1.primena, kad galimybė naudotis įperkama ir tvaria energija yra pagrindinė žmogaus teisė ir išankstinė darnaus vystymosi tikslų ir tikslo „nė vieno nepalikti nuošalyje“ pasiekimo sąlyga; todėl pripažįsta viešojo ir privačiojo finansavimo vaidmenį; pabrėžia, kad nulinio anglies dioksido kiekio ateitis ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtra turi būti neatsiejami nuo ekonomikos įvairinimo, žaliosios industrializacijos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, skurdo mažinimo ir žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio;

2.pabrėžia, kad stabilaus energijos tiekimo užtikrinimas yra ne tik ekonominis ir logistinis, bet ir geopolitinis klausimas; primena, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą padarė didelį poveikį pasaulinėms energijos rinkoms, ypač besivystančiose šalyse, ir kad vis dar reikia suderintų veiksmų siekiant užtikrinti stabilų energijos tiekimą ir prieinamas kainas;

3.ragina ES politikos priemonėmis, teikiant reglamentavimo ir administracinę paramą, be kita ko, stiprinant pajėgumus ir perduodant technologiją, skatinti prieigą prie atsinaujinančiosios energijos besivystančiose šalyse; ragina partnerystes nebenaudoti iškastinių išteklių ir daugiau dėmesio skirti švarios energijos naudojimui; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad žaliosiomis investicijomis būtų prisidedama prie socialinio ir ekonominio vystymosi ir aktyvesnio besivystančių šalių dalyvavimo naujoje nulinės energijos geopolitinėje aplinkoje;

4.pabrėžia, kad reikia parengti sprendimus, kurie padėtų besivystančiose šalyse diegti atsinaujinančiąją energiją, įskaitant jūrų ir upių energiją, sykiu apsaugant biologinę įvairovę; pabrėžia, kad besivystančiose šalyse yra didelis potencialas įrengti jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius; pabrėžia, kad reikia holistinio jūrų teritorijų valdymo, įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus ir paisant vietos bendruomenių sutikimo;

5.primygtinai ragina besivystančias šalis, pasitelkiant savo reguliavimo sistemas, kuriomis turėtų būti užtikrintas pritarimas vietos lygmeniu, bendruomenės dalyvavimas, teisių į žemę apsauga ir tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių standartų laikymasis, įsipareigoti siekti energetikos teisingumo, užtikrinant galimybę visiems naudotis įperkama energija; pabrėžia, kad būtina susieti partnerystes energetikos srityje su reguliavimo sistemų patvirtinimu ir teikti techninę pagalbą joms įgyvendinti;

6.atkreipia dėmesį į tai, kad energetiniam saugumui užtikrinti reikalingas su lytimi susijęs požiūris; pabrėžia, kad energijos nepriteklius daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir mergaitėms; atkreipia dėmesį į kasdienį jų dalyvavimą renkant malkas ir medžio anglis toli nuo namų; ragina į energetikos pertvarkos procesą įtraukti moteris – aktyvias veikėjas, taip pat jūrų apsaugos teritorijose;

7.ragina ES padidinti savo techninę paramą lyties aspekto integravimui į energetikos pertvarką, be kita ko, pirmenybę teikiant lyčiai atžvalgiems energijos projektams, kuriuose dalyvauja moterų vadovaujamos energijos organizacijos ir įmonės ir kurie užtikrina atsakomybę vietos lygmeniu, ypač daug dėmesio skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir vidutinių pajamų šalims, kuriose ir tarp kurių įsivyravusi didelė nelygybė galimybių naudotis energija ir švariai gamintis maistą srityje; pabrėžia, jog svarbu rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie galimybę naudotis energija, kad būtų galima vadovautis ES išorės veiksmais energetikos srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad energijos nepriteklius taip pat daro neproporcingai didelį poveikį mažumoms ir marginalizuojamoms bendruomenėms;

8.yra susirūpinęs dėl namų ūkiams kūrenant medieną išmetamų teršalų padarinių sveikatai ir aplinkai, pvz., kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų, vėžio, taip pat miškų alinimo, išmetamo CO2 kiekio ir biologinės įvairovės nykimo; atkreipia dėmesį į riziką, siejamą su augančiu nešvaraus kuro naudojimo gaminant maistą mastu siekiant patenkinti didėjančios populiacijos poreikius, ypač Užsachario Afrikoje;

9.pabrėžia, kad daugelyje vietų ypač skurdžiai gyvenantys žmonės nebeturi galimybių gauti malkų ir dėl to jie šildosi ir gamina maistą kitomis prie namų ar netoliese randamomis medžiagomis, pvz., padangomis ir kitomis sveikatai kenksmingomis medžiagomis; pabrėžia, kad, esant tokioms sąlygoms, namų ūkių oro tarša daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms;

10.atkreipia dėmesį į tai, kad galimybės naudotis švaraus maisto gaminimo kuru plėtimo tempas daugelyje besivystančių šalių nėra pakankamai greitas, kad iki 2030 m. būtų pasiekti atitinkami 7-ojo DVT tikslai; pripažįsta įvairialypius iššūkius, susijusius su švaraus maisto gaminimo plėtojimu ir deramų viryklių, atitinkančių PSO standartus, diegimu; ragina ugdyti sąmoningumą namų ūkių oro taršos dėl tradicinės maisto gaminimo praktikos keliamo pavojaus sveikatai ir alternatyvų naudos klausimais; primygtinai ragina ES finansiškai remti, propaguoti ir skatinti nacionalinius veiksmus šalyse partnerėse;

11.taip pat ragina ES galimybę švariai gamintis maistą prioriteto tvarka įtraukti į savo energetikos partnerystes ir daugiametes orientacines programas besivystančiose šalyse, taip pat bendradarbiavimo vietos, regionų ir nacionaliniais lygmenimis programas; pabrėžia, kad svarbu konsultuotis su pilietine visuomene vietoje, ypač su moterų vadovaujamomis organizacijomis, taip siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir skatinti tolygesnį namų ruošos ir priežiūros darbų pasidalijimą tarp vyrų ir moterų, laikantis priežiūros visuomenės koncepcijos; atkreipia dėmesį į galimybes, kurias teikia „Global Gateway“ iniciatyvos, pvz., „Šiuolaikinė maisto gaminimo įranga Afrikai“ (ang. „Modern Cooking Facility for Africa“) ir „Verslo aplinkos maisto gamybai naudojant švarią energiją stiprinimo“ (angl. „Strengthening the Entrepreneurial Environment for Clean Cooking“);

12.be kita ko, primygtinai ragina ES ypač daug dėmesio skirti infrastruktūrai ir komunalinėms paslaugoms, įskaitant kanalizacijos sistemų statybą ir prieigą prie jų, taip pat namų ūkių ar bendruomenių prieigai prie gręžinių ar vandens valymo sistemų;

13.apgailestauja dėl dramatiško galimybės naudotis elektros energija nebuvimo poveikio esminiams gyventojų poreikiams; ragina ES ir valstybes nares bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis ir palaikant partneriškus santykius pirmenybę teikti elektrifikacijai; ypač atkreipia dėmesį į būtinybę investuoti į gamybos pajėgumus, ypač Užsachario Afrikoje, taip siekiant įgyvendinti tikslą užtikrinti universalias galimybes naudotis energija;

14.atkreipia dėmesį į galimybes naudotis alternatyvia energija, pvz., neišnaudojamais geoterminiais energijos ištekliais; atkreipia dėmesį į tai, kad parama energijos išlaidų įperkamumui yra labai svarbi siekiant išplėsti galimybes naudotis elektros energiją, ypač Afrikoje, kur 30 proc. gyventojų negali sau leisti naudotis pagrindiniu elektros energijos paslaugų paketu;

15.reiškia susirūpinimą dėl didėjančių pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų, gyvenančių stovyklose, energijos poreikių; apgailestauja, kad izoliuotose vietovėse ir humanitarinės pagalbos aplinkoje energetinis nesaugumas trukdo vietos sveikatos klinikoms ir mokykloms veikti visu pajėgumu;

16.pabrėžia, kad būtina padidinti humanitarinės pagalbos biudžeto eilutę, atsižvelgiant į daugiametės finansinės programos peržiūrą, taip siekiant patenkinti humanitarinius poreikius, be kita ko, padidinant finansinę pagalbą energijos tiekimo užtikrinimui stovyklose, taip pat pasitelkiant žaliuosius nuo elektros tinklų nepriklausomos energijos, mikrotinklų ir atsinaujinančiosios energijos projektus, siekiant, kad humanitarinės organizacijos vietoje galėtų teikti pagrindinę humanitarinę pagalbą, ypač medicininę ir skubiąją priežiūrą;

17.primygtinai ragina ES ir valstybes nares užtikrinti politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui visoje ES išorės energetikos darbotvarkėje, kuri turėtų būti pritaikyta prie vietos ypatumų ir poreikių;

18.pakartoja savo įsipareigojimą siekti teisingumo energetikos srityje; ragina ES remti besivystančias šalis joms įgyvendinant teisėmis grindžiamus atsinaujinančiosios energijos režimus, kuriais veiksmingai prisidedama prie darnaus šių šalių vystymosi; mano, kad laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principas poveikį patiriančioms bendruomenėms yra išankstinė sėkmingos žaliosios ir teisingos energetikos pertvarkos sąlyga; pabrėžia, kad įgyvendinant tokius energetikos pertvarkos projektus svarbu skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir vietos įgūdžius, taip pat skatinti technologines inovacijas, technologijų perkėlimą ir techninį bendradarbiavimą;

19.pabrėžia, kad ES turi remti besivystančias šalis, kai to reikia, kuriant ar stiprinant reglamentavimo sistemas, kuriomis užtikrinamas energijos paskirstymas ir universalus paslaugų teikimas visoje jų teritorijoje, taip pat gero valdymo pajėgumai ir skaidrumas bet kuriame energetikos pertvarkos projekte; ragina ES gerinti techninę pagalbą siekiant reformuoti elektros energijos sistemas; taip pat ragina Komisiją pateikti ataskaitą apie pažangą, pasiektą gerinant galimybes naudotis energija ir energetikos sektoriaus reglamentavimą per specialius ES projektus ir investicijas besivystančiose šalyse partnerėse;

20.atkreipia dėmesį į galimą konfliktų dėl žemės naudojimo ir vandens naudojimo riziką, ypač priverstinį perkėlimą ir ekspropriaciją didelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams; ragina ES, pasitelkiant savo partnerystę, remti besivystančių šalių vyriausybes siekiant:a)nepriklausomai ir nešališkai nustatyti tradicinio žemės ir vandens naudojimo, įskaitant laikiną ganymą, vietos kultūros paveldo ir didelės vertės biologinės įvairovės sistemų poreikius, prieš pradedant plėtoti atsinaujinančiosios energijos projektus, kad būtų skatinamas tvarus žemės naudojimo planavimas ir įvertinamas poveikis aplinkai ir visuomenei;b)gauti laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą vietos bendruomenių sutikimą, kartu užtikrinant jų teisę atsisakyti ir jų teises į teisingumą, teisių gynimą ir kompensaciją arba atlyginimą;c)apibrėžti aplinkosaugos ir socialinius kriterijus, taip pat atsakingo verslo praktikas, atitinkančius tarptautines reglamentavimo sistemas, ir užtikrinti atitiktį taikant priežiūros ir skundų teikimo mechanizmus;d)užtikrinti klimato aktyvistų apsaugą;e)sudaryti palankesnes sąlygas besivystančioms šalims ir regionams, kurie sėkmingai suvaldė su energetikos projektais susijusius konfliktus dėl žemės naudojimo, keistis žiniomis ir geriausios patirties pavyzdžiais;

21.pažymi, kad kai kuriuose didelio masto žaliosios energijos projektuose (vėjo ir saulės energijos), pvz., įgyvendinamuose sausringose vietovėse, itin svarbu deramai konsultuotis su įprastiniais žemės naudotojais (pvz., ganyklinės gyvulininkystės specialistais); primena, kad tradicinių bendruomenių teisių teisinis statusas yra silpnas ir šios teisės dažnai nėra įgyvendinamos, todėl gali padidėti žemės grobimo rizika; esant šioms aplinkybėms primygtinai ragina ES ir jos šalis partneres pripažinti ir apsaugoti čiabuvių tautų teises į paprotinę savo žemės ir gamtos išteklių nuosavybę bei kontrolę, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 169, ir laikytis laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principo;

22.rekomenduoja, kad ES valstybės narės, kurios dar nėra ratifikavusios Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų, turėtų tai skubiai padaryti;

23.pripažįsta poveikį, kurį daug vandens reikalaujančios energijos konversijos praktika, pvz., hidroelektrinės ir vandenilio gamyba, daro žemės ūkio bendruomenėms; atkreipia dėmesį į neigiamą hidroelektrinių užtvankų poveikį upėms ir biologinei įvairovei, ypač upių žiotyse, kaip pabrėžta, be kita ko, 2000 m. lapkričio 16 d. Pasaulinės užtvankų komisijos ataskaitoje; tačiau atkreipia dėmesį į galimybę plėtoti osmosinę energiją, ypač upių žiotyse ir deltose, kurti atsinaujinančiosios energijos gamybos sprendimus;

24.primena, kad dideli hidroenergetikos projektai besivystančiose šalyse dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant pernelyg dideles išankstines išlaidas, didelius išlaidų perviršius ir vėlavimus, sunkumus pritraukiant finansavimą, socialinius ir aplinkosauginius pėdsakus, pažeidžiamumą dėl klimato kaitos ir kai kuriuos prastus pažadėtos energijos tiekimo rezultatus; pabrėžia, kad svarbu skatinti tvarius hidroenergetikos projektus atliekant išsamius poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimus, taip pat užtikrinant svarų bendruomenės dalyvavimą; mano, kad tuomet, kai įmanoma, pirmenybę reikėtų teikti kitiems mažo masto ir kito pobūdžio atsinaujinančiosios energijos projektams;

25.pabrėžia, kad, remiantis 2000 m. lapkričio 16 d. Pasaulinės užtvankų komisijos ataskaitos rekomendacijomis, visus planus statyti užtvankas reikėtų rengti atliekant vertinimą pagal šias penkias vertybes: teisingumą, veiksmingumą, dalyvaujamąjį sprendimų priėmimą, tvarumą ir atskaitomybę; dar daugiau, pabrėžia, kad vykstant sprendimų dėl užtvankų priėmimo procesui reikėtų visiškai atsižvelgti į žmogaus teises, įtvirtintas 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir vėliau priimtuose susijusiuose dokumentuose, ir taip būtų sprendžiamos sudėtingos problemos, susijusios su vandeniu, užtvankomis ir vystymusi; pabrėžia, jog ES turėtų bendradarbiauti pagal savo partnerystės nuostatas su besivystančiomis šalimis siekdama užtikrinti, kad užtvankų projektų paveiktoms bendruomenėms būtų tinkamai kompensuota ir joms būtų suteiktos tinkamos pragyvenimo šaltinių atkūrimo priemonės;

26.yra susirūpinęs dėl objektų pažeidžiamumo nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių, kaip parodė pastarojo meto potvyniai Libijoje, kurie nuniokojo ištisus rajonus ir apgadino ypatingos svarbos infrastruktūros objektus; primygtinai ragina siekti svarbiausių su 9-uoju DVT susijusių tikslų, kuriais siekiama sukurti atsparią infrastruktūrą, skatinti tvarią industrializaciją ir inovacijas;

27.susirūpinęs pažymi, kad Afrikoje vykdoma vis daugiau iškastinio kuro projektų, todėl kyla pavojus, kad ji negalės laiku pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos; tačiau taip pat pažymi, kad, nors Afrikoje gyvena 18 proc. pasaulio gyventojų, joje suvartojama tik 6 proc. viso pasaulyje suvartojamos energijos kiekio; primena, kad didžioji dalis dabartinės naftos, dujų ir anglių gavybos Afrikoje yra skirta eksportui, o žemynas ir toliau kenčia nuo energijos nepritekliaus; primygtinai tvirtina, kad būtina teikti pirmenybę investicijoms į tvarią atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą Afrikoje, ypač kaimo ir marginalizuojamose bendruomenėse, sukuriant decentralizuotas energetikos sistemas ir mikrotinklų tinklus;

28.ragina ES užtikrinti, kad energetikos sistemos būtų plėtojamos be esamų ar naujų iškastinio kuro projektų plėtros ir nebūtų nuo jų priklausomos, kaip numatyta Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacijose; pabrėžia, jog svarbu, kad partnerystė būtų naudinga abiem pusėms, ji teiktų su atsinaujinančiąja energija susijusią naudą eksportuojančioms šalims ir jų gyventojams;

29.smerkia dvigubus standartus, pagal kuriuos privačios ir viešosios finansų įstaigos išsivysčiusiose šalyse vis dažniau įsipareigoja iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, kartu finansuodamos iškastinio kuro gamybos pajėgumų vystymą ir plėtrą; pabrėžia, kad raginimai mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims mažinti savo priklausomybę nuo anglių nebus veiksmingi tol, kol išsivysčiusios šalys ir toliau ryžtingai naudosis kitu iškastiniu kuru;

30.primena, kad atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamos alternatyvos gali vis dažniau tapti pigesniu, prieinamesniu, įtraukesniu ir patikimesniu energijos šaltiniu; atkreipia dėmesį į atsinaujinančiosios energijos vaidmenį didinant žemės ūkio maisto produktų sistemų pritaikymą ir veiksmingumą; ragina ES ir valstybes nares savo partnerystės susitarimuose su ne ES šalimis pirmenybę teikti atsinaujinančių išteklių naudojimui žemės ūkio maisto produktų sistemose;

31.rekomenduoja vykdyti bendrą energetikos pertvarkos planavimą pagal ES ir Afrikos Sąjungos partnerystę, remiantis Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos ir ES jungtine parlamentine asamblėja ir Afrikos pilietine visuomene, kartu gerbiant Afrikos tautų suverenitetą; rekomenduoja parengti teisingo investicijų, pajamų, technologijų ir įgūdžių pasidalijimo gaires;

32.ragina ES ir valstybes nares į savo energetikos partnerystes su ne ES šalimis įtraukti vietos gyventojams skirtas švietimo ir mokymo programas, taip siekiant remti energetikos pertvarką vietoje ir vietos bendruomenėms sudaryti darbo galimybių; ragina ir Europos Sąjungą stiprinti mokslinį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis prieigos prie mokslinių tyrimų ir atsinaujinančiosios energijos technologijų klausimais; mano, kad galima pakeisti atsinaujinančiosios energijos gamybos matricą siekiant atsikratyti vien tik gavyba grįsto požiūrio;

33.primena, kad 2021 m. Glazgo pareiškime dėl tarptautinės viešosios paramos perėjimui prie švarios energijos pasirašiusios šalys įpareigojamos nutraukti naują tiesioginę viešąją paramą iškastinio kuro energetikos sektoriui; ragina ES ir valstybes nares rodyti pavyzdį ir nustoti finansuoti iškastinio kuro projektus;

34.pabrėžia, kad žaliasis vandenilis atlieka esminį vaidmenį, nes mažina energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, padeda iki 2050 m. visame pasaulyje neutralizuoti teršalų poveikį klimatui ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, tačiau primena, kad svarbu atlikti gyvavimo ciklo vertinimus, per kuriuos atsižvelgiama į naudojamų transporto priemonių gamybą;

35.įspėja dėl galimos naujo „žaliojo vandenilio prakeiksmo“ rizikos, nes tai gali paskatinti besivystančių šalių priklausomybę nuo eksporto ir atgrasyti investicijas į vietos energijos rinkų plėtrą; pažymi, kad žaliojo vandenilio pramonė gali atlikti svarbų vaidmenį išteklių turtingų besivystančių šalių vystymesi, jei atsirastų tam tikri veiksniai, pvz., geras valdymas, patikimos teisinės sistemos įgyvendinimas ir priežiūra, korupcijos prevencija, teisinės valstybės principo veikimas, taip pat su finansiniais srautais susijęs skaidrumas;

36.pabrėžia, kad reikia spręsti globaliosios infrastruktūros, susijusios su žaliojo vandenilio gamyba, laikymu, transportavimu, platinimu ir vartojimu, tolimojo susisiekimo transporto išlaidų ir poveikio klimatui, ribotų investicijų ir finansinių pajėgumų, taip pat rizikos, susijusios su silpnomis institucijomis ir korupcija kai kuriose besivystančiose šalyse, problemą;

37.ragina ES būtent per „Global Gateway“ iniciatyva remti abiem pusėms naudingas partnerystes, kurios teiktų naudos tiek importuojančioms, tiek eksportuojančioms šalims ir jų gyventojams; todėl ragina ES remti žaliojo vandenilio vertės grandinės plėtojimą vienodos socialinės ir ekonominės naudos eksportuojančioms šalims požiūriu, t. y. vietos gyventojų mokymo ir perkvalifikavimo, darbo vietų kūrimo, pramonės veiklų, kuriose sunku sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, šios priklausomybės mažinimo ir prieigos prie švaresnio judumo ir energijos srityse;

38.ragina ES remti ekonomikos diversifikavimą ir vietos galimybes naudotis elektros energija ir vandeniu, visapusiškai paisant ekosistemų ir siekiant sumažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo iškastinio kuro eksporto; pabrėžia, kad glaudesnis ES ir šalių partnerių įmonių ir MVĮ bendradarbiavimas, derinant įvairių panašių pažiūrų partnerių ekspertines žinias, gali sudaryti sąlygas patikimam verslumui žaliojo vandenilio sektoriuje;

39.pripažįsta, kad žaliojo vandenilio plėtra taip pat gali daryti neigiamą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai globaliuosiuose Pietuose, visų pirma, dėl to, kad ši plėtra priklauso nuo kasybos ir žaliavų bei retųjų žemių elementų naudojimo, o tam reikia didelio gėlo vandens kiekio ir sukelia vandens taršą; pabrėžia, kad reikia sukurti pasaulinę išteklių valdymo sistemą, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama tvarumui, veiksmingumui ir žiediškumui, siekiant sumažinti pasaulinę pirminių medžiagų paklausą, sykiu pripažįstant šių tikslų siekimo iššūkius;

40.pabrėžia, kad, vertinant žaliojo vandenilio gamybos vietos galimybes ir pasekmes Europos poreikiams besivystančiose šalyse, reikia laikytis sisteminio požiūrio; pabrėžia, kad ES turėtų užtikrinti išgaunamų, apdorotų ir perdirbtų svarbiausiųjų žaliavų, kurios yra labai svarbios vandeniliui ir kitoms poveikio klimatui neutralizavimo technologijoms, tvarumą;

41.susirūpinęs atkreipia dėmesį į prieštaringą vandens naudojimą, susijusį su kasyba, ir didelių atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių, pvz., ekologiško vandenilio, plėtrą; dar kartą patvirtina, kad prieiga prie vandens yra pagrindinė žmogaus teisė; pabrėžia, kad būtina stiprinti vandens infrastruktūrą regionuose, kuriuose kasybos ir atsinaujinančiosios energijos jėgainės yra svarbios investuojant į vandens valymo įrenginius ir vandens perdirbimo sistemas;

42.pabrėžia, kad reikia tvariai reguliuoti vandenį kaip ekologiško vandenilio gamybos išteklių, ypač sausringuose regionuose, įskaitant reglamentų, pagal kuriuos reikalaujama naudoti tvarius vandens gavybos metodus, efektyvų vandens naudojimą ir kuo mažesnį išleidžiamų nuotekų kiekį, įgyvendinimą, kad tai nekeltų pavojaus vietos gyventojų galimybėms naudotis vandeniu arba padidintų vandens išlaidas;

43.atkreipia dėmesį į gėlinimo įrenginių gausėjimą siekiant spręsti vandens trūkumo problemą; pripažįsta, kad gėlinimo įrenginiai gali būti naudingi vietos bendruomenėms ir vietos ekonomikai, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jūros vandens gėlinimas gali turėti didelį poveikį aplinkai, ypač jūrų biologinei įvairovei; ragina skatinti tvarų požiūrį vandens gėlinimo srityje ir sprendimus, kurie neturi poveikio pakrančių zonoms, pvz., giliavandenių jūrų vandenų gėlinimą; pabrėžia, kad vandens naudojimo mažinimas ir perdirbimas arba pakartotinis išvalytų nuotekų naudojimas dažnai yra pigesnis nei gėlinimas;

44.atkreipia dėmesį į galimą vandens grobimo ir vandens taršos riziką, susijusią su tiesioginėmis užsienio investicijomis į didelio masto žemės įsigijimą atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti; ragina ES ir valstybes nares nustatyti akcinėms bendrovėms su vandeniu susijusius privalomus išsamaus patikrinimo ir ataskaitų teikimo standartus;

45.primygtinai reikalauja, kad žaliojo vandenilio strategijose būtų laikomasi griežtų socialinių ir tvarumo standartų; ragina ES partnerystės susitarimuose nustatyti tinkamas stebėsenos sistemas, kad būtų galima įvertinti jų platesnį poveikį DVT rezultatams, visų pirma, nustatant aplinkos, socialinius ir valdymo rodiklius ir išmatuojamus tikslus; ragina atlikti privalomus poveikio aplinkai tyrimus, be kita ko, gėlinimo srityje, ir žaliojo vandenilio įrenginių objektų nestatyti biologinės įvairovės zonose; mano, kad žaliojo vandenilio gamyba turėtų būti grindžiama medžiagomis, gautomis laikantis gavybos veiklai taikomų aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių standartų (pvz., iš Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą pasirašiusių šalių);

46.primygtinai ragina Komisiją sukurti įtraukią partnerystės susitarimų valdymo sistemą, į kurią būtų įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos, taip siekiant užtikrinti, kad vietos bendruomenių atžvilgiu būtų laikomasi žalos nedarymo principo ir visuotinių žmogaus teisių standartų;

47.pabrėžia, kad ES finansavimas atsinaujinančiajai energijai turėtų atitikti teisingumo, tvarumo ir klimato teisingumo principus, kurie, be kita ko, galėtų apimti paramą skolai, skolos sumažinimą ir panaikinimą, skolos restruktūrizavimą, taip pat nuostolių ir žalos fondą;

48.pabrėžia, kad investicijos į ne ES šalyse pagamintą vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių turėtų būti grindžiamos tarptautiniais išsamaus patikrinimo principais, įskaitant Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo verslo, bet jais neapsiribojant;

49.ragina ES ir valstybes nares padidinti oficialios paramos vystymuisi sumą, kurią ji skiria energetikos sektoriui, visų pirma, pagal kitos daugiametės finansinės programos 6 išlaidų kategoriją, taip pat Afrikoje, pirmenybę teikiant dotacijoms, o ne paskoloms, ir perorientuojant finansavimą šalims, kuriose galimybės naudotis elektros energija yra mažesnės, taip siekiant remti jų perėjimą prie švarios ir atsinaujinančiosios energijos, kaip nustatyta Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.;

50.ragina kurti viešąsias ir privačiąsias partnerystes, taip pat programas, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos žinių ir žaliųjų technologijų perdavimui; pabrėžia, kad daugelio Afrikos šalių elektros energijos sektoriai turi ypatumų (pvz., staigus paklausos augimas, nedideli tinklai, silpnos nacionalinės komunalinės paslaugos ir ribotos vartotojų galimybės mokėti), todėl į juos reikia atsižvelgti;

51.pabrėžia, kad besivystančioms šalims turi būti supaprastintos ir paspartintos galimybės gauti finansavimą teisingai energetikos pertvarkai; pabrėžia, kad ES gali pasiūlyti novatoriškų sprendimų, kaip paspartinti žaliąją pertvarką ir padidinti pasaulinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį; todėl ragina ES ir valstybes nares apsvarstyti idėją nustatyti skolos keitimo į klimato veiksmus sandorius, kad besivystančios šalys skolininkės galėtų panaudoti mokėtinas lėšas prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo projektams finansuoti;

52.be to, ragina G20 skolos tvarkymo sustabdymo iniciatyvos sistemoje sukurti ilgalaikį skolos keitimo į klimato veiksmus sandorių mechanizmą ir perorientuoti TVF specialiąsias skolinimosi teises;

53.ragina ES ir valstybes nares padidinti finansavimą siekiant padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos, kad energetikos sistemos taptų atsparesnės klimato rizikai; pabrėžia žaliosios energijos svarbą vykdant agrarinės miškininkystės ir prisitaikymo prie klimato kaitos projektus, pvz., Didžiosios žaliosios sienos projektą;

54.primygtinai ragina Komisiją padidinti pagal iniciatyvą „Global Gateway“ vykdomų programų, pagal kurias pirmenybė teikiama bazinei prieigai gauti elektros energijos ir maistą gaminti naudojant švarią energiją, ypač šalyse, kurioms labiausiai reikia pagalbos, skaičių; pabrėžia, jog svarbu, kad privatusis sektorius padidintų finansavimą bazinei prieigai prie energijos ir galimybės maistą gaminti naudojant švarią energiją, kartu užtikrinant viešą prieigą ir stiprinant nacionalinius viešuosius energijos tiekėjus; todėl ragina Komisiją „Europos darnaus vystymosi fondą +“ naudoti kaip priemonę privačiojo sektoriaus investicijoms besivystančiose šalyse remti, taip siekiant stiprinti energetikos infrastruktūrą ir suteikti geresnę prieigą prie energijos ir galimybės maistą gaminti naudojant švarią energiją namuose;

55.primygtinai ragina ES remti besivystančias šalis, laipsniškai panaikinant subsidijas iškastiniam kurui, ir sutelkti dėmesį į veiksmingas, modernias ir įperkamas maisto gaminimo technologijas; primygtinai ragina sutelkti investicijas ir kurti palankią aplinką, kad būtų skatinamas tvirtos maisto gamybos naudojant švarią energiją pramonės augimas;

56.ragina ES ir Europos vystymosi finansų institucijas:a)investicijas nukreipti į skirstymo segmentą, visų pirma, į kaimo elektrifikaciją, ir pirmenybę teikti decentralizuotoms, mažos apimties ir prie tinklo neprijungtoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemoms, kai tokie sprendimai yra tinkamesni nei tinklo išplėtimas, kad kaimo gyventojai galėtų naudotis elektros energija;b)koordinuoti įvairių institucijų investicijas, kad poveikis būtų kuo didesnis ir būtų išvengta veiksmų dubliavimosi;c)užtikrinti, kad būtų atliekami nepriklausomi ir nešališki poveikio žmogaus teisėms vertinimai ir kad būtų tinkamai įgyvendinamos ir stebimos visos būtinos valdymo, socialinės ir aplinkos apsaugos priemonės ir taisomosios priemonės, įskaitant žmogaus teisių ir žemės valdymo gaires;d)užtikrinti, kad vietos bendruomenės būtų įtrauktos ir tinkamai informuojamos visais projekto planavimo ir įgyvendinimo etapais;e)įgyvendinti ir griežtai taikyti teisėmis grindžiamą požiūrį, sukuriant veiksmingus skundų teikimo ir teisių gynimo mechanizmus, laikantis tarptautinių atsakingo verslo praktikos standartų, taip pat reikalaujant atlikti kiekvieno projekto poveikio tyrimus, visų pirma, susijusius su klimato kaita, nelygybe ir vietos gyventojų perkėlimu, neišskiriant projektų, įgyvendinamų pagal iniciatyvą „Global Gateway“;f)užtikrinti, kad visi užtvankų projektai, kuriems suteiktas patvirtintas finansavimas, atitiktų Pasaulinės užtvankų komisijos gaires;g)remti vietos ir regionų elektros energijos tinklų sujungimo projektus;h)teikti techninę paramą ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas, kad besivystančios šalys galėtų veiksmingai įgyvendinti švarios energijos projektus;

57.ragina Komisiją pateikti į kategorijas suskirstytus duomenis apie investicijų į galimybes naudotis energija kiekį, taip siekiant nustatyti sumą, skirtą 7-ajam DVT, taip pat pateikti duomenis apie pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį „Remiant Sąjungos lėšomis įrengti atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (MW)“, nustatytą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“;

58.palankiai vertina 2023 m. COP28 išvadas, kuriose pirmą kartą istorijoje raginama atsisakyti iškastinio kuro ir aiškiai įsipareigoti siekti, kad atšilimas būtų mažesnis nei 1,5 °C, imtis veiksmų siekiant iki 2030 m. pasauliniu mastu trigubai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą, ir pasauliniu mastu skatinti į žmones orientuotą požiūrį į kovos su klimato kaita finansavimą ir energetikos infrastruktūros projektus;

59.ragina ES imtis pagrindinio vaidmens derybose dėl klimato kaitos poveikio švelninimo priemonių besivystančioms šalims, siekiant kovoti su žalingu taršaus kuro naudojimo poveikiu, kartu skatinant tvarią ir švarią energijos plėtrą;

60.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir Europos investicijų bankui.