1.pažymi, kokie svarbūs yra Sąjungos regioniniai oro uostai trumpojo ir vidutinio nuotolio skrydžiams elektriniais orlaiviais; atkreipia dėmesį į regioninių oro uostų, kaip daugiarūšių inovacijų centrų, ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) potencialą visoje tiekimo grandinėje, naudingą moksliniams tyrimams ir konkurencijai ne tik aviacijos, bet ir kituose transporto sektoriuose, pvz., kelių, jūrų ir geležinkelių; todėl prašo Komisijos patvirtinti savo finansinę paramą regioniniams oro uostams, ypač tiems, kuriuose vykdoma aktyvi elektros aviacijos srities veikla;

2.yra įsitikinęs, kad mažiau taršios, greitesnės ir patogesnės oro transporto priemonės padidintų mažesnių, labiau izoliuotų ir retai apgyvendintų vietovių, įskaitant salų ir atokiausius regionus, susisiekimą ir prieinamumą, ypač kalbant apie viešųjų paslaugų prieinamumą, darbo galimybių kūrimą ir tvaresnį turizmą;

3.pažymi, kad dėl atokumo ir ribotos orlaivių baterijos talpos atokiausius regionus bus sudėtinga sujungti su Europos žemynine dalimi pasitelkus elektrinę aviaciją; vis dėlto atkreipia dėmesį į elektrinės aviacijos galimybes užtikrinant atokiausių regionų susisiekimą, prisidedant prie jų vystymosi ir iš dalies mažinant neigiamą jų sudėtingos topografijos poveikį jų ekonomikai; pabrėžia, kad periferiniams regionams reikia finansinės, materialinės ir techninės paramos, siekiant užtikrinti, kad infrastruktūra, būtina greitam ir patikimam baterijų įkrovimui, elektrinių vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaivių techninei priežiūrai ir aukštos kvalifikacijos technikų bei operatorių mokymui, būtų plėtojama tinkamu tempu;

4.pabrėžia, kad, kai esama geografinių kliūčių, vykdant skrydžius elektriniais orlaiviais, kaip naujomis viešojo transporto priemonėmis, kurioms nereikalingi dabartiniai keliai ar geležinkeliai, gali būti sutaupyta daug laiko; atkreipia dėmesį į Šiaurės šalių patirtį, susijusią su geografine padėtimi, kuriai būdingi fjordai, ežerai ir kalnai, mažas gyventojų tankis ir didelis dėmesys tvariajai energijai Accessibility study for electric aviation. Part of the project Electric Aviation and the Effect on Nordic Regions., ir į atokiausių regionų, kuriems būdingas izoliuotumas, atokumas, mažas plotas ir sudėtingos topografinės ir klimato sąlygos, patirtį; ragina Komisiją išnagrinėti šias galimybes, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais regionais ir valstybėmis narėmis;

5.mano, kad elektrifikavus regioninę aviaciją anksčiau nutraukti maršrutai galėtų tapti ekonomiškai perspektyvūs, taip pagerinant junglumą, skatinant regionų vystymąsi ir pritraukiant naujų investicijų į regionus; pabrėžia patikimas hibridizacijos perspektyvas, atsižvelgiant į regioninės aviacijos apribojimus, susijusius su savarankiškumu ir keleivių skaičiumi;

6.pakartoja Komisijos viziją, kad elektriniai vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaiviai, kaip teigiama Komisijos bepiločių orlaivių strategijoje 2.0, iki 2030 m. taps pagrindine keleivinio transporto dalimi, kuri bus integruota į esamas transporto sistemas ir prisidės prie ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, kartu kuo labiau sumažinant bet kokį neigiamą poveikį aplinkai Ten pat.; pabrėžia, kad, nepaisant sparčios technologinės elektrinių vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaivių pažangos, šiuo metu jie vis dar yra riboti iki šešių vietų, o elektriniai orlaiviai su nejudamaisiais sparnais jau gali skraidinti daugiau keleivių tiek esamais, tiek naujais miesto oro maršrutais; ragina Komisiją atskirti šias dvi galimybes, nes jose naudojamos skirtingos technologijos ir jos tarnauja skirtingoms rinkoms; yra įsitikinęs, kad tiek elektriniai vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaiviai, tiek elektriniai orlaiviai su nejudamaisiais sparnais turi būti laikomi papildomomis naujo miesto oro transporto formomis;

7.pabrėžia, kad orlaivių su elektros varikliais naudojimo tarša beveik lygi nuliui, todėl vietos mastu sumažinamas teršalų, kurie galėtų daryti neigiamą įtaką netoli oro uostų gyvenančių piliečių sveikatai, kiekis; todėl mano, kad visų pirma mažai decibelų skleidžiantiems orlaiviams turėtų būti taikomos supaprastintos procedūros, skirtos su triukšmu susijusiems leidimams arba nuo skrydžių apribojimų nukrypti leidžiančioms nuostatoms gauti; pabrėžia, kad triukšmo sumažinimas, pasiekiamas naudojant mažai decibelų skleidžiančią elektrinę aviaciją, gali pagerinti padėtį kai kuriuose oro uostuose ir netoli jų esančiuose gyvenamuosiuose rajonuose;

8.pabrėžia, kad reikia pasinaudoti gerokai mažesnio elektrinių ir hibridinių elektrinių orlaivių keliamo triukšmo lygio potencialu; ragina pramonės atstovus pasinaudoti EASA darbu nustatant pirmąją aplinkos apsaugos techninę specifikaciją https://www.easa.europa.eu/lt/newsroom-and-events/press-releases/easa-publishes-worlds-first-proposal-assessment-and-limitation., skirtą tam tikrų elektrinių vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaivių triukšmui vertinti, kuria siekiama užtikrinti aukštą ir vienodą aplinkos apsaugos lygį Europos piliečiams ir palengvinti jų integraciją į aviacijos ekosistemą ir miesto aplinką;

9.yra tvirtai įsitikinęs, kad elektriniai ir hibridiniai elektriniai orlaiviai turės didelį potencialą mažinti aviacijos sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir suteiks naujų judumo mieste galimybių; palankiai vertina EASA iki šiol atliktą darbą, susijusį su elektriniais vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaiviais, skirtais naudoti kaip oro taksi, su antžeminės infrastruktūros, būtinos saugiam miesto oro transportui veikimui EASA, Vertiports. „Prototype Technical Specifications for the Design of VFR Vertiports for Operation of with Manned VTOL-Capable Aircraft Certified in the Enhanced Category (PTS-VPT-DSN)“, 2022 m. kovo mėn., projektavimu ir su aviacijos reguliavimo sistemos pritaikymu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos patekti į rinką orlaiviams, kuriuose naudojamos elektrinės ir vandeniliu varomos varymo sistemos; pabrėžia labai svarbų EASA vaidmenį sertifikuojant šių tipų orlaivius, nes tai galėtų paspartinti jų plėtrą; remia aplinkai nekenksmingų orlaivių, naudojančių alternatyvias varymo technologijas, komercializaciją siekiant papildyti priemones, pradėtas įgyvendinti pagal tvarių aviacinių degalų iniciatyvas; ragina Komisiją ateityje imtis veiksmų siekiant užtikrinti, trumpuose regioniniuose maršrutuose būtų vykdomi skrydžiai elektriniais orlaiviais, siekiant vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus pagal galiojančias ES taisykles;

10.mano, kad nors dėl trumpojo ir vidutinio nuotolio skrydžių išmetamas teršalų kiekis sudaro tik mažą išmetamųjų teršalų kiekio dalį, kiekvienas elektrifikuotas maršrutas sumažina aviacijos poveikį klimatui ir aplinkai, todėl į tai verta investuoti; pabrėžia, kad telkti reikiamas investicijas reikia pradėti dabar;

11.mano, kad mažos ir nulinės taršos tikslai taip pat bus pasiekti naudojant hibridines elektrines technologijas regioniniams ir tarptautiniams trumpojo ir vidutinio nuotolio skrydžiams, vykdomiems tiek komercinės, tiek verslo aviacijos tikslais, ir ragina skirti reikiamas investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusius su orlaivių ir varomųjų sistemų projektavimu, baterijomis ir kitais hibridiniais sprendimais; pažymi, kad komercializavus elektrinę aviaciją, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę persvarstyti savo teisės aktus, draudžiančius trumpojo ir vidutinio nuotolio skrydžius;

12.pažymi, kad dideli poreikiai, susiję su civilinių orlaivių parko keitimu yra iššūkis ir pareikalaus didelių finansinių investicijų, tačiau tai kartu yra didžiulė rinkos galimybė, kuri galėtų paskatinti naujų darbo vietų kūrimą ir įgūdžių įgijimą visame Europos transporto sektoriuje;

13.tvirtina, kad komercinės elektrinių orlaivių aviacijos vystymui reikia veiksmingos finansinės ir reguliacinės paramos tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad viešaisiais pirkimais pasiekta itin gerų rezultatų, ir mano, kad tai veiksminga pramonės elektrifikavimo priemonė, nesutrikdanti rinkos;

14.ragina valstybes nares išnagrinėti rinkos paskatas ir naudą atitinkamiems elektrinių orlaivių gamintojams, operatoriams ir MVĮ, siekiant skatinti šios ekologiškos technologijos kūrimą ir diegimą; mano, kad šios paskatos ir nauda, susijusi su elektrinėmis aviacijos sudedamosiomis dalimis, elektra ir išmetamųjų teršalų kreditais, gali paskatinti rinkos augimą;

15.pažymi, kad Europoje vykdoma daug trumpojo ir vidutinio nuotolio skrydžių; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Eurokontrole ir EASA, nustatyti skrydžių maršrutus, kurie būtų tinkamiausi visiškam elektrifikavimui ir padėtų dar labiau sumažinti CO2 kiekį, nes tai padėtų atitinkamiems oro uostams pradėti būtinus pritaikymus; pabrėžia, kad vandenilis gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį; atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės deda viltis į elektra varomus orlaivius, kai kalbama apie mažesnės apimties sprendimus, ir į vandeniliu varomus orlaivius didesnės apimties sprendimams;

16.mano, kad būtina išnagrinėti galimybę pakeisti galiojančias ES valstybės pagalbos taisykles, kad būtų galima sukurti tikslinę investicijų sistemą, grindžiamą viešuoju ir privačiuoju finansavimu, kad būtų remiamas naujas daug išteklių reikalaujantis elektrinių vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaivių sektorius, kad būtų sustiprintas Europos strateginis savarankiškumas šioje srityje, nes elektriniai vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaiviai turi tapti strategine transporto sektoriaus dalimi;

17.mano, kad ES įmonės, vykdančios veiklą aviacijos sektoriaus elektrifikavimo srityje, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis ir ES valdžios institucijomis, kad parengtų integruotas technines veiksmų gaires ir bendras mokslinių tyrimų programas; palankiai vertina AZEA atliktą darbą; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas būtina tam, kad ES išsaugotų lyderystę ir konkurencingumą tarptautinėje arenoje;

18.pabrėžia, kad mažesni elektriniai orlaiviai gali naudotis trumpesniais ir paprastesniais kilimo ir tūpimo takais, todėl ateityje galėtų sumažėti didelės ir brangios infrastruktūros poreikis;

19.pabrėžia, kad energetikos infrastruktūros planavimas ir pasirengimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis elektrinės ir vandeniliu grindžiamos aviacijos plėtrą, nes tik parengus ir išbandžius infrastruktūrą bus galima plėtoti elektrinę aviaciją; pažymi, kad, perėjus prie alternatyvių varymo sistemų, esami dideli oro uostai iki 2050 m. galėtų suvartoti 5–10 kartų daugiau elektros energijos nei dabar Target True Zero: Delivering the Infrastructure for Battery and Hydrogen-Powered Flight, Pasaulio ekonomikos forumas, 2023 m. balandžio mėn., p. 10–15., ir pažymi, kad elektrinių orlaivių infrastruktūra ir tokių vietų kaip oro uostai elektrifikavimas dar nėra pakankamai išvystytas; pabrėžia, jog tam, kad būtų patenkinta numatoma elektros energijos paklausa, iki 2025 m. reikia įrengti pirmuosius oro uosto infrastruktūros elementus, ir ragina užtikrinti reikiamas investicijas; be to, šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad, siekdamos užtikrinti tinkamą elektrinių orlaivių įdiegimą, Komisija ir valstybės narės turi tinkamai įgyvendinti Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą (ADIR) 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94/ES (OL L 234, 2023 9 22, p. 1)., kad būtų toliau skatinama elektrifikuoti vietas; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu naudingi specialūs infrastruktūros finansavimo projektai, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonė transportui ir energetikai; primena, kad pagal ADIR Komisija 2026 m. pabaigoje, o vėliau kas penkerius metus turi įvertinti dabartinę vandenilio ir elektra varomų variklių aviacijos rinkos būklę ir raidą ateityje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, užtikrinti, kad būtų atliktas šis vertinimas, įskaitant atitinkamos orlaiviams varyti skirtos infrastruktūros diegimo galimybių studiją, po kurios būtų parengtas alternatyviųjų degalų infrastruktūros, ypač elektros įkrovimo ir vandenilio papildymo punktų, diegimo oro uostuose planas; ragina pramonės šakas pasauliniu lygmeniu kuo greičiau susitarti dėl pasaulinių stovinčių orlaivių antžeminių įkrovimo stotelių standartų;

20.atsižvelgiant į tai, kad technologinių tendencijų kryptis įvairiuose transporto sektoriuose yra tokia pat, palankiai vertina dabartinę oro transporto ir automobilių pramonės (vystant naujos kartos baterijas ir kuro elementus), oro transporto ir laivybos pramonės (naudojant alternatyvius degalus) ir oro transporto ir geležinkelių pramonės (elektros paskirstymo sistemų srityje) partnerystę Airbus and Renault Group to advance research on electrification. skirtingų pramonės šakų tyrimų ir plėtros srityje;

21.atkreipia dėmesį į tai, kad nors elektriniai ir hibridiniai elektriniai orlaiviai turi didžiulį potencialą siekiant tvaresnės aviacijos ateities, dabartinė jų baterijų karta kelia didelių sunkumų, visų pirma susijusių su svoriu ir energijos tankiu; pažymi, kad šie apribojimai daro poveikį elektrinių orlaivių ridai, naudingosios apkrovos pajėgumui ir bendram efektyvumui;

22.primena, kad elektrinių orlaivių naudojimas apima griežtus reikalavimus baterijoms, pirmenybę teikiant saugai, taip pat reikalaujama, kad jos būtų lengvos, greitai įkraunamos ir būtų didelės galios, kuri reikalinga pakilimo ir kilimo atkarpoms; pabrėžia, kad tokioms aukštos kokybės baterijoms reikalingos ypatingos svarbos žaliavos, kurių Europoje dažnai nėra; ragina aviacijos pramonę prisidėti prie pramonės pastangų užtikrinti tvarią tiekimo grandinę;

23.primena, kad dėl oro transportui būdingų aukščio sąlygų baterijoms taikomi tam tikri techniniai apribojimai, palyginti su kitų rūšių transportu;

24.atkreipia dėmesį į kuro elementais grindžiamos vandeniliu varomos aviacijos, kuri yra alternatyvi elektrinės aviacijos forma, potencialą, ypač autonomijos požiūriu; pabrėžia, kad nuolatinis baterijų ir kuro elementų technologijos tobulinimas kartu su efektyviau energiją vartojančių orlaivių kūrimu gali sudaryti sąlygas didesniam aplinkosauginiam veiksmingumui; pakartoja, kad vienas iš didžiausių technologinių iššūkių, kurie šiuo metu kyla pramonei, yra baterijų svoris ir matmenys, didžiausia kuro elementų atiduodamoji galia, elektros energijos skirstymo ir šiluminės sistemos, sklandmenų integracija ir aerodinaminis gerinimas;

25.pabrėžia, kad dėl didesnio baterijų naudojimo aeronautikos srityje reikės nedelsiant sukurti šio sektoriaus poreikius atitinkančią ES perdirbimo pramonę, kad būtų išvengta naujos priklausomybės nuo ES nepriklausančių šalių atsiradimo;

26.primena, kad aeronautikos pramonė – ne tik svarbus ekonominę veiklą įgalinantis veiksnys, bet ir vienas iš sėkmingiausių aukštųjų technologijų sektorių ES; prašo Komisijos vykdyti aktyvią politiką siekiant remti ir plėtoti pramonę glaudžiai bendradarbiaujant su esamais forumais, pvz., Aviacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamąja taryba (ACARE) ir AZEA; ragina Komisiją užtikrinti, kad dabartiniai šioje srityje taikomi ES teisės aktai neprieštarautų vieni kitiems arba neužkirstų kelio aeronautikos pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir elektrifikacijos projektų vystymui;

27.mano, kad, siekiant pagerinti elektrinius skrydžius, reikia labiau suderinti aviacijos ir gynybos ekosistemą ir energetikos ekosistemą; pažymi, kad Komisija rengia atskirus abiejų ekosistemų pertvarkos būdus; pripažįsta, kad pertvarkos būdai yra itin svarbūs siekiant sudaryti sąlygas pramonei veiksmingai įgyvendinti klimato srities siekius konkrečiais klimato srities veiksmais, taip išsaugant ir kuriant vertę tiek mūsų visuomenei, mūsų planetai, tiek įmonėms; vis dėlto yra susirūpinęs dėl skirtingų abiejų ekosistemų pertvarkos krypčių, visų pirma atsižvelgiant į bendrą būtinybę sukurti pakankamai stabilius elektros tinklus ir užtikrinti švarios elektros energijos įperkamumą, be kita ko, orlaivių elektrifikavimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia bendros elektrinių orlaivių strategijos svarbą ir primygtinai ragina Komisiją imtis aktyvių veiksmų tokiai strategijai parengti; be to, ragina Komisiją šiuo klausimu inicijuoti jungtinį struktūrinį Mobilumo ir transporto generalinio direktorato ir Energetikos generalinio direktorato dialogą ir užbaigti procesą iki 2024 m. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų, kad naujoji būsima Komisija 2024 m. juo galėtų remtis rengdama būsimus reglamentus;

28.primena, kad AZEA buvo sukurtas Komisijos iniciatyva, siekiant suburti visus privačius ir viešuosius partnerius visoje aviacijos ekosistemoje, kad būtų pasirengta pradėti eksploatuoti vandeniliu ir elektra varomus orlaivius komerciniais tikslais; ragina Komisiją bendradarbiauti su AZEA ir remti jį plėtojant žinias apie elektrinę aviaciją; pažymi, kad šiuo atžvilgiu galėtų būti naudojamasi Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto įgūdžių akademijomis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares jas skatinti;

29.pabrėžia, kad šiuo metu trūksta įgūdžių elektros ir sistemų inžinerijos srityje; primena, kad ES jaunųjų mokslininkų konkursas galėtų būti naudojamas kaip atskaitos taškas rengiant teminį ES konkursą dėl jaunų talentų visose pramonės ekosistemose, įskaitant skrydžius elektriniais orlaiviais; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie ekologiškos karjeros galimybes aviacijos sektoriuje ir skatinti su tuo susijusius nacionalinius ir ES projektus;

30.palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti suderintas kvietimų teikti paraiškas paslaugas pagal esamas ES priemones ir Europos investicijų banko (EIB) paskolas siekiant remti naują pavyzdinį bepiločių orlaivių technologijų projektą; primygtinai ragina EIB nustatyti ir taikyti tikslines finansavimo priemones, skirtas besiformuojančiam Europos elektrinės aviacijos sektoriui remti ir jo poreikiams tenkinti, pripažįstant, kad tai yra kapitalui imlus sektorius, kelia išskirtinius reikalavimus, ir pripažįstant, kad elektrinių vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaivių diegimui taip pat reikės investicijų į antžeminę infrastruktūrą, įskaitant vertikaliojo kilimo ir tūpimo aerodromus ir įkrovimo infrastruktūrą;

31.yra susirūpinęs, kad pagal programą „Europos horizontas“ numatytas NA BĮ biudžetas gerokai mažesnis už jo užmojus; primena, kad su kiekvienu projektu susijusių inovacijų lygis yra labai aukštas ir kad parama pagal naująją daugiametę finansinę programą nuo 2027 m. turi būti proporcinga ir nuolatinė; primena, kad NA BĮ taip pat turėtų būti skatinama rūpintis elektrine aviacija ir turėtų teikti pirmenybę novatoriškų netaršios aviacijos projektų, pvz., elektra ir vandeniliu varomų orlaivių, finansavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant pateikti technologijas rinkai, reikalingas naujas finansavimas, kuris apimtų ne tik 6-ąjį technologinės parengties lygį; palankiai vertina tai, kad neseniai paskelbta, jog Jungtinė Karalystė prisijungia prie programos „Europos horizontas“ kaip asocijuotoji šalis – tai sustiprins mūsų bendras pastangas siekti netaršios aviacijos;

32.apgailestauja dėl to, kad, nepaisant didelių pastangų ir įsipareigojimų, kurių reikalaujama iš aviacijos sektoriaus siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, nėra specialaus ES aviacijos fondo, kuris būtų aiškiai skirtas aviacijai remti; ragina Komisiją paskelbti specialius kvietimus teikti paraiškas siekiant finansuoti projektus, kuriais remiama elektrifikacija, ir veiksmus, kuriais siekiama sumažinti bendrą aviacijos poveikį; tačiau primena, kad ATLPS inovacijų fondas ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo naudojimas yra svarbios priemonės, padedančios diegti ir pramoniniu mastu plėtoti technologijas, kurios galėtų sudaryti sąlygas elektrinei ir vandeniliu varomai aviacijai; primena Direktyvą (ES) 2023/959 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/959, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, ir Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo (OL L 130, 2023 5 16, p. 134)., kuria iš dalies pakeista Direktyva 2003/87/EB ir išplėsta reikalavimus atitinkančių projektų, kuriems gali būti teikiamas finansavimas iš inovacijų fondo, spektras, kad apimtų platesnį neutralaus anglies dioksido poveikio produktų, procesų ir technologijų spektrą;

33.pabrėžia, kad reikia gerinti baterijų terminį valdymą ir baterijų įkrovimo ir pakeitimo valdymą, taip pat spartinti baterijų perdirbimo sektoriaus plėtrą; ragina Komisiją investuoti į naujos kartos kietakūnių baterijų, kurios, palyginti su ličio jonų baterijomis, turi dvigubai daugiau energijos ir jų talpa gali būti maždaug tris kartus didesnė, mokslinius tyrimus ir plėtrą; todėl ragina Komisiją, taikant tokias priemones kaip Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas ir Europos baterijų aljansas, skatinti mažinti priklausomybę baterijų tiekimo grandinėje ir užtikrinti pakankamą svarbiausiųjų žaliavų tiekimą, taip sumažinant mūsų išorės priklausomybę nuo baterijų; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu plėtoti strategines partnerystes su panašiai mąstančiomis ES nepriklausančiomis šalimis aeronautikos žaliavų srityje;

34.ragina Komisiją užtikrinti elektra varomo transporto ir judumo plėtros, reikiamos infrastruktūros ir ES politikos, kuria siekiama didinti Europos baterijų gamybos pajėgumus, įskaitant baterijų gamybai reikalingų žaliavų ir pažangiųjų medžiagų tiekimą, suderinamumą; todėl ragina Komisiją persvarstyti strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą, kuriame būtų susieti minėti aspektai ir į kurį būtų įtraukti kiekybiniai ir per nustatytą laiką įvykdytini ES baterijų gamybos tikslai; atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ragina valstybes nares ir Komisiją, bendradarbiaujant su pramonės atstovais, nustatyti galimą sinergiją su kelių transporto sektoriumi, siekiant kuo labiau padidinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, ypač į baterijų ir kuro elementų gamybą ir perdirbimą;

35.ragina Komisiją sukurti politikos sistemą, pagal kurią būtų remiamas elektrinių orlaivių technologijų diegimas, pvz., dalį pajamų iš aviacijos, kuriai taikoma ATLPS, nukreipti į NA BĮ, kaip numatyta pasiūlyme dėl Energijos mokesčių direktyvos 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).;

36.ragina Komisiją parengti strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad elektrinei aviacijai reikalinga infrastruktūra, įskaitant elektros energijos gamybą, prijungimą prie tinklo ir įkrovimo infrastruktūrą, būtų diegiama proporcingai elektra varomų orlaivių naudojimui; primena, kad neturint pakankamo kiekio žaliojo vandenilio ir stokojant infrastruktūros gali būti vėluojama pradėti eksploatuoti vandeniliu varomus orlaivius; primygtinai ragina Komisiją parengti tikslinę vandenilio gamybos ir saugojimo strategiją;

37.ragina EASA tęsti darbą siekiant nustatyti sertifikavimo standartus ir būdus, kad elektriniai ir hibridiniai lėktuvai taptų gyvybingi ir galėtų gerokai sutrumpinti tokių lėktuvų pateikimo rinkai laiką; ragina Komisiją šiuo atžvilgiu skirti reikiamų išteklių, ypač darbuotojų;

38.ragina Komisiją parengti Europos koordinuoto požiūrio į naujos kartos orlaivių, įskaitant elektrinius vertikaliojo kilimo ir tūpimo orlaivius, vystymą, sertifikavimą ir naudojimą strategiją, siekiant didinti Europos piliečių informuotumą apie jų naudą ir skatinti privačiąsias ir viešąsias investicijas, kartu išsaugant technologinę bazę ir lyderystę Europoje; mano, kad elektrinė aviacija žada užtikrinti tvaresnę kelionių oro transportu ateitį, o tikslinė informavimo kampanija yra labai svarbi didinant visuomenės informuotumą apie galimą jos naudą ir poveikį;

39.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.