1.pabrėžia, kad ES ir Vidurinė Azija susiduria su dideliais pasauliniais ir regioniniais geopolitiniais pokyčiais ir iššūkiais, ir tai yra didelė paskata dirbti siekiant ilgalaikio, struktūrinio ir abipusiškai naudingo bendradarbiavimo bendrų interesų labui; aktyviai ragina ES stiprinti savo bendradarbiavimą su Vidurine Azija, atsižvelgiant į regiono geostrateginę svarbą, ir skatinti strateginę partnerystę su šiomis šalimis plečiant bendradarbiavimą politiniu ir ekonominiu lygmenimis; teigiamai vertina sustiprintus aukšto lygio ES ir Vidurinės Azijos ryšius, ypač Vidurinės Azijos valstybių vadovų ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko susitikimus, taip pat ES specialiojo įgaliotinio Vidurinėje Azijoje darbą; ragina imtis tolesnių veiksmų, susijusių su visais šiais aukšto lygio susitikimais ir deklaracijomis, ir numatyti konkrečius veiksmus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad pirmąjį ES ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą planuojama surengti 2024 m., taip pat tai, kad patvirtintos ES ir Vidurinės Azijos bendros veiksmų gairės, kuriomis siekiama skatinti dialogą ir bendradarbiavimą konkrečiose srityse, įskaitant kultūrinio, socialinio ir ekonominio atsparumo didinimą; ragina ES toliau skatinti politines ir ekonomines reformas, kuriomis būtų stiprinama teisinė valstybė, demokratija, geras valdymas ir pagarba žmogaus teisėms; pažymi, kad Parlamentas yra pasirengęs skatinti parlamentinį bendradarbiavimą su Vidurine Azija;

2.pažymi, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir sustiprėjęs jos nacionalistinis naratyvas pablogino Rusijos reputaciją regione ir paskatino Vidurinę Aziją siekti bendradarbiavimo su kitais subjektais, ir šie subjektai sustiprino savo bendradarbiavimą su Vidurine Azija; taip pat atkreipia dėmesį į Kinijos dalyvavimą regione; pabrėžia, kad ES dabar turi galimybę plėsti savo ryšius su Vidurine Azija ir atlikti svarbesnį vaidmenį regione; pažymi, kad ES turėtų pasinaudoti šia galimybe siekdama skatinti abipusiai naudingą bendradarbiavimą ir pasiūlyti Vidurinei Azijai partnerystę, kuri galėtų tapti specifine platesnės strategijos ES rytinių kaimynų atžvilgiu dalimi; mano, kad šio bendradarbiavimo stiprinimas taip pat padėtų kovoti su Rusijos įtaka regione;

3.pabrėžia transatlantinio bendradarbiavimo Vidurinėje Azijoje svarbą ir ragina ES imtis iniciatyvos kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis parengti bendrą Vidurinės Azijos strategiją, kuri turėtų apimti bendradarbiavimą demokratijos skatinimo, investicijų ir prekybos, ekonomikos ir regioninio saugumo srityse;

4.pakartoja ES įsipareigojimą bendradarbiauti su Vidurinės Azijos šalimis siekiant taikos, saugumo stabilumo, gerovės ir darnaus vystymosi visapusiškai laikantis tarptautinės teisės, taip pat pagarbos visų šalių nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui, jėgos nenaudojimo ar grasinimo ja pasinaudoti netaikymo ir taikaus tarptautinių ginčų sprendimo principų;

5.nepritaria jokiems mėginimams sudaryti palankesnes sąlygas ar kokiu nors būdu padėti tarptautiniu mastu pripažinti separatistinį subjektą okupuotame Kipre, be kita ko, atsižvelgiant į tariamą jo pripažinimą stebėtoju Tiurkų valstybių organizacijoje; ragina susijusias Vidurinės Azijos valstybes veiksmingai laikytis visų valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų ir neratifikuoti iš dalies pakeisto Tiurkų valstybių organizacijos statuto, kuriuo būtų įgyvendintas sprendimas suteikti stebėtojo statusą;

6.pripažįsta, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo pasekmės kelia iššūkių ir suteikia galimybių Vidurinės Azijos valstybėms, kurios tradiciškai palaikė glaudžius santykius su Rusija; pabrėžia ES interesą stiprinti ekonominius santykius ir politinius ryšius su Vidurinės Azijos šalimis, iš dalies siekiant kuo labiau sumažinti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimą; pabrėžia, kad svarbu nuolat glaudžiai keistis informacija apie sankcijas, ir ragina Vidurinės Azijos valstybių, ypač Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano, valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su ES, visų pirma su jos pasiuntiniu sankcijų klausimams, siekiant sustiprinti pastangas užkirsti kelią sankcijų apėjimui; smerkia Rusijos vykdomą Vidurinės Azijos migrantų ir piliečių verbavimo procedūrą siekiant kovoti Ukrainoje ir remia veiksmus, kuriais siekiama ją sustabdyti; atkreipia dėmesį į individualias Vidurinės Azijos valstybių pastangas užtikrinti, kad jų teritorijos nebūtų naudojamos ES sankcijoms apeiti, ir palankiai vertina Kazachstano administracines priemones ir aukšto lygio politinį įsipareigojimą šioje srityje; ragina ES taikyti diferencijuotą požiūrį pagal Vidurinės Azijos strategiją, pagal jį bus įvertintas bendradarbiavimo su ES sankcijų politikos Rusijai srityje lygis; atkreipia dėmesį į valstybių narių vaidmenį užtikrinant, kad prekėms, kurios, tikėtina, vis dar bus vežamos į Rusiją per Vidurinę Aziją, būtų taikoma tinkama prevencinė kontrolė;

7.mano, kad būtina peržiūrėti ES ir Vidurinės Azijos strategiją siekiant ją atnaujinti atsižvelgiant į pastaraisiais metais įvykusius geopolitinius įvykius; pakartoja, kokį svarbų vaidmenį atlieka tvirtesni partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, nes jais sukuriama bendradarbiavimo su Vidurinės Azijos valstybėmis sistema; susirūpinęs pažymi, kad tvirtesnis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas su Kirgizija, dėl kurio derybos baigtos 2019 m., vis dar nepasirašytas; ragina Tarybą ir Komisiją siekti sparčios pažangos vykstančiose derybose dėl tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Tadžikistanu ir išspręsti likusius klausimus, taip pat nedelsiant pasirašyti tvirtesnius partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su Kirgizija ir Uzbekistanu, kad Parlamentas galėtų pasinaudoti savo prerogatyvomis, susijusiomis su šių susitarimų ratifikavimu; pabrėžia, kad nepasirašius tokių susitarimų pasibaigus deryboms kyla abejonių dėl ES, kaip pasaulinio masto veikėjos, patikimumo;

8.pažymi, kad iki šiol su Vidurinės Azijos šalimis sudarytuose tvirtesniuose partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose daug dėmesio skiriama pagarbai demokratijos principams, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei; pabrėžia, kad svarbu integruoti žmogaus teises, demokratines vertybes, lyčių lygybę, laisvą žiniasklaidą ir žaliąją pertvarką į ryšius su Vidurinės Azijos vyriausybėmis;

9.pabrėžia didelį abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo darnaus vystymosi, jungčių, energetikos, svarbiausiųjų žaliavų ir saugumo srityse potencialą, nes Vidurinė Azija yra pagrindinis Rytus ir Vakarus jungiantis regionas; atsižvelgdamas į tai, primena didžiulius geopolitines Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius, dėl kurių Vidurio koridorius atgaivintas ne tik kaip regioninė ekonominė zona, bet ir kaip alternatyvus ir tvarus maršrutas tarp Azijos ir Europos, išvengiant Rusijos teritorijos kirtimo; primena, kad naujasis Eurazijos sausumos tiltas kerta Rusijos ir Baltarusijos teritoriją, kuriai taikomos sankcijos; pabrėžia, kad svarbu skatinti regioninę integraciją pagal Vidurio koridorių, ir pažymi, kad siekiant pritraukti labai reikalingą finansavimą infrastruktūros projektams pagal strategiją „Global Gateway“, turi būti pašalintos Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atliktame tyrime nustatytos kliūtys; ragina Komisiją ištirti galimybę teikti Europos investicijų banko paramą investicijoms į infrastruktūros plėtrą Vidurinės Azijos valstybėse, ypač Vidurio koridoriuje;

10.mano, kad ES politika dėl Vidurinės Azijos energetikos, jungčių ir išteklių įvairinimo srityse turėtų būti grindžiama Europos žaliuoju kursu ir grindžiama abipusiai naudingomis strateginėmis partnerystėmis, kuriomis atsižvelgiama į kiekvienos Vidurinės Azijos valstybės ypatumus, užtikrinant jų prieigą prie šiuolaikinių technologijų ir kokybiškų darbo vietų ir kartu saugią ir konkurencingą prieigą prie žaliavų ir energijos Europos Sąjungai; šiuo atžvilgiu yra susirūpinęs dėl priklausomybės nuo Rusijos, nes bendrovė „Gazprom“ ir Uzbekistanas pasirašė susitarimą dėl gamtinių dujų tiekimo per Kazachstaną;

11.pripažįsta esminį ES vaidmenį finansuojant Vidurinės Azijos sektorių reformas, gerinant energijos vartojimo efektyvumą ir mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; palankiai vertina tai, kad 2022 m. buvo pradėtas projektas „Tvarus energijos tinklų sujungiamumas Vidurinėje Azijoje“ (SECCA), ir tikisi teigiamo jo poveikio stiprinant nacionalinę perėjimo prie tvarios energetikos sistemos politiką, didinant investicijas, pajėgumus ir informuotumą apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei energijos vartojimo efektyvumą regione;

12.pabrėžia palankios investicijų aplinkos svarbą Vidurinės Azijos ekonominiam vystymuisi ir ES ir Vidurinės Azijos prekybai bei bendradarbiavimui; pabrėžia, kad palanki investicijų aplinka, padedanti kurti kokybiškas darbo vietas, kai mokamas tinkamas darbo užmokestis ir sudaromos deramos darbo sąlygos, priklauso nuo stabilių demokratinių institucijų, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, taip pat nuo įmonių ir pilietinės visuomenės gebėjimo užtikrinti išsamų patikrinimą;

13.atkreipia dėmesį į seniai Vidurinės Azijos valstybių, išskyrus Tadžikistaną, taikomą požiūrį palaikyti santykius su Afganistanu ir dinamišką ir pragmatišką bendradarbiavimą su Talibanu, nors jos jo vis dėlto nepripažįsta po įvykdyto valdžios perėmimo 2021 m.; pabrėžia, kad regiono šalys, ypač Pakistanas ir Kinija, bet ir Vidurinės Azijos valstybės, teikdamos humanitarinę pagalbą, elektros energiją, prekybos galimybes ir įgyvendindamos bendrus sujungiamumo projektus, atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant stabilumą Afganistane; ragina ES specialųjį pasiuntinį Afganistane, vykdant ES ir Vidurinės Azijos dialogą dėl Afganistano, toliau glaudžiai bendradarbiauti su partneriais Vidurinės Azijos valstybėse; pripažįsta, kad Vidurinė Azija – nepaprastai svarbus regionas siekiant suvaldyti religinį ekstremizmą, terorizmą ir prekybos narkotikais tinklus ir kad dėl Afganistane tebesitęsiančios humanitarinės krizės šis regionas patiria padidėjusį migracijos spaudimą; pakartoja, kad smerkia Talibano elgesį su moterimis – jos yra laikomos antrarūšiais piliečiais ir ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir ES specialųjį pasiuntinį Afganistanui bendradarbiauti su Turkmėnistanu, Uzbekistanu ir Tadžikistanu siekiant padėti moterims, kurios bando pabėgti iš Afganistano;

14.akcentuoja ES, kaip svarbios pagalbos regionui teikėjos, vaidmenį; pabrėžia, kad svarbu laikytis vieningo Europos komandos požiūrio, nes taip sudaromos sąlygos kurti sinergiją ir kuo labiau padidinti vykdomų veiksmų poveikį, demonstruojama daugiašalio bendradarbiavimo nauda ir sutelkiamos geriausios priemonės ir partneriai, pvz., pilietinės visuomenės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, nepriklausoma žiniasklaida ir ekspertai, viešasis ir privatusis sektoriai, kad būtų pasiektas numatytas poveikis; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ES pagalbos ir investicijų matomumą, ir ragina susieti ES pagalbą ir paramą biudžetui Vidurinės Azijos valstybėms su konkrečiais pažangos demokratinių reformų, žmogaus teisių apsaugos, teisinės valstybės ir darnaus vystymosi srityse kriterijais; pabrėžia koordinuoto bendradarbiavimo su kitais partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis svarbą siekiant sudaryti sąlygas sinergijai ir išvengti dubliavimosi;

15.pažymi, kad dėl klimato kaitos, didėjančio gyventojų skaičiaus ir ekonominių poreikių didėja spaudimas Vidurinės Azijos vandens ištekliams; pabrėžia, kad šiuo klausimu reikia užtikrinti glaudesnį regioninį valstybių tiekėjų ir valstybių vartotojų bendradarbiavimą, kad būtų išvengta konfliktų dėl vandens išteklių paskirstymo ir naudojimo; palankiai vertina regionines platformas, pvz., Tarptautinį Aralo jūros išsaugojimo fondą, kurios skatina Vidurinės Azijos valstybių dialogą ir bendradarbiavimą; primena, kad ES ir Vidurinės Azijos dialogas aplinkos klausimais buvo pradėtas siekiant remti Aralo jūros stabilizavimą ir skatinti geresnį vandens išteklių valdymą; ragina įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir yra pasirengęs teikti ekspertines žinias ir bendradarbiauti siekiant šio tikslo;

16.pabrėžia, kad konfliktų, įskaitant susijusius su vandens paskirstymu, sureguliavimas laikantis tarptautinės teisės ir gerų kaimyninių santykių ir bet kokia kaina vengiant jėgos naudojimo ar grasinimo ja yra labai svarbus siekiant ilgalaikio regioninio stabilumo ir darnaus vystymosi tikslų; pabrėžia ginčytinų Tadžikistano ir Kirgizijos pasienio teritorijų ribų nustatymo ir demarkacijos svarbą siekiant užkirsti kelią tolesniems kariniams susirėmimams tarp šių dviejų šalių, ir palankiai vertina veiksmus, kurių šiuo klausimu ėmėsi abi šalys; pakartoja ES pasiūlymą remti taikų konflikto sprendimą teikiant techninę pagalbą ir pasitikėjimo stiprinimo priemones; palankiai vertina tai, kad 2023 m. sausio mėn. išspręstas Kirgizijos ir Uzbekistano sienų nustatymo klausimas; pakartoja, kad ES yra įsipareigojusi siekti, kad šiame regione nebūtų platinami masinio naikinimo ginklai;

17.tvirtai pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms ir tarptautinių įsipareigojimų laikymasis yra svarbūs ES santykių su Vidurine Azija aspektai; primygtinai ragina Vidurinės Azijos valstybes laikytis savo įsipareigojimų demokratijos ir žmogaus teisių srityje, pažymėdamas, kad tai atitinka ir partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų bei Bendrosios lengvatų sistemos (BLS+) nuostatas; pabrėžia, kad svarbu reguliariai rengti dialogus žmogaus teisių klausimais su Vidurinės Azijos valstybėmis, nes šie dialogai yra pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir politinei nuomonių įvairovei propagavimo priemonė bei forumas, kuriame keliami rūpimi klausimai; ragina ES delegacijas ir valstybių narių atstovybes Vidurinėje Azijoje toliau atlikti aktyvų vaidmenį stebint padėtį vietoje, bendradarbiaujant su žmogaus teisių gynėjais ir reaguojant į žmogaus teisių pažeidimus bei politiškai motyvuotą persekiojimą, be kita ko, dalyvaujant teismo procesuose ir lankant politinius kalinius; ragina bendradarbiauti su Jungtinių Tautų sutarčių stebėsenos organais ir įgaliotaisiais ekspertais, taip pat daugiašaliuose žmogaus teisių forumuose, pvz., JT Žmogaus teisių taryboje;

18.yra susirūpinęs dėl nepakankamos atskaitomybės už sunkius žmogaus teisių pažeidimus plačiu mastu, įskaitant atvejus, kai valdžios institucijos ėmėsi griežtų priemonių, kad nutrauktų masinius protestus ir su tuo susijusius neramumus per vadinamuosius kruvinojo sausio įvykius Kazachstane, Tadžikistano Kalnų Badachšano autonominiame vilajete ir Karakalpakijos Respublikoje Uzbekistane; ragina visų penkių Vidurinės Azijos valstybių valdžios institucijas imtis veiksmingų priemonių, kad būtų pradėti išsamūs visų įtarimų kankinimu ir netinkamu elgesiu bei kitais sunkiais žmogaus teisių pažeidimais tyrimai, ir užkirsti kelią tam, kad policija ir saugumo pajėgos nenaudotų neproporcingai didelės jėgos ir kankinimų; ragina Vidurinės Azijos valstybių vyriausybes vykdyti teismų reformas siekiant užtikrinti didesnį nepriklausomumą ir skaidrumą;

19.pabrėžia esminius demokratijos trūkumus Vidurinėje Azijoje, susijusius su demokratiniu valdymu, teisine valstybe ir žmogaus teisių apsauga, ir tai, kad jie vis dar išlieka ir pastaruoju metu padėtis šioje srityje kai kuriais atžvilgiais pablogėjo; pabrėžia, kad rinkimų procesai turi tapti skaidresni, atviresni ir sąžiningesni visiems politiniams veikėjams; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį pilietinė visuomenė gali atlikti remiant ir skatinant demokratines reformas, gerą valdymą ir žmogaus teisių apsaugą Vidurinėje Azijoje; apgailestauja dėl ribojamojo požiūrio, kurio laikomasi teisėkūros iniciatyvose dėl nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos, nes jomis mažinama pilietinės visuomenės veiklos erdvė; ragina Vidurinės Azijos valstybes imtis prasmingų veiksmų siekiant pašalinti šiuos trūkumus, įgyvendinti atitinkamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su demokratiniu valdymu ir žmogaus teisių apsauga, pažymėdamas, kad jos įsipareigojo tai daryti pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su ES, suderėtus tvirtesnius partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus ir ES bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS+); pažymi, kad Vidurinės Azijos valstybėse yra jaunų ir dinamiškų gyventojų, kuriems turėtų būti suteiktos galimybės prasmingai dalyvauti formuojant savo šalių ateitį; palankiai vertina ES ir Vidurinės Azijos pilietinės visuomenės forumo veiklą ir ragina ES didinti savo paramą pilietinei visuomenei;

20.pažymi, kad reikia didinti Vidurinės Azijos atsparumą dezinformacijai skatinant nepriklausomą žiniasklaidą ir turinį vietos kalbomis, stiprinant gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir organizuojant tikslinius kursus vietos žurnalistams; pabrėžia, kad reikia stiprinti žiniasklaidos nepriklausomumą, pliuralizmą ir saviraiškos laisvę Vidurinėje Azijoje laikantis aukščiausių demokratinių standartų; ragina užtikrinti didesnį žiniasklaidos nuosavybės ir finansavimo skaidrumą siekiant padidinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą; apgailestauja dėl to, kad Vidurinės Azijos valdžios institucijos pasinaudojo kova su dezinformacija, kad apribotų teisėtą naudojimąsi saviraiškos laisve, be kita ko, apkaltindamos tuos, kurie kalba apie korupciją, neteisybę ir piktnaudžiavimą valdžia, tariamai skleidžiant „klaidingą“ informaciją, kurstant „nesantaiką“ ir skatinant „ekstremizmą“; yra susirūpinęs dėl didėjančio žurnalistų ir tinklaraštininkų suėmimų skaičiaus ir dėl grasinimų uždaryti nepriklausomas žiniasklaidos priemones; primygtinai tvirtina, kad turi būti užtikrinta pagarba žurnalistų, nepriklausomų tinklaraštininkų, žmogaus teisių gynėjų, pilietinių ir aplinkosaugos aktyvistų teisėms, kad turi būti garantuota jų apsauga nuo priekabiavimo, spaudimo bei grasinimų, kad turi būti ištirti visi išpuoliai prieš juos ir kad visi neteisėtai sulaikyti ir įkalinti asmenys būtų nedelsiant ir besąlygiškai paleisti; smerkia keletą pastarojo meto vyriausybės iniciatyvų, kuriomis siekiama nutraukti nepriklausomos žiniasklaidos paslaugų teikimą ir blokuoti prieigą prie jų svetainių Tadžikistane ir Kirgizijoje, taip pat šiuo metu Kirgizijoje ir Kazachstane svarstomus žiniasklaidos teisės aktų projektus, dėl kurių galėtų padidėti valstybės vykdoma žiniasklaidos operacijų kontrolė;

21.ragina Vidurinės Azijos valdžios institucijas išlaisvinti visus politinius kalinius; konkrečiai ragina Kazachstano valdžios institucijas paleisti šiuos asmenis: Aigerimą Tleuzhaną, Maratą Zhylanbayevą, Bekizhaną Mendygaziyevą, Timurą Danebayevą, Kairatą Klyshevą; ragina Kirgizijos valdžios institucijas paleisti šiuos asmenis: Azimbeką Beknazarovą, Aibeką Buzurmankulovą, Aidanbeką Akmatovą, Temirą Makhmudovą, Maratą Bayazovą; ragina Uzbekistano valdžios institucijas paleisti šiuos asmenis: Dauletmuratą Tazhimuratovą, Allabai Tokymbetovą, Nurlaną Naiypovą, Amirbeką Adilbekovą; ragina Tadžikistano valdžios institucijas paleisti šiuos asmenis: Faromuzą Irgashovą, Ulfatkhonim Mamadshoevą, Khursandą Mamadshoevą, Chushruzą Djumaevą; ragina Turkmėnistano valdžios institucijas paleisti šiuos asmenis: Omruzaką Omarkulievą, Muratą Dushemovą, Muratą Ovezovą, Mansurą Mingelovą, Nurgeldy Khalykovą;

22.yra susirūpinęs dėl to, kad nors lyčių lygybė tariamai saugoma įstatymais visose šalyse, Vidurinėje Azijoje vis dar plačiai paplitęs smurtas dėl lyties, smurtas šeimoje, vaikų santuoka, diskriminacija ir priekabiavimas prie etninių ir religinių mažumų ir LGBTIQ asmenų; primygtinai ragina Vidurinės Azijos vyriausybes užkirsti kelią šiems žmogaus teisių pažeidimams pasitelkiant atitinkamus įstatymus, švietimo kampanijas ir priemones, be kita ko, didinant valstybės pareigūnų, ypač policijos pareigūnų, informuotumą ir kvalifikaciją, stiprinant pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus remti teisės aktų pakeitimus, gerinant pirminės pagalbos paslaugas nukentėjusiems asmenims ir didinant informuotumą, kad būtų kovojama su esamais stereotipais ir skatinama lygybė visuomenėje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad LGBTIQ asmenys vis dar kriminalizuojami, daugelyje šalių trūksta pagrindinių kovos su diskriminacija teisės aktų, prieš lesbietes naudojamas taisomasis išžaginimas ir trūksta saugių vietų LGBTIQ asmenims susirinkti dėl vykdomų reidų baruose ir socialinėse erdvėse bei paplitusio policijos brutalumo; pabrėžia, kad bet kokia ES strategija Vidurinės Azijos atžvilgiu turi atitikti Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą;

23.pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl didelės korupcijos ir kleptokratijos Vidurinėje Azijoje, dėl kurių mažėja pasitikėjimas valdžia, skatinama nelygybė, piliečiai netenka viešųjų paslaugų ir sulėtėja ekonomikos augimas; ragina Vidurinės Azijos vyriausybes imtis veiksmų, neapsiribojant plačiai naudojama kovos su korupcija retorika, ir galiausiai įsipareigoti kovoti su korupcija ir kleptokratija ir priimti nacionalines strategijas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama integruotam požiūriui į korupcijos prevenciją ir represijas, taip pat didinti skaidrumą ir prieigą prie informacijos, taip pat apriboti privačią įtaką;

24.pabrėžia, kad ES turėtų pasinaudoti savo teigiamu įvaizdžiu Vidurinėje Azijoje ir vykdyti daugiau kultūrinės ir viešosios diplomatijos; ragina stiprinti Europos ir Vidurinės Azijos institucijų ryšius ir didinti bendradarbiavimo galimybes, taip pat skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir judumą, suteikiant švietimo ir mokslo galimybių, pvz., pvz., akademinio lygmens mainams pagal programas „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“, ir plėtojant tvarų turizmą;

25.atkreipia dėmesį į Vidurinės Azijos valstybių norą pradėti dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo su ES ir ragina Komisiją intensyvinti konsultacijas dėl tikslinių ir visapusiškų Vidurinės Azijos valstybių reformų planų rengimo, kad būtų sudarytos sąlygos vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimams;

26.pažymi, kad Kazachstanas yra pirmoji Vidurinės Azijos valstybė, turinti ratifikuotą tvirtesnį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris suteikia tvirtą pagrindą plėsti bendradarbiavimą svarbiausiose abipusio intereso srityse, pvz., jungčių, energijos vartojimo efektyvumo, žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimo srityse; palankiai vertina tai, kad pasirašytas Kazachstano Respublikos ir ES susitarimo memorandumas dėl strateginės partnerystės tvarių žaliavų, baterijų ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vertės grandinių srityje; ragina Kazachstano valdžios institucijas toliau įgyvendinti politines ir ekonomines reformas, kuriomis turėtų būti stiprinama demokratija, teisinė valstybė ir geras valdymas; pabrėžia, kad įgyvendinant teisingo ir sąžiningo Kazachstano viziją turi būti užtikrinta pagarba žmogaus teisėms ir saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvėms ir gerinama rinkimų sistema, laikantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų; ragina valdžios institucijas užbaigti 2022 m. sausio mėn. įvykių tyrimą, paskelbti savo išvadas ir užtikrinti teisingumą kankinimo aukoms; atkreipia dėmesį į galimą naudą, kurią duotų aktyvesni žmonių tarpusavio mainai su Kazachstanu sudarius vizų režimo supaprastinimo susitarimą, dėl kurio konsultacijos pradėtos 2023 m. gegužės mėn.;

27.pabrėžia, kad būsimas tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymas ir šiuo metu įgyvendinama BLS+ dar labiau atskleidžia poreikį užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Kirgizijoje, laikantis jos tarptautinių įsipareigojimų; susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais pablogėjo demokratijos standartai ir žmogaus teisių padėtis, nors Kirgizija laikoma demokratiškiausia regiono šalimi, turinčia gyvybingą pilietinę visuomenę ir laisvą žiniasklaidą; yra susirūpinęs dėl politinės opozicijos, be kita ko, Socialdemokratų partijos atstovų, persekiojimo ir dėl neigiamo poveikio, kurį daro teisėkūros iniciatyvos, nukreiptos į nepriklausomos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės veiklą, visų pirma įstatymas dėl „melagingos informacijos“ ir įstatymų dėl „užsienio atstovų“, „žiniasklaidos“ ir „vaikų apsaugos nuo žalingos informacijos“ projektai, taip pat dėl išaugusio bylų prieš žmogaus teisių gynėjus, žiniasklaidos darbuotojus ir žurnalistus bei žiniasklaidos priemones skaičiaus; ragina ES toliau remti pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą;

28.pažymi, kad pradėtos derybos su Tadžikistanu dėl tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo suteikia galimybę išplėsti dvišalio bendradarbiavimo ir mainų aprėptį; pabrėžia, kad reikia toliau glaudžiai bendradarbiauti saugumo klausimais, nes Afganistanas tebėra nestabilumo ir saugumo problemų šaltinis dėl griežto Talibano režimo ir šalyje tebesitęsiančios humanitarinės krizės; pakartoja, kad teisėta kova su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu neturėtų būti naudojama kaip pretekstas užgniaužti opozicijos veiklą, neleisti naudotis saviraiškos laisve ar panaikinti teisminių institucijų nepriklausomumą; palankiai vertina Tadžikistano suinteresuotumą prisijungti prie BLS+, kuri gali remti tvarų ekonomikos augimą ir skatinti prekybą, ir ragina veiksmingai įgyvendinti tarptautinius žmogaus ir darbo teisių standartus; ragina Tadžikistaną gerinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, ypač saviraiškos laisvės, apsaugą ir liautis bauginti ir persekioti žiniasklaidos darbuotojus, žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomus teisininkus ir pilietinę visuomenę, taip pat nutraukti represijas prieš pamyriečių mažumą Kalnų Badachšane;

29.pažymi, kad Turkmėnistanas tebėra vienintelė Vidurinės Azijos valstybė, neturinti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su ES, o tai riboja dvišalių santykių galimybes; pabrėžia, kad Turkmėnistanas turi pademonstruoti, kad gerina prastą demokratijos ir žmogaus teisių padėtį, kad Parlamentas persvarstytų savo poziciją ir ratifikuotų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą; primygtinai ragina Turkmėnistano vyriausybę dekriminalizuoti abipusiu sutarimu grindžiamus vyrų lytinius santykius; pažymi, kad Turkmėnistanas turėtų būti suinteresuotas atsiverti, kad jis nebūtų regiono periferijoje esanti šalis, turinti ribotas bendradarbiavimo galimybes; pripažįsta abipusiai naudingo bendradarbiavimo galimybes tokiose srityse kaip energetika, sujungiamumas ir prekyba ir palankiai vertina Turkmėnistano pareikštą suinteresuotumą tiekti dujas Europai nutiesus Transkaspijos dujotiekį;

30.atkreipia dėmesį į Uzbekistane paskelbtas reformas, kuriomis šalyje siekiama realių pokyčių socialinio ir ekonominio vystymosi, veiksmingo administravimo, labiau nepriklausomos teismų sistemos ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms srityse; pabrėžia, kad konstitucinė reforma suteikia galimybę stiprinti teisinę valstybę ir padėti tvirtą teisinį pagrindą reformoms; vis dėlto pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl prastų Uzbekistano rezultatų demokratijos, žiniasklaidos laisvės, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse, įskaitant žiaurų Karakalpakijos protestų numalšinimą ir asociacijų laisvės apribojimus tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek politinėms partijoms, taip pat žurnalistų, nepriklausomų tinklaraštininkų, turinio kūrėjų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir grasinimus jiems; primena valdžios institucijoms, kad svarbu puoselėti saviraiškos laisvę internete ir realiame gyvenime, susirinkimų laisvę, asociacijų laisvę ir žiniasklaidos nepriklausomumą; palankiai vertina tai, kad moterų teisių padėtis Uzbekistane pagerėjo; primygtinai ragina Uzbekistano vyriausybę dekriminalizuoti abipusiu sutarimu grindžiamus vyrų lytinius santykius; palankiai vertina tai, kad baigtos derybos dėl ES ir Uzbekistano tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, ir pakartoja savo raginimą skubiai užbaigti būtinas teisines ir technines procedūras, kad būtų galima pasirašyti tvirtesnį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą; palankiai vertina Uzbekistano vadovaujamą vaidmenį skatinant regioninį bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant sujungiamumą ir vandens išteklių naudojimą;

31.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano prezidentams, vyriausybėms ir parlamentams.