1.palankiai vertina 2022 m. FIA ataskaitą ir joje pateiktas analizes;

2.pritaria Komisijos nuomonei, kad sukčiavimo prevencija, nustatymas ir pasisavintų lėšų grąžinimo mechanizmų stebėsena turi būti grindžiami tolesniu skaitmeninimu ir pažangiausių technologijų, paremtų mašinų mokymusi, naudojimu, siekiant padidinti duomenų, susijusių su galimu sukčiavimu, prieinamumą, sąveikumą, naudojimą ir valdymą; atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti įdiegtas veiksmingas kovos su sukčiavimu valdymas ir veiksmingi į rezultatus orientuoti procesai, taip pat tinkamai parengtos struktūros, kad būtų užtikrintas visų kovos su sukčiavimu struktūros komponentų ir atitinkamų subjektų bendradarbiavimas ir koordinavimas; mano, kad šiuo tikslu pareigūnams, atsakingiems už įvairius kovos su sukčiavimu struktūros komponentus, turi būti suteiktos reikiamos skaitmeninės ir procedūrinės žinios;

3.primena, kad, siekiant užtikrinti aukšto lygio ES finansinių interesų apsaugą, būtinas tvirtas valdžios institucijų, atliekančių administracinius tyrimus, ir institucijų, atliekančių nusikalstamų veikų tyrimus tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis, bendradarbiavimas;

4.palankiai vertina Komisijos pastangas pagreitinti metinės FIA ataskaitos paskelbimą, nes tai sudaro galimybę priimti Parlamento rezoliuciją per n+ 1 metus ir tuomet joje pateiktos pastabos bei rekomendacijos yra aktualesnės;

5.palankiai vertina tai, kad apskritai pagerėjo kovos su sukčiavimu teisės aktų nuoseklumas visoje ES po to, kai valstybės narės ėmėsi veiksmų siekdamos teisingai perkelti ES taisykles į nacionalines sistemas; reiškia susirūpinimą, kad kai kuriais atžvilgiais padėtis vis dar nėra optimali, ypač kalbant apie įtariamų sukčiavimo ir pažeidimų atvejų nustatymą ir pranešimą apie juos bei tolesnius veiksmus, skirtumai šioje srityje tarp valstybių narių vis dar labai pastebimi;

6.pabrėžia, kad prevencija ir komunikacija yra labai svarbios kovojant su sukčiavimu ir korupcija ir kad Komisija turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti veiksmingas priemones šiose srityse;

7.pritaria Komisijos nuomonei, kad sukčiavimo rizikos analizė turėtų būti patobulinta, kad būtų galima įvertinti, ar mažas pranešimų apie sukčiavimą lygis iš tiesų yra reiškia, kad esama mažai netinkamų veiksmų atvejų, ar tai yra silpnų nustatymo priemonių pasekmė;

8.apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos ne visada laikosi Komisijos ir OLAF rekomendacijų, teikia išsamias ataskaitas arba laiku perima pripažintą gerąją patirtį; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių pažeidimų, kurie per daugelį metų nuo pradinio pranešimo apie juos vis dar klasifikuojami kaip įtariamas sukčiavimas, procentinė dalis yra labai didelė, net kalbant apie atvejus, kurie nurodomi kaip užbaigti; mano, kad tokios situacijos reiškia, kad nesiimama tinkamų tolesnių veiksmų, nepakanka personalo arba jis nepakankamai apmokytas, esama komunikacijos spragų ar pranešimų teikimo kanalai yra neveiksmingi, bendradarbiavimas ir koordinavimas yra silpnas arba netgi nepateisinamai vėluojama perklasifikuoti pažeidimus į sukčiavimu laikomus pažeidimus ir pakoreguoti statistines ataskaitas;

9.pabrėžia, kad tokiais atvejais Komisija turėtų padėti valstybėms narėms mažinti su sukčiavimo nustatymu, tolesniais veiksmais ir ataskaitų teikimo procesais susijusią biurokratiją;

10.siūlo tiek ES, tiek nacionalinėms valdžios institucijoms stiprinti bendradarbiavimą ir skatinti naudoti daugiau skaitmeninių priemonių kovojant su sukčiavimu;

11.pažymi, kad sukčiavimo ir pažeidimų atvejų, apie kuriuos pranešė kompetentingos ES ir nacionalinės institucijos 2022 m. skaičius (iš viso 12 455) šiek tiek padidėjo, palyginti su 2021 m.; pažymi, kad su šiais atvejais susijęs finansinis poveikis 2022 m. sumažėjo iki 1,77 mlrd. EUR (nuo 2,05 mlrd. EUR 2021 m.); mano, kad šie skaičiai vis dar labai dideli ir reiškia didelius nuostolius ES biudžetui;

12.žino, kad kasmetinis pranešimų apie pažeidimus palyginimas ne visada suteikia galimybę atlikti patikimą tendencijų ir modelių analizę, nes daugybės programų įgyvendinimo ciklas yra daugiametis; mano, kad palyginimas, imant penkerių metų vidurkį, yra tinkamesnis norint nustatyti realią situaciją; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad 2022 m. FIA ataskaitoje dažnai nurodomi 2018–2021 m. laikotarpio rezultatai;

13.mano, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas kovojant su sukčiavimu yra labai svarbus siekiant sustiprinti prevenciją ir nustatymą ir kad tai reiškia paramą tiriamajai žurnalistikai, kuri gali būti veiksminga, jei suteikiama galimybė lengvai ir tinkamai susipažinti su informacija apie projektus, gavėjus ir mokėjimus; atkreipia ypatingą dėmesį į svarbų žiniasklaidos ir tiriančiųjų žurnalistų vaidmenį kovojant su korupcija; mano, kad sustiprinta ir nuosekliai vykdoma žurnalistų ir pranešėjų apie pažeidimus apsauga visoje Sąjungoje padeda nustatyti korupcijos atvejus ir neleisti išplisti nebaudžiamumo, tylėjimo ir nusikalstamų susivienijimų subkultūrai; atsižvelgdamas į žiniasklaidos pliuralizmą ir žiniasklaidos laisvę, pažymi, kad remiantis naujausiais Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos (MPM 2022) rezultatais užfiksuotas nedidelis su žurnalistų apsauga susijusio rodiklio pablogėjimas ir kad naujienų žiniasklaidos koncentracijos rizika visame žemyne išlieka labai didelė; mano, kad žiniasklaidos apsauga nuo politinio spaudimo ir įtakos, taip pat teisės susipažinti su valdžios institucijų turima informacija užtikrinimas yra labai svarbūs siekiant apsaugoti žiniasklaidos nepriklausomumą, jos, kaip demokratijos sergėtojos, vaidmenį ir patikimą išteklių valdymą;

14.palankiai vertina 2023 m. gegužės 3 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl kovos su korupcija (JOIN(2023)0012), kuriame pripažįstamas korupcijos problemos rimtumas, nes ji kenkia viešųjų išlaidų veiksmingumui, bendrosios rinkos veiksmingumui ir ekonomikos augimo tvarumui; atkreipia dėmesį į tai, kad kova su korupcija yra vienas iš svarbiausių Sąjungos įsipareigojimų, toks pat svarbus kaip skaidrumo ir sąžiningumo užtikrinimas; pabrėžia, kad nepotizmo reiškinys, susijęs su valstybės valdomais subjektais ir ES lėšų viešaisiais pirkimais, taip pat kelia didelį pavojų patikimam valdymui ir ES finansiniams interesams; todėl palankiai vertina naują pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su korupcija 2023 m. gegužės 3 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su korupcija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2003/568/TVR ir Konvencija dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 (COM(2023)0234).;

15.yra susirūpinęs dėl to, kad sunku labai tiksliai įvertinti, kokiu mastu organizuoti nusikaltėliai neteisėtai naudojasi ES finansais; mano, kad valstybėse narėse būtinas bendras metodas, kurį taikant būtų įvertintas organizuoto nusikalstamumo poveikis ES lėšoms ir priemonių, kurių imtasi šiai problemai spręsti, veiksmingumas; ragina Komisiją skubiai imtis visų būtinų veiksmų siekiant suderinimo šioje srityje;

16.pabrėžia, kad svarbu atlikti poveikio vertinimą, kuriame būtų įvertintas ekonominis ir socialinis sukčiavimo poveikis ES finansiniams interesams ir jos piliečiams; ragina išanalizuoti ir palyginti sukčiavimo prevencijai skirtus išteklius su galimais nuostoliais, kurių išvengta;

17.pabrėžia, kad tai, jog daugelyje valstybių narių perkėlimas į nacionalinę teisę nėra vykdomas veiksmingai ir nacionalinės teisės aktai nėra suderinti, suteikia galimybių organizuotiems nusikaltėliams vykdyti įvairią neteisėtą tarpvalstybinę veiklą Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiose srityse; todėl pakartoja savo ankstesnius raginimus persvarstyti Tarybos pamatinį sprendimą 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu OL L 300, 2008 11 11, p. 42. ir nustatyti naują bendrą organizuoto nusikalstamumo apibrėžtį, visų pirma atsižvelgiant į korupcijos, smurto, grasinimų ar bauginimo naudojimą siekiant kontroliuoti ekonominę veiklą ar viešuosius pirkimus;

18.pažymi, kad 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatas „2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija“ (COM(2021)0170). siekiama nustatyti priemones ir būdus, kuriais būtų išardyti nusikalstamų organizacijų verslo modeliai ir struktūros tarpvalstybiniu mastu tiek internete, tiek realiame gyvenime; ragina valstybes nares prisidėti prie Komisijos pastangų ir sukurti regioninius bendradarbiavimo tinklus, kad būtų galima keistis informacija apie atvejus ir strategijas, skirtas kovai su organizuotų nusikaltėlių vykdomu sukčiavimu; atsižvelgdamas į tai, primena siūlomos naujos Direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo 2022 m. gegužės 25 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo (COM(2022)0245). svarbą, nes ją veiksmingai įgyvendinus valdžios institucijos turėtų geresnių priemonių užtikrinti, kad organizuotos nusikalstamos grupuotės netektų finansinių išteklių tolesnei nusikalstamai veiklai vykdyti; primena, kad, siekiant kovoti su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, labai svarbu keistis geriausia patirtimi ir kurti bendras ir koordinuotas strategijas;

19.atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie korupcijos bylas, 2022 m. pabaigoje Europos prokuratūra pranešė apie 87 ištirtas nusikalstamas veikas (palyginti su 40 bylų, ištirtų per pirmuosius septynis operatyvinės veiklos mėnesius 2021 m.); pažymi, kad 2018–2022 m. per Pažeidimų valdymo sistemą (IMS) 10 valstybių narių pranešė apie 30 atvejų, susijusių su žemės ūkiu, 22 atvejus – su sanglauda ir 3 atvejus – su pasirengimu narystei, o jų bendras įvertintas finansinis poveikis siekia apie 50 mln. EUR;

20.dar kartą pabrėžia, kad korupcija, ypač aukšto lygio korupcija, taip pat ir ES institucijose, yra ypač sunkus nusikaltimas, kuris gali būti vykdomas tarpvalstybiniu mastu, kenkia Sąjungos finansiniams interesams ir visai ES ekonomikai, mažina piliečių pasitikėjimą ES ir valstybių narių demokratinėmis institucijomis; pakartoja, kad ES institucijose turi būti vykdoma visiško korupcijos netoleravimo politika; pritaria kovos su korupcija integravimui į ES politikos formavimą;

21.atkreipia dėmesį į tai, kad OLAF šiuo metu jokiomis aplinkybėmis neturi prieigos prie Parlamento narių biurų, kompiuterių ir e. pašto paskyrų, net jei tiria su Parlamento nariais susijusius atvejus, grindžiamus pagrįstais įtarimais; pabrėžia, kad reikia taikyti tinkamą procedūrą, pagal kurią OLAF būtų suteikiama prieiga tais atvejais, kai kyla pagrįstų įtarimų dėl atskirų Parlamento narių; ragina Biurą nustatyti tokią procedūrą;

22.atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūra vykdo tyrimą dėl Komisijos COVID-19 vakcinų pirkimų;

23.pabrėžia, kad kiekviena ES institucija, valstybė narė ir viešas ar privatus Sąjungos lėšų gavėjas privalo atskleisti visus susijusius dokumentus, įskaitant informaciją apie Komisijos vedamas preliminarias derybas, kai gauna oficialų Audito Rūmų prašymą ryšium su vykdomu auditu; primena Europos Parlamento rekomendaciją, pateiktą jo 2020 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje ( III skirsnis – Komisija) 2022 m. gegužės 4 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0144)., susijusią su prieiga prie tekstinių pranešimų, kuriais buvo keičiamasi su farmacijos bendrove dėl COVID-19 vakcinų pirkimo;

24.pabrėžia, kad būtina integruoti visiško korupcijos netoleravimo politiką ir apie ją turi būti tinkamai informuojama per Europos Parlamento rinkimus, siekiant padidinti rinkėjų aktyvumą ir piliečių pasitikėjimą viešosiomis institucijomis;

25.palankiai vertina tai, kad Komisija į savo metinę ataskaitą dėl teisinės valstybės įtraukė specialų skirsnį dėl kovos su korupcija, siekdama pateikti išsamią lyginamąją valstybių narių kovos su korupcija metodų, procedūrų ir priemonių analizę ir padėti įvertinti, kuriose srityse kyla didžiausias pavojus; prašo Komisijos į visus teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos skirsnius visada įtraukti valstybėms narėms skirtas rekomendacijas ir su tolesniais veiksmais susijusias pastabas; pakartoja, kad svarbu visapusiškai atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, susijusias su korupcija; ragina valstybes nares rengiant savo kovos su korupcija politiką atsižvelgti į teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos išvadas; ragina Komisiją įsikišti ir padėti valstybėms narėms spręsti struktūrines problemas, susijusias su jų kovos su korupcija pajėgumais;

26.atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. „Eurobarometro“ apklausos dėl korupcijos rodo, kad korupcija tebekelia didelį susirūpinimą ES piliečiams ir įmonėms ES, ir didelė dalis Europos piliečių mano, kad korupcija yra plačiai paplitusi jų šalyje (68 proc.) ir kad korupcijos lygis padidėjo (41 proc.); palankiai vertina tai, kad beveik visos valstybės narės šiuo metu taiko kovos su korupcija strategijas ir jos yra reguliariai vertinamos ir peržiūrimos, ir primena, kad siekiant panaikinti korupcinę praktiką reikia ne tik tvirtos teisinės sistemos, bet ir veiksmingo įgyvendinimo, ir kad siekiant užkirsti kelią tokiai praktikai taip pat reikia skaidrių ir atskaitingų valdymo ir tarnybinės etikos sistemų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl kovos su korupcija, kurie atitinka Parlamento raginimus stiprinti kovą su korupcija; pažymi, kad Komisija ketina įtraukti korupcijos prevenciją į rengiamas ES politiką ir programas ir aktyviai remti valstybių narių pastangas įgyvendinti tvirtą kovos su korupcija politiką ir teisės aktus; palankiai vertina ryžtą kovoti su tarpvalstybine korupcija ir tuo tikslu kriminalizuoti korupcijos nusikaltimus, suderinti bausmes visoje ES koordinuotai atsižvelgiant į vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymą nustatyti specialų bendros užsienio ir saugumo politikos sankcijų režimą, kad būtų galima kovoti su rimtais korupcijos veiksmais visame pasaulyje;

27.pabrėžia, kad korupcija ir pinigų plovimas yra neatsiejamai susiję ir kad pinigų plovimas yra vienas iš svarbiausių organizuotų nusikaltėlių neteisėtai veiklai kelią atveriančių būdų, kuriuo pasinaudodami nusikaltėliai savo nusikalstamu būdu gautas pajamas perveda į teisėtą ekonomiką, ir supranta, kad sukčiavimas, nukreiptas į ES biudžetą, taip pat gali būti pirminis su pinigų plovimu susijęs nusikaltimas; pabrėžia, kad dėl tarpvalstybinio šių nusikaltimų aspekto ir dėl skirtingų teisinių sistemų sunku užkirsti šiems nusikaltimams kelią, juos nustatyti ir su jais kovoti; palankiai vertina pažangą, padarytą steigiant naują Kovos su pinigų plovimu instituciją, remiantis 2021 m. liepos mėn. Komisijos pasiūlymu, 2022 m. birželio 29 d. Taryboje pasiektą politinį susitarimą ir 2022 m. gruodžio 7 d. sutartą poziciją dėl bendro taisyklių sąvado, taip pat įgaliojimus pradėti trišalius dialogus, suteiktus 2023 m. balandžio 17 d. Parlamento plenariniame posėdyje; apgailestauja, kad iki 2026 m. institucija nepradės veikti visu pajėgumu;

28.pažymi, kad 2018–2022 m. per IMS buvo pranešta apie 375 atvejus, susijusius su interesų konfliktais, kurie dažnai taip pat gali būti nustatomi aplinkoje, panašioje į tą, kur vykdoma korupcinė veikla; pabrėžia, kad didžioji dauguma interesų konfliktų atvejų, apie kuriuos pranešta, yra susiję su sanglaudos politikos įgyvendinimu (86 proc., tuo tarpu – 9 proc. žemės ūkio ir 5 proc. pasirengimo narystės srityse), minėtu laikotarpiu tai susiję su beveik 117 mln. EUR; pabrėžia, kad interesų konfliktai, apie kuriuos pranešta, daugiausia susiję su lėšų gavėjų ir jų rangovų bei subrangovų santykiais, o tik 7 proc. atvejų susiję su interesų konfliktais projektų skyrimo ir (arba) vertinimo etapu, taigi ir vertinimo komitetų narių dalyvavimu;

29.mano, kad tai galėtų būti finansinių taisyklių pakeitimų, kurie buvo taikomi visoms ES lėšas tvarkančioms nacionalinėms valdžios institucijoms, teigiamo poveikio ir atgrasomojo poveikio rodiklis, o tai, kad trečdalis atvejų buvo nustatyti iš šaltinių, nesusijusių su valdymo ir kontrolės sistema, įskaitant informatorius ir tiriamosios žurnalistikos atstovus, rodo bazinį skaidrumo ir prieinamumo lygį bei pilietinės visuomenės indėlį;

30.susirūpinęs pažymi, kad bendras interesų konfliktų atvejų skaičius yra didesnis, nei nurodyta IMS, kaip matyti iš papildomos informacijos, kurią gavo Komisijos Regioninės ir miestų politikos ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generaliniai direktoratai apie interesų konfliktų atvejus ir susijusias susigrąžintas sumas viešųjų pirkimų srityje, kai naudotasi Europos socialinio fondu, Sanglaudos fondu ir Europos regioninės plėtros fondu, šią informaciją tiesiogiai pranešė valstybės narės per ES fondų valdymo sistemą (žinomą kaip SFC, ja naudojantis 2014–2020 m. pateikta informacija apie 31 atvejį, susijusį su 16 programų 11 valstybių narių, poveikis – 3,4 mln. EUR);

31.pakartoja savo raginimą, kad metinė FIA ataskaita būtų labiau holistinė ir būtų teikiama išsami visų susijusių subjektų sąveikos apžvalga, nustatyta geriausia praktika ir aptariami trūkumai; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad į 2022 m. FIA ataskaitą įtrauktos Europos prokuratūros ir OLAF metinių ataskaitų išvados; ragina toliau tobulinti šį holistinį požiūrį, siekiant susidaryti aiškesnį, išsamesnį ir konkretesnį vaizdą apie bendrą Sąjungos finansinių interesų apsaugos padėtį, apimant visus kovos su sukčiavimu veiksmus tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis;

32.ragina, kad nuostatos dėl interesų konfliktų turėtų būti taikomos taip, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas, jos turėtų būtų grindžiamos aiškiu ir proporcingu rizikos vertinimu ir sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms jas praktiškai taikyti; ragina, kad Komisijos gairėse būtų užtikrintas aiškumas pareiškėjams ir sprendimus priimantiems organams, vengiama nereikalingos administracinės naštos ir laikomasi proporcingumo principo;

33.pažymi, kad 2022 m. bendras sukčiavimu laikomų ir nelaikomų pažeidimų, susijusių su tradiciniais nuosavais ištekliais (TNI), skaičius (4 661) buvo 7,6 proc. didesnis nei penkerių metų vidurkis (2018–2022 m.); susirūpinęs pažymi, kad bendros sumos, susijusios su tokiais pažeidimais, kaip apskaičiavo ir nustatė valstybės narės, taip pat pastebimai padidėjo (47 proc. ) ir pasiekė 783 mln. EUR; pabrėžia, kad kalbant tuo pačiu klausimu, pasakytina, kad 2022 m. bendras su sukčiavimu susijusių ir nesusijusių bylų atveju susigrąžinimo lygis buvo tik 48 proc. (54 proc. 2021 m.) ir kad sukčiavimo atvejais jis siekė tik 25 proc., ir šis rodiklis valstybėse narėse labai skiriasi; prašo Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant greitai susigrąžinti netinkamai panaudotas lėšas;

34.atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. Komisija tik 19 naujų nurašymo ataskaitų, gautų iš šešių valstybių narių, atveju išreiškė nuomonę, kad buvo pakankamai įrodyta, jog TNI buvo prarasta dėl priežasčių, kurios nėra priskirtinos atitinkamoms valstybėms narėms, ir kad jos nebuvo finansiškai atsakingos už nuostolius, o 82 atvejais, su kuriais susijusi suma siekė beveik 39 mln. EUR, Komisija pareiškė nuomonę, kad valstybės narės nepakankamai įrodė, jog TNI buvo prarasta dėl priežasčių, kurios nėra joms priskirtinos, ir kad jos buvo finansiškai atsakingos už nuostolius (2022 m. Komisija įvertino 135 atvejus, su kuriais susijusi bendra suma siekė 76,8 mln. EUR); ragina Komisiją toliau išlaikyti šį veiksmingą nurašymo atvejų peržiūros mechanizmą, kad būtų skatinamas nacionalinių administracijų susigrąžinimo veiksmų veiksmingumas;

35.pažymi, kad 2022 m. kovos su sukčiavimu tarnybų atlikta kontrolė ir patikrinimai po prekių išleidimo buvo sėkmingiausios sukčiavimu laikomų ir nelaikomų pažeidimų nustatymo priemonės, jos atitinkamai vis dažniau derinamos su mokesčių auditais ir išleidimo kontrole; pabrėžia, kad 2022 m. kontrabanda, neteisinga vertė ir neteisingas klasifikavimas bei netinkamas prekių aprašymas buvo pagrindiniai modi operandi sukčiavimo atvejais, ir kad ypač padaugėjo pranešimų apie cigarečių kontrabandą;

36.palankiai vertina OLAF vaidmenį nustatant ir tiriant sukčiavimą, susijusį su ES tradiciniais nuosavais ištekliais; atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. šiek tiek sumažėjo pradėtų tyrimų, susijusių su nuosavais ištekliais, skaičius, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad OLAF būtų suteikta pakankamai išteklių, kad ji galėtų visapusiškai ir veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus;

37.pažymi, kad piniginiu požiūriu Kinija ir toliau pagrindinė prekių, susijusių su pažeidimais, kilmės šalis, o JAV ir Vietnamui tenka antra ir trečia vietos, ir kad tekstilės gaminiai ir avalynė – tai gaminiai, kuriems tenka pirmoji vieta kalbant tiek apie nustatytų bei praneštų atvejų skaičių, tiek apie vertę;

38.pakartoja savo raginimą mažinti PVM atotrūkį ir spręsti išteklių trūkumo, riboto mokesčių administratorių skaitmeninio efektyvumo ir teisėkūros spragų, dėl kurių ribojamas kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonių veiksmingumas, problemą; primena, kad administracinio bendradarbiavimo stiprinimas yra veiksmingiausias būdas kovoti su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM;

39.pabrėžia, kad Europos prokuratūros kompetencijos sričiai priskiriamas sunkių nusikaltimų, nukreiptų prieš bendrą PVM sistemą, tyrimas, kai jie susiję su dviejų ar daugiau valstybių narių teritorija ir dėl kurių bendrai patirti nuostoliai siekia ne mažiau kaip 10 mln. EUR; yra susirūpinęs dėl Europos prokuratūros 2022 m. metinėje ataskaitoje pateiktų duomenų, iš kurių matyti, kad 16,5 proc. jos aktyvių tyrimų (185) susiję su sukčiavimu PVM, kurio padaryta žala įvertinta 47 proc. (6,7 mlrd. EUR);

40.palankiai vertina 2022 m. rugsėjo 16 d. paskelbtą antrąją Komisijos ataskaitą dėl FIA direktyvos įgyvendinimo (COM(2022)0466), tačiau apgailestauja dėl to, kad Komisija nesiėmė veiksmų dėl 10 mln. EUR ribos peržiūros, o tai turi didelį poveikį Europos prokuratūros veiklai sukčiavimo PVM bylose; pabrėžia, kad dėl pasikartojančių ir dar neišspręstų klausimų dėl skirtingo ribinės vertės apskaičiavimo metodų aiškinimo (ar keliose valstybėse narėse padaryta žala turėtų būti sumuojama, ar į skaičiavimus įtrauktos šalys turėtų apsiriboti Europos prokuratūros veikloje dalyvaujančiomis šalimis) padėtis tampa neaiški; yra tvirtai įsitikinęs, kad dabartinė riba švelnina atgrasomąjį poveikį, leidžia nusikaltėliams ieškoti silpniausios jurisdikcijos, kad išvengtų Europos prokuratūros, ir tai daro neigiamą poveikį tyrimams, nes nacionalinės valdžios institucijos dažnai neturi išsamaus vaizdo apie nusikalstamos veiklos mastą pradiniame tyrimo etape; ragina Komisiją persvarstyti savo poziciją kitoje FIA direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ataskaitoje, panaikinti ribą arba gerokai ją sumažinti ir tuo tarpu pateikti tinkamas gaires dėl skaičiavimo metodo;

41.pabrėžia, kad veiksmingas OLAF ir Europos prokuratūros bendradarbiavimas yra būtina patikimo ES biudžeto finansinių interesų, susijusių tiek su išlaidomis, tiek su pajamomis, valdymo ir apsaugos sąlyga; atsižvelgdamas į tai mano, kad vykdant tokį sustiprintą bendradarbiavimą pajamų srityje gali padidėti pajamų surinkimas į ES biudžetą, taigi sumažėtų valstybių narių BNP pagrįsti įnašai, o išlaidų srityje būtų užtikrinta, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų tinkamai išleidžiami;

42.pabrėžia, jog svarbu, kad OLAF ir Europos prokuratūra išlaikytų veiklos nepriklausomumą;

43.palankiai vertina Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimą, kad ES turi garantuoti, kad pinigai būtų leidžiami atsižvelgiant į numatytą paskirtį ir laikantis teisinės valstybės principų, ir užtikrinti, kad lėšos būtų apsaugotos;

44.pažymi, kad 2018–2022 m. laikotarpiu sukčiavimu laikomų ir sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, susijusių su įgyvendinimo veiksmais kaimo plėtros srityje, apie kuriuos pranešta, skaičius išaugo daugiausia dėl padidėjusio nustatymo, kalbant apie veiksmus, lygio 2014–2022 m. programavimo laikotarpiu; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiavimo atvejų, kurie buvo aptikti ir apie kuriuos pranešta, skaičius vis dar mažesnis, nei manyta, ir kad dėl to reikia aktyviau stebėti padėtį;

45.pažymi, kad, nors 2022 m. sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, susijusių su parama žemės ūkiui, skaičius išaugo, palyginti su 2021 m., visgi kaimo plėtros srityje nustatytų pažeidimų lygis buvo gerokai didesnis nei paramos žemės ūkiui srityje; pažymi, kad, kalbant apie paramą žemės ūkiui, rinkos priemonės – tai sritis, kurioje valstybių narių praneštas sukčiavimo lygis buvo didžiausias; OLAF taip pat nagrinėjo keletą kompleksinių bylų, susijusių su žemės ūkio produktų pardavimo skatinimu;

46.apgailestauja, kad 2018–2022 m. laikotarpiu tiek kaimo plėtros, tiek tiesioginių išmokų srityje rizikos analizės, pranešėjų, informatorių ir tiriamosios žurnalistikos atstovų indėlis nustatant sukčiavimo atvejus buvo labai ribotas; taip pat yra susirūpinęs dėl administracinių procedūrų, pradėtų nagrinėjant sukčiavimo atvejus, apie kuriuos pranešta, trukmės, nes vidutiniškai 2014–2022 m. laikotarpiu etapas nuo pažeidimo pradžios iki tol, kol kyla įtarimas dėl sukčiavimo, užtrukdavo beveik ketverius metus ir prireikdavo beveik trejų metų tam, kad byla būtų baigta po to, kai apie ją buvo pranešta Komisijai; atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos srityje maždaug pusantrų metų užtrukdavo etapas, kol kildavo įtarimas, kad padarytas sukčiavimu laikomas pažeidimas, ir daugiau nei dvejų metų prireikdavo tam, kad sukčiavimo atvejis būtų užbaigtas nagrinėti po to, kai apie jį pranešta Komisijai; prašo Komisijos teikti rekomendacijas ir dažniau kartu su valstybių narių valdžios institucijomis imtis tolesnių veiksmų siekiant sutrumpinti administracinių procedūrų trukmę;

47.apgailestauja, kad per COVID-19 pandemiją Komisija nepakankamai skaidriai naudojo viešąsias lėšas; apgailestauja dėl to, kad Komisija dar nėra paskelbusi ataskaitos dėl išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemija 2022 m. gegužės 4 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (Priimti tekstai, P9_TA(2022)0144).;

48.pažymi, kad daugiausia sukčiavimu laikomų ir nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2022 m., susiję su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF, atitinkamai 59 proc. ir 67 proc.) ir kiek mažesniu mastu – su Europos socialiniu fondu (ESF, atitinkamai 27 proc. ir 20 proc.); atkreipia dėmesį į tai, kad didžiausia rizika kyla transporto ir aplinkos apsaugos srityse dėl didelių pinigų sumų, kurių atveju padaryti pažeidimai, ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse, kur sukčiavimu laikomi pažeidimai pasikartoja dažniausiai;

49.yra susirūpinęs dėl to, kad 2022 m. užregistruota daugiausia iki šiol pažeidimų, susijusių su Pasirengimo narystei paramos priemone (PNPP), ir žino, kad šie atvejai susiję su 2007–2013 m. Pasirengimo narystei paramos priemone (PNPP I) ir 2014–2020 m. Pasirengimo narystei paramos priemone II (PNPP II); ragina Komisiją remtis patirtimi, įgyta taikant šias priemones, ateityje imantis veiksmų ir iniciatyvų, kuriais būtų siekiama tokių pačių ar panašių tikslų, pvz., Ukrainos atveju, o ji, kaip numatoma, gaus labai didelius išteklius pagal PNPP ir programą „Europos horizontas“, taigi tokiais atvejais tinkamas išteklių panaudojimas, net jei sąlygos labai sudėtingos, yra labai svarbus stojimo proceso veiksmingumui ir efektyvumui užtikrinti;

50.pabrėžia, kad sanglaudos politikos srityje sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta per pirmuosius devynerius 2007–2013 m. programavimo laikotarpio metus, skaičius ir finansinės sumos buvo daug didesnės nei sumos, apie kurias pranešta 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, ir kad ši tendencija matoma kalbant apie visus fondus ir daugumą valstybių narių;

51.pažymi, kad sanglaudos politikos srityje dažniausi sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta per IMS, yra susiję su patvirtinamaisiais dokumentais (neteisingi, trūkstami, melagingi ar suklastoti), o sukčiavimu nelaikomų pažeidimų atveju dažniausiai pranešama apie viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus;

52.susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų 2022 finansinių metų metinės ataskaitos dėl 2022 finansinių metų ES biudžeto vykdymo išvadas, iš kurių matyti, kad, nepaisant patobulinimų, audito institucijos ir toliau nepakankamai reaguoja į sukčiavimo riziką ir kad valstybių narių valdžios institucijos nepraneša apie įtariamo sukčiavimo atvejus per IMS, kaip reikalaujama; ragina Komisiją skubiai spręsti šiuos klausimus;

53.pažymi, kad 2022 m. tiesioginio valdymo srityje užregistruota 770 sumų susigrąžinimo dėl pažeidimų atvejų (2021 m. – 879), iš kurių 37 buvo susiję su sukčiavimu (2021 m. – 54 atvejai, apie kuriuos pranešta kaip apie sukčiavimą) ir su kuriais susijusi suma siekė 61,28 mln. EUR (iš jų 5,67 mln. EUR buvo susiję su sukčiavimu, palyginti su 7,04 mln. EUR 2021 m.);

54.pažymi, kad apskritai, kalbant apie tiesioginį valdymą, nustatytų sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius 2018–2022 m. laikotarpiu nelabai kito; palankiai vertina tai, kad, kalbant apie tiesioginį valdymą 2018–2022 m. laikotarpiu, nurodyta, kad OLAF dėka nustatyta 88 proc. susigrąžinimo atvejų, susijusių su sukčiavimu laikomais pažeidimais, apie kuriuos pranešta, tai atitinka 92 proc. visų susigrąžintų sumų; pažymi, kad apie 97 proc. pažeidimų, apie kuriuos nepranešta kaip apie sukčiavimą, buvo nustatyta Komisijai vykdant kontrolę;

55.susirūpinęs pažymi, kad 2018–2022 m. vidutinis lėšų susigrąžinimo lygis tebėra mažas, vidutinis susigrąžinimo lygis buvo 56 proc. (34 proc. pažeidimų, apie kuriuos pranešta kaip apie sukčiavimą, ir 59 proc. pažeidimų, apie kuriuos nepranešta kaip apie sukčiavimą); prašo Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant greitai susigrąžinti netinkamai panaudotas lėšas;

56.dar kartą pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl savitarpio administracinės pagalbos ES fondų išlaidų srityse, kuriose ši praktika iki šiol nenumatyta, siekiant užtikrinti kompleksinį požiūrį į Sąjungos finansinių interesų apsaugą;

57.primena, kad, atsižvelgdamos į specifinę EGADP struktūrą ir atitinkamą savo atsakomybę, valstybės narės kartu su Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai; pabrėžia, kad valstybių narių kontrolės sistemomis turi būti užtikrinta, kad EGADP finansuojami investiciniai projektai atitiktų ES ir nacionalines taisykles; primena, kad Komisija ir valstybės narės turi užkirsti kelią bet kokiai atskaitomybės spragai ES lygmeniu ir prireikus nustatyti papildomas apsaugos priemones šiam klausimui spręsti, atsižvelgdamos į atitinkamas Audito Rūmų rekomendacijas;

58.supranta, kad EGADP įgyvendinimas pasiekė intensyviausią tašką ir kad pagal reglamentą, kuriuo reglamentuojamas jos naudojimas, reikalaujama, kad valstybės narės įdiegtų veiksmingas ir efektyvias kontrolės sistemas, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES ir nacionalinių taisyklių;

59.pažymi, kad Komisija įvertino šias kontrolės sistemas prieš patvirtindama planus, o vėliau 2022 m. atliko 16 sistemų auditų, kurių tikslas – apsaugoti ES finansinius interesus Audito Rūmai, 2022 m. ES auditas trumpai, p. 57. ir į kuriuos buvo įtrauktos koordinavimo ir įgyvendinimo institucijos, pvz., ministerijos ir agentūros; palankiai vertina tai, kad Komisija planuoja atlikti visų valstybių narių auditą bent kartą iki 2023 m. pabaigos, ir palankiai vertina audito tikslų atranką remiantis rizikos vertinimu;

60.yra susirūpinęs, nes Audito Rūmai nustatė valstybių narių ataskaitų teikimo ir kontrolės sistemų trūkumų, kai kurios iš jų nevisiškai funkcionavo pateikiant ekonomikos gaivinimo planus, ir dėl to kilo rizika EGADP išlaidų tvarkingumui ir ES finansinių interesų apsaugai Audito Rūmai, 2022 m. metinės ataskaitos 11.47–11.55 dalys., todėl buvo nustatytos kontrolės tarpinės reikšmės;

61.pažymi, kad Komisijai atlikus audito darbą taip pat patvirtinta, kad esama įgyvendinimo ir koordinavimo įstaigų vidaus kontrolės sistemų skirtumų, nustatyta gerosios praktikos pavyzdžių taikant kai kurias sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ir dvigubo finansavimo tikrinimo ir prevencijos procedūras; ragina valstybes nares dalytis savo geriausiomis procedūromis, kad būtų galima vykdyti labiau koordinuotą ir nuo sukčiavimo apsaugotą lėšų tvarkymą;

62.supranta EGADP išlaidų modeliui būdingus bruožus, klaidų lygio, palyginamo su kitomis ES išlaidų sritimis, vertinimo sunkumus ir Komisijos mokėjimų sustabdymo metodikos apribojimus Ispanijoje, Slovakijoje, Estijoje, Danijoje, Graikijoje, Čekijoje, Italijoje, Lietuvoje, Maltoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kipre, Suomijoje, Airijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.; vis dėlto primena, kad galima pastebėti, jog valstybės narės vėluoja pateikti mokėjimo prašymus pagal EGADP, ir ragina Komisiją išlikti budriai, visų pirma baigiantis EGADP gyvavimo ciklui, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės apsaugotų ES finansinius interesus ir kad ES mokesčių mokėtojų pinigai būtų tinkamai išleidžiami; atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma kovai su sukčiavimu, korupcija, interesų konfliktais (jie apibrėžti kaip rimti pažeidimai) ir dvigubu finansavimu turėtų būti skiriama pakankamai išteklių ir dėmesio;

63.primena Audito Rūmų 2022 m. metinėje ataskaitoje pateiktas išvadas, t. y. kad kontrolės tarpinės reikšmės nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose skiriasi pagal jų reikalavimus ir detalumą; kelia klausimą, kodėl kai kurios valstybės narės privalėjo tik sukurti savo kontrolės sistemą, o kitos turėjo turėti veikiančią sistemą;

64.ragina Komisiją skubiai persvarstyti savo ex post audito procedūras, siekiant užtikrinti tinkamą patikrinimą, ar audituotos siektinos reikšmės, kurios anksčiau buvo įvertintos kaip pasiektos, po atitinkamų mokėjimų nebuvo panaikintos;

65.be to, ragina Komisiją nuolat stebėti, kaip pasiektos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, susijusios su ES finansinių interesų apsauga, ir taikyti visas būtinas priemones, jei nesilaikoma anksčiau pasiektų tarpinių reikšmių arba jos atšaukiamos, įskaitant proporcingą paramos pagal EGADP sumažinimą ir bet kokios į Sąjungos biudžetą mokėtinos sumos susigrąžinimą, arba prašyti anksčiau grąžinti paskolą sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams, atvejais arba šiurkštaus su finansavimo susitarimais susijusio įsipareigojimo pažeidimo, kurio valstybė narė neištaisė, atvejais;

66.pakartoja, kad veiksminga neteisėtos veiklos, keliančios grėsmę NGEU įgyvendinimui, visų pirma organizuotų nusikaltėlių grupių infiltracijos rizikos prevencija, nustatymas ir tyrimas priklauso nuo to, ar veiksmingai renkami duomenys ir jais dalijamasi, taip pat nuo to, kaip greitai pateiktus prašymus susipažinti su duomenimis nagrinėja tyrimo tarnybos valstybėje narėje, taip pat kitose šalyse arba ES lygmeniu OLAF ir Europos prokuratūra, taip pat, jei reikia, Eurojustas ir Europolas, kuriems turi būti suteikta prieiga;

67.apgailestauja dėl to, kaip Komisija aiškina sąvoką „galutinis gavėjas“ pagal EGADP; primena, kad pagal pakeistą EGADP reglamentą valstybės narės turėtų paskelbti 100 didžiausių galutinių gavėjų, gaunančių didžiausią finansavimą priemonėms pagal EGADP įgyvendinti, sąrašą; apgailestauja dėl to, kad Komisija nereikalauja, kad valstybės narės pateiktų informaciją apie galutinį EGADP finansavimo gavėją arba naudos gavėją, ir nusprendė reikalauti, kad valstybės narės pateiktų informaciją tik apie antrojo lygmens gavėjus; mano, kad šis aiškinimas neatitinka teisėkūros institucijų susitarimo;

68.palankiai vertina bendrą Europolo ir OLAF analizę, kurioje vertinama sukčiavimo ir pažeidimų rizika, susijusi su NGEU; palankiai vertina Europolo ir OLAF rekomendacijas ir ragina Komisiją, specializuotas ES agentūras ir įstaigas, taip pat valstybes nares aktyviai bendradarbiauti ir palaikyti ryšį siekiant užtikrinti ES finansinių interesų apsaugą įgyvendinant NGEU;

69.palankiai vertina 2022 m. vasario mėn. pradėtą Ombudsmeno strateginę iniciatyvą, kuria siekiama išnagrinėti nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, visuomenės informavimo ir komunikacijos strategijų, susijusių su EGADP, skaidrumą ir fondų priežiūrą; pabrėžia šios iniciatyvos svarbą, atsižvelgiant į tai, kad Audito Rūmų 2022 m. metinėje ataskaitoje buvo nurodytas didesnis įvertintas tų metų klaidų lygis; palankiai vertina Ombudsmeno pastangas gerinti EGADP skaidrumo standartus;

70.primena, kad sukurtas priemonės „NextGenerationEU“ teisėsaugos forumas (NGEU-LEF)“ – bendra iniciatyva, kuriai kartu vadovauja Europolas ir Italija ir kurioje dalyvauja Europolas, Europos prokuratūra, OLAF, Eurojustas, ES teisėsaugos mokymo agentūra ir nacionalinės valdžios institucijos, šis forumas suteikia galimybę dalytis žvalgybos informacija ir koordinuoti savo operacijas, siekiant kovoti su organizuotų nusikalstamų grupių mėginimais įsiskverbti į teisėtą ekonomiką ir apsaugoti NGEU paskatų paketą, ypatingą dėmesį skiriant korupcijos, mokesčių slėpimo, turto pasisavinimo ir pinigų plovimo atvejams; palankiai vertina tai, kad iniciatyva NGEU-LEF laimėjo 2023 m. Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą didžiausio žinomumo visuomenėje kategorijoje;

71.yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar esama daugybės problemų, visų pirma dėl to, kad nepakankama yra koordinavimo įstaigų priežiūra, kovos su sukčiavimu strategijos yra neišsamios, trūksta sukčiavimo rizikos vertinimų elementų, taip pat būtina tobulinti ex ante kontrolę, kuria siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, menkai dalyvaujama mokymo veikloje, kurios tikslas – didinti informuotumą apie sukčiavimą, ir esama trūkumų pranešant OLAF apie pažeidimus ryšium su galimo tyrimo inicijavimu; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie nustatytas problemas, valstybėms narėms skirtas rekomendacijas ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi siekiant išspręsti šiuos klausimus;

72.pabrėžia, kad didesnis skaidrumas labai svarbus atskleidžiant sukčiavimo schemas ir atgrasant nuo sukčiavimo veiksmų; ragina imtis naujų skaidrumo iniciatyvų ir politikos priemonių siekiant skatinti atskaitomybę;

73.palankiai vertina Europos Audito Rūmų apžvalgą Nr. 04/2023 „ES lėšų valdymo skaitmeninimas“, kurioje pabrėžiama, kad skaitmeninimas gali padidinti ES lėšų audito veiksmingumą; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas, kad ES išlaidų srityje skaitmeninimo lygis labai skiriasi, didžiausias centralizavimas užtikrintas srityse, kuriose Komisija vykdo tiesioginį valdymą, o kitų valdymo būdų atvejais, pvz., pasidalijamojo valdymo atveju, padėtis yra fragmentiškesnė;

74.supranta, kad Komisija ir kitos įgyvendinančiosios institucijos, dėdamos pastangas skaitmeninti ES biudžetą, turi įveikti daug kliūčių, kad būtų padidintas daugybės susijusių subjektų naudojamų IT sistemų suderinamumas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2022 m. birželio 30 d. komunikato Komisijai „Europos Komisijos skaitmeninė strategija. Naujos kartos skaitmeninė komisija“ (C(2022)4388) nuoseklumą; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimas jau daugelį metų yra strateginis Komisijos prioritetas; mano, kad siekiant supaprastinti ES lėšų valdymą reikia toliau paprastinti IT aplinką, ir pakartoja, kad sąveikumas turėtų būti integruotas į ES politiką, kad būtų padidintas daugelio susijusių subjektų naudojamų IT sistemų suderinamumas;

75.pabrėžia, kad būtina didinti duomenų sistemų sąveikumo lygį ir suderinti ataskaitų teikimą, stebėseną ir auditą ES; šiuo tikslu dar kartą ragina Komisiją suderinti apibrėžtis, kad būtų galima gauti palyginamus duomenis visoje ES;

76.mano, kad skaitmeninimas skatina sukčiavimo prevenciją ir nustatymą, supaprastintas administracines procedūras ir kad jis turi būti kiekvienos kovos su sukčiavimu strategijos, įskaitant nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas, pagrindas; ragina Komisiją pakartoti savo rekomendacijas valstybėms narėms, kurios dar nepriėmė nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų, kad jos tai padarytų ir kad nacionalinės kovos su sukčiavimu strategijos būtų nuolat atnaujinamos, imtis su tuo susijusių tolesnių veiksmų ir naudotis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis;

77.pakartoja, kad tvirtai pritaria tam, kad būtų numatyta, jog privaloma naudoti vieną integruotą duomenų gavybai ir rizikos vertinimui skirtą IT sistemą „Arachne“, kaip numatyta nauja redakcija išdėstytame Finansiniame reglamente, nes ji turėtų padėti užtikrinti geresnę Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir papildyti valstybių narių sukurtas nacionalinio lygmens IT priemones;

78.pažymi, kad iš turimų galimybių, labiausiai paplitusi IT sistema (naudota 21 valstybės narės), skirta Europos struktūriniams ir investicijų fondams ir EGADP remti, buvo „Arachne“; susirūpinęs pažymi, kad daugelis valstybių narių naudojo savo specialias kovos su sukčiavimu IT priemones, dažnai kartu su ES priemonėmis, nors abiejų rūšių priemonės retai buvo sąveikios, ir todėl tai trukdė nustatyti sukčiavimą ir apie jį pranešti Komisijai;

79.pabrėžia, kad EDES, kaip ES juodasis sąrašas, turi didžiulį potencialą signalizuoti apie žmones ir įmones, kurie pasisavina ES lėšas; ragina išplėsti EDES, kad ji apimtų visų rūšių valdymo būdus ir, visų pirma, pasidalijamąjį valdymą; pabrėžia, kad skirtingas valstybių narių požiūris į draudimo dalyvauti procedūroje priemones prisideda prie nevienodos ES finansinių interesų apsaugos; pabrėžia, kad būtina numatyti, kad privaloma naudoti EDES kaip bendrą draudimo dalyvauti procedūroje sistemą valstybių narių valdomų lėšų atvejais; mano, kad šis sustiprinimas pagerintų ES ir valstybių narių pajėgumus apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir galiausiai mokesčių mokėtojų pinigus; primygtinai ragina valstybes nares, siekiant apsaugoti ES biudžeto finansinius interesus, nedelsiant pritarti tokiam išplėtimui;

80.atkreipia dėmesį į tai, kad vienoje duomenų bazėje konsoliduojant, centralizuojant ir skelbiant informaciją apie ES finansavimo, kurį teikia valstybės narės ir kiti įgyvendinantys subjektai, gavėjus, įtraukiant įvairias valdymo formas ir sudarant sąlygas kryžminėms patikroms ir išsamioms analizėms, būtų padidintas finansinis skaidrumas; ragina Komisiją skatinti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant nacionalines valdžios institucijas, bendradarbiauti siekiant šio tikslo; atkreipia Komisijos dėmesį į būtinybę apsaugoti asmens duomenis ir neskelbtiną informaciją apie gavėjus;

81.laikosi nuomonės, kad skaitmeninimas ir pažangiausios IT priemonės nacionaliniu ir ES lygmenimis pagerintų ES lėšų valdymą, kontrolę ir auditą ir galėtų padėti užkirsti kelią pažeidimams ir gerokai sumažinti biurokratiją, nes skaitmeninimas suteikia galimybę lengviau ir greičiau nuotoliniu būdu susipažinti su svarbiais duomenų rinkiniais ir atlikti kryžmines patikras, taip išvengiant patikrų ir kontrolės vietoje poreikio;

82.palankiai vertina ir remia Audito Rūmų 2022 m. metinėje ataskaitoje pateiktą vertinimą, kuriame raginama 2028–2025 m. įdiegti duomenų gavybos ir rizikos vertinimo IT sistemą „Arachne“; primena Parlamento poziciją, kurioje raginama, kad sistema būtų pradėta taikyti nuo 2026 m.;

83.pažymi, kad kovos su sukčiavimu skaitmeninimas taip pat yra vienas prioritetų, numatytų prie 2019 m. priimtos Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos pridėtame veiksmų plane, pastarojo peržiūra pradėta 2022 m., 2023 m. liepos mėn. jis priimtas ir yra pritaikytas prie sparčiai kintančių ekonominių ir socialinių scenarijų ir naujų iššūkių; žino, kad Komisija sėkmingai įgyvendino 60 iš 63 visų veiksmų, numatytų ankstesniame plane, ir kad kai kurie iš jų yra nuolatinio pobūdžio ir vykdomi; ragina Komisiją pateikti Parlamentui pagrindinius standartus ir kriterijus, kuriems pritarta peržiūrėtame veiksmų plane;

84.ragina pripažinti, kad svarbu įtraukti vaizdines priemones, pvz., diagramas ir grafikus, kad statistinė informacija taptų prieinamesnė ir suprantamesnė;

85.ragina įdiegti pažangią duomenų analizę, dirbtinį intelektą ir mašinų mokymąsi nustatant pažeidimus;

86.palankiai vertina 2022 m. Komisijos pradėtus veiksmus, kuriais siekiama padidinti ES finansinių interesų apsaugos lygį, tačiau ragina ir toliau neprarasti budrumo ir imtis papildomų veiksmų šioje srityje;

87.primena savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose pabrėžiama, kad kova su ES biudžetui kenkiančiu sukčiavimu gali būti veiksminga tik laikantis holistinio požiūrio, apimant visus kovos su sukčiavimu ciklo etapus ir pasitelkiant įvairius suinteresuotuosius subjektus, procesus ir veiksmus; pažymi, keturi šio ciklo etapai (prevencija, nustatymas, tyrimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn, susigrąžinimas ir sankcijos) reikalauja, kad vykdant suderintas intervencijas teisėkūros, administraciniu, organizaciniu ir operaciniu lygmenimis būtų vykdomi rizikos analizės, ataskaitų teikimo procesai ir bendradarbiavimas; primena Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl ES finansų aplinkos Specialioji ataskaita Nr. 05/2023 „ES finansų aplinka. Nevienalytė struktūra, kurią reikia toliau paprastinti ir didinti jos atskaitomybę“. pateiktą pastabą, kurioje nurodoma, kad dėl lėšų ir priemonių, esančių aplink ES biudžetą, galaktikos sudėtingumo didėja didelių audito ir kontrolės sistemos spragų ir atskaitomybės trūkumo rizika; mano, kad reaguojant į minėtą sudėtingumą būtinas vienodas, visapusiškas ir kryptingas požiūris į atitinkamų finansinių interesų apsaugą, kad būtų galima kovoti su pažeidimais ir sukčiavimu, kurie gali atsirasti pasinaudojant bendru finansų aplinkos neaiškumu; primena, kad, atsižvelgiant į dabartinę prieinamų duomenų fragmentaciją, audito ir kontrolės, įskaitant tyrimus, tikslais būtinos standartizuotos priemonės informacijai ir duomenims, visų pirma apie galutinius Sąjungos finansavimo gavėjus ir naudos gavėjus, rinkti, palyginti ir apibendrinti;

88.atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos kovos su sukčiavimu programa (UAFP) sukurta septynerių metų laikotarpiui (2021–2027 m.), o 2022 m. yra antrieji jos įgyvendinimo metai, ir tiesioginio valdymo srityje OLAF yra pagrindinė programos įgyvendinimo tarnyba;

89.pažymi, kad pagal 2022 m. finansavimo sprendimą programos „Hercule“ komponentui skirta 15,4 mln. EUR, kovos su sukčiavimu informacinės sistemos (AFIS) komponentui – 9 mln. EUR ir IMS komponentui – apie 1 mln. EUR, todėl atitinkamoms įgyvendinančiosioms institucijoms buvo skirtos dotacijos ir finansuojami specializuoti mokymai, duomenų bazės, parama moksliniams tyrimams, stebėsenai ir analizei;

90.atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu IMS naudojasi 35 šalys, įskaitant valstybes nares ir kitas paramą gaunančias šalis, kuriose veikia apie 700 ataskaitas teikiančių organizacijų, taigi IMS taiko daugiau kaip 3 000 IMS naudotojų ir ji taikoma įvairiose srityse, įskaitant EGADP ir kitas sritis, pvz., prieglobsčio, kaimynystės ir pasirengimo narystei sritis, taip pat tradicines žemės ūkio, sanglaudos ir žuvininkystės sritis;

91.palankiai vertina papildomas programos „Fiscalis“, muitinės ir muitinio tikrinimo įrangos programų funkcijas ir mano, kad šios finansinės paramos panaudojimo sinerginis poveikis – apčiuopiami patobulinimai mokesčių, dalijimosi su rizika susijusios informacijos ir muitinio tikrinimo įrangos modernizavimo srityse;

92.apgailestauja dėl to, kad valstybių narių dalyvavimas Europos prokuratūros veikloje nėra privalomas; pažymi, kad 2022 m. tik 22 valstybės narės dalyvavo Europos prokuratūros veikloje ir kad tos pačios penkios šalys, kaip ir 2021 m., susilaikė; primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės, kurios dar nedalyvauja, nedelsdamos turi prisijungti; ragina Komisiją skatinti dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje taikant teigiamas priemones;

93.palankiai vertina Europos prokuratūros 2022 m. metinę ataskaitą, kurioje pateikiami pirmų visų kalendorinių operatyvinės veiklos metų rezultatai; pažymi, kad 2022 m. Europos prokuratūra išnagrinėjo 3 318 pranešimų apie nusikaltimus (2021 m. per septynis operatyvinės veiklos mėnesius buvo gauti 2 832 pranešimai) ir pradėjo 865 tyrimus (576 tyrimai buvo pradėti 2021 m. birželio-gruodžio mėn.); pabrėžia, kad po Europos prokuratūros tyrimų įšaldyta 359,1 mln. EUR suma (157,3 EUR 2021 m.) ir ji daugiau kaip septynis kartus viršija Europos prokuratūros biudžetą, ir kad Europos prokuratūra įvertino, kad 2022 m. pabaigoje padaryta žala siekė 14,1 mlrd. EUR dėl netinkamų veiksmų, dėl kurių ji iš viso vykdė 1 117 aktyvių tyrimų;

94.ragina Komisiją pradėti konstruktyvų dialogą su Europos prokuratūra, siekiant sustiprinti prokuratūros gebėjimus spręsti nuolat didėjančias problemas kovos su sukčiavimu srityje, taip pat, jei reikia, šalinti nustatytus Europos prokuratūros reglamento 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1). trūkumus; kartu pabrėžia, kad reikia užtikrinti Europos prokuratūros reglamente nustatytą pagrindinį principą ir taisykles, t. y. kad tarnyba turi būti nepriklausoma ir jai turi būti skirtas atskiras biudžetas, kad ji galėtų veikti visos Sąjungos interesais ir remdamasi Sąlygų reglamentu;

95.ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų išlaikytas OLAF darbo efektyvumas ir veiksmingumas korupcijos ir sukčiavimo nustatymo srityje ir kad todėl OLAF metinio biudžeto, numatyto visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, sumažinimas turi būti svarstomas atsižvelgiant į tikruosius OLAF veiklos poreikius, kaip nurodyta jos metinėje ataskaitoje;

96.palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į Europos prokuratūros ir Parlamento raginimus, dedama daugiau pastangų nustatyti pažeidimus ir pasiekiama geresnių rezultatų, kaip matyti iš 22 dalyvaujančių valstybių narių pradėtų sukčiavimo ES tyrimų, kurių skaičius didesnis už istorinį vidurkį iki Europos prokuratūros įsteigimo; atsižvelgdamas į tai, giria operaciją „Admiral“, per kurią atskleistas karuselinis sukčiavimas PVM, vykdomas keliose valstybėse narėse veikiančios organizuotos nusikaltėlių grupės, kuri, kaip įvertinta, atsakinga už maždaug 2,2 mlrd. EUR sukčiavimą;

97.giria OLAF ir Europos prokuratūros bendradarbiavimą, kuris akcentuojamas OLAF ir Europos prokuratūros metinėse ataskaitose; supranta, kad abi tarnybos reguliariai keičiasi informacija, visų pirma Europos prokuratūra atsakė į 133 OLAF atsiųstus prašymus dėl atitikties arba neatitikties, kad būtų išvengta lygiagretaus tų pačių faktų tyrimo; ragina OLAF ir Europos prokuratūrą koordinuoti pranešimus apie veiksmus, kurių imtasi, kad jų bendradarbiavimas duotų rezultatų, ypač atsižvelgiant į OLAF prašomų papildomų tyrimų skaičių (buvęs Europos prokuratūros reglamento 12f straipsnis) ir bylų, kuriomis remiami Europos prokuratūros tyrimai, skaičių (buvęs Europos prokuratūros reglamento 12e straipsnis);

98.žino, kad 2022 m. rugsėjo mėn. atlikta pirmoji metinė Europos prokuratūros ir Komisijos bendradarbiavimo aukšto lygio peržiūra, kurioje, be kita ko, nagrinėti klausimai, susiję su abipusiu ataskaitų teikimu, prieiga prie duomenų bazių ir Europos prokuratūros instituciniu statusu;

99.yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta informacijos apie administracinį į Sąjungos biudžetą mokėtinų sumų susigrąžinimą, kurį Komisija vykdo gavusi atitinkamą Europos prokuratūros informaciją, kaip numatyta Europos prokuratūros reglamento 103 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta Europos prokuratūros pareiga nedelsiant ir nedarant poveikio konfidencialumui informuoti Komisiją, ir kaip numatyta 2021 m. birželio 18 d. pasirašyto Europos prokuratūros ir Komisijos susitarimo 6 straipsnio 4 dalies c punkte, kuriame minimos apsaugos ir taisomosios priemonės; prašo Komisijos ir Europos prokuratūros informuoti Parlamentą apie šios svarbios priemonės įgyvendinimą;

100.pažymi, kad Europos prokuratūra ir Europolas veiksmingai bendradarbiavo įvairiais operatyviniais klausimais vadovaujant Europos prokuratūros ir Europolo iniciatyviniam komitetui; atkreipia dėmesį tai, kad Europolas Europos prokuratūros prašymu teikė paramą (keitimasis informacija, analitinė parama, ekspertinės žinios) 28 bylose ir kad Europos prokuratūra taip pat įtraukta į Saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA), kuria užtikrinamas saugus operatyvinio bendradarbiavimo ryšių kanalas;

101.pažymi, kad 2022 m. atitinkamų subjektų bendradarbiavimas vyko patenkinamai: 2022 m. Europos prokuratūros ir Eurojusto ryšių palaikymo grupės susirinko du kartus, Eurojuste buvo nagrinėjama 15 Europos prokuratūros bylų, o Europos Investicijų Banko tyrimų skyrius (EIB Generalinės inspekcijos tyrimų skyrius) 63 kartus kreipėsi į OLAF, Europos prokuratūrą ir kitas daugiašalių plėtros bankų agentūras ir nacionalines plėtros agentūras, kurioms pavesta vykdyti atitinkamą konkrečią veiklą; pažymi, kad 2022 m. rugsėjo mėn. apie 100 Europos prokuratūros prokurorų ir darbuotojų dalyvavo internetinėje informuotumo didinimo sesijoje apie EIB ir EIF veiklą, siekiant padidinti Europos prokuratūros ir Generalinės inspekcijos tyrimų skyriaus bendradarbiavimo veiksmingumą, kaip nustatyta pagal 2021 m. darbo susitarimą;

102.pabrėžia pridėtinę vertę, kurią ES įstaigos teikia Sąjungos finansinių interesų apsaugai ir kovai su sukčiavimu, ypač kai tai susiję su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, kaip matyti iš Europos prokuratūros ir OLAF veiklos rezultatų ir 2022 m.; pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad visi atitinkami ES subjektai, dalyvaujantys kovoje su sukčiavimu, turėtų pakankamai išteklių, ir šiuo atžvilgiu primena Komisijai ir Tarybai, kad kiekvienas tyrimams ir kovos su sukčiavimu veiksmams išleistas euras grįžta į ES biudžetą;

103.pažymi, kad 2022 m. EIB po Generalinės inspekcijos tyrimų skyriaus tyrimų inicijavo procesus, susijusius su draudimo dalyvauti procedūroje, ir keturi ekonominės veiklos vykdytojai buvo pašalinti iš bet kokių EIB finansuojamų projektų ar veiklos; ragina Komisiją išnagrinėti, ar galima labiau suvienodinti EIB ir EIF taikomus draudimo dalyvauti procedūroje kriterijus ir ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemoje (EDES) kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad finansiniai ir administraciniai pagrindų susitarimai su EIB ir EIF apima tik penkias iš septynių EDES situacijų, kai draudžiama dalyvauti procedūroje;

104.primena, kad neveiksmingas ar nesavalaikis valstybių narių bendradarbiavimas arba nebendradarbiavimas su Europos prokuratūra ir OLAF yra pagrindas imtis veiksmų pagal Sąlygų reglamentą; todėl ragina Europos prokuratūrą ir OLAF pranešti apie kiekvieną atvejį, kai valstybės narės neįvykdė savo įsipareigojimų informuoti, padėti, imtis tinkamų veiksmų ir atsargumo priemonių ir užtikrinti tinkamus ir savalaikius tolesnius veiksmus, susijusius su pranešimais ir rekomendacijomis;

105.atkreipia dėmesį į tai, kad bendras 2021 m. FIA ataskaitoje pateiktų Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo lygis visose valstybėse narėse laikomas patenkinamu, kiek tai susiję su specialių IT kovos su sukčiavimu priemonių integravimu į jų kovą su sukčiavimu, rizikos analizės stiprinimu ir apskritai IT sistemų kūrimu tiek pajamų, tiek išlaidų srityse;

106.atkreipia dėmesį į didelius valstybių narių skirtumus, kurie vis dar pastebimi nustatant įtariamą sukčiavimą, apie jį pranešant ir imantis tolesnių veiksmų; todėl ragina valstybes nares taikyti iniciatyvų požiūrį siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, stiprinti keitimąsi informacija tarp jų nacionalinių valdžios institucijų ir su ES įstaigomis ir agentūromis, taip pat siekiant laiku nustatyti ir šalinti atsirandančią riziką ir sukčiavimo tendencijas;

107.pritaria Komisijos ketinimui pradėti valstybėse narėse įsteigtų kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų padėties stebėseną; primena, kad reikėtų aiškiau apibrėžti kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų struktūrą, vaidmenį, atsakomybę ir įgaliojimus, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintos vienodos ir suderintos situacijos, taip palengvinant jų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija; dar kartą prašo Komisijos atnaujinti pradžioje 2015 m. suformuluotas kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų gaires, nes jos nebėra tinkamos siekiant veiksmingai padėti nacionalinėms valdžios institucijoms sukurti gerai struktūrizuotą koordinavimo tarnybą; be to, prašo Komisijos informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šioje srityje vykdomą darbą ir stebėsenos rezultatus;

108.pažymi, kad kuo daugiau valstybių narių turi priimti arba atnaujinti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas, ir pakartoja, kad tokių peržiūrų poreikis kyla dėl naujos kovos su sukčiavimu situacijos, nes Europos prokuratūra jau veikia visu pajėgumu ir esama galimybės nustatyti naujus didelės rizikos veiksnius vis kompleksiškesnėje sukčiavimo aplinkoje;

109.pakartoja, kad palankiai vertina Komisijos raginimą valstybėms narėms priimti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas, nes šiuo metu jau padidėjo priimtų nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų skaičius, ir iki 2022 m. pabaigos 15 valstybių narių buvo priėmusios nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas, iš jų devynios buvo kompleksinės ir todėl visapusiškai apėmė ES finansinius interesus;

110.susirūpinęs pažymi, kad, remiantis 2022 m. pabaigos duomenimis, trys valstybės narės (Suomija, Airija ir Lenkija) vis dar buvo nurodžiusios, kad nepriėmė jokios ES finansinių interesų apsaugos strategijos; pažymi, kad penkios valstybės narės (Belgija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Rumunija) nurodė, kad šiuo metu rengia strategijas; primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas ir parodyti, kad jos rimtai vertina ES lėšų apsaugą;

111.mano, kad valstybėms narėms būtų naudingas periodinis jų kovos su sukčiavimu sistemų vertinimas, prireikus pasinaudojant ES gairėmis, siekiant nustatyti jų veiksmingumą, geriausią praktiką ir peržiūrėti savo kovos su sukčiavimu strategijas, kad būtų galima pašalinti bet kokią naujų formų riziką; ragina Komisiją skatinti valstybes nares atlikti nepriklausomus arba tarpusavio vertinimus, susijusius su kovos su sukčiavimu sistemomis, siekiant padidinti nuoseklumą ir užtikrinti aukštus standartus;

112.pabrėžia, kad Sąlygų reglamentas yra nuolatinė priemonė, kuri neapsiriboja tik konkrečia daugiamete finansine programa ir turi būti taikoma horizontaliai, kaip reikalavimas, siekiant užtikrinti patikimo finansų valdymo principų vykdymą apskritai ir visų pirma veiksmingą ir efektyvų ES išteklių valdymą, nes tai yra būtina sąlyga visais atvejais, kai norima pasinaudoti ES lėšomis;

113.atkreipia dėmesį į 2022 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimą sustabdyti 6,3 mlrd. EUR ES lėšų išmokėjimą Vengrijai; tikisi, kad Komisija ir Taryba panaikins priimtas priemones tik tada, kai bus surinkta įrodymų, kad Vengrijos vyriausybės priimtos taisomosios priemonės yra veiksmingos praktikoje, ir visų pirma tuomet, kai bus nustatyta, jog nesama regreso jau priimtų priemonių srityje; apgailestauja, kad iki šiol Vengrijos vyriausybė nerodė noro įvykdyti sąlygų mechanizmo reikalavimų; vis dėlto pakartoja savo nuomonę, kad vien 17 priemonių, dėl kurių derėjosi Komisija ir Vengrijos vyriausybė, nepakanka esamai sisteminei rizikai ES finansiniams interesams pašalinti, ir apgailestauja, kad Komisija neprašė atlikti pakankamų esminių pakeitimų ir numatyti apsaugos priemonių, kad būtų atkurtas teisminių institucijų nepriklausomumas ir sumažintas korupcijos lygis; yra labai susirūpinęs dėl žiniasklaidos pranešimų, kuriuose patvirtinama, kad Komisija planuoja panaikinti sustabdymo priemones Vengrijoje mainais į vyriausybės pritarimą pagalbai Ukrainai; mano, kad Komisija niekada neturėtų pasiduoti šantažui, ypač kai tai kelia pavojų ES finansinių interesų apsaugai;

114.apgailestauja dėl nepakankamai skaidraus Komisijos elgesio kalbant apie tam tikrus įvykius; todėl ragina Komisiją skubiai ir reguliariai informuoti Parlamentą ir Tarybą apie vykstančias derybas ir primena Komisijai visų pirma apie jos teisinius įpareigojimus, nustatytus EGADP reglamento 25 straipsnio 2 dalyje ir Sąlygų reglamento 8 straipsnyje;

115.yra susirūpinęs dėl Trečiosios teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos 2022 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatas „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita“ (COM(2022)0500). išvadų dėl kritinės padėties Lenkijoje, ypač dėl didelių trūkumų teismų Kalbant apie Nacionalinės teisėjų tarybos nepriklausomumą, susirūpinimą tebekelia prokuratūros veikimas, nes teisingumo ministro ir generalinio prokuroro pareigas užima tas pats asmuo; Lenkijos teismai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad prokurorų komandiravimo praktika gali būti laikoma pažeminimo ir diskriminacijos forma ir kad drausminės procedūros galėtų būti taikomos siekiant apriboti teismų nepriklausomumą, nes Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija vis dar priima sprendimus. ir žiniasklaidos sektoriuje; primena, kad dėl to, jog Lenkija nesilaiko Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų, nuo 2021 m. paskirta mokėti 360 mln. EUR baudų, ir primygtinai ragina Komisiją pradėti leisti naudotis EGADP lėšomis tik tuomet, kai bus visiškai įgyvendinti visi su teisinės valstybės principais susiję siekiniai;

116.ragina Komisiją atnaujinti pranešimo apie sukčiavimą sistemą, skirtą ES nepriklausančiose šalyse išleistomis lėšomis; pažymi, kad naujojoje sistemoje turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias problemas, su kuriomis susiduria ES, kai pinigai išleidžiami už ES teritorijos ribų;

117.mano, kad pasiūlymas sukurti horizontaliąją bendros užsienio ir saugumo politikos sankcijų sistemą papildo esamas kovos su korupcija priemones ir vidaus bei išorės politikos veiksmus, jau patvirtintus plėtros procese arba pagal Rytų partnerystę; mano, kad aktyvesnis dalyvavimas tarptautiniuose forumuose, pvz., Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją ir Kovos su korupcija valstybių grupėje (GRECO), padės skatinti gerą valdymą ir teisinę valstybės principą kaip vieną iš pagrindinių plėtros proceso prioritetų;

118.pakartoja, kad, nors šiuo metu ES veikia kaip stebėtoja GRECO, primygtinai rekomenduoja, kad ji taptų visapusiškai veikiančia nare, taigi: i) dalyvautų stebint plačiai pripažintos tarptautinės teisės ir standartų įgyvendinimą; ii) vykdytų horizontalią komunikaciją su kitais GRECO nariais kovos su sukčiavimu politikos ir priemonių klausimais; iii) dalytųsi patirtimi tarptautiniu lygmeniu, kad būtų galima pamatyti potencialius ES vidaus mechanizmų, skirtų korupcijai nustatyti, trūkumus, ir iv) optimaliai kovotų su sukčiavimu laiku aktyvuodama prevencijos ir nustatymo priemones; prašo Tarybos pateikti aiškią poziciją dėl ES prisijungimo prie GRECO, kurioje būtų paaiškinta, ar esama kokių nors konkrečių prieštaravimų ir, jei taip, kuri valstybė narė juos reiškia;

119.pažymi, kad 2021–2022 m. tiek sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičius, tiek su jais susijusios finansinės sumos itin padidėjo; pažymi, kad atvejų padaugėjo dėl pažeidimų, susijusių su 2014–2020 m. PNPP II, t. y. su Pasirengimo narystei paramos kaimo plėtrai priemone (IPARD) Šiaurės Makedonijoje ir Turkijoje, daugumos šių pažeidimų atveju susijusios finansinės sumos nesiekė 10 000 EUR, o finansinės sumos padidėjo dėl pažeidimų, susijusių su IPARD Albanijoje; pabrėžia, kad apie 10 proc. pažeidimų buvo pranešta kaip apie sukčiavimą ir kad ši procentinė dalis laikui bėgant keitėsi, 2020 m. labai padidėjo (17 proc.) ir 2021 m. pasiekė aukščiausią lygį – 20 proc.; ragina Komisiją išlaikyti tinkamą šių finansavimo iniciatyvų stebėsenos lygį ir pranešti Parlamentui apie galimas sistemines problemas, nustatytas naudojant išteklius;

120.mano, kad lėšos pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“), skirtos pagalbai ES nepriklausančioms šalims, ir ištekliai, skirti Europos atsakui į karą Ukrainoje, nėra tinkamai stebimi ir kontroliuojami; ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių ir, be kita ko, vykdyti išsamesnius patikrinimus, siekiant užtikrinti, kad kaimyninėms šalims siunčiamas ES lėšas galiausiai gautų tie, kurioms labiausiai reikia pagalbos;

121.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, numatoma, kad ES biudžetas labai prisidės prie siūlomų ilgalaikių struktūrinių sprendimų Ukrainos finansavimo poreikiams patenkinti; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis reikia apsaugoti teisinę valstybę ir Sąjungos finansinius interesus ir užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, interesų konfliktams ir pažeidimams naudojant Sąjungos lėšas Ukrainoje, juos nustatyti ir pašalinti, ir tai turėtų būti daroma remiantis skaidrumo ir atskaitomybės principais; mano, kad bet kokios susijusios finansavimo priemonės turėtų apimti griežtas nuostatas ir apsaugos priemones, kad būtų pasiekti minėti tikslai;

122.pabrėžia, kad bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais yra labai svarbus siekiant apsaugoti už Europos ribų išleistas ES lėšas ir ES biudžeto pajamas; todėl palankiai vertina 2022 m. Europos prokuratūros sudarytus darbo susitarimus su Ukrainos generaline prokuratūra, Albanijos Respublikos generaline prokuratūra, Moldovos Respublikos generaline prokuratūra, Juodkalnijos aukščiausiąja valstybės prokuratūra, Sakartvelo prokuratūra ir Šiaurės Makedonijos Respublikos valstybės prokuratūra, taip pat susitarimo memorandumą ir darbo susitarimą dėl bendradarbiavimo, pasirašytą su Jungtinių Valstijų teisingumo departamentu ir Vidaus saugumo departamentu;

123.rekomenduoja sustabdyti paramą biudžetui ES nepriklausančiose šalyse, įskaitant šalis kandidates, kuriose valdžios institucijos akivaizdžiai nesiima tikrų veiksmų prieš plačiai paplitusią korupciją, kartu užtikrinant, kad pagalba pasiektų civilius gyventojus alternatyviais kanalais; ragina, vykdant pasirengimo narystei derybas, pirmenybę aktyviau skirti kovai su korupcija ir visų pirma dėmesį telkti į gebėjimų stiprinimą, pvz., pasitelkiant specializuotas kovos su korupcija įstaigas; ragina Komisiją siųsti aiškius signalus toms šalims kandidatėms, kuriose priešiška reakcija į teisinės valstybės standartus kelia grėsmę jų stojimui į ES arba jį vilkina; apgailestauja dėl to, kad, kaip nurodoma Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 01/2022 Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 01/2022 „ES parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose: nepaisant pastangų, esminės problemos neišspręstos“., 700 mln. EUR finansinė parama teisinei valstybei Vakarų Balkanuose gerinti, kurią 2014–2020 m. suteikė ES, neturėjo didelio poveikio esminėms reformoms;

124.ragina tarptautiniu mastu bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir kaimyninėmis šalimis siekiant užkirsti kelią tarpvalstybiniam sukčiavimui; pabrėžia, kad šiame kontekste svarbu dalytis geriausia patirtimi;

125.dar kartą patvirtina, jog yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmingai ir efektyviai užtikrinti ir stiprinti ES finansinių interesų apsaugą galima tik sustiprinus ES kovos su sukčiavimu struktūrą, skatinant valstybių narių ES sąveikumą ir derinimą orientuojantis į vieningą kovos su sukčiavimu sistemą, renkantis galimybę plačiau naudotis kiekybinėmis ir kokybinėmis duomenų analizėmis, kad būtų galima įveikti ribas, būdingas nacionalinėms sistemoms, kurių nepakanka siekiant kovoti su vis labiau tarpvalstybiniais išpuoliais prieš Sąjungos finansinius interesus;

126.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.