1.pažymi, kad šiuo metu trūksta aiškių sąvokų „metavisata“ ir „virtualusis pasaulis“ apibrėžčių;

2.atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina į Komisijos komunikatą įtrauktą pasiūlymą dėl apibrėžties, kurioje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms virtualiųjų pasaulių savybėms: „virtualieji pasauliai yra nuolatinė imersijos aplinka, pagrįsta technologijomis, įskaitant 3D ir išplėstinę realybę (XR), kuri leidžia derinti fizinį ir skaitmeninį pasaulius tikruoju laiku įvairiais tikslais, pavyzdžiui, projektuojant, modeliuojant, bendradarbiaujant, mokantis, bendraujant, vykdant sandorius ar teikiant pramogų paslaugas“; atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis technologijų, vadinamų „virtualiaisiais pasauliais“, egzistuoja jau daug metų; pabrėžia, kad būsima Europos strategija turėtų būti grindžiama moksliniais tyrimais, moksliniais įrodymais ir aktualumu visuomenei;

3.pabrėžia, kad labai svarbu skatinti standartizavimą ir sąveikumą, kad būtų visapusiškai plėtojama tarpusavyje sujungtų virtualiųjų pasaulių ekosistema;

4.pabrėžia, kad ES prieinami virtualieji pasauliai turėtų būti grindžiami etinėmis vertybėmis, principais ir pagrindinėmis teisėmis, įtvirtintais Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje OL C 303, 2007 12 14, p. 1. ir galiojančiuose ES teisės aktuose, t. y. dėl duomenų privatumo, saugumo ir saugos standartų, dalijimosi duomenimis, turinio moderavimo, kovos su priekabiavimu ir neapykantą kurstančia kalba, kibernetinio saugumo, darbuotojų teisių, vartotojų ir vaikų apsaugos, prieinamumo reikalavimų, intelektinės nuosavybės teisių gerbimo, praktinės patirties ir komercinių paslapčių apsaugos, neleistino elgesio ir sukčiavimo internete prevencijos, taip pat dėl konkurencingų ir sąžiningų rinkų;

5.primena, kad virtualieji pasauliai turėtų būti kuriami ir diegiami laikantis bendrojo principo, kad tai, kas neteisėta realiame gyvenime, turėtų būti neteisėta internete, užtikrinant, kad būtų visapusiškai gerbiamos žmonių, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, kaip naudotojų, vartotojų, darbuotojų, investuotojų, teisių turėtojų ir kūrėjų, teisės;

6.atkreipia dėmesį į tai, kad įvairiems virtualiųjų pasaulių aspektams jau taikomi šie konkretūs teisės aktai: Skaitmeninių paslaugų aktas; Skaitmeninių rinkų aktas; Duomenų valdymo aktas; Duomenų aktas; siūlomas DI aktas; Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). (BDAR); Reglamentas dėl bendros gaminių saugos; Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva; Kriptoturto rinkų reglamentas; Europos skaitmeninė tapatybė; Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; Reglamentas dėl ES prekių ženklo; Direktyva dėl komercinių paslapčių apsaugos; Europos prieinamumo aktas; ir Saityno prieinamumo direktyva;

7.pabrėžia, kad svarbu reguliariai stebėti, kaip laikomasi galiojančių teisinių priemonių, ir užtikrinti veiksmingą jų vykdymą; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės ir vartotojų apsaugos organizacijų atstovus ir akademinę bendruomenę, parengti gaires ir geriausią praktiką, paaiškinant, kokios teisinės pareigos ir atsakomybės pagal taikytiną ES teisę tenka kiekvienam su virtualiaisiais pasauliais susijusiam suinteresuotajam subjektui, pvz., platformų operatoriams, paslaugų teikėjams, kūrėjams ir naudotojams;

8.pabrėžia, kad labai svarbu, jog Komisija reguliariai atliktų galiojančių taikomų teisinių priemonių tinkamumo patikras, konkrečiai dėl galimų Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos, Vartotojų teisių direktyvos 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64). ir Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyvos 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29). peržiūrų, ir pabrėžia, kad visuose būsimuose teisės aktuose dėl virtualiųjų pasaulių turėtų būti vengiama dubliavimosi ar nenuoseklumo, kartu prireikus užpildant spragas;

9.pažymi, kad vis dėlto kai kurie reglamentavimo klausimai jau yra akivaizdūs privatinės tarptautinės, civilinės ir intelektinės nuosavybės teisės srityse, kaip nurodyta tolesniuose skirsniuose;

10.pabrėžia, kad neseniai atlikti moksliniai tyrimai parodė, jog virtualiosios realybės jutiklių duomenys yra tokie pat unikalūs kaip pirštų atspaudų skenavimas ir gali būti naudojami įgyjant išsamios informacijos apie naudotojų asmenybę ir nustatant įvairius požymius, pvz., amžių, lytį, pajamas, etninę kilmę, negalios statusą, psichologinę būklę ir emocijas; mano, kad tai kelia didelių etinių ir teisinių problemų, ypač susijusių su tiksline vartotojų elgesiu grindžiama reklama, kurias reikėtų spręsti; pabrėžia, kad vienas iš šių etinių klausimų, susijusių su didžiulio kiekio asmens duomenų, įskaitant tokius neskelbtinus naudotojų duomenis kaip biometriniai ir elgsenos duomenys, informacija apie emocines reakcijas ir haptinė informacija, rinkimu, yra užtikrinti, kad naudotojai žinotų apie tai, kokie duomenys renkami, ir kad sutikimas rinkti tokius duomenis būtų gautas ne tik patekimo į virtualųjį pasaulį metu, bet ir kiekvienu naudojimo atveju, laikantis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytų principų, pvz., integruotosios privatumo apsaugos ir tikslo apribojimo principų;

11.pabrėžia, kad tais atvejais, kai pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, t. y. atsakomybės nustatymo tikslais, nereikalaujama nustatyti naudotojo tapatybės ir tai techniškai įmanoma ir pagrįsta, virtualiuosiuose pasauliuose turėtų būti leidžiama paslaugomis naudotis anonimiškai, taip suteikiant privatumo apsaugą, ir veiksmingai užkertamas kelias neteisėtam duomenų atskleidimui, tapatybės vagystėms ir kitoms piktnaudžiavimo internetu surinktais asmens duomenimis formoms;

12.atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Komisijos komunikate pasiūlyti veiksmai, kuriais siekiama didinti informuotumą, gerinti skaitmeninius įgūdžius ir raštingumą ir didinti naudotojų prieigą prie pagrindinių technologijų, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas naudotis sparčiojo interneto infrastruktūra ir tinkama įranga, yra labai svarbūs siekiant išvengti skaitmeninės atskirties ir turėtų būti kuo greičiau įgyvendinti, kad būtų skatinama įtrauki ir konkurencinga skaitmeninė visuomenė ir užtikrinama, kad vykstant šiai sparčiai technologinei plėtrai nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;

13.pabrėžia, kad kai kurie tradiciniai teritoriniai principai, susiję su taikytina teise ir jurisdikcija, gali pasirodyti netinkami virtualiesiems pasauliams, kurių neteritoriškumą lemia decentralizuotų technologijų, pvz., blokų grandinės, naudojimas, ir dėl to gali kilti problemų, susijusių su ES teisės taikymo užtikrinimu ir vartotojų bei įmonių teisių apsauga;

14.konkrečiau, pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog virtualieji pasauliai yra prieinami visiems bet kurioje pasaulio vietoje, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytas vadinamasis mozaikinis kriterijus, pagal kurį nukentėjusysis subjektas gali reikalauti atlyginti žalą šalių, kuriose buvo padaryta bent dalis žalos, teismuose, gali negalioti; vis dėlto primena, kad Teismas nustatė papildomą kriterijų, pagal kurį nukentėjusieji subjektai gali reikalauti atlyginti žalą per šalies, kurioje yra jų pagrindinių interesų vieta, teismus, ir patvirtina, kad būtų galima apsvarstyti galimybę šį kriterijų kodifikuoti Reglamente „Briuselis I“;

15.pažymi, kad „vartotojo“ apibrėžtis reglamente „Briuselis I“ šiuo metu grindžiama tiesioginiais sutartiniais santykiais, kurių nėra, pvz., tarp nepakeičiamojo žetono (NFT) emitento ir pirkėjo, kai nepakeičiamasis žetonas išleidžiamas į antrinę rinką; pažymi, kad dėl to ginčo su emitentu atveju galutinis pirkėjas netektų teisės į jurisdikcijos nustatymo tvarką, kuri pagal Reglamentą „Briuselis I“ suteikiama vartotojams;

16.ragina Komisiją atsižvelgti į šias ir kitas galimas problemines situacijas ir įvertinti ES galiojančių tarptautinės privatinės teisės nuostatų tinkamumą, prireikus siūlant atitinkamus pakeitimus, siekiant užtikrinti, kad piliečiams ir įmonėms nereikėtų sistemingai bylinėtis užsienio teismuose arba pagal užsienio teisės aktus tam, kad apgintų savo teises, taip užtikrinant, kad jų teisės pagal ES reglamentavimo sistemą būtų visiškai garantuojamos, kartu turint omenyje palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo riziką, ypač iš ne ES įmonių pusės;

17.pažymi, kad tikimasi, jog per ateinantį dešimtmetį komercinių sandorių skaičius ir ekonominė svarba virtualiuosiuose pasauliuose didės; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad virtualių prekių tiekėjai ir paslaugų teikėjai būtų identifikuojami ir laikomi atsakingais už bet kokią jų produktų daromą žalą;

18.atkreipia dėmesį į susirūpinimą, kurį kelia reklamos metodai, naudojami parduodant vadinamąjį virtualų nekilnojamąjį turtą, pvz., pastatą ar žemės sklypą virtualiajame pasaulyje kaip NFT, nes naudotojai gali būti suklaidinti ir manyti, kad jie iš tikrųjų įgyja nuosavybės teises, nors praktiškai gauna tik licenciją naudotis virtualia žeme; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog taikomos sąlygos būtų skaidrios, aiškios, teisingos ir lengvai suprantamos, ypač atsižvelgiant į tai, kad paaiškėjo, jog naudotojai dažnai neskaito sąlygų dėl painaus ir techninio jų pobūdžio;

19.primena, kad atsakomybės taisyklės turėtų būti visapusiškai taikomos virtualiesiems pasauliams, ir pabrėžia, kad svarbu nustatyti veiksmingas priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias bet kokios formos žalingam elgesiui, būtų kovojama su tokiu elgesiu ir remiantis pagrindinėmis teisėmis būtų užtikrinamas teisės aktų vykdymas virtualiuosiuose pasauliuose, įskaitant, kai tinkama ir nedarant poveikio teisei naudotis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, pranešimo ir ginčų sprendimo mechanizmų sukūrimą;

20.yra susirūpinęs dėl to, kad naudojant pseudoportretus ir decentralizuotas sistemas, pvz., grindžiamas blokų grandinės technologija, gali būti labai sunku reikalauti, kad žalą sukėlę asmenys būtų atskaitingi; mano, kad labai svarbu įgyvendinti veiksmingas tapatybės valdymo sistemas, kad būtų galima tinkamai ir laiku jas identifikuoti ir kovoti su suklastotomis tapatybėmis, taip pat atsižvelgiant į ypatumus, susijusius su decentralizuotų autonominių organizacijų valdymu ir kolektyvine atsakomybe; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos ketinimą išnagrinėti galimos decentralizuotoms autonominėms organizacijoms skirtos teisinės sistemos pridėtinę vertę;

21.primena, kad pseudoportretai neturi juridinio asmens statuso, todėl visi su jų veiksnumu, teisėmis, pareigomis ir atsakomybe susiję klausimai turi būti sprendžiami nurodant jais besinaudojančius fizinius ar juridinius asmenis; mano, kad, kadangi virtualieji pasauliai vystosi ir tampa vis sudėtingesni, reikėtų apsvarstyti galimybę pseudoportretams suteikti specialų teisinį statusą; mano, kad turėtų būti galima identifikuoti pseudoportretą arba asmenį, kuris tuo pseudoportretu naudojasi, ir turėtų būti taikomas principas „pažink savo verslo klientą“;

22.pabrėžia, kad ES intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių, įskaitant autorių teises, prekių ženklus, patentus, dizainą ir komercines paslaptis, apsaugos teisės aktai visapusiškai taikomi virtualiesiems pasauliams; vis dėlto pabrėžia, kad virtualiųjų pasaulių plėtra kelia naujų iššūkių, susijusių su intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimu, pažeidėjų nustatymu ir klausimais kolizinių normų dėl taikytinos teisės ir jurisdikcijos srityje;

23.primena, kad platformų operatoriai, paslaugų teikėjai ir virtualiųjų pasaulių naudotojai privalo gerbti išimtines teisių turėtojų teises ir jų teisę į teisingą atlyginimą; pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisių saugomo turinio, įskaitant skaitmenine forma elektroninėje laikmenoje, pvz., NFT, naudojimui reikia gauti leidimą licencijuojant arba perleidžiant teises, išskyrus atvejus, kai jam taikoma kokia nors intelektinės nuosavybės teisių apsaugos išimtis ar apribojimas (pvz., asmeninės kopijos, švietimo, mokslinių tyrimų, citavimo, recenzijos, parodijos ar pastišo tikslais); šiuo atžvilgiu pakartoja, kad svarbu, jog teikėjai užtikrintų licencijų, įskaitant teritorines licencijas, taikymo srities skaidrumą, siekiant užtikrinti, kad naudotojai galėtų nustatyti, kokiems intelektinės nuosavybės teisių saugomo turinio naudojimo būdams virtualiuosiuose pasauliuose taikomos jų turimos licencijos, ir kad kūrėjai bei teisių turėtojai galėtų gauti tikslias ir tinkamas ataskaitas apie konkretų saugomų kūrinių panaudojimą;

24.palankiai vertina tai, kad atnaujinta dvyliktoji Nicos klasifikacija, pagal kurią leidžiama registruoti prekių ženklus pagal klases, apimančias jų naudojimą virtualiuosiuose pasauliuose; ragina atidžiai stebėti konkretų šios klasifikacijos taikymą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl su prekių ženklais susietų nepakeičiamųjų žetonų naudojimo be jų savininkų leidimo ir ragina įgyvendinti veiksmingas priemones šiems ir kitiems pažeidimų atvejams spręsti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parengti kovos su klastojimu priemonių rinkinį;

25.pripažįsta, kad galima taikyti Skaitmeninių paslaugų akte nustatytas atsakomybės taisykles ir Autorių teisių direktyvos 17 straipsnyje nustatytą specialią tvarką, skirtą naudotojų sukurto turinio įkėlimui; vis dėlto mano, kad reikia išsamiau išaiškinti, kaip esamos taisyklės turėtų būti taikomos internetinėms dalijimosi turiniu paslaugoms, kurias teikiant turinys tampa prieinamas virtualiuosiuose pasauliuose, ir kaip jos turėtų būti įgyvendinamos;

26.pabrėžia, kad nepakeičiamieji žetonai nesuteikia jokių intelektinės nuosavybės teisių į skaitmeninį turtą, ir atkreipia dėmesį, kad reikia didesnio aiškumo ir skaidrumo, kad būtų išvengta sukčiavimo ir to, kad dažnai painiojama teisė į patį žetoną ir teisė į juo žymimą saugomą turinį;

27.pažymi, kad nepakečiamieji žetonai ir kiti blokų grandine grindžiami sprendimai padeda atliekant internetinius sandorius nuolat perparduoti turtą, kurio pagrindas – autorių teisių saugomi kūriniai, ir mano, kad reikia užtikrinti tinkamą ir proporcingą atlygį autoriams už kiekvieną tokio turto perpardavimą;

28.primena, kad pagal dabartines taisykles dirbtinio intelekto sistemų savarankiškai sugeneruotiems išvediniams negali būti taikoma autorių teisių apsauga, nes originalumo principas yra susietas su fiziniu asmeniu, o sąvoka „intelektinė kūryba“ neatsiejama nuo autoriaus asmenybės; taip pat primena skirtumą tarp žmogaus kūrinių, kuriems sukurti naudojamas dirbtinis intelektas, ir dirbtinio intelekto savarankiškai sugeneruotų išvedinių; primena, kad, nors dabartinė intelektinės nuosavybės sistema ir toliau taikoma kūriniams, kuriems sukurti naudojamas dirbtinis intelektas, dėl dirbtinio intelekto savarankiškai sugeneruotų išvedinių kyla naujų reguliavimo iššūkių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje, pvz., dėl nuosavybės, autorystės, išradimo, tinkamo atlygio ir su galima rinkos koncentracija susijusių klausimų; palankiai vertina Komisijos intelektinės nuosavybės veiksmų plane nustatytą įsipareigojimą dalyvauti suinteresuotųjų subjektų diskusijose apie tai, kaip spręsti problemas, kylančias dėl išradimų ir kūrinių, sukurtų naudojant dirbtinį intelektą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę išplėsti šio dialogo aprėptį, kad ji apimtų daugumą su dirbtiniu intelektu susijusių klausimų, įskaitant generatyvinį DI;

29.pabrėžia, kad virtualieji pasauliai gali pasiūlyti galimybių teikti bendrojo intereso viešąsias paslaugas platesnei piliečių naudai; vis dėlto pabrėžia, kad turi būti užtikrintas visų ES naudotojų įtraukimas ir jiems suteikiamas prieinamumas tiek aparatinės įrangos sąnaudų ir naudojimo, tiek programinės įrangos supratimo požiūriu; pažymi, kad prieinamumas yra ypač svarbus siekiant užtikrinti, kad pažeidžiamos gyventojų grupės, pvz., vyresnio amžiaus asmenys, asmenys su negalia, vaikai ir kaimo bei atokiose vietovėse gyvenantys asmenys, įgytų būtinų skaitmeninių įgūdžių, kad galėtų dalyvauti virtualiuosiuose pasauliuose, ir turėtų būti atsižvelgiama į tokius aspektus kaip geografinė padėtis, lytis, išsilavinimas ir socialinė bei ekonominė padėtis;

30.atsižvelgdamas į tai, priduria, kad skaitmeninis raštingumas yra itin svarbus siekiant užtikrinti saugų ir socialiniu požiūriu naudingą virtualiųjų pasaulių įsisavinimą ir informacija pagrįstą bei atsakingą naudojimą, išvengti naudotojų priklausomybę skatinančių, šališkų ir diskriminacinių praktikų, spręsti dezinformacijos, manipuliacijos ir piktnaudžiavimo virtualiojoje aplinkoje problemas ir skatinti demokratinę kontrolę;

31.pabrėžia, kad reikia įdiegti veiksmingas švietimo priemones, kad būtų užtikrinamas platus piliečių raštingumas virtualiojo pasaulio srityje ir keliama įvairių sričių specialistų, t. y. mokytojų, kvalifikacija, taip pat skatinamas ir remiamas Europos talentų ugdymas ir technologijų plėtra, kartu pritraukiant daugiau žmonių, taip pat ir daugiau moterų, į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis;

32.rekomenduoja toliau plėtoti plačiajai visuomenei skirtą virtualiųjų pasaulių priemonių rinkinį, kaip nurodyta Komisijos komunikate, atsižvelgiant į piliečių forumo rekomendacijas, siekiant padėti piliečiams geriau suprasti, kaip valdyti savo virtualią tapatybę, virtualius kūrinius, virtualų turtą ir duomenis, ir prisidėti prie visapusiškos ES virtualiųjų pasaulių strategijos, kuri būtų tvari ir orientuota į žmogų;

33.palankiai vertina, kaip pažymėjo Komisija, teigiamą ES atvirojo kodo bendruomenės indėlį plėtojant pagrindines virtualiųjų pasaulių savybes, pvz., susijusias su paskirstytojo registro technologijos ir kitų technologijų, reikalingų virtualių objektų ir tapatybių autentiškumui, valdymui ir saugumui užtikrinti, naudojimu;

34.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.