1.primena, kad vykdant BŽP turi būti užtikrinama, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą; be to, primena, kad SESV 39 straipsnyje nustatyta, jog BŽP turi užtikrinti pakankamą tiekimą ir tinkamą žvejybos ir akvakultūros bendruomenių gyvenimo lygį;

2.apgailestauja dėl to, kad nuo 2014 m. įgyvendinant BŽP nepakankamai atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius aspektus, maisto tiekimo prieinamumą ar ekosisteminį metodą, nes visa tai būtina siekiant užtikrinti darnų išteklių valdymą;

3.mano, kad dėl to atsiradęs neigiamas poveikis žvejybos sektoriui dar labiau padidėjo, nes kilo naujų precedento neturinčių iššūkių, kurių nebuvo galima numatyti 2012 m., kai buvo kuriama BŽP, pvz., „Brexit“, COVID-19 pandemija ir energetikos krizė; atkreipia dėmesį į didelį Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį, kuris daro neigiamą poveikį, pvz., jūrų saugumui, sutrikdo žvejybos veiklą, ypač Juodojoje jūroje, nes dreifuoja plūdriosios minos, ir lemia biologinės įvairovės nykimą, kuris visų pirma matyti iš didelį nerimą keliančio Juodosios jūros banginių būrio gyvūnų mirtingumo padidėjimo;

4.palankiai vertina tai, kad ES greitai priėmė priemones, kuriomis siekiama remti ir palengvinti sektoriaus veiklą sunkiu metu; vis dėlto pabrėžia, kad dėl kumuliacinio šios padėties poveikio daug laivynų atsidūrė ant žlugimo ribos ir kad tūkstančių įmonių pelningumui pakenkta tiek, kad kyla pavojus jų išlikimui, o tai gali turėti pražūtingą poveikį užimtumui ir socialinei sanglaudai pakrančių zonose;

5.pabrėžia, kad įgyvendinant BŽP reikės prisitaikyti prie kovos su klimato kaita iššūkio, nes ES įsipareigojo iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą;

6.todėl mano, kad BŽP turi būti toliau įgyvendinama, o prireikus – reformuota ir atitinkamai pritaikyta;

7.pabrėžia, kad jūros gėrybės yra labai aukštos kokybės baltymų šaltinis ir gyvybiškai svarbi sveikos mitybos dalis, kurios anglies pėdsakas paprastai yra mažesnis nei sausumoje pagaminamo maisto; todėl atkreipia dėmesį į strateginę jūros gėrybių vertę įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir prisidedant prie kelių DVT, pvz., 2-ojo DVT „Panaikinti badą“, 3-ojo DVT „Gera sveikata ir gerovė“, 12-ojo DVT „Atsakingas vartojimas ir gamyba“, 13-ojo DVT „Klimato politikos veiksmai“ ir 14-ojo DVT „Gyvybė vandenyse“;

8.mano, kad BŽP turi būti vienodai atsižvelgiama į visus politikos tikslus; pabrėžia, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp trijų BŽP tvarumo ramsčių; todėl pritaria tam, kad būtų stiprinama BŽP, šalinami trūkumai ir didinami užmojai, susiję su BŽP socialiniais, ekonominiais ir aprūpinimo maistu aspektais, taip pat visapusiškai taikomas ekosisteminis metodas ir sudaromos vienodos sąlygos tarptautiniu mastu;

9.mano, kad žvejybos politikos tikslai turėtų apimti visuomenės aprūpinimo žuvimi užtikrinimą, siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir savarankiškumą, pakrančių bendruomenių vystymąsi, skatinti su žvejyba susijusių profesijų socialinį pripažinimą ir pirmauti šioje srityje, skatinti užimtumą ir gerinti žvejų gyvenimo sąlygas;

10.šiuo tikslu ragina Komisiją, prieš siūlant bet kokią strategiją ar teisės aktą arba prieš priimant bet kokius politinius sprendimus, sistemingai atlikti išsamius ex ante ir ex post poveikio vertinimus, įskaitant socialinę ir ekonominę analizę, konsultuojantis su visais žvejybos sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais;

11.pažymi, kad BŽP pagrindiniame reglamente pabrėžiami politikos aplinkos, socialiniai ir ekonominiai bei aprūpinimo maistu tikslai, tačiau Reglamente (ES) 2016/2336, susijusiame su giliavandeniais ištekliais, nagrinėjami tik aplinkosaugos aspektai; mano, kad ateityje visuose reglamentuose, kurie priklauso nuo pagrindinio reglamento, turėtų būti visapusiškai įtraukti socialiniai, ekonominiai ir aprūpinimo maistu aspektai;

12.ragina Komisiją ir Tarybą formuojant politiką labiau vertinti žvejybos svarbą prisidedant prie apsirūpinimo maistu saugumo kokybiškų jūros gėrybių tiekimu, ypač krizių, pvz., COVID-19 pandemijos, metu, taip pat jos indėlį į ekonominę ir socialinę struktūrą ir Europos pakrančių ir salų bendruomenių kultūros, turizmo ir gastronomijos paveldą;

13.pabrėžia strateginį žvejų ir akvakultūros gamintojų vaidmenį maisto vertės grandinėje ir užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą, taip pat moterų, kaip žvejų, laivų kapitonių, tinklų audėjų, krante dirbančių padėjėjų ir pakuotojų ir kt., vaidmenį ir jų pripažinimo poreikį;

14.primena, kad visos jūros ir vandenynai yra visuotinė bendra gėrybė ir kad jūrų ištekliai yra gamtiniai viešieji ištekliai, kad žvejybos veikla ir valdymas yra šiais ištekliais grindžiamas turtas ir mūsų bendras paveldas ir kad šie ištekliai turėtų būti valdomi remiantis patikimomis mokslinėmis rekomendacijomis taip, kad būtų užtikrinta didžiausia ilgalaikė nauda visai visuomenei;

15.mano, kad de minimis pagalbos žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo įmonėms viršutinė riba turėtų būti suderinta su ta pačia schema, skirta žemės ūkio perdirbimo įmonėms, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir apsirūpinimo maistu saugumą; todėl palankiai vertina Komisijos priimtus de minimis schemos pakeitimus šioje srityje;

16.primena, kad BŽP, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (MSY), ir kad „visų išteklių [...] didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio naudojimo lygis turi būti pasiektas ne vėliau kaip 2020 m.“, o išteklių, kuriems taikomas vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių valdymo planas, ne vėliau kaip 2025 m.; tačiau pabrėžia, kad daugiarūšei žvejybai neįmanoma taikyti MSY modeliu grindžiamo žuvų rūšių valdymo net ir moksliškai gerai žinomos ir dokumentais pagrįstos žvejybos atveju;

17.mano, kad MSY, kaip žvejybos valdymo atskaitos taško, įvedimas buvo bendros žuvų išteklių būklės pagerėjimo veiksnys; primena, kad BŽP taikymo metais žvejybos sektorius įdėjo daug pastangų, kad sumažintų žvejybos intensyvumą tiek, kad 2020 m. bendras mirtingumo dėl žvejybos koeficientas (F/FMSY) nukrito žemiau bendro mirtingumo dėl žvejybos šiaurės rytų Atlante koeficiento;

18.pabrėžia, kad labai svarbu tęsti ir spartinti darbą siekiant atkurti ir išlaikyti žuvų išteklius, viršijančius didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį, visų pirma Viduržemio jūroje, kur F/FMSY vis dar viršija 1, sykiu užtikrinant, kad būtų gaminamas didžiausias tvarus jūros gėrybių kiekis, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ir teigiamą socialinę ir ekonominę grąžą žvejams ir pakrančių bendruomenėms;

19.šiuo klausimu mano, kad MSY tikslas turėtų būti įgyvendinamas atsižvelgiant į praktinę realybę ir socialinius bei ekonominius, proporcingumo ir apsirūpinimo maistu saugumo aspektus, įtvirtintus Sutartyje ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) elgesio kodekse;

20.be to, mano, kad MSY nuostatos turėtų būti plėtojamos kaip ekosisteminio modelio, apimančio visus veiksnius, turinčius įtakos išteklių būklei, įskaitant rūšių sąveiką, visuotinį atšilimą ir taršą, dalis, siekiant užtikrinti, kad išteklių išsekimo priežastys nebūtų priskiriamos vien tik žvejybos sektoriui;

21.ragina Komisiją po plataus masto konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais išnagrinėti galimybę nustatyti žvejybos valdymo tikslus, kurie užtikrintų optimalų žuvų išteklių lygį ir optimalius laivynų socialinius ir ekonominius rezultatus;

22.atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares, norinčias inicijuoti projektus, įskaitant kitų rūšių valdymo priemones, pvz., didžiausias galimas ekonomines pajamas, kai tinkama, pradėti konsultacijas siekiant išsiaiškinti, kur tokius bandomuosius projektus būtų galima geriausiai įgyvendinti;

23.pakartoja savo 2021 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje dėl įpareigojimo iškrauti laimikį pareikštą nuomonę; primena, kad tam tikras nepageidaujamas laimikis arba priegauda yra neišvengiamas, ypač mišriosios žvejybos atveju, nes žuvys gali būti sugadintos arba jų negalima parduoti, jos gali būti per mažos arba tinkamos vartoti žmonėms, tačiau jas draudžiama parduoti ir t. t.; be to, primena, kad, nepaisant nuolatinių visų suinteresuotųjų subjektų pastangų ir bendradarbiavimo, įpareigojimas iškrauti laimikį negali būti tinkamai įgyvendintas, jei nebus pašalinti kai kurie trūkumai, pvz., laikymo laive pajėgumo arba surinkimo įrenginių trūkumas uoste, taip pat jei nebus užtikrintas tinkamas išimčių taikymas; atkreipia dėmesį į tai, kad šie trūkumai trukdo tinkamam įgyvendinimui, dėl to surenkama nepakankamai duomenų apie išteklius ir sunku tiksliai apskaičiuoti sužvejotus kiekius, o tai trukdo nustatyti patikimus mokslinius žuvų išteklių įverčius;

24.pabrėžia, kad įpareigojimas iškrauti laimikį yra ne ne tikslas pats savaime, o priemonė kuo labiau sumažinti nepageidaujamą laimikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad dėl pastaraisiais metais pasiekto didesnio selektyvumo labai sumažėjo nepageidaujama priegauda; pabrėžia, kad tai yra žvejų pastangų, dedamų bendradarbiaujant su mokslo bendruomene, rezultatas, nes jie turi taikomųjų žinių, kuriomis remiamas selektyvesnės žvejybos metodų ir įrankių kūrimas; todėl pabrėžia, kad daugiau pastangų turi būti skiriama žvejybos įrankių, kuriais prisidedama prie selektyvumo ir geresnio duomenų rinkimo, plėtros ir naudojimo finansavimui;

25.primena, kad Parlamentas paprašė Komisijos įvertinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, įskaitant įpareigojimo iškrauti laimikį socialinio ir ekonominio poveikio vertinimą, kuris turi būti atliekamas visų žvejybos tipų atžvilgiais, įskaitant mažos apimties žvejybą;

26.be to, mano, kad:–dabartinis įpareigojimas iškrauti laimikį turėtų būti taikomas pragmatiškai, atsižvelgiant į kiekvieno žvejybos tipo ypatumus; pabrėžia žvejų patirties, kada ir kur žvejoti, vengiant nepageidaujamo laimikio, svarbą ir vertina jų pastangas gerinti selektyvumą;–turėtų būti skatinama keistis kvotomis tarp valstybių narių ir tarp gamintojų organizacijų naudojantis kvotų rezervais, taip pat turėtų būti skatinamas techninis ir rajoninis bei laikotarpių selektyvumas;–reikėtų pripažinti, kad, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, svarbu išlaikyti esamas įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, taip pat sumažinti administracinę naštą, susijusią su įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimu; Komisija turėtų į tai atsižvelgti atlikdama jų peržiūrą;–įpareigojimo iškrauti laimikį nuostatos, įskaitant jo aprėptį, turėtų būti peržiūrėtos siekiant, kad būtų mažiau su žvejybą stabdančiomis žuvų rūšimis susijusių problemų ir sudėtingų nukrypti leidžiančių nuostatų;–įpareigojimas iškrauti laimikį turėtų būti veiksmingai kontroliuojamas ir užtikrinamas ir tuo pat metu turėtų būti patrauklesnis siekiant, kad veiklos vykdytojai prisiimtų už tai daugiau atsakomybės, taigi pagerinti ir reikalavimų laikymąsi, visų pirma teikiant paskatas, pavyzdžiui, skatinti naudoti dirbtinio intelekto priemones selektyvumui ir rūšių identifikavimui gerinti, taip pat tinkamai patobulinti ir pritaikyti Europos uostus; ragina valstybes nares šiuo tikslu visapusiškai pasinaudoti EJRŽAF teikiamomis galimybėmis ir parama;

27.primygtinai tvirtina, kad tikslo kuo labiau sumažinti nepageidaujamą laimikį neįmanoma deramai pasiekti taikant įpareigojimą iškrauti laimikį ir kad to tikslo visų pirma turėtų būti siekiama techninėmis priemonėmis ir kad jis turėtų būti remiamas geriau dokumentuojant laimikį, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis; ragina Komisiją įvertinti kitas nepageidaujamo laimikio mažinimo alternatyvas, taip pat pasiūlyti veiksmų, kad įpareigojimas iškrauti laimikį būtų veiksmingesnis, kartu toliau ieškant įvairių būdų, kaip įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir plėtoti selektyvesnės žvejybos įrankius;

28.primena, kad BLSK ir kvotos yra betarpiškiausias mirtingumo dėl žvejybos valdymo būdas, tačiau atskirų išteklių BLSK gali kelti problemų vykdant mišriąją žvejybą (dėl žvejybos sustabdymo efekto);

29.pabrėžia, kad nustatant BLSK reikia tobulinti mokslines rekomendacijas dėl mišriosios žvejybos, be kita ko, atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį vandenynui, taip pat į laimikio sudėtį ir rūšių persikėlimą dėl klimato kaitos;

30.pabrėžia, kad žvejybos, kuriai taikomos kvotos, atveju dėl žvejybą stabdančių žuvų rūšių problemos žvejybos operacijos gali būti sustabdytos iki sezono pabaigos, o tai gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių žvejams; ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti dabartinėmis BŽP galimybėmis, pvz., kvotų mainais arba su metais ir rūšimis susijusiu lankstumu, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad gera kvotų sistema turėtų apimti pakankamą lankstumą, nes ji leistų žvejams, kuriems reikia papildomų kvotų žvejybą stabdančioms rūšims, ir žvejams, turintiems kvotas, pasiekti abiem pusėms naudingą rezultatą;

31.ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti galimybę nustatyti ilgesniems nei metiniams arba dvejų metų laikotarpiams taikomus BLSK, visų pirma pagrindinių tikslinių išteklių atveju, visada remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, siekiant užtikrinti didesnį nuspėjamumą ir ilgalaikį tikrumą žvejams ir laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo; ragina Komisiją ir Tarybą siekti gauti patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų dėl galimybės panaikinti tam tikrų išteklių BLSK, kartu užtikrinant, kad atitinkami ištekliai trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu nesumažėtų iki tiek, kad nesiektų saugių biologinių ribų;

32.pabrėžia, kad prieš keturis dešimtmečius nustatytas santykinio stabilumo principas plačiai pripažįstamas kaip esminė priemonė siekiant užtikrinti ilgalaikį nuspėjamumą ir tęstinumą šalims dalijantis žuvų ištekliais;

33.pabrėžia, kad, nepaisant tarptautinių ir ES pastangų pagerinti saugos sąlygas žvejybos laivuose, vis dar esama trūkumų, pvz., tarptautinės konvencijos, kuriose nustatomos laivų ir juose esančių asmenų apsaugos taisyklės ir sistemos, visų pirma taikomos tik didesniems laivams;

34.pakartoja, kad darbo ir gyvenimo laive sąlygų negalima vertinti atskirai nuo saugos sąlygų; mano, kad geros darbo ir gyvenimo sąlygos laivuose ir tinkamas jų modernizavimas, kaip ir žvejų poilsio laikas, pagerina žvejų saugumą; mano, kad šie aspektai daro tiesioginį poveikį saugai laivuose, nes didelė dalis nelaimingų atsitikimų ir incidentų žvejybos laivuose tebėra susiję su žmogaus klaidomis, kurias lemia žinių trūkumas, mokymų stoka ar nuovargis;

35.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti aukščiausius saugos standartus laivuose, neatsižvelgiant į jų dydį; ragina sektorių įgyvendinti geriausias įmanomas saugos laivuose sąlygas;

36.atsižvelgdamas į dabartines EJRŽAF galimybes remti sveikatą, saugą, darbo sąlygas ir energijos vartojimo efektyvumą žvejybos laivuose, teigia, kad dabartinis bendrosios talpos, kaip ES žvejybos pajėgumo matavimo kriterijaus, naudojimas galėtų trukdyti didinti laivų energijos vartojimo efektyvumą, saugą ir patogumą, nes ribojamos galimybės juos pakeisti ir modernizuoti arba padidinti erdvę, net jei laivų žvejybos pajėgumas dėl to nepadidėja; pabrėžia, kad tai savo ruožtu trukdo gerinti minėtas sritis, o toks pagerinimas galiausiai paskatintų užimtumą, pakrančių bendruomenių vystymąsi ir sektoriaus patrauklumą, ypač jaunimui ir moterims;

37.atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus energetikos pertvarkos COM(2023)0100., kuriuo siekiama užtikrinti, kad žvejybos sektorius prisidėtų prie tikslo ne vėliau kaip 2050 m. neutralizuoti ES poveikį klimatui, kartu užtikrinant, kad žvejyba ES būtų tvari socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu; atkreipia dėmesį į tai, kad yra daug šios pertvarkos kliūčių, pvz., dabartinė žvejybos pajėgumo apibrėžtis ir apribojimai; primena, kad vandenilio, amoniako ar elektriniai varikliai paprastai yra sunkesni ir didesni už lygiaverčius dyzelinius variklius, todėl norint juos įrengti laive reikia papildomos bendrosios talpos, ir kad trūksta pritaikytų technologijų, jų sąnaudos yra didelės ir nėra mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, kurie būtų skirti specialiai žvejybos ir akvakultūros sektoriams; apgailestauja, kad Komisijos komunikate šios kliūtys nenagrinėjamos;

38.ragina Komisiją pasiūlyti priemones, kuriomis būtų reaguojama į poreikį palengvinti žvejybos pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, spręsti žvejybos laivų senėjimo problemą ir pagerinti saugą ir darbo sąlygas; mano, kad atitinkamais atvejais tokios priemonės galėtų apimti:–visišką turimos bendrosios talpos išnaudojimą neviršijant nacionalinio pajėgumo viršutinių ribų,–naują žvejybos pajėgumo apibrėžimą, pavyzdžiui, neįtraukiant su socialiniais aspektais ir sauga susijusios talpos, kai apskaičiuojamas žvejybos pajėgumas,–su bendrąja talpa ir variklio galia susijusių žvejybos pajėgumo limitų padidinimą nedidinant laivų gebėjimo sužvejoti daugiau žuvų;

39.ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas pramonės specialistams naudotis EJRŽAF lėšomis;

40.be to, ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, pritaikyti valstybės pagalbos politiką ir užtikrinti sinergiją su EJRŽAF, kad būtų teikiamas tinkamas ir pakankamas finansavimas, kad sektorius galėtų pasiekti ES laivyno priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslą per trumpą laikotarpį, kaip reikalaujama pagal Europos žaliąjį kursą ir kitus susijusius įsipareigojimus;

41.taip pat ragina Komisiją peržiūrėti EJRŽAF, laikantis PPO susitarimo dėl žuvininkystės subsidijų, kuris buvo priimtas 2022 m. birželio 17 d. vykusioje jos 12-ojoje ministrų konferencijoje, kad būtų pasiektas anglies dioksido poveikio neutralumas; ragina patvirtinti naujų laivų finansavimą pagal tarptautiniuose žvejybos susitarimuose nustatytus kriterijus;

42.be to, ragina plėtoti paramą ekonomikos pertvarkai, kuria būtų skatinama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kuri apimtų visus laivyno segmentus; primygtinai ragina tokią paramą taikyti ir siekiant pakeisti esamus laivus, nes laivynas labai senas, veiksmingesniais, saugesniais, technologiškai naujoviškesniais ir erdvesniais laivais, kurie padeda didinti sektoriaus patrauklumą ir skatinti kartų kaitą;

43.ragina Komisiją ir valstybes nares papildyti EJRŽAF finansavimą, pvz., per Teisingos pertvarkos fondą, iniciatyvą „RePowerEU“ ir programą „Europos horizontas“, siekiant palengvinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir finansuoti mokslinius tyrimus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos teisingai ekologinei pertvarkai, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

44.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant remti mokslinius tyrimus ir sudaryti sąlygas naudoti naujoviškus selektyviosios žvejybos įrankius ir būdus, kurie padeda gerokai sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir kuro naudojimą;

45.pripažįsta, kad daugiamečiai planai, kaip svarbiausias ilgalaikio regioninio žvejybos valdymo pagrindas, grindžiami patikimiausiomis turimomis mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, atlieka esminį vaidmenį, tačiau apgailestauja, kad neišnaudojamas visas jų potencialas;

46.ragina Komisiją įvertinti esamų daugiamečių planų įgyvendinimo veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad jais būtų prisidedama prie BŽP tikslų įgyvendinimo; prireikus šie planai turėtų būti atnaujinami ir tobulinami, kad juose būtų atsižvelgta į socialinius ir ekonominius aspektus bei kintančias sąlygas;

47.ragina Komisiją, koordinuojant veiksmus su kitomis regiono partnerėmis, t. y. ES nepriklausančiomis valstybėmis ir atitinkamomis regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis (RŽVO), išnagrinėti, ar būtų galima pasiūlyti daugiamečius planus, panašius į tuos, kurie taikomi kituose jūrų baseinuose, kurie būtų skirti kitiems ES vandenims, visų pirma rytinei Viduržemio jūros daliai ir Juodajai jūrai, ir kaip jie galėtų papildyti jau esamas šių jūrų baseinų valdymo priemones ir su jomis sąveikauti;

48.pabrėžia, kad reikia užtikrinti regioninių daugiamečių planų ir konkrečios kiekvienam baseinui skirtos jūrų politikos sąveiką;

49.mano, jog būtina, kad visos vietos ir regionų valdžios institucijos, kompetentingos žuvininkystės valdymo srityje, taip pat patariamosios tarybos, atliekančios esminį vaidmenį šioje srityje, visapusiškai dalyvautų apibrėžiant, rengiant ir įgyvendinant daugiamečius planus pagal BŽP;

50.pabrėžia, kad žvejybos sektorius yra labiausiai nuo sveikų, produktyvių ir atsparių išteklių ir jūrų ekosistemų priklausomas sektorius ir kad šias ekosistemas taip pat veikia įvairūs kiti jūros aplinkos naudojimo būdai ir joje vykdoma veikla, pvz., jūrų transportas ir turizmas, miestų ir pakrančių plėtra, žaliavų ir energijos išteklių naudojimas, įskaitant jūros dugno kasybą, taip pat jūrų tarša ir klimato kaita; todėl pabrėžia, kad reikia gerinti ekosisteminio metodo įgyvendinimą regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir tuo tikslu itin svarbus vaidmuo tenka daugiamečiams planams ir kitoms valdymo priemonėms;

51.pabrėžia, kad reikia nuoseklių žvejybos valdymo priemonių, skirtų daugiateritoriams ištekliams, kuriems taikoma keletas daugiamečių planų, ir regionams, kuriems daugiamečiai planai netaikomi;

52.atsižvelgdamas į strateginę žvejybos ir akvakultūros, kaip sveikų, daug baltymų turinčių ir kokybiškų maisto produktų šaltinio, svarbą, primygtinai rekomenduoja skirti šiai politikai priderančią dar didesnę strateginę vietą Komisijoje ir pasirūpinti, kad atsakingos Komisijos tarnybos turėtų pakankamai žvejybos ir akvakultūros srities ekspertų;

53.prašo, kad į būsimas Komisijos narių kolegijos sudėtis įeitų Komisijos narys, atsakingas tik už žvejybą, akvakultūrą ir jūrų reikalus;

54.pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija savo metinėse ataskaitose, nurodytose BŽP reglamento 50 straipsnyje, pateiktų pakankamai išsamią informaciją, kad būtų galima veiksmingai stebėti ir vertinti, kaip Komisija įgyvendina BŽP; be to, ragina Komisiją peržiūrint BŽP iš dalies pakeisti 49 straipsnį, kad būtų nustatytas terminas, iki kurio, praėjus dešimčiai metų po peržiūros, o vėliau – kas penkerius metus, turi būti pateikta ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai;

55.ragina Komisiją geriau remti valstybes nares joms įgyvendinant BŽP tikslus ir užtikrinant, kad jų būtų laikomasi; pabrėžia, jog labai svarbu, kad Komisija ir valstybės narės skaidriai valdytų žvejybos išteklius; pabrėžia, kad skaidrus valdymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti aukštą ES piliečių pasitikėjimo lygį ir išlaikyti gerą ES žvejybos sektoriaus reputaciją;

56.siūlo Komisijai ir Tarybai suteikti Europos Parlamentui stebėtojo statusą, užtikrinantį visapusišką politinį atstovavimą kasmetinėse derybose dėl žvejybos galimybių;

57.pabrėžia, kad svarbu stiprinti BŽP regionalizavimą, sudarant sąlygas regionų ir vietos valdžios institucijoms aktyviau dalyvauti rengiant, plėtojant ir vertinant nacionalines žuvininkystės veiklos programas ir apskritai į žuvininkystės valdymą, kartu visapusiškai išnaudojant esamas BŽP galimybes;

58.pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į regioninius ypatumus, kartu visoje ES taikant suderintą požiūrį į žuvininkystės valdymą; ragina valstybes nares kartu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, patariamosiomis tarybomis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis stiprinti bendradarbiavimą regioninėse grupėse pagal pagrindinio BŽP reglamento 18 straipsnį, kad, rengiant bendras rekomendacijas, kurios būtų geriau pritaikytos prie kiekvieno konkretaus jūros baseino ypatumų, būtų parengtos regioninės išsaugojimo priemonės;

59.pabrėžia esminį patariamųjų tarybų vaidmenį stiprinant suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir užtikrinant tinkamą ir sąžiningą jų dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese;

60.be to, pabrėžia, kad patariamosios tarybos yra labai svarbios siekiant suteikti patirties ir žinių Europos Komisijai ir valstybėms narėms, taip pat teikti rekomendacijas klausimais, susijusiais su žvejybos valdymu ir žvejybos bei akvakultūros socialiniais, ekonominiais ir išsaugojimo aspektais, ir paaiškinti sektoriaus ir kitų suinteresuotųjų subjektų problemas, ir tokiu būdu remti ir tobulinti teisės aktus;

61.pabrėžia, kad patariamosios tarybos taip pat atlieka svarbų vaidmenį regionalizavimo kontekste;

62.ragina Komisiją užtikrinti, kad regioniniai suinteresuotieji subjektai ir patariamosios tarybos atliktų svarbesnį vaidmenį derybose ir konsultacijose su trečiosiomis valstybėmis, ypač su Jungtine Karalyste ir Norvegija; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija yra atsakinga už derybų su trečiosiomis valstybėms organizavimą tokiu būdu, kad abiejų šalių suinteresuotieji subjektai galėtų tiesiogiai bendrauti ir keistis informacija;

63.pritaria patariamųjų tarybų, kuriose, palyginti su kitomis interesų grupėmis, atstovaujama daugumai socialinės ir ekonominės veiklos vykdytojų, sudėčiai;

64.pabrėžia, jog svarbu, kad suinteresuotieji subjektai aktyviai dalyvautų patariamųjų tarybų veikloje, esant gerai darbo atmosferai, kurios pagrindas yra pagarba, visų įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių nuomonių įtraukimas, nešališki sekretoriatai, rotacijos tvarka pirmininkaujantys pirmininkai ir išorės subjektų vykdomos reguliarios ir nepriklausomos veiklos rezultatų peržiūros;

65.pabrėžia, kad svarbu įtraukti patariamąsias tarybas į Europos Parlamento darbą, todėl rekomenduoja, kad patariamųjų tarybų ir atitinkamų Parlamento komitetų atstovai reguliariai keistųsi informacija;

66.apgailestauja, kad stebėjimas, kaip į patariamųjų tarybų rekomendacijas atsižvelgiama priimant sprendimus, ir su tuo susijęs skaidrumas yra nepakankami; ragina Komisiją parengti procedūrą, kuri padėtų patariamosioms taryboms geriau suprasti, kokių rezultatų davė jų rekomendacijos, pvz., apsvarstyti galimybę teikti metinę ataskaitą, taip pat į konkrečius Komisijos pasiūlymus, pvz., atitinkamų teisėkūros procedūra priimamų aktų konstatuojamąsias dalis, įtraukti paaiškinimus, kaip buvo atsižvelgta į patariamųjų tarybų rekomendacijas;

67.ragina Komisiją sistemingai ir aktyviai dalyvauti patariamųjų tarybų posėdžiuose ir geriau informuoti apie jų konsultacijų vertę, o valstybes nares – tinkamai remti patariamųjų tarybų darbą;

68.mano, kad bendras valdymas yra dalyvavimo ir bendros atsakomybės modelis, pagrįstas principu „iš apačios į viršų“, jis yra skaidrus, iniciatyvus ir demokratiškas ir padeda užtikrinti geresnį dalijimąsi žiniomis žvejybos valdymo srityje puoselėjant atsakomybės kultūrą, kuriant pasitikėjimo tinklą ir padedant mažinti konfliktus bei įveikti kliūtis, trukdančias įgyvendinti inovacijas ir būtinas priemones žvejybos valdymo srityje, taip pat nustatant, įgyvendinant ir valdant saugomas jūrų teritorijas, kuriose jis pasirodė esąs labai sėkmingas;

69.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, apie kurį ji paskelbė komunikate „Bendra žuvininkystės politika šiandien ir rytoj“, nuo 2023 m. pavasario iki 2024 m. vasaros vykdyti ES masto dalyvaujamąjį prognozavimo projektą „Ateities žuvininkystė“, grindžiamą vietoje surengtais pokalbiais;

70.ragina Komisiją visas savo politines ir teisėkūros iniciatyvas (įskaitant įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi žvejybos apribojimai) grįsti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis (įskaitant žvejų empirines žinias) ir konsultacijomis su žvejybos sektoriaus ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir jų dalyvavimu, taip pat išankstiniais socialinio ir ekonominio poveikio vertinimais, kuriems naudojamos naujoviškos priemonės, pvz., parengtos įgyvendinant projektą „CABFishman“, kuriame analizuojamas žvejybos poveikis pakrančių zonoms;

71.ragina valstybes nares didinti žmogiškuosius ir materialinius išteklius ir parengti juos tinkamoms mokslinėms kampanijoms ir projektams, kad jie turėtų pakankamai žinių apie rūšis, kurioms taikoma išsaugojimo politika;

72.ragina EJRŽAF teikti veiksmingą paramą selektyvesniems ir mažesnį poveikį darantiems žvejybos būdams, skirtiems ES žvejybos laivynams, ir visų pirma remti žvejus, kuriems apribojimai daro didžiausią poveikį, remiantis moksliniais konkrečių žvejybos būdų naudojimo poveikio vertinimais; ragina Komisiją skatinti mokslinę žvejybos ekologijos (pranc. „pêchécologie“) koncepciją, kuria siekiama suderinti išsaugojimo priemones ir tausų jūrų gyvųjų išteklių naudojimą;

73.mano, kad patariamosioms taryboms turėtų būti suteikta galimybė prisidėti prie Komisijos Tarptautinei jūrų tyrinėjimo tarybai (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui (ŽMTEK) teikiamų prašymų pateikti rekomendacijas, siekiant skatinti glaudesnį mokslininkų ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

74.ragina Komisiją nuolat informuoti Europos Parlamentą apie šiuos prašymus, ypač apie tai, kaip jais prisidedama prie BŽP tikslų įgyvendinimo;

75.pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad formuojant politiką ir planuojant teritorijas žvejybos ir akvakultūros sektoriams būtų skiriama teisinga vieta kitų sektorių atžvilgiu; primena, kad reikia užtikrinti geresnę įvairios ekonominės veiklos, susijusios su mėlynąja ekonomika, pusiausvyrą, siekiant sumažinti ir išvengti konfliktų ir skatinti sinergiją, ypač su jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūra Pagal 2023 m. liepos 5 d. Audito Rūmų specialiąją ataskaitą: „Reikia geriau nustatyti ir spręsti galimas neigiamas jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros pasekmes žuvininkystės sektoriui“, https://www.eca.europa.eu/ECAPublications/SR-2023-22/SR-2023-22_LT.pdf (p. 40)., taikant Direktyvą dėl jūrinių teritorijų planavimo 2014 m. liepos 23 d. Direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135).; atkreipia dėmesį į tai, kad tam reikalingas platus ir įtraukus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

76.primena, kad siekiant skatinti darnų vystymąsi pagal SESV į BŽP turi būti įtraukti aplinkos apsaugos reikalavimai;

77.pabrėžia, kad žuvininkystės valdymo neįmanoma vykdyti kaip atskiros politikos, ir ragina Komisiją įgyvendinti BŽP užtikrinant sinergiją su visomis ES viešosios politikos sritimis, darančiomis poveikį hidrosferai, ir atsižvelgiant į visus iššūkius, susijusius su Europos jūrų teritorijomis;

78.pabrėžia, kad BŽP visų pirma turi atitikti ES aplinkos teisės aktus, visų pirma tikslą užtikrinti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje 2008 m. birželio 17 d. Direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19)., ir turi būti įgyvendinama vienodai laikantis trijų tvarumo ramsčių;

79.pabrėžia, kad kitose ES politikos srityse ir strategijose turi būti pakankamai atsižvelgiama į BŽP ir jos turi su ja derėti;

80.pažymi, kad įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama gerinti sąlygas jūros aplinkai, reikia laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį būtų užtikrinama tinkama parama žvejybos ir akvakultūros sektoriams;

81.primena, kad SESV 13 straipsnyje nustatyta, jog rengdamos ir įgyvendindamos ES žuvininkystės politiką ES ir jos valstybės narės turėtų visapusiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus, kartu laikydamosi valstybių narių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų ir papročių;

82.ragina Komisiją toliau gilinti moksliškai pagrįstas žinias apie vandens gyvūnų gerovę ir atsižvelgti į šiuos mokslinius tyrimus ateityje plėtojant žvejybos ir akvakultūros politiką; pabrėžia, kad ateityje plėtojant politiką taip pat turėtų būti atsižvelgiama į praktines galimybes žvejybos ir akvakultūros valdymo srityje ir galimą ekonominį ir operacinį poveikį veiklos vykdytojams ir veiklai, taip pat turėtų būti apsvarstyta būtinybė užtikrinti vienodas sąlygas tarptautiniu mastu;

83.mano, kad prekyba grynai augaliniais produktais naudojant prekinį pavadinimą „žuvis“ arba nurodant žuvų rūšis gali sukelti tam tikrą painiavą vartotojams jų pirkimo metu; tvirtina, kad prekinis pavadinimas „žuvis“ arba žuvų rūšių nurodymas vidaus rinkoje turėtų būti taikomas tik gyvūniniams žvejybos ar akvakultūros produktams;

84.ragina Komisiją persvarstyti, atnaujinti ir reglamentuoti sąvoką „nuo žvejybos labai priklausoma teritorija“, kad dėl šio pripažinimo būtų taikoma diferencijuota tvarka, kurios tikslas būtų išsaugoti žvejybą šiose teritorijose taikant lengvatinį žvejybos kvotų paskirstymą; pritaria nuomonei, kad atnaujintą sąvoką „nuo žvejybos labai priklausoma teritorija“ apibūdinantys elementai turėtų apimti kokybiškų gyvūninių baltymų gamybą, indėlį į apsirūpinimo maistu saugumą arba didelės sužvejoto laimikio ir kitų jūros produktų pridėtinės vertės užtikrinimą, taip pat veiklos socialinę svarbą;

85.pažymi, kad kai kurie BŽP aspektai gali būti nepakankamai pritaikyti mažos apimties žvejybos sektoriui ir kad turi išsaugotas daugeliui pakrančių bendruomenių gyvybiškai svarbus jos socialinis ir ekonominis vaidmuo ir jos strateginis vaidmuo užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą;

86.mano, kad pagal BŽP turėtų būti pakankamai atsižvelgiama į mažos apimties žvejybos ir vandens bestuburių sektorių įvairovę, ypatumus ir problemas;

87.atkreipia dėmesį į tai, kad profesionalius smulkiosios žvejybos vykdytojus reikia aktyviau įtraukti į žvejybos politikos priemonių valdymą, apibrėžimą ir įgyvendinimą, taip pat į patariamųjų tarybų veiklą;

88.mano, kad į atliekant BŽP peržiūrą turėtų būti nustatyta bendra, plati ir tinkama mažos apimties, smulkiosios ir priekrantės žvejybos apibrėžtis; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti pragmatiška, išmatuojama ir aiški; taip pat pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti pagrįsta tinkamu vertinimu, kuriame būtų atsižvelgta į mažos apimties žvejybos segmento ypatumus ir kriterijus, o ne vien tik į laivo ilgį, siekiant nustatyti smulkiosios žvejybos apibrėžtį, kuri geriau atspindėtų segmento realijas;

89.ragina Komisiją kartu su patariamosiomis tarybomis pasiūlyti suderintą apibrėžtį, kuri būtų įtraukta į pagrindinio BŽP reglamento peržiūrą, kad, kai tikslinga, ji būtų taikoma visiems ES žuvininkystės teisės aktams; mano, kad nė vienas iš pirmiau nurodytų pakeitimų neturėtų daryti poveikio EJRŽAF įgyvendinimui dabartiniu biudžeto laikotarpiu;

90. pabrėžia, kad reikia iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, dar vadinamąjį Viduržemio jūros reglamentą, kuriuo nustatomos taisyklės dėl techninių žvejybos įrankių ir jų naudojimo charakteristikų, kuris, deja, yra pasenęs ir dėl to trukdo siekti pagrindinių bendros žuvininkystės politikos tikslų, ypač susijusių su mažos apimties žvejyba;

91.pabrėžia, kad Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje numatyta, jog skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus; pabrėžia, kad valstybės narės pačios nustato kriterijus, kuriuos jos taiko paskirstydamos žvejybos galimybes;

92.palankiai vertina tai, kad dabartiniai paskirstymo metodai, daugiausia grindžiami istorinėmis teisėmis, leidžia užtikrinti tam tikrą žvejybos sektoriaus ekonominį stabilumą, o tai gali būti sąlyga, leidžianti veiklos vykdytojams diegti naujoves ir taikyti tvaresnius būdus;

93.pabrėžia, kad lengvai prieinama žvejybos galimybių sistema kartu su skaidriais jų paskirstymo kriterijais ir jos praktinio taikymo skaidrumu leidžia užtikrinti geresnę kontrolę, vienodas sąlygas, lygias galimybes visoms suinteresuotosioms šalims ir didesnį nuspėjamumą, stabilumą ir teisinį tikrumą žvejams;

94.apgailestauja, kad trūksta skaidrumo žvejybos galimybių paskirstymo tam tikrose valstybėse narėse klausimu, ir ragina kriterijus skelbti viešai, laikantis taikomų duomenų apsaugos teisės aktų;

95.mano, kad paskirstymo metodai turėtų būti parengti ir taikomi dalyvaujant žvejybos bendruomenėms, regionų valdžios institucijoms ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, užtikrinant, kad visiems laivyno segmentams, gamintojų organizacijoms ir darbuotojų organizacijoms būtų tinkamai atstovaujama, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, ir kad į juos turėtų būti įtrauktos apsaugos priemonės, pvz., pranešimo laikotarpiai, kad žvejai galėtų prisitaikyti, jei valstybės narės nuspręstų pakeisti savo paskirstymo metodą;

96.primygtinai ragina Tarybą skirstant žvejybos galimybes atsižvelgti į kiekvieno laivyno segmento, įskaitant mažos apimties žvejybos segmentą, ypatumus ir poreikius;

97.primena BŽP reglamento 17 straipsnio, kaip priemonės skatinti mažo poveikio ir mažos apimties žvejybą, vaidmenį ir tai, kad valstybės narės turi pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis, pvz., paskatomis naudoti selektyvesnius žvejybos įrankius arba taikyti žvejybos būdus, kuriais suvartojama mažiau energijos arba daromas mažesnis poveikis buveinėms;

98.pažymi, kad Komisija pradės valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų diskusijas, siekdama parengti žvejybos galimybių paskirstymo vadovą, kad būtų padidintas skaidrumas, skatinama tvari žvejybos praktika visoje ES ir remiama mažos apimties ir priekrantės žvejyba;

99.pabrėžia gamintojų organizacijų vaidmenį skatinant tvarumą, prisidedant prie maisto tiekimo užtikrinimo ir skatinant augimą bei užimtumą žvejybos ir akvakultūros sektoriuose, atliekamą, be kita ko:–valdant ir įgyvendinant kolektyvinius veiksmus;–susiejant gamintojus, pirmuosius pirkėjus ir vartotojus tiekimo grandinėje;–dalyvaujant sertifikavimo sistemose ir taip skatinant vartotojams teikti perspektyvius ir tvarius žvejybos produktus;–skatinant laikytis žvejybos reglamento, remiant atsekamumą ir didinant laimikio deklaracijų skaidrumą bei duomenų kokybę, kad būtų kovojama su NNN žvejyba;–kai kuriose valstybėse narėse paskirstant ir valdant žvejybos kvotas;

100.be to, pažymi, kad daugelyje valstybių narių gamintojų organizacijoms priklauso palyginti nedaug mažos apimties žvejybą vykdančių žvejų ir dar mažiau mažos apimties žvejybą vykdančių žvejų patys turi jiems skirtas gamintojų organizacijas, o tai riboja jų galimybes naudotis šiuo kanalu žvejybos kvotoms gauti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas ir skatinti mažos apimties žvejybą vykdančių žvejų gamintojų organizacijų kūrimą;

101.pabrėžia, kad žvejų asociacijos, pvz., gildijos, siekiančios pagrindinių gamintojų organizacijų tikslų pagal Bendro rinkų organizavimo reglamentą 2013 m. gruodžio 11 d. Reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (OL L 354, 2013 12 28, p. 1)., turėtų turėti teisę gauti finansinę paramą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir šiuo metu pripažintos gamintojų organizacijos; atsižvelgdamas į tai, primygtinai reikalauja, kad atitinkamos valstybės narės, Komisija ir gildijos kartu apsvarstytų atitinkamas galimybes ir sprendimus;

102.primena, kad BŽP standartai yra vieni aukščiausių ir svariai prisideda prie aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio tvarumo ir kad, nors vis dar yra daug ką tobulinti, pastaraisiais dešimtmečiais padaryta pažanga rodo, ką galima padaryti, kad būtų dar labiau prisidėta, viena vertus, prie žuvų išteklių ir buveinių tvarumo ir, kita vertus, prie žvejų ir laivų savininkų pajamų didinimo; pabrėžia, kad siekiant pritraukti naujos kartos žvejus ir užtikrinti ilgalaikį žvejybos sektoriaus ekonominį stabilumą labai svarbu, be kita ko, propaguoti aukštus sektoriaus aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio tvarumo standartus;

103.pažymi, kad europiečiams, ypač jaunajai kartai, vis labiau rūpi aplinkos apsauga; atkreipia dėmesį į tvaraus žvejybos valdymo svarbą siekiant pritraukti jaunus žvejus; atsižvelgdamas į tai, ragina skatinti mažo poveikio žvejybą;

104.be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad dalis finansinių įnašų pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus taip pat būtų skiriama, kai įmanoma, geresnei jaunimo ir moterų integracijai į žvejybos ir akvakultūros sektorius, jūros aplinkos atkūrimui ir žinių apie klimato ir jūros aplinkos būklę gerinimui;

105.pabrėžia, kad jaunimą reikia patraukti vykdyti ne tik jūrų žvejybos veiklą, bet ir į žvejybos įmonių valdymo ir akvakultūros sritis, kad būtų galima užtikrinti kartų kaitą visame maisto iš vandens gyvūnų ir augalų sektoriuje;

106.pabrėžia, kad kartų kaita yra svarbi sprendžiant demografines problemas, su kuriomis visų pirma susiduria pakrančių ir aplinkinės kaimo vietovės, ir kad ji padės išsaugoti jų kultūros paveldą;

107.palankiai vertina tai, kad 2021–2027 m. EJRŽAF teikia pagalbą ir paramą jauniesiems žvejams, pirmą kartą įsigyjantiems laivą arba žvejybos įmonę; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kartų kaitą remiant žmones, norinčius pradėti karjerą žvejybos sektoriuje, ir šalinti kliūtis, pvz., spręsti didelių verslo pradėjimo išlaidų, pajamų nestabilumo, lyčių nelygybės ir karjeros stabilumo trūkumo problemas;

108.ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, numatyti naujas priemones, o sektorių – imtis priemonių, kuriomis būtų skatinama jaunimo ir moterų įtrauktis visais sektoriaus lygmenimis ir geriau skatinama kartų kaita, visų pirma užtikrinant, kad visos darbo vietos žvejybos ir akvakultūros vertės grandinėje taptų patrauklesnės, saugesnės ir geriau apmokamos;

109.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą informavimą ir mokymą, ypač jaunimui, siekiant užtikrinti dalijimąsi žiniomis, visų pirma susijusiomis su žuvininkystės indėliu sprendžiant tvarumo klausimus; mano, kad tai svarbu siekiant sutvirtinti jų asmeninę padėtį, padedant didinti jų pajamas, taigi ir vietos bendruomenių sanglaudą, ypač labiausiai izoliuotuose pakrančių regionuose, kuriuose yra mažiau galimybių įsidarbinti;

110.pabrėžia, kad vykstant kartų kaitai turi būti atsižvelgiama į Europos žaliojo kurso tikslus ir poreikį užtikrinti, kad skaitmeninė pertvarka būtų vykdoma ir tvarios mėlynosios ekonomikos srityje; tačiau mano, kad kartų kaita neturėtų lemti kartų konflikto ir turėtų apimti visokio amžiaus žvejus, siekiant užtikrinti ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos pusiausvyrą, kad nebūtų prarasta sukaupta patirtis; be to, ragina didinti judumo ir užimtumo galimybes visoje ES, be sunkumų ir apribojimų, susijusių su žvejų įgūdžių ir mokymo pripažinimu;

111.pripažįsta svarbų moterų vaidmenį teikiant logistinę ir administracinę paramą žvejybos laivams, taip pat parduodant ir perdirbant žuvis; vis dėlto pabrėžia, kad į šį vaidmenį dažnai neatsižvelgiama arba jis beveik nematomas, ypač kaip žvejų ar laivų kapitonių, kaip ir jų vaidmuo mokslo srityje;

112.todėl ragina Komisiją pradėti iniciatyvas siekiant pripažinti moterų darbą žvejybos sektoriuje ir didinti jų vaidmens matomumą tiek teikiant pirmenybę jų įtraukimui į įvairias sritis, tiek remiant geresnį moterų atstovavimą visose atstovaujamosiose organizacijose ir subjektuose, taip pat užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį;

113.primena, kad 2020–2025 m. Europos lyčių lygybės strategijoje reikalaujama, kad atitinkamų ES fondų, tokių kaip EJRŽAF, lėšomis būtų remiami veiksmai, kuriais skatinama moterų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir dalyvavimas darbo rinkoje, skatinama investuoti į priežiūros įstaigas, remiamas moterų verslumas ir kovojama su lyčių segregacija;

114.ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis užtikrinti, kad kiekviena pagal BŽP vykdoma programa ir veiksmai, kuriais siekiama pritraukti jaunimą į žvejybos sektorių, padėtų siekti lyčių lygybės;

115.ragina Komisiją dėti daugiau pastangų skatinant BŽP kaip vandenynų valdymo politikos modelį, naudojantis ES pozicija RŽVO, laisvosios prekybos susitarimuose, tausios žvejybos partnerystės susitarimuose ir apskritai tarptautiniuose forumuose; pabrėžia, kad tai bus labai svarbu siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES veiklos vykdytojams ir ginti ES žvejybos ir akvakultūros sektorių interesus pasauliniu lygmeniu;

116.ragina Komisiją stebėti ES finansinių įnašų paskirstymą ir užtikrinti, kad jie būtų skiriami žvejybos ir akvakultūros sektoriams;

117.ragina stiprinti RŽVO vaidmenį ir ragina Komisiją pasiūlyti bendrą derybų įgaliojimų dėl dalyvavimo šiose organizacijose sistemą; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas dalyvautų ankstyvais priemonių ir rekomendacijų, kurios bus priimamos RŽVO, rengimo etapais tokiu būdu, kad nebūtų pakenkta ES derybinei pozicijai;

118.mano, kad neturėtų būti vandenynų rajono ir atitinkamų žuvininkystės išteklių, kurių atitinkama RŽVO neapimtų; ragina Komisiją tarptautiniuose forumuose skatinti steigti, jei reikia, naujas RŽVO, taip pat pritaikyti esamas RŽVO, kad būtų pagerinta žuvų išteklių apsauga ir tausus žvejybos išteklių valdymas, taip pat ginti tvarią šiuose rajonuose veiklą vykdančių laivynų veiklą;

119.atkreipia dėmesį į tai, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimai su ES nepriklausančiomis šalimis teikia abipusės naudos tiek ES, tiek šalims partnerėms; pabrėžia, kad į naujausius tausios žvejybos partnerystės susitarimus įtrauktos nuostatos dėl žmogaus teisių ir atsižvelgiama į vietos gyventojų poreikius;

120.mano, jog būtina, kad Komisija, vykdydama su BŽP išorės aspektu susijusią veiklą, visapusiškai atsižvelgtų į visus tarptautinės teisės aspektus;

121.ragina Komisiją užtikrinti, kad BŽP tikslai būtų visapusiškai integruoti į ES poziciją visuose tarptautiniuose aplinkos forumuose, pvz., Biologinės įvairovės konvencijoje arba Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES), kuriuose svarstomi su jūrų biologiniais ištekliais susiję klausimai;

122.mano, kad importuojamiems maisto produktams iš vandens gyvūnų ir augalų turi būti taikomos griežtos stebėsenos ir sertifikavimo procedūros, siekiant užtikrinti, kad jie būtų gauti vykdant tausią žvejybą, taip pat aukšti sveikatos, aplinkos apsaugos ir socialiniai standartai, kurie būtų tokie pat griežti kaip ir ES produktams taikomi standartai; mano, kad to turėtų būti reikalaujama nustatant konkrečias naujų prekybos susitarimų, dėl kurių derasi ES, nuostatas;

123.atkreipia dėmesį į tai, kad į Sąjungą importuojamų šviežių, užšaldytų ir perdirbtų maisto produktų iš vandens gyvūnų ir augalų, įskaitant tuno nugarinę, importuojamą pagal autonominių tarifinių kvotų sistemą, atsekamumo sistema yra labai svarbi, kad vartotojų lūkesčiai būtų patenkinti teikiant informaciją, siekiant padidinti maisto saugą ir sudaryti sąlygas tikrinti importą iš trečiųjų valstybių, taip pat taikyti kovos su NNN žvejyba priemones; ragina ES laikytis labiau suderinto požiūrio į su NNN žvejyba susijusių ES teisės aktų įgyvendinimą;

124.primena, kad ES yra didžiausia ir patraukliausia jūros gėrybių ir akvakultūros produktų importo rinka; ragina pasinaudoti šia komercinės galios pozicija siekiant apsaugoti ES vartotojų interesus skatinant aukštus standartus ir ES sektorių interesus, kad jos partneriai negalėtų atsisakyti susitarimų ar įsipareigojimų, ir skatinti vienodas sąlygas tarptautiniu lygmeniu, visų pirma socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos standartų srityje;

125.palankiai vertina tai, kad į ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įtraukta tiesioginė prekybos ir žvejybos nuostatų sąsaja; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad derybos dėl žvejybos su JK ir kitomis pakrantės valstybėmis šiaurės rytų Atlante taip pat būtų susijusios su prekybos ir prieigos prie ES bendrosios rinkos klausimais;

126.pabrėžia ES visiško NNN žvejybos netoleravimo politikos svarbą, atsižvelgiant į tai, kad vis dar pasitaiko šios žvejybos atvejų tarptautiniu lygmeniu, kaip rodo pavyzdžiai – pradedant skaidrumo stoka neteisėtos žvejybos operacijų klausimu ir baigiant šiuolaikine vergove, kaip kai kurių Kinijos laivų atveju, ir apgailestauja, kad neteisėtai gautos jūros gėrybės ir toliau parduodamos daugelyje ES rinkų;

127.atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų kovodamos su NNN žvejyba ir užtikrinti, kad jūros gėrybių vartojimas ES neprisidėtų prie jos;

128.ragina Komisiją stiprinti EŽKA vaidmenį kovojant su NNN žvejyba;

129.ragina į visus laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis valstybėmis įtraukti skyrių dėl kovos su NNN žvejyba;

130.mano, kad kai kuriais bendros žuvininkystės politikos aspektais nepakankamai atsižvelgiama į specifinius atokiausių regionų poreikius; ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares reaguoti į šią padėtį remiantis SESV 349 straipsniu ir taikant regionalizavimo metodą, kaip įtvirtinta BŽP, ir prireikus atlikti reikiamus pakeitimus;

131.atkreipia dėmesį į atokiausių regionų žvejybos ir akvakultūros sektorių ypatumus; ragina Komisiją pasiūlyti atokiausiems regionams ir saloms skirtą programą (POSEI), kuri būtų skirta žvejybai ir akvakultūrai, panašią į žemės ūkiui skirtą programą;

132.pabrėžia, kad ES ir nacionalinė parama smulkiosios žvejybos laivynų atnaujinimui yra gyvybiškai svarbi šiems regionams; visų pirma ragina Komisiją pritaikyti savo žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyros analizės gaires (COM(2014)0545) prie atokiausių regionų ypatumų;

133.pabrėžia, kad svarbu atlikti patikimus tyrimus siekiant įvertinti jūrų biologinius išteklius visuose Sąjungos vandenyse, ypač atokiausiuose regionuose;

134.primygtinai tvirtina, kad reikia remti selektyviosios žvejybos būdus, pvz., inkarinius žuvų suburiamuosius įrenginius, kuriuos atokiausiuose regionuose naudoja smulkiosios žvejybos laivynai, jeigu tokie įrankiai prisideda prie tausios ir selektyvios žvejybos;

135.pabrėžia, kad reikia skirti reikiamus išteklius siekiant pagerinti mokslo žinias apie atokiausių regionų išskirtines ekonomines zonas;

136.pabrėžia, kad klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos yra pagrindiniai iššūkiai, kuriems dabartinėje BŽP skiriama nepakankamai dėmesio;

137.pabrėžia, kad žvejybos pramonės pastangos padidinti išteklių tvarumą ir įsipareigoti išlaikyti gerą jų būklę, kai gera būklė bus pasiekta, bus beprasmės, jei nebus sprendžiama klimato kaitos problema;

138.primygtinai pabrėžia, kad moksliniuose tyrimuose reikia daugiau dėmesio skirti aplinkos pokyčių, kuriuos lemia klimato kaita, ir žuvų išteklių sąveikai, kad dėl išteklių išeikvojimo nebūtų kaltinama vien žvejybos pramonė;

139.pabrėžia, kad žvejai ir likusi jūros gėrybių grandinės dalis yra ne klimato kaitos priežastis, o jos aukos;

140.mano, kad akvakultūros sektorius yra pajėgus nuolat prisidėti prie visuomenei teikiamų ekosisteminių paslaugų ir kad tvenkinių akvakultūra ir dumblių bei vandens bestuburių auginimas gali padėti mažinti ES ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir švelninti klimato kaitą; vis dėlto pabrėžia, kad dumblių ir bestuburių ūkių anglies dioksido sekvestracija yra nedidelė, atsižvelgiant į gamybos būdą ir naudojimą, kai produktai surenkami; ragina valstybes nares atitinkamai skatinti veiksmingas trumpas tiekimo grandines, siekiant prisidėti prie kovos su klimato kaita;

141.atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikra akvakultūros praktika, pvz., midijų ar austrių auginimas ir daugiarūšė tvenkinių akvakultūra, gali būti sėkmingi modeliai siekiant ateityje taikyti išmetamųjų teršalų kreditų sistemą pagal ES klimato srities teisės aktus; ragina Komisiją ir valstybes nares remti šios rūšies žaliąjį verslą;

142.ragina valstybes nares toliau skatinti dumblių auginimą ir palengvinti dumblių, kaip maisto ir pašarų, naudojimą ir plėtrą; pabrėžia, kad esama neišnaudoto dumblių auginimo potencialo kurti naujas darbo vietas ir teikti ekosistemines paslaugas bei ekologiškesnius maisto produktus ir pašarus;

143.ragina Europos Komisiją persvarstant bendrą žuvininkystės politiką atsižvelgti į tai, kad per pastaruosius 10 metų pasikeitė vandenynų savybės (temperatūra, tankis, druskingumas, prisotinimas deguonies ir kt.);

144.pabrėžia, kad reikia atsparesnių ekosistemų, užtikrinamų susiejant ir veiksmingai valdant saugomas jūrų teritorijas, nes jos yra atsparių ir pelningų ekonominių žvejybos sektorių pagrindas;

145.pabrėžia, kad žvejybos srityje atsparumas klimato kaitai pasiekiamas diversifikuojant žvejybos rajonus ir tikslines rūšis;

146.ragina Komisiją ir valstybes nares didinti žvejybos mokslui, susijusiam su klimato kaita ir laivyno priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, skirtus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir tirti klimato kaitos poveikį žvejybos būklei ir jos aplinkai;

147.ragina imtis inovacijų klimato kaitos poveikio ištekliams stebėjimo srityje, glaudžiai bendradarbiaujant mokslo bendruomenei ir suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų padidintas gebėjimas reaguoti ir parengtos tinkamos valdymo priemonės;

148.ragina Komisiją numatyti priemones ir pakankamą finansavimą klimato kaitos paveiktiems sektoriams;

149.ragina Komisiją, siekiant skatinti žiedinę ekonomiką žvejybos sektoriuje, parengti Europos programas, pagal kurias žvejai, kurie gali tai daryti, rinktų šiukšles jūroje tais laikotarpiais, kai negali vykdyti žvejybos, ir taip papildytų savo pajamas;

150.ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į visas neįgyvendintas BŽP nuostatas ir imtis tolesnių veiksmų dėl jų;

151.pabrėžia, kad būtina skubiai pagerinti duomenų apie mėgėjų žvejybos laimikius rinkimą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares į Europos duomenų rinkimo sistemą – Reglamentą (ES) 2017/1004 2017 m. gegužės 17 d. Reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 29, p. 1). – įtraukti visas rūšis, kurioms taikomi BLSK ir kvotos, papildomai prie tų, kurios įtrauktos į daugiamečius valdymo planus ir kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį;

152.pabrėžia, kad, siekiant įvertinti ES mėgėjų žvejybos poveikį jūrų ekosistemai ir jūrų biologiniams ištekliams ES vandenyse, įskaitant duomenis apie priegaudą, visų pirma pagal Sąjungos arba tarptautinę teisę saugomų rūšių priegaudą, taip pat duomenis apie mėgėjų žvejybos poveikį jūrų buveinėms, įskaitant pažeidžiamas jūrų teritorijas, ir duomenis apie žvejybos poveikį mitybos tinklams, reikia duomenų;

153.pabrėžia, kad mėgėjų žvejyba galėtų turėti didelį poveikį žuvų ištekliams; palankiai vertina pažangą, padarytą peržiūrint Žuvininkystės kontrolės reglamentą, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad mėgėjų žvejyba būtų vykdoma laikantis BŽP tikslų;

154.primena akvakultūros svarbą siekiant užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą ir padėti patenkinti augančią pasaulinę maisto iš vandens gyvūnų ir augalų paklausą, taip pat jos indėlį į ekonomikos augimą ir ES piliečių užimtumą, geresnį ekosistemų išsaugojimą ir biologinę įvairovę ir į žiediškesnį išteklių valdymą;

155.pabrėžia, kad ūkiuose auginamų jūros gėrybių, kaip maisto baltymų šaltinio, anglies pėdsakas yra mažesnis ir joms, palyginti su kitais sausumos ūkiniais gyvūnais, reikia naudoti mažiau gamtos išteklių, jos taip pat atlieka svarbų vaidmenį padedant kurti tvarią maisto sistemą;

156.pripažįsta strateginių gairių ir daugiamečių nacionalinių strateginių planų vaidmenį plėtojant tvarią ir atsparią akvakultūrą;

157.apgailestauja, kad nuo 2014 m. Europos akvakultūra stagnuoja ir padaryta nedidelė pažanga mažinant administracinę naštą ir integruojant akvakultūrą į jūrų, pakrančių ir vidaus teritorijų planavimą;

158.pabrėžia, kad Europos akvakultūra toli gražu nepasiekė viso savo pajėgumo ir kad ES priklausomybės nuo importo lygis yra labai aukštas, nes beveik 75 proc. visų ES suvartojamų jūros gėrybių importuojama iš trečiųjų valstybių;

159.ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti auginti mažo poveikio aplinkai akvakultūras, kas apima ne tik moliuskų ir dumblių, bet ir gėlavandenių bei jūrinių pelekinių žuvų auginimą ūkiuose, užuot skatinus auginti žemutinių mitybos grandžių akvakultūras; visų pirma pabrėžia, kad, atsižvelgiant į importo mastą (94 proc. 2021 m.), pelekinių žuvų auginimas svarbus tiekimo ES rinkai požiūriu;

160.primena, kad didelės ES nepriklausančios valstybės gamintojos ir toliau labai skatina savo pelekinių žuvų auginimo sektoriaus augimą, o ES yra pagrindinė jų eksporto rinka;

161.ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti peržiūrėtų strateginių gairių ir daugiamečių nacionalinių planų įgyvendinimą ir skatinti jų ilgalaikį tvarumą, daug dėmesio skiriant ne tik aplinkos tvarumui, bet ir ES akvakultūros ekonominiam ir socialiniam tvarumui;

162.apgailestauja, kad pagal dabartinę ES prekybos politiką neužtikrinamos vienodos sąlygos ES ir ne ES gamintojams, nes jos leistų akvakultūros sektoriui pasiekti tvarių ekonominių rezultatų ir prisidėti prie ES regionų socialinio ir ekonominio vystymosi;

163.primena akvakultūros svarbą siekiant užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą ir padėti patenkinti augančią pasaulinę maisto iš vandens gyvūnų ir augalų paklausą, taip pat jos indėlį į ekonomikos augimą ir ES piliečių užimtumą, geresnį ekosistemų išsaugojimą ir biologinę įvairovę ir į žiediškesnį išteklių valdymą; apgailestauja, kad nuo 2014 m. Europos akvakultūra stagnuoja ir padaryta nedidelė pažanga mažinant administracinę naštą ir integruojant akvakultūrą į jūrų, pakrančių ir vidaus teritorijų planavimą; pabrėžia, kad Europos akvakultūra toli gražu nepasiekė viso savo pajėgumo ir kad 75 proc. ES suvartojamų jūros gėrybių auginama už ES ribų esančiuose objektuose; ragina Komisiją aktyviai remti peržiūrėtų strateginių gairių ir nacionalinių planų įgyvendinimą ir skatinti jų ilgalaikį aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą;

164.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.