P9_TA(2024)0043Neteisėtos žvejybos poveikis apsirūpinimo maistu saugumui. Europos Sąjungos vaidmuo2024 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija „Neteisėtos žvejybos poveikis apsirūpinimo maistu saugumui. Europos Sąjungos vaidmuo“ (2023/2027(INI))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,

–atsižvelgdamas į 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimą dėl žuvų išteklių,

–atsižvelgdamas į 1995 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) susitarimą dėl atvirojoje jūroje žvejojančių žvejybos laivų skatinimo įgyvendinti tarptautines išsaugojimo ir valdymo priemones,

–atsižvelgdamas į 1995 m. FAO atsakingos žuvininkystės kodeksą,

–atsižvelgdamas į 2001 m. FAO tarptautinį veiksmų planą, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti,

–atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2007 m. birželio 14 d. Konvenciją Nr. 188 dėl darbo žvejybos sektoriuje,

–atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantį reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 OL L 286, 2008 10 29, p. 1. (NNN reglamentas),

–atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 OL L 343, 2009 12 22, p. 1. (Žuvininkystės kontrolės reglamentas),

–atsižvelgdamas į 2009 m. FAO susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti,

–atsižvelgdamas į 2012 m. Keiptauno susitarimą dėl 1977 m. Tarptautinės Toremolinoso konvencijos dėl žvejybos laivų saugos 1993 m. Toremolinoso protokolo nuostatų įgyvendinimo,

–atsižvelgdamas į 2014 m. FAO neprivalomas vėliavos valstybės veiklos gaires,

–atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių OL L 410 I, 2020 12 7, p. 1.,

–atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio mėn. organizacijos „IUU Fishing Coalition“ ataskaitą „Jūrų maisto produktų atsekamumas: RŽVO laimikio dokumentavimo sistemų suderinimas siekiant kovoti su NNN žvejyba“,

–atsižvelgdamas į 2022 m. Komisijos tyrimą „Valstybių narių teisinių sistemų ir vykdymo užtikrinimo sistemų, susijusių su įpareigojimais ir sankcijomis piliečiams už taisyklių, kylančių iš NNN žvejybos reglamento, pažeidimus, tyrimas“,

–atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 20/2022 „ ES veiksmai kovojant su neteisėta žvejyba. Kontrolės sistemos įdiegtos, tačiau mažiau veiksmingos dėl nevienodų valstybių narių atliekamų patikrinimų ir taikomų sankcijų“, kurioje nagrinėjama ES kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba politika,

–atsižvelgdamas į 2022 m. FAO ataskaitą „Pasaulio žvejybos ir akvakultūros padėtis 2022 m. Siekiant mėlynosios pertvarkos“,

–atsižvelgdamas į kovos su NNN žvejyba veiksmų aljanso įsipareigojimą skatinti užmojus ir veiksmus kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, dėl kurių susitarta 2022 m. birželio 28 d.,

–atsižvelgdamas į 2022 m. Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl žuvininkystės subsidijų, kuriuo draudžiamos žalingos žuvininkystės subsidijos,

–atsižvelgdamas į 2023 m. FAO rekomendacinį dokumentą „Ištisinio atsekamumo tobulinimas. Svarbiausi stebėtini įvykiai ir pagrindiniai duomenų elementai žvejybos ir akvakultūros vertės grandinėse“,

–atsižvelgdamas į 2003 m. FAO technines gaires „Tarptautinio veiksmų plano, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimas. 1. Metodikos ir rodikliai, skirti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos mastui ir poveikiui įvertinti. 1.1. Principai ir tikslai“,

–atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 21 d. Rinkų patariamosios tarybos ir Tolimojo plaukiojimo patariamosios tarybos bendrą rekomendaciją dėl valstybių narių suderintos importo kontrolės poreikio siekiant neleisti neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos produktams patekti į Europos Sąjungos rinką,

–atsižvelgdamas į Europos Parlamento poziciją dėl produktų, pagamintų naudojant priverčiamąjį darbą, uždraudimo Sąjungos rinkoje (COM(2022)0453),

–atsižvelgdamas į savo 2023 m. spalio 17 d. rezoliuciją dėl Kinijos vykdomos žvejybos veiklos poveikio Sąjungos žvejybai ir tolesnių veiksmų Priimti tekstai, P9_TA(2023)0366.,

–atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 14-ąjį JT darnaus vystymosi tikslą „Gyvybė vandenyse: išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0433/2023),

A.kadangi ES, kaip svarbiai pasaulinio masto veikėjai žuvininkystės srityje, kurios žvejybos laivyną sudaro apie 73 000 laivų, ir kaip didžiausiai pasaulyje žuvininkystės produktų importuotojai (beveik 70 proc. ES suvartojamų jūros gėrybių yra importuojama, o tai sudaro 34 proc. visos pasaulinės prekybos vertės), tenka pagrindinis vaidmuo kovojant su NNN žvejyba visame pasaulyje;

B.kadangi ES žvejybos sektoriuje tiesiogiai dirba 124 000 žvejų ir kasmet gaunama 6,3 mlrd. EUR pajamų;

C.kadangi sunku įvertinti NNN žvejybos mastą ir jo ekonominę vertę; kadangi tyrimais nustatyta, kad bendras nedeklaruoto laimikio kiekis 2016 m. buvo apie 28 mln. tonų, o apytikrė jo vertė sudarė 41 mlrd. USD; kadangi skaičiuojama, kad pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje neteisėtas laimikis sudarė 10–26 mln. tonų žuvų, kurių apytikrė vertė buvo 10–23 mlrd. USD; kadangi skaičiuojama, kad į ES kasmet importuojama apie 500 000 tonų vykdant NNN žvejybą gautų produktų ir jų vertė sudaro 1,1 mlrd. EUR Informacinis pranešimas „Neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba“, Europos Parlamentas, Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, 2022 m. spalio 14 d., https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2017/614598/EPRS_BRI(2017)614598_EN.pdf; Temple, Andrew J. et al., „llegal, unregulated and unreported fishing impacts: A systematic review of evidence and proposed future agenda“ Marine Policy, Volume 139, 2022, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0308597X2200080X; Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2022.;

D.kadangi NNN žvejybos praktika daro didelį poveikį apsirūpinimo maistu saugumui ir pakrančių bendruomenių užimtumo galimybėms, taip pat kelia didelę grėsmę jūrų ekosistemoms ir žuvų ištekliams, todėl kyla rimtas pavojus žvejų ir pakrančių bendruomenių pragyvenimui ES ir trečiosiose valstybėse, ir sukuria nesąžiningą konkurenciją žvejybos produktų rinkoje;

E.kadangi ES yra įsipareigojusi pasiekti 14-ojo darnaus vystymosi tikslo 4 uždavinį – ne vėliau kaip 2020 m. panaikinti NNN žvejybą ir kiek įmanoma panaikinti iš NNN žvejybos gautų produktų, kurie vis dar patenka į ES rinką, importą;

F.kadangi ES tolimosios žvejybos laivynas konkuruoja su tam tikrais užsienio laivynais, kurie kaltinami NNN žvejybos vykdymu, įskaitant priverčiamąjį darbą, išnaudojimą darbe ir prekybą žmonėmis, taip kenkiant pasaulio žvejų pragyvenimui ir žmogaus teisėms bei žuvų išteklių tvarumui, taip pat pigių žvejybos produktų pardavimu ES rinkai, dėl kurio kokybiški ES produktai tampa nekonkurencingi; kadangi ES kovos su NNN žvejyba veiksmai padeda užtikrinti vienodas sąlygas ES ir ne ES veiklos vykdytojams;

G.kadangi ES turi tvirtą žuvininkystės teisės aktų sistemą, įskaitant priemones, kuriomis siekiama gerinti stebėsenos, tikrinimo, kontrolės ir priežiūros pajėgumus, naudojamus kovojant su NNN žvejyba;

H.kadangi, remiantis Europos Audito Rūmų specialiąja ataskaita dėl ES kovos su NNN žvejyba veiksmų, NNN žvejybos reglamentu pagerintas atsekamumas ir sustiprinta importo kontrolė, jis pasirodė esąs naudingas ir paskatino teigiamas reformas daugumoje susijusių valstybių, tačiau daroma išvada, kad kontrolės sistemas silpnina nevienodi valstybių narių patikrinimai ir sankcijos;

I.kadangi skaitmeninant NNN žvejybos laimikio sertifikatus per sistemą CATCH IT bus sumažintos galimybės nesąžiningai importuoti; be to, kadangi ES žvejybos laimikio sertifikavimo sistema yra pati išsamiausia, palyginti su JAV ir Japonijos, kurios yra atitinkamai antra ir trečia pagal dydį importuotojos pasaulyje, sistemomis;

J.kadangi pagal NNN žvejybos reglamento 12 straipsnį draudžiama importuoti žvejybos produktus, gautus vykdant NNN žvejybą, o trečiosios valstybės gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis pagal to reglamento 31–36 straipsnių nuostatas; kadangi ES taiko visiško NNN žvejybos netoleravimo politiką, kuri taikoma visiems žvejybos aspektams, neatsižvelgiant į tai, ar ji vykdoma ES viduje, ar už jos ribų;

K.kadangi penkioms trečiosioms valstybėms šiuo metu priskirta raudonoji kortelė, o aštuonioms – geltonoji kortelė; kadangi vis dėlto vienam svarbiam jūros gėrybių gamintojui, Kinijos Liaudies Respublikai, niekada nebuvo taikoma procedūra pagal NNN žvejybos reglamentą, nepaisant svarių įrodymų, kad ji aktyviai ir vis aktyviau dalyvauja NNN žvejyboje, ir kadangi nereglamentuojamos ir neskaidrios jos žvejybos operacijos kelia didelę grėsmę pasaulio žvejybos išteklių ir tiekimo grandinių išlikimui;

L.kadangi iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo buvo teikiama parama stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo veiklai ir šiam tikslui numatytas bendras 580 mln. EUR biudžetas;

M.kadangi iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) teikiama didelė parama stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo veiklai, kuria siekiama konkretaus tikslo, t. y. „skatinti veiksmingas žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones, be kita ko, kovoti su NNN žvejyba“ pagal 1 prioritetą „Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas“;

N.kadangi produktai, gauti vykdant NNN žvejybą, kelia pavojų Europos Sąjungos piliečių apsirūpinimo maistu saugumui, nes kyla pavojus saugaus, įperkamo, kokybiško ir atsekamo maisto prieinamumui visiems;

O.kadangi pripažįstama, kad NNN žvejyba daro neproporcingą poveikį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms bendruomenėms tiek ES, tiek trečiosiose valstybėse;

P.kadangi 2023 m. kovo mėn. ES prisijungė prie kovos su NNN žvejyba veiksmų aljanso;

1.dar kartą patvirtina, kad ES ir jos valstybės narės turi toliau laikytis visiško NNN žvejybos netoleravimo požiūrio, vienodai taikant šį požiūrį visoms valstybėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, ir skatinti ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriu tvarią žuvininkystę, siekiant kovoti su peržvejojimu, jūrų ekosistemų naikinimu ir nesąžininga konkurencija ES žvejybos sektoriuje, kartu užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą ir visuomenės sveikatą;

2.pažymi, kad žuvininkystės sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant pasaulinį aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą ir užtikrinant pragyvenimo šaltinį pakrančių zonose gyvenantiems žmonėms; pabrėžia, kad Sąjunga teikia didelę svarbą tvariam pasaulinės žuvininkystės vystymui ir priverčiamojo darbo, prekybos žmonėmis bei kitų formų piktnaudžiavimo, be kita ko, žvejybos sektoriuje, panaikinimui; vertina tai, kad daug ES žvejų prisiėmė įsipareigojimus ir laikosi reikalavimų tvaraus žvejybos išteklių valdymo užtikrinimo srityje;

3.pripažįsta, kad kovojant su NNN žvejyba reikalingas holistinis požiūris, kurio laikantis būtų šalinamos NNN žvejybos priežastys, pvz., skurdas, ekonominių alternatyvų trūkumas ir silpnas valdymas kai kuriuose regionuose; ragina Komisiją dalyvauti gebėjimų stiprinimo programose ir tarptautiniame bendradarbiavime, siekiant padėti spręsti šias pagrindines problemas ir skatinti tausios žvejybos praktiką;

4.primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti visų pirma su trečiosiomis valstybėmis, kurios yra didelės žvejybos produktų eksportuotojos į ES, siekiant užtikrinti, kad jos įgyvendintų NNN žvejybos prevencijos priemones, įskaitant darbo ir aplinkos apsaugos taisykles; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas ar kitas prekybos priemones, jei trečiosios valstybės nesilaiko tarptautinių normų;

5.ragina Komisiją teikti techninę pagalbą ir skatinti gebėjimų stiprinimą, naudojantis visais įmanomais bendros žuvininkystės politikos kanalais, laikantis ES tarptautinio vandenynų valdymo tikslų, siekiant skatinti ir remti pakrantės valstybes, su kuriomis Sąjunga palaiko dialogą stiprinant kovą su NNN žvejyba ir stiprinant tvarumo ir skaidrumo reikalavimus, susijusius su prieigos prie jų išskirtinių ekonominių zonų sąlygomis;

6.palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2023 m. gegužės 10 d. paskelbti interneto svetainę, kurioje būtų pateikti duomenys apie ES laivams, žvejojantiems ne ES vandenyse, ir ne ES laivams, žvejojantiems ES vandenyse, suteiktus žvejybos leidimus; primygtinai ragina trečiųjų valstybių žuvininkystės institucijas ir regionines žvejybos valdymo organizacijas (RŽVO) patvirtinti panašias priemones;

7.palankiai vertina tai, kad pagal naująjį Žuvininkystės kontrolės reglamentą reikalaujama nurodyti į ES importuojamų ir jūroje sužvejotų žvejybos produktų žvejybos laivo IMO numerį arba, jei netaikoma, kitą unikalų laivo identifikatorių;

8.palankiai vertina kovos su NNN žvejyba veiksmų aljanso įsipareigojimą skatinti užmojus ir veiksmus kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, dėl kurių susitarta 2022 m. birželio 28 d., palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga neseniai prisijungė prie kovos su NNN žvejyba veiksmų aljanso; primygtinai ragina aljanso narius koordinuoti savo nacionalines kovos su NNN žvejyba sistemas ir visų pirma išnagrinėti galimybę drauge priskirti geltonas ir raudonas korteles ar taikyti kitas panašias priemones;

9.pabrėžia, kad reikia vykdyti tikslius mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą, kad būtų galima geriau suprasti konkretų NNN žvejybos poveikį apsirūpinimo maistu saugumui, vietos ekonomikai ir aplinkai; ragina Komisiją skirti finansavimą ir išteklius tokiems moksliniams tyrimams ir reguliariai atnaujinti savo vertinimus, kad būtų galima vykdyti įrodymais pagrįstą politikos formavimą;

10.pabrėžia, kad ES NNN žvejybos reglamentai turi būti įgyvendinami laikantis suderinto požiūrio, užtikrinant vienodą įgyvendinimo lygį visose valstybėse narėse, nes tai padidintų jų taikymo veiksmingumą ir užkirstų kelią bet kokioms galimoms spragoms;

11.prašo Komisijos užtikrinti, kad ES NNN žvejybos reglamentų įgyvendinimo gairėse būtų pateiktos gairės, kaip pagerinti ES NNN žvejybos reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse, kurios nesilaiko reglamento reikalavimų, ir kaip geriausiai patikrinti kas dvejus metus teikiamose ataskaitose pateiktą informaciją;

12.pabrėžia, jog svarbu nustatyti daugiau importo kontrolės priemonių, kad visuomenės sveikata ir ES žvejybos pramonės konkurencingumas būtų apsaugoti laiku įgyvendinant griežtas priemones ir sankcijas;

13.atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės turi skirti pakankamai pajėgumų ir išteklių veiksmingam importo kontrolės įgyvendinimui užtikrinti;

14.ragina nacionalines valdžios institucijas užtikrinti tinkamą NNN žvejybos reglamento įgyvendinimą, siekiant parodyti gerosios praktikos pavyzdį kitoms valstybėms narėms, padėti įgyvendinti tinkamą atsekamumo sistemą ir užtikrinti atsakingą žvejybos praktiką, gerinti saugą jūroje ir darbo sąlygas žvejybos laivuose, taip pat pagerinti tikslių laimikio ataskaitų teikimą;

15.pabrėžia, kad Komisija turi teikti tinkamą paramą nacionalinėms valdžios institucijoms, atsakingoms už žuvininkystės produktų importo kontrolę, ir pažymi, kad ši parama gali apimti, jei įmanoma, ES nepriklausančiose valstybėse taikomų valdymo ir išsaugojimo priemonių sąrašo sudarymą ir dalijimąsi išsamia informacija apie trūkumus, nustatytus įgyvendinant ES NNN žvejybos reglamentą ES nepriklausančių valstybių atžvilgiu;

16.pabrėžia, kad Komisija, bendradarbiaudama su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi toliau teikti nacionalinėms valdžios institucijoms paramą, susijusią su tuo, kaip geriausiai įgyvendinti NNN žvejybos reglamentą, teikiant šią paramą gairių, keitimosi gerąja praktika, mokymo ir pan. forma, kas taip pat leis nacionaliniams žuvininkystės sektoriams atgauti konkurencingumą;

17.ragina valstybes nares naudotis EJRŽAF siekiant užtikrinti, kad iš jo būtų teikiama būtina tikslinė parama mažo masto ir smulkiąją žvejybą vykdantiems žvejams, kuriems dažnai kyla unikalių sunkumų laikytis NNN žvejybos reglamentų; pabrėžia, kad šie žvejai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant vietos apsirūpinimo maistu saugumą ir jiems turėtų būti teikiama reikiama pagalba;

18.primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimybes remti poveikį patiriančias bendruomenes valstybėse narėse; pripažįsta, kad perėjimas prie tausios žvejybos praktikos gali lemti ekonomikos sutrikdymus ir darbo vietų praradimą, todėl ragina imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama apsaugoti nuo žvejybos pramonės priklausomų asmenų pragyvenimo šaltinius, pvz., teikti profesinį mokymą ir finansinę paramą pereinamuoju laikotarpiu;

19.pabrėžia, kad Komisija privalo užtikrinti nuoseklų importo kontrolės procedūrų taikymą ir įgyvendinimą visoje ES, įskaitant laimikio sertifikatų patikras, rizika grindžiamą požiūrį, patikrinimus ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrų inicijavimą;

20.atsižvelgdamas į neseniai pasiektą susitarimą dėl Žuvininkystės kontrolės reglamento peržiūros, ragina pradėti taikyti nuotolinio elektroninio stebėjimo priemones ES nepriklausančiuose vandenyse, siekiant kovoti su NNN žvejyba;

21.tikisi, kad Komisija rems inovacijas ir mokslinius tyrimus, kuriais siekiama kurti atviroje jūroje plaukiojančių laivų stebėsenos, sekimo ir geografinės vietos nustatymo priemones, remiant tarptautinių iniciatyvų, kuriomis siekiama koordinuoti duomenų sistemas ir teikti išsamius, tikslius duomenis ir skaidrią informaciją apie žvejybos laivų buvimo vietą, valstybę ir veiklą, įgyvendinimą;

22.primena Komisijai, kad reikia suderinti importo kontrolę visose valstybėse narėse, siekiant užkirsti kelią NNN žvejybos produktų patekimui į ES rinką, ir primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų šiuo klausimu; pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi gerinti kontrolę ir vykdymo užtikrinimą, kad būtų kovojama su priverčiamuoju darbu importuojamų produktų žvejybos ir perdirbimo sektoriuose;

23.pripažįsta, kad 2012 m. IMO Keiptauno susitarimas, 2009 m. FAO susitarimas dėl uosto valstybės priemonių, 1930 m. TDO konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29) protokolas ir TDO konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188) yra svarbios priemonės siekiant užtikrinti deramas darbo sąlygas ir padėti užkirsti kelią nepriimtinų formų darbui, ypač priverčiamajam darbui, prekybai žmonėmis ir kitokiam piktnaudžiavimui, ir kovoti su NNN žvejyba; ragina valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti šias konvencijas arba prie jų prisijungti;

24.ragina Komisiją didinti informuotumą apie žmogaus teisių apsaugą žvejybos sektoriuje; pabrėžia, kad žuvininkystės sektoriui tam tikrose geografinėse vietovėse kyla didesnė priverčiamojo darbo, kurį taiko valstybės valdžios institucijos, rizika; primygtinai ragina nustačius priverčiamojo darbo faktą neleisti, kad jį naudojant pagaminti produktai patektų į ES rinką;

25.reikalauja, kad Komisija imtųsi priemonių, kad būtų sustabdytas patogios šalies vėliavų naudojimas; ragina užtikrinti galimybę lengvai susipažinti su informacija apie tikruosius žvejybos laivų savininkus neatsižvelgiant į tai, su kokia vėliava laivas plaukioja; ragina Komisiją patobulinti savo sistemą, skirtą NNN žvejybą vykdančių laivų identifikavimui, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/1184, kad būtų galima nustatyti laivo kilmės valstybę, net jei jo vėliavos valstybė yra neaiški, ir kad taip pat būtų įtraukti laivai, kuriuose buvo nustatyti žmogaus teisių pažeidimai;

26.palankiai vertina tai, kad pagal peržiūrėtą Žuvininkystės kontrolės reglamentą Sąjungos veiklos vykdytojams, įskaitant tikruosius savininkus, draudžiama turėti, eksploatuoti ar valdyti laivus, registruotus su valstybių, kurioms priskirta raudonoji kortelė už nebendradarbiavimą kovojant su NNN žvejyba, vėliava;

27.primygtinai ragina valstybes nares sukurti ir prižiūrėti išsamias duomenų bazes, kuriose būtų renkama ir registruojama informacija apie tikruosius registruotų laivų savininkus;

28.ragina valstybes nares bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis siekiant užtikrinti surinktų duomenų apie tikruosius laivų savininkus tikslumą, kad būtų lengviau formuoti politiką ir užtikrinti peržiūrėto Žuvininkystės kontrolės reglamento vykdymą;

29.ragina Komisiją sparčiai dirbti siekiant užtikrinti, kad sistema CATCH IT veiktų visu pajėgumu ir kad valstybių narių nacionalinės institucijos būtų visapusiškai susipažinusios su jos naudojimu per dvejus metus nuo persvarstyto Žuvininkystės kontrolės reglamento 4 straipsnio taikymo pradžios dienos;

30.prašo Komisijos užtikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius, kad būtų užtikrintas greitesnis ir veiksmingesnis minėtos IT sistemos diegimas valstybėse narėse;

31.labai palankiai vertina tai, kad persvarstytame Žuvininkystės kontrolės reglamente nustatyta nauja sistema CATCH IT;

32.ragina į kitas sistemos CATCH IT kartotes sparčiai įtraukti išsamesnius rizikos kriterijus ir duomenų kryžmines patikras, kaip rekomendavo Tolimojo plaukiojimo patariamoji taryba; mano, kad, siekdama užtikrinti lenktynes dėl aukščiausio lygio, Komisija turi užtikrinti, kad CATCH taikomas rizikos vertinimas būtų bent toks pat išsamus kaip valstybėse narėse, kurios jau turi elektroninę sistemą laimikio sertifikatams tikrinti; mano, kad pereinamuoju laikotarpiu Komisija turi užtikrinti CATCH ir nacionalinių IT sistemų sąveikumą nedidinant ekonominės veiklos vykdytojams tenkančios naštos;

33.primygtinai ragina Komisiją padidinti Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato darbuotojų, dirbančių vandenynų valdymo ir NNN žvejybos srityse, skaičių;

34.ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įdiegtos būtinos procedūros rengiantis teisiškai patvirtinti sistemą CATCH IT, ir pasirūpinti, kad sistema būtų kuo greičiau parengta naudoti;

35.primygtinai ragina valstybes nares stiprinti savo kontrolės sistemas, kad būtų užkirstas kelias nelegalių žuvininkystės produktų importui, ir imtis reikiamų veiksmų; palankiai vertina visiško šviežių, užšaldytų ir perdirbtų žvejybos produktų atsekamumo nuostatą, kaip susitarta naujajame Žuvininkystės kontrolės reglamente, nes tai galėtų padėti padidinti maisto saugą ES ir paskatinti trečiąsias valstybes didinti atsekamumą, kad jų žvejybos produktai galėtų patekti į Sąjungos rinką;

36.pabrėžia geresnio visų žvejybos ir akvakultūros maisto produktų atsekamumo svarbą siekiant, kad vartotojai, pirkdami šiuos produktus, galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę tiek ES, tiek ne ES produktams taikyti konkretesnį ir skaidresnį ženklinimą, aiškiai nurodant produktų kelią nuo gamybos iki lėkštės; ragina valstybes nares pradėti atitinkamas jūros gėrybių produktų pardavimo skatinimo kampanijas, siekiant didinti vartotojų informuotumą apie tai, ką jie perka, ir apie atsekamumo priemones;

37.primygtinai ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti naująjį Žuvininkystės kontrolės reglamentą, kad būtų laikomasi jų teisinės pareigos taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už NNN žvejybą, taip sumažinant paskatas vykdyti NNN žvejybą ir atgrasant nuo bet kokių pažeidimų ateityje;

38.pabrėžia, kad daugiašalis bendradarbiavimas ir nuosekli pasaulinė politika NNN žvejybos, prekybos ir vandenynų valdymo srityje yra labai svarbūs siekiant veiksmingai kovoti su NNN žvejyba; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, pasitelkiant savo tausios žvejybos partnerystės susitarimus ir NNN žvejybos politiką, toliau skatinti RŽVO ir PPO partnerius ir stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Karalyste, Japonija ir kitais pagrindiniais žuvininkystės ir vandenynų politikos veikėjais pasitelkiant diplomatines ir prekybos priemones, taip pat skatinti kitas ES nepriklausančias valstybes priimti griežtus teisės aktus ir kovos su NNN žvejyba priemones;

39.pripažįsta, kad siekiant veiksmingai užtikrinti NNN žvejybos reglamentų vykdymą, būtinas valstybių narių bendradarbiavimas ir suderintas požiūris ES lygmeniu; ragina Komisiją kartu su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra dėti daugiau pastangų koordinuojant kovą su NNN žvejyba, dalytis geriausia praktika ir suderinti vykdymo užtikrinimo veiklą visose valstybėse narėse;

40.pripažįsta, kad kovojant su NNN žvejyba svarbu skatinti bendradarbiavimą su pilietine visuomene ir bendruomenės suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo svarbą siekiant kuo geriau įgyvendinti NNN žvejybos reglamentą; ragina Komisiją bendradarbiauti su šiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant skatinti tausios žvejybos praktiką ir užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procese būtų išgirstas poveikį patiriančių bendruomenių balsas;

41.ragina ES sukurti išsamią pranešėjų apsaugos programą, kad asmenys, turintys žinių apie NNN žvejybos veiklą, būtų skatinami išdrįsti teikti svarbią informaciją; pabrėžia, kad tokia programa turėtų apimti teisines apsaugos priemones, anonimiškumą ir paskatas pranešėjams pranešti apie pažeidimus nebijant atsakomųjų veiksmų;

42.ragina valstybes nares skatinti sąžiningos prekybos praktiką žuvininkystės sektoriuje, kad būtų užtikrintos tikrai vienodos sąlygos ES žuvininkystės produktams ir trečiųjų valstybių žuvininkystės produktams; mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę įgyvendinti prekybos priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į importuojamų produktų aplinkos apsaugos ir darbo standartus;

43.ragina Komisiją ir valstybes nares nesuteikti lengvatinės galimybės patekti į rinką šalims, susijusioms su NNN žvejybos praktika ir sunkiais darbuotojų teisių pažeidimais, įskaitant priverčiamojo darbo naudojimą; mano, kad ES turėtų siekti sukurti tikrai vienodas sąlygas ES ir trečiosiose valstybėse pagamintoms jūros gėrybėms; mano, kad autonominių tarifinių kvotų priemonė, kuri yra būtina siekiant užtikrinti Sąjungos perdirbimo pramonės konkurencingumą ir nepakenkti Sąjungos žuvininkystės produktų gamybai užtikrinant tinkamą žuvininkystės produktų tiekimą pramonei, turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai jūros gėrybių tiekimas ES rinkoms yra nepakankamas, ir kad ji neturėtų būti naudojama produktams, gautiems vykdant NNN žvejybą, importuoti ar daryti spaudimą ES gaminamų prekių kainoms;

44.ragina Komisiją užtikrinti nuoseklų ir griežtą raudonųjų ir geltonųjų kortelių įgyvendinimą, neatsižvelgiant į valstybės dydį ar ekonominę ir komercinę įtaką; atsižvelgdamas į tai, kaip reikalaujama Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Kinijos vykdomos žvejybos veiklos poveikio Sąjungos žvejybai ir tolesnių veiksmų (A9-0282/2023), ragina Komisiją įvertinti visas Kinijos iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su NNN žvejyba, ir atsižvelgiant į tokius vertinimus imtis atitinkamų veiksmų pagal NNN žvejybos reglamentą;

45.pabrėžia, kad turimos NNN žvejybos duomenų bazės yra neskaidrios, t. y. nežinomi laivų pavadinimai, kilmė ar nuosavybė, todėl prarandamos pajamos, visų pirma skurdžiose šalyse; pabrėžia, kad su NNN žvejyba kovojančios tarptautinės institucijos turėtų koordinuoti savo NNN žvejybos kontrolės veiklą naudodamosi bendromis elektroninėmis duomenų bazėmis, aiškiomis strategijomis ir struktūrizuotais planais, kurie padėtų pasiekti, kad NNN žvejybos praktikos mastas tarptautiniu lygmeniu būtų kuo mažesnis;

46.ragina valstybes nares gerinti reguliarų ir savalaikį keitimąsi informacija, įskaitant informaciją apie atmestas siuntas, nes tai gali padėti valdžios institucijoms geriau taikyti teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą; pabrėžia, kad FAO susitarimas dėl uosto valstybės priemonių gali padėti šioje srityje;

47.pažymi, kad įrodyta, jog RŽVO yra naudingos kovojant su neteisėta žvejyba; ragina Komisiją aktyviai skatinti steigti daugiau atitinkamų RŽVO; ragina valstybes nares skatinti FAO ir atitinkamų RŽVO iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su NNN žvejyba, ir keistis informacija apie žvejybos laivus, kurie, kaip įtariama, vykdo tokią veiklą;

48.pabrėžia, kad daugiašalės laimikio dokumentavimo sistemos, kurias parengė ir dėl kurių susitarė RŽVO susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, ir pagal kurias reikalaujama registruoti ir perduoti svarbią informaciją apie siuntą visoje tiekimo grandinėje, pasirodė esančios veiksmingos atsekamumo gerinimo ir kovos su NNN žvejyba priemonės;

49.primena tikslus iki 2030 m. apsaugoti bent 30 proc. vandenynų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad veiksmingos priemonės būtų įdiegtos dar neatėjus 2030 m., ir užtikrinti, kad NNN žvejybos reglamentas būtų visapusiškai įgyvendintas;

50.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.