiklas; todėl ragina, kad pagal CERV programą būtų padengiamos pilietinės visuomenės atstovų, bent jau iš šalių kandidačių ir asocijuotųjų šalių, dalyvavimo išlaidos, neatsižvelgiant į tai, ar jų šalis dalyvauja CERV programoje; pabrėžia, kad reikia spręsti su karu Ukrainoje susijusias problemas, skatinant projektus su Ukrainos partneriais vykdant atminimo, demokratinio dalyvavimo veiklą ir atkuriant Ukrainos kultūros paveldą;

15.pakartoja savo raginimą paversti CERV programą veiksmų Europos istorinės sąmonės formavimo srityje svertu, aktyviai remiant struktūras, kuriomis siekiama puoselėti kritinę istorinę atmintį, pavyzdžiui, tarptautinius mokslinius tyrimus ir atminties vietų lankymą tiek ES, tiek už jos ribų, ir, visų pirma, smerkti istorinį ir kultūrinį revizionizmą; ragina Komisiją ir valstybes nares ypač daug dėmesio skirti opiems visuomenės klausimams, kuriais galėtų būti pasinaudota kaip įrankiais;

16.prašo per CERV programą remti besiformuojančią miestų partnerystės projektų ir miestų tinklų siejimo su švietimo įstaigų partneryste dinamiką, kuri gali sustiprinti europinį aspektą, keitimąsi geriausia patirtimi ir bendrystės jausmą;

17.ragina Komisiją dar labiau supaprastinti administracines procedūras, taikomas ketverių metų pagrindų partnerystės susitarimams dėl dotacijų veiklai, visų pirma, atsižvelgiant į konkrečias naudojamos IT priemonės, kuri geriau atitinka dotacijų veiksmams pobūdį, ypatybes;

° °

18.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.