A.kadangi draudžiama diskriminacija bet kuriuo pagrindu: dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, kaip nustatyta Chartijos 21 straipsnyje; kadangi Sutarčių taikymo srityje ir nepažeidžiant konkrečių jų nuostatų taip pat draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės; kadangi, remiantis plačiu ESTT aiškinimu, lyties pagrindas turėtų būti suprantamas plačiai kaip apimantis visų formų diskriminaciją, susijusią su lytine tapatybe, lyties raiška ir lyties požymiais 1996 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimas P / S ir Cornwall County Council, C-13/94, ECLI:EU:C:1996:170; 2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas K.B. / National Health Service Pensions Agency and Secretary of State for Health, C-117/01, ECLI:EU:C:2004:7; 2006 m. balandžio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimas Sarah Margaret Richards / Secretary of State for Work and Pensions, C-423/04, ECLI:EU:C:2006:256, ir 2018 m. birželio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas M. B. / Secretary of State for Work and Pensions, C-451/16, ECLI:EU:C:2018:492.;

B.kadangi visų formų neapykanta ir netolerancija ir visos jų apraiškos, įskaitant neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus, yra nesuderinamos su ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis Sąjungos vertybėmis – žmogaus orumu, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėmis, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šių pagrindinių Sąjungos vertybių propagavimas ir apsauga priklauso nuo ES institucijų, valstybių narių ir visų kitų susijusių subjektų, kovojančių su šališkumu, išankstiniu nusistatymu ir netolerancija, taip pat nuo neapykantos panaikinimo;

C.kadangi neapykantą kurstanti kalba ir neapykantos nusikaltimai yra sudėtingi ir daugialypiai reiškiniai, turintys plataus masto pasekmių žmogaus teisėms ir teisinei valstybei demokratinėse visuomenėse; kadangi, kovodamos su ksenofobija, rasizmu, neapykanta moterims, homofobija, transfobija ir kitų formų išankstiniu nusistatymu, netolerancija, diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl politinių ar kitokių nuomonių, ir neapykanta tam tikriems asmenims ar visuomenės grupėms, ES ir jos valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę, turi parengti holistinį atsaką; kadangi kriminalizavimas yra viena iš kovos su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais priemonių;

D.kadangi kovojant su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais tiek internete, tiek realiame gyvenime reikalingas daugialypis požiūris ir prireikus įvairios kovos su jais priemonės, įskaitant baudžiamąją teisę, civilinius ir administracinius procesus ir kitas svarbias politikos ar socialines priemones; kadangi valstybės narės jau yra įsipareigojusios priimti teisės aktus ir priemones, kuriais būtų baudžiama už neapykantos nusikaltimus, sprendžiama nepakankamo pranešimo problema ir pradedama arba toliau plėtojama teisėsaugos ir teismų pareigūnų gebėjimų stiprinimo veikla ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro metiniai duomenys apie neapykantos nusikaltimus.; kadangi, siekiant veiksmingai kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais, būtina šalinti pagrindines jų priežastis, visų pirma kovoti su stereotipais; kadangi šiuo klausimu labai svarbios prevencinės priemonės, švietimas, įskaitant skaitmeninį švietimą, raštingumas ir įgūdžiai populiarinti saugią skaitmeninę erdvę, mokymas ir informuotumo didinimas; kadangi ES ir valstybės narės turėtų skatinti geresnį supratimą apie įvairovės ir dialogo poreikį demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse, didinti visuomenės informuotumą apie tai, kaip svarbu gerbti pliuralizmą, ir kovoti su neigiamais stereotipais ir stigmatizavimu;

E.kadangi neapykantą kurstančios kalbos ir neapykantos nusikaltimai gali būti itin sunkūs nusikaltimai, kurie daro poveikį ne tik atskiroms aukoms ir jų bendruomenėms, nes dėl jų yra patiriamos kančios ir apribojamos jų pagrindinės teisės ir laisvės, bet ir visai visuomenei, o tai kenkia ES pamatams;

F.kadangi ne visos neapykantą kurstančios kalbos yra nusikaltimas, bet jos vis tiek prisideda prie neapykantos, smurto ir netolerancijos apraiškų normalizavimo;

G.kadangi per pastaruosius keletą dešimtmečių visoje ES labai padaugėjo diskriminacijos, neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų Žr., pavyzdžiui, 2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. ECRI veiklos metinę ataskaitą, 2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. ECRI veiklos metinę ataskaitą ir 2020 m. liepos mėn. paskelbtą Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus užsakytą tyrimą tema „Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai ES ir interneto turinio reguliavimo metodų vertinimas“., išaugo įvairių formų rasizmo, antisemitizmo, islamofobijos, ksenofobijos, homofobijos, transfobijos ir kitų formų netolerancijos atvejų skaičius, taip pat nerimą kelia neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos kurstymo internete ir realiame gyvenime šuolis; kadangi pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys, pvz., LGBTIQ+ asmenys, dėl rasės diskriminuojami asmenys, etninės, religinės ar kalbinės mažumos, čiabuvių bendruomenės C. Lingaas „Hate Speech and Racialised Discrimination of the Norwegian Sámi: Legal Responses and Responsibility“ („Neapykantą kurstanti kalba ir Norvegijos samių rasinė diskriminacija: teisiniai atsakymai ir atsakomybė“), „Oslo Law Review“, 8 tomas, Nr. 2, 2021, p. 88–107. Organizacija „Civil Rights Defenders“ „Joint submission to the UN Universal Periodic Review of Sweden –35th Session of the UPR Working Group of the Human Rights Council – January 2020“ („Bendras pasiūlymas dėl JT visuotinio periodinio Švedijos vertinimo. Žmogaus teisių tarybos visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės 35-oji sesija, 2020 m. sausio mėn.“), 2019 m., asmenys su negalia, palankių socialinių bei ekonominių sąlygų neturintys asmenys, prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai ir migrantai, yra nuolatiniai neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų taikiniai; kadangi Europoje labai padaugėjo prieš LGBTIQ asmenis nukreiptų neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų Asociacija „ILGA Europe“ „2023 Annual Review of the Human Rights Situation of Lesbian, Gay, Bisexual, Trans and Intersex People in Europe and Central Asia“ („2023 m. Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų padėties Europoje ir Vidurinėje Azijoje metinė apžvalga“), 2023 m. vasario mėn., taip pat išaugo diskriminacijos prieš moteris ir neapykantos joms atvejų skaičius; kadangi daugialypė ir tarpsektorinė diskriminacija sudaro palankias sąlygas neapykantą kurstančioms kalboms ir neapykantos nusikaltimams; kadangi asmenys, į kuriuos nukreipiamos neapykantą kurstančios kalbos, tampa vis labiau atskirti nuo visuomenės;

H.kadangi augančią diskriminaciją ir neapykantą daugelyje valstybių narių paaštrina ekstremistiniai ir populistiniai judėjimai ir interneto aplinkos bei socialinės žiniasklaidos didinamasis poveikis, kuris sudaro palankias sąlygas pakartotinei viktimizacijai; kadangi dėl šio augimo randasi pavojingas visos visuomenės susiskaidymas ir kyla grėsmė demokratijai;

I.kadangi esama įrodymų, kad ES vis dar nepakankamai pranešama apie neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos motyvuojamus incidentus Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra „Encouraging hate crime reporting – The role of law enforcement and other authorities“ („Skatinti pranešti apie neapykantos nusikaltimus. Teisėsaugos ir kitų institucijų vaidmuo“), 2021 m., todėl sunku kiekybiškai įvertinti problemos mastą;

J.kadangi žiniasklaida ir žurnalistai atlieka esminį vaidmenį informuodami visuomenę ir prisidėdami prie demokratinių procesų;

K.kadangi politiniam diskursui vis dažniau būdingos neapykantos kalbos; kadangi rinkimų kampanijos sudaro ypač palankias sąlygas neapykantą kurstančioms kalboms ir neapykantos kurstymui, o tai daro poveikį ne tik politinei sričiai, bet ir visos visuomenės veikimui ir didina politinę poliarizaciją; kadangi neapykantą kurstančios kalbos, nukreiptos prieš viešas pareigas einančias moteris, pasiekė nerimą keliantį lygį; kadangi politiniams lyderiams tenka svarbus vaidmuo ir atsakomybė kovojant su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir netolerancija; kadangi jie turėtų rodyti pavyzdį ir viešai pasmerkti neapykantos atvejus;

L.kadangi nepilnamečiai yra ypač pažeidžiami asmenys, kurie nukenčia nuo neapykantos kalbų ir neapykantos nusikaltimų; kadangi tokie išpuoliai kelia pavojų jų fizinei ir psichinei neliečiamybei ir daro poveikį jų vystymuisi ir fizinei bei psichikos sveikatai; kadangi jiems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys;

M.kadangi valstybės narės savo atitinkamais baudžiamaisiais įstatymais nevienodai kovoja su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais, todėl kai kuriose Sąjungos dalyse tam tikros grupės lieka nepakankamai apsaugotos; kadangi dėl to sunku apibrėžti bendrą Europos požiūrį į kovą su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais; kadangi teisinės apsaugos trūkumas gali turėti pražūtingų pasekmių nusikaltimų aukoms;

N.kadangi dabartinė ES sistema apima tik neapykantą kurstančią kalbą ir neapykantos nusikaltimus dėl rasės, odos spalvos, religijos, kilmės ir tautinės ar etninės kilmės; kadangi šiuo metu ES lygmeniu nėra išsamios bendros neapykantą kurstančios kalbos ir neapykantos nusikaltimų teisinės apibrėžties; kadangi akivaizdu, kad reikia veiksmingai kovoti su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais kitais pagrindais, pvz., dėl biologinės lyties, seksualinės orientacijos, socialinės lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos, lytinių požymių, amžiaus, negalios ir dėl bet kurios kitos pagrindinės savybės, visų pirma tų, kurios saugomos pagal Chartijos 21 straipsnį, ar tokių savybių derinio; kadangi ES turi apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas asmenų, grupių ar bendruomenių, kurie labiausiai pažeidžiami dėl neapykantą kurstančios kalbos ir neapykantos nusikaltimų, nustatymui, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aukų apsaugai;

O.kadangi SESV 83 straipsnio 1 dalyje nustatyti aiškūs naujų nusikaltimų sričių įtraukimo į ES tarpvalstybinių nusikaltimų sąrašą reikalavimai; kadangi konkretus tarpvalstybinis neapykantos kalbos internete aspektas yra aiškus; kadangi skaitmeninė transformacija pabrėžia, kad šį reiškinį reikia spręsti Europos lygmeniu; kadangi reikia kovoti su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais remiantis bendru pagrindu ir ES lygmeniu; kadangi ES turi pareigą imtis veiksmų;

P.kadangi ES baudžiamosios teisės atsakas į neapykantą kurstančią kalbą ir neapykantos nusikaltimus turėtų būti tvirtas, proporcingas ir pritaikytas tikslui siekiant tinkamai apsaugoti aukas ir deramai atsižvelgti į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę, kurios yra demokratijos pagrindas; kadangi ES turėtų užtikrinti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos nepiktnaudžiautų jokiais saviraiškos laisvės apribojimais siekiant užkirsti kelią neapykantą kurstančiai kalbai ir su ja kovoti, kad nutildytų mažumas ir nuslopintų kritiką; kadangi nustatant apsaugą nuo neapykantą kurstančios kalbos turi būti laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų dėl saviraiškos laisvės;

Q.kadangi pagrindinės teisės, saugomos kovojant su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais, yra pirmiausiai žmogaus orumas ir nediskriminavimo principas; kadangi tokia apsauga turėtų būti visuotinė; kadangi apsauga nuo netolerancijos, nesvarbu, ar tai būtų apsauga nuo netolerancijos dėl rasės, nacionalinės kilmės, seksualinės orientacijos, religijos, ideologijos, amžiaus, nuomonės ar bet kokių kitų asmeninių, fizinių ar socialinių būklių ar aplinkybių, kad ir kokia būtų jos išraiškos forma, neturi apsiriboti tik tam tikromis priežastimis ar motyvais;

R.kadangi dėl socialinės dinamikos pokyčių gali atsirasti naujų motyvų vartoti neapykantą kurstančią kalbą ir vykdyti neapykantos nusikaltimus, į kuriuos reikia reaguoti pagal bendrą ES sistemą, todėl reikia išplėsti SESV 83 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatytas veikų, kurios ES laikomos nusikaltimais, sąrašas;

S.kadangi 2021 m. Komisija pateikė komunikatą „Įtraukesnė ir geresnę apsaugą užtikrinanti Europa: ES nusikaltimų sąrašą įtraukiama neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai“ siekdama įtraukti neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą į nusikaltimų sąrašą, o Parlamentas ir Taryba gali nustatyti būtinąsias taisykles dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų, taikomų visose ES valstybėse narėse, kaip nustatyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje; kadangi Taryba turi priimti atitinkamą sprendimą;

T.kadangi šis Tarybos sprendimas būtų pirmas žingsnis kuriant būtiną teisinį pagrindą, kad antruoju etapu būtų priimta bendra teisinė sistema, skirta kovai su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais visoje ES; kadangi tokia bendra teisinė sistema skubiai reikalinga, kad būtų nustatyti būtiniausi standartai, susiję su nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžtimi ir taip būtų kovojama su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais remiantis bendru Europos pagrindu, siekiant užtikrinti nuoseklią galimų aukų apsaugą visoje Sąjungoje;

U.kadangi Taryba dar nepriėmė sprendimo; kadangi kai kurios valstybės narės Taryboje blokavo konkrečią pažangą dėl šios konkrečios iniciatyvos;

V.kadangi SESV 83 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Taryba vieningai nustatytų „kitas nusikaltimų sritis“; kadangi šis reikalavimas pasirodė esąs žalingas siekiant būtinos bendros pažangos kovojant su neapykantą kurstančia kalba ir neapykantos nusikaltimais visoje Sąjungoje;