1.pabrėžia, kad 2014–2020 m. laikotarpiu tik 28 proc. tvarios miestų plėtros strategijų buvo įgyvendinta taikant ITI; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant skatinti naudoti tokias priemones rengiant Teritorinę darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma vykdant intensyvesnę komunikacijos veiklą;
2.pabrėžia, kad veiksmai, įgyvendinami pagal BIVP, pvz., pagal programą LEADER, vertingai prisideda prie teritorinio vystymosi; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti LEADER didinant biudžeto paketą, užtikrinant aukštą vietos veiklos grupių autonomijos lygį jų sudarymo ir sprendimų priėmimo klausimais ir mažinant administracinę naštą;
3.ragina Komisiją pasinaudoti būsimos 2024 m. vertinimo ataskaitos dėl 2014–2020 m. programavimo laikotarpio rezultatais, taip pat veiksmų, įgyvendintų pagal BIVP, pvz., pagal programą LEADER, rezultatais siekiant remti 2021–2027 m. laikotarpio programas; atkreipia dėmesį į teritorinio vystymo priemonių kokybinės analizės svarbą; atsižvelgdamas į tai apgailestauja dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos dėl LEADER ir BIVP išvados, kad jų nauda nėra pakankamai įrodyta;
4.palankiai vertina Teritorinės ir vietos plėtros strategijų vadovą ir Tvarios miestų plėtros strategijų vadovą, kuriais vadovaujantis visais administraciniais lygmenimis rengiamos, įgyvendinamos ir stebimos teritorinės ir vietos, įskaitant miestus, plėtros strategijos; mano, kad reikėtų skatinti geros teritorinės plėtros praktikos sklaidą siekiant užtikrinti, kad projektai būtų veiksmingi ir tvarūs; vis dėlto apgailestauja, kad vadovai buvo paskelbti pavėluotai, ir ragina Komisiją laiku parengti gaires siekiant supaprastinti programų rengimo procesą; pabrėžia, kad valstybėms narėms reikia pasiūlyti daugiau gairių ir daugiau lankstumo įgyvendinant 5-ąjį PT „Piliečiams artimesnė Europa“ ir veiksmus šiam tikslui pasiekti, suderinti juos su Teritorinėje darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytais veiksmais ir kurti paskatas skirti daugiau lėšų 5-ajam PT;
5.ragina valstybes nares skatinti strateginį teritorinį planavimą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į visas teritorijas, ne tik metropolines, miestų ir funkcines miestų zonas; be to, ragina valstybes nares stiprinti kaimo ir miesto ryšius, nes tai yra vienas iš būdų siekti geriau subalansuoto teritorinio vystymosi visoje ES, ir apsvarstyti tarpvalstybinį planavimą ir įgyvendinimą taikant principą „iš apačios į viršų“, pvz., BIVP ir ITI;
6.ragina Komisiją ir Tarybą skirti finansavimą kaimo vietovėms ir regionams, kurie turi didelių ir nuolatinių gamtinių ar demografinių trūkumų, taip pat, kad 8 proc. sanglaudos politikos lėšų būtų skirta programoms pagal miestų darbotvarkę plėtoti; pažymi, kad šios lėšos daugiausia turėtų būti naudojamos taikant integruoto teritorinio vystymo priemones;
7.atsižvelgia į vietos ir regionų valdžios institucijų įrodytus gebėjimus įgyvendinti ir valdyti teritorines priemones ir mano, kad reikia iš esmės pakeisti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą planuojant, įgyvendinant ir valdant teritorines priemones; ragina veiksmingai įgyvendinti partnerystės principą ir išsamiai konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais prieš apibrėžiant ITI ir BIVP veiksmus; pabrėžia principo „iš apačios į viršų“ svarbą teritoriniam vystymuisi, kartu suteikianti piliečiams galimybę prisiimti atsakomybę už savo teritorijų vystymą;
8.ragina teritorines arba vietos plėtros strategijas, finansuojamas pagal daugiau nei vieną programą, sujungti į vieną kryptį pagal BNR 28 straipsnį ir prireikus padedant Komisijai, kad būtų išvengta vėlavimo ir administracinių kliūčių; palankiai vertina 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu numatytą galimybę paskirti pagrindinį fondą strategijoms, finansuojamoms iš daugiau nei vieno fondo;
9.pabrėžia, kad tokios teritorinės priemonės kaip BIVP arba ITI pateisino lūkesčius siekiant priartinti ES prie piliečių; pažymi, jog „STRAT-Board“ pateikti duomenys 2014–2020 m. laikotarpiu rodo, kad BIVP atliko svarbų vaidmenį rengiant teritorines strategijas, ir pabrėžia didelį vietos lygmens suinteresuotumą aktyviai dalyvauti rengiant šias strategijas; ragina valstybes nares ir Komisiją supaprastinti administracinį lėšų valdymą, ypač tais atvejais, kai BIVP lėšos gaunamos iš daugiau nei vieno fondo; pabrėžia, kad ITI yra pagrindinė priemonė, kuria naudojasi valstybės narės, kurioms skiriama daugiau ERPF lėšų, nes jos greitai įsisavina sumas ir gali apimti kelias pagrindines kryptis, numatytas vienoje ar keliose programose;
10.pabrėžia aiškų skirtumą tarp valstybių narių, kurios yra įsipareigojusios vystyti ITI arba BIVP, ir tų, kurios nėra įsipareigojusios; ragina Komisiją paaiškinti šią diferenciaciją, kad būtų išvengta geografinių skirtumų, ir teikti pritaikytą techninę paramą valstybėms narėms, kurios nepasinaudojo šiomis teritorinėmis priemonėmis; ragina visas valstybes nares labiau naudotis integruoto teritorinio vystymosi priemonėmis, kaip apibrėžta BNR 28 straipsnyje, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi partnerystės principo, kaip apibrėžta BNR 8 straipsnyje; laikosi nuomonės, kad integruoto teritorinio vystymosi priemonės turėtų būti privalomos valstybėms narėms;
11.palankiai vertina teritorinio vystymosi techninius supaprastinimus, nustatytus 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu; tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti kuo mažiau būtinų papildomų administracinių taisyklių ir daugiau dėmesio skirti proporcingumui, nes mažiems projektams šiuo metu tenka santykinai didesnė administracinė našta (paramos gavėjams) ir administracinės išlaidos (už programas atsakingoms institucijoms) nei didesniems projektams;
12.mano, kad Teritorinė darbotvarkė iki 2030 m. yra tikra ir tinkama priemonė siekiant sumažinti teritorinį nelygybės aspektą ir užtikrinti ES sanglaudą valdant kiekvieną jos regioną su savais ypatumais; todėl mano, kad visuomenė ir teritorijos turėtų aktyviau dalyvauti pripažįstant šios darbotvarkės svarbą; ragina Komisiją pakeisti Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. vaidmenį, neapsiribojant vien teritorinio valdymo vadovu;
13.pažymi, kad Teritorinėje darbotvarkėje iki 2030 ne tik pasisakoma už teritorinį politinį atsaką į teritorinius iššūkius, bet ir pateikiama vizija ir užmojis siekiant teritorinės sanglaudos tikslo, labiau įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir piliečius;
14.pabrėžia, kad nors daugiašalis finansavimas yra vienas iš pagrindinių integruotų teritorinių priemonių tikslų, iš dabartinių išvadų matyti, kad kai kuriose šalyse vis dar gali atrodyti sudėtinga naudoti kelių fondų finansavimą, ypač dėl to, kad dabartiniu laikotarpiu EŽŪFKP (kaimo plėtra) nebėra įtrauktas į BNR, todėl reikėtų papildomų ir konkrečių priemonių EŽŪFKP ir kitų sanglaudos politikos fondų taisyklėms suderinti (t. y. naudoti skirtingus ES fondus integruotiems projektams vietos lygmeniu, kuriais siekiama kelių politikos tikslų);
15.ragina valstybes nares aktyviai propaguoti lyčių aspekto integravimą rengiant ir įgyvendinant Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. bandomuosius projektus vietoje;
16.pabrėžia, kad teisingos ir orios piliečių ir jų šeimų pajamos ir gyvenimo kokybė kaimo vietovėse yra labai svarbūs siekiant užtikrinti socialinę pažangą ir sėkmingą teritorinę ir vietos plėtrą; primygtinai tvirtina, kad ES regionuose reikia užtikrinti priimtinas darbo bei gyvenimo sąlygas ir socialinę apsaugą visiems;
17.pabrėžia, kad svarbu gerinti politikos suderinamumą ir įgyvendinti būsimų ES integruoto teritorinio vystymosi ir kitų atitinkamų iniciatyvų tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimą, kad būtų įvertintas ES politikos priemonių suderinamumas ir papildomumas ir galimas jų poveikis kaimo vietovėms, taip veiksmingai užkertant kelią kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimui ir sudarant palankesnes sąlygas kartų kaitai, vienodoms galimybėms naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis ir darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse; pabrėžia tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo mechanizmo svarbą ir tada, kai valstybės narės vertina siūlomų teisės aktų poveikį kaimo vietovėms; pabrėžia, kad svarbu įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo mechanizmų nustatymą ir įgyvendinimą, taip pat į jų valdymą tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, siekiant kovoti su socialine atskirtimi, susijusia su transportu, ir gerinti atitinkamų vietovių teritorinį prieinamumą, kad būtų pagerintas tarpvalstybinis ir kaimo bei miesto vietovių bendradarbiavimas, prieiga prie plačiajuosčio interneto ir tinkamų paslaugų, visų pirma sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų, taip pat kaimo ekonomikos įvairinimas ir kaimo vietovių atgaivinimas, padidintas šių vietovių patrauklumas ir užtikrinta tvari šių bendruomenių ateitis;
18.pabrėžia, kad Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. veiksmai turėtų atlikti svarbų vaidmenį partnerystės susitarimuose ir programose; pažymi, kad šie veiksmai turėtų būti ryžtingesni skirstant lėšas, ir atkreipia dėmesį į būtinybę skatinti Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. integravimą į ES politiką, daugiausia dėmesio skiriant žemiausiems valdymo lygmenims; mano, kad būsimoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti numatytas tinkamas Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. finansavimas ir paskirstymo metodika;
19.pabrėžia, kad labai svarbu įtraukti Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. prioritetus ir tikslus į sanglaudos politikos fondų teisines priemones ir programas, kurios turėtų būti pritaikytos kiekvienai teritorijai; palankiai vertina parengtus bandomuosius Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. veiksmus ir ragina valstybes nares ir Komisiją toliau investuoti į šiuos veiksmus, tobulinant jų geografinį pasiskirstymą ir juos geriau derinant su Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. principais;
20.pabrėžia, kad reikia įtraukti Parlamentą, ypač jo kompetentingą Regioninės plėtros komitetą, į bandomuosius veiksmus, siekiant užtikrinti, kad tie veiksmai atitiktų dabartinius ES prioritetus, propaguoti bandomųjų veiksmų rezultatus ir apie juos informuoti ES lygmeniu, juos integruojant ir koordinuojant su tokiomis iniciatyvomis kaip sanglaudos politika, ypač ERPF ir INTERREG;
21.ragina parengti įvairių ES fondų sinergijos strategiją, kuria būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas projektams, įgyvendinamiems naudojant teritorines priemones, ir supaprastinti iš daugiau nei vieno fondo finansuojamų bandomųjų veiksmų administravimą, siekiant sumažinti administracines kliūtis ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti paraiškas dėl šių projektų;
22.mano, kad įmonės galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant teritorinio vystymosi strategijas; ragina Komisiją skatinti įmonių ir vietos bei regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą siekiant plėtoti teritorinio vystymosi projektus, kuriais būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas;
23.atkreipia dėmesį į didžiulį Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. potencialą ir dabartinius ir būsimus bandomuosius projektus, kuriais siekiama patenkinti labai skirtingus ne miesto vietovių, įskaitant kaimo vietoves, kalnuotas vietoves, salas ir pakrančių vietoves, atokias ir retai apgyvendintas vietoves ir daugelį kitų tipų teritorijų, kurioms būdingas miesto ir kaimo ypatumų derinys, poreikius; ypač pabrėžia tai, kad kaimo vietovėse dažnai susiduriama su demografiniais iššūkiais, mažu gyventojų tankiu ir ribota prieiga prie visuotinės svarbos paslaugų bei jų kokybe, taip pat ne visada yra pajėgumų kurti ir įgyvendinti novatoriškus sprendimus, todėl joms gali būti labai naudinga keistis geriausia patirtimi;
24.pabrėžia, kad reikia plačiau skleisti informaciją apie bandomųjų projektų veiksmus ir pasiekimus kaip ES fondų įgyvendinimo pavyzdžius; pritaria minčiai kas dvejus metus rengti konferenciją, kurioje bandomieji veiksmai būtų pristatyti vietos ir regionų valdžios institucijoms, taip pat atitinkamiems nacionalinio ir ES lygmens subjektams, susiejant ją su kitais renginiais, pvz., Kaimo pakto ar Miestų forumo;
25.ragina valstybes nares parengti savo teritorines darbotvarkes pagal Teritorinę darbotvarkę iki 2030 m., kaip pagrindą savo teritorinėms strategijoms programuoti, atsižvelgiant į kiekvieno regiono ypatumus ir labai skirtingus poreikius, ir kaip paskatą, taip pat siekiant skatinti sprendimų priėmimo procesą ir teritorinės bei miestų politikos formavimą; be to, ragina valstybes nares sudaryti sąlygas taikyti įvairias teritorines strategijas visiems ES regionams, be kita ko, kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms, didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotiems regionams;
26.pabrėžia, kad geras valdymo struktūrų veiksmingumas gali lemti optimalų investavimo prioritetų derinį, kad būtų pasiektas būtinas daugiapakopis vertikalusis ir horizontalusis koordinavimas siekiant parengti ir įgyvendinti integruotas vystymosi strategijas;
27.ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą ne tik bandomaisiais veiksmais, bet ir padaryti šią priemonę orientacine veiksmų sistema, kurioje ES teritorijoms pateikiamos konkrečios ir pritaikytos gairės, kaip pagerinti savo veiklos efektyvumą; pabrėžia galimybę susieti regioninį finansavimą su sąlyga, kad Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. prioritetai bus pasiekti, ir ragina Komisiją parengti stebėsenos rodiklius, kuriais susiejama Teritorinė darbotvarkė iki 2030 m. ir sanglaudos politikos lėšų, ypač ERPF, naudojimas;
28.pakartoja, kad reikia skubiai stiprinti ES klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politiką, taip pat atsižvelgiant į pastaraisiais metais ir mėnesiais ES stiprėjančias ekstremalių meteorologinių reiškinių tendencijas; todėl ragina valdžios institucijas toliau kovoti su klimato kaita; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia didinti bandomųjų projektų užmojus ir kokybę pagal tikslą „Žalesnė Europa“ ir jo pirmąjį prioritetą „Sveikesnė aplinka“; pabrėžia, kad teritorinis vystymasis yra labai svarbus kuriant atsparius regionus ir užtikrinant tvarų sanglaudos politikos finansavimo įgyvendinimą;
29.palankiai vertina Europos socialinių reikalų komiteto pasiūlymą skatinti Europos chartiją dėl kaimo ir miesto subjektų teisių ir pareigų; taip pat yra įsitikinęs, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti su miestų vietovėmis siekiant užtikrinti, kad nė viena vietovė ar piliečiai nebūtų palikti nuošalyje vykdant teisingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, tvarios ir klestinčios Europos Sąjungos, siekiant kaimo ir miestų įsipareigojimo laikytis teisingo požiūrio ir parodant kartu dirbančių kaimo ir miesto organizacijų pridėtinę vertę;
30.pabrėžia, kad būtina užtikrinti labiau subalansuotą ES regionų vystymąsi užtikrinant geresnį ES lėšų paskirstymą, įskaitant paramą bendrai žemės ūkio politikai, valstybėse narėse ir tarp jų; pabrėžia, kad neįmanoma užtikrinti tvaraus ir ilgalaikio teritorinio vystymosi, jei parama bus skiriama skirtingiems regionams remiantis istoriniais duomenimis;
31.pažymi, kad vis daugiau žmonių pasirenka gyventi miestuose, o dirbti – kaimo vietovėse; ragina Komisiją parengti programas, kuriose atsižvelgiama į visas teritorijas, įskaitant didmiesčių, miestų ir funkcines zonas; skatina Komisiją sukurti tokią iniciatyvą LEADER, kuria galėtų naudotis maži miestai;
32.ragina Komisiją susieti patirtį, įgytą įgyvendinant Teritorinę darbotvarkę iki 2030 m., su būsima sanglaudos politika ir rekomendacijomis, parengtomis aukšto lygio darbo grupės sanglaudos politikos ateities klausimais, siekiant veiksmingiau įveikti teritorinį netolygumą ir funkcinius neatitikimus; atkreipia dėmesį į Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. suteikiamą galimybę įvertinti sanglaudos politikos poveikį teritorinės sanglaudos tikslui;
33.ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2024 m. pabaigos atlikti nuoseklią Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. peržiūrą, įskaitant išsamią jos valdymo sistemos, įgyvendinimo pažangos ir prioritetų aktualumo peržiūrą, kaip nurodyta Teritorinėje darbotvarkėje iki 2030 m.;
34.palankiai vertina tai, kad metodika, aprašyta Teritorinės ir vietos plėtros strategijų vadove, yra privaloma, suteikiant teritorinei politikai tokią pat reikšmę kaip ir miestų politikai;
35.ragina sukurti bendrą strategijų, skirtų miestų ir platesnei teritorinei plėtrai, sistemą, kurioje teritoriniai reikalavimai būtų traktuojami kaip visuma; pabrėžia, kad tai galėtų gerokai sumažinti biurokratines kliūtis gaunant lėšas;
36.ragina Komisiją užtikrinti tinkamą lėšų panaudojimą ir teritorinių priemonių įgyvendinimą, pirmenybę teikiant veiksmingam valdymui be neproporcingos biurokratijos; pabrėžia, kad reikia supaprastinti prieigos prie fondų galimybes potencialiems ES sanglaudos fondo ITI arba BIVP projektų naudos gavėjams pasitelkiant vieno langelio principą, visų pirma teikiant informaciją apie finansavimo rūšį, administracinius reikalavimus ir tinkamumą finansuoti;
37.pripažįsta Europos Vadovų Tarybos vaidmenį plėtojant valstybių narių teritorinę veiklą; ragina valstybes nares skirti pakankamai žmogiškųjų išteklių tiek valdymo institucijose, tiek už ITI arba BIVP atsakingose įgyvendinančiose įstaigose, siekiant užtikrinti techninę paramą ir konsultavimo paslaugas, skirtas konkrečios vietos veiklos grupėms ir ITI partneriams, ir sudaryti sąlygas laikytis reglamentų;
38.ragina Komisiją aktyviau dalyvauti teritorinėje politikoje įgyvendinant sanglaudos politiką ir stiprinti regionų valdymą, siekiant skatinti sanglaudą ir mikrosanglaudą, atsižvelgiant į kiekvieno regiono ypatumus, gerinant sprendimų priėmimą vietos ir regionų lygmeniu ir taikant esamas priemones siekiant pagerinti teisinių priemonių valdymą; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti sanglaudos politikos fondus, kad būtų padidintas teritorinio vystymosi atsparumas, visų pirma siekiant sušvelninti nenumatytų įvykių poveikį, apsaugoti regionus nuo neigiamų padarinių ir laikytis principo „nekenkti sanglaudai“;
39.supranta ES semestro sprendimų poveikį teritorinei sanglaudai, taigi ir pajėgumams plėtoti teritorines programas; todėl pakartoja, kad reikia stiprinti Europos semestro teritorinį aspektą ir gerinti sanglaudos politikos ir Europos ekonomikos valdymo sąveiką, įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas į visus procedūrų, susijusių su Europos semestru ir konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, etapus;
40.ragina Europos regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą atlikti aktyvesnį vaidmenį tęsiant ir toliau plėtojant Teritorinę darbotvarkę iki 2030 m.; ragina Komisiją atlikti kiekvieno regiono gebėjimo įveikti būsimus pasaulinius iššūkius, darančius poveikį teritorinei sanglaudai, tyrimą; pažymi, kad šis tyrimas būtų greitojo reagavimo priemonė, pagal kurią būtų galima lanksčiai paskirstyti arba padidinti išteklius, atsižvelgiant į padėtį realiuoju laiku ES regionuose;
41.pabrėžia teritorinių priemonių svarbą aktyvesniam ir įtraukiam pilietinės visuomenės ir vietos bei regionų valdžios institucijų dalyvavimui; ragina Komisiją išnagrinėti naujus būdus, kaip toliau didinti informuotumą apie jų loginį pagrindą ir gerokai padidinti ITI ir BIVP naudojimą, be kita ko, galbūt numatant procentinę dalį, kuri būtų naudojama sanglaudos politikos po 2027 m. programoje;
42.ragina Europos investicijų banką padidinti sanglaudos politikos fondams numatytus finansinius asignavimus, skirtus regionų pusiausvyrai ir tinkamam gyvavimui užtikrinti;
43.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.