<?xml version="1.0" encoding="UTF-8" standalone="no"?><SDOCTA xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" STATUS="DEF1" xsi:noNamespaceSchemaLocation="TA.xsd"><IDENT><STRING BOLD="on">P9_TA(2024)0013</STRING></IDENT><TI><STRING BOLD="on">Europos Parlamento ir jo parlamentinės diplomatijos vaidmuo ES užsienio ir saugumo politikoje</STRING></TI><HIDDEN><STRING HIDDEN="on" ITALIC="on">(A9-0405/2023 - Pranešėjas: Jordi Solé)</STRING></HIDDEN><TXTLST><RESOL><TI><STRING BOLD="on">2024 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento vaidmens ir jo parlamentinės diplomatijos ES užsienio ir saugumo politikoje (2023/2105(INI))</STRING></TI><TEXT><PREAMBLE><PRINIT><STRING ITALIC="on">Europos Parlamentas,</STRING></PRINIT><GRVISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 14 straipsnio 1 dalį, 21 ir 36 straipsnius,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 20 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Tarybos išvadas, kuriomis patvirtinama ataskaita „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas“ (JOIN(2020)0005),</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į dokumentą „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis – Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“, priimtą 2022 m. kovo 21 d.,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į bendrą 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017),</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas<FOOTNOTE><FIELD> OL L 201, 2010 8 3, p. 30.</FIELD></FOOTNOTE>,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 18 d. ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos 2023 m. aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos, kurioje pripažįstama, kad parlamentinė diplomatija yra svarbus santykių aspektas, 34 dalį,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į savo 2023 m. kovo 15 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl EIVT veikimo apžvalgos ir stipresnio ES vaidmens pasaulyje<FOOTNOTE><FIELD> OL C, C/2023/410, 2023 11 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/410/oj.</FIELD></FOOTNOTE>,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į savo 2023 m. sausio 18 d. rezoliuciją „Bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimas. 2022 m. metinis pranešimas“<FOOTNOTE><FIELD> OL C 214, 2023 6 16, p. 26.</FIELD></FOOTNOTE>,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į savo 2023 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl 2022 m. metinio pranešimo dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo<FOOTNOTE><FIELD> OL C 214, 2023 6 16, p. 54.</FIELD></FOOTNOTE>,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES pajėgumų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje stiprinimo<FOOTNOTE><FIELD> OL C 23, 2021 1 21, p. 16.</FIELD></FOOTNOTE>,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į savo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, kuriais siekiama stiprinti sąžiningumą, nepriklausomumą ir atskaitomybę<FOOTNOTE><FIELD> Priimti tekstai, P9_TA(2023)0316.</FIELD></FOOTNOTE>,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0405/2023),</P></VISA></GRVISA><GRCONS><CONS><P><NO.P>A.</NO.P>kadangi Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų ir vienos iš biudžeto valdymo institucijų, vaidmuo apima ne tik ES vidaus politiką, bet ir plačiu mastu ES veiksmų išorės aspektą;</P></CONS><CONS><P><NO.P>B.</NO.P>kadangi pagal ES sutarties 36 straipsnį reikalaujama, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis reguliariai konsultuotųsi su Parlamentu svarbiausiais bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos (BUSP) aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais ir informuotų jį informuoja apie šių politikos krypčių raidą;</P></CONS><CONS><P><NO.P>C.</NO.P>kadangi tam, kad įsigaliotų dauguma tarptautinių susitarimų, reikalingas Parlamento pritarimas; kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais derybų dėl tokių susitarimų procedūros etapais;</P></CONS><CONS><P><NO.P>D.</NO.P>kadangi Parlamentas tikrina ir aptaria ES išorės reikalų eigą, visų pirma vykdydamas Užsienio reikalų komiteto ir dviejų jo pakomitečių – Žmogaus teisių ir saugumo ir Gynybos – darbą, taip pat per savo Tarptautinės prekybos ir Vystymosi komitetus; kadangi šis tikrinimo vaidmuo apima klausimus, susijusius su ES teminių, regioninių ir šalių strategijų bei kitų politikos dokumentų, pvz., ES lyčių lygybės veiksmų plano, priėmimu, įgyvendinimu ir peržiūra, finansine parama ir paskyrimu į aukštas pareigas ES išorės atstovybėje;</P></CONS><CONS><P><NO.P>E.</NO.P>kadangi Parlamentas, kaip vienintelė ES piliečių tiesiogiai renkama ES institucija, rengia viešas diskusijas plenariniuose posėdžiuose ir komitetuose ir priima pranešimus bei rezoliucijas, susijusius su ES užsienio ir saugumo politika ir padėtimi ES nepriklausančiose šalyse, visų pirma dėl žmogaus teisių, ir taip padeda didinti visuomenės dėmesį ir skatinti diskusijas tiek ES, tiek atitinkamose valstybėse; kadangi šiais pranešimais ir rezoliucijomis prisidedama prie norminių pokyčių visame pasaulyje ir juos atidžiai tikrina ES nepriklausančių šalių subjektai, įskaitant vyriausybes, parlamentus, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovus, ir jie gali sukelti reakcijų ir padarinių šiose šalyse;</P></CONS><CONS><P><NO.P>F.</NO.P>kadangi Parlamentas turi unikalų 45 nuolatinių delegacijų tinklą, kuris palaiko ir stiprina santykius su kitais parlamentais iš ES nepriklausančių šalių, regionų ir organizacijomis; kadangi tokie organai dažnai sudaro parlamentinį ES dvišalių susitarimų su tokiomis šalimis aspektą;</P></CONS><CONS><P><NO.P>G.</NO.P>kadangi Parlamento vaidmuo sudarant Sąjungos metinį biudžetą yra nepaprastai svarbus siekiant remti šalis, kurioms labiausiai reikia paramos, kad būtų išspręstos ilgalaikės vystymosi problemos, taikant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ ir reaguojant į dideles humanitarines nelaimes ir ekstremaliąsias situacijas, t. y. visų pirma stiprinant humanitarinę pagalbą;</P></CONS><CONS><P><NO.P>H.</NO.P>kadangi lyčių lygybės skatinimas yra ES išorės politikos tikslas; kadangi visos ES valstybės narės ir Europos Parlamentas įsipareigojo įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo;</P></CONS><CONS><P><NO.P>I.</NO.P>kadangi Europos Parlamentas tapo vienu iš aktyviausių parlamentų savo diplomatinės parlamentinės veiklos ir jai skirtų išteklių požiūriu; kadangi parlamentinė diplomatija padeda siekti ES tikslų ir propaguoti ES vertybes, interesus ir politiką, be kita ko, daugiašaliu lygmeniu, ir taip sukurti pridėtinę vertę skatinant nuoseklesnius ir glaudesnius ES išorės veiksmus; kadangi parlamentinė diplomatija gali stiprinti strateginę komunikaciją ir sprendimų bei įgyvendinimo priemonių matomumą ir veiksmingumą vykdant tiek ES bendros užsienio ir saugumo politiką (BUSP), tiek bendros saugumo ir gynybos politiką (BSGP);</P></CONS><CONS><P><NO.P>J.</NO.P>kadangi Parlamentas, pasinaudodamas parlamentine diplomatija, nuolat palaiko dialogą su pasaulio lyderiais, išrinktais pareigūnais, vyriausybės atstovais ir diplomatais, viešosiomis institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir atstovais, įskaitant pažeidžiamus ir rizikos grupei priklausančius gyventojus, ir kitais suinteresuotaisiais subjektais iš ES nepriklausančių šalių ir daugiašalių institucijų, visų pirma vykdydamas savo delegacijų ir komitetų darbą ir, be kita ko, rengdamas klausymus, priimdamas pranešimus ir rezoliucijas, taip pat rengdamas vizitus į šalis;</P></CONS><CONS><P><NO.P>K.</NO.P>kadangi ES sutarties 36 straipsniu Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas bent du kartus per metus atvykti į Parlamentą ir pranešti apie esamą padėtį BUSP / BSGP srityje bei atsakyti į klausimus; kadangi būtina atnaujinti 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje<FOOTNOTE><FIELD> OL C 298, 2002 11 30, p. 1.</FIELD></FOOTNOTE>;</P></CONS><CONS><P><NO.P>L.</NO.P>kadangi Parlamento Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupė, kuriai vadovauja Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto pirmininkai ir kurią sudaro visam politiniam spektrui atstovaujantys EP nariai, prižiūri Parlamento pastangas remti demokratiją už ES ribų, be kita ko, rinkimų stebėjimo, tarpininkavimo ir dialogo srityse; kadangi per Jeano Monnet dialogą taikos ir demokratijos klausimais Parlamentas suburia ES nepriklausančių šalių politinius lyderius, kad paskatintų partijų tarpusavio komunikaciją ir bendro sutarimo siekį; kadangi EP nariai veikia kaip specialieji pasiuntiniai ir tarpininkai konfliktų prevencijos srityje tam tikrų didelės įtampos pasaulyje situacijų atveju;</P></CONS><CONS><P><NO.P>M.</NO.P>kadangi Europos Parlamentas padeda nacionaliniams parlamentams ir tarptautinėms regioninėms asamblėjoms už ES ribų pagerinti jų institucinius gebėjimus; kadangi jis užmezgė nuolatinį dialogą su šiais teisės aktų leidėjais ir reguliariai keičiasi geriausia patirtimi;</P></CONS><CONS><P><NO.P>N.</NO.P>kadangi Parlamentas yra tarptautiniu mastu pripažintas rinkimų stebėtojas; kadangi Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijos yra įtrauktos į ES rinkimų stebėjimo misijas arba tarptautines rinkimų stebėjimo misijas;</P></CONS><CONS><P><NO.P>O.</NO.P>kadangi politinės frakcijos ir pavieniai Parlamento nariai turi tankų ir platų ryšių su politinėmis partijomis, parlamentarais, vyriausybės pareigūnais, taip pat su privačiojo sektoriaus subjektais ir pilietinės visuomenės atstovais ES nepriklausančiose šalyse, visų pirma narystės ES siekiančiose šalyse ir ES kaimyninėse šalyse, tinklą;</P></CONS><CONS><P><NO.P>P.</NO.P>kadangi Europos Parlamentas už ES ribų turi ne tik ryšių biurus Londone ir Vašingtone, bet jis turi ir atstovybes Jungtinėse Tautose Niujorke, Afrikos Sąjungoje Adis Abeboje ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijoje Džakartoje, kurių tikslas – stiprinti parlamentinį bendradarbiavimą su šiomis daugiašalėmis organizacijomis;</P></CONS><CONS><P><NO.P>Q.</NO.P>kadangi Tarybos sprendimo 2010/427/ES 5 straipsnio 7 dalyje teigiama, kad „Sąjungos delegacijos turi būti pajėgios atsižvelgti į kitų Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento, poreikius palaikant ryšius su tarptautinėmis organizacijomis ar trečiosiomis šalimis, prie kurių ar kuriose delegacijos yra akredituotos“;</P></CONS></GRCONS></PREAMBLE><DISPOSITIF><ACTLST><ACTINIT><STRING BOLD="on"><STRING ITALIC="on">Parlamentinės diplomatijos stiprinimas</STRING></STRING></ACTINIT><ACTION><P><NO.P>1.</NO.P>palankiai vertina didėjantį Parlamento vaidmenį ES išorės veiksmų srityje – jis palaipsniui perėjo esminio ir apima teisėkūros, biudžeto ir tikrinimo įgaliojimus su įvairiomis viešo ir tylaus bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, šalimis ir visuomene ir atskirais asmenimis už ES ribų formomis;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>2.</NO.P>pabrėžia ypatingą ES parlamentinės diplomatijos vaidmenį ir vertę papildant ES diplomatiją ir stiprinant ES užsienio ir saugumo politikos matomumą ir poveikį kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Komisija ir valstybių narių diplomatinėmis tarnybomis ir parlamentais, kai sykiu užtikrinamas Parlamento savarankiškumas;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>3.</NO.P>pabrėžia didžiulę parlamentinės diplomatijos, kaip priemonės ryšiams su įvairesniais suinteresuotaisiais subjektais ES nepriklausančiose šalyse užmegzti, svarbą siekiant didinti informuotumą apie ES teisės aktus ir pozicijas, geriau suprasti tokių teisės aktų ir pozicijų šiose šalyse suvokimą, poveikį ir pasekmes, taip pat kurti tarpusavio aljansus ir tvirtas partnerystes vis sudėtingesniame daugiapoliame tarptautiniame kontekste;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>4.</NO.P>apgailestauja dėl to, kad, nepaisant išskirtinio Parlamento indėlio siekiant ES užsienio ir saugumo politikos tikslų, taip pat parlamentinės diplomatijos pridėtinės vertės ir papildomumo, Komisija, Taryba ir EIVT dar turi Parlamentą visapusiškai pripažinti kaip neatsiejamą veikėją įgyvendinant Europos komandos principą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>5.</NO.P>mano, kad Parlamentas turi daug neišnaudotų galimybių toliau plėtoti savo diplomatinį vaidmenį ir prisidėti siekiant ES užsienio ir saugumo politikos tikslų;</P></ACTION></ACTLST><ACTLST><ACTINIT><STRING BOLD="on"><STRING ITALIC="on">Parlamentinės diplomatijos įrankiai, priemonės ir vertybės</STRING></STRING></ACTINIT><ACTION><P><NO.P>6.</NO.P>atkreipia dėmesį į konkretų, dinamišką ir viešą Parlamento indėlį į ES užsienio ir saugumo politiką ir sprendžiant pasaulines problemas, šis indėlis užtikrinamas vykdant išorės reikalų srityje dirbančių komitetų, įskaitant Žmogaus teisių pakomitetį bei Saugumo ir gynybos pakomitetį, darbą, kuris prisideda prie santykių su ES nepriklausančiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene visame pasaulyje;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>7.</NO.P>pažymi, kad nuolatinės delegacijos atlieka svarbų darbą, papildantį komitetų darbą, sukurdamos reguliarų ir nuolatinį politinio dialogo su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis forumą, be kita ko, pasitelkiant jungtines parlamentines institucijas ir daugiašales asamblėjas;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>8.</NO.P>pabrėžia, kad nuolatinės delegacijos atlieka svarbų Parlamento ir jo partnerių visame pasaulyje tarpininko vaidmenį, nes jos palengvina sąveiką, nuolat teikia informaciją komitetams ir kitiems Parlamento organams, diskutuoja dėl bendro intereso pozicijų ir politikos, taip pat išklauso įvairių partnerių ir kitų susijusių subjektų nuomones ir perduoda jas kompetentingiems Parlamento organams;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>9.</NO.P>mano, kad oficialios Parlamento misijos už ES ribų yra neatsiejama ES išorės politikos dalis, todėl jas turi visapusiškai remti ES delegacijos, taip pat turi būti užtikrintas aukščiausias EIVT informacijos ir saugumo lygis šioje srityje; ragina EIVT Reagavimo į krizes centrui suteikti visus būtinus išteklius; mano, kad geresnis įvairių Parlamento organų misijų koordinavimas, planavimas ir prioritetų nustatymas padidintų Parlamento diplomatinio vaidmens nuoseklumą, patikimumą ir poveikį;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>10.</NO.P>siūlo atitinkamiems Parlamento organams inicijuoti vidaus koordinavimą, ir, be kitų veiksmų, periodiškai rengti prioritetinių šalių, su kuriomis reikia bendradarbiauti remiantis būsimais teisėkūros dokumentais ir geopolitiniais ar strateginiais prioritetais, sąrašą, bendrai keistis nuomonėmis dėl ES santykių su šiomis prioritetinėmis šalimis arba dėl horizontaliųjų geopolitinių ar su konfliktais susijusių klausimų ir puoselėti Parlamento misijų užsienyje sinergiją, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimosi, racionalizuojami ištekliai ir padidintas Parlamento pranešimų nuoseklumas;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>11.</NO.P>pabrėžia, kad Parlamento nariai, vykdami į oficialią misiją, turėtų būti visapusiškai pasirengę ES nepriklausančios šalies kultūrinių ir tarptautinių kultūrinių ryšių klausimais, kad galėtų puoselėti dialogo kultūrą kultūrų dialogo kontekste; atsižvelgdamas į tai, ragina EIVT, ypač jos Strateginės komunikacijos ir prognozavimo skyrių visapusiškai remti oficialias Parlamento misijas į ES nepriklausančias šalis;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>12.</NO.P>mano, kad Parlamento ir atskirų Parlamento narių vykdomas politinis dialogas su vyriausybiniais, parlamentiniais ir pilietinės visuomenės veikėjais visame pasaulyje padeda propaguoti ES prioritetus, požiūrį ir vertybes, susijusius su visuotinais standartais, tokiose srityse, kaip žmogaus teisės, demokratija, LGBTI teisės, moterų teisės ir lyčių lygybė, diplomatija klimato ir energetikos srityse, junglumas, dirbtinis intelektas ir skaitmeninė bei technologijų politika;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>13.</NO.P>pabrėžia, kad Parlamentas yra nuosekliai pasiryžęs žmogaus teises ir demokratiją laikyti ES išorės veiksmų pagrindu ir būti pagrindiniu forumu, kuriame būtų išgirstas ir sustiprintas pilietinės visuomenės ir demokratinių susijusių subjektų iš viso pasaulio balsas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į savo veiksmus remiant žmogaus teisių gynėjus, parlamentarus, kuriems gresia pavojus, ir jaunus politinius lyderius, taip pat remiant moterų dalyvavimą politiniame gyvenime ir kovą su dezinformacija; ragina per kitą Parlamento kadenciją toliau plėtoti Parlamento veiksmus ir suteikti balsą tiems, kurių teisėms kyla pavojus;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>14.</NO.P>akcentuoja didelę diskusijų ir rezoliucijų dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų reikšmę, nes jos yra viena iš Parlamento priemonių, darančių didžiausią poveikį užsienyje sprendžiant žmogaus teisių padėties ES nepriklausančiose šalyse klausimus; todėl ragina užtikrinti didesnį šių diskusijų ir rezoliucijų matomumą, be kita ko, kiek tai susiję su plenarinių sesijų darbotvarke, ir atsižvelgiant į komitetų ir kitų nuolatinių parlamentinių organų darbą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>15.</NO.P>pabrėžia Parlamento vaidmens rinkimų stebėjimo misijose ir apskritai paramos demokratijai programose, pvz., stiprinant parlamentinę demokratiją ES nepriklausančiose šalyse ir įgyvendinant iniciatyvas, apimančias tarpininkavimą, gebėjimų stiprinimą, konfliktų prevenciją, bendru sutarimu grindžiamos ir demokratinės parlamentinės kultūros puoselėjimą ir žmogaus teisių propagavimą, svarbą ir unikalų pobūdį; ragina Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės veiklos konkrečių šalių klausimais išvadas, taip pat ES rinkimų stebėjimo misijų išvadas geriau integruoti į atitinkamą komitetų, delegacijų ir plenarinių sesijų darbą, kai dėmesys skiriamas toms pačioms šalims;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>16.</NO.P>ragina glaudžiau koordinuoti veiksmus su Komisija, įskaitant Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinį direktoratą ir Tarptautinės partnerystės generalinį direktoratą, remiant parlamentinę demokratiją visame pasaulyje ir stiprinant institucinę paramą parlamentams; siūlo, kad Parlamento įsteigtas Paramos demokratijai tinklas su nacionaliniais parlamentais galėtų tapti nuolatine institucine vieta, kurioje būtų koordinuojama veikla ir naudojamasi ekspertinėmis žiniomis;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>17.</NO.P>pabrėžia, kad reikia užtikrinti lyčių pusiausvyrą visose veiklos srityse ir misijose, įskaitant atstovavimą Parlamentui, kai keliaujama už ES ribų, ir plėsti ekspertines žinias lyčių lygybės klausimais, siunčiant lyčių lygybės ekspertus vykdant parlamentinės pagalbos veiksmus ir programas;</P></ACTION></ACTLST><ACTLST><ACTINIT><STRING BOLD="on"><STRING ITALIC="on">Parlamento indėlis į ES užsienio ir saugumo politiką</STRING></STRING></ACTINIT><ACTION><P><NO.P>18.</NO.P>mano, kad kita Parlamento kadencija ir būsimos Komisijos suformavimas turėtų suteikti galimybę plėtoti Parlamento, EIVT ir Komisijos, įskaitant ES delegacijas, tarpinstitucinių santykių sistemą, siekiant sustiprinti parlamentinę diplomatiją ir ES išorės veiksmų priemonių rinkinį;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>19.</NO.P>ypač ragina stiprinti Parlamento vykdomą darbo pagal ES užsienio ir saugumo politiką priežiūrą didinant EIVT ir Komisijos išorės tarnybų atskaitomybę ir skaidrumą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina atnaujinti 2010 m. pareiškimą dėl politinės atskaitomybės, siekiant iš naujo apibrėžti EIVT ir Parlamento santykius;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>20.</NO.P>ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares iš tikrųjų įtraukti Parlamentą į strateginės svarbos klausimų, susijusių su ES užsienio reikalais, įskaitant ribojamųjų priemonių taikymą, įgyvendinimą ir tikrinimą, taip pat į išorės finansavimo priemonių tikrinimą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>21.</NO.P>primygtinai reikalauja užtikrinti Parlamento teisę gauti informaciją BUSP klausimais pagal ES sutarties 36 straipsnį ir, be kita ko, galimybę laiku susipažinti su ataskaitomis ir šalių strategijomis bei kita konfidencialia informacija, kuria vadovaujamasi vykdant ES BUSP; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau užbaigti 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento ir Tarybos dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su neskelbtina Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje atnaujinimą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>22.</NO.P>pabrėžia, kad Parlamento priežiūros funkcija ir įgaliojimai stebėti derybas dėl tarptautinių susitarimų ir jų įgyvendinimą suteiktų jam itin svarbų vaidmenį formuojant Sąjungos bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir jos bendrus veiksmus tarptautinėje arenoje, nes taip pat būtų sudarytos sąlygos ES skatinti lyčių aspekto integravimą ir diplomatiją klimato kaitos srityje palaikant tarptautinius santykius; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja dėl vadinamųjų neoficialių ar <STRING ITALIC="on">ad hoc</STRING> susitarimų, kuriems nereikia Parlamento pritarimo, nes jais kenkiama Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, įgaliojimams ir jo priežiūros vaidmeniui;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>23.</NO.P>laikosi nuomonės, kad ES ambasadoriai strateginėse šalyse ir ES specialieji įgaliotiniai turėtų būti patvirtinti tik gavus teigiamą Parlamento Užsienio reikalų komiteto vertinimą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>24.</NO.P>ragina sistemingiau įtraukti Parlamento išorės reikalų komitetų pirmininkus į aukšto lygio BUSP posėdžius ir renginius, įskaitant Užsienio reikalų tarybą; ragina siųsti bendras EIVT, Komisijos ir Parlamento delegacijas į pagrindinius daugiašalius ir regioninius susirinkimus;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>25.</NO.P>primygtinai reikalauja, kad rengiant visus svarbius Komisijos ir Tarybos priimamus strateginius politikos dokumentus, susijusius su ES išorės politikos vykdymu, būtų konsultuojamasi su Parlamentu ir juose būtų numatytas Parlamento vaidmuo ir indėlis;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>26.</NO.P>ragina stiprinti Parlamento santykius su valstybių narių nacionaliniais parlamentais, nes tai yra institucijos, gerai pasirengusios palaikyti ryšius su valstybių narių vykdomąja valdžia; todėl pabrėžia, kad Tarpparlamentinė konferencija BUSP ir BSGP klausimais, taip pat Žmogaus teisių pakomitečio kasmet rengiama Tarpparlamentinė konferencija yra svarbus forumas, kuriame nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas gali keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais atitinkamose srityse, ir todėl turėtų būti stiprinamos;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>27.</NO.P>mano, kad Parlamentas gali atlikti unikalų vaidmenį priartinant ES užsienio politiką prie ES piliečių ir stiprinant jos demokratinį teisėtumą, be kita ko, bendradarbiaujant su subvalstybiniais subjektais, pvz., regioninėmis vyriausybėmis ir parlamentais, ir taip sudarant sąlygas daugiapakopei diplomatijai pagal atitinkamas ES ir valstybių narių užsienio politikos teisines ir institucines sistemas prisidėti prie ES lygmens išorės veiksmų ir jais remtis;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>28.</NO.P>pakartoja savo raginimą sukurti savarankišką ES diplomatiją, grindžiamą bendra diplomatine kultūra iš ES perspektyvos, ir pabrėžia Parlamento vaidmenį šioje srityje; mano, kad Parlamento bandomojo projekto dėl Europos diplomatijos akademijos sukūrimo ir ypač dėl jos ateities bei nuolatinės struktūros įgyvendinimas yra konkretus žingsnis siekiant šio tikslo; ragina užtikrinti nuolatinį Parlamento dalyvavimą ir aktyvų įsitraukimą būsimų Europos diplomatijos akademijos valdymo ar administravimo organų veikloje, taip pat jos mokymo programose ir veikloje;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>29.</NO.P>mano, kad, atsižvelgiant į žmogaus teisių ir demokratijos padėties blogėjimą visame pasaulyje, Parlamentas turi atlikti konkretų vaidmenį ginant taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą, demokratiją ir teisinę valstybę, skatinant žmogaus teises ir politinį pliuralizmą, kovojant su dezinformacija ir užsienio kišimusi ES nepriklausančiose šalyse ir padedant demokratiškai išrinktiems parlamentams visame pasaulyje konsoliduoti savo institucinius vaidmenis ir vidaus darbo metodus įgyvendinant tikslines programas; pažymi, kad EP nariai gali spręsti opesnius klausimus, pvz., žmogaus teisių pažeidimus, ir skelbti viešus pareiškimus šiais klausimais, atverti viešas ar privačias bendravimo galimybes arba bendradarbiauti su vietos partneriais, kai tradicinės diplomatijos erdvė yra labiau apribota;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>30.</NO.P>pabrėžia ypatingą parlamentinių organų vaidmenį padedant šalims partnerėms, ypač plėtros šalims ir potencialioms šalims kandidatėms Vakarų Balkanuose ir rytinėse kaimyninėse šalyse; ragina stiprinti jų vaidmenį stojimo į ES procese, atsižvelgiant į ypatingą ir svarbų nacionalinių parlamentų vaidmenį būtiname reformų procese, be kita ko, vykdant teisės aktų derinimą, priežiūrą ir informuojant piliečius; primena, kad ES delegacijos turi aktyviai remti tokį tarpparlamentinį bendradarbiavimą šalyse kandidatėse arba potencialiose šalyse kandidatėse;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>31.</NO.P>palankiai vertina novatoriškus metodus, pvz., neseniai pradėtą Europos Parlamento ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados komitetų bendradarbiavimą, ir, atsižvelgiant į politinę plėtros proceso svarbą, ragina plėtoti tolesnes iniciatyvas šioje srityje;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>32.</NO.P>pakartoja savo raginimą stiprinti ES institucinius konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo pajėgumus ir mano, kad Parlamentas gali teikti ekspertines žinias ir svariai prisidėti, pasitelkdamas savo organus ir imdamasis veiksmų šioje srityje, taip pat, be kita ko, taikydamas išankstinio perspėjimo mechanizmus ir organizuodamas apsilankymus vietoje;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>33.</NO.P>pabrėžia, kad platus tarpparlamentinis tinklas, kurį Parlamentas sukūrė per savo nuolatines delegacijas ir daugiašales asamblėjas, yra pagrindinė priemonė norint aptarti ir koordinuoti pozicijas su tarptautiniais partneriais daugiašaliuose forumuose, pvz., susijusias su JT rezoliucijomis, lyčių aspekto integravimu, diplomatija klimato kaitos srityje ar pozicijomis G20, taip pat paaiškinti ES ketinimus partneriams ir reklamuoti jos veiksmus; pabrėžia svarbų Parlamento indėlį į daugiašalių forumų darbą, nes jis dalyvauja, <STRING ITALIC="on">inter alia</STRING>, G7 ir G20 parlamentiniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose ir Tarpparlamentinės sąjungos susitikimuose;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>34.</NO.P>pabrėžia Europos Parlamento vaidmenį visame pasaulyje skatinant lyčių lygybę, įskaitant kovą su moterų žudymu dėl lyties ir smurtu dėl lyties, taip pat LGBTI asmenų teises vykdant ES išorės veiksmus; atkreipia dėmesį į parlamentarų svarbą skatinant atžvalgumą lyčiai ES išorės santykiuose ir tuo tikslu didinant informuotumą, stiprinant gebėjimus ir dalijantis geros praktikos pavyzdžiais, taip pat į, be kita ko, pridėtinę vertę, susijusią su lyčių požiūriu subalansuotų parlamentų ir lyčių aspekto parlamentinių organų veikloje užtikrinimu; ragina Parlamentą, bendraujant su šalimis partnerėmis, toliau stiprinti šį svarbų savo parlamentinės diplomatijos aspektą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>35.</NO.P>laikosi nuomonės, kad, turint mintyje 5-ąjį darnaus vystymosi tikslą (užtikrinti lyčių lygybę ir įgalinti visas moteris ir mergaites), Parlamentas turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant pagrindinių strateginių lyčių lygybės kriterijų;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>36.</NO.P>akcentuoja Parlamento darbą propaguojant atitinkamų JT ir kitų tarptautinių konvencijų ir fakultatyvių protokolų, pvz., Paryžiaus susitarimo ir Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo ir, ratifikavimą ir įgyvendinimą;</P></ACTION></ACTLST><ACTLST><ACTINIT><STRING BOLD="on"><STRING ITALIC="on">Europos komanda – Parlamentas kaip užsienio politikos partneris</STRING></STRING></ACTINIT><ACTION><P><NO.P>37.</NO.P>mano, kad nors Parlamentas turėtų išlaikyti visišką savarankiškumą įgyvendindamas savo išorės politikos darbotvarkę, bendri Parlamento ir Komisijos bei Tarybos atstovų <STRING ITALIC="on">ad hoc</STRING> vizitai ir pareiškimai, susiję su pagrindiniais pokyčiais ES nepriklausančiose šalyse, yra perspektyvi sritis Europos komandos principui įgyvendinti; atsižvelgdamas į tai, ragina tam tikrose ES nepriklausančiose šalyse pradėti tarpinstitucinę Europos komandos bandomąją programą; ragina įgyvendinant šią bandomąją programą užtikrinti, kad Parlamento priemonės būtų visapusiškai integruotos į bendrą tarpinstitucinį požiūrį į atitinkamas šalis;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>38.</NO.P>smerkia kai kurių šalių, įskaitant tas, kurios yra sudariusios susitarimus su ES, sprendimą uždrausti Parlamento delegacijoms ir atskiriems EP nariams atvykti į kai kurias arba visas jų teritorijas; smerkia ES nepriklausančių šalių grasinimus ir sankcijas EP nariams; primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų, įskaitant sankcijas, jei manoma, kad tai reikalinga, kai Parlamento organams ar atskiriems EP nariams taikomos ES nepriklausančių šalių ribojamosios priemonės;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>39.</NO.P>pabrėžia, kad rinkimų stebėjimas yra sritis, kurioje Parlamento ir EIVT bendradarbiavimas yra labiausiai struktūrizuotas, nes abi institucijos vykdo rinkimų stebėjimo veiklą, kuri yra glaudžiai tarpusavyje integruota keliais būdais;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>40.</NO.P>pakartoja savo raginimą strategiškiau koordinuoti ES institucijų veiksmus, susijusius su skubiais individualiais atvejais, kurie yra susiję su žmogaus teisių gynėjais, žurnalistais ar ypač pažeidžiamų grupių nariais; yra įsitikinęs, kad parlamentinė diplomatija gali būti veiksmingas ir papildomas mechanizmas bendradarbiavimui su ne ES šalimis tokiais atvejais; ragina įsteigti tarpinstitucinę darbo grupę žmogaus teisių gynėjų klausimais, kuri koordinuotų Europos lygmens pastangas, dedamas prioritetiniais žmogaus teisių gynėjų atvejais;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>41.</NO.P>pakartoja savo prašymą Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Parlamentu, patvirtinti metinį tikslinių šalių, kurios kelia didelį susirūpinimą dėl sunkios žmogaus teisių gynėjų ir demokratijos aktyvistų padėties, sąrašą, nes taip, be kita ko, būtų sudarytos sąlygos teikti visapusiškai koordinuotą Europos komandos praktinį atsaką vietoje; mano, kad Parlamentas galėtų atlikti lemiamą vaidmenį naudodamas savo institucines ir kitas priemones šiam tiksliniam ir bendram požiūriui remti;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>42.</NO.P>primygtinai ragina kiekvieną ES delegaciją viešinti Parlamento darbą, susijusį su priimančiąja šalimi, be kita ko, vietos kalba savo interneto svetainėje, ir imtis tolesnių veiksmų su vietos valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės grupėmis;</P></ACTION><SEPARATION><P>°</P><P>°	°</P></SEPARATION><ACTION><P><NO.P>43.</NO.P>paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.</P></ACTION></ACTLST></DISPOSITIF></TEXT></RESOL></TXTLST></SDOCTA>