1.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinį globalizacijos mastą ir verslo veiklos bei vertės grandinių internacionalizavimą, naudojimasis žmogaus teisėmis visame pasaulyje apskritai, be kita ko, priklauso nuo bendrovių elgesio; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog svarbu, kad verslo įmonės galėtų pasikliauti geru viešuoju valdymu ir visapusiška ir gerai veikiančia teisine sistema ir struktūra, kad galėtų vykdyti savo pareigas žmogaus teisių srityje;

2.tvirtai remia visapusišką tarptautinių atsakingo verslo elgesio standartų įgyvendinimą ES ir už jos ribų, siekiant papildyti ir sustiprinti JT pagrindinių principų įgyvendinimą; pabrėžia JT pagrindinių principų ir EBPO gairių svarbą ir platų jų palaikymą; primena, kad JT pagrindiniai principai yra vienintelė pasaulinė sistema, kurioje išsamiai išdėstyta įmonių atsakomybė už neigiamo poveikio žmogaus teisėms, susijusio su verslo veikla, rizikos prevenciją ir šalinimą; pabrėžia, kad vykdant bet kokią veiklą, susijusią su teisiškai privaloma priemone, turėtų būti užtikrinta visiška atitiktis šiems standartams;

3.pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė yra išimtinai savanoriška ir todėl nėra įtvirtinta vykdytinuose dokumentuose, taigi tai gali lemti rinkos iškraipymus ir nesąžiningą konkurenciją įmonėms, kurios nusprendžia laikytis tarptautinių standartų arba kurioms taikomi nacionaliniai ar regioniniai įpareigojimai; pripažįsta, kad, nors padaryta tam tikra pažanga, žmogaus teisės ir toliau pažeidinėjamos; todėl palankiai vertina pastangas sukurti vienodas sąlygas ir siekti nustatyti pasauliniu mastu remiamą pareigą – atsakingai užsiimti verslu; taigi palankiai vertina dabartinį perėjimą, kiek tai susiję su norminiais pokyčiais, nuo „švelniosios“ teisės iniciatyvų prie privalomų standartų;

4.pabrėžia, kad svarbu panaikinti teisines ir reguliavimo spragas, kuriomis žmogaus teisių ir aplinkos sąskaita naudojasi kai kurios verslo įmonės, įskaitant investuotojus;

5.susirūpinęs pažymi, kad daugelyje šalių teismų sistemose išlieka daug procedūrinių, materialinių ir praktinių kliūčių, susijusių su nukentėjusiųjų teise kreiptis į teismą, įskaitant sunkumus nustatant kompetentingą teismą, kliūtis, susijusias su jurisdikcijos standartais, trumpus teisės aktuose nustatytus senaties terminus, pernelyg didelę įrodinėjimo pareigą, ribotą ar neaiškią atsakomybę dėl sudėtingų įmonių struktūrų, galimybę gauti teisinį atstovavimą ir informaciją, pernelyg dideles atstovavimo užsienyje išlaidas, taip pat kitą ieškovų ir atsakovų nelygybę; taip pat susirūpinęs atkreipia dėmesį į atvejus, kai nukentėjusieji, siekdami teisingumo, susiduria su susijusių įmonių bauginimais ar smurtu; pabrėžia, kad pažeidžiami ar marginalizuoti asmenys ar grupės, kuriems gali prireikti papildomo dėmesio vykdant su suinteresuotaisiais subjektais susijusią veiklą, susiduria su didesnėmis kliūtimis, trukdančiomis teisingai pasinaudoti kompensacinėmis išmokomis ar kitomis restitucijos formomis;

6.pabrėžia, kad svarbu numatyti eksteritorialų patronuojančiųjų įmonių reguliavimą ir asmenų, nukentėjusių nuo tarptautinių bendrovių įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų tarptautinių bendrovių buveinės valstybėje, teisę kreiptis į teismą; visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad reikia apibrėžti aiškias tarptautinių bendrovių pareigas, susijusias su vaikų darbo ir priverčiamojo darbo panaikinimu jų tiekimo grandinėse ir operacijose;

7.pakartoja, kad tvirtai remia darbą, atliekamą Jungtinėse Tautose pasitelkiant OEIGWG, siekiant parengti šią priemonę; teigiamai vertina rotuojančių pirmininkų iš Ekvadoro darbą vadovaujant šioms sudėtingoms pastangoms ir palankiai vertina pagalbinį pirmininko draugų grupės vaidmenį;

8.ragina OEIGWG pirmininką ir JT valstybes nares užtikrinti, kad derybos būtų vedamos skaidriai ir prasmingai įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinę visuomenę, profesines sąjungas, darbuotojų atstovus ir privatųjį sektorių, deramą dėmesį skiriant pažeidžiamiems suinteresuotiesiems subjektams; be to, primygtinai tvirtina, kad svarbu užtikrinti aktyvų visų regionų dalyvavimą, siekiant sukurti veiksmingą priemonę, kuri atspindėtų pasaulinę teisinių, socialinių ir ekonominių realijų, darančių poveikį žmogaus teisėms, įvairovę ir būtų grindžiama geriausia praktika, įgyvendinama vietos ir regionų lygmenimis; ragina regionines žmogaus teisių ir ekonomines organizacijas ir valdžios institucijas padėti sudaryti palankesnes sąlygas šiam visuotiniam dalyvavimui;

9.primena, kad ES tenka Sutartimi grindžiamas įpareigojimas propaguoti žmogaus teises visame pasaulyje ir daugiašalius bendrų problemų sprendimus JT, ir tai taip pat turi matoma jai dalyvaujant OEIGWG turint derybų įgaliojimus;

10.pripažįsta, kad OEIGWG yra vienintelis pasaulinis ir daugiašalis forumas, kuriame aptariamos privalomos verslo ir žmogaus teisių taisyklės, todėl mano, jog labai svarbu, kad ES aktyviai dalyvautų šiame procese kartu su kritine JT narių mase, kad būtų pasiektas konsensusu grindžiamas rezultatas, kuriam galėtų būti plačiai pritarta pasauliniu mastu;

11.pabrėžia, kad naujausi ES lygmens norminiai pokyčiai verslo ir žmogaus teisių srityje yra svarbūs pirmieji žingsniai siekiant spręsti teisės kreiptis į teismą ir nukentėjusiųjų teisių klausimus, ir jie yra teisiškai privalomos priemonės, kaip pagrindinės žmogaus teisių sutarties, pagrindas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į abiejų norminių krypčių, kurios bus taikomos skirtingais lygmenimis, papildomumą, tikslus ir taikymo sritį, taip pat abiejų norminių krypčių nuoseklumo poreikį;

12.mano, kad ES turėtų aktyviai dalyvauti vykstančiose derybose, visų pirma siekiant toliau plėtoti teisiškai privalomos priemonės projektą, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama nuo su verslu susijusio piktnaudžiavimo nukentėjusiesiems visoje vertės grandinėje, šalinamos kliūtys teisingumui ir veiksmingoms teisių gynimo priemonėms, užtikrinamos vienodos sąlygos ir teisinis tikrumas įmonėms, atsižvelgiant į ypatingą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) pobūdį, ir stiprinamas bendradarbiavimas, remiantis tarptautinėmis perspektyvomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais; mano, kad šis dalyvavimas galiausiai padėtų užtikrinti geresnį žmogaus teisių įgyvendinimą ir užtikrinimą tarptautiniu mastu, kartu prisidedant ir prie vienodų sąlygų sudarymo tarptautiniu mastu bei sukuriant pasaulinę priemonę, kuri būtų plačiai remiama ir ratifikuota valstybių visuose regionuose, įskaitant Europos Sąjungą, bet ja neapsiribojant, ir kuri išliktų aktuali atsižvelgiant į nuolat kintančias grėsmes žmogaus teisėms;

13.palankiai vertina Tarybos įsipareigojimą, kad ES didins savo bendradarbiavimą ir aktyviai dalyvaus OEIGWG veikloje; vis dėlto mano, kad vienintelis prasmingas ir apčiuopiamas būdas įgyvendinti šį prisiimtą įsipareigojimą yra patvirtinti ES derybų įgaliojimus; todėl ragina Tarybą kuo greičiau patvirtinti plataus užmojo derybų įgaliojimus, kad ES galėtų aktyviai dalyvauti derybose siekiant formuoti būsimą teisiškai privalomą priemonę; pabrėžia, kad ES pozicija turi būti siekiama, kad būtų nustatytos griežtos nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos mechanizmų, taip pat dėl asmenų, nukentėjusių nuo pažeidimų, teisės kreiptis į teismą;

14.tuo tarpu ragina valstybes nares dalyvauti šiame procese individualiai ir sykiu koordinuoti savo pozicijas derybų metu, siekiant apginti tvirtą, bendrą ir aiškią ES poziciją, konstruktyviai pateikti teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama reguliuoti verslo veiklą, kalbant apie pareigas, susijusias su žmogaus teisėmis ir klimato kaita, kartu teigiamai vertinti iki šiol padarytą pažangą; tikisi, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Komisija, ypač ES delegacija JT Ženevoje, atliks aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį šiame procese;

15.ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su visomis valstybėmis partnerėmis ir šią temą įtraukti į savo dialogus su ES nepriklausančiomis šalimis bei regioninėmis organizacijomis, visų pirma, vykdant ES struktūrinius dialogus žmogaus teisių klausimais; ragina ES visų pirma užmegzti ryšius su itin svarbiais partneriais, kurie šiuo metu kuria savo verslo ir žmogaus teisių sistemą nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, Brazilija ir Japonija, arba regioniniu lygmeniu, pavyzdžiui, Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisija;

16.palankiai vertina 2023 m. liepos mėn. paskelbtą atnaujintą teisiškai privalomos priemonės projektą ir mano, kad jis yra tvirtas ir daug žadantis pagrindas siekiant daryti pažangą derybose, ir kartu pripažįsta, kad jį dar reikia tobulinti ir derinti su JT pagrindiniais principais, EBPO gairėmis ir kitais galiojančiais tarptautiniais standartais;

17.mano, kad ES turėtų siekti, kad teisiškai privaloma priemonė būtų suderinama su šiuo metu atliekamais norminiais pakeitimais ES lygmeniu ir juos papildytų, ir taip padėtų sukurti nuoseklesnę pasaulinę verslo ir žmogaus teisių teisinę sistemą;

18.remia plačią teisiškai privalomos priemonės taikymo sritį, nes taip būtų užtikrinta, kad atsakomybė būtų taikoma visose pasaulinėse vertės grandinėse; mano, kad sudarant lanksčias sąlygas sutarties šalims diferencijuoti, vadovaujantis savo nacionalinės teisės aktais, kaip įmonės turi vykdyti prevencijos pareigas pagal teisiškai privalomą priemonę, atsižvelgiant į jų dydį, sektorių, nuosavybę, veiklos aplinkybes ar poveikio žmogaus teisėms rimtumą, būtų suteikta svarbi veiksmų laisvė siekiant nacionalinio pritaikymo ir būtų užtikrintas nuoseklumas su universaliu JT pagrindinių principų pobūdžiu; pabrėžia, kad daugelyje pasaulio regionų labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) dažnai yra vietos ekonomikos varomoji jėga; pabrėžia, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės visame pasaulyje sudaro 90 proc. visų įmonių, sukuria 60–70 proc. darbo vietų ir 50 proc. bendrojo vidaus produkto; pakartoja, kad svarbu užtikrinti, jog priemonėje numatyti pareigos ir reikalavimai būtų proporcingi ir adekvatūs įmonių dydžiui, ištekliams ir įtakai, ir ragina ES derybose dėl priemonės numatyti apsaugos priemones ir išimtis labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

19.mano, kad verslo veikla turėtų būti suprantama pagal JT pagrindinius principus;

20.primygtinai tvirtina, kad, vadovaujantis žmogaus teisių visuotinumo ir nedalomumo principais, teisiškai privaloma priemonė turėtų aprėpti daug tarptautinių priemonių, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, visas pagrindines tarptautines žmogaus teisių sutartis ir pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, tačiau jomis neapsiribojant;

21.apgailestauja dėl to, kad naujausiame projekte iš teisiškai privalomos priemonės taikymo srities buvo išbrauktos kelios nuorodos į aplinką ir klimato kaitą, be kita ko, susijusios su atsakomybe; mano, kad ES ir valstybės narės turėtų siekti, kad verslo veiklos poveikis aplinkai ir klimatui būtų įtrauktas į teisiškai privalomos priemonės taikymo sritį, vadovaujantis ES teisės aktais, politika ir užmojais šioje srityje, taip atsižvelgiant į tai, kad vis plačiau suvokiamas didėjantis verslo veiklos poveikis klimato kaitai ir aplinkos būklės blogėjimui, kuris savo ruožtu daro poveikį žmogaus teisėms;

22.pabrėžia, kad teisiškai privaloma priemone turėtų būti numatyta plataus užmojo, visapusiška, atžvalgi ir privaloma bendrovių vykdomų žmogaus teisių pažeidimų prevencijos sistema, visų pirma nustatant sutarties šalių pareigą priimti tinkamas ir veiksmingas teisines, reguliavimo ir kitas priemones, skirtas užkirsti kelią bendrovių piktnaudžiavimui, ir užtikrinti, kad visos verslo įmonės taikytų išsamaus patikrinimo aplinkos srityje praktiką ir gerbtų žmogaus teises; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pagrindinis veiksnys, užtikrinantis plataus masto teisiškai privalomos priemonės taikymą, būtų sąlygų sudarymas sutarties šalims lanksčiai pritaikyti savo prevencines sistemas prie savo teisinių sistemų, kartu išsaugant žmogaus teisių viršenybę;

23.ragina ES ir valstybes nares, laikantis JT pagrindinių principų nuostatų, užtikrinti, kad pagal teisiškai privalomos priemonės prevencijos sistemą įmonės būtų įpareigotos atlikti griežtesnį išsamų patikrinimą tose srityse, kuriose padidėja šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų rizika, pvz., konfliktų paveiktose teritorijose arba okupuotose ar aneksuotose teritorijose, be kita ko, į teisiškai privalomos priemonės taikymo sritį įtraukiant nuorodas į tarptautinę humanitarinę teisę, tarptautinę baudžiamąją teisę ir paprotinę tarptautinę teisę; mano, kad teisiškai privaloma priemone taip pat turėtų būti aprėpti aspektai, susiję su įmonių veikla nuo nelaimių nukentėjusiose arba dėl klimato kaitos pažeidžiamose bendruomenėse, nes dėl klimato krizės jie tampa vis aktualesni;

24.mano, kad įmonių pareiga laikytis rizika grindžiamo požiūrio ir atlikti reguliarius poveikio žmogaus teisėms vertinimus prieš pradedant veiklą ir jos metu, taip pat atsižvelgti į asmenų, kuriems kyla didesnė rizika, poreikius, yra ypač svarbus teisiškai privalomos priemonės prevencijos sistemos elementas, ir, tai, be kita ko, užtikrinama integruojant lyčių aspektą ir atsižvelgiant į klausimus, susijusius su grupėmis, kurioms kyla pažeidžiamumo ar marginalizacijos rizika, pavyzdžiui, čiabuvių ir tradicinės bendruomenės, mažumos, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjai;

25.ragina pagal teisiškai privalomą priemonę centrinį vaidmenį suteikti susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma numatant pareigą skatinti aktyvų ir prasmingą atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas, čiabuvių tautas ir bendruomenines organizacijas, taip pat privatųjį sektorių, dalyvavimą įgyvendinant teisės aktus, politiką ir kitas priemones, ypatingą dėmesį skiriant teisei kreiptis į teismą ir teisių gynimo priemones;

26.ragina teisiškai privaloma priemone apibrėžti aktyvų ir prasmingą atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir, be kita ko, šiuo tikslu sąžiningai ir nuolat vykdyti interaktyvų bendravimą ir tinkamai imtis tolesnių veiksmų, nustatyti ir šalinti galimas dalyvavimo kliūtis ir užtikrinti saugų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, nesibaiminant represalijų;

27.pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir valstybės narės užtikrintų, kad į teisiškai privalomą priemonę būtų įtraukta pareiga ginti žmogaus teisių gynėjų, aplinkos gynėjų, žurnalistų, darbuotojų ir čiabuvių tautų bei kitų marginalizuotų grupių teises ir saugumą, ir į visą priemonę integruotų su šiomis grupėmis susijusius aspektus; visų pirma primygtinai pabrėžia, kad svarbu įtvirtinti laisvo, išankstinio ir informuoto čiabuvių tautų sutikimo principą;

28.ragina ES ir valstybes pritarti tam, kad kova su korupcija būtų įtraukta į teisiškai privalomą priemonę remiantis JT konvencija dėl kovos su korupcija, pripažįstant, kad korupcija palengvina, įtvirtina ir institucionalizuoja žmogaus teisių pažeidimus;

29.yra susirūpinęs dėl palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo rizikos ir jo poveikio vienodoms sąlygoms, taip pat ir ES kontekste; primygtinai ragina imtis ES lygmens priemonių šiai rizikai sumažinti, be kita ko, pasitelkiant stebėsenos mechanizmą; todėl pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šalys įgyvendintų patikimus, veiksmingus ir sykiu praktinius bei proporcingus vykdymo užtikrinimo ir atitikties stebėsenos mechanizmus; be to, primygtinai reikalauja, kad susitarimo šalys reguliariai teiktų išsamias ataskaitas; atkreipia dėmesį į galimą procesų, priimtų siekiant parengti nacionalinius verslo ir žmogaus teisių veiksmų planus, vaidmenį šioje srityje; pažymi, kad ES įgaliojimais turėtų būti užtikrinta, kad reikalavimai būtų parengti taip, kad juos būtų galima suderinti su galiojančiais šios srities ES teisės aktais;

30.tikisi, kad ES ir valstybės narės, laikydamosi savo įsipareigojimo apsaugoti nukentėjusiuosius, kovoti su nebaudžiamumu ir vadovautis JT pagrindiniais principais, skatins teisiškai privalomoje priemonėje numatyti išsamias nuostatas dėl teisės kreiptis į teismą, įskaitant galimybę pasinaudoti valstybinėmis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis;

31.pabrėžia, kad teisiškai privalomos priemonės nuostatose dėl nukentėjusiųjų ir teisių subjektų teisių turi būti išdėstytos priemonės, kuriomis užtikrinama teisinga, pakankama, sparčiai užtikrinama, nediskriminacinė, tinkama ir lyčiai atžvalgi teisė kreiptis į teismą, individualus ar kolektyvinis žalos atlyginimas ir veiksminga teisių gynimo priemonė, kiek tai susiję su žmogaus teisių pažeidimais, kuriuos lėmė arba prie kurių prisidėjo įmonės; pažymi, kad tai turėtų apimti teisę į kolektyvinį žalos atlyginimą, galimybę gauti teisinę pagalbą, teisę būti išklausytam visuose proceso etapuose, galimybę susipažinti su verslo įmonių turima informacija, kaip nustatyta atitinkamoje jurisdikcijoje, ir apsaugą nuo represijų ir pakartotinės viktimizacijos; mano, kad siekiant palengvinti nukentėjusiųjų teisę į teisinę gynybą, projekte turėtų būti numatyti mechanizmai, kurie palengvintų nukentėjusiesiems tenkančią įrodinėjimo naštą; taip pat mano, kad valstybės, kurios yra sutarties šalys, turėtų leisti skubiais atvejais taikyti laikinąsias arba prevencines priemones;

32.primygtinai tvirtina, kad teisiškai privaloma priemonė turi apimti sutarties šalių pareigą sukurti visapusišką ir tinkamą teisinės atsakomybės sistemą, kuri būtų atžvalgi nukentėjusiųjų poreikiams, kiek tai susiję su teisių gynimo priemone, ir kuri būtų proporcinga pažeidimo sunkumui, kartu nesudarant palankesnių sąlygų piktnaudžiavimo ieškiniams; taip pat primygtinai reikalauja, kad teisiškai privaloma priemone būtų nustatytos sąlygos, kuriomis būtų galima tinkamai nustatyti įmonių atsakomybę už žalą, už kurią jos yra atsakingos;

33.primygtinai reikalauja, kad teisiškai privaloma priemone turėtų šalinamos praktinės ir procedūrinės kliūtys, su kuriomis susiduria nukentėjusieji nuo įmonių piktnaudžiavimo ieškodami teisingumo, ir be kita ko, sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria teismai, siekdami įtvirtinti savo jurisdikciją įvairiose situacijose, ir užtikrinama, kad senaties terminai būtų tinkami ir nebūtų nepagrįstai ribojantys; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis svarbu skirti deramą dėmesį pažeidžiamiems ar marginalizuotiems asmenims ar grupėms;

34.palankiai vertina pasiūlymą pagal teisiškai privalomą priemonę sukurti tarptautinį nukentėjusiems asmenims skirtą fondą, kuris teiktų teisinę ir finansinę pagalbą teisių gynimo priemonėmis norintiems pasinaudoti nukentėjusiems asmenims;

35.primygtinai pabrėžia, kad pagal teisiškai privalomą priemonę šalių konferencijai turėtų būti suteikti pakankami įgaliojimai nustatyti teisiškai privalomos priemonės įgyvendinimo stebėsenos mechanizmus ir teikti rekomendacijas dėl galimų tolesnių veiksmų; mano, kad pagal teisiškai privalomą priemonę įsteigtam komitetui turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ir nagrinėti asmenų, bendruomenių ar jų atstovų pranešimus ir skundus dėl verslo įmonių, priskiriamų teisiškai privalomos priemonės taikymo sričiai, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, prieštaraujančių teisiškai privalomos priemonės nuostatoms, ir dėl to, kad sutarties šalis pažeidžia bet kurią iš teisiškai privaloma priemone nustatytų teisių;

36.ragina Komisiją padidinti finansinę ir techninę paramą ES nepriklausančių šalių nacionalinėms valdžios institucijoms su verslu ir žmogaus teisėmis susijusioje srityje, visų pirma i) priimant ir įgyvendinant nacionalinius veiksmų planus pagal JT pagrindinius principus, ii) plėtojant neteisminius mechanizmus, pvz., ombudsmenų biurus ar nacionalinius kontaktinius centrus, iii) imantis teisėkūros iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti informatorius ir reguliuoti verslo veiklą, susijusią su žmogaus teisių ir aplinkos sritimi, ir iv) skatinant ir teikiant prieinamas ir veiksmingas teisių gynimo priemones nukentėjusiesiems; ragina Komisiją padidinti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms šiose srityse;

37.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pirmininkui ir Neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės pirmininkui.