1.palankiai vertina gyvybiškai svarbų NVO vaidmenį atstovaujant pilietinei visuomenei ir propaguojant bei ginant Sutartyse įtvirtintas teises ir vertybes bei pagrindines teises pagal ES pagrindinių teisių chartiją (toliau – ES chartija); pabrėžia, kad tik NVO, kurių veiksmais laikomasi šių teisių ir vertybių, turėtų turėti teisę gauti ES finansavimą; primygtinai ragina visus suinteresuotuosius subjektus ES finansavimo srityje vis daugiau dėmesio skirti ES principams ir vertybėms ir pripažįsta NVO įvairovę dydžio, išteklių ir darbuotojų atžvilgiu;

2.ypač atkreipia dėmesį į paramos gavėjų, įskaitant NVO, vaidmenį vykdant ES biudžetą ir pareigą atlikti šį vaidmenį visapusiškai laikantis ES finansinių taisyklių ir ES finansinių interesų apsaugos principų; primena, kad ES teritorijoje veikiančios NVO privalo laikytis kiekvienoje valstybėje narėje, susijusioje su jų veikla, taikytinos nacionalinės teisės, taip pat Sąjungos teisės ir tarptautinės teisės; pakartoja, kad ES skaidrumas ir atskaitomybė yra labai svarbūs siekiant stiprinti palankią ir sąžiningą Europos sistemą, grindžiamą demokratija, pagrindinėmis laisvėmis, įtrauktimi ir įvairove;

3.pabrėžia, kad NVO pasikliauja tiek viešąja finansine parama, tiek privačiai aukojamomis lėšomis, tačiau šie elementai vienas kitam netrukdo; primena, kad gebėjimas ieškoti kitų išteklių nei ES ar nacionalinio arba vietos lygmenų viešosios lėšos, juos užsitikrinti ir naudoti yra labai svarbus NVO egzistavimui ir veiklai;

4.pabrėžia, kad PVO nusipelno kuo didesnės pagarbos ir dėkingumo už kasdienį jų darbą; pripažįsta kasdienį PVO darbą visoje Europoje ir pasaulyje ir patvirtina, kad šios NVO nusipelno didžiausių pagyrų ir paramos; pabrėžia, kad svarbu patenkinti šių organizacijų finansinius ir kitus poreikius;

5.palankiai vertina itin svarbų NVO vaidmenį ES ir ES nepriklausančiose šalyse ginant teisinę valstybę ir demokratines vertybes, kovojant su korupcija ir puoselėjant žmogaus teises ir demokratiją; pakartoja, kad šalyse, kuriose veikia autoritariniai ar nedemokratiniai režimai, NVO dažnai yra paskutinė demokratijos gynybos linija ir autoritariniai režimai bando jas nutildyti visame pasaulyje, be kita ko, priimdami teisės aktus ir diskriminacinius įpareigojimus, todėl joms reikia paramos ir apsaugos; ragina Komisiją šiuo atžvilgiu apsvarstyti apsaugos sąlygas ir mechanizmus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą ir skaidrų ES finansavimą šiose srityse veikiančioms NVO ir subjektams;

6.palankiai vertina NVO veiklą konfliktų zonose užtikrinant, kad humanitarinė pagalba greitai ir veiksmingai pasiektų civilius gyventojus ir tuos, kuriems jos reikia; pripažįsta NVO svarbą užtikrinant, kad ES, kaip didžiausia paramos vystymuisi teikėja pasaulyje, ir toliau prisidėtų prie stabilumo skatinimo, skurdo įveikimo ir pasaulinio vystymosi skatinimo;

7.atkreipia dėmesį į tai, kad praktiškai teisėkūros procesuose gali būti nepaisoma vietos, regioninių ir nacionalinių NVO nuomonės; mano, kad mažos NVO dažnai susiduria su sunkumais norėdamos gauti ES finansavimą dėl sudėtingų administracinių procedūrų; ragina Komisiją toliau paprastinti ir racionalizuoti procedūras, kad mažesnės NVO (taip pat ir vietos lygmeniu), galėtų teikti paraiškas ir gauti ES finansavimą; pabrėžia, kad mažesnių NVO prioritetai ir poreikiai dažnai ignoruojami arba jiems skiriama mažiau dėmesio, nepaisant to, kad jos dažnai geriausiai žino padėtį ir atlieka didžiulį darbą; pabrėžia, kad mažų organizacijų veiklai turėtų būti reiškiama didžiausia pagarba ir kad ES finansavimas joms turėtų būti prieinamesnis, nes jos yra svarbus elementas, stiprinantis subjektų ir veiklos įvairovę visoje Europoje ir už jos ribų; pripažįsta, kad NVO Europoje atlieka labai svarbų pagalbinį vaidmenį papildydamos viešąsias paslaugas;

8.tebėra labai susirūpinęs dėl grasinimų NVO ir nepagrįstų išpuolių prieš jas kai kuriose valstybėse narėse, be kita ko, siūlant ir priimant teisės aktus, kuriais NVO nustatomi diskriminaciniai įpareigojimai, kuriais ribojama arba draudžiama jų veikla, taip pat dėl jų darbuotojų bauginimo ir priekabiavimo internete ir realiame gyvenime, neigiamų viešų pareiškimų ir šmeižto kampanijų, žodinių grasinimų ir teisinių bei fizinių išpuolių; pabrėžia, kad kai kurios NVO taip pat susiduria su pernelyg griežta administracine kontrole ar auditu, politiškai motyvuotu finansavimo mažinimu ir pernelyg griežtais teisiniais reikalavimais dėl jų steigimo ir registracijos; primygtinai reikalauja, kad NVO būtų apsaugotos ir joms turėtų būti skiriamas tinkamas finansavimas ir parama;

9.yra įsitikinęs, kad skaidrumas ir atskaitomybė taip pat yra labai svarbūs NVO ir kitiems pelno siekiantiems ar pelno nesiekiantiems subjektams, kad jie demonstruotų savo vertingą darbą, būtų pripažinti ir didintų savo patikimumą; mano, kad NVO, veikiančioms visapusiškai laikantis ES vertybių ir finansinių taisyklių bei ES chartijos, turėtų būti taikomos specialios nuostatos, kai jos veikia demokratiškai sudėtingoje aplinkoje; mano, kad Europos piliečiai turi būti užtikrinti, kad ES tiksliai žinotų, kaip naudojamos visos ES lėšos; todėl yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant esamų skaidrumo reikalavimų, trūksta informacijos, duomenų ir kontrolės apie tai, kas gauna ES lėšas; primena, kad skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimai visada turėtų atitikti tarptautinę ir žmogaus teisių teisę, visų pirma susijusią su naudojimusi pilietinėmis laisvėmis, ir išlikti griežtai būtini ir proporcingi konkretiems siekiamiems tikslams;

10.primena, kad skaidrumas ir atskaitomybė neturėtų būti naudojami siekiant apriboti nepriklausomos pilietinės visuomenės erdvę arba nutildyti kritišką nuomonę;

11.pabrėžia, jog itin svarbu užtikrinti, kad dėl ES skaidrumo ir atskaitomybės įsipareigojimų nekiltų pavojus galutiniams ES lėšų gavėjams; mano, kad tinkamai pagrįstais atvejais, visų pirma kalbant apie NVO, veikiančias šalyse, kurias valdo autoritariniai režimai arba kurios susiduria su pripažintomis teisės viršenybėmis problemomis, darančiomis neigiamą poveikį NVO, ir turi mažiau pilietinės erdvės, kai dėl viešos informacijos apie šių NVO tapatybę ar veiklą sklaidos gali būti imamasi represinių atsakomųjų veiksmų, dėl kurių gali kilti pavojus šių NVO egzistavimui ir jų darbuotojų saugumui ir saugai, viešojo skaidrumo reikalavimai išimties tvarka turėtų būti taikomi atitinkamai;

12.laikosi nuomonės, kad tam tikrų įtariamų korupcijos atvejų, kurie sukėlė visuomenės nepasitenkinimą, pvz., „Katargeito“, būtų buvę galima išvengti nuosekliai užtikrinant galiojančių skaidrumo reikalavimų vykdymą ir įpareigojant susijusius subjektus, įskaitant NVO, atskleisti savo finansavimo šaltinius ir vidaus struktūras; pažymi, kad kai kuriais atvejais susiję subjektai gavo naudos iš ES finansavimo;

13.smerkia tai, kad ES lėšos vis dažniau naudojamos pažeidžiant ES principus ir vertybes, ypač kai lėšų naudojimas ir pervedimai kitoms organizacijoms nėra visiškai atsekami; įspėja dėl pavojaus, kad ES lėšos galiausiai bus naudojamos korumpuotuose sluoksniuose ir gali būti naudojamos apgaulės ir pažeidimų, užsienio šalių kišimosi ar įsiskverbimo atvejais; pabrėžia galutinių paramos gavėjų skaidrumo svarbą valdant ES lėšas;

14.patvirtina esminę visuomenės pasitikėjimo NVO ir paramos joms svarbą; pripažįsta, kad šioms organizacijoms apibūdinti vartojami terminai teisiškai ir viešai aiškinami skirtingai skirtingose valstybėse narėse;

15.pabrėžia, kad terminas „NVO“ yra platus bendras terminas, apimantis daug skirtingų subjektų: nuo didelių tarptautinių organizacijų iki mažų regioninių ar vietos organizacijų, nuo organizacijų, kurias daugiausia valdo darbuotojai, iki organizacijų, kurias daugiausia sudaro savanoriai; pabrėžia, kad NVO veiklos dalykas ir įgyvendinimo metodas taip pat gali labai skirtis; supranta, kad dėl šios įvairovės sunku nustatyti bendrą NVO apibrėžtį ES; vis dėlto atkreipia dėmesį į suderinto ES masto požiūrio nustatymo privalumus, be kita ko, taikant suderintą apibrėžtį, kurios pridėtinė vertė – didesnis skaidrumas, atskaitomybė, nuspėjamumas ir visuomenės pasitikėjimas; todėl ragina teisėkūros institucijas pasiekti susitarimą dėl tokio suderinto požiūrio į NVO ir atitinkamus subjektus ES lygmeniu, nes tai labai padėtų vykdyti Europos biudžeto kontrolės procedūras, ypač tarpvalstybinių asociacijų atžvilgiu; pakartoja, kad itin svarbu užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę visiems subjektams, kuriems skiriamos ES lėšos; pripažįsta, kad naudinga nustatyti suderintą požiūrį į tai, kaip šie subjektai susiję su ES ir jos organais įvairiomis aplinkybėmis;

16.atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą į 2022 m. pasiūlymą dėl Finansinio reglamento išdėstymo nauja redakcija įtraukti bendrą NVO apibrėžtį; primena, kad Parlamentas savo įgaliojimuose paprašė daugiau aiškumo dėl NVO apibrėžties, visų pirma dėl jos narių ar steigėjų formalaus egzistavimo, skaidrumo ir atskaitomybės laipsnio; ragina Komisiją surengti išsamias konsultacijas dėl NVO apibrėžties, įtraukiant valstybių narių pareigūnus ir NVO atstovus, taip pat atsižvelgiant į metodiką, kurios buvo laikomasi apibrėžiant sąvoką „mažoji ir vidutinė įmonė“ (MVĮ);

17.mano, kad valstybė ir Komisija neturėtų 100 proc. finansuoti NVO, kad ją būtų galima laikyti NVO;

18.pažymi, kad Komisija Finansinio skaidrumo sistemoje sąvokas „NVO“ ir „ne pelno organizacijos“ (NPO) vartoja jų aiškiai neskirdama; apgailestauja, kad dėl to kyla neaiškumų skirstant ir stebint ES lėšas ir gali būti neteisingai suvokiama NVO ir subjektų finansavimo apimtis; pažymi, kad Finansinio skaidrumo sistemoje dažnai užduodamuose klausimuose pateikiama NVO, kurių ne pelno statusas yra esminis elementas ir turi būti patvirtintas, apibrėžtis; apgailestauja, kad šis neaiškus atskyrimas įmanomas iki šiol, kad nebuvo suderinto ES požiūrio į NVO ir kad Finansinio skaidrumo sistemoje iki šiol taikomas tik savarankiškas subjektų klasifikavimas, kuris grindžiamas tik taisyklėmis, kurios valstybėse narėse gali skirtis; be to, ragina Finansinio skaidrumo sistemoje užtikrinti tinkamą įvairių tipų NVO arba NPO skirstymą į kategorijas, kad būtų išvengta situacijų, kai tam tikrų tipų organizacijos yra mažai skiriamos arba visai neskiriamos, o universitetai, mokslinių tyrimų institutai, savanoriškos organizacijos ir kitos NVO Finansinio skaidrumo sistemos duomenų bazėje laikomi tapačiais;

19.mano, kad reikia užkirsti kelią sukčiavimui, interesų konfliktams, dvigubam finansavimui, korupcijai ir pinigų plovimui ar lėšų pasisavinimui ir su šia veikla kovoti visais atvejais ir visų paramos gavėjų atžvilgiu, neatsižvelgiant į jų pobūdį ir teisinį statusą; yra susirūpinęs dėl to, kad biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai trūksta duomenų apie tokius atvejus; primena, kad ES finansinės taisyklės taikomos visiems pareiškėjams ir ES finansavimo gavėjams, įskaitant NVO;

20.pabrėžia, kad ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES) yra svarbi Sąjungos finansinių interesų apsaugos priemonė, kuria užtikrinama daugiapakopė apsauga anksti nustatant asmenis ar subjektus, keliančius grėsmę Sąjungos finansiniams interesams; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Finansinio reglamento išdėstymo nauja redakcija, kuriame EDES taikymas išplečiamas apimant pasidalijamąjį valdymą ir įtraukiami nauji draudimo dalyvauti procedūroje pagrindai 2022 m. gegužės 16 d. Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (nauja redakcija) 139 straipsnio 1 dalies i punktas ir 139 straipsnio 1 dalies c punkto vi papunktis (COM(2022)0223).; ragina Komisiją užtikrinti, kad EDES veiktų visu pajėgumu, kad atitinkami paramos gavėjai, įskaitant NVO, remiantis Finansiniu reglamentu, negalėtų toliau naudotis ES lėšomis;

21.yra susirūpinęs dėl to, kad skaidrumo reikalavimai gali būti nepakankami, ypač kai lėšos perduodamos grandinėje ir naudojamos bendriems projektams bendrai finansuoti kartu su kitais paramos teikėjais; mano, kad problemiška tai, kad Finansinio skaidrumo sistemoje pateikiama tik informacija apie dotacijas, kurias Komisija tiesiogiai skiria pagal tiesioginio valdymo principą, tačiau nėra išsamios informacijos apie lėšas, netiesiogiai gautas iš paramos gavėjų ir partnerių, kurie turi teisinius santykius su Komisija;

22.pabrėžia, kad ne visos valstybės narės teikia vienodo lygio informaciją apie dotacijas ir kad esama ES duomenų bazė nėra pakankamai nuosekli ir vientisa; ragina Komisiją didinti skaidrumą ir atskaitomybę pasidalijamojo ir netiesioginio valdymo atvejais, patikrinant lėšų perskirstymą ir jų panaudojimą galutiniams gavėjams, laikantis pasiūlymo dėl Finansinio reglamento išdėstymo nauja redakcija;

23.ragina Komisiją proporcingai stiprinti ex ante kontrolės mechanizmus, įskaitant tinkamas atsitiktines patikras; laikosi nuomonės, kad vykdant ES lėšų naudojimo ex post kontrolę esama didelių trūkumų, ir primygtinai ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti išsamią analizę su aiškiais pasiūlymais, kaip padidinti jų kokybę, dažnumą ir periodiškumą, paremiant juos gerai įsteigta ir centralizuota Komisijos biudžeto kontrolės darbo grupe, skirta visiems interesų grupių atstovams ir turinčia aiškius įgaliojimus, tyrimų pajėgumus ir išteklius;

24.pripažįsta skaidrumo svarbą visiems ES finansuojamos veiklos aspektams, siekiant užtikrinti atsakingą ir atskaitingą lėšų naudojimą; pripažįsta susirūpinimą dėl galimo užsienio šalių kišimosi į ES politikos formavimą ir dėl to, kad įdiegta sistema negali visiškai užkirsti kelio subjektams įsteigti fondą ir (arba) pasitelkti naudos gavėjus, įskaitant NVO, siekiant skatinti melagingus naratyvus, be kita ko, pasitelkiant dezinformaciją kaip, kaip įtariama, atsitiko Katargeito atveju; mano, kad esami susirūpinimą keliantys klausimai neturėtų sukelti visų NVO stigmatizavimo, nes dauguma NVO gerbia ir puoselėja ES demokratinius principus ir vertybes; pabrėžia, kad ES biudžetas neturi būti naudojamas lobistinei veiklai, nukreiptai prieš ES demokratijos principus ir vertybes;

25.ragina Komisiją reikalauti, kad ES lėšų gavėjai, įskaitant NVO, skelbtų informaciją apie bet kokį finansavimą, gautą iš kitų šaltinių ir susijusį su ES bendrai finansuojamais projektais per penkerių metų laikotarpį, kartu išlaikant konfidencialumo principą, ypač tinkamai pagrįstais atvejais, kai paramos gavėjai, įskaitant NVO, susiduria su didelėmis represinių atsakomųjų veiksmų grėsmėmis; pabrėžia, kad NVO finansavimas iš ES nepriklausančių šalių gali būti teisėtas finansavimo šaltinis, tačiau pabrėžia, kad nenustačius aiškių skaidrumo taisyklių, susijusių su konfidencialumo principu, tokios finansavimo galimybės yra atviros piktnaudžiavimui ir nederamai trečiųjų valstybių subjektų įtakai; ragina ES institucijas geriau įgyvendinti savo skaidrumo standartus, įskaitant privalomą pranešimą apie lobistinę veiklą;

26.ragina valstybes nares parengti nacionalinius lobistų ir skaidrumo registrų teisės aktus, pagal kuriuos taip pat turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją apie paramos teikėjus, įskaitant tarptautinius, ir finansavimo šaltinius, taikant vienodus skaidrumo reikalavimus visiems interesų grupių atstovams, neatsižvelgiant į jų pobūdį ir teisinį statusą;

27.primena, kad valstybės narės yra atsakingos už sukčiavimo, netinkamo lėšų naudojimo ar pinigų plovimo, apkaltinamųjų nuosprendžių ar vykdomų tyrimų atvejų registravimą, kontrolę ir pranešimą apie juos; mano, kad nacionalinės valdžios institucijos, kurios yra arčiau veiklos vietos, yra pirmasis veiksmingas ES taisykles ir vertybes pažeidžiančių organizacijų kontrolės ir stebėsenos lygmuo, siekiant sustiprinti pastangas užkirsti kelią sukčiavimo ir netinkamo lėšų naudojimo atvejams, juos nustatyti ir su jais kovoti;

28.ragina nacionalines valdžios institucijas stiprinti savo skaidrumo ir atskaitomybės sistemas, kad būtų galima nustatyti visas organizacijas ar subjektus, kurie veikia pažeisdami ES taisykles ir vertybes, ir imtis teisinių ir administracinių priemonių, kurios palengvintų veiksmus ES lygmeniu ir sudarytų sąlygas Komisijai lengviau ir greičiau įtraukti atitinkamus subjektus į savo sistemas; primygtinai ragina Komisiją į EDES įtraukti visus interesų grupių atstovus, pažeidžiančius ES taisykles ir vertybes, ir atitinkamai jiems neskirti ES finansavimo, laikantis ES biudžetui taikomo Finansinio reglamento;

29.laikosi nuomonės, kad valstybėms narėms neturėtų būti palikta jokių vertinimo galimybių, kad NVO būtų taikomi kritiškai veiklą ribojantys reikalavimai ir įpareigojimai; primena, kad Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją, kai ši 2017 m. priėmė užsienio kišimosi įstatymą, ir kad savo 2020 m. birželio 18 d. sprendime 2020 m. birželio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476. (Europos Komisija / Vengrija) ES Teisingumo Teismas nurodė, kad teisė į asociacijų laisvę, taigi ir ES teisė, pažeidžiama, jei dėl sistemingų įsipareigojimų PVO organizacijų, kurioms jie taikomi, veiksmai ir veikla tampa gerokai sudėtingesni;

30.apgailestauja dėl to, kad Finansinio skaidrumo sistemoje duomenys skelbiami vėluojant nuo 6 iki 18 mėnesių, ir dėl šio vėlavimo poveikio skaidrumui; ragina Komisiją paskelbti informaciją apie NVO ir subjektams skirtas ES dotacijas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dotacijos skyrimo dienos, įskaitant finansavimą, gautą iš kitų šaltinių, kartu tinkamai pagrįstais atvejais atsižvelgiant į konfidencialumo principą, kai paramos gavėjai, įskaitant NVO, susiduria su didelėmis grėsmėmis; ragina Komisiją sukurti ir integruoti duomenų patvirtinimo priemones, kad Finansinio skaidrumo sistemos duomenų patvirtinimo procesas būtų automatinis, nenutrūkstamas bei greitesnis ir naudotų mažiau išteklių;

31.apgailestauja dėl to, kad Komisijos IT sistemos nėra patogios naudoti ir jose taikomos skirtingos taisyklės projektų ir dotacijų gavėjams nustatyti, todėl skiriasi duomenys ir sunku suderinti informaciją iš įvairių viešai prieinamų Komisijos portalų ir duomenų bazių; rekomenduoja Komisijai nustatyti suderintas taisykles ir standartizuoti konkrečioms programoms skirtų duomenų bazių struktūrą ir funkcijas, atsižvelgiant į įvairią aplinką ir veiklos sritis, kuriose veikia NVO, neužkraunant joms papildomos nereikalingos naštos;

32.ragina Komisiją visuose portaluose ir duomenų bazėse, įskaitant paramos gavėjų interneto svetaines, naudoti bendrą unikalų subjektą, pvz., unikalų dalyvio identifikavimo kodą, ir projektų identifikavimo raktus, kartu išlaikant konfidencialumo principą, visų pirma tinkamai pagrįstais atvejais, kai paramos gavėjai, įskaitant NVO, susiduria su didelėmis represinių atsakomųjų veiksmų grėsmėmis, kad būtų lengviau suderinti viešai prieinamą informaciją, teikiamą įvairiose sistemose ir interneto svetainėse; ragina Komisiją visiems paramos gavėjams, įskaitant NVO, suteikti kodą, kurį naudojant penkerių metų finansavimo duomenys būtų gaunami tiesiogiai iš Finansinio skaidrumo sistemos ir būtų pateikiamos nuorodos į atitinkamus projektų įrašus Komisijos programų duomenų bazėse;

33.atkreipia dėmesį į didelius neatitikimus, susijusius su projektų interneto svetainėse pateikiamos informacijos turiniu ir mastu, įskaitant informaciją apie gautų lėšų paskirstymą partneriams ir prisijungimą prie atitinkamų Komisijos duomenų bazių; ragina laikytis aktyvesnio požiūrio į viešąjį skaidrumą ir glaudesnį bendradarbiavimą su ES biudžeto valdymo institucijomis, kuris viršytų dabartinius minimalius ES dotacijų skyrimo reikalavimus; ragina Komisiją stiprinti sistemą, pagal kurią visi pareiškėjai, įskaitant NVO, prašydami ES lėšų įsipareigotų laikytis ES chartijos; ragina ES finansuojamų projektų interneto svetainėse aiškiau ir sistemingiau pateikti informaciją apie iš ES ir kitų šaltinių gautas dotacijų lėšas;

34.ragina tikruosius įmonių savininkus įtraukti į ES šalių centrinius registrus, prieinamus „teisėtų interesų“ turintiems asmenims, pvz., tiriamosios žurnalistikos atstovams, susijusiems piliečiams ir NVO;

35.pažymi, kad, nors e. dotacijų sistemą integravus kaip bendrą dotacijų valdymo priemonę ir pareiškėjų registracijos sistemą visose Komisijos tarnybose pagerėjo Finansinio skaidrumo sistemos duomenų kokybė ir išsamumas, reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti tokių duomenų patikimumą; yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar esama trūkumų, susijusių su esamų Komisijos skaidrumo portalų ir sistemų nuoseklumu; be to, ragina Komisiją paspartinti savo darbą siekiant racionalizuoti duomenų bazes, kad Finansinio skaidrumo sistema būtų patogesnė naudoti, susieta su Skaidrumo registru ir suderinama su konkrečiomis programų duomenų bazėmis; pabrėžia, kad ji turėtų aprėpti galutinius mokėjimus, kad būtų galima nustatyti paramos gavėjus, įskaitant NVO, pagal kategorijas, be kita ko, apibrėžiant NVO ir atitinkamus subjektus pagal Finansinį reglamentą; prašo Komisijos iki 2024 m. pabaigos parengti pasiūlymą dėl tolesnių administracinių veiksmų;

36.pažymi, kad kai kuriais atvejais ne pelno organizacijos buveinė yra vienoje šalyje, o paramos gavėjos veikla vykdoma kitoje; ragina ne pelno organizacijas imtis tinkamų priemonių, kad būtų apskaitytos lėšos ir paslaugos, suteiktos ne jų buveinės jurisdikcijoje;

37.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, remiantis Finansinio reglamento 36 straipsniu, sukurti centralizuotą sąveikią IT sistemą, skirtą duomenų gavybai ir rizikos vertinimui, siekiant pagerinti biudžeto vykdymo vidaus kontrolės efektyvumą; pabrėžia, kad ši sistema turi apimti ne tik gavėjų duomenis, bet ir tikrųjų savininkų duomenis pagal Direktyvą (ES) 2015/849 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).; ragina į šią sistemą įtraukti rizikos rodiklius, pagrįstus EDES duomenimis, pagal visus valdymo būdus;

38.apgailestauja, kad ataskaitų teikimo prievolės ir apskaitos praktika, taikomos tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, gali sukelti neproporcingą administracinę naštą paramos gavėjams, įskaitant NVO; ragina Komisiją užtikrinti, kad ataskaitų teikimo prievolės ES ir nacionaliniu lygmenimis būtų nuoseklios, siekiant užtikrinti lengvesnę įpareigojimų vykdymo stebėseną;

39.pabrėžia skaidrumo ir galutinio ES lėšų gavėjo nustatymo svarbą; ragina Komisiją sukurti suderintą stebėsenos sistemą, kuria būtų siekiama sumažinti biurokratizmą, padidinti efektyvumą ir nustatyti galutinius paramos gavėjus; rekomenduoja Komisijai visose informacijos ir skaidrumo platformose ES lygmeniu sistemingai, standartizuotai ir suderintai stebėti ES lėšas iki jos patenka galutiniams paramos gavėjams; be to, ragina stiprinti Komisijos ir ES lėšų gavėjų, įskaitant NVO, dialogą dėl to, kaip sumažinti pernelyg didelę naštą;

40.yra susirūpinęs dėl to, kad nevisiškai laikomasi ES programų matomumo nuostatų; ragina Komisiją nurodyti savo tarnyboms nutraukti susitarimus arba sumažinti mokėjimus paramos gavėjams, kurie nesilaiko savo sutartinių įsipareigojimų dėl matomumo;

41.ragina Komisiją užtikrinti, kad ji visiems savo programų pareigūnams ir ES agentūroms rengtų mokymus Finansinio reglamento ir ES biudžeto klausimais; ragina Komisiją visiems ES lėšų gavėjams, įskaitant NVO, rengti mokymus ataskaitų teikimo ir finansinių taisyklių klausimais ir prašo, kad biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija būtų tinkamai informuota apie šiuos mokymus, įskaitant jų turinį, dalyvius ir susijusias išlaidas; ragina Komisiją supaprastinti dotacijų paraiškų teikimo ir atrankos procedūras ir užtikrinti vienodą požiūrį ir proceso skaidrumą, administracinės naštos mažinimą ir reguliarų šių taisyklių pritaikymą prie kintančių aplinkybių ir įgytos patirties;

42.atkreipia dėmesį į 2018 m. Europos Audito Rūmų (EAR) išvadą, kad subdotacijų skyrimas neleidžia Komisijai tinkamai stebėti, kaip naudojamos ES lėšos; ragina, kad pakopinių dotacijų forma NVO, kaip trečiosioms šalims, skirtos sumos būtų aiškiai nurodytos Finansinio skaidrumo sistemoje ir Komisijos metinėse finansinėse ir atskaitomybės ataskaitose;

43.ragina visas ES institucijas užtikrinti, kad būtų daug griežčiau įgyvendinamos esamos ES skaidrumo registro nuostatos ir užtikrinamas jų vykdymas bei prižiūrima, kaip jų laikomasi; ragina skirti daugiau išteklių Skaidrumo registro sekretoriatui, kad jis galėtų teikti pagalbą visiems pareiškėjams ir užsiregistravusiems subjektams, ypač mažiems subjektams ir NVO, per visą registracijos procesą ir nuodugniau tikrinti jų teikiamą informaciją; be kita ko, ragina visuose komitetų sekretoriatuose ir atitinkamuose administraciniuose skyriuose paskirti skaidrumo pareigūną; primena, kad, remiantis Skaidrumo registro gairėmis, apie pateiktų duomenų pasikeitimus turėtų būti pranešama iš karto, kai tik jie įvyksta, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per tris mėnesius; primygtinai tvirtina, kad visi registruotų subjektų valdybos ar vadovybės pokyčiai taip pat turėtų būti registruojami Skaidrumo registre; prašo, kad skaidrumo duomenų bazė būtų prieinama tik konkretiems įgaliotiems asmenims ir pateikus prašymą biudžeto valdymo institucijai, siekiant išvengti informacijos, kuri galėtų kelti pavojų asmens gyvybei ar asmeniniam saugumui arba NVO egzistavimui, sklaidos;

44.apgailestauja dėl to, kad Skaidrumo registre skirtingų tipų organizacijoms taikomi skirtingi informacijos atskleidimo reikalavimai; ragina Komisiją nustatyti vienodus informacijos atskleidimo reikalavimus visų tipų organizacijoms, įregistruotoms Skaidrumo registre; pažymi, kad visų pirma iš jų turi būti reikalaujama atskleisti savo pajamas ir visas lobistinei veiklai išleistas sumas Daugiau informacijos: skaidrumo ir atskaitomybės tyrimas, 24.3 rekomendacija.;

45.primena rekomendacijas, pateiktas 2021 m. Parlamento rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo Priimti tekstai, P9_TA(2023)0138, 74 dalis., kuriose raginama peržiūrėti ES Skaidrumo registrą ir jo gaires siekiant numatyti reikalavimą registruotoms organizacijoms atskleisti išsamią informaciją apie visus finansavimo šaltinius, įskaitant turimas akcijas kitose įmonėse, ir sudaryti sąlygas atsekti ES lėšas pradedant tiesioginiu gavėju ir baigiant galutiniu paramos gavėju, kai lėšos perduodamos grandinėje, įskaitant atvejus, kai vieno paramos gavėjo, įskaitant NVO, lėšos perduodamos kitam, kartu atsižvelgiant į konfidencialumo principą, kai NVO susiduria su didelėmis grėsmėmis;

46.ragina visas NVO ir subjektus, įsipareigojusius užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitomybę, laikytis ES chartijos ir propaguoti demokratines ir ES vertybes, prašyti, kad teikiant paraiškas dėl ES lėšų jie būtų įtraukti į Skaidrumo registrą;

47.ragina užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi taisyklių dėl patekimo į Parlamentą ir dėl kvietimų į Parlamento komitetus, taikant sąlygą, kad kiekvieną organizaciją Skaidrumo registre turi užregistruoti naujas už skaidrumą atsakingas pareigūnas, kuris bus paskirtas į kiekvieno komiteto sekretoriatą;

48.ragina visus ES finansuojamus naudos gavėjus, įskaitant NVO, internete skelbti informaciją apie visus susitikimus su EP nariais, EP narių padėjėjais ar kitų ES institucijų, įstaigų ar agentūrų atstovais, kai tokie susitikimai yra susiję su esamais ES teisėkūros dokumentais arba su ES finansavimu, kurį tokie naudos gavėjai gauna arba dėl kurio kreipiasi, laikantis panašių EP nariams taikomų pareigų; ragina atitinkamas ES institucijas ir įstaigas suteikti priemones, kurių reikia tokių susitikimų paskelbimui, numatant išimtinius tinkamai pagrįstus atvejus;

49.mano, kad NVO reglamento priėmimas yra diskriminacinė priemonė, skirta NVO, bet ne kitiems ES lėšų gavėjams; laikosi nuomonės, kad tokie klausimai kaip „sukamųjų durų“ reiškinys, finansavimo ir dovanų skaidrumas, kova su pinigų plovimu, užsienio kišimosi ribojimas, nepriklausomumas nuo politinės ir ekonominės įtakos bei informavimas apie pažeidimus yra svarbūs visiems ES lėšas gaunantiems subjektams ir jais neturėtų būti naudojamasi siekiant apriboti NVO veiksmų erdvę;

50.pakartoja savo raginimą rezoliucijoje dėl 2021 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo Priimti tekstai, P9_TA(2023)0137. užtikrinti, kad visi ES lėšų gavėjai, įskaitant NVO, kurie netinkamai naudojo ar pasisavino ES lėšas arba dalyvavo veikloje, prieštaraujančioje Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir ES chartijoje įtvirtintoms ES vertybėms, įskaitant terorizmo kurstymą, neapykantos retoriką, smurto, politinio ir religinio ekstremizmo rėmimą ar šlovinimą, taip pat dezinformacijos skleidimą, užmaskuotą sąmoningai suklastotais moksliniais duomenimis, būtų įtraukti į EDES sąrašą ir jiems būtų uždrausta prieiga prie ES institucijų ir ES finansavimo programų, kurioms taikomas tiesioginis ir pasidalijamasis valdymas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų parengtas ir skelbiamas patobulintas draudimo dalyvauti procedūroje sąrašas, laikantis Parlamento rekomendacijos ir susitarimo dėl Finansinio reglamento; tikisi, kad 2025 m. pradžioje Komisija pateiks šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą;

51.ragina Komisiją ir Audito Rūmus Parlamentui, kaip biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, sistemingai teikti nustatytus faktus ir audito išvadas, susijusius su rizika grindžiamomis paramos gavėjų, įskaitant NVO, patikromis vietoje, ir patikrų rezultatus; ragina glaudžiau bendradarbiauti su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Audito Rūmais; ragina Komisiją visų pirma sustiprinti OLAF prieigos statusą siekiant gauti informacijos apie konkrečių paramos gavėjų finansinius nusižengimus, juos ištirti ir taikyti atitinkamas sankcijas (t. y. sustabdyti mokėjimus per EDES sistemą) sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų, susijusių su ES lėšomis, atveju, laikantis taikytinų taisyklių;

52.primena, kad NVO taikoma to paties lygio kontrolė ir tyrimai kaip ir visiems kitiems ES lėšų gavėjams, apimant visas išlaidas, atsižvelgiant į atitinkamus OLAF ir Europos prokuratūros įgaliojimus;

53.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Audito Rūmams.