1.pabrėžia, kad IEPS paremtas taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamais santykiais, kuriais skatinama saugesnė ir stabilesnė ekonominė aplinka tarp prekybos partnerių, o tai ypač svarbu išaugusio geopolitinio netikrumo aplinkybėmis, taip pat grindžiamas darnaus vystymosi principais ir pagarba žmogaus teisėms bei darbo ir aplinkos apsaugos standartais; mano, kad toks nuspėjamumas gali skatinti ekonomikos augimą, prekių mainus, paslaugų teikimą, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, investicijų patrauklumą, kokybiškas darbo vietas, daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų kūrimą ir geresnes darbo sąlygas bei aukštesnį gyvenimo lygį; vis dėlto pažymi, kad įgyvendinant IEPS reikia toliau stiprinti darnų vystymąsi, pagarbą žmogaus ir darbo teisėms ir apsaugoti klimatą;

2.su pasitenkinimu pažymi, kad 2016–2022 m. ES ir Kanados prekyba prekėmis padidėjo 66 proc., o ES ir Kanados prekyba paslaugomis išaugo 46 proc., t. y. daugiausia iš visos kitos ES išorės prekybos; pažymi tai, kad per pirmuosius penkerius laikino taikymo metus ES prekių eksportas į Kanadą padidėjo 47 proc., ir užregistruota, kad daugiausia naudos gauta pagamintų produktų, cheminių produktų, taip pat maisto ir gyvūninės kilmės produktų srityse; pažymi, kad dauguma susirūpinimą keliančių klausimų, išsakytų prieš laikiną susitarimo taikymą, įskaitant Kanados žemės ūkio produktų antplūdį į ES rinką, nepasitvirtino; atkreipia dėmesį į tai, kad Kanados eksportas į ES padidėjo 46,4 proc. ir didžiausia nauda buvo užfiksuota eksportuojant rūdas, brangakmenius ir brangiuosius metalus, mineralinį kurą ir alyvas;

3.pažymi, kad nuo laikino IEPS taikymo pradžios labai išaugo dvišalė ES ir Kanados prekyba maisto ir žemės ūkio produktais: ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Kanadą padidėjo 62 proc., o ES tokių produktų importas iš Kanados – 52 proc.; pažymi, kad tai buvo labai naudinga abiejų susitarimo šalių gamintojams ir eksportuotojams, taip pat padėjo kurti darbo vietas; palankiai vertina tai, kad labai išaugo į Kanadą eksportuojančių Sąjungos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius, taip pat padidėjo jų eksportuojamų produktų vertė, taigi susitarimu iš esmės ginami jų interesai;

4.pabrėžia, kad įgyvendinant IEPS ir visus kitus ES prekybos susitarimus turi būti tinkamai atsižvelgiama į tvarios žemės ūkio gamybos, abipusiškumo ir aukštų gamybos standartų, visų pirma sanitarijos ir fitosanitarijos bei veterinarijos standartų, laikymąsi, taip pat į tinkamą abipusio šių standartų laikymosi kontrolę bei stebėseną;

5.palankiai vertina tai, kad pandemijos metu, taip pat sudėtingomis aplinkybėmis, susidariusiomis dėl Rusijos agresijos karo Ukrainoje, prekybos srautai tarp susitarimo šalių iš esmės pasirodė esantys atsparūs ir taip buvo atlaikytas spaudimas tiekimo grandinėms ir prisidėta prie didesnio apsirūpinimo maistu saugumo; mano, kad IEPS turėtų būti priemonė, palengvinanti bendradarbiavimą ir bendrus veiksmus atstatant Ukrainą pasibaigus karui;

6.pabrėžia, kad ES eksportas yra nepaprastai svarbus užimtumui; palankiai vertina tai, kad IEPS padėjo kurti naujas darbo vietas, nes ES eksporto į Kanadą remiamų darbo vietų skaičius padidėjo nuo 624 000 2017 m. iki daugiau kaip 700 000 2021 m.;

7.akcentuoja palankesnių sąlygų darbo jėgos judumui pagal IEPS svarbą, nes šis judumas padeda užtikrinti tinkamų įgūdžių perdavimą tarp ES ir Kanados ir išvengti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad 2022 m. pagal IEPS sėkmingai sudarytas pirmasis architektų kvalifikacijos abipusio pripažinimo susitarimas; mano, kad ES mėlynoji kortelė galėtų dar labiau palengvinti dviejų konkurencingos ekonomikos šalių, turinčių itin išsilavinusius gyventojus, mainus; pabrėžia, kad ES ir Kanados akademinių institucijų mainų programos ilgainiui gali dar labiau prisidėti prie reikiamo darbo jėgos judumo;

8.pažymi, kad dvi svarbiausios produktų kategorijos, kurias ES ir Kanada eksportuoja viena į kitą, yra mašinos ir transporto įranga, kurioms tenka apie 34 proc. eksporto ir importo, taip pat chemijos, farmacijos ir plastiko gaminiai, sudarantys apie 20 proc. viso eksporto ir importo; vis dėlto pažymi, kad, kalbant apie importą iš Kanados, palyginti su kitais prekybos partneriais, kasybos ir gavybos sektorius, visų pirma trąšos, nikelis, uranas ir bitumingasis smėlis, yra nepaprastai svarbūs ir šis importas sudaro beveik 20 proc. viso ES importo iš Kanados; pabrėžia, kad galimybė gauti svarbiausiųjų žaliavų iš patikimų prekybos partnerių, įskaitant Kanadą, yra pagrindinis ES strategijos dėl svarbiausiųjų žaliavų elementas, nepaprastai svarbus siekiant tvarios žaliosios pertvarkos;

9.pabrėžia, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, taip pat vykdant žaliąją ir teisingą pertvarką, nepaprastai svarbus yra bendradarbiavimas dėl galimybių gauti svarbiausiųjų žaliavų, ir palankiai vertina tai, kad 2021 m. liepos mėn. pasirašyta ES ir Kanados strateginė partnerystė dėl svarbiausiųjų žaliavų pagal IEPS, kuri turėtų padėti integruoti ES ir Kanados žaliavų vertės grandines ir skatinti bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityje; pažymi, kad tai yra svarbi Europos ekonominio saugumo strategijos dalis; yra įsitikinęs, kad žaliavų gavyba turi būti vykdoma laikantis aplinkos standartų ir darbo bei žmogaus teisių, įskaitant čiabuvių tautų teises;

10.palankiai vertina tai, kad Europos ir Kanados įmonės vis dažniau ir nuolat naudojasi IEPS teikiamomis lengvatomis ir 2022 m. tiek ES, tiek Kanados naudojimosi lengvatomis rodiklis buvo 60 proc., palyginti su atitinkamai 40 proc. ir 52 proc. 2018 m.; susidomėjęs pažymi, kad mažesnės įmonės daugiau naudojasi lengvatomis nei didelės įmonės ir kad žemės ūkio maisto produktų pramonėje naudojimosi rodiklis yra gerokai aukštesnis, palyginti su gamybos pramone; pabrėžia, kad žemas kai kurių ES valstybių narių naudojimosi lengvatomis rodiklis pagrindiniuose sektoriuose rodo, kad buvo nepasinaudota galimybe taikant susitarimą sumažinti išlaidas ir labiau padidinti gerovę; ragina abi partneres toliau skatinti veiksmus, kuriais abiejuose regionuose būtų didinamas suinteresuotųjų subjektų informuotumas apie IEPS, be kita ko, pasitelkiant ES platformą „Access2Markets“; pabrėžia, kad svarbu sudaryti palankesnes sąlygas naujoms įmonių ir vartotojų galimybėms pasitelkiant ES standartus atitinkančią skaitmeninę prekybą;

11.pažymi, kad 2021 m. naudojimosi jautienos ir veršienos importui į ES taikoma tarifine kvota rodiklis buvo tik 3 proc. ir kad ES eksportuotojai padidino savo rinkos dalį Kanadoje taip, kad ES į Kanadą eksportuoja daugiau užšaldytos jautienos nei iš jos importuoja; vis dėlto pažymi, kad naudojimosi šia tarifine kvota rodiklis laikui bėgant gali keistis dėl svyravimų kitose Kanados eksporto rinkose (ypač JAV ir Kinijoje);

12.pabrėžia, kad, remiantis Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato audito ataskaita, Kanada dar nepakankamai įgyvendino rekomendacijas, pateiktas generalinio direktorato audito metu, dėl taikomų kontrolės sistemų, kuriomis reglamentuojama eksportui į Europos Sąjungą skirtos jautienos ir kiaulienos gamyba, atsekamumo ir kokybės;

13.palankiai vertina tai, kad pradėtas naudoti suderintas ES eksporto sertifikatas šviežios paukštienos eksportui iš leidimą turinčių valstybių narių, kuris pradėtas taikyti 2021 m.; ragina Komisiją siekti tolesnės pažangos rengiant panašius sertifikatus perdirbtai mėsai, avienai ar ožkienai, kartu dedant daugiau pastangų siekiant užtikrinti patikimesnes mėsos produktų atsekamumo sistemas; ragina Komisiją, valdymo komitete ir bendradarbiaujant su Kanados valdžios institucijomis ir valstybėmis narėmis, daryti pažangą pripažįstant dar nepripažintas mėsos kontrolės sistemas, kad likusios valstybės narės galėtų eksportuoti mėsą į Kanadą;

14.apgailestaudamas pažymi, kad apskritai pagal IEPS netaikomas regionalizavimo principas ir ES laikoma viena bendra zona tik gyvulininkystės, bet ne vaisių ir daržovių sektoriaus atveju, o tai reiškia, kad kiekviena valstybė narė turi atskirai derėtis ir susitarti dėl kiekvieno produkto eksporto reikalavimų; ragina pasitelkiant ES ir Kanados jungtinį valdymo komitetą kuo greičiau ištaisyti šį trūkumą;

15.ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui su Kanados valdžios institucijomis, siekiant skirti daugiau dėmesio gyvūnų gerovės standartų apsaugos priemonėms IEPS ir įvertinti, ar įmanoma ateityje šioje srityje nustatyti „veidrodines“ nuostatas, kad būtų užtikrintas gyvūnų gerovės standartų lygiavertiškumas, taigi ir vienodos sąlygos ES ir importuojamiems gyvūniniams produktams;

16.primena, kad Europos Sąjungos prekybos politika, ypač IEPS, daro didelį ekonominį poveikį atokiausiems regionams, todėl pabrėžia, kad per būsimas derybas arba atliekant galimą susitarimo peržiūrą būtina apsaugoti šių regionų interesus;

17.mano, kad dalis ES produktams priskiriamų muitų tarifų ir tarifinių kvotų turėtų būti skirta atokiausiuose regionuose registruotiems veiklos vykdytojams, atsižvelgiant į jų ekonominę padėtį; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti įmonių konkurencingumą ir sąžiningą muitų tarifų ir tarifinių kvotų paskirstymą prekybos veiklos vykdytojams, nepaprastai svarbu yra laikytis diferencijuoto požiūrio į veiklos vykdytojus atokiausiuose regionuose, išvengiant naudos koncentracijos nedaugelio veiklos vykdytojų rankose;

18.atkreipia dėmesį į tai, kad tarifinės kvotos, taikomos ES sūrio eksportui, panaudojimo rodiklis vidutiniškai siekia 98 proc.; vis dėlto ragina sukurti skaidresnę ir lankstesnę Kanados pieno produktų tarifinių kvotų valdymo sistemą, ypač atsižvelgiant į sūrio kvotą, ir primygtinai ragina Kanados valdžios institucijas kuo greičiau atlikti galimą sistemos peržiūrą;

19.pabrėžia, kad svarbu pripažinti geografinių nuorodų (GN) sistemą kaip esminį susitarimo komponentą; pabrėžia, kad reikia toliau veiksmingai užtikrinti ES teisių turėtojų GN apsaugą Kanadoje, kad būtų pasitikima tinkamu susitarimo veikimu;

20.atkreipia dėmesį į tai, kad per pirmuosius šešerius IEPS laikino taikymo metus ES paslaugų eksportas į Kanadą ir importas iš jos išaugo atitinkamai 54 proc. ir 74 proc., o daugiausia naudos gauta transporto paslaugų, verslo paslaugų ir informacijos, kompiuterių ir telekomunikacijų paslaugų srityse, ypač mažesnėse ES valstybėse narėse, kuriose paslaugos sudaro svarbią šalies ekonominės struktūros dalį;

21.teigiamai vertina konkrečias pastangas sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pvz., Kanados bendrą prieigos punktą; mano, kad, net jei daug daugiau ES įmonių sėkmingai dalyvauja Kanados konkursuose, pvz., dėl regioninio keleivinio geležinkelių transporto Ontarijuje arba tiltų Monrealyje, ES teikėjai galėtų dar labiau pasinaudoti siūlomomis galimybėmis, ypač susijusiomis su infrastruktūros projektais ir konkursu dėl provincijų ir savivaldybių sutarčių;

22.ragina susitarimo šalis suteikti galimybę naudotis visa teisine ir administracine parama bei priemonėmis, kurių reikia MVĮ, kad jos galėtų dalyvauti prekiaujant ir investuojant pagal IEPS, siekiant skatinti didinti mainus ir plėsti dalyvavimą, kad jos galėtų pasinaudoti IEPS teikiama nauda, be kita ko, taikant aktyvias priemones, kuriomis siekiama palengvinti MVĮ internacionalizavimą, supaprastinti procedūras ir šalinti technines prekybos kliūtis, kurios turi neproporcingai didelį poveikį MVĮ; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Jungtinio komiteto 2018 m. priimtą rekomendaciją dėl MVĮ ir vėlesnius veiksmų planus, įskaitant konkrečius veiksmus, pvz., 2020 m. spalio mėn. pradėjusią veikti platformą „Access2Markets“, kurioje MVĮ teikiama praktinė informacija apie prekybos susitarimus ir prekybos kliūtis; tikisi, kad ex post vertinime bus pateikti duomenys apie ES ir Kanados MVĮ vykdomos tarpusavio prekybos dalies raidą; ragina susitarimo šalis apsvarstyti galimybę įtraukti visaverčius skyrius dėl MVĮ, panašius į numatytuosius susitarimuose su Naująja Zelandija ir Čile;

23.atsižvelgdamas į Kanados socialinės ir solidarumo ekonomikos sektoriaus svarbą ir 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos priimtą EK socialinės ekonomikos veiksmų planą 2021 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatas „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2021)0778)., ragina Jungtinį komitetą nustatyti, kokių konkrečių priemonių būtų galima imtis siekiant skatinti glaudesnį socialinių ir solidarumo subjektų abiejose Atlanto pusėse bendradarbiavimą;

24.ragina abi susitarimo šalis tęsti savo informavimo veiklą, ypač daug dėmesio skiriant MVĮ ir socialinės bei solidarumo ekonomikos subjektams, siekiant didinti informuotumą apie IEPS teikiamas galimybes vykdant tikslines informavimo kampanijas, sykiu užtikrinant, kad susitarimo teikiama nauda būtų vienodai dalijamasi tarp vyrų ir moterų;

25.palankiai vertina tai, kad IEPS jungtinis komitetas jau 2018 m. priėmė rekomendaciją dėl prekybos ir lyčių lygybės, į kurią įtrauktas įsipareigojimas dalytis pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimo metodais bei procedūromis, rodiklių, stebėsenos ir vertinimo metodikų naudojimu ir su prekyba susijusių į lyčių aspektą orientuotų statistinių duomenų analize; pabrėžia, kad prekyba turėtų būti naudinga visiems ir ypač stiprinti moterų ekonominį įgalėjimą; primygtinai ragina IEPS jungtinį komitetą toliau stebėti susitarimo poveikį lytims; mano, kad darbas, atliktas pagal bendrai priimtą veiksmų planą, gali būti pavyzdys sudarant kitus prekybos susitarimus, net jei pačiame susitarime nėra specialių skyrių dėl prekybos ir lyčių lygybės; primena Parlamento rezoliuciją dėl Trečiojo lyčių lygybės veiksmų plano 2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano (OL C 347, 2022 9 9, p. 150). ir ragina Komisiją skelbti lengviau prieinamus pagal lytį suskirstytus duomenis apie susitarimo naudojimą, ypač susijusius su skyriais dėl viešųjų pirkimų ir dėl prekybos ir darbo;

26.ragina Komisiją užkirsti kelią bet kokiam atsargumo principo – pagrindinio Sutartyse įtvirtinto Europos Sąjungos principo ir Europos ūkininkų bei piliečių apsaugos garanto – silpninimui; pabrėžia, kad svarbu propaguoti atsargumo principą visais prekybos aspektais ir užtikrinti jo taikymą, sykiu vengiant nepagrįstų kliūčių prekybai.

27.pabrėžia, kad IEPS sukuriama sistema, kuria skatinami tiek prekyba, tiek klimato politikos veiksmai, įtraukiant įsipareigojimus bendradarbiauti su prekyba susijusiais bendro intereso aplinkos klausimais, pvz., klimato kaitos klausimu, kaip matyti iš rekomendacijos dėl prekybos, klimato politikos veiksmų ir Paryžiaus susitarimo, visų pirma skatinant švarias technologijas; pabrėžia, jog svarbu, kad Kanadoje vykdoma pasaulinė energijos gamyba paspartintų perėjimą prie švarios energijos gaminant energiją iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių; palankiai vertina tai, kad nuo laikino taikymo pradžios prekyba aplinkosaugos prekėmis išaugo 27 proc.; vis dėlto pažymi, kad Kanada Europos teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų elementus, susijusius su Europos žaliuoju kursu, laikė techninėmis prekybos kliūtimis; ragina susitarimo šalis ieškoti sinergijos su pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) įgyvendinimu ir kitomis ES įgyvendinamomis iniciatyvomis bei kartu remti darbą siekiant tarptautiniu lygmeniu parengti bendras ar palyginamas išmetamo anglies dioksido kiekio metodikas;

28.palankiai vertina tai, kad užmegzta ES ir Kanados skaitmeninė partnerystė, kuri yra vienas iš pagrindinių žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos veiksnių; ragina abi susitarimo šalis stiprinti savo bendradarbiavimą įgyvendinant IEPS strateginės abipusės svarbos klausimais, pvz., dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir kovos su dezinformacija klausimais;

29.palankiai vertina tai, kad vietos patarėjų grupės ir pilietinės visuomenės forumas, suburiantis šimtus atstovų iš visos ES ir Kanados, įskaitant įmones, aplinkos ir darbo organizacijas, pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę, taip pat čiabuvių tautų atstovus iš Kanados, aktyviai dalyvauja ir stebi, kaip įgyvendinamas IEPS, ir savo bendrais pareiškimais aktyviai prisideda prie visų pirma Prekybos ir darnaus vystymosi komiteto darbo; primygtinai ragina Komisiją ir Prekybos ir darnaus vystymosi valdybą imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jų pasiūlymais; pabrėžia, kad vietos patarėjų grupės taip pat turėtų būti įgaliotos apsvarstyti viso susitarimo poveikį darnumui; pabrėžia, kad būtų vertinga į jų darbą įtraukti svarstymus apie investicijų apsaugos skyriaus poveikį darnumui ir žmogaus teisėms;

30.ragina abi susitarimo šalis užtikrinti geresnę smulkiųjų ūkininkų ir vartotojų integraciją į vietos patarėjų grupes, kai šios grupės atnaujinamos;

31.primygtinai tvirtina, kad reikia veiksmingai įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus, susijusius su nuostatomis dėl prekybos ir darnaus vystymosi (jos yra neatsiejama IEPS dalis ir būtinos nustatytiems tikslams pasiekti), įskaitant ankstyvą prekybos ir darnaus vystymosi peržiūrą, kurią įsipareigota vykdyti pagal bendrą aiškinamąjį dokumentą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. Komisija atliks IEPS, įskaitant jo skyrių dėl prekybos ir darnaus vystymosi, ex post vertinimą, kuriame dalyvaus nepriklausomi ekspertai, o tai bus galimybė šį susitarimą įvertinti pagal naują 2022 m. birželio mėn. Komisijos požiūrį ir apsvarstyti galimybę atsižvelgti į konkrečius 2020 m. Kanados pateiktus pasiūlymus, kad tam tikros šio skyriaus nuostatos būtų labiau privalomos; primena, kad Jungtinis komitetas gali priimti privalomą sprendimą, kuriuo būtų nustatomos įgyvendinimo veiksmų gairės siekiant stiprinti bendradarbiavimą tose srityse, kuriose atliekant ex post vertinimą būtų nustatyti trūkumai, ir tikisi, kad jis aktyviai to imsis; mano, kad prieš imantis veiksmų, kuriais siekiama geriau įgyvendinti skyrių dėl prekybos ir darnaus vystymosi arba jo peržiūrą, reikėtų surengti prasmingas konsultacijas su visais suinteresuotaisiais subjektais;

32.pažymi, kad pradėjus laikinai taikyti IEPS Jungtinė Karalystė nustojo būti Europos Sąjungos nare; pažymi, kad, siekdamos į tai atsižvelgti, Jungtinė Karalystė ir Kanada susitarė dėl įvairių dvišalių prekybos susitarimų, be kita ko, dėl tarifinių kvotų naudojimo ir kumuliacijos; pažymi, kad kai kurie iš šių susitarimų nustos galioti po 2024 m., dėl to gali atsirasti nedidelių sutrikimų nusistovėjusiose tiekimo grandinėse; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sudaryti naujus susitarimus tais atvejais, kai šie sutrikimai galėtų neigiamai paveikti Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojus;

33.ragina susitarimo šalis pasinaudoti peržiūros nuostata ir peržiūrėti IEPS, kai tik jis bus ratifikuotas, kad būtų nustatytas tinkamas ir veiksmingas ginčų sprendimo mechanizmas prekybos ir darnaus vystymosi srityje, be kita ko, iš įvairių vykdymo užtikrinimo metodų apsvarstant sankcijas kaip atgrasančias priemones, kurios būtų taikomos kaip kraštutinė priemonė sunkių pažeidimų atveju; pabrėžia savo pageidavimą atliekant šią peržiūrą apsvarstyti vykstančio bendradarbiavimo prekybos ir lyčių klausimais institucionalizavimą; pabrėžia, kad atliekant šią peržiūrą turėtų būti apsvarstyta galimybė įtraukti konkrečias griežtas nuostatas dėl čiabuvių tautų teisių, įskaitant Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 169 ir Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių;

34.primygtinai ragina Belgiją, Bulgariją, Kiprą, Prancūziją, Graikiją, Vengriją, Airiją, Italiją, Lenkiją ir Slovėniją skubiai ratifikuoti IEPS, nes tai bus nepaprastai svarbu ir siekiant atnaujinti susitarimą, ir pakartoja, kad svarbu visapusiškai taikyti IEPS, įskaitant jo nuostatas dėl investicijų apsaugos;

35.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat Kanados vyriausybei bei parlamentui.