1.ragina Komisiją užtikrinti bendrosios rinkos vientisumą; primena, kad atsakas į JAV infliacijos mažinimo aktą turi būti ne tik didinama valstybės pagalba, bet ir kuriama verslui palankesnė aplinka, atnaujinama konkurencijos bazė, pagal kurią įmonėms, investuojančioms ir sąžiningai konkuruojančioms Europoje, sudaromos sąlygos veikti sparčiai ir lanksčiai, sykiu įgyvendinant ES klimato srities tikslus;

2.atkreipia dėmesį į laikinąją sistemą krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis, taip pat į atnaujintą valstybės pagalbos taisyklių sąvadą, kuriuo sudaromos sąlygos investuoti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; atkreipia dėmesį į tai, kad jis priimtas 2023 m., įskaitant atitikties sąlygą; ragina Komisiją būti labai atidžią, kad nebūtų sudarytos sąlygos konkurencijai subsidijų srityje, ir ragina naudotis turimomis priemonėmis užkertant tokiai nesąžiningai konkurencijai kelią; pabrėžia, kad bet kokio pobūdžio papildoma valstybės parama privalo būti tikslinė ir laikina; laikosi nuomonės, kad valstybės pagalba turėtų būti suderinta su ES politikos tikslais, pvz., Žaliojo kurso ir Europos socialinių teisių ramsčio tikslais; ragina Komisiją išnagrinėti, ar lėšų susigrąžinimo mechanizmai valstybėse narėse pakankamai suderinti;

3.ragina Komisiją užtikrinti, kad visos laikinos valstybės pagalbos priemonės būtų pakankamai tikslinės siekiant išvengti bendrosios rinkos susiskaidymo;

4.pabrėžia, kad siekiant įveikti naujus iššūkius reikės papildomų viešųjų ir privačiųjų investicijų; pabrėžia, jog ES biudžetas turi būti pakankamas būsimiems iššūkiams, įskaitant vidaus rinkos susiskaidymo problemą, spręsti, ES pramonės strategijai remti, pavojingai ES priklausomybei mažinti ir atviram strateginiam savarankiškumui užtikrinti; pabrėžia, kad šių iššūkių negalima įveikti vien tik viešosiomis išlaidomis;

5.primena, kad nevienodas požiūris į valstybės pagalbą gali sudaryti nevienodas sąlygas ES vidaus rinkoje, nes ne visos valstybės narės turi vienodą fiskalinę erdvę paramai teikti; todėl ragina stebėti galimą valstybės pagalbos sistemos iškreipiamąjį poveikį ir bet kokį jos lankstumą taikyti tik ES lygmeniu teikiamai paramai;

6.ragina Komisiją išnagrinėti, kokį poveikį infliacija daro konkurencijai kurdama paskatas įmonėms bendradarbiauti su konkurentais siekiant koordinuoti kainas EBPO, „Competition and Inflation: OECD Competition Policy Roundtable Background Note“, 2022., taip pat jos pasekmes rinkoms ir vartotojų gerovei; pabrėžia, kad reikia gerinti duomenis apie pelną, siekiant veiksmingai šalinti galimas pasekmes, nes Europos Centrinio Banko ir Tarptautinio valiutos fondo tyrimai rodo, kad įmonių pelnas buvo svarbus laikinas infliacijos veiksnys; ragina Komisiją kartu su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis atidžiai stebėti antikonkurencinio elgesio pasekmes ir jo vaidmenį infliacijos raidai; pakartoja, kad Komisija, siekdama įveikti pragyvenimo išlaidų krizę, turi naudotis visomis turimomis konkurencijos teisės priemonėmis;

7.palankiai vertina kelių valstybių narių konkurencijos institucijų iniciatyvas Graikija, Vokietija nustatyti naujus rinkos tyrimo įgaliojimus, tačiau reikia užtikrinti, kad dėl jų neatsirastų vidaus rinkos susiskaidymas; ragina Komisiją nustatyti panašią rinkos tyrimo priemonę, kad būtų išvengta vykdymo užtikrinimo spragų tais atvejais, kai praktika vykdoma tarpvalstybiniu mastu ES, ir prireikus nustatyti sektoriaus masto taisomąsias priemones, kad būtų veiksmingai kovojama su antikonkurenciniu elgesiu; primena Komisijos iniciatyvą dėl naujos konkurencijos priemonės, kuria siekiama pašalinti spragas tarp ES konkurencijos taisyklių ir intervencinių priemonių sprendžiant struktūrines konkurencijos problemas visose rinkose; pažymi, kad naudodamasi naująja konkurencijos priemone Komisija turėtų galimybę tirti konkurencijos problemas viso sektoriaus mastu; ragina Komisiją dar kartą įvertinti naują konkurencijos priemonę;

8.pabrėžia bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) svarbą finansuojant didelius tarpvalstybinius projektus ir siekiant ES strateginių prioritetų; atkreipia dėmesį į konkrečius BEISP kriterijus, pagal kuriuos analizuojamas valstybės pagalbos suderinamumas su vidaus rinka; apgailestauja, kad privalomos ilgos ir sudėtingos procedūros dažnai sukelia pernelyg didelę naštą MVĮ; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi prašymai būtų išnagrinėti ne vėliau kaip per šešis mėnesius; pabrėžia, kad BEISP turėtų teikti tikrą Europos pridėtinę vertę;

9.ragina Komisiją įvertinti, kaip ES konkurencijos principai paveikė visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą, be kita ko, atsižvelgiant į COVID-19 krizę ir išaugusias pragyvenimo išlaidas; ragina Komisiją įvertinti padėtį visuotinės svarbos socialinių paslaugų srityje ir BEISP išimtį įperkamam būstui;

10.palankiai vertina Komisijos ES konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims gaires, kuriose paaiškinta, kad ES konkurencijos teisė nedraudžia savarankiškai dirbantiems asmenims be samdomų darbuotojų dalyvauti kolektyvinėse derybose; primena, kad savarankiškai dirbantys asmenys dažnai turi ribotas galimybes dalyvauti kolektyvinėse derybose arba jų neturi visai, o tai gali lemti mažų garantijų darbo sąlygas;

11.primena neatsiejamą konkurencijos politikos ir vidaus rinkos ryšį, kuris aiškiai matyti iš ES konkurencijos politiką reglamentuojančių SESV 101 ir 102 straipsnių teksto; palankiai vertina tai, jog Komisija, atlikdama teisėkūros ir politinį darbą, pripažino, kad konkurencijos politiką reikia integruoti į vidaus rinkos tikslus, kuriais ji grindžiama;

12.atkreipia dėmesį į tai, kad reikia veiksmingai spręsti rinkos iškraipymo ir rinkos nepakankamumo problemas ir skatinti konkurenciją šalinant esamas nepagrįstas reguliavimo kliūtis ir mažinant nereikalingą administracinę naštą, kad naujiems konkurentams būtų lengviau patekti į rinką;

13. pabrėžia ESTT sprendimų bylose C-555/21 („UniCredit Bank Austria“) ir C-383/18 („Lexitor sp. z o.o.“) svarbą siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vartojimo kreditų rinkoje ir išvengti jos konkurencijos iškraipymo;

14.palankiai vertina Komisijos pranešimą, kad ji pradės antisubsidijų tyrimą dėl Kinijos elektrinių transporto priemonių pagal Reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).; pabrėžia, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti ES priemones dėl užsienio subsidijų, įskaitant Reglamentą (ES) 2022/2560 dėl užsienio subsidijų, siekiant užtikrinti galimo iškreipiamojo poveikio bendrajai rinkai švelninimą; atkreipia dėmesį į išteklių trūkumą, nes Komisijoje dirbančių darbuotojų – tik aštuoni etato ekvivalentai;

15.ragina Komisiją modernizuoti viešojo pirkimo taisykles, kad būtų galima įgyvendinti naujus prioritetus ir įveikti veiklos iššūkius siekiant skatinti žalesnę pramonę ir propaguoti Europos standartus;

16.pabrėžia, kad ES konkurencijos taisyklės turi padėti siekti ES tikslų, apibrėžtų ES sutarties 3 straipsnyje; pabrėžia, kad „teisinga produkto kaina“ yra ne žemiausia galima kaina vartotojui, bet tokia kaina, kuri užtikrina teisingą atlygį visiems tiekimo grandinės subjektams ir neturi neigiamo išorinio poveikio; pabrėžia, kad konkurencijos politikos įgyvendinimas vartotojų labui turėtų apimti ne tik kainų lygio, bet ir tvarumo aspektus bei poveikį piliečių privatumui;

17.pabrėžia svarbų Europos konkurencijos tinklo (EKT), kaip Europos konkurencijos institucijų bendradarbiavimo skatinimo forumo, vaidmenį; ragina Komisiją siekti nuolatinio konstruktyvaus dialogo ir bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia, kad reikia stiprinti antimonopolinių taisyklių ir kitų sektorių reguliavimo institucijų, pvz., institucijų, sprendžiančių duomenų privatumo klausimus, bendradarbiavimą, kad būtų kontroliuojamas netinkamas įmonių naudojimasis duomenimis ir neleidžiama įmonėms naudotis vartotojų duomenimis siekiant įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą; palankiai vertina svarbų nacionalinių konkurencijos institucijų (NKI) vaidmenį užtikrinant Skaitmeninių rinkų akto taisyklių ir nacionalinių teisėkūros iniciatyvų, kurios diegiamos siekiant kovoti su antikonkurenciniu didelių interneto platformų elgesiu skaitmeniniame sektoriuje, taikymą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kaip svarbu imtis suderintų ir vienodų veiksmų, kurie nekenktų, viena vertus, Skaitmeninių rinkų akto ir, kita vertus, nacionalinių konkurencijos taisyklių taikymui skaitmeniniame sektoriuje, kaip numatyta Skaitmeninių rinkų akto 1 straipsnio 6 dalyje;

18.pažymi, kad globalizuotame pasaulyje, siekiant užtikrinti veiksmingą konkurencijos teisės aktų taikymą, labai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas; pabrėžia, kad specialūs bendradarbiavimo susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis konkurencijos politikos srityje gali prasmingai prisidėti prie jos veiksmingumo užtikrinimo; ragina Komisiją didinti konkurencijos politikos poveikį pasaulyje, visų pirma stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis valstybėmis pagal antrosios kartos bendradarbiavimo susitarimus, kuriais sudaromos sąlygos konkurencijos institucijoms veiksmingiau keistis informacija;

19.ragina Komisiją konkurencijos teisės aktų taikymo užtikrinimo srityje daugiau naudotis papildomomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., įžvalgomis apie elgseną ir finansine analize, ir labiau pasitelkti duomenų, kompiuterių ir dirbtinio intelekto mokslininkus ir elgsenos ekonomistus;

20.atkreipia dėmesį į tai, kad kredito reitingų agentūrų rinkos koncentracija ir toliau yra didelė, turint omenyje tai, kad trims didžiausioms kredito reitingų agentūroms tenka didesnė nei 90 proc. rinkos dalis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, ataskaita „Report on CRA Market Share Calculation“, 2022 m. gruodžio 15 d.; pakartoja, kad siekiant užtikrinti nešališkumą ir pasitikėjimą šioje rinkoje reikia didinti konkurenciją;

21.apgailestauja dėl įmonės „Ernst & Young“ sprendimo nutraukti savo audito ir konsultavimo įmonių atskyrimo procesą; pažymi, kad audito ir konsultacinės veiklos sujungimas gali kelti interesų konfliktų ir sustiprinti kiekvienos iš Didžiajam ketvertui priklausančių įmonių dominavimą rinkoje; ragina Komisiją ištirti audito ir konsultacinės veiklos sujungimą ir galbūt pateikti priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias interesų konfliktams ir dominavimui rinkoje;

22.pažymi, kad dominuojančią padėtį užimantiems subjektams įsigyjant naujai įsteigtas įmones gali mažėti inovacijų apimtis ir galiausiai konkurencijos mastas; pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija daug dėmesio skirtų vadinamųjų destrukcinių įsigijimų skaitmeniniame sektoriuje, apie kuriuos turi būti pranešama pagal Skaitmeninių rinkų aktą, reiškiniui ir prireikus imtųsi ryžtingų veiksmų pagal EB susijungimų reglamento 22 straipsnį;

23.palankiai vertina naujausius Komisijos sprendimus dėl susijungimų atvejų Europos Komisija, „Booking Holdings/Etraveli Group“, 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas.; pabrėžia struktūrinių taisomųjų priemonių svarbą priimant sprendimus dėl susijungimo; pažymi, kad didžiausios ir įtakingiausios interneto platformos daro poveikį kasdienei dešimties tūkstančių MVĮ veiklai; pabrėžia, kad įsigijimas negali sustiprinti įmonės dominuojančios padėties viešbučių rinkoje leidžiant jai tarpusavyje parduoti įvairias savo paslaugas;

24.palankiai vertina Komisijos iniciatyvą persvarstyti savo pranešimą dėl atitinkamos rinkos apibrėžties ir laukia viešų konsultacijų rezultatų; pabrėžia, kad reikia laikytis dinamiškesnio požiūrio, kuris apimtų ne tik tradicinį požiūrį, ypač į naujas besiformuojančias rinkas, pvz., skaitmeniniame sektoriuje, ir atsižvelgia į ilgalaikę viziją, apimančią pasaulinį aspektą ir galimą būsimą konkurenciją; apgailestauja dėl to, kad praeityje Komisija kartais taikė pernelyg siaurą požiūrį į atitinkamą rinką, taip atimdama Europos įmonėms galimybę veiksmingai konkuruoti globaliame pasaulyje; pritaria tam, kad Komisija, vertindama susijungimus, po kurių plėtra į gretimas rinkas dar labiau sustiprintų įsigyjančios įmonės dominuojančią padėtį pagrindinėje rinkoje, labiau atsižvelgtų į galimą žalą konkurencijai;

25.yra susirūpinęs dėl giliai įsišaknijusios koncentracijos tam tikrose maisto tiekimo grandinės dalyse, kadangi tai žalinga vartotojams, ūkininkams, aplinkai ir biologinei įvairovei;

26.primena, kad pagal EB susijungimų reglamentą valstybės narės gali imtis tinkamų priemonių, kad apsaugotų viešojo intereso sritis, pvz., klimato apsaugos, tvarumo ir teisinės valstybės sritis, ir prašo, kad Komisijai būtų suteikta tokia pati galimybė nagrinėjant koncentracijos poveikį vidaus rinkai;

27.ragina Komisiją plačiau taikyti laikinąsias priemones, kad būtų sustabdyta bet kokia praktika, galinti daryti didelę žalą konkurencijai, visų pirma kiek tai susiję su dinamiškomis ir sparčiai besivystančiomis rinkomis, pvz., skaitmeninėmis rinkomis;

28.palankiai vertina naują požiūrį naujausiose antimonopolinėse bylose, kuriose Komisija pirmą kartą tam tikromis sąlygomis numato galimybę taikyti struktūrines taisomąsias priemones, kad būtų sustabdytas antikonkurencinis elgesys, ypač tais atvejais, kai ta pati įmonė daugelį metų taikė tokią pat antikonkurencinę praktiką kituose rinkos segmentuose; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją toliau laikytis šios krypties siekiant veiksmingai ex post užtikrinti antimonopolines sąlygas;

29.ragina Komisiją paspartinti antimonopolines procedūras, nustatyti tinkamus procedūrų vykdymo terminus ir užtikrinti veiksmingą tolesnį sprendimų vykdymą, kad būtų išvengta ilgų procedūrų, kaip, pvz., bendrovės „Spotify“ atveju, kuri 2019 m. pateikė skundą dėl „Apple“, ir kai, nepaisant to, kad Komisija pateikė prieštaravimo pareiškimą, nebuvo imtasi konkrečių veiksmų „Apple“ apribojimams pašalinti, taip užkertant kelią programėlių kūrėjams laisvai bendrauti su savo naudotojais;

30.palankiai vertina tai, kad pradėta iniciatyva dėl gairių dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kurios bus parengtos 2024 m. ir priimtos 2025 m., ir Komisijos įsipareigojimą aktyviai, veiksmingai ir greitai taikyti SESV 102 straipsnį piktnaudžiavimo išstumiant iš rinkos srityje; ragina Komisiją konkrečiai patvirtinti poveikiu grindžiamą antimonopolinės politikos vykdymo užtikrinimą ir ypač ekonominių įrodymų svarbą tinkamais atvejais; ragina vertinant išnaudotojiško piktnaudžiavimo atvejus, pavyzdžiui, per aukštas kainas arba nesąžiningas sąlygas, atsižvelgti į vartotojų pažeidžiamumą;

31.atkreipia dėmesį į tai, kad pradėtas oficialus tyrimas dėl galimo prieigos valdytojo antikonkurencinių veiksmų susiejant arba sujungiant ryšių ir bendradarbiavimo platformą su savo dominuojančia ir populiaria programine įranga Europos Komisija, „Antitrust:Commission opens investigation into possible anticompetitive practices by Microsoft regarding Teams“,2023 m. liepos 27 d.; ragina Komisiją atidžiai įvertinti prieigos valdytojo vienašališkai susijusioms įmonėms siūlomas nuolaidas, siekiant užtikrinti, kad būtų sprendžiamos rinkos dalyvių problemos dėl naujų ir esamų naudotojų ir sąveikumo bei kainodaros klausimai;

32.primygtinai ragina užtikrinti veiksmingas teisių gynimo priemones, kurioms gali būti reikalingas geresnis vykdymo užtikrinimo institucijų veiklos koordinavimas ir tolesnis dialogas su trečiosiomis šalimis, taip pat tinkamą įgyvendinimą; primena, kad dėl įmonių, kurios paskirtos kaip prieigos valdytojai, jau buvo priimta ankstesnių antimonopolinių sprendimų, tačiau jie nepadėjo veiksmingai pakeisti šių įmonių elgesio, visų pirma dėl pirmenybės sau teikimo skaitmeninėse rinkose; ragina Komisiją kaip kraštutinę priemonę geriau išnaudoti struktūrines taisomąsias priemones; pakartoja savo raginimą Komisijai panaikinti elgesio taisomųjų priemonių viršenybę ES teisėje;

33.pakartoja savo raginimą Komisijai spręsti teritorinių tiekimo suvaržymų antikonkurencinio poveikio klausimą siekiant užtikrinti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką ir perteikti jos galimą naudą vartotojams;

34.pakartoja savo raginimą Komisijai toliau aktyviai stebėti ir šalinti nepagrįstą geografinį blokavimą ir kitus tarpvalstybinės internetinės prekybos apribojimus ir iš esmės laikytis vartotojams palankaus požiūrio, kad jie turėtų didesnį produktų ir paslaugų pasirinkimą visoje ES;

35.palankiai vertina tai, kad pagal Skaitmeninių rinkų aktą paskirti šeši prieigos valdytojai („Alphabet“, „Amazon“, „Apple“, „ByteDance“, „Meta“ ir „Microsoft“ Žr. oficialius sprendimus dėl Skaitmeninių rinkų akto. 100044, 100040, 100035, 100027, 100026, 100025, 100024, 100020, 100018, 100017, 100016, 100013, 100011.) 22 pagrindinėms platformų paslaugoms, taip pat kad vykdomi keturi rinkos tyrimai dėl nuginčijimo ir pirmas rinkos tyrimas pagal Skaitmeninių rinkų akto 3 straipsnio 8 dalį; ragina Komisiją nedelsiant priimti deleguotuosius aktus siekiant išplėsti taikymo sąlygas arba patikslinti Skaitmeninių rinkų akto 5, 6, 7 ir 12 straipsniuose nustatytų pareigų įgyvendinimo sąlygas; ragina Komisiją iki 2024 m. kovo 6 d. griežtai įvertinti, ar prieigos valdytojai laikosi Skaitmeninių rinkų akto įsipareigojimų, ir papašyti trečiųjų šalių pateikti atsiliepimų apie tai, ar dėl prieigos valdytojų siūlomų atitikties sprendimų skaitmeninės rinkos tampa sąžiningesnės ir atviresnės konkurencijai; ragina Komisiją užtikrinti, kad prieigos valdytojų priemonės, susijusios su jų platformų saugumu ir vientisumu, kurios galėtų turėti įtakos Skaitmeninių rinkų akto atitikčiai, būtų tikrinamos nepriklausomų trečiųjų šalių, o ne būtų paremtos vien pačių prieigos valdytojų vertinimu;

36.atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijai atlikus tyrimą „Naujausių skaitmeninės reklamos pokyčių poveikis privatumui, leidėjams ir reklamuotojams“ daroma išvada, jog dėl didelio masto asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo reklamos tikslais ir dėl to, kad skaitmeninės reklamos rinka yra neskaidri, gali didėti sukčiavimas reklamos srityje Europos Komisija, „Study on the impact of recent developments in digital advertising on privacy, publishers and advertisers“, p. 263–264.; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tyrimo rekomendacijas, toliau nagrinėti teisėkūros galimybes ateityje taikyti politines intervencijas, įskaitant struktūrinių taisomųjų priemonių skyrimą, siekiant kovoti su antikonkurenciniu elgesiu, šiuo atžvilgiu papildant Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių paslaugų aktą 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).;

37.atkreipia dėmesį į „Microsoft Edge“ ir „Bing“ Sprendimai pagal Skaitmeninių rinkų aktą: 100015; 100028 ir 100034. bei „Apple“ iOS ir „iMessage“ Sprendimai pagal Skaitmeninių rinkų aktą: 100047 ir 100022. rinkos tyrimus, siekiant įvertinti jų, kaip tinklų sietuvų, vaidmenį ir tvirtą padėtį rinkoje, kaip nustatyta sprendime dėl prieigos valdytojo statuso suteikimo „Apple“ pagal Skaitmeninių rinkų aktą; atkreipia dėmesį į tai, kad į visus „iOS“ prietaisus (juos naudoja daugiau kaip 144 mln. naudotojų) automatiškai įdiegiama sistema „iMessage“; pabrėžia išmaniųjų telefonų, kaip esminio asmeninio ir profesinio įrankio, svarbą; pabrėžia, kad šiandienos rinkoje dominuoja dvi operacinės sistemos, kuriose naudojamos nesąveikios pranešimų mainų paslaugos, o tai riboja naudotojų ir įmonių galimybes laisvai pereiti iš vienos ekosistemos į kitą ir sklandžiai bendrauti tarpusavyje nepriklausomai nuo operacinės sistemos, o tai iš esmės prieštarauja Skaitmeninių rinkų akto dvasiai ir turiniui; todėl ragina Komisiją skubiai atlikti tyrimą ir veiksmingai jį įgyvendinti, kad visi galėtų greitai pajusti pranešimų sąveikumo naudą;

38.atkreipia dėmesį į ESTT sprendimą byloje Meta prieš Bundeskartellamt, kuriuo patvirtinama nacionalinių konkurencijos institucijų kompetencija užtikrinti duomenų apsaugos taisyklių vykdymą pagal antimonopolinius įstatymus; atkreipia dėmesį į tai, kad ESTT patvirtina, jog asmens duomenų apsauga yra svarbus aspektas nagrinėjant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir kad jis taiko reikalavimus asmens duomenų naudojimui tikslinei reklamai; ragina konkurencijos institucijas tirti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). pažeidimus, o duomenų apsaugos institucijas – už tokius pažeidimus taikyti sankcijas;

39.atkreipia dėmesį į „Bundeskartellamt“ ir „Alphabet Inc.“ proceso išvadas, pagal kurias „Google“ naudotojams suteikiama daugiau galimybių pasirinkti, kaip „Google“ tvarko jų duomenis; tvirtina, kad ES vartotojai privalo turėti galimybę pasirinkti, ar leisti aglomeracijoms ir skirtingas paslaugas teikiančioms įmonėms tvarkyti jų asmens duomenis; ragina Komisiją toliau koordinuoti vykdymo užtikrinimo veiklą ir bendradarbiauti su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai sąveikai tarp konkurencijos teisės aktų ir Skaitmeninių rinkų akto, visų pirma kalbant apie Skaitmeniniame rinkų akte minimas „papildomas pareigas“;

40.atkreipia dėmesį į tai, kad daiktų internetas yra auganti rinka; taip pat nurodo, kad išmanieji namų įrenginiai, pvz., dulkių siurbliai robotai, yra itin svarbus vartotojų duomenų šaltinis; pažymi, kad susijungimai ir įsigijimai šiame sektoriuje gali padaryti didelę žalą konkurencijai; ragina Komisiją į šio sektoriaus susijungimų ir įsigijimų atvejų vertinimą įtraukti duomenis kaip įtakos rinkoje šaltinį, ypač kai šie atvejai susiję su įsitvirtinusiomis didelėmis technologijų bendrovėmis; be to, prireikus ragina nustatyti duomenų naudojimo sąlygas;

41.apgailestauja dėl to, kad debesijos paslaugų teikėjai nėra įtraukti į prieigos valdytojų sąrašą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę šiame sektoriuje pradėti rinkos tyrimus pagal Skaitmeninių rinkų akto 3 straipsnio 8 dalį (kokybinis vertinimas), visų pirma atsižvelgiant į koncentruotą rinkos struktūrą ir žalingą antikonkurencinę praktiką, į kurias atkreipė dėmesį nacionalinės konkurencijos institucijos; pabrėžia, kad Europos debesijos rinkoje dominuoja keli labai dideli subjektai; ragina Komisiją užtikrinti, kad siekiant atkurti sąžiningą ir vienodą konkurenciją Europos debesijos rinkoje į sąrašą būtų įtrauktos visos reikalavimus atitinkančios paslaugos;

42.ragina Komisiją įvertinti, ar reikia pradėti rinkos tyrimą pagal Skaitmeninių rinkų akto 19 straipsnį, į jo 2 straipsnio 2 punktą įtraukti naujas pagrindines platformų paslaugų kategorijas, atsižvelgiant į naujausius technologinius pokyčius, dėl kurių gali atsirasti naujų rūšių paslaugų, nepatenkančių į esamas kategorijas, pvz., bendrasis dirbtinis intelektas; pripažįsta, kad į esamas skaitmenines paslaugas, pvz., interneto paieškos sistemas, galima įtraukti naujas funkcijas, kurias suteikia bendrasis dirbtinis intelektas, ir jas galima įtraukti į esamą pagrindinių platformų paslaugų sąrašą, kuris galėtų padėti sustiprinti esamus prieigos valdytojus;

43.atkreipia dėmesį į G7 konkurencijos institucijų bendrą pareiškimą dėl konkurencijos ir dirbtinio intelekto, kuriame pabrėžiama bendradarbiavimo siekiant skatinti konkurenciją skaitmeninėse rinkose svarba G7 Hirošimos aukščiausiojo lygio susitikimas, „Compendium of approaches to improving competition in digital markets’, 2023 m. lapkričio 8 d.; ragina Komisiją atidžiai stebėti bendradarbiavimo susitarimus atsižvelgiant į pokyčius dirbtinio intelekto srityje, siekiant užtikrinti, kad tokie bendradarbiavimo susitarimai nebūtų potencialiai paslėpti susijungimai ar destrukciniai įsigijimai;

44.pakartoja, kad Skaitmeninių rinkų aktas turi kitokį teisinį pagrindą nei konkurencijos sistema; pabrėžia, kad reikia veiksmingai derinti konkurencijos teisės aktų ex post vykdymo užtikrinimą ir Skaitmeninių rinkų akto ex ante vykdymo užtikrinimą, kadangi jie vienas kitą papildo; pabrėžia, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti taisykles reikia skirti pakankamus darbuotojų išteklius ir užtikrinti sinergiją bei vengti esamų struktūrų ir priemonių dubliavimosi ar kartojimosi;

45.atkreipia dėmesį į būsimus ES junglumo poreikius infrastruktūros ir investicijų aspektais; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atnaujinti dabartinę konkurencijos praktiką telekomunikacijų rinkoje, kad būtų lengviau kurti visiškai integruotą bendrąją telekomunikacijų paslaugų rinką; pažymi, kad rinkos konsolidavimas gali būti vienintelis būdas išvengti infrastruktūros pardavimo dalimis ne ES įmonėms ir veiksmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad pastarąjį dešimtmetį šio sektoriaus augimas Europoje buvo labai nedidelis, o pagrindinė to priežastis yra susiskaidymas; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos nario T. Bretono pranešimą, kad Komisija rengia naują pasiūlymą dėl Skaitmeninių tinklų akto, kuriuo siekiama spręsti rinkos susiskaidymo problemą, pritraukti investicijų, užtikrinti telekomunikacijų infrastruktūrą ir inovacijas be papildomų išlaidų vartotojams ir nekeliant pavojaus tinklų neutralumui bei sąžiningai visų dalyvių konkurencijai rinkoje;

46.susirūpinęs pažymi, kad duomenų suteikiamą pranašumą prieš konkurentus įgiję prieigos valdytojai gali pasiekti kritinę masto ekonomiją, kuri prisideda prie tolesnio skaitmeninių rinkų konkurencinės pusiausvyros iškreipimo ir stabdo inovacijas;

47.pabrėžia, kad priimant sprendimus dėl skaitmeninių įmonių susijungimo ir įsigijimo turėtų būti atsižvelgiama į asmens duomenų turtą kaip bet kokį kitą tradicinį turtą; taip pat pabrėžia, kad duomenų konsolidavimas susijungus įmonėms ar jas įsigijus gali sustiprinti įmonių dominuojančią padėtį;

48.apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių sistemų iškreipiamojo poveikio sąžiningai konkurencijai, nes tai gali stabdyti inovacijas ir kelti pavojų rinkų konkurencingumui, ypač MVĮ; ragina neleisti įmonėms, kurios vengia mokesčių naudodamosi ne ES mokesčių rojais, dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir gauti valstybės pagalbą, nes šios įmonės nesąžiningomis sąlygomis konkuruoja su įmonėmis, įsisteigusiomis ne mokesčių rojuose; palankiai vertina 2020 m. liepos 14 d. Komisijos rekomendaciją neteikti finansinės paramos įmonėms, susijusioms su mokesčių rojais, kartu apsaugant sąžiningus mokesčių mokėtojus;

49.ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti baudas valstybėms, kurios pažeidžia ES valstybės pagalbos taisykles; ragina Komisiją vykdyti valstybių narių mokesčių praktikos tyrimus;

50.atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininko pavaduotojo M. Šefčovičiaus ir Komisijos nario W. Hoekstros įsipareigojimą pradėti diskusiją dėl laipsniško subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo; primena savo prašymą vykdyti konkrečią politiką, nustatyti terminus ir priemones, siekiant kuo greičiau laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui mokesčių priemonėmis;

51.palankiai vertina Komisijos budrumą užtikrinant valstybės pagalbos taisyklių taikymą apmokestinimo srityje;

52.sykiu apgailestauja, kad ESTT panaikino keletą neseniai priimtų Komisijos sprendimų, susijusių su didelio dėmesio sulaukusiomis konkurencijos bylomis apmokestinimo srityje; ragina Komisiją nuodugniau parengti savo konkurencijos politikos bylas, kad jas būtų galima įrodyti teisme; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad baudų panaikinimas ir delspinigių mokėjimas atgaline data panaikintose bylose taip pat kelia grėsmę ES biudžetui;

53.pabrėžia, kad Parlamentas turėtų atlikti aktyvų vaidmenį formuojant konkurencijos politiką ir aktyviau dalyvauti darbo grupių ir ekspertų grupių veikloje; mano, kad reikėtų dažniau naudotis Parlamento teise įsikišti į teismo procesus, susijusius su konkurencijos teise;

54.ragina už konkurencijos politiką atsakingą Komisijos narį palaikyti glaudžius ryšius su Parlamento kompetentingu komitetu ir jo darbo grupe konkurencijos klausimais;

55.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams bei konkurencijos institucijoms.