1.mano, kad ES pilietybė apima bendrą Europos demokratinę tapatybę ir konkrečias su ja susijusias teises, pilietines pareigas ir laisves ir kad naudojimasis šiomis teisėmis tiek internete, tiek realiame gyvenime stiprina piliečių ryšį su ES ir jos demokratinį teisėtumą, taip pat suteikia jiems papildomų teisių;

2.atkreipia dėmesį į tai, kad ES pilietybės konstravimas turi žengti pirmyn, kad būtų patenkinti XXI amžiaus ES poreikiai ir iššūkiai, pripažįstant skaitmeninių inovacijų potencialą bei subalansuoto požiūrio poreikį siekiant spręsti su globalizacija ir naujomis technologijomis susijusius sudėtingus aspektus; pabrėžia, kad demokratinių procesų skaitmenizacija kartu su nepakankamu skaitmeniniu raštingumu ir prieiga prie informacinių ir ryšių technologijų kelia grėsmę, kad bus prisidedama prie didėjančios skaitmeninės atskirties naudojantis piliečių teisėmis, todėl dalis visuomenės lieka atskirta nuo Europos projekto;

3.mano, kad daugiakalbystė ES institucijose ir jų bendravimas su piliečiais yra vienas esminių aspektų stiprinant ES pilietybės sampratą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 2005 m. birželio 13 d. Tarybos išvadose buvo numatyta, kad ES piliečiai, bendraudami su ES institucijomis, gali vartoti neoficialiąsias ES kalbas, kurios yra pripažįstamos valstybėje narėje arba jos teritorijos dalyje, taip pat tas kalbas, kurios yra oficialiai vartojamos ES institucijose ar įstaigose, įskaitant Europos Parlamentą;

4.atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliucijoje dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo ir savo 2022 m. kovo 10 d. rezoliucijoje „2020 m. ES pilietybės ataskaita. Galių piliečiams suteikimas ir jų teisių apsauga“ ragino parengti ES pilietybės statutą; primena, kad per Konferenciją dėl Europos ateities buvo pabrėžta ES pilietybės stiprinimo svarba, Konferencijos išvadose nurodant, kad toks statutas būtų naudinga priemonė siekiant užtikrinti didesnį ES principų ir vertybių apčiuopiamumą;

5.apgailestauja dėl to, kad Komisija savo komunikate dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Konferencija dėl Europos ateities 2022 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatas „Konferencija dėl Europos ateities. Nuo vizijos prie konkrečių veiksmų“ (COM(2022)0404)., konkrečiai nenurodė ES pilietybės stiprinimo aspekto ir galimų būdų tai pasiekti; primena, kad Taryba savo paskelbtame Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų techniniame vertinime parodė norą stiprinti pilietybės institutą, tačiau dar nepasiūlė, nesiėmė ir neįgyvendino priemonių šiam tikslui pasiekti;

6.primena, kad Komisija savo 2023 m. ES pilietybės ataskaitą paskelbs dar iki metų pabaigos, ir tikisi, kad ji pasiūlys naujų ES pilietybės instituto stiprinimo ir jo įgyvendinimo trūkumų šalinimo iniciatyvų; apgailestauja, kad šį kartą Komisija nusprendė paskelbti kvietimą teikti informaciją, o ne viešas konsultacijas, kaip ankstesniais metais; primena, kad kvietimo teikti informaciją rezultatai neapima išsamios naujausių pokyčių ir įgyvendinimo spragų apžvalgos; pabrėžia, kad ataskaita turėtų būti rengiama remiantis atnaujintais duomenimis;

7.yra susirūpinęs dėl konkrečių sunkumų, trukdančių visapusiškai naudotis ES pilietybės suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis;

8.apgailestauja dėl to, kad judūs piliečiai dažnai mažiau naudojasi savo teise balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose savo gyvenamosios vietos valstybėse narėse dėl, be kita ko, nepakankamos informacijos, kalbos barjerų, sunkumų užsiregistruoti rinkimuose ir mažos kandidatų, kurie nėra šalies piliečiai, sėkmės tikimybės;

9.yra labai susirūpinęs dėl kai kurių valstybių narių praktikos, pagal kurią iš jų piliečių, nuolat ar laikinai gyvenančių užsienyje, atimama teisė balsuoti nacionalinio parlamento rinkimuose, todėl jie negali dalyvauti politiniame gyvenime nei savo kilmės, nei gyvenamosios vietos šalyje;

10. pabrėžia, kad Šengeno erdvė yra vienas didžiausių ES pasiekimų; pabrėžia, kad, siekiant visiems ES piliečiams užtikrinti vienodas ES pilietybės teises, ES viduje turėtų būti pašalintos visos kliūtys laisvam judėjimui; ragina priimti Rumuniją ir Bulgariją į Šengeno erdvę, kaip nurodyta Parlamento rezoliucijose;

11.yra susirūpinęs dėl to, kad, kalbant apie galimybę gauti išmokas, judiems ES piliečiams, visų pirma priklausantiems pažeidžiamoms grupėms, jų gyvenamosios vietos valstybės narės taiko skirtingas sąlygas nei piliečiams; ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti ES Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią tokia diskriminacija yra draudžiama;

12. yra susirūpinęs dėl sunkumų ir iššūkių, su kuriais susiduria ES pasienio regionuose gyvenantys piliečiai, ypač tais atvejais, kai dėl ES masto ar regioninių krizių uždaromos sienos; ragina valstybes nares tokiais atvejais palaikyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir prireikus glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis;

13.yra susirūpinęs dėl to, kad esama Konsulinės apsaugos direktyvos įgyvendinimo trūkumų ir valstybių narių konsulinių tinklų veikimo trūkumų, ir pažymi, kad jų padaugėjo Jungtinei Karalystei išstojus iš ES; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse ES piliečiai turi ribotas galimybes gauti konsulinę apsaugą ir pagalbą;

14.atkreipia dėmesį į tai, kad būta atvejų, kai du asmenys, kurie yra dviejų skirtingų valstybių narių piliečiai, vienos iš valstybių narių konsulinėje atstovybėje negali atlikti tam tikrų formalumų, pavyzdžiui, susituokti, net jei kita valstybė narė toje šalyje neturi prieinamos konsulinės atstovybės;

15.mano, kad dėl nevienodų valstybių narių nacionalinės pilietybės įgijimo ir praradimo taisyklių atsirado skirtumų, susijusių su ES pilietybės įgijimu ir praradimu, ir kad dėl šių skirtumų kai kuriais atvejais pažeidžiami ES principai ir vertybės;

16.pabrėžia, kad, nepaisant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos pokyčių, vis dar yra keletas atvejų, kai atsisakoma suteikti išvestinę teisę gyventi šalyje ne ES piliečiams, kurių nepilnamečiai išlaikomi asmenys yra ES piliečiai;

17. pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl tos pačios lyties porų ir jų vaikų diskriminacijos, kai jie naudojasi viena pagrindinių teisių laisvai judėti ES;

18.ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti esamas direktyvas dėl judžių piliečių teisių ir nedelsiant pašalinti įvairius esamus trūkumus atsižvelgiant į tai, kad netrukus bus surengti Europos Parlamento rinkimai; ragina rengti tikslines informuotumo didinimo kampanijas gyvenamosios vietos šalyje, siekiant informuoti judžius ES piliečius apie jų teisę balsuoti ir išsikelti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose toje šalyje; dar kartą ragina išplėsti judžių piliečių teises į nacionalinius ir regioninius rinkimus;

19.ragina valstybes nares užtikrinti užsienyje esančių piliečių teisę balsuoti jų kilmės šalyje, kai ši teisė pripažįstama, teisės aktais sudarant sąlygas pripažinti jų balsus ir pašalinant bet kokias biurokratines kliūtis, kurios trukdo ir kartais užkerta kelią pasinaudoti šia teise; visų pirma ragina valstybes nares vienodai užtikrinti tokias teises ir, kai taikytina, panaikinti bet kokį nevienodą požiūrį į užsienyje gyvenančius savo piliečius, kai kalbama apie nuotolinį balsavimą, ypač balsavimą paštu; ragina ES piliečiams, gyvenantiems už ES ribų, taikyti tokią pačią teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose;

20.ragina Komisiją priimti naują komunikatą, kuriame būtų paaiškintos tam tikros pagrindinės Direktyvos 2004/38/EB dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi ES sąvokos, siekiant valstybėms narėms pateikti naujausias gaires, kurios galėtų padėti pagerinti direktyvos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, taip suteikiant naudos ES piliečiams ir jų šeimos nariams;

21.ragina ES skatinti priimti privalomą Europos skaitmeninių teisių chartiją, įskaitant skaitmeninio pilietiškumo teises, remiantis Europos deklaracija dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų;

22.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Konsulinės apsaugos direktyvos atnaujinimo ir tobulinimo, siekiant sustiprinti ES piliečių teisę į konsulinę apsaugą, ypač krizinėse situacijose, be kita ko, suteikiant ES delegacijoms aktyvesnį vaidmenį padedant nepakankamai atstovaujamiems ES piliečiams;

23.ragina valstybes nares nutraukti auksinių vizų programas ir pilietybės suteikimo investuotojams programas bei bet kokias kitas panašias nacionalines schemas, pagal kurias įgyjama jų pilietybė ir tiesiogiai ar netiesiogiai parduodama ES pilietybė bei ja piktnaudžiaujama, nes jos kenkia pačiai ES pilietybės koncepcijai ir pažeidžia ES principus ir vertybes; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti ES pilietybės integralumą ir vertę; ragina Komisiją imtis visų būtinų veiksmų, pavyzdžiui, kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl atitinkamų valstybių narių;

24. ragina, kad kitos Sutarčių peržiūros metu Parlamentas ir Taryba, taikydami įprastą teisėkūros procedūrą, galėtų nustatyti bendras nuostatas, kuriomis būtų užkertamas kelias pasų pardavimui ar kitokiam piktnaudžiavimui, susijusiam su trečiųjų šalių piliečių įgyjama ar prarandama ES pilietybe, kad būtų suderintos tokios pilietybės įgijimo sąlygos;

25.ragina valstybes nares ir atitinkamas institucijas pritaikyti esamas arba parengti naujas mokyklų mokymo programas, siekiant mokyti Europos ir Europos Sąjungos istorijos bei apie jos veikimą, kad būtų skatinamas aktyvus pilietiškumas ir bendros europinės vertybės bei didinamas informuotumas apie pridėtinę vertę, kurią teikia buvimas europiečiu ir ES piliečiu; pabrėžia, kad pilietiškumo ugdymo europinio aspekto stiprinimas ir vienodų galimybių visiems užtikrinimas, be kita ko, naudojantis visomis turimomis skaitmeninėmis priemonėmis, sudarys sąlygas ES piliečiams veikti kaip informuotiems piliečiams ir visapusiškai dalyvauti pilietiniame, politiniame ir socialiniame gyvenime tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis; pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant ES pilietiškumo ugdymą pasitelkiant judumą mokymosi tikslais visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, užimtumo ar išsilavinimo lygio;

26.ragina Komisiją plėtoti visiems ES piliečiams, ypač jaunimui, pritaikytas viešas konsultacijas, siekiant padidinti ES piliečių dalyvavimą; primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į sėkmingą Konferencijos dėl Europos ateities pavyzdį, atnaujinti viešų konsultacijų vykdymo būdą, kad būtų sustiprintas piliečių dalyvavimas ir aktyvesnis įvairesnių Europos piliečių dalyvavimas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją toliau tobulinti portalą „Išsakykite savo nuomonę“, pasinaudojant naujomis technologijomis, ir informuoti apie tai, kaip piliečių atsiliepimai prisideda prie įvairių iniciatyvų;

27.ragina sukurti vieno langelio principu veikiančią visų ES dalyvaujamųjų priemonių sistemą, kaip Europos piliečių iniciatyva, peticijos Parlamentui, skundai Europos ombudsmenui, viešos konsultacijos ir piliečių dialogas, ir didinti šių priemonių veiksmingumą, visų pirma užtikrinant, kad jos prisidėtų prie Europos darbotvarkės rengimo, kartu garantuojant, kad sprendimų priėmimo procese būtų stiprinama atstovaujamoji demokratija; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų informuojant visuomenę apie esamas dalyvavimo priemones;

28.dar kartą siūlo sukurti nuolatinį konsultavimosi su piliečiais mechanizmą, kuris leistų piliečiams, ypač jaunimui, svarstyti ES prioritetus ir politiką ir taip prisidėti prie, be kita ko, teisės aktų „tinkamumo jaunimui patikros“ taikymo, siekiant papildyti atstovaujamąją parlamentinę demokratiją, o ne ją pakeisti; siūlo informuoti Parlamento atstovus apie šiuos svarstymus, kad jie galėtų įvertinti, ar prireikus turi būti imamasi tolesnių veiksmų;

29.siūlo apsvarstyti galimybę įvesti Europos piliečio kortelę, kuri galėtų, pavyzdžiui, sudaryti palankesnes sąlygas naudotis pilietybės teikiamomis teisėmis ir balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, taip pat taikyti dalyvaujamąsias priemones;

30. pabrėžia reikšmingą „Europe Direct“ biurų vaidmenį didinant piliečių vietos lygmens dalyvavimą ES demokratiniame gyvenime; ragina valstybes nares ir regionų bei vietos lygmens subjektus plėsti bendradarbiavimą su šiais biurais;

31. ragina Komisiją aktyviau naudotis socialine žiniasklaida ir skaitmeninėmis priemonėmis, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo ir asmenų su negalia įsitraukimo į demokratinį procesą didinimui, taip skatinant jų dalyvavimą ir kartu pripažįstant valstybėse narėse sumažintą Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų amžiaus cenzą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją aktyviau skatinti demokratinį dalyvavimą stiprinant dialogą su piliečiais ir didinant piliečių informuotumą apie ES teisės aktų poveikį jų kasdieniam gyvenimui;

32. mano, kad, atsižvelgiant į augančią skaitmeninės erdvės, ypač socialinės žiniasklaidos ir dirbtinio intelekto, įtaką piliečių gyvenimui, tebėra itin svarbu, kad valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos ir toliau skirtų dėmesį naujos viešosios politikos kūrimui ir veiksmingų mechanizmų, kuriais siekiama apsaugoti pagrindines teises internete ir kovoti su egzistencinę grėsmę demokratijai ir pačiam piliečių naudojimuisi savo teisėmis keliančiu užsienio šalių kišimusi ir dezinformacija, įgyvendinimui;

33.ragina Tarybą ir Komisiją atnaujinti derybas dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). peržiūros siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teise susipažinti su dokumentais ir tikrinti ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų veiklą;

34.pakartoja, kad, siekiant sustiprinti pilietybės teisių įgyvendinimą ir užtikrinti piliečių lygybę, didinti sanglaudą ir reaguoti į socialinius, ekonominius, politinius ir skaitmeninius pokyčius, reikia remiantis SESV 25 straipsniu parengti ES pilietybės statutą, kuriame būtų apibendrintos esamos ir būsimos pilietybės suteikiamos teisės; primena, kad tai turėtų būti daroma laikantis Sutarčių;

35.siūlo, kad dalyvavimo ir politinių teisių, judėjimo laisvės ir skaitmeninės pilietybės srityje, laikantis galiojančių ir būsimų ES teisės aktų, piliečių labui turėtų būti numatyta visų pirma:–rinkimų sąrašai, kuriuose demokratinis atstovavimas būtų subalansuotas lyčių požiūriu;–nuolatinė interaktyvi skaitmeninė platforma, per kurią piliečiai galėtų teikti savo pasiūlymus ir idėjas visomis oficialiosiomis ES kalbomis;–ne tik kvalifikacijos ir profesinės kompetencijos, bet ir studijų laikotarpių lygiavertiškumo pripažinimas siekiant dirbti kitoje valstybėje narėje;–visuotinė prieiga prie interneto siekiant užtikrinti piliečių įtrauktį ir vienodą prieigą prie skaitmeninės aplinkos;–savo skaitmeninės tapatybės valdymas, viršijantis jau egzistuojančią asmens duomenų skaitmeninėje aplinkoje apsaugą;–mirusiojo skaitmeninių duomenų skaitmeninis paveldėjimas;–saugios, skaidrios, atsekamos ir prižiūrimos asmenų ir reguliavimo institucijų DI sistemų kūrimas;

36.ragina kaip papildomą lygybės įgyvendinant pilietybės teises apsaugos priemonę į ES pilietybės statutą įtraukti horizontaliąją nediskriminavimo sąlygą, kuria siekiama užtikrinti nediskriminavimą ir apsaugoti piliečius, visų pirma pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms priklausančius asmenis, taip pat ES pasienio regionuose gyvenančius asmenis;

37.ragina Komisiją rengti tikslines informuotumo apie teises ir pilietines pareigas, kylančias iš ES pilietybės ir statuto, didinimo kampanijas, be kita ko, parengiant ES dokumentų rinkinį, siekiant teikti informaciją apie ES pilietybę, ir skirti daugiau išteklių ES pilietybei; pabrėžia, kad vykstant skaitmeninei ir technologinei revoliucijai piliečiai tapo tikrais mūsų demokratinių sistemų ramsčiais ir jas gins;

38.atkreipia dėmesį į pilietybės dokumentų rinkinį, visų pirma 2023 m. gruodžio 6 d. Komisijos paskelbtą 2023 m. ES pilietybės ataskaitą, kuria siekiama toliau plėtoti ES pilietybę ir padaryti ją apčiuopiamesnę ES piliečiams; ragina Komisiją atsižvelgti į šioje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir imtis būtinų veiksmų jiems įgyvendinti laikantis Sutartyse nustatytos procedūros;

39.pakartoja savo raginimą sušaukti Konventą Sutartims persvarstyti, kaip numatyta ES sutarties 48 straipsnyje; yra tvirtai įsitikinęs, kad Konventas turėtų atidžiai įvertinti, kaip galima toliau stiprinti ES pilietybę;

40.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.