P9_TA(2024)0034Prevencinės diplomatijos vaidmuo sprendžiant įšaldytus konfliktus visame pasaulyje: neišnaudota galimybė ar pokyčiai dėl ateities?2024 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai „Prevencinės diplomatijos vaidmuo sprendžiant įšaldytus konfliktus visame pasaulyje: neišnaudota galimybė ar pokyčiai dėl ateities?“ (2023/2050(INI))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl konfliktų prevencijos ir į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos išvadas dėl integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes,

–atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos ES tarpininkavimo siekiant taikos išvadas ir koncepciją,

–atsižvelgdamas į veiksmų planą „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis – Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“, kuriam Taryba pritarė 2022 m. kovo 21 d. ir kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. kovo 25 d.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 1 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą tarnybų darbo komunikatą „Atnaujintas ES konfliktų analizės ir išankstinio įspėjimo apie konfliktus priemonių rinkinys. Tikslai, procesas ir gairės“ (SWD(2023)0295),

–atsižvelgdamas į savo 1999 m. vasario 10 d. rekomendaciją dėl Europos civilinio taikos korpuso įsteigimo OL C 150, 1999 5 28, p. 164.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 20 d. JT naująją taikos darbotvarkę,

–atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 23 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje OL C 404, 2021 10 6, p. 202.,

–atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. savo rezoliuciją dėl ES pajėgumų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje stiprinimo OL C 23, 2021 1 21, p. 16.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 18 d. savo rezoliuciją dėl civilinės BSGP ir kitokios ES pagalbos civilinio saugumo srityje įgyvendinimo Priimti tekstai, P9_TA(2023)0106.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 6 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl ES klimato diplomatijos,

–atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 14 d. savo rezoliuciją dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo OL C 28, 2020 1 27, p. 97.,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

–atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0404/2023),

A.kadangi taikos išsaugojimas, konfliktų prevencija ir tarptautinio saugumo stiprinimas yra vienas iš pagrindinių ES išorės veiksmų tikslų, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 2 dalyje;

B.kadangi kintančios geopolitinės aplinkybės, atsirandančios dėl besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, susiduriančių su ilgai dominuojančiais veikėjais, išpuolių prieš daugiašalę sistemą, demokratiją ir taisyklėmis grįstą tvarką, smurto, kuris atsinaujina per anksčiau užsitęsusius konfliktus, besiformuojančių technologijų, kibernetinių grėsmių, piktavališko trečiųjų šalių kišimosi, klimato ir biologinės įvairovės krizių, precedento neturinčio pasaulinio masto ekonominės nelygybės, teisių, ypač moterų, nuosmukio, nuolatinės ir sistemingos ištisų socialinių grupių atskirties ir diskriminacijos, visuotinio žmogaus teisių ir demokratijos padėties blogėjimo, apsirūpinimo maistu saugumo klausimų ir migracijos, yra vienas iš veiksnių, prisidedančių prie konfliktų ir nestabilumo visame pasaulyje, ypač atsižvelgiant į Rusijos neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą ir augančią įtampą Artimuosiuose Rytuose;

C.kadangi JT „prevencinę diplomatiją“ apibrėžia kaip diplomatinius veiksmus, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią tam, kad ginčai virstų konfliktais, taip pat siekiant apriboti konfliktų plitimą, jiems kilus;

D.kadangi prevencinė diplomatija ES apima politinę ir finansinę paramą daugiašalei sistemai, prekybai, vystymuisi, humanitarinei pagalbai ir žmogaus teisėms, daugiausia dėmesio skiriant galimybių šalinti konfliktų priežastis nustatymui ir dialogo erdvių kūrimui, dažnai bendradarbiaujant su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis bei susijusiomis šalimis;

E.kadangi įšaldyti konfliktai skatina ir normalizuoja nacionalistinius naratyvus ir nuotaikas ir skatina kraštutinių dešiniųjų iškilimą;

F.kadangi besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys susiduria su tradiciniais veikėjais ir kartu su naujomis technologijomis ir tolesne globalizacija lemia didėjančią tarptautinę konkurenciją, kuri taip pat dėl klimato kaitos, apsirūpinimo maistu saugumo ir migracijos didina įtampą, o visame pasaulyje kyla konfliktų, kurie taip pat kelia sunkumų ES;

G.kadangi kyla pavojus daugiašalei, taisyklėmis grindžiamai tvarkai ir jai keliamas iššūkis nestabilioje geopolitinėje situacijoje, būtina, kad ES reaguotų į tarptautines konfliktines situacijas, vadovaudamasi paskelbtomis žmogaus teisių, lygybės, laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus orumo vertybėmis, kad nebūtų toliau silpninama parama daugiašališkumui; kadangi atgimsta kai kurie buvę aljansai, grindžiami bendru interesu sutrikdyti šią sistemą, pvz., Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika (BRICS); kadangi vienašaliai Rusijos veiksmai turėjo didelį poveikį aljansų kūrimui ir jos įtakos sferos formavimuisi;

H.kadangi demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės labui itin būtina puoselėti ir ginti daugiašališkumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką;

I.kadangi autokratiniai subjektai meta iššūkį žmogaus teisių visuotinumui ir kenkia demokratiniams standartams visame pasaulyje; kadangi sveikų demokratinių valstybių pasaulis, suvokiamas kaip stiprių demokratinių sistemų visuma, yra saugesnis pasaulis, nes šiose sistemose veikia patikimos stabdžių ir atsvarų sistemos, kurios užkerta kelią autokratijų nenuspėjamumui;

J.kadangi pagrindiniai konfliktai kyla dėl valstybinių ir nevalstybinių subjektų, kurie naudoja hibridines strategijas, kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas ir tiesiogiai kišasi į rinkimus ir politinius procesus, vykdo ekonominę prievartą ir neteisėtos migracijos srautus pasitelkia kaip įrankius;

K.kadangi ES turi sustiprinti savo prevencines priemones ir pripažinti gyvybiškai svarbų vaidmenį, kurį ji atlieka išsaugant taiką, stabilumą ir saugumą tiek ES viduje, tiek už jos ribų;

L.kadangi ES yra didžiausia pasaulyje tarptautinės pagalbos teikėja, padedanti įveikti skurdą ir skatinti pasaulinį vystymąsi; kadangi ES neturi tokio paties poveikio viešosios diplomatijos srityje, todėl turėtų padidinti savo užmojus ir matomumą prevencinės diplomatijos srityje visame pasaulyje, visų pirma, pranešdama apie iki šiol vykdytos diplomatinės veiklos laimėjimus ir sėkmę, taip pat finansinės paramos rezultatus; kadangi ES atlieka išsamų priemonių, kuriomis finansuojamas tarptautinis bendradarbiavimas, vertinimą;

M.kadangi ES požiūriu į prevencinę diplomatiją siekiama išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą, įskaitant daugialypius, daugiapakopius ir daugelio subjektų veiksmus, kartu sprendžiant įvairius konfliktų aspektus ir etapus bei sudarant palankesnes sąlygas dialogui;

N.kadangi dažnai pasikliaujama vien tik politinėmis, diplomatinėmis ar karinėmis strategijomis, o to dažnai nepakanka konfliktų prevencijai, todėl reikia visapusiško, plataus užmojo, įtraukaus, lyčiai atžvalgaus konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo požiūrio, apimančio humanitarinę pagalbą, vystomąjį bendradarbiavimą, prekybos ir užsienio bei saugumo politiką, vidaus teisinės tvarkos atkūrimą ir palaikymą, administracinių struktūrų kūrimą ar atkūrimą, etninių grupių tarpusavio ir religijų dialogą ir kitus konfliktų sprendimo metodus, be kita ko, kovojant su nebaudžiamumu; kadangi ES veiksmai prevencinės diplomatijos srityje, visų pirma, turi būti grindžiami tvirtu įsipareigojimu bendradarbiauti demokratijos, vystymosi ir pasitikėjimo stiprinimo srityse tarp įvairių šalių;

O.kadangi ES tarptautinės vystymosi pastangos ir parama demokratijai yra pagrindinės ES užsienio politikos priemonės; kadangi rinkimų stebėjimo misijos atlieka svarbų vaidmenį stiprinant ES bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, be kita ko, remiant jų pastangas vykdyti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

P.kadangi pagal naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi ES ir valstybės narės pripažįsta darnaus vystymosi, humanitarinių veiksmų, taikos ir saugumo ryšį siekiant JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų ir darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma 16-ojo DVT dėl taikios ir įtraukios visuomenės skatinimo;

Q.kadangi Taryba paskyrė devynis ES specialiuosius įgaliotinius įvairiuose nestabiliuose ir nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose, kai kurie iš šių įgaliotinių veikia kaip tarpininkai ir taikos tarpininkai, siekiant užkirsti kelią ginčų eskalavimui ir apriboti konfliktų plitimą, kai jie kyla, tačiau jų iniciatyvos ir jų veiksmų poveikis ne visada pakankamai matomi ar veiksmingi; kadangi svarbu, kad ES specialieji įgaliotiniai turėtų plačius ir lanksčius įgaliojimus, galėtų prisitaikyti prie kintančių geopolitinių aplinkybių, taip siekiant skatinti ES politiką ir interesus konkrečiuose regionuose ir šalyse, taip pat, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti vykdant prevencinę diplomatiją;

R.kadangi ES neturi reikiamo pasitikėjimo, priemonių, išteklių ar priemonių, kad galėtų išnaudoti visą savo tarpininkavimo potencialą strateginės svarbos srityse, ir viena ar kelios kariaujančios šalys negali jos laikyti nešališkos; kadangi dėl to gali padaugėti prieš Europą nukreiptų naratyvų artimiausiose ES kaimyninėse šalyse ir ne ES šalyse;

S.kadangi Rusijos neteisėtas, neišprovokuotas ir nepagrįstas agresijos karas prieš Ukrainą (taip pat prieš Sakartvelą 2008 m. rugpjūčio mėn.) ir jo padariniai visame pasaulyje rodo, kad reikia tvirtesnių ir platesnio užmojo, patikimesnių, strateginių, apčiuopiamų ir vieningų ES veiksmų pasaulinėje arenoje, ir pabrėžia būtinybę ES savarankiškai nustatyti savo strateginius tikslus ir plėtoti bei naudoti savo pajėgumus, kurių reikia jiems įgyvendinti, kad būtų išvengta ankstesnių klaidų kartojimosi ir norint pasimokyti iš jų sprendžiant būsimus uždavinius; kadangi ES turėtų skirti visus būtinus finansinius išteklius, kad galėtų spręsti sparčiai didėjančias geopolitines problemas, ir daugiau investuoti į prevencinę diplomatiją ir kitas konfliktų prevencijos priemones, kad būtų užkirstas kelias konfliktų plitimui, nes jie kenkia paveiktų teritorijų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi;

T.kadangi saugumui rytinėse kaimyninėse šalyse, Vakarų Balkanuose ir Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje kyla didelė grėsmė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir jos hibridinių piktybinių veiksmų ir šios agresijos plitimo į kaimynines šalis galimybės; kadangi mūsų artimiausių kaimyninių šalių destabilizavimas kelia grėsmę ES išorės sienų, taigi, ir ES bei valstybių narių, stabilumui, taikai ir saugumui; kadangi ES reikia didinti ES saugumo ir gynybos politikos veiksmingumą, visų pirma, Rytų partnerystės šalyse;

U.kadangi Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą verčia ES atsibusti, nes kelia tiesioginę grėsmę Europos ir pasaulio saugumo tvarkai ir ES ir valstybių narių, taip pat kandidačių ir galimų kandidačių šalių, saugumui; kadangi dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ir jos padarinių visame pasaulyje kilo siekis iš naujo geopolitiniu požiūriu apibrėžti ES užsienio politiką, įskaitant jos reagavimo mechanizmų, be kita ko, jos prevencinės diplomatijos priemonių rinkinio, persvarstymą, taip pat pasigirdo viešų raginimų ES, reaguojant į tarptautinius konfliktus, veikti nuosekliai;

V.kadangi ES turėtų aktyviai siekti vykdyti prevencinę diplomatiją įšaldytų konfliktų regionuose, kad būtų užkirstas kelias eskalacijai ir skatinamas stabilizavimas;

W.kadangi ES visada stengėsi sudaryti geresnes galimybes tiesioginėms deryboms ir sumažinti eskalacijos riziką įvairiuose pasaulio regionuose: ji siūlo paramą taikos procesams, taikos kūrimo iniciatyvoms ir regioninėms išankstinio perspėjimo sistemoms sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis;

X.kadangi nepakankamas kai kurių valstybių narių noras atsisakyti savo pavienių, politinių ar ekonominių interesų išorės santykių srityje siekiant kartu stiprinti bendrus pajėgumus ir visapusiškai tobulinti strateginį savarankiškumą yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių ES pirmauti pasaulyje prevencinės diplomatijos srityje;

Y.kadangi ES turėtų toliau siekti pažangos ir visapusiškai plėtoti savo autonomines ir nuolatines išorės veiksmų, bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) priemones;

Z.kadangi civilinis krizių valdymas yra esminė BUSP dalis;

AA.kadangi reikia iš naujo įvertinti ir sustiprinti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Parlamento ir valstybių narių veiklos koordinavimą, taip siekiant sukurti bendrus pajėgumus ir modernizuoti dabartinį požiūrį, kad būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų ir pradėtos reikšmingos prevencinės diplomatijos, taikos kūrimo ir taikdarystės iniciatyvos; kadangi ES turi kalbėti vienu balsu ir jos veiksmai vietoje turėtų būti suderinti su jos valstybių narių veiksmais ankstyvojo perspėjimo, konfliktų prevencijos ir krizių valdymo srityse; kadangi konfliktų prevencija yra bendras visų valstybių narių tikslas;

AB.kadangi ES patikimumas yra labai svarbus siekiant tinkamai įgyvendinti jos prevencinius diplomatijos veiksmus, nes taip didinamas įvairių konflikte dalyvaujančių subjektų pasitikėjimas ES; kadangi šiuo atveju būtina užtikrinti aukščiausią ES išorės veiksmų koordinavimo ir nuoseklumo lygį, visų pirma, užtikrinant Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai vadovaujamą vaidmenį susiejant BUSP ir ES išorės santykius; kadangi Komisija turi stiprinti savo veiklos koordinavimą su EIVT, be kita ko, ES prevencinės diplomatijos iniciatyvų ir veiksmų srityje, užtikrindama visišką EIVT sprendimo 3 straipsnio 2 ir 9 dalių laikymąsi 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).;

AC.kadangi pasaulinis konfliktų prevencijos ir taikdarystės finansavimas dabar yra žemiausias per 15 metų EBPO Paramos vystymuisi komitetas, „Taika ir oficiali parama vystymuisi“, 2023 m. spalio mėn.;

AD.kadangi pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP „Globali Europa“) taikoma teminė taikos, stabilumo ir konfliktų prevencijos programa; kadangi Komisija paskelbė daugiametę orientacinę programą, pagal kurią šiai teminei sričiai 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama 870 970 044 EUR, iš kurių tik 13–18 proc. bus skirta konfliktų prevencijai;

AE.kadangi ES civilinėms ir karinėms operacijoms suteikti įgaliojimai konfliktų prevencijos, taikos palaikymo ir krizių valdymo srityse; kadangi reikėtų išplėsti jų prevencinių priemonių rinkinio pajėgumus, taip pat reikėtų rengti papildomus darbuotojų mokymus;

AF.kadangi, deja, ES keletą kartų parodė, kad atstovavimas jai išorės santykiuose yra nepakankamai aiškus, o tai aiškiai paveikė jos nuoseklumą, taigi, ir patikimumą visame pasaulyje; kadangi būtina aiškiai apibrėžti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio, Komisijos pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko kompetenciją ES išorės veiksmų ir atstovavimo klausimais, nes dabartinė reguliavimo sistema yra neaiški turint mintyje kiekvieno institucijos atstovo kompetenciją;

AG.kadangi tyrimai rodo, kad moterys ir vyrai skirtingai susiduria su smurtiniais ginkluotais konfliktais, juose dalyvauja ir yra jų paveikiami, taip pat skirtingai suvokia taiką Humanitarinė teisė ir politika, „Gendered impacts of armed conflict and implications for the application of IHL“, 2022 m. birželio 30 d.;

AH.kadangi moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimas yra esminė priemonė siekiant patvirtinti, kad visų amžiaus grupių moterims visais konfliktų prevencijos, taikos kūrimo, taikdarystės ir atkūrimo po konflikto etapais būtų užtikrinamas svarus ir teisingas vaidmuo priimant sprendimus; kadangi ES strateginiame kelrodyje moterys, taika ir saugumas yra neatskiriami dokumento elementai;

AI.kadangi simboliniai ir kultūros paveldo paminklai karo paveiktose teritorijose prisideda prie taikos kūrimo ir bendruomenių susitaikymo;

AJ.kadangi remiant kultūrą ir aiškiai orientuotus išteklius tarptautiniams kultūriniams ryšiams labai padidėtų ES gebėjimas visapusiškai plėtoti ir remti savo tarpkultūrinius santykius su partneriais, nes tai yra vertinga prevencinės diplomatijos priemonių rinkinio dalis;

AK.kadangi ES kultūros diplomatija ir kultūros ir istorijos paveldo apsauga yra svarbūs sambūviui, taikai, demokratijai ir darniam vystymuisi, nes per delegacijas ir vietoje veikiančius subjektus skatinamas solidarumas, tolerancija ir susitaikymas;

AL.kadangi JAV grįžimas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO) yra svarbus pasauliniam bendradarbiavimui sprendžiant tarpvalstybinius uždavinius, įskaitant prevencinę diplomatiją;

AM.kadangi vis stiprėjanti Rusijos, Kinijos ir Irano ašis naudojasi tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma JT organais, silpnindama tarptautinę teisę ir versdama jas paklusti jų interesams, o tai prieštarauja JT Chartijai ir taisyklėmis grindžiamai pasaulinei tvarkai;

AN.kadangi diplomatija klimato kaitos srityje apibrėžia klimato kaitą kaip išorės veiksmų politikos elementą ir pabrėžia, kad reikia integruoti klimato tikslus ir spręsti su klimatu susijusios rizikos klausimus aukščiausiu diplomatiniu lygmeniu ir visose politikos srityse;

AO.kadangi bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis, institucijomis, transatlantiniais ir tarptautiniais partneriais, ES šalimis kandidatėmis ir kitomis šalimis keičiantis priemonėmis, informacija ir praktika gali atlikti svarbų vaidmenį atnaujinant ir tobulinant ES prevencines diplomatines priemones;

AP.kadangi pastaruoju metu padidėjusi įtampa tarp Venesuelos ir Gajanos dėl Esekvibo regiono suteikia galimybę tarptautinei bendruomenei, įskaitant ES, imtis skubių prevencinių diplomatinių veiksmų, kol šis klausimas dar labiau nepaaštrėjo;

1.rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio ir saugumo politikai:a)pripažinti tvirtą ES vidaus ir išorės politikos ir saugumo aspektų sąsają ir tai atspindėti savo požiūryje, kai siekiama užkirsti kelią konfliktams ir juos spręsti, taip pat pripažinti tai, kad prevencinė diplomatija turėtų būti vykdoma tiek ES viduje, tiek už jos ribų; pabrėžti, kad reikia visapusiškai išnaudoti Lisabonos sutarties teikiamas galimybes stiprinant esamus koordinavimo mechanizmus; pripažinti, kad būtina liautis siaurai aiškinti saugumą ir pradėti diskusijas nuo koncepcijos, per kurias neneigiami tokie veiksniai kaip pavojai aplinkai, ligų grėsmė, badas, socialinis neteisingumas, dezinformacija ir smurtas;b)vidaus ir išorės saugumo politikoje ir prevencinėje diplomatijoje daugiausia dėmesio skirti pagarbai pagrindinėms, konstitucinėms ir žmogaus teisėms ir pilietinių laisvių užtikrinimui, nes ES gebėjimas veikti kaip pasaulinio masto užsienio politikos veikėja, patikima tarptautinė partnerė, sąžininga tarpininkė ir patikima saugumo ir gynybos veikėja priklauso nuo jos gebėjimo propaguoti šias vertybes, sykiu aktyviai apibrėžiant, ginant ir apsaugant Europos interesus pasaulyje;c)pritaikyti ir reguliariai atnaujinti ES konfliktų prevencijos ir sprendimo priemones atsižvelgiant į kintantį konfliktų pobūdį, be kita ko, dėl klimato kaitos ir atitinkamų gaivalinių nelaimių, geopolitinio nestabilumo, pavojaus aplinkai, ligų grėsmės, bado, socialinio neteisingumo, naujų technologijų augimo, pasaulinių lenktynių dėl žaliavų, didėjančios nelygybės pasaulyje ir maisto trūkumo, kartu nuolat vertinant kylančius pasaulinius iššūkius ir veiksmingai skatinant taiką, stabilumą ir saugumą;d)stiprinti savo vaidmenį ir svarų dalyvavimą konfliktų prevencijos ir sprendimo procesuose, taip pat tarpininkavimą įgyvendinant ES tarpininkaujamus susitarimus dėl ugnies nutraukimo, taip siekiant užtikrinti veiksmingą ES taikomų priemonių veikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas apčiuopiamai pažangai;e)visapusiškai pasinaudoti turimomis priemonėmis, kad užkirstų kelią konfliktams, suderintų ES prevenciją ir konfliktų sprendimą, toliau plėtotų priemones, atitinkančias savo geopolitinę darbotvarkę ir ES vertybes, taip pat užtikrinti, kad būtų įgyvendinami ES tarpininkaujami susitarimai dėl ugnies nutraukimo ir būtų, vadovaujantis lygiomis teisėmis ir vertybėmis, tarpininkaujama krizių ir konfliktų metu visame pasaulyje, atsižvelgiant į tai, kad ES žinoma dėl savo teisėtumo, patikimumo, nešališkumo ir įtraukumo; užtikrinti pagarbą šalių suverenumui vykdant bet kokį prevencinės diplomatijos veiksmą; priminti, kad ES turėtų atlikti svarbų diplomatinį vaidmenį siekiant nutraukti konfliktus visame pasaulyje;f)integruoti ES prevencinės diplomatijos priemones į struktūrinius prevencijos mechanizmus ir veiksmus, pavyzdžiui, įvairių konfliktų dalyvių politinius susitarimus, nacionalinius dialogus susitaikymo, taikos kūrimo ir pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimais, taip pat tiesos ir susitaikymo komisijas;g)integruoti kultūros paveldą į bendrą ES požiūrį į krizių valdymą – tai kompleksinis visų ES konfliktų ir krizių priemonių rinkinio veiksmų komponentas;h)raginti valstybes nares atsisakyti savo atskirų interesų išorės santykių srityje ir kartu stiprinti bendrus konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo pajėgumus;i)parengti aiškias ir praktines taisykles dėl ES išorės veiksmų ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko atstovavimo, taip pat užtikrinti jų įgaliojimų nuoseklumą; gerinti ES tarpininkavimo pajėgumus skatinant politines ir faktų nustatymo misijas, analizes ir tyrimus;j)užtikrinti veiksmingą papildomumą ir suderintą požiūrį su Parlamentu ir glaudžiai bendradarbiauti su Parlamento prevencinės diplomatijos veiksmais, kaip parlamentine diplomatija ir Parlamento veikla šioje srityje, pavyzdžiui, su oficialiomis jo misijomis į ne ES šalis ir daugiašalius forumus, prisidėti prie žmogaus teisių, demokratinių standartų ir politinio pliuralizmo skatinimo visame pasaulyje, taip pat konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo; pateikti Parlamentui metinius ES veiklos, susijusios su prevencine diplomatija visame pasaulyje, vertinimus, taip pat prireikus peržiūrėti ES ankstyvojo perspėjimo apie konfliktus sistemą;

Vietos ir kultūrinės aplinkos supratimas

k)gerinti ES suvokimą apie vietos, istorines, politines, geografines, religines, aplinkos, mažumų teisių, socialines ir kultūrines aplinkybes ir investuoti į EIVT darbuotojų, dirbančių konfliktų prevencijos ir sprendimo srityje, reikalingų įgūdžių ugdymą, taip pat tarpininkavimą ir ugnies nutraukimo susitarimų įgyvendinimą, taip pat atitinkamų gairių rengimą; gerinti suvokimą ir šalinti pagrindines konflikto priežastis, taip siekiant užkirsti kelią konfliktų atsiradimui ir plitimui;l)įvairinti ES ir valstybių narių diplomatinį korpusą siekiant užtikrinti, kad demografinė įvairovė ir mažumų įtrauktis būtų naudinga diplomatiniam procesui tiek empiriniu, tiek norminiu požiūriu;m)pritaikyti valstybės kūrimo pagalbą prie ją gaunančios atitinkamos šalies kultūrinių, istorinių, vietos, socialinių ir ekonominių, aplinkos ir politinių aplinkybių ir nuolat ją atnaujinti atsižvelgiant į vietos sąlygas, atliekant griežtą ir išsamią bendro strateginio atsako politinę analizę; skatinti atvirą komunikaciją ir konsultacijas su atitinkamos šalies vietos suinteresuotaisiais subjektais ir visomis visuomenės grupėmis, visų pirma, pilietinės visuomenės organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant geriau suprasti vietos ir kultūrinį kontekstą, stiprinti pasitikėjimą, skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir rinkti išankstinio perspėjimo informaciją paveiktose vietovėse;n)ragina Europos Vadovų Tarybą ir EIVT toliau didinti ES matomumą kitose ne ES šalyse ir šalyse partnerėse ir stiprinti ES kultūros diplomatijos ir tarptautinių kultūrinių ryšių aspektą ir veiklą, kaip svarbią taikos, taikos kūrimo ir konfliktų prevencijos priemonę, taip pat spręsti pasaulinius uždavinius, be kita ko, parodyti ES pridėtinę vertę ir skatinti bendradarbiavimą ir santykius su šiomis šalimis ir tarptautiniais partneriais; naudoti ir plėsti kultūros paveldo apsaugos komponentą konfliktų ir krizių metu kaip veiksnį, padedantį plėtoti taiką, susitaikymą ir ilgalaikį supratimą, taip pat kultūrų dialogą konfliktų ir pokonfliktinėse teritorijose; didinti ES paramą ne ES šalių kūrybos ir meno sektoriams, įskaitant paramą gebėjimų stiprinimui; skatinti bendrą kultūros kūrimą tarp ne ES šalių, be kita ko, skatinant kultūrinius mainus ir kultūros rezidencijas;o)stiprinti požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į lyčių aspektą vykdant prevencinę diplomatiją, siekiant geriau apsaugoti moterų ir mergaičių teises ir didinti jų dalyvavimo tokioje veikloje mastą; užtikrinti specialiųjų įgaliotinių ir specialiųjų pasiuntinių lyčių lygybę pagal lyčių lygybės politikos sistemą, visų pirma, Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP III) ir 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją; faktiškai įgyvendinti ES strateginį požiūrį dėl moterų, taikos ir saugumo ir Lyčių lygybės veiksmų planą, kad būtų užtikrinta tvari ir ilgalaikė taika ir saugumas;p)parengti ir integruoti lyčiai atžvalgią konfliktų analizę, kurioje būtų atsižvelgiama į vietos aplinkybes ir būtų pripažįstami su lytimi susiję aspektai ir su lytimi susijęs konflikto poveikis, į visas planavimo prielaidas, taip siekiant stiprinti prevencines pastangas ir sumažinti konflikto atsinaujinimo riziką;q)įtraukti moterų dalyvavimą ir rodiklius, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, į visus išankstinio perspėjimo procesus, konfliktų prevenciją ir ankstyvojo reagavimo pastangas;r)išnaudoti visą „švietimo diplomatijos“, kaip pagrindinės prevencinės diplomatijos priemonės, visų pirma, ES programos „Erasmus+“, potencialą; pagal šią sistemą plėtoti švietimo veiklą su ne ES šalimis, be kita ko, pagal programą „Erasmus+“; skatinti ne ES šalis rengti studentų mainus ir studentų vizitus į istorinės atminties vietas, taip siekiant skatinti kultūrų dialogą;s)stebėti regioninį susiskaidymą ir rengti regioninių konfliktų analizes, siekiant įvertinti tarpvalstybines grėsmes ir tarpvalstybinę įtampą ir užkirsti joms kelią, taip pat faktiniam ar galimam šalutiniam poveikiui;

ES ankstyvojo perspėjimo apie konfliktus sistema

t)užtikrinti, kad ES ankstyvojo perspėjimo apie konfliktus sistema būtų pakankamai iniciatyvi, turėtų reikalingų išteklių ir būtų pagrįsta į ateitį orientuota, išsamia ir patikima rizikos veiksnių, dažnai susijusių su smurto plitimu, analize, taip pat valdymo priemonėmis, kurias taikant nustatomos, vertinamos situacijos, kurioms esant gresia smurtiniai konfliktai, ir padedama nustatyti jų prioritetus;u)aktyviai ir sistemingai įtraukti ES delegacijas šalyse ir regionuose, kuriems kyla konflikto pavojus arba kuriuose konfliktas įšaldytas arba neišspręstas, vykdant padėties vietoje stebėjimą ir reguliariai prisidedant prie ES ankstyvojo perspėjimo apie konfliktus sistemos; skatinti visapusišką ir nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą ir tarptautinės teisės laikymąsi vykdant prevencinę diplomatiją įšaldytų konfliktų metu;v)įvertinti rezultatus, pasiektus taikant ES ankstyvojo perspėjimo apie konfliktus sistemą, ir pasiūlyti, kaip ją koreguoti, kad ji būtų veiksmingesnė ir būtų galima nustatyti struktūrinius rizikos veiksnius ir sudaryti sąlygas politikos formuotojams laiku parengti strateginius sprendimus rizikai mažinti ir konfliktų prevencijos galimybėms nustatyti;w)užtikrinti, kad šis mechanizmas glaudžiai bendradarbiautų su ES žvalgybos ir situacijų centru (INTCEN), EIVT reagavimo į krizes centru ir Europos Sąjungos palydovų centru, nes šiuo klausimu reikia užtikrinti atitinkamą tinkamą informacijos srautą; stiprinti ES INTCEN ir EIVT reagavimo į krizes centrą didinant jų personalo skaičių, finansinius išteklius ir pajėgumus;x)užmegzti glaudų bendradarbiavimą su atitinkamais JT biurais ir agentūromis bei kitais tarptautiniais subjektais, visų pirma NATO, vietoje, kad būtų kaupiama informacija, susijusi su ankstyvojo perspėjimo pastangomis;y)nuolat gerinti tarnybų, dirbančių su žvalgybos ir (arba) su neskelbtina informacija, saugumo protokolus;

Specialiųjų įgaliotinių ir specialiųjų pasiuntinių vaidmuo prevencinės diplomatijos srityje, jų atskaitomybė ir rezultatų apžvalga konfliktų sprendimo procesuose

z)skiriant specialiuosius įgaliotinius ir pasiuntinius atsižvelgti į vietos, kultūrinę ir istorinę patirtį siekiant išvengti polemikos konfliktų paveiktuose regionuose tuo atveju, jei paskirtas asmuo būtų iš valstybės narės, turinčios istorinių ryšių su atitinkamu regionu, o tai galėtų turėti poveikio jo nešališkumui; atsižvelgti į tai, jog labai svarbu, kad šie atstovai būtų tinkamai susipažinę su savo vertinama sritimi ir būtų mokomi;aa)nuodugniai įvertinti, be kita ko, tikrinant Parlamente, kokių iniciatyvų ėmėsi ES specialieji įgaliotiniai ir pasiuntiniai, kokie yra jų rezultatai ir kaip jie prisideda prie prevencinės diplomatijos, taip pat, kai aktualu, konfliktų sprendimo procesų arba ES tarpininkaujamų susitarimų dėl ugnies nutraukimo įgyvendinimo;ab)reguliariai ir išsamiai vertinti ES specialiųjų įgaliotinių ir pasiuntinių atskaitomybę pagal jų įgaliojimus ir apžvelgti iniciatyvas, kurių jie ėmėsi, ir rezultatus, kurių jie pasiekė, konfliktų sprendimo procesuose, taip pat tarpininkauti įgyvendinant ES tarpininkaujamus susitarimus dėl ugnies nutraukimo;ac)didinti ES specialiųjų įgaliotinių ir pasiuntinių darbo skaidrumą ir parlamentinę kontrolę teikiant Parlamentui reguliarias ir išsamias jų veiklos bei pasiekimų ataskaitas, priklausomai nuo jų įgaliojimų; skatinti glaudesnius ES specialiųjų įgaliotinių ir pasiuntinių bei Parlamento ryšius, atsižvelgiant į tarpparlamentines diplomatines pastangas;ad)užtikrinti, kad ES specialiuosius įgaliotinius, specialiuosius pasiuntinius ir ambasadorius būtų galima skirti tik patvirtinus Parlamento Užsienio reikalų komitetui pateikus teigiamą vertinimą;

Patirtis, įgyta ES tarpininkaujant sprendžiant konfliktus, įšaldytus konfliktus ir ES tarpininkaujant sudarant susitarimus dėl ugnies nutraukimo, taip pat dėl įšaldytų ir neišspręstų konfliktų

ae)atlikti patirties, įgytos iš ankstesnės ES veiklos, nepasinaudojus prevencinės diplomatijos galimybėmis ir iš pasiekimų vykstant taikaus konfliktų sprendimo procesui, pvz., Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje, Vakarų Balkanuose, Pietų Kaukaze, Kipre, Šiaurės Airijoje, Afganistane, Artimuosiuose Rytuose, Moldovoje ir Ukrainoje;af)ateityje užkirsti kelią galimiems neigiamiems skuboto ES misijų sustabdymo konfliktų regionuose padariniams, taip pat labai neveiksmingų misijų arba misijų, kurios gali turėti neigiamą politinį ir saugumo poveikį, tęsimui;ag)išplėsti ES civilinių ir karinių misijų ir operacijų prevencinės diplomatijos priemonių rinkinį, taip pat jų pajėgumus ir darbuotojų mokymą, kad būtų galima numatyti besikeičiančią padėtį vietoje ir greičiau į ją reaguoti;ah)užtikrinti, kad ES imtųsi aktyvesnio vaidmens remiant visus JT vadovaujamo Kipro problemos sprendimo proceso etapus visomis turimomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant ES pasiuntinio paskyrimą, siekiant visapusiškai išspręsti Kipro problemą taikant JT sistemą, vadovaujantis atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis ir principais, kuriais grindžiama ES, bei acquis;ai)remtis patirtimi, įgyta dėl pažangos įgyvendinant ES tarpininkaujant sudarytus susitarimus dėl ugnies nutraukimo, be kita ko, tarpininkaujant ES sudarytą 2008 m. rugpjūčio 12 d. Rusijos ir Sakartvelo susitarimą dėl ugnies nutraukimo, trūkumo;aj)pabrėžti, kad ES turi atlikti aktyvų vaidmenį visais atvejais, kai pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė;ak)užtikrinti suderintą ES ir valstybių narių požiūrį į konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą, kad būtų išvengta to, kas įvyko Afganistane, kur ES ir valstybės narės skirtinguose regionuose veikė lygiagrečiai;al)stiprinti ES gebėjimą kruopščiai ir nuolat analizuoti ir prognozuoti politinę ir saugumo padėtį krizės regionuose ir pritaikyti ES atsaką prie kintančių realijų vietoje, be kita ko, užtikrinant, kad kiekvienoje ES delegacijoje būtų atsakingas konfliktų analizės centras; užtikrinti bet kokių pastangų vietoje ir diplomatinių veiksmų, kurių imasi vyriausybės, atstovai ir kiti atitinkami subjektai, papildomumą valstybės lygmeniu;am)įvertinti ES prevencinės diplomatijos pastangų Bosnijoje ir Hercegovinoje trūkumus, siekiant išvengti įtampos dėl nesantaiką kurstančios retorikos ir separatistinių veiksmų, kurie kenkia Europos siekiams; primygtinai raginti Bosniją ir Hercegoviną skubiai pasiekti bendrą politinį susitarimą, kad būtų laikomasi 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijos, kad iki 2024 m. kovo mėn. būtų sudarytos galimybės pradėti stojimo derybas, taip pat atsižvelgiant į nepastovią geopolitinę padėtį ir pastangas užkirsti kelią išorės piktavališkai įtakai regione, taip siekiant sudaryti sąlygas nuolatinei taikai ir stabilumui šalyje ir regione; palankiai vertina 2023 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina dėl jos atitikties narystės ES kriterijams; nekantriai laukia Komisijos pažangos ataskaitos ir tikisi, kad ji bus pateikta ne vėliau kaip 2024 m. kovo mėn.;an)išplėsti misiją EUFOR ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje bei stiprinti konfliktų prevencijos priemonių rinkinį; pažymėti, kad iki šiol sėkmingiausia ES taikos palaikymo ir taikos kūrimo misija išlaikė stabilumą regione ir prisidėjo prie saugios ir patikimos aplinkos šalyje kūrimo;ao)sukurti mechanizmą, kurį taikant būtų tikrinama, kaip įgyvendinami visi iki šiol pasiekti Serbijos ir Kosovo susitarimai, ir būtų užtikrinamas jų įgyvendinimas, taip pat periodiškai teikti ataskaitas Parlamentui, taip siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta tolesnės įtampos, ir užtikrinti veiksmingesnį tarpininkavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas šalims, be kita ko, skiriant daugiau išteklių ES remiamam Belgrado ir Prištinos dialogui ir užtikrinant, kad dialogo procesas būtų labiau orientuotas į piliečius, siekiant išeiti iš dabartinės aklavietės;ap)siekti pasimokyti iš Armėnijos ir Azerbaidžano nesėkmingų prevencinės diplomatijos pastangų, dėl kurių Kalnų Karabache Azerbaidžanas surengė karinę operaciją ir susidarė padėtis, panaši į padėtį per 2020 m. karą ir po jo, kai, ESBO tarptautinio dialogo sistemai žlugus, pasyvios ES pozicijos nepakako, kad būtų užkirstas kelias smurtiniam konfliktui, ir dėl to ES poveikis buvo mažesnis už kitų regioninių subjektų, pavyzdžiui, Rusijos, Irano ir Turkijos, poveikį, kurie ir toliau daro įtaką ir mažina ES įtaką regione, taip pat siekiant užkirsti kelią konflikto išplitimui Armėnijoje; reaguoti į nestabilumą platesniame Pietų Kaukazo regione ir stiprinti ES diplomatines pastangas vykstant Ženevos tarptautinėms diskusijoms ir kitais būdais siekiant užtikrinti, kad Rusija vykdytų savo įsipareigojimus pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. ES tarpininkaujant sudarytą susitarimą dėl ugnies nutraukimo, visų pirma, išvesti okupacines pajėgas iš Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regiono;aq)šalinti pagrindines ilgalaikio Izraelio ir Palestinos konflikto priežastis, kurį dar labiau pagilino 2023 m. spalio 7 d. teroristinės grupuotės „Hamas“ įvykdytas niekingas teroristinis išpuolis prieš Izraelį, dėl kurio Izraelis ėmėsi kontrpuolimą, dėl kurio abiejose pusėse žuvo tūkstančiai žmonių ir nekalti civiliai patyrė milžiniškų kančių; derinant veiksmus su regiono partneriais ir tarptautine bendruomene labiau stengtis, surengiant derybas, rasti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, remiantis tarptautiniu bendru supratimu, kad tai yra geriausia galimybė užtikrinti perspektyvią taiką, siekiant nutraukti pasikartojantį smurtą ir sudaryti sąlygas Izraelio ir Palestinos žmonėms gyventi saugiai, laisvai, oriai ir naudojantis lygiomis teisėmis; užtikrinti, kad ES būtų laikoma mediatore ir sąžininga tarpininke, laikantis tarptautinės teisės, kad jos vaidmuo tarptautinėje arenoje būtų veiksmingesnis;ar)skatinti ES dalyvavimą tarpininkavimo, taikos kūrimo ir konfliktų sprendimo veikloje, pavyzdžiui, Kolumbijos taikos procese, kuriame Sąjungos parama buvo sutelkta į pagrindinių konflikto priežasčių, įskaitant nelygybę ir žmogaus teisių pažeidimus, šalinimą, pasitelkiant susitaikymo pastangas, ekonominę teritorinę plėtrą pasitelkiant kaimo integraciją ir daugiapakopį politinį dialogą;as)pirmenybę teikti tyliai diplomatijai, nes tai – priemonę, kurią reiktų rinktis imantis prevencijos iniciatyvų, įveikti išankstinio perspėjimo ir išankstinių veiksmų spragą, didinti bendradarbiavimo su kitais tarptautiniais partneriais veiksmingumą ir gerinti koordinavimą ES viduje, be kita ko, civiliniais ir kariniais klausimais, bei didinti vietos atsakomybę už ES iniciatyvas;at)remtis ES patirtimi ir ne ES šalių geriausia patirtimi tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, nes tai – labai naudinga priemonė tvariam taikos kūrimui ir kaimyninių šalių konfliktų sprendimui, ypač stabilizavus konfliktus;au)remiant Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui parengti ES darbotvarkę (susitarimą, gaires) dėl taikos ir diplomatijos;av)paskirti patarėjus taikos ir konfliktų klausimais, kurie koordinuotų delegacijų politinių, spaudos ir informacijos bei bendradarbiavimo skyrių darbą;aw)sukurti Tarybos prevencijos ir tarpininkavimo darbo grupę, kuri aptartų prevencinio bendradarbiavimo galimybių prioritetus, taip pat jų analizę, tolesnę veiklą ir stebėseną;ax)pasiūlyti institucinį atnaujinimą pasitelkiant naują Taikos ir prevencijos centrą, kuris veiktų kaip vienkartinis punktas prevencijos klausimais EIVT, per jį būtų užtikrinamas glaudesnis regioninis bendradarbiavimas ir didesni gebėjimai dalyvauti sprendžiant konfliktų, taikos, prevencijos ir diplomatijos klausimus;

Partnerysčių ir tarptautinio koordinavimo stiprinimas

ay)stiprinti partnerystes ir prevencinės diplomatijos koordinavimą su tarptautiniais, regioniniais ir subregioniniais subjektais, pavyzdžiui, JT, ESBO ir jos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuru, NATO, Afrikos Sąjunga ir jos regioniniais komponentais, Afrikos regioninėmis organizacijomis (pvz., ECOWAS), Amerikos valstybių organizacija ir Pietryčių Azijos valstybių asociacija; pažymėti, kad glaudesnė partnerystė su JT ir jos organais, visų pirma, Taikos stiprinimo komisija, gali padėti sustiprinti konfliktų prevencijos koordinavimą visame pasaulyje;;az)užtikrinti suderintą, dinamišką ir daugiašalį požiūrį į išankstinį perspėjimą, konfliktų prevenciją ir tarpininkavimą tarp ES ir kitų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, JT, Taikos stiprinimo komisijos, Europos Tarybos, EBPO ir ESBO; užtikrinti, kad ES delegacijos prireikus nuolat palaikytų ryšius su JT vietos mechanizmais, pvz., JT nuolatiniu koordinatoriumi vietoje;ba)naudoti diplomatines priemones ir bendradarbiauti su daugiašalėmis taikos platformomis siekiant stiprinti ir įtvirtinti išankstinius santykius prieš prasidedant konfliktams, ypač su JT Taikos stiprinimo komisija ir Politinių ir taikos kūrimo reikalų departamentu, EBPO Tarptautiniu dialogu taikos kūrimo ir valstybės kūrimo klausimais ir ESBO konfliktų prevencijos centru;bb)pakartoti, kad ES ir JT partnerystė turėtų remtis esamomis rezoliucijomis ir įgyta patirtimi siekiant užkirsti kelią konfliktams ir bendradarbiauti kuriant naują politiką reguliariai konsultuojantis ir keičiantis patirtimi; pabrėžti gyvybiškai svarbų vaidmenį, kurį šis koordinavimas gali atlikti įgyvendinant konfliktų prevencijos strategijas;bc)palankiai vertinti JT naująją taikos darbotvarkę ir Taikos stiprinimo komisijos vaidmenį ir veiksmus žmogaus teisių apsaugos ir taikos stiprinimo pastangų srityje; siūlyti koordinuoti nacionalines konfliktų prevencijos strategijas su EIVT ir jų pristatymą į Taikos stiprinimo komisijos darbotvarkę, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su JT; pažymėti, kad šie mainai ir geresnė partnerystė su tarptautinėmis ir regioninėmis finansų institucijomis labai galėtų padėti vykdyti konfliktų prevenciją ES interesų srityse, taip pat vykdant mažesnes prevencines misijas, kuriomis būtų galima įvertinti nestabilumą civilinėms misijoms pasitraukus iš nuo konfliktų nukentėjusių šalių arba šalių, kuriose gali kilti konflikto pavojus, o misija galėtų pašalinti veiksnius, keliančius grėsmę saugumui ir saugai;bd)užtikrinti, kad ES, kaip bendras subjektas, teiktų didžiausią indėlį į JT sistemą ir imtųsi vadovaujamo vaidmens JT, kuris būtų proporcingas jos įnašų į organizaciją dydžiui: ES padengia 30 proc. JT išlaidų ir 33 proc. JT taikos palaikymo misijų išlaidų;be)pasinaudoti ES atstovybe JT būstinėje Niujorke, Vienoje, Ženevoje ir Nairobyje siekiant aktyviai bendradarbiauti su kitomis JT valstybėmis narėmis, kad būtų skatinama ir apsaugoma diplomatinėmis taisyklėmis grindžiamą tarptautinė tvarka, grindžiama JT Chartija, taip pat gerai veikianti, reformuota daugiašalė sistema, kurios pagrindas – įtraukios ir veiksmingos JT;bf)vykdyti struktūrišką keitimąsi informacija, bendrą perspektyvų vertinimą, strateginį prognozavimą ir konstruktyvią lyčių klausimu konfliktų analizę, kad būtų užtikrintas ES ir jos partnerių veiksmų derinimas ES ir už jos ribų; pažymėti, kad šie veiksmai galėtų padėti ES tapti konfliktų prevencijos ir sprendimo visame pasaulyje lydere;bg)pripažinti religinių organizacijų svarbą atliekant vaidmenį konfliktų sprendimo ir tarpininkavimo srityje, dėl ko jos yra prevencinės diplomatijos partnerės; šiomis aplinkybėmis pasmerkti išpuolius prieš religinius veikėjus, visų pirma vyskupų ir kunigų Nikaragvoje įkalinimą, be kita ko, Sacharovo premijos finalininko monsinjoro Rolando Álvarezo įkalinimą;bh)pripažinti atitinkamų regioninių organizacijų, suinteresuotųjų subjektų valstybėse narėse, panašiai mąstančių partnerių ir kitų susijusių subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę ir kitus nevyriausybinius subjektus, kaip pagrindinių veiksmingos prevencijos, tarpininkavimo ir pertvarkymo dalyvių, įskaitant moteris ir jaunimą, vaidmenį, taip pat kaip taikos veikėjus, naudojantis jų istoriniais santykiais ir pasitelkiant išskirtinius asmenis, siekiant sušvelninti galimas krizes;bi)aktyviai ir įtraukiai įtraukti jaunimą į pastangas ir bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią konfliktams ir palaikyti taiką, taip pat įgyvendinti ES jaunimo veiksmų planą vykdant ES išorės veiksmus, kuriais remiamas JT jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimas;bj)užtikrinti, kad ES delegacijos bendradarbiautų su konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo ryšių punktu; užtikrinti, kad ES delegacijos, visų pirma, pirmiau minėti ryšių punktai, nuolat teiktų informaciją vietoje ES ankstyvojo perspėjimo apie konfliktus sistemai, ES INTCEN ir EIVT reagavimo į krizes centrui;bk)dėti daugiau pastangų kovojant su dezinformacija, klaidinga informacija ir užsienio šalių kišimosi operacijomis, kurias vykdo piktavališki subjektai, siekiantys skatinti konfliktus ir poliarizuoti bendruomenes, nes tai gali lemti ištisų regionų destabilizavimą; stiprinti bendradarbiavimą su panašiai mąstančiais partneriais, pavyzdžiui, NATO, kovojant su dezinformacija, hibridinėmis grėsmėmis ir užsienio šalių kišimusi (vykdomu iš ne ES šalių), kurie yra esminė prevencinės diplomatijos dalis;

Prevencinė diplomatija ir pažeidžiamos arba rizikos grupės

bl)pripažinti ypatingą rizikos grupių, įskaitant moteris, vaikus, neįgaliuosius, įkalintus asmenis, visų pirma, politinius kalinius – žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir LGBTI asmenis –, pažeidžiamumą konfliktinėse situacijose;bm)užtikrinti, kad ES prevencinės diplomatinės pastangos būtų pakankamai priderintos prie šio ypatingo pažeidžiamumo ir jomis būtų sprendžiamos konkrečios rizikos grupių problemos ir tenkinami jų poreikiai;bn)pripažinti ypatingą pažeidžiamumą konfliktinėse situacijose, kurį patiria nevyriausybinės organizacijos vietoje, ypač tos, kurios dirba su gyventojais, kuriems gresia pavojus, ir kurios susijusios su lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis;

ES prevencinės diplomatijos priemonių rinkinio stiprinimas

bo)didinti ES pajėgumą veikti situacijose, kai nėra panašiai mąstančių partnerių, taip siekiant padidinti jos esamą ir geopolitinę įtaką konfliktų prevencijos ir sprendimo srityje, taip pat stiprinti ES, kaip aktyvesnės ir atsparesnės veikėjos tarptautinėje santvarkoje, vaidmenį;bp)stiprinti KVTBP „Globali Europa“ priemonės Taikos, stabilumo ir konfliktų prevencijos teminę programą, kad ES galėtų geriau finansuoti veiksmus, kuriais skatinama taika, stabilumas ir konfliktų prevencija; padidinti konfliktų prevencijai skirtas KVTBP „Globali Europa“ priemonės teminės programos lėšas laikotarpiu iki 2027 m. ir padidinti atitinkamus administracinius pajėgumus (ISP.2), nes tai atspindėtų esminius saugumo aplinkos pokyčius, visų pirma, nuo 2022 m. vasario mėn.; skubiai įgyvendinti humanitarinio, vystymosi ir taikos sąsajos (trigubos sąsajos) metodą, kad būtų remiamos konfliktų prevencijos pastangos ir didinamas bendruomenių atsparumas nuo įšaldytų konfliktų nukentėjusiose vietovėse, kuriose nevienodas pažeidžiamumo, nesaugumo ir skurdo lygis;bq)priminti, kad konfliktų prevencija negali būti naudojama kaip priemonė saugumui užtikrinti ir geopolitiniams tikslams, taip rizikuojant ilguoju laikotarpiu sukelti priešingą poveikį taikai ir saugumui;br)stiprinti ES gebėjimą kalbėti vienu balsu ir veikti kaip tikrai pasaulinio masto veikėja reaguojant į krizes, įgyvendinant būtinas sprendimų priėmimo procesų reformas;bs)pripažinti ES diplomatijos klimato kaitos srityje vaidmenį siekiant ES prevencinės diplomatijos užmojo; daugiau investuoti į paramą bendruomenėms visame pasaulyje, kurios yra kritinės klimato padėties priešakinėse linijose, ir pasirengti dabar neišvengiamam ekstremalių meteorologinių reiškinių padidėjimui, taip siekiant sušvelninti dėl to didėjančias išankstines sąlygas konfliktams ir smurtui; spręsti su klimatu susijusio išteklių trūkumo ir reagavimo į gaivalines nelaimes vaidmens gausinant konfliktus klausimą ir pateikti įtraukius su klimatu ir ištekliais susijusio nesaugumo sprendimus; pasinaudoti 28-ąja Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP28) ir, visų pirma, pirmą kartą šiais metais įtraukti „Taikos“ temą kaip galimybę vadovauti tarptautinei bendruomenei integruojant ir derinant diplomatiją taikos ir klimato labui;bt)siekti užtikrinti, kad ES užimtų svarbią lyderės poziciją taikos kūrimo operacijose, taikdarystės ir tarpininkavimo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo srityse visame pasaulyje, skatinant atsparesnius ir ilgalaikius ryšius su kitomis šalimis, pasitelkiant savo priemones ir mechanizmus, pavyzdžiui, strategiją „Global Gateway“;bu)priminti daugiau dėmesio skirti kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui po konfliktų ir krizių, nes tai gali padėti apsaugoti tapatybę, paskatinti tarpusavio supratimą ir sukurti tvaraus atsigavimo, susitaikymo ir ilgalaikės taikos po konfliktų pagrindus; pažymėti, kad ši praktika gali padėti pagrindą sėkmingiems prevenciniams diplomatijos veiksmams;bv)bendradarbiauti su Komisija, Taryba ir Parlamentu siekiant sustiprinti EIVT finansinius ir personalo išteklius tiek būstinėse, tiek ES delegacijose, kad ši tarnyba, be kita ko, galėtų sustiprinti savo prevencinės diplomatijos pajėgumus ir būtų geriau pasirengusi spręsti dabartines ir kylančias pasaulines problemas bei konfliktus;bw)panaudoti Jeano Monnet dialogą, Tarpparlamentinį dialogą ir Parlamentinio dialogo procesą, kurie gali padėti kurti demokratinę parlamentinę kultūrą ir užkirsti kelią konfliktams narystės siekiančiose šalyse, ypač, mažinant įtampą Serbijos ir Kosovo santykiuose;bx)primygtinai reikalauti padidinti biudžetą BUSP veiksmams ir kitoms tinkamoms reagavimo į konfliktus ir krizes priemonėms, kad ES veikla ir pajėgumai būtų visiškai suderinti su dabartiniais iššūkiais ir konfliktais visame pasaulyje;by)parengti išsamią ES prevencinės diplomatijos strategiją, kuri apimtų ilgalaikius įsipareigojimų veiksmus ir iniciatyvas, skirtas ne ES šalims, kuriose vyksta konfliktai; skatinti daugiapakopių valdymo struktūrų, skirtų ne ES šalims, kuriose vyksta konfliktai, kūrimą, taip pat jų integraciją į regionines organizacijas ir struktūras, prisidedant prie smurto ar konflikto eskalavimo priežasčių šalinimo ir jų tvaraus sprendimo; šiuo atžvilgiu įvertinti geriausią patirtį visame pasaulyje ir remti nacionalinius prevencijos subjektus bei mechanizmus teikiant būtiną politinę, techninę ir finansinę paramą;bz)stiprinti ir atnaujinti 2018 m. ES integruotą požiūrį į išorės konfliktus ir krizes, ypatingą dėmesį skiriant konfliktų prevencijai ir sprendimui, kurie apima žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos, humanitarinę, vystymosi, taikos kūrimo ir saugumo pagalbą, sankcijas ir diplomatinę veiklą, visapusiškai atsižvelgiant į visus konflikto aspektus, be kita ko, bendradarbiaujant su vietos ir tarptautiniais partneriais;ca)pabrėžti, kad reikia įsteigti Europos civilinį taikos korpusą, kuris sutelktų institucinių ir neinstitucinių subjektų patirtį konfliktų prevencijos, taikaus konfliktų sprendimo ir susitaikymo srityse, siekiant, kad ES civilinis krizių valdymas būtų patikimesnis, nuoseklesnis, veiksmingesnis, lankstesnis ir labiau matomas;cb)apsvarstyti galimybę, nepaisant politinio aspekto ir konfliktų sprendimų, bylinėtis per tarptautinį teismą ar tribunolą, pavyzdžiui, Tarptautinį baudžiamąjį teismą arba Tarptautinį jūrų teisės tribunolą, tai vertinant kaip prevencinės diplomatijos metodą;cc)stiprinti savo viešosios diplomatijos ir matomumo pastangas ir komunikacijos kampanijas siekiant užtikrinti, kad ES būtų laikoma pasauline taikos užtikrinimo veikėja ir pagrindiniu prevencinės diplomatijos ir taikos kūrimo suinteresuotuoju subjektu, įskaitant jos misijų ir operacijų konfliktų prevenciją, ir kad jos veiksmams ir sėkmės istorijoms nekenktų melagingi naratyvai, skleidžiami ar deklaruojami kitų pasaulinių subjektų, veikiančių konfliktų regionuose; skirti reikiamus išteklius EIVT, visų pirma, EIVT ir ES delegacijų Strateginės komunikacijos ir prognozavimo skyriui, siekiant užtikrinti jų bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis veiklos įtraukumą ir nuoseklumą;cd)toliau didinti prevencinės diplomatijos profesionalumą užtikrinant, kad prevencinė diplomatija būtų įtraukta į Parlamento bandomojo projekto dėl Europos diplomatijos akademijos sukūrimo nuolatinės struktūros mokymo programą;ce)remtis esamais gerai veikiančiais bendradarbiavimo mechanizmais ES, pavyzdžiui, Civilinės saugos mechanizmu ir BUSP misijomis ir operacijomis, siekiant pasinaudoti valstybių narių ekspertinėmis žiniomis ir išvengti pastangų bei išteklių dubliavimosi; mano, kad ES valstybės narės turėtų aktyviau dalyvauti nustatant prevencijos prioritetus ir veiksmų galimybes, nes tai turėtų padėti joms geriau dalytis informacija ir koordinuoti veiksmus;

2.paveda Pirmininkei perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.