1.pabrėžia, kad Kinijos karinės ir civilinės sintezės (KCS) strategija yra valstybės vadovaujama, valstybės valdoma programa ir planai, kaip panaudoti visus valstybės ir komercinės galios svertus siekiant stiprinti ir remti Kinijos komunistų partiją (KKP) ir jos ginkluotą sparną, Liaudies išsivadavimo armiją (LIA), visų pirma įsigyjant ir nukreipiant pažangiausias pasaulines technologijas, siekiant sustiprinti totalitarinį režimą ir pasiekti karinį dominavimą;

2.mano, kad Kinijos partijos vadovaujama politinė sistema ir ekonomika dažnai reikalauja, kad privačios įmonės suderintų savo komercinius interesus su KKP, įskaitant jos karinę, represijų ir politinio kišimosi veiklą; pažymi, kad KKP partiniai organai privačiose bendrovėse paprastai pasitelkiami kaip partijos vykdomos tiesioginės kontrolės priemonės; pabrėžia, kad dėl to Kinijos įmonių tarptautinė veikla prisideda prie KKP tikslų plėsti savo įtaką trečiosioms šalims ir kenkia geopolitiniams konkurentams bei didina Kinijos įtaką;

3.mano, kad KCS turi būti suvokiama platesniame geopolitiniame, ekonominiame ir strateginiame kontekste, atsižvelgiant į jos sąsajas su kitomis iniciatyvomis, pvz., iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, Skaitmeninis šilko kelias (įskaitant strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“, „Kinijos standartai 2035“), Pasauline saugumo iniciatyva, Dvejopos apyvartos strategija ir vis didesniu Kinijos ryžtingumu ir agresyvia laikysena užsienio šalyse; mano, kad galutinis KCS tikslas – siekti partijos vadovaujamos šalies ilgalaikio strateginio tikslo tapti pasauline lydere politinės įtakos, ekonominių pajėgumų, technologinio dominavimo ir karinės galios srityse ir ardyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką;

4.primena, kad pastaraisiais metais pirmavimas mokslo ir technologijų srityje buvo vienas svarbiausių KKP prioritetų ir kad jos KCS strategijoje rinka ir Kinijos gynybos pramonės šakos skatinamos dalytis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatais; pabrėžia buvus ne vieną žvalgybos agentūrų įspėjimą dėl ekonominės priklausomybės, šnipinėjimo ir sabotažo rizikos, kurią kelia kai kurių ES nepriklausančių valstybių subjektų, visų pirma Kinijos, ekonominis buvimas ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose ir strateginiuose sektoriuose visoje ES; atsižvelgdamas į tai yra susirūpinęs dėl politinio spaudimo, daromo konkrečių Kinijos investicijų į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus patvirtinimo procese, pvz., Vokietijos vyriausybės sprendimo pritarti tam, kad COSCO įsigytų kapitalo dalį Hamburgo uoste, nors kompetentingos institucijos patarė priešingai, atveju;

5.įspėja dėl rizikos, susijusios su bet kokios formos Kinijos bendrovių dalyvavimu ES strateginiuose aktyvuose, ypač tų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Kinijos politine ir karine arba žvalgybos sistema; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia savo susirūpinimą dėl to, kad technologijos ir technologinės žinios, naudojamos vykdant civilinę veiklą, visų pirma ekonomikos srityje, toliau perduodamos Kinijos kariuomenei, taip didinant LIA gebėjimą plėtoti naujos kartos karines technologijas, kurios gali būti naudojamos siekiant naudoti prievartą prieš partnerius Azijoje ir visame pasaulyje; primygtinai ragina ES valstybes nares stiprinti teisės aktais nustatytą priežiūrą ir nustatyti specialius fizinių ir juridinių asmenų, tiesiogiai susijusių su Kinijos vyriausybe, saugumo patikrinimus;

6.yra susirūpinęs dėl to, kad KLR patenkina 98 proc. retųjų žemių elementų paklausos ES; pabrėžia, kad Kinija pagamina 70 proc. pasaulio baterijų (joje įsikūrę trys iš penkių didžiausių baterijų gamybos milžinų), jai tenka 60 proc. pasaulinės aliuminio gamybos ir 75 proc. silicio gamybos, taip pat 94 proc. pasaulinės galio gamybos ir apie 60 proc. germanio gamybos, be to, ji yra pagrindinė 60 proc. ličio ir 70 proc. vario perdirbėja ir pagamina 84 proc. pasaulio nikelio ir 85 proc. kobalto; pabrėžia, kad Kinijos kasybos įmonės veikia Serbijoje (vario ir aukso),Kongo Demokratinėje Respublikoje (kobalto), Indonezijoje (nikelio) ir Čilėje bei Australijoje (ličio) ir kad jos kvazimonopolija šių svarbiausių žaliavų gavybos ir perdirbimo srityje, sukuria svarbias priklausomybes ir todėl kelia ne tik didelį geopolitinį iššūkį ES, bet ir didelę riziką Europos gynybos ir kitiems svarbiems pramonės sektoriams, taip pat jos atviram strateginiam savarankiškumui ir Europos ekonominio saugumo strategijai;

7.atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Svarbiausiųjų žaliavų akto ir ragina sparčiai įgyvendinti jo tikslus, kad būtų sustiprintas ES tiekimo grandinės atsparumas; primena, kad svarbiausiosios žaliavos yra labai svarbios saugumo ir gynybos sektoriui, taip pat sėkmingai ES skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai; ragina Komisiją ir valstybes nares, koordinuojant veiksmus su pramonės suinteresuotaisiais subjektais, įgyvendinti sprendimą laipsniškai mažinti priklausomybę nuo Kinijos įvairinant svarbiausiųjų žaliavų ir retųjų žemių elementų šaltinius, užmezgant strategines partnerystes su patikimomis trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą svarbiausiųjų žaliavų tiekimą; primygtinai ragina ES padėti valstybėms narėms plėtoti projektus, kuriais būtų siekiama didesnės nepriklausomybės nuo Kinijos gamybos;

8.tvirtai pasisako už tiekėjų ir partnerių įvairinimą ypatingos svarbos infrastruktūros iniciatyvose, kuriomis mažinamas su išorės įtaka susijęs pažeidžiamumas, užtikrinant, kad būtų kuo labiau sumažinta priklausomybė nuo kurio nors vieno šaltinio;

9.yra susirūpinęs dėl to, kad Kinijos bendrovėms, pvz., su LIA kibernetine žvalgyba susijusio subjekto „HMN Technologies“, privačiai priklausantys povandeniniai kabeliai naudojami ES ir valstybių narių diplomatiniams ir kariniams ryšiams remti; reiškia didelį susirūpinimą dėl Kinijos bendrovės „HMN Technologies“ valdomų povandeninių duomenų kabelių sistemų, kurios jungia ES valstybių narių teritorijas ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną, įskaitant valstybių narių ir NATO karines bazes, ir taip sukuria saugumo pažeidžiamumą, susijusį su kibernetiniu saugumu, povandeniniu stebėjimu, duomenų rinkimu ir žvalgybos duomenų telkimu; atsižvelgdamas į tai, ir toliau yra susirūpinęs dėl Nyderlandų bendrovės, kuri yra Estijos interneto infrastruktūros pagrindas, pardavimo Kinijos bendrovei, susijusiai su LIA; pabrėžia, kad valstybės narės turi dėti bendras pastangas, kad būtų išvengta panašių atvejų;

10.primena, kad reikia atlikti išsamų ES institucijų informacijos saugumo infrastruktūros ir paslaugų vertinimą, visų pirma susijusį su įslaptinta komunikacija tarp institucijų ir misijų bei operacijų užsienyje; primena, kad reikėtų atsižvelgti į visą tiekimo grandinę siekiant užtikrinti, kad įmonės neturėtų jokių tiesioginių ar netiesioginių ryšių su KLR; ragina ES institucijų viešųjų pirkimų procedūrose numatyti konkrečias nuostatas, kad būtų apribota kišimosi rizika, įskaitant trečiųjų šalių įsigijimą, priežiūrą ar tikrinimą;

11.įspėja, kad didelės investicijos į jūrų uostus, geležinkelius ir oro uostus suteikia Pekinui galimybę stebėti ir kontroliuoti veiklą pagrindiniuose logistikos mazguose, pasižyminčiuose esminiu strateginiu aspektu;

12.pabrėžia, kad 2022 m. Kinija buvo antra pagal dydį ES prekybos prekėmis partnerė; reiškia susirūpinimą dėl vis didėjančio ES ir Kinijos santykių disbalanso prekybos ir investicijų srityje, kuris taip pat matomas žvelgiant į rekordinį 396 mlrd. EUR siekiantį ES prekybos deficitą 2022 m. ir jos priklausomybę nuo Kinijos importo ir investicijų į kai kuriuos svarbiausius sektorius; pabrėžia, kad Kinijos tarptautinės prekybos politikos disbalansas yra susijęs su jos dvigubos apyvartos strategija; prašo, kad Komisija pareikštų ES susirūpinimą Kinijai dėl jos valdomos prekybos praktikos;

13.teigia, kad šalia tokių itin svarbių sričių, kaip antai oro erdvės gynyba, taip pat itin reikšminga ES ypatingos svarbos infrastruktūros sritis yra mokslinių tyrimų įstaigų ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros institucijų, kurios atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ES gebėjimą įgyvendinti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos įsipareigojimus, tinklas; primena saugumo srities pažeidžiamumą, susijusį su priverstiniu technologijų perdavimu, intelektinės nuosavybės vagystėmis ir žinių nutekėjimu tiek ES, tiek už jos ribų; ragina atsargiau atsižvelgti į tokias grėsmes ES gebėjimui diegti inovacijas ir skatinti augimą;

14.pažymi, kad Kinijos įmonės jau pirmauja tokiuose sektoriuose kaip 5G belaidžio ryšio infrastruktūra, bepiločiai orlaiviai, baterijos, viršgarsinės raketos, saulės ir vėjo energija, taip pat kriptovaliuta, naudojamų bazinių technologijų srityje; reiškia susirūpinimą dėl šių technologijų naudojimo ir jų sukuriamos priklausomybės; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 100 proc. 5G RAN Kipre sudaro Kinijos įranga, o Vokietijos atveju – 59 proc.; pabrėžia, kad tai prieštarauja ES 5G saugumo priemonių rinkinyje išdėstytoms gairėms, kuriomis siekiama sušvelninti saugumo riziką tinkluose, ir ragina Tarybą ir Komisiją neleisti naudoti KLR įsisteigusių gamintojų įrangos ir programinės įrangos vykdant pagrindinio tinklo funkcijas; primena, kad iki 2023 m. birželio mėn. įmonė „Huawei“ dalyvavo 11 projektų pagal programą „Europos horizontas“, taigi iš viso gavo 3,89 mln. EUR finansavimą; todėl primygtinai ragina ES ir Europos institucijas sistemingai tikrinti Kinijos įmones, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gauna naudos iš ES strateginės svarbos Europos programų, ir prireikus nutraukti jų dalyvavimą; be to, ragina Komisiją pasiūlyti papildomus saugumo standartus Kinijos 5G ir naujos kartos 6G tinklo tiekėjams;

15.mano, kad Kinijos konglomeratui „ByteDance“ priklausanti programa „TikTok“ pažeidžia Europos duomenų privatumo taisykles, yra potenciali grėsmė ir Kinijos remiamos dezinformacijos šaltinis; palankiai vertina ES ir kai kurių ES valstybių narių institucijų sprendimą sustabdyti taikomosios programos „TikTok“ naudojimą institucijų prietaisuose, taip pat asmeniniuose prietaisuose, įtrauktuose į institucijų mobiliųjų įrenginių paslaugas;

16.įspėja, kad dėl blogėjančios saugumo aplinkos Europoje, kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje reikia skubiai apsvarstyti, kaip sustiprinti ES atvirą strateginį savarankiškumą ir sumažinti jos priklausomybę nuo tokių šalių kaip KLR ir sisteminių konkurentų, kurie kelia grėsmę ES saugumui; pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią tam, kad jautrios besiformuojančios technologijos ir pagrindinės dvejopo naudojimo prekės, ypač tos, kurios yra itin svarbios ES saugumui ir gynybai, nebūtų perduodamos į susirūpinimą keliančias paskirties vietas, kurios įgyvendina KCS strategijas arba bendradarbiauja jas įgyvendinant; mano, kad ES masto elektroninių muitinės ir eksporto licencijų išdavimo sistemų sukūrimas yra itin svarbus žingsnis siekiant veiksmingos bendros Europos eksporto kontrolės, ir primygtinai ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad šios sistemos pradėtų veikti iki 2024 m. pabaigos; taip pat ragina ES institucijas ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su transatlantiniais ir kitais panašiai mąstančiais partneriais ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje, ginti demokratiją ir išsaugoti mūsų bendras vertybes, saugumą ir gerovę;

17.tebėra susirūpinęs dėl to, kad Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektai – nuo telekomunikacijų tinklų iki uostų įrenginių – tampa vis labiau pažeidžiami išorės įtakos; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pastarojo meto teisėkūros veiksmus, kuriais siekiama didinti ypatingos svarbos subjektų atsparumą ES; tačiau susirūpinęs pažymi, kad tokios iniciatyvos iš esmės apsiriboja TUI tikrinimo procedūromis, paliekant KKP galimybę įgyti prieigą prie ypatingos svarbos turto ir daryti jam įtaką kitais kanalais, be kita ko, per elito verbavimą, technologijų ir intelektinės nuosavybės perdavimą, taip pat tiekimo grandinės ir pardavimo rinkos priklausomybę; pažymi, kad, siekiant nustatyti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir jų pažeidžiamumą, būtina sukurti išsamaus rizikos vertinimo ir kartografavimo sistemą; mano, kad būtina nustatyti, sekti ir įvertinti Kinijos ir kitų trečiųjų valstybių prieigą prie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ES ir prireikus kartu imtis rizikos mažinimo priemonių; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, padedant valstybėms narėms, sudaryti išsamų ypatingos svarbos turto sąrašą ir sistemingai vertinti su išorės įtaka susijusį jo pažeidžiamumą; todėl ragina išplėsti teisėkūros iniciatyvas siekiant kovoti su tokia rizika;

18.ragina Komisiją iki šios Parlamento kadencijos pabaigos pateikti Parlamentui išsamią prekybai kylančios rizikos, susijusios su technologijomis, pvz., puslaidininkiais, kvantine kompiuterija, blokų grandine, kosmosu, dirbtiniu intelektu ar biotechnologijomis, analizę ir nurodyti galimą ES veiksmų poreikį šiose srityse;

19.primena, kad TUI tikrinimo reglamente 2019 m. kovo 19 d. Reglamentas (ES) 2019/452, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema (OL L 79 I, 2019 3 21, p. 1). atsižvelgiama į riziką saugumui ir viešajai tvarkai, kylančią dėl investicijų iš ES nepriklausančių šalių; pažymi, kad tikrinimo mechanizmas, kaip tinkama priemonė, suteikianti ES ir jos valstybėms narėms geresnę strateginę apžvalgą ir informuotumą apie padėtį, susijusią su tendencijomis, tikslais, priemonėmis ir metodais, kuriuos užsienio subjektai naudoja savo ekonominei ir politinei įtakai didinti, teikia didelę pridėtinę vertę; ragina išplėsti dabartines priemones, skirtas TUI ir užsienio subsidijoms, įtraukiant bendras visų suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių ES ypatingos svarbos infrastruktūros projektuose, tikrinimo procedūras, apimant visus dalyvavimo ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose būdus, įskaitant bendradarbiavimo įmones, partnerystes ir technologijų perdavimą; taip pat pabrėžia, kad labai svarbu reguliariai vertinti ypatingos svarbos infrastruktūros projektus, kuriuose dalyvauja ne ES suinteresuotieji subjektai, ir mano, kad šis procesas turėtų apimti nuosavybės struktūrų, priklausomybės tiekimo grandinėse ir su šiais projektais susijusių technologijų perdavimo tikrinimą; taip pat mano, kad būtina nustatyti išsamaus patikrinimo standartus, kad būtų galima nustatyti Kinijos sverto poveikį investuotojams į ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, ir pabrėžia, kad šis požiūris turėtų būti vienodai taikomas šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms; pabrėžia, kad valstybės narės galiausiai yra atsakingos už infrastruktūros apsaugą, tačiau nuosekliai neįgyvendino dabartinių gairių dėl TUI; atsižvelgdamas į tai, yra labai susirūpinęs dėl to, kad ne visos valstybės narės yra įdiegusios arba naudoja užsienio investicijų į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus tikrinimo mechanizmus; primygtinai ragina valstybes nares nuosekliai įgyvendinti dabartinius teisės aktus, susijusius su tiesioginėmis užsienio investicijomis ir ypatingos svarbos subjektų atsparumu;

20.atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad nepakankamai tikrinama rizika, kad bus kišamasi į viešuosius pirkimus, susijusius su saugumo įranga, pvz., kai Strasbūro oro uostas pasirašė sutartį dėl oro uosto saugumo skaitytuvų ir vartų, kuriuos tiekia Kinijos bendrovės „Nuctech“, kuri iš dalies priklauso Kinijos vyriausybei ir kuriai taikoma Jungtinio fronto politika, patronuojamoji įmonė Europoje; įspėja, kad bet kokiose tokiose technologijose galėtų būti įdiegta saugumo spragų arba į jas galėtų būti galima patekti atliekant jų techninę priežiūrą; kita vertus, palankiai vertina Rumunijos vyriausybės sprendimą nutraukti derybas su „China General Nuclear Power Corporation“, CGNPC dėl 3 ir 4 branduolinių reaktorių statybos Černavodoje;

21.vis dėlto pabrėžia, kad reikia rasti strateginę pusiausvyrą tarp, viena vertus, ES bendrosios rinkos atvirumo ir jos patrauklumo investicijoms bei, kita vertus, ES ypatingos svarbos infrastruktūros gynybos ir autonomijos, atsižvelgiant į ES pažeidžiamumą saugumo srityje, ypač susijusį su ekonomine prievarta ar grėsmėmis ES ypatingos svarbos infrastruktūros neliečiamumui;

22.ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kaip padidinti savo nuomonių dėl TUI poveikį, kad būtų išvengta bendrosios rinkos iškraipymų ir valstybių narių lenktynių dėl žemesnių standartų; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti suderinimą, be kita ko, kaupiant atitinkamas ekspertines žinias ir visapusiškai įgyvendinti TUI tikrinimo reglamentą; mano, kad yra galimybė ir poreikis sustiprinti reglamentą atliekant būsimą jo peržiūrą metų pabaigoje; ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl peržiūrėto reglamento, kuriuo būtų tinkamai šalinamos visos spragos, atsiradusios įgyvendinant šį reglamentą, taip pat skubiai įvertinti galimybę teikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl investicijų užsienyje tikrinimo mechanizmo; rekomenduoja, kad siūlomas investicijų užsienyje tikrinimo mechanizmas būtų grindžiamas poveikio vertinimu, kuris apimtų atitinkamas konsultacijas su įmonėmis, kad taip būtų sumažintos galimos neigiamos pasekmės Europos konkurencingumui;

23.palankiai vertina naują rizikos mažinimo požiūrį siūlomoje 2023 m. birželio 20 d. Europos ekonominio saugumo strategijoje, tikslas – padidinti ES ekonominio atvirumo naudą ir apsaugoti, skatinti ir stiprinti ES atvirą strateginį savarankiškumą, kartu mažinant riziką, kylančią dėl ekonominės priklausomybės ir galimo jos kaip ginklo naudojimo, įskaitant investicijas ir mokslinį bendradarbiavimą bazinių didelio poveikio technologijų su karinėmis prietaikomis srityje, inter alia, kvantinės kompiuterijos, pažangiųjų puslaidininkių ir dirbtinio intelekto srityse; ragina skubiai priimti vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pasiūlymus ir ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti išplėstą ES reguliavimo sistemą, kad ji nebūtų taikoma subjektams, kurie galėtų prisidėti prie KCS, ir rasti alternatyvų Kinijos finansuojamiems projektams Europos Sąjungoje, parengiant visapusišką požiūrį į bendrą rizikos Europos ekonominiam saugumui nustatymą, vertinimą ir valdymą;

24.be to, palankiai vertina vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pasiūlymą užkirsti kelią jautrių besiformuojančių technologijų nutekėjimui sudarant dvejopo naudojimo technologijų sąrašą, grindžiamą siaurai apibrėžtais ir į ateitį orientuotais kriterijais, pvz., galimu technologijos įgalinimu ir transformaciniu pobūdžiu, KCS rizika ir rizika, kad technologija bus netinkamai naudojama siekiant pažeisti žmogaus teises; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau nustatyti ir įgyvendinti atitinkamas šių dvejopo naudojimo technologijų apsaugos priemones;

25.atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis, sukurti greito reagavimo mechanizmą, naudojamą, siekiant nustatyti Kinijos nuosavybėje esančios, dalyvavimo ar koncesijos pagrindu disponuojamos infrastruktūros dvejopą naudojimą arba netinkamą naudojimą ES, dėl kurio galėtų būti panaikintos koncesijos teisės ir (arba) nuosavybės ir dalyvavimo atveju būtų sustabdytas kontroliavimo pajėgumas; ragina Komisiją kasmet teikti ataskaitas Parlamentui dėl:a)nustatyto galimai dvejopo strateginės infrastruktūros, kuria teikiama logistinė ir žvalgybos parama Kinijai, naudojimo;b)visapusiško ES prekybos teisės aktų, ypač susijusių su išsamiu patikrinimu, kova su ekonomine prievarta ir į ES rinką patenkančiomis prekėmis, pagamintomis naudojant priverčiamąjį darbą, laikymosi;

26.palankiai vertina tai, kad priimtas Europos lustų aktas, kuriuo bus padidintas ES pajėgumas gaminti puslaidininkius ir sukurtas strateginis, inter alia, pajėgumų spragų ES puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje žemėlapis, taip apribojant ES priklausomybę nuo trečiųjų valstybių, pvz., Kinijos; ragina pateikti papildomų pasiūlymų siekiant užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros ir medžiagų gamybos ir tiekimo grandines ES; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares parengti papildomas iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama sudaryti sąlygas glaudesniam koordinavimui ir bendradarbiavimui su panašiai mąstančiais partneriais ir sąjungininkais, siekiant stebėti ir toliau plėtoti, kai įmanoma ir atsižvelgiant į ES tikslą mažinti tolesnę priklausomybę, pasaulinius gamybos pajėgumus ir ypatingos svarbos infrastruktūros ir medžiagų, kurios yra labai svarbios ES saugumui ir gynybai, tiekimo grandines; atkreipia ypatingą dėmesį į Taivaną, kuris atlieka svarbų vaidmenį pasaulinėse tiekimo grandinėse ir tarptautinėje taisyklėmis grindžiamoje tvarkoje; pakartoja, kad jau seniai remia ES ir Taivano dvišalį investicijų susitarimą ir bet kokius susitarimus, abipusiai naudingus dvišalei prekybai ir investicijoms;

27.ragina Komisiją pasiūlyti naują teisės aktų sistemą, kuria būtų siekiama sumažinti povandeninių kabelių sistemų tiekėjų keliamą pavojų saugumui, be kita ko, griežčiau stebint ir dažnai peržiūrint tokių tiekėjų nuosavybės struktūras, jų ankstesnes investicijas į povandeninių kabelių sistemas ir povandeninių kabelių sistemų artumą Europos ir sąjungininkų karinėms bazėms; pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią kabelinių sistemų tiekėjams, pvz., Kinijos įmonėms, dalytis duomenimis su žvalgybos tarnybomis, išskyrus atvejus, kai siekiama apsaugoti infrastruktūrą nuo išorinių įsibrovimo ar žalingų išpuolių; atsižvelgdamas į tai, ragina imtis iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama toliau plėtoti Europoje valdomas arba įsteigtas įmones povandeninių kabelių sistemų srityje;

28.pabrėžia, kad ES atsakas turi būti grindžiamas geresniu atitinkamos strateginės padėties supratimu, orientuojantis į tarpsektorinius ir tarpvalstybinius grėsmių vertinimus ir ypatingos svarbos infrastruktūros pažeidžiamumo tyrimus; laikosi nuomonės, kad decentralizuotas ar aplaidus požiūris, kai trūksta aiškaus strateginę svarbą Europos gynybai ir saugumui turinčių projektų matomumo ir tikrinimo, galėtų labai pakenkti ES geopolitiniams interesams Sąjungos išorės politikos generalinio direktorato Išorės santykių teminis skyrius, „Kinijai priklausančios ypatingos svarbos infrastruktūros poveikis saugumui Europos Sąjungoje“, 2023 m. birželio mėn.; primena pažeidžiamumą, susijusį su užsienio šalių kišimusi, ypač informacinėje erdvėje, bei TUI projektų ir piktavališkų užsienio subjektų vykdomų manipuliavimo informacija operacijų sąveika;

29.reiškia susirūpinimą dėl KLR įsiskverbimo į ES rinką ir plačiau, į jos kaimynines šalis; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi siekiant stiprinti ES atsparumą Kinijos įtakai, įskaitant rizikos mažinimą, įvairinimą ir kritinės priklausomybės mažinimą, būtų taikomos ir artimiausioms ES partnerėms, visų pirma narystės siekiančioms šalims ir toms ES kaimynystės politikos šalims;

30.primena, kad KLR karinės jūrų pajėgos turi išteklių ir teisinių priemonių užtikrinti, kad Kinijos civiliniai laivai ir infrastruktūra galėtų būti naudojami kariniais ir saugumo tikslais; mano, kad Kinija gali naudotis savo civiline komercine infrastruktūra, kad paremtų LIA veiklą trečiosiose šalyse; įspėja, kad tokia KCS suteikia LIA prieigą prie užsienio uostų ir suteikia jai galimybę iš anksto teikti logistinę paramą siekiant išlaikyti karinių jūrų pajėgų dislokavimą iki pat Indijos vandenyno, Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno; pabrėžia, kad šnipinėjimo rizika yra didžiausia, kai Kinijos civiliniai komerciniai ištekliai yra logistikos centruose, esančiuose netoli ES ir NATO jūrų pajėgų bazių, arba kai uostų operatoriai yra pasirašę susitarimus teikti logistinę paramą Europos įmonėms; raginti valstybes nares skubiai imtis veiksmų dėl poreikio mažinti šnipinėjimo ir sabotažo riziką ypatingos svarbos infrastruktūros objektuose, visų pirma tokiuose karinės paskirties infrastruktūros objektuose kaip NATO naudojami uostai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES ir NATO turi bendradarbiauti, kad parengtų ilgalaikį kovos su Kinijos MCF strategija Europoje planą, ir ragina visapusiškai įgyvendinti ES ir NATO darbo grupės galutinę vertinimo ataskaitą Europos Komisija, ES ir NATO ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumo didinimo darbo grupės galutinė vertinimo ataskaita, 2023 m. birželio mėn.;

31.pažymi, kad uostai yra vartai į pasaulį ir todėl atlieka labai svarbų vaidmenį ES ekonomikoje; susirūpinęs pažymi, kad Kinijai priklausantys arba jos kontroliuojami subjektai strategiškai padidino savo akcijų dalį Europos uostuose ir uostų infrastruktūroje; ragina Komisiją pateikti ES strateginės politikos programą, kuria būtų siekiama sumažinti ir apriboti Kinijos ir kitų režimų; taip pat primena, kad KLR projektuoja galią užsienio šalyse panaudodama komercinių uostų tinklą ir dvejopo naudojimo įrenginius, kurie teikia logistinę ir žvalgybinę paramą Kinijos kariniam jūrų laivynui; pažymi, kad 2022 metais Kinijos įmonėms priklausė arba jos eksploatavo terminalus 96 uostuose 53 šalyse; taip pat pažymi, kad mažiausiai devyniuose uostuose, iš kurių du yra Europoje, buvo atlikti svarbūs LIA karinio jūrų laivyno laivų ir įrangos remonto arba techninės priežiūros darbai; atkreipia dėmesį į tai, kad iš karinių jūrų pajėgų vizitų matyti įtakos sritys, prioritetinės operatyvinės zonos, žvalgybos duomenų rinkimo tikslai ir bendradarbiavimo prioritetai;

32. pabrėžia, kad reikia laikytis geopolitinio požiūrio į pasaulinį bendradarbiavimą ypatingos svarbos infrastruktūros srityje, kad ES galėtų sėkmingai spręsti naujus saugumo uždavinius; pažymi, kad trečdalį visos Afrikos infrastruktūros, pastatytos nuo 2010 m., įskaitant apie 50 proc. Afrikos 3G tinklų ir 70 proc. jos 4G tinklų, finansavo ir pastatė Kinijos valstybinės įmonės; pabrėžia, kad per pastaruosius 20 metų Kinija 160 mlrd. USD padidino savo prekybos, investicijų ir paskolų įsipareigojimus, prisiimdama nedaug sutartinių įsipareigojimų Afrikos vyriausybėms ir jų valstybinėms įmonėms, daugiausia transporto, elektros energijos gamybos, kasybos ir telekomunikacijų srityse, arba tie įsipareigojimai buvo neskaidrūs; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad viena Kinijos telekomunikacijų bendrovė sukūrė iki 70 proc. Afrikos informacinių technologijų infrastruktūros, taip pat į Kinijos įmonių vaidmenį finansuojant, statant, plečiant ir atnaujinant bent 14 jautrių Afrikos tarpvyriausybinių telekomunikacijų tinklų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinijos modelis yra akivaizdžiai patrauklus daugeliui šalių, kurios negali arba nenori atitikti ES reikalavimų gauti lygiavertį finansavimą ir taip, kenkdamos ES partnerystėms, didina Kinijos įtaką ir kelia netvarios skolos riziką šioms šalims, taip pakenkiant jų ilgalaikiam vystymuisi jų vietos gyventojų nenaudai; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, be kita ko, pritraukti investicijų iš privačiojo sektoriaus, kad būtų įgyvendintas 150 mlrd. EUR vertės strategijos „Global Gateway“ investicinių priemonių rinkinys, dėl kurio susitarta 2022 m. vasario mėn. 6-ajame ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikime; primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją pagal šią iniciatyvą skubiai įgyvendinti projektus, ypač pavyzdinius projektus;

33.pabrėžia, kad yra susirūpinęs, jog KLR strategija sukurti „mėlynosios ekonomikos bendradarbiavimo bazę“ Afrikos pakrantėje, be kita ko, statant žvejybos laivus ir laivų remonto įmones taip pat gali būti naudojama kariniais tikslais; pabrėžia, kad apskritai trūksta šių susitarimų ir licencijų su Afrikos šalimis išsamumo ir skaidrumo; atkreipia dėmesį į galimas geopolitines pasekmes ES, ypač trečiosiose šalyse, kuriose dalyvauja ES;

34.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai ir Komisijai.