1.smerkia Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir apgailestauja dėl jos poveikio Ukrainos žmonėms, ES ir kitoms valstybėms; ragina bankus toliau pritaikyti savo strateginius sprendimus prie naujų Europos ir tarptautinių aplinkybių, susidariusių dėl šios agresijos, spręsti sisteminės rizikos problemą ir toliau įgyvendinti finansines sankcijas, priimtas reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, ir jų laikytis;

2.primena, kad valstybės narės atsakingos už ES sankcijų pažeidimų nustatymą, o bankų sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant sankcijas ir stebint, kaip jų laikomasi; ragina Komisiją sukurti ES lygmens duomenų bazę, kad būtų skatinamas bankų veiklos koordinavimas, pašalintos spragos valstybėse narėse įgyvendinant sankcijas ir vertinama, kaip ES bankai jas įgyvendina; atkreipia dėmesį į Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos (AMLA) reglamento, kuriuo naujajai institucijai pavedama remti nuoseklų ES tikslinių finansinių sankcijų taikymą;

3.pažymi, kad bendros tiesioginės bankų sektoriaus pozicijos, susijusios su Rusija ir Ukraina, yra nedidelės, nes bankai šiuo metu mažina savo pozicijas, ir ragina priežiūros institucijas ir ECB bankų priežiūros mechanizmą padėti likusiems Rusijoje veikiantiems ES bankams tvarkingai pasitraukti iš Rusijos rinkos;

4.pažymi, kad bankų sąjunga tebėra esminis ekonominės ir pinigų sąjungos ir atitinkamai vidaus rinkos papildinys; primena, kad pagrindinis bankų sąjungos tikslas – užtikrinti bankų sistemos saugumą, indėlininkų apsaugą ir neleisti, kad bankai būtų gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais; pripažįsta per pastaruosius 15 metų pasiektą pažangą kuriant Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) ir Bendrą pertvarkymo mechanizmą (BPeM) ir kad ES bankai dabar yra geresnėje padėtyje, siekiant atlaikyti finansinius sukrėtimus; ragina iki galo sukurti bankų sąjungą ir pažymi, kad jos trečiasis ramstis – EIGS – dar nepriimtas;

5.prašo Komisijos per likusią savo kadencijos dalį ir per kitą kadenciją ir toliau laikyti bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos užbaigimą pagrindiniais prioritetais; pabrėžia, kad abu projektai:–suteikia daugiau galimybių gauti finansavimą namų ūkiams ir MVĮ, kurie vis dar labai priklausomi nuo bankų kreditų,–skatina investuoti ir kurti darbo vietas,–remia Europos ekonomiką,–didina finansinį stabilumą,–mažina ekonomikos nuosmukių poveikį,–finansuoja skaitmeninę pertvarką ir perėjimą prie tvarios ekonomikos ir–padeda panaudoti ES augimo potencialą;

6.atkreipia dėmesį į 2023 m. liepos 13 d. EBI pareiškimą, kuriame teigiama, kad ES ir EEE bankų sektoriaus pelningumas didėja, bet grėsmingai didėja rizika, susijusi su turto kokybe ir pelningumu; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu trumpuoju laikotarpiu padidėjo ES bankų pelningumas (metinė nuosavo kapitalo grąža 2023 m. antrąjį ketvirtį padidėjo iki 10,04 proc., o tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu ji buvo 7,59 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 14 metų ECB, Supervisory Banking Statistics for significant institutions. Second quarter 2023. 2023 m. spalio mėn.), tačiau įspėja, kad šie rodikliai turi būti tvarūs, kad būtų užtikrintas ilgalaikis konkurencingumas;

7.ragina panaudoti pelną rezervui kaupti, kad būtų užtikrintas finansų sistemos stabilumas, ir finansuoti Europos ekonomiką; pažymi, kad laikinas dividendų paskirstymo ir akcijų išpirkimo sustabdymas buvo veiksmingas užtikrinant bankų atsparumą COVID-19 krizės metu;

8.pažymi, kad 2023 m. antrojo ketvirčio euro zonos bankų skolinimo apžvalga parodė, kad bankai dar labiau sugriežtino paskolų įmonėms ir namų ūkiams būstui įsigyti standartus dėl didesnės rizikos suvokimo, mažesnio rizikos priimtinumo ir padidėjusių finansavimo išlaidų ir kad bankai taip pat sugriežtino skolinimo sąlygas, atsižvelgiant į didesnį susirūpinimą dėl neveiksnių paskolų ECB, Euro area bank lending survey.; primena, kad ES bankų sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį finansuojant Europos ekonomikos atsigavimą, ir mano, kad atsigavimas taip pat priklausys nuo to, ar bankai turės pakankamai kapitalo kreditams teikti, visų pirma dėl to, kad palaipsniui panaikinamos viešosios paramos priemonės valstybėse narėse;

9.ragina Komisiją įvertinti tarpvalstybinių susijungimų kliūtis, taip pat galimas paskatas skirtingoms sąlygoms; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis viešu ECB priežiūros valdybos pirmininko Andreos Enrios pareiškimu, bankų sektorius vis dar iš esmės yra nacionalinių bankų sektorių rinkinys; pažymi, kad labiau integruotas ES bankų sektorius galėtų padidinti bankų pajėgumą vykdyti strategines investicijas ir skatinti ES kapitalo rinkų plėtrą, sykiu pripažindamas, kad bankų verslo modelių įvairovė euro zonoje didina finansų sistemos atsparumą; atkreipia dėmesį į riziką, kurią galėtų kelti įstaigos, kurios yra per didelės, kad joms būtų leista žlugti, ir pažymi, kad finansinį stabilumą būtų galima padidinti reformavus ES visuotinės sisteminės svarbos bankus, šia reforma sumažinant neatsakingo elgesio riziką; pabrėžia, kad tarpvalstybinis konsolidavimas be pernelyg didelės koncentracijos galėtų padidinti ES bankų sektoriaus pelningumą ir galbūt pagerinti dabartinę padėtį, kai siūloma mažiau paslaugų ir didesnės išlaidos piliečiams daugelyje valstybių narių;

10.pažymi, kad tam tikrų valstybių narių mažmeninės bankininkystės paslaugų sektoriuje dominuoja nedidelis bankų skaičius ir dėl to sumažėja mažmeninės bankininkystės vartotojų pasirinkimas; mano, kad integruota bankų sąjunga turi būti neatsiejama nuo gerai veikiančios mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos; apgailestauja dėl likusių kliūčių tarpvalstybinėms mažmeninės bankininkystės paslaugoms ir ragina Komisiją įvertinti kliūtis, kurių kyla vartotojams naudojantis mažmeninės bankininkystės produktais; pabrėžia integruotos bankų sąjungos potencialą pagerinti konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą mažmeninės bankininkystės srityje, be kita ko, suteikiant geresnes galimybes teikti tarpvalstybines mažmeninės bankininkystės paslaugas; pabrėžia diversifikuoto ir konkurencingo bankų sektoriaus ES naudą;

11.pabrėžia, kad įvairiose valstybėse narėse namų ūkiams ir MVĮ taikomos labai skirtingos palūkanų normos; primygtinai ragina ES institucijas ir įstaigas apsvarstyti priemones, kuriomis būtų padidintas vartotojų pasirinkimas ir konkurencija ir sumažinta valstybių narių, kuriose skolinimosi normos yra aukštos, hipotekos turėtojams ir MVĮ tenkanti našta, siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai ir įmonės galėtų gauti labai reikalingą kapitalą teisingomis ir konkurencingomis kainomis;

12.pabrėžia bankų sektoriaus vaidmenį remiant perėjimą prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, nukreipiant lėšas į atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir padedant siekti ES žaliojo kurso ir ES klimato teisės akto 2021 m. birželio 30 d. Reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1). tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kad ES bankai toliau mažina savo riziką intensyvaus energijos naudojimo ir iškastinio kuro įmonių atžvilgiu, ir atkreipia dėmesį į įvairius veiksnius, darančius poveikį finansiniam stabilumui, įskaitant iškastinio kuro infrastruktūros vertę; laukia, kol bus paskelbtos EBI ataskaitos itin svarbiais įstaigų pozicijų, susijusių su ASV turtu, rizikingumo ir pakoreguotos šių pozicijų rizikos ribojimo tvarkos galimo poveikio klausimais – jos turi būti paskelbtos iki 2024 m. pabaigos ir 2025 m.;

13.apgailestauja dėl to, kad finansų įstaigos, ypač jų valdymo organuose, nesugebėjo užtikrinti lyčių pusiausvyros; pabrėžia, kad lyčių pusiausvyra valdybose ir tarp darbuotojų teikia tiek visuomeninę, tiek ekonominę naudą; ragina finansų įstaigas reguliariai atnaujinti savo įvairovės ir įtraukties politiką ir padėti puoselėti sveiką darbo kultūrą, kurioje pirmenybė teikiama įtraukumui; ragina priežiūros institucijas pasinaudoti savo priežiūros įgaliojimais siekiant spręsti įvairovės ir lyčių pusiausvyros trūkumo finansų įstaigų valdymo organuose problemą;

14.apgailestauja dėl to, kad ECB valdančiojoje taryboje, jos Priežiūros valdyboje ir BPV valdyboje neužtikrinama lyčių pusiausvyra; ragina ateityje skiriant pareigūnus į naujas pareigybes panaikinti šį skirtumą; primena 2019 m. kovo 14 d. Parlamento rezoliuciją, kuria siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą būsimuose kandidatų į ES ekonomikos ir pinigų politikos reikalų pareigybes sąrašuose, ir pakartoja savo įsipareigojimą nesvarstyti kandidatų sąrašų, jei nebuvo laikomasi lyčių pusiausvyros principo;

15.apgailestauja dėl to, kad vykdant ECB priežiūros valdybos pirmininko atrankos procedūrą ECB nepaisė Parlamento atsiliepimų; primygtinai ragina ECB deramai atsižvelgti į Parlamento nuomonę per būsimas atrankos procedūras;

16.pažymi, kad bankų pozicijos valstybių vidaus skolos atžvilgiu tebėra didelės bankų sąjungoje; primena, kad vienas iš pagrindinių bankų sąjungos tikslų – nutraukti bankų ir valstybės rizikos ryšį; pabrėžia, kad valstybės garantija užtikrintų skolų pozicijų reguliavimo klausimą reikia išsamiai išnagrinėti tarptautiniuose forumuose ir kad reguliavimas turėtų atitikti tarptautinius standartus, ir ragina Komisiją atsižvelgti į tai sprendžiant šį klausimą visuose būsimuose pasiūlymuose; pritaria EBI susirūpinimui, kad valstybės garantija užtikrintų skolų pozicijos yra esminės reikšmės ES bankams ir galėtų tapti galimo pažeidžiamumo šaltiniu EBI, Risk Assessment of the European Banking System, 2022 m. gruodžio mėn.;

17.pabrėžia, kad ES saugaus turto sukūrimas galėtų padėti ištrūkti iš užburto rato, į kurį pateko valstybės ir jų bankų sektoriai; mano, kad priemonė „NextGeneration EU“ kuria aukštos kokybės, mažos rizikos Europos turtą ir sudaro sąlygas iš naujo subalansuoti valstybės obligacijas bankų balansuose;

18.pažymi, kad 2023 m. antrąjį ketvirtį iki 15,72 proc. padidėjo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas (nuo 14,96 proc. 2022 m. antrąjį ketvirtį); apgailestauja dėl to, kad 2023 m. antrąjį ketvirtį padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis sumažėjo iki 158,00 proc. (nuo 164,36 proc. 2022 m. antrąjį ketvirtį) ECB, Supervisory Banking Statistics for significant institutions. Second quarter 2023, 2023 m. spalio mėn.;

19.pažymi, kad neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis toliau mažėjo, ir ragina toliau jį mažinti; primena, kad rizikos mažinimas bankų sektoriuje prisidėtų prie stabilesnės, stipresnės ir į ekonomikos augimą labiau orientuotos bankų sąjungos; ragina priežiūros institucijas taip pat stebėti 2 etapo paskolų vystymąsi; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta pažangos siekiant priimti pasiūlymą dėl supaprastinto neteisminio užstato realizavimo direktyvos, kuria siekiama tam tikromis sąlygomis bankams suteikti mechanizmą, kad jie galėtų paprasčiau atgauti apsaugotų paskolų vertę taikant neteismines procedūras, siekiant toliau plėtoti neveiksnių paskolų antrines rinkas; pažymi, kad Direktyva dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2167 dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES (OL L 438, 2021 12 8, p. 1). padidino neveiksnių paskolų antrinės rinkos veiksmingumą ir kartu užtikrino aukštas garantijas skolininkams; pabrėžia, kad neveiksnios paskolos pardavimas yra antras geriausias variantas, palyginti su kredito veiksnumo būsenos atkūrimu;

20.atkreipia dėmesį į blogėjančią makroekonominę padėtį; atkreipia dėmesį į tai, kad ES bankai turėtų pasirengti galimam turto kokybės pablogėjimui; todėl pabrėžia apdairaus rizikos valdymo ir tinkamų atidėjinių sudarymo svarbą; ragina Komisiją bei nacionalines ir ES priežiūros institucijas pasirengti galimam turto kokybės pablogėjimui;

21.pabrėžia, kad naujausia bankų žlugimų serija JAV ir Šveicarijoje parodė finansų sistemos pažeidžiamumą, o ypač tose valstybėse; pabrėžia, kad atsižvelgiant į šitą situaciją, ES bankų kapitalo ir likvidumo padėtis ir toliau išlieka tvirta, o tai rodo ES bankų sektoriaus atsparumą; pabrėžia, kad ES ir nacionalinės priežiūros institucijos sprendė tos rizikos problemas, ir palankiai vertina 2023 m. ES lygmens testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kurie rodo, kad ES bankai gali atlaikyti ekonomikos nuosmukį;

22.ragina priežiūros institucijas toliau vertinti palūkanų normų riziką bankų pozicijoms dėl toliau kintančių palūkanų normų; pažymi, kad bankų palūkanų normos rizika pozicijai priklauso nuo jų turto struktūros ir verslo modelio, ir laukia, kol Komisija įvertins bankų reguliavimo sistemą; yra susirūpinęs dėl didelės valstybės skolos priemonių apimties bankų sąjungos bankų balansuose; pabrėžia, kad tarptautiniuose forumuose būtina išsamiai išnagrinėti klausimą dėl valstybės garantija užtikrintų skolų pozicijų reguliavimo tvarkos ir kad ji turėtų atitikti tarptautinius standartus; primena, kad vienas iš pagrindinių bankų sąjungos tikslų – nutraukti bankų ir valstybės rizikos ryšį;

23.primena, kad 2023 m. ECB „Finansinio stabilumo peržiūroje“ pabrėžiama, kad svarbu atsižvelgti į bankų balansų padėties blogėjimą, susijusį su didėjančiomis palūkanų normomis, ir pabrėžia, kad makro rizikos ribojimo institucijos turės palaipsniui griežtinti su kapitalu ir (arba) paskolos gavėju susijusias priemones;

24.ragina toliau derinti ES reguliavimo sistemą, prireikus skatinti nacionalinių valdžios institucijų konvergenciją ir naudotis priežiūros dialogu vertinant grėsmių bankų sektoriui raidą;

25.palankiai vertina tarpinstituciniu lygmeniu pasiektą susitarimą ES įgyvendinti „Bazelis III“ standartus; pabrėžia, kad sistema užtikrins skirtingą rizikos ribojimo reikalavimų didinimo lygį priklausomai nuo to, kaip bankai kliaujasi vidaus modeliais savo rizikos koeficientams apskaičiuoti; pabrėžia, kad naujosios taisyklės sustiprino ir tiksliau apibrėžė bankų priežiūros proporcingumo principą ir toliau didins finansinį stabilumą ES; pabrėžia vienodų sąlygų tarp jurisdikcijų svarbą;

26.atkreipia dėmesį į EBI ir ECB išreikštas nuomones, kad į Kapitalo reikalavimų reglamentą 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1). įtrauktos nuostatos, kuriomis nukrypstama nuo tarptautinio susitarimo;

27.pabrėžia, kad dėl kriptoturto bankams kyla naujų galimybių ir iššūkių; apgailestauja dėl to, kad sprendimas dėl Bazelio standartų taikymo kriptoturtui vis dar nepriimtas; palankiai vertina pereinamojo laikotarpio tvarką, kuri jau įtraukta į dabartinę Kapitalo reikalavimų direktyvos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338.) ir Kapitalo reikalavimų reglamento peržiūrą; laukia iki 2025 m. birželio 30 d. Komisijos pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra teikiamo akto, kuriuo bus nustatyta speciali rizikos ribojimo tvarka kriptoturto pozicijoms atsižvelgiant į Bazelio standartus;

28.pažymi, kad nebankinių finansinių tarpininkų sektorius toliau auga; pabrėžia, kad reikia didinti nebankinių finansinių tarpininkų atsparumą ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas, palyginti su bankų sektoriumi, be kita ko, parengiant konkrečias reguliavimo ir priežiūros priemones, kad būtų užkirstas kelias likvidumo krizei; teigiamai vertina 2023 m. balandžio mėn. paskelbtą TVF pasaulio finansinio stabilumo ataskaitą, kurioje nurodyti trys galimi finansų sektoriaus rizikos šaltiniai: įspėja, kad nebankinių finansinių įstaigų (NBFI) ir bankų tarpusavio ryšiai didina riziką, kad sunkumai bus perkelti iš vieno sektoriaus į kitą;

29.pabrėžia, kad tolesnę integraciją svarbu derinti su tinkamomis apsaugos priemonėmis, kuriomis proporcingu būdu ir patikimai sprendžiama buveinės ir priimančiosios šalies problema;

30.atkreipia dėmesį į tai, kad į ECB priežiūros prioritetus ateinantiems metams įtraukta su klimatu ir gamta susijusi finansinė rizika; be kita ko, palankiai vertina 2023 m. rugsėjo mėn. ECB antrąjį visą ekonomiką apimantį testavimą nepalankiausiomis klimato sąlygomis; atkreipia dėmesį į ECB nereguliarių straipsnių seriją Nr. 328 „The Road to Paris: stress testing the transition towards a net-zero economy“ – joje teigiama, kad geriausias būdas euro zonos įmonėms, namų ūkiams ir bankams užtikrinti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką yra paspartinti žaliąją pertvarką, kad ji būtų vykdoma greičiau, nei numatyta pagal dabartinę politiką; pažymi, kad ECB atsižvelgia į su klimatu ir gamta susijusią finansinę riziką įgyvendindamas savo priežiūros praktiką ir atidžiai stebi didėjančią fizinę ir pertvarkos riziką;

31.atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl ASV reitingų skaidrumo, palyginamumo ir kokybės; pažymi, kad EBI rekomenduoja, kad į išorinius kredito reitingo vertinimus būtų įtraukti aplinkos ir (arba) socialiniai veiksniai kaip kredito rizikos veiksniai, kai tai aktualu;

32.palankiai vertina BPV požiūrį į pertvarkymo galimybių vertinimų gilinimą rengiant pertvarkymo planų kokybės kontrolės priemones ir vertinant, ar šiuos planus galima įgyvendinti skubiai; pažymi, jog tam, kad pertvarkymo planai visiškai atitiktų teisinius reikalavimus, į juos turi būti įtrauktas išsamus kiekvieno banko sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimas, įskaitant tai, ar esama esminių sėkmingo pertvarkymo kliūčių ir kaip tas kliūtis galima pašalinti, be kita ko, ar galima prireikus pakeisti banko struktūrą ir organizaciją;

33.palankiai vertina tai, kad apskritai BPV kompetencijai priklausantys bankai padarė didelę pažangą siekdami pertvarkymo galimybių ir stiprindami nuostolių padengimo pajėgumą; tikisi, kad ši teigiama tendencija išliks, ir primena, kad tikslas užtikrinti visų institucijų pertvarkymo galimybę neturėtų būti nuolat keičiamas ir kad iki 2023 m. pabaigos turėtų būti užtikrinta galimybė visiškai pertvarkyti visus bankus; pažymi, kad visi bankai turi toliau daryti pažangą;

34.palankiai vertina naujo BPV pirmininko sprendimą atlikti išsamią strateginę peržiūrą ir pateikti naują veiksmų planą; ragina BPV toliau didinti savo sprendimų skaidrumą;

35.pabrėžia, kad vykdant bankų pertvarkymo ir nemokumo procedūras svarbu išsaugoti kreditorių hierarchiją; palankiai vertina ECB bankų priežiūros mechanizmo, BPV ir EBI pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad ES bendro nuosavo kapitalo priemonės turi padengti nuostolius ir tik jas visiškai išnaudojus galima nurašyti papildomą 1 lygio kapitalą; primena, kad, kaip pareiškė BPV pirmininkas, banko žlugimo atveju būtina visiškai ir iki galo laikytis nurašymo hierarchijos;

36.pažymi, kad iškastinis kuras yra pagrindinis klimato kaitą spartinantis veiksnys ir kad daug iškastinio kuro turto reikės atsisakyti prieš pasibaigiant jo ekonominio naudojimo trukmei, todėl jis praras visą savo vertę ir taps neišnaudojamu turtu;

37.atkreipia dėmesį į pasiūlymą reformuoti krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą, atsižvelgiant į Parlamento raginimus; ragina išplėsti pertvarkymo taikymo sritį, paaiškinti viešojo intereso vertinimus, apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus nuo bankų žlugimo išlaidų ir apriboti valstybės pagalbos aprėptį, taip pat sušvelninti visas priemones, kurios gali lemti pernelyg didelę neatsakingo elgesio riziką; ragina greitai ir veiksmingai patvirtinti krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūrą;

38.pažymi, kad žlungantis bankas pertvarkomas tik tada, kai jam negali būti iškelta įprastinė bankroto byla, nepakenkiant viešajam interesui ar nesukeliant finansinio nestabilumo; taip pat pažymi, kad pasiūlymai dėl būsimos reformos apima galimybę mažiems ir vidutiniams bankams, kurių viešojo intereso vertinimas yra teigiamas, naudotis ES lygmens pertvarkymo sistema, jei jie atitinka naudojimosi Bendru pertvarkymo fondu sąlygas;

39.pabrėžia BPV ir sektoriaus finansuojamų apsaugos sistemų vaidmenį apsaugant mokesčių mokėtojus nuo gelbėjimo viešosiomis lėšomis finansavimo; mano, kad įnašai į sektoriaus finansuojamas apsaugos priemones visada turi būti apskaičiuojami proporcingai atitinkamos institucijos rizikai; apgailestauja, kad, nepaisant 2020 m. lapkričio mėn. pasiekto politinio susitarimo dėl ankstyvo nustatymo, Bendro pertvarkymo fondo (BPF) finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, kurią sudaro kredito iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) linija, dar nepradėta taikyti dėl vėlavimo ratifikuoti ESM sutartį iš dalies keičiantį susitarimą; pabrėžia BPF svarbą užtikrinant tvirtą ir patikimą krizių valdymo sistemą; ragina visas valstybes nares visapusiškai ratifikuoti susitarimą, kuriuo iš dalies keičiama ESM sutartis, įskaitant BPF bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės sukūrimą;

40.primena, kad įgyvendinus pertvarkymo sprendimą bankai turi toliau vykdyti savo pareigas ir savo pagrindines funkcijas; yra susirūpinęs dėl to, kad bankai pertvarkymo atveju gali susidurti su likvidumo sunkumais iš karto po to, kai atgaus prieigą prie rinkos; ragina ES institucijas susitarti dėl sprendimo, kuris suteiktų pasitikėjimo ir padidintų nuspėjamumą;

41.remia Europos Parlamento EIGS derybų grupės kartu su ECON komiteto koordinatoriais ir pirmininku 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškime pateiktus raginimus atlikti plataus užmojo krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūrą, kuri gali padėti įveikti EIGS sukūrimo kliūtis, ir atnaujinti derybas dėl EIGS; pritaria ECB raginimui atnaujinti darbą, siekiant sukurti EIGS;

42.palankiai vertina nuo 2022 m. gruodžio mėn. Parlamento EIGS derybų grupės pareiškimo vykusį teisėkūros darbą parlamentiniu lygmeniu dėl pasiūlymo dėl EIGS; pakartoja Parlamento įsipareigojimą siekti susitarimo dėl EIGS; ragina teisėkūros institucijas siekti sukurti realistišką, patikimą ir tvirtą EIGS;

43.palankiai vertina Komisijos pastangas patikslinti indėlininkų apsaugos aprėptį ir padidinti konvergenciją vykdant Direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų reformą, įtrauktiną į krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūrą OL L 173, 2014 6 12, p. 149.; pabrėžia, kad krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūra negali būti laikoma EIGS pakaitalu, tačiau labiau suderinta sistema gali padėti įveikti EIGS sukūrimo kliūtis; pabrėžia, koks svarbus yra įnašų į indėlių garantijų sistemas rizikos proporcingumas;

44.pabrėžia, kad reikia visavertės EIGS su rizika grindžiamais įnašais, kad būtų galima pasidalyti nuostolius; ragina tikslingai įvertinti bankų turto kokybę; rekomenduoja pradėti nuo likvidumo sutelkimo ir laipsniško ES fondo sukaupimo;

45.ragina, kad pagal EIGS būtų atsižvelgiama į institucines užtikrinimo sistemas, ypač į jų rizikos mažinimo poveikį, sykiu išsaugant vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje;

46.primena, kad vienas iš pagrindinių bankų sąjungos tikslų – nutraukti bankų ir valstybės rizikos ryšį; pažymi, kad bankų pozicijos valstybių vidaus skolos atžvilgiu tebėra didelės bankų sąjungoje; pritaria EBI susirūpinimui, kad valstybės garantija užtikrintų skolų pozicijos yra esminės reikšmės ES bankams ir galėtų tapti galimo pažeidžiamumo šaltiniu; pabrėžia, kad valstybės garantija užtikrintų skolų pozicijų reguliavimo tvarka turėtų atitikti tarptautinius standartus, ir ragina Komisiją atsižvelgti į tai sprendžiant šį klausimą visuose būsimuose pasiūlymuose;

47.palankiai vertina nuo 2015 m. padarytą didelę pažangą mažinant riziką; kita vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad pažanga rizikos pasidalijimo srityje nedidelė; tačiau pažymi, kad tinkamas ir efektyvus rizikos mažinimas yra būtinas norint užtikrinti sėkmingą bankų sąjungą;

48.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui, Bendrai pertvarkymo valdybai ir Europos bankininkystės institucijai.