1.palankiai vertina INTERREG NEXT programų suderinimą su INTERREG programomis, nes taip gali būti supaprastintos procedūros, sustiprinta programų sinergija ir padidintas Europos investicijų veiksmingumas; vis dėlto pabrėžia, kad reikia labiau supaprastinti procedūras tiek vertinimo etapu, tiek projektų įgyvendinimo etapu, kai tinkama, daugiau dėmesio skiriant kiekybiškai įvertinamiems rezultatams ir bendram poveikiui regionų vystymuisi ir piliečių gyvenimui;

2.pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį tarpvalstybiniame bendradarbiavime su kaimyninėmis šalimis, nes jos žino geografinę, kultūrinę, kalbinę ir socialinę padėtį, galimybes, apribojimus ir bendrus iššūkius;

3.pabrėžia tarpvalstybinių projektų, įskaitant žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamus projektus, svarbą siekiant suburti žmones ir taip sukurti naujų tvarios vietos plėtros ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybių; pabrėžia tarpvalstybinių investicijų svarbą siekiant skatinti inovacijas, technologijų perdavimą, bendrus sprendimus ir įvairių programų sąveiką ir taip didinti teritorinę sanglaudą be administracinių sienų ir stiprinti solidarumą;

4.pabrėžia, kad 2021–2027 m. laikotarpiui skirti asignavimai toli gražu nėra optimalūs, todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti šių programų finansavimą; palankiai vertina didesnę trečiųjų šalių atskaitomybę už lėšų susigrąžinimą iš privačiojo sektoriaus paramos gavėjų; pabrėžia teisinės valstybės ir vienodų sąlygų visiems paramos gavėjams, tiek viešiesiems, tiek privatiems, svarbą ir pabrėžia, kad privatūs investuotojai, be viešųjų investicijų, turėtų būti skatinami dalyvauti tvaraus pasienio regionų ir trečiųjų šalių vystymosi procese skiriant daugiau lėšų;

5.palankiai vertina galimybę vadovaujančiosioms institucijoms elektroniniu būdu perduoti duomenis Komisijai, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dažniau perduodant duomenis neturėtų padidėti biurokratizmas; todėl pabrėžia sąveikių sistemų, kurios galėtų automatiškai perduoti duomenis į bendrą duomenų bazę, svarbą ir ragina Komisiją toliau plėtoti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis šioje srityje;

6.reiškia susirūpinimą dėl to, kad dideli infrastruktūros projektai nebebus tvirtinami Komisijos;

7.palankiai vertina ES finansavimo dideliems infrastruktūros projektams apribojimo panaikinimą ir mano, kad tvaria infrastruktūros plėtra prisidedama prie socialinio ir ekonominio augimo tarpvalstybiniuose regionuose; kartu pabrėžia, kad būtina įtraukti viešąjį ir privatųjį sektorius, nes tai galėtų paskatinti daugiau inovacijų ir infrastruktūros, susijusios su energetikos sektoriumi, transportu, ryšiais ir skaitmeninimu, plėtrą;

8.atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindines problemas, su kuriomis susiduria ES, taip pat galima išspręsti skatinant kaimyninių regionų tarpvalstybinį bendradarbiavimą (pvz., tvari Viduržemio jūros, Juodosios jūros, Baltijos jūros ir kitų jūrų baseinų ateitis); tvari Alpių, Pirėnų, Karpatų ir kitų kalnų vietovių ateitis; tvari didelių Reino, Dunojaus, Mezo ir kt. upių baseinų ateitis);

9.pabrėžia, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra svarbus žingsnis pasirengimo ES narystei procesuose, nes tai skatina šalis kandidates dalytis patirtimi ir sužinoti apie ES vidaus veikimą; pažymi, kad tai padeda priartinti ES iniciatyvas ir tikslus prie šalių kandidačių, dalytis patirtimi ir pradėti ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą; pabrėžia, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo veikloje dalyvavusio šalys kandidatės stojimo į ES metu jau bus susipažinusios su ES programomis ir projektais;

10.pabrėžia itin svarbų tarpvalstybinio bendradarbiavimo vaidmenį tvariai valdant gamtos išteklius ir klimato kaitos iššūkius, įskaitant gaivalines nelaimes, aplinką, biologinę įvairovę ir apsirūpinimo maistu saugumą, taip pat ekosistemas pasienio regionuose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia prevencijos ir tarpvalstybinių vietos ir regioninių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių planų rengimo svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su klimato kaita ir ypač stiprinti klimato kaitos švelninimą tuose regionuose, siekiant suderinti veiksmus su ES klimato tikslais;

11.pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo potencialą, ypač retai apgyvendintuose pasienio regionuose, tokiose srityse kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija ir žiedinė ekonomika, ir ragina geriau pasinaudoti esamomis galimybėmis plėtoti tvarią ekonomiką ir kurti kokybiškas darbo vietas;

12.palankiai vertina tai, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą sustabdytas tarpvalstybinis bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija, o lėšos nukreiptos į Ukrainą ir Moldovos Respubliką, nes tai iš esmės pakeitė Europos saugumo architektūrą; todėl pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti saugumo politikos srityje siekiant bendrų patikimo kolektyvinio atgrasymo ir gynybos tikslų vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

13.atkreipia dėmesį į sudėtingą regionų, kurie turi sieną su Rusija ir Baltarusija, padėtį po to, kai buvo sustabdytas tarpvalstybinis bendradarbiavimas su šiomis šalimis, ir ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis valstybėmis narėmis ieškant tvarių sprendimų socialinėms ir ekonominėms problemoms šiuose regionuose spręsti;

14.ragina naudoti lėšas pagal tarpvalstybines programas tvariai transporto infrastruktūrai plėtoti, įskaitant geležinkelio jungčių ir saugyklų statybą netoli ES sienų su Ukraina ir Moldovos Respublika, siekiant supaprastinti prekių ir grūdų srautus, kad būtų užtikrintas pasaulinis apsirūpinimo maistu saugumas, prisidedama prie tvarios ekonomikos plėtros skatinimo abiejose šalyse ir padedama pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms, taip pat Moldovai ir Ukrainai spręsti šiuos uždavinius;

15.pripažįsta, kad svarbu propaguoti vietos ir regionų kultūrą ir paveldo išsaugojimą bei skatinti švietimo ir ekonominius pasienio regionų mainus, siekiant stiprinti kaimyninių šalių papročių tarpusavio supratimą ir sukurti svarbias paskatas daugiakalbiam švietimui; pabrėžia įtraukaus švietimo svarbą demokratinėms vertybėms ir poreikį remti geresnę kokybę šioje srityje;

16.ragina remti tvaresnius infrastruktūros projektus, kuriais prisidedama prie geresnio tarpvalstybinių regionų junglumo, judumo šiuose regionuose ir tarp jų skatinimo, taip pat geresnės gyvenimo kokybės ir didesnių galimybių regionų gyventojams, kartu su projektais, kuriais sprendžiamas infrastruktūros poreikio klausimas;

17.pripažįsta didžiules nacionalinių vyriausybių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės pastangas šalia Ukrainos esančiose ES valstybėse narėse, taip pat Moldovos Respublikos pastangas priimti perkeltuosius ukrainiečius ir spręsti visas problemas, kylančias dėl Rusijos agresijos karo, įskaitant grūdų iš Ukrainos klausimą ir transporto infrastruktūros trūkumą; atsižvelgdamas į tai, ragina teikti tinkamą paramą, be kita ko, pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, kad būtų patenkinti atsirandantys poreikiai;

18.pabrėžia, kad, nors Moldovos Respublika nėra atvirame kare su Rusija, ji taip pat susiduria su Rusijos remiamomis konflikto zonomis ir priėmė daug Ukrainos pabėgėlių, ir kad Moldovos ekonominę ir socialinę padėtį labai paveikė nutrūkę jos komerciniai santykiai su Rusija; todėl pabrėžia, kad labai reikalingos tvirtos investicijos ir atvira rinka, ir kad bendri projektai yra labai laukiami visose ekonominėse ir socialinėse srityse;

19.yra pasibaisėjęs dėl žmonių aukų ir namų bei infrastruktūros Ukrainoje sunaikinimo; pabrėžia, kad vykdant tvarų šalies atstatymą po karo svarbų vaidmenį turėtų atlikti tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos ir naujasis europinis bauhauzas, ir pabrėžia, kad reikia skubiai remti Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijas, kartu toliau padedant kaimyniniams regionams ir skatinant glaudesnį bendradarbiavimą;

20.palankiai vertina iniciatyvą įtraukti Ukrainą į miestų plėtros tinklo programą (URBACT), Europos teritorinio bendradarbiavimo programą bei Ukrainos ir Moldovos Respublikos prisijungimą stebėtojų teisėmis prie Europos teritorijų planavimo ir sanglaudos stebėsenos tinklo (ESPON);

21.apgailestauja dėl to, kad Rusija savo energijos išteklius naudoja kaip politinio ir ekonominio spaudimo priemonę; ragina skubiai ištirti kai kurių valstybių narių ir Rusijos ekonominį bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, taip pat imtis tolesnių veiksmų atsinaujinantiesiems energijos ištekliams skatinti ir energijos vartojimo efektyvumui didinti, siekiant sumažinti priklausomybę nuo Rusijos tose valstybėse narėse, kurios smarkiai sumažino savo bendradarbiavimą su agresoriumi ir nukentėjo nuo sankcijų, įskaitant kaimynines šalis;

22.apgailestauja dėl didėjančios Rusijos įtakos kaimyninėse šalyse, ypač naudojant manipuliavimą ir dezinformaciją tiek tradicinėje žiniasklaidoje, tiek internetinėje socialinėje žiniasklaidoje, ir pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su šiomis šalimis, ypač švietimo ir kultūros sektoriuose, siekiant nuolat informuoti piliečius ir juos šviesti demokratinių vertybių klausimais;

23.pabrėžia, kad svarbu skirti programai didesnę finansinę paramą, atsižvelgiant į saugumo problemas Juodojoje jūroje, kylančias dėl Rusijos išpuolių ir jūrų bei Dunojaus uostų blokados, kuria siekiama užkirsti kelią Ukrainos ekonomikai itin svarbiam grūdų vežimui; atkreipia dėmesį į pavojų saugumui, kurį šie išpuoliai kelia su Ukraina besiribojančioms valstybėms narėms;

24.pabrėžia Juodosios jūros energijos išteklių, kurie taip pat gali padėti užtikrinti tvarią energetikos ateitį ES, potencialą; pabrėžia, kad, nepaisant atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialo, jie vis dar iš esmės neišnaudojami;

25.mano, kad INTERREG NEXT Juodosios jūros baseino programa turėtų palengvinti darnų ekonomikos vystymąsi ir veiksmingą bendrų išteklių valdymą;

26.pabrėžia, kad Juodosios jūros pakrančių regionuose svarbu plėtoti tvarų turizmą, ir pasisako už tai, kad visi susiję subjektai laikytųsi atsakingo požiūrio į aplinkos apsaugą;

27.ragina daug dėmesio skirti Juodajai jūrai, stiprinti regioninį bendradarbiavimą sprendžiant saugumo klausimus, be kita ko, susijusius su regioniniais konfliktais ir energetiniu saugumu, ir skatinti projektus, kuriais siekiama atnaujinti uostus ir susijusią infrastruktūrą ir didinti jų jungtis su esamais transporto mazgais; todėl ypač ragina sujungti juos su TEN-T koridoriais;

28.primygtinai ragina priimti suderintą Juodosios jūros regiono strategiją ir užtikrinti sinergiją su 2021–2027 m. Dunojaus programa;

29.pabrėžia stiprių ekonominių ir socialinių partnerysčių su trečiosiomis Viduržemio jūros baseino šalimis svarbą; palankiai vertina tai, kad padidėjo 2021–2027 m. INTERREG Euro-MED programose dalyvaujančių šalių skaičius;

30.prašo labiau koordinuotai ir veiksmingiau naudoti esamas lėšas, laikantis dabartinių socialinių, klimato ir aplinkos apsaugos taisyklių, siekiant padidinti Viduržemio jūros baseino konkurencingumą, kartu didinant sausumos ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą;

31.mano, kad tarpvalstybinės programos turi atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant bendras saugumo problemas ir siekiant stabilumo regione;

32.ragina valdyti migracijos srautus ir kovoti su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis, be kita ko, finansuojant projektus, kuriais siekiama priimti migrantus, jais rūpintis ir rengti jiems mokymus, siekiant padėti jiems įveikti konkurencingos ekonominės aplinkos keliamus iššūkius ir geriau suprasti bei gerbti Europos vertybes, kartu skatinant įtrauktį abiejose Viduržemio jūros pakrantėse;

33.pripažįsta itin svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį stichinių nelaimių rizikos prevencijos, tvarios vandentvarkos ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo srityse ir pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti projektams, kuriais siekiama kiekybinių tikslų ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai srityse;

34.pabrėžia, kad, nepaisant atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialo, jis iš esmės tebėra neišnaudojamas, ir kad šis potencialas turėtų būti skatinamas, be kita ko, įtraukiant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones;

35.palankiai vertina Vakarų Viduržemio jūros regione įgyvendinamą jūros baseino strategiją „WestMED‟ ir INTERREG programas, pvz., MARITTIMO, kaip gerus tiesioginio ir įvairiapusio bendradarbiavimo, be kita ko, regioniniu lygmeniu siekiant bendrų tikslų, pavyzdžius;

36.palankiai vertina Adrijos ir Jonijos jūrų makroregioninės strategijos (EUSAIR), pagal kurią sutelktos valstybės narės ir jų regionai, trečiosios šalys ir jų vietos valdžios institucijos, pažangą; mano, kad EUSAIR yra sėkmingas pavyzdys, kai Sąjunga įrodė esanti varomoji jėga ir atvirumo vektorius; mano, kad tie patys principai ir panašus bendras požiūris turi būti taikomi ir kitiems Viduržemio jūros rajonams;

37.ragina Europos Vadovų Tarybą pateikti Komisijai išsamią Viduržemio jūros regiono makroregioninę strategiją, atsižvelgiant į jos Naująją Viduržemio jūros regiono darbotvarkę, ypač į jos 5-ąjį skirsnį („Žalioji pertvarka: atsparumas klimato kaitai, energetika ir aplinka“), ir ją priimti; apgailestauja dėl nuolatinio aplinkos būklės blogėjimo visame Viduržemio jūros baseine, biologinės įvairovės nykimo ir didėjančios oro ir jūrų taršos, ypač plastiku ir buitinėmis atliekomis, ir ragina šios taršos vengti, ją mažinti ir valdyti skatinant žiedinę ekonomiką;

38.pažymi, kad dėl skirtingų teisinių ir institucinių sistemų atsiranda papildomų kliūčių projektų įgyvendinimui, todėl projektų įgyvendinimas tampa problema; primena, kad administracinės procedūros gali būti sudėtingos ir reikalaujančios daug laiko, o tai gali atgrasyti vietos ir regionų valdžios institucijas nuo dalyvavimo teritoriniame bendradarbiavime; ragina Komisiją padėti supaprastinti šias procedūras, kad jos taptų prieinamesnės ir skaidresnės;

39.pažymi, kad kalbos barjerai ir kultūriniai skirtumai apsunkina komunikaciją ir gali užkrauti administracinę naštą, kurią reikėtų įveikti tinkamomis priemonėmis;

40.pabrėžia, kad tarp valstybių esama skirtumų, susijusių su valdžios institucijų kompetencijomis ir regioninių valdžios institucijų kaita, o tai gali lemti vėlavimus; mano, kad reikėtų skatinti vietos valdžios institucijų dialogą ir sudaryti palankesnes sąlygas pilietinės visuomenės dalyvavimui teritorinio bendradarbiavimo projektuose, įtraukiant nevyriausybines organizacijas, socialines įmones ir kitus veikėjus;

41.pabrėžia, kad būtina plėtoti institucijų ir įmonių ilgalaikes mainų ir verslumo bendradarbiavimo programas pasienio regionuose, siekiant skatinti tvarią ekonominę plėtrą ir stiprinti dalyvaujančių valstybių administracinį koordinavimą toliau plėtojant, pertvarkant arba prireikus kuriant tvarias funkcines tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir tinklų struktūras;

42.pabrėžia, kad svarbu sukurti trumpalaikę ir vidutinės trukmės kultūrinių mainų sistemą, kad būtų skatinamas bendrų kalbų mokymasis, gerinamas regioninių kultūrų supratimas ir sudarytos palankesnės sąlygos pasienio bendruomenių bendradarbiavimui, ir pabrėžia, kad ši sistema taip pat turėtų apimti verslumo ir administracinius aspektus, kad būtų skatinama ekonominė ir administracinė plėtra;

43.pastebi, kad programas reikia pritaikyti prie kiekvienos dalyvaujančios šalies ir (arba) regiono individualių poreikių ir ypatumų; ragina toliau dėti pastangas šioje srityje;

44.pažymi, kad COVID-19 pandemija turėjo neigiamą poveikį pasienio regionams ir paveikė dabartinių programų ir projektų įgyvendinimą;

45.pažymi, kad tinkamos transporto infrastruktūros ir tinklų trūkumas, ypač jūrų ir salų tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, trukdo prekybai ir judumui bei apsunkina bendradarbiavimą;

46.atkreipia dėmesį į specifines su jūrų sienomis susijusias problemas ir būtinybę jas pripažinti specifinėmis sienomis, turinčiomis savo poreikius, visų pirma atsižvelgiant į kalbinius ir kultūrinius skirtumus, administracinę ir teisinę naštą, socialinius ir ekonominius skirtumus ir aplinkosaugos klausimus;

47.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į daugybines krizes ir konfliktus, vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis reikės investicijų į valstybių ir visuomenių atsparumą ir kad partnerystės prioritetai turėtų padėti iš esmės pagerinti gyvenimo sąlygas abipus sienos, be kita ko, užtikrinant įtraukų darnų vystymąsi, socialinį teisingumą, užimtumo galimybes ir ekonominę gerovę;

48.mano, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali labai padėti stiprinti vietos ir regionų demokratiją bei šalių partnerių administracinius gebėjimus; pabrėžia Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) svarbą sudarant palankesnes sąlygas teritoriniam bendradarbiavimui ir jį skatinant, visų pirma valdant tarpvalstybines transporto paslaugas ar ligonines, įgyvendinant ir valdant tarpvalstybinius plėtros projektus bei keičiantis žiniomis bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

49.pabrėžia, kad svarbu į ES tarpvalstybines programas įtraukti kultūrą kaip svarbų regioninės plėtros rodiklį, ypač pasienio regionuose, kur abiejose sienos pusėse gyvenantys žmonės turi tą pačią kultūrinę ir kalbinę patirtį, siekiant užtikrinti gyvybingus regionus ir didinti regionų patrauklumą, didinti kultūrinius mainus ir skatinti įvairovę bei solidarumą už ES ribų;

50.pabrėžia, kad programos suteikia galimybę užmegzti išsamų dialogą su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės atstovus, vietos ir regionų valdžios institucijas, akademinę bendruomenę, piliečius, NVO ir privatųjį sektorių; ypač pabrėžia tarpvalstybinių programų svarbą ES šalims kandidatėms, nes jos suteikia vietos ir nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę susipažinti su ES teisės aktais;

51.pažymi, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali padėti toliau mažinti regioninius skirtumus, skatinti ekonominę ir socialinę plėtrą, lyčių aspekto integravimą, užimtumą, prekybą ir teritorinę sanglaudą, taip pat gerinti žmonių judumą ir regionų junglumą;

52.pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo skaitmeninimo srityje svarbą ir pabrėžia, kad reikia bendrų skaitmeninės infrastruktūros projektų, ypač viešųjų paslaugų srityje, siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą viešąjį sektorių, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama visų poreikiams;

53.pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis sveikatos priežiūros ir skubios pagalbos paslaugų srityje ir stiprinti MVĮ bei vidutinės kapitalizacijos įmonių pajėgumus veikti tarpvalstybiniu mastu;

54.pabrėžia tinklų kūrimo ir lyginamosios analizės svarbą šalinant tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis ir pažymi, kad tai turėtų sudaryti sąlygas geriau naudotis tokiomis priemonėmis kaip ETBG, integruotų teritorinių investicijų priemonė ir bendruomenės inicijuota vietos plėtros strategija;

55.pabrėžia, kad investicijos į kokybiškas viešąsias paslaugas atlieka itin svarbų vaidmenį didinant socialinį atsparumą ir kovojant su ekonomikos, sveikatos ir socialinėmis krizėmis;

56.palankiai vertina Jungtinės Karalystės vyriausybės nuolatinį įsipareigojimą įgyvendinti programą PEACE, kuri atlieka esminį vaidmenį siekiant Airijos ir Šiaurės Airijos pasienio regionų bendradarbiavimo;

57.pabrėžia esminį programos „PEACE PLUS“ vaidmenį palaikant gerus kaimyninius santykius regionuose ir užtikrinant jų socialinį bei ekonominį vystymąsi;

58.rekomenduoja užtikrinti didesnį projektų papildomumą ir pabrėžia, kad reikia sinergijos su kitomis ES finansavimo priemonėmis, kurių geografinė ir teminė aprėptis yra tokia pati, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo; pabrėžia, kad 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu tikslinėse programose būtina aiškiai nustatyti reikalavimus ir prioritetus, kurie yra bendri prie ES išorės sienų esantiems regionams ir papildo kitas ES finansuojamas iniciatyvas, o ne su jomis dubliuojasi;

59.mano, kad reikėtų toliau stiprinti ES makroregioninių strategijų vaidmenį sprendžiant problemas, susijusias su pasienio regionais;

60.rekomenduoja tarpvalstybinio valdymo srityje parengti visiškai integruotą infrastruktūros (kelių, geležinkelių, vandens) strategiją, atsižvelgiant į visą pasienio regioną; pabrėžia, kad svarbu kurti tvaresnius judumo sprendimus visose pasienio teritorijose, be kita ko, įgyvendinant TEN-T politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti pažangų judumą;

61.rekomenduoja skatinti ES finansines priemones, turinčias pridėtinę socialinę ir ekonominę vertę, siekiant didinti informuotumą apie ES teikiamą naudą;

62.ragina Komisiją sumažinti biurokratinę naštą, gerokai supaprastinti procedūras ir sumažinti kliūtis, susijusias su skirtingais teisės aktais; pabrėžia, kad tai turėtų padėti patenkinti realius pasienio teritorijų poreikius; pabrėžia, kad tvariam ir integraciniam vystymuisi reikia imtis veiksmų visais lygmenimis; aiškiai pripažįsta, kad svarbu atkreipti dėmesį į pasienio regionų kaimo vietoves, nes jos ypač susiduria su demografinėmis problemomis;

63.ragina regionus ir valstybes geriau koordinuoti veiksmus, palaikyti dialogą ir toliau keistis geriausia praktika, pvz., per platformą INTERREG Europe; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje ir ragina valstybes nares suteikti vietos ir regionų valdžios institucijoms priemonių ir išteklių, kurių joms reikia plataus užmojo tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skatinti; teigia, kad viešosios švietimo ir kultūros paslaugos turėtų būti atviros, prieinamos ir įperkamos piliečiams iš abiejų sienos pusių.

64.pabrėžia, kad, laikantis partnerystės principo, regionų ir vietos valdžios institucijos ir pilietinės visuomenės bei privačiojo sektoriaus atstovai nuo pat pradžių turėtų būti kuo labiau įtraukti į projektų rengimą ir įgyvendinimą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę teikti techninę paramą kaimyninių šalių vietos ir regionų valdžios institucijoms, siekiant padėti joms rengti ir įgyvendinti teritorinio bendradarbiavimo projektus; taip pat ragina parengti atitinkamas gaires;

65.ragina Komisiją toliau integruoti darnaus vystymosi tikslus į būsimus tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmų planus, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

66.ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su valstybėmis partnerėmis siekiant skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, prireikus teikiant praktinę patirtį, siekiant padėti šalių partnerių valdžios institucijoms ir pagerinti joms teikiamą informaciją apie procedūras ir sąlygas, susijusias su galimybe gauti ES finansavimą;

67.ragina padidinti bendrą tarpvalstybinio teritorinio bendradarbiavimo biudžetą;

68.mano, kad bendrų tarpvalstybinių vietos valdžios tarybų, pvz., įsteigtų tarp Rumunijos ir Moldovos siekiant padėti plėtoti bendrus abipusio intereso projektus, sukūrimas galėtų būti pavyzdys, kuriuo reikėtų vadovautis;

69.ragina dėti pastangas priartinti šalis partneres prie ES, skatinti vidaus reformas ir gebėjimų stiprinimą vietos ir regionų lygmeniu ir propaguoti vietos demokratiją, daugiapakopį valdymą ir decentralizuotą bendradarbiavimą, be kita ko, bendradarbiaujant EURONEST ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijoje (CORLEAP), Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjoje (ARLEM) ir Viduržemio jūros šalių sąjungos (PA-UfM) pietinėse kaimyninėse šalyse parlamentinėje asamblėjoje;

70.pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų ir skirti daugiau išteklių tarpvalstybiniams projektams, kuriais siekiama plėtoti IT infrastruktūrą ir plėsti prieigą prie plačiajuosčio ryšio tinklų, siekiant remti ekonominį ir socialinį pasienio regionų bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį technologijos ir dirbtinio intelekto sukuriamos inovacijos gali atlikti stiprinant ryšius, skatinant darnų vystymąsi ir tobulinant bei supaprastinant administracines procedūras;

71.pabrėžia, kad svarbu nustatyti skirtingų Europos programų bei iniciatyvų projektų dubliavimąsi ir nereikalingas išlaidas ir jų vengti;

72.rekomenduoja reguliariai vertinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus, kad būtų užtikrintas veiksmingas ES finansinių išteklių naudojimas;

73.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir valstybių narių nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.