1.giria ES žuvininkystės sektorių už pastangas ir padarytą pažangą didinant žuvininkystės tvarumą ir prisidedant prie jūrų ekosistemų apsaugos ir tausaus naudojimo; mano, kad, nepaisant šių pastangų ir pažangos, vandenynui poveikį daro keli kiti veiksniai, pvz., peržvejojimas, klimato kaita, rūgštėjimas, invazinės svetimos rūšys ir įvairūs taršos šaltiniai, visų pirma sausumoje vykdoma veikla ir transportas, kurių tam tikru mastu žvejai negali kontroliuoti ir kurie kelia didelę grėsmę žvejų pragyvenimo šaltiniams ir jūrų ekosistemoms;

2.atkreipia dėmesį į būdingą vandenynų ir visų nuo jo priklausomų rūšių vertę; pabrėžia, kad geros būklės jūrų ekosistemos yra labai svarbios gyvybei Žemėje ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant planetos gerovę; pripažįsta, kad reikia gerinti vandenynų apsaugą pasauliniu ir ES lygmenimis;

3.mano, kaip ir visi žuvininkystės ir aplinkos politikoje dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai, kad sveikos jūrų ekosistemos yra naudingos mūsų sveikatai, visuomenei ir ekonomikai ir kad jos yra labai svarbios visai planetai ir visų pirma nuo jų priklausomiems gyventojams;

4.primena vandenyno, kuriuo paremtos klimato ir maisto sistemos, svarbą, nes jis dengia 71 proc. Žemės paviršiaus, pagamina pusę viso mūsų deguonies ir absorbuoja trečdalį išmetamo CO2 kiekio; pabrėžia, kad reikia parengti vandenyno išsaugojimo ir tausaus naudojimo politiką ir finansavimo metodus; ragina visame pasaulyje saugoti su vandenynu susijusius pragyvenimo šaltinius ir vandenyno biologinę įvairovę; pabrėžia itin svarbų vandenyno vaidmenį, ypač anglies dioksido sekvestracijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros, darbo vietų kūrimo, skurdo mažinimo, prekių transportavimo ir interneto ryšio srityse; įspėja, kad žuvininkystė ir apsirūpinimo maistu saugumas yra tarpusavyje susiję, nes 3,3 mlrd. žmonių priklauso nuo iš jūros gaunamo maisto, kad gautų bent 20 proc. gyvūninių baltymų normos;

5.pažymi, kad jau daug kartų pakrančių bendruomenėse gauna maistą iš Europos jūrų; mano, kad žvejybos ir akvakultūros sektoriai ir šios pakrančių bendruomenės prisideda prie tvaraus apsirūpinimo maistu saugumo mėlynosios ekonomikos srityje; mano, kad tausus jūrų išteklių naudojimas ir valdymas turėtų būti vertinamas kaip indėlis į jūrų ekosistemas, o ne jų sekinimas;

6.mano, kad Komisijos veiksmų planui trūksta nuoseklaus požiūrio į kitus prioritetus ir strategijas, pvz., apsirūpinimo maistu saugumo ir ES strateginio savarankiškumo užtikrinimą; be to, pabrėžia, kad veiksmų planas turėtų būti valdomas taikant integruotą, nuoseklų ir ekosistemomis grindžiamą požiūrį, kuriuo būtų skatinama visos jūrinės veiklos sinergija, siekiant išvengti konfliktų ir skatinti bendradarbiavimą, visų pirma jūrų energetikos infrastruktūros srityje, ir kad juo turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos, lyginant su ES nepriklausančiomis valstybėmis; mano, kad veiksmų plane nepakankamai atsižvelgta į tokius aspektus kaip kylančios kainos, BŽP socialinio aspekto stiprinimas ir ekonomikos augimo bei užimtumo stiprinimas;

7.apgailestauja dėl to, kad siūlomas veiksmų planas parengtas tuo metu, kai žvejybos sektorius susiduria su sunkumais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių, naftos kainų kilimo bei nenuspėjamumo ir „Brexit’o“;

8.pabrėžia bendrą susirūpinimą dėl to, kad trūksta realių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti paramą veiksmų planui; reiškia bendrą susirūpinimą dėl to, kad Komisijos pasiūlymuose nepakankamai atsižvelgiama į proporcingumo aspektus;

9.primena, kad veiksmų planas turėtų derėti su BŽP tikslais, siekiant užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma laikantis ekosisteminio metodo; primena, kad veiksmų planas taip pat turėtų derėti su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse, taip pat padėti užtikrinti maisto produktų prieinamumą ir kuo geriau išnaudoti turimas žvejybos galimybes siekiant sumažinti priklausomybę nuo ne ES rinkų; palankiai vertina visus tikslus, kurie sudaro sąlygas nuosekliam požiūriui į BŽP ir kitas politikos sritis, ypač aplinkos teisės aktus;

10.pritaria, kad reikia stiprinti ir tobulinti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kurie turėtų būti vykdomi suderinant juos su kitomis ES politikos sritimis, bandomaisiais projektais ir moksliniais projektais, susijusiais su inovacijomis ir moksliniais tyrimais, pvz., su tais, kuriais siekiama sumažinti naudojamą (mikro)plastiko kiekį ir tokį plastiką pakeisti;

11.apgailestauja dėl to, kad veiksmų plano pavadinimas nedera su jo turiniu ir kad jame trūksta visapusiško pasiūlymų rinkinio, nes plane daugiausia dėmesio skiriama žvejybos praktikos, darančios poveikį rūšims ir buveinėms, keitimui ir nenagrinėjamos galimybės suderinti žvejybos metodus bei praktiką su ekosistemų apsauga ar atkūrimu; primena, kad, siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir teisinį aiškumą, ypač svarbu rasti naudotojams taikomų reikalavimų ir naudos iš gamtos pusiausvyrą, ir pabrėžia, kad žvejai turi būti sprendimo dalis, o ne būti išstatyti kaip problemos priežastis;

12.palankiai vertina tai, kad veiksmų plane taip pat atsižvelgiama į galimybes nustatyti papildomas selektyvumo didinimo priemones, įskaitant inovacijas, kuriomis siekiama pagerinti žvejybos įrankių ir prietaisų selektyvumą, taip pat priemones, kuriomis siekiama sumažinti sužvejojamų jauniklių kiekį ir pažeidžiamų rūšių priegaudą; primena, kad atsitiktinis pažeidžiamų rūšių jūrų gyvūnų laimikis turi būti sumažintas ir, kai įmanoma, jo turi būti išvengta, kad nekiltų grėsmė šių rūšių išsaugojimo būklei, kaip reikalaujama pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones;

13.palankiai vertina Komisijos raginimus mažinti pažeidžiamų rūšių priegaudą; ypač pabrėžia, kad reikia skubiai imtis veiksmų tam, kad būtų sumažinta paprastųjų delfinų ir jūrų kiaulių priegauda, nustatant trumpalaikius draudimus tam tikruose žvejybos rajonuose ir naudojant akustinius atgrasomuosius prietaisus bei patobulintas stebėsenos sistemas, laikantis mokslinių rekomendacijų; primena, kad pagal Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) nuostatas galima pasinaudoti finansinėmis kompensacijomis ir paskatomis siekiant sumažinti šių priemonių socialinį ir ekonominį poveikį;

14.pabrėžia, kad reikia plėtoti ir remti jūrų ekosistemų atkūrimo iniciatyvas – jos gali būti įgyvendintos tik tuo atveju, jei politikos formuotojai visapusiškai įsitrauks ir bendradarbiaus su tais, kurių pragyvenimo šaltiniai yra priklausomi nuo tų jūrų teritorijų; šiuo tikslu prašo skirti finansinę paramą moksliniams tyrimams ir duomenų apie jūrų ekosistemas rinkimui, finansinėms kompensacijoms ir paskatoms, pvz., per Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą (EJRŽAF) – jis turėtų būti naudojamas siekiant veiksmingai remti ES žvejybos laivynus, pereinančius prie selektyvesnės žvejybos metodų, ir visų pirma remti žvejus, kuriems apribojimai daro didžiausią poveikį, taip pat sušvelninti socialinį ir ekonominį ribojamųjų priemonių poveikį;

15.pabrėžia, kad, pavyzdžiui, moksliniai tyrimai rodo, kad padidinus tinklo akių dydžius ir mažiausius leidžiamų iškrauti žuvų dydžius būtų galima pasiekti, kad jauniausios žuvys liktų vandenyje, ir taip padidinti žuvų populiacijų galimybes daugintis – dėl to žvejai sugautų daugiau žuvų, o žvejybos pastangų vienetui tektų didesnis iškraunamų žuvų kiekis;

16.pakartoja tikslus iki 2030 m. apsaugoti bent 30 proc. ir griežtai apsaugoti bent 10 proc. ES jūrų; pažymi, kad ES padarė pažangą nustatydama naujas saugomas jūrų teritorijas – tiek priskirdama jas ES tinklui „Natura 2000“, tiek papildomomis nacionalinėmis priemonėmis;

17.pabrėžia, kad saugomos jūrų teritorijos skiriasi dydžiu, rūšimis, buveinėmis ir ekosistemomis, kurias reikia saugoti, ir kad jos nustatomos siekiant skirtingų išsaugojimo tikslų ir neturėtų būti laikomos vienodomis teritorijomis, kurios visos teikia gerai valdomų saugomų jūrų teritorijų naudą jūrų ekosistemoms; todėl mano, kad Komisijos veiksmų plane pateikiamas pernelyg supaprastintas ir pernelyg bendras požiūris, todėl susidaro įspūdis, kad visas saugomas jūrų teritorijas galima įgyvendinti ir valdyti vienodai, pavyzdžiui, pateikti pasiūlymai, susiję su tam tikrais žvejybos įrankiais ir laipsnišku mobiliosios dugninės žvejybos nutraukimu visose saugomose jūrų teritorijose ne vėliau kaip 2030 m.; ragina laikytis subalansuoto požiūrio nustatant ir įgyvendinant saugomas jūrų teritorijas, atsižvelgiant ne tik į kiekvienos konkrečios teritorijos išsaugojimo tikslus, bet ir į veiklą, kuriai tradiciškai naudojamos šios teritorijos, taip pat į dinamišką ir kintančią aplinką, kurią lemia klimato kaita, sykiu užtikrinant veiksmingą žvejų dalyvavimą nustatant ir valdant šias teritorijas;

18.pažymi, jog mokslininkai tvirtai sutaria, kad saugomos jūrų teritorijos gali būti naudingos žuvininkystei dėl jų platesnio poveikio ir teigiamo poveikio išteklių pasipildymui, pavyzdžiui, apsaugant reprodukcijos vietas, jauniklius ir dideles motinines žuvis, turinčias didelį reprodukcinį pajėgumą, kaip matyti iš įvairių saugomų jūrų teritorijų visoje ES; pabrėžia, kad sėkmingai veikiančios saugomos jūrų teritorijos teikia didelę socialinę ir ekonominę naudą, ypač pakrantės bendruomenėms ir žuvininkystės bei turizmo sektoriui, ir kad saugomos jūrų teritorijos gali atlikti pagrindines ekologines žuvų populiacijų reprodukcijos funkcijas (pvz., nerštaviečių ir jauniklių auginimo vietų) ir padidinti jų atsparumą;

19.ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į tai, kad veiksmų plane turėtų būti nagrinėjamos kitos veiksmingos aplinkos apsaugos priemonės, pvz., kitos veiksmingos su plotu susijusios išsaugojimo priemonės, siekiant padėti pasiekti tikslus ir kuo labiau padidinti priemonių, kurios jau įgyvendinamos dinamiškoje ir dėl klimato kaitos kintančioje aplinkoje, poveikį, taip pat padėti išlaikyti visų priemonių proporcingumą;

20.ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti apsaugos arba ribojamąsias priemones, kurių reikia, kad būtų pasiekti kiekvienai iš šių saugomų jūrų teritorijų būdingi išsaugojimo ir atkūrimo tikslai, įskaitant technines priemones, kurių reikia tikslams pasiekti, ir skiriant pakankamą finansavimą, pradedant nuo teritorijų, kurioms kyla didžiausias pavojus, ir „Natura 2000“ teritorijų, kuriomis siekiama apsaugoti jūrų buveines; primena valstybių narių teisinius įsipareigojimus ir pabrėžia, kad Komisija pradėjo procedūras prieš tam tikras valstybes nares dėl įtariamo pareigų pagal Buveinių direktyvą nevykdymo 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).;

21.mano, kad saugomos jūrų teritorijos ir kitos saugomos teritorijos yra priemonės, o ne tikslai pačios savaime; pripažįsta, kad jų sėkmė priklauso nuo to, ar jas priima ir joms pritaria žvejai, pakrančių bendruomenės ir kiti suinteresuotieji subjektai; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti ir finansuoti mokslinių tyrimų programas ir ragina į saugomų jūrų teritorijų kūrimą, valdymą, įgyvendinimą, stebėseną ir priežiūrą įtraukti žuvininkystės sektorių, įskaitant jo smulkiosios žvejybos komponentą, taip pat kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus;

22.mano, kad mokslo bendruomenės, žuvininkystės sektoriaus ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų įsitraukimo negali siekti vien tik ES, ypač siekiant užkirsti kelią blogai užsienio laivynų praktikai; ragina dėti daugiau pastangų kovojant su pasauline veikla, kenkiančia vandenynų apsaugai, įskaitant ES nepriklausančių šalių laivynus, pvz., Kinijos laivynus, ir apsvarstyti galimybę sukurti pasaulinį saugomų jūrų teritorijų tinklą;

23.reiškia didelį susirūpinimą dėl naftos ir dujų gavybos poveikio jūrų aplinkai, taip pat žvejybai ir akvakultūrai; pakartoja savo raginimą uždrausti bet kokią aplinkai kenksmingą gavybos pramonės veiklą, pvz., kasybą ir iškastinio kuro gavybą, saugomose jūrų teritorijose;

24.pabrėžia, kad daugelis Sąjungos laivų naudoja mobiliuosius dugną liečiančius žvejybos įrankius ir kad daugelis pakrančių regionų yra socialiai ir ekonomiškai priklausomi nuo mobiliųjų ir stacionarių dugną liečiančių įrankių naudojimo veiklos, pvz., bestuburių auginimo veiklos; pabrėžia, kad žvejybos zonų apribojimai arba draudimas jose žvejoti dugną liečiančiais žvejybos įrankiais yra ne tik žvejybos laivų veiklos perkėlimo į kitas žvejybos vietas klausimas; pabrėžia, kad, be kita ko, būtina atsižvelgti į galimus turimus išteklius, kuriuos galima surinkti naudojant šiuos žvejybos įrankius, praktinę žvejų patirtį, žvejybos laivų buvimą ir persiskirstymą gretimuose rajonuose, kad būtų išvengta dubliavimosi, dėl kurio galėtų kilti konfliktų dėl erdvės naudojimo, didesnio spaudimo kituose žvejybos rajonuose ir darbo sąlygų pablogėjimo;

25.primena, kad perėjimas prie regionalizavimo per pastarąją BŽP reformą buvo bandymas atsisakyti visiems taikomo vienodo požiūrio, pagal kurį sprendimai buvo pernelyg centralizuoti ES; palankiai vertina veiksmų plane siūlomas regioninio bendradarbiavimo gerinimo priemones; vis dėlto mano, kad veiksmų plane imamasi tam tikrų veiksmų priešinga kryptimi, ypač atsižvelgiant į jo pasiūlymus dėl žvejybos dugniniais tralais;

26.mano, kad veiksmų plane ir už jo ribų buvo pateikta keletas iniciatyvų, susijusių su tais pačiais žvejybos būdais, dėl kurių atsirado įvairių iniciatyvų ir kilo abejonių dėl veiksmų, kurių bus imtasi ES lygmeniu, nuoseklumo ir nuspėjamumo, o tai turi didelį poveikį žvejų ir žvejybos bendruomenių pasitikėjimui (ES) politikos ir sprendimų priėmimo procesais;

27.mano, kad bet koks planas įgyvendinti tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo nuostatas ar apribojimus turi atitikti kitų sričių politiką ir turi būti atsižvelgiama į visus suinteresuotuosius subjektus, taip pat į visus susijusius aprūpinimo maistu, socialinius ir ekonominius, aplinkos, techninius ir mokslinius aspektus; pakartoja, kad bendru sutarimu remiami ir šiais argumentais paremti veiksmai bus sėkmingesni ir turės teigiamą poveikį jų įgyvendinimui;

28.mano, kad bet kokio veiksmų plano ar pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pasekmės turi būti numatomos remiantis moksliniais ir socialiniais bei ekonominiais vertinimais; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta perspektyvos dėl tam tikrų šio veiksmų plano aspektų pasekmių, pvz., Komisijos raginimų valstybėms narėms iki 2024 m. kovo mėn. pabaigos uždrausti mobiliąją dugninę žvejybą saugomose jūrų teritorijose, kurios pagal Buveinių direktyvą yra tinklo „Natura 2000“ teritorijos ir kuriose saugomas jūros dugnas ir jūrinės rūšys, ir, kita vertus, plane lygiagrečiai ir iki tos pačios datos prašoma valstybių narių pateikti informaciją apie tai, kaip jos ketina užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. visose saugomose jūrų teritorijose būtų laipsniškai panaikinta mobilioji dugninė žvejyba, nelaukiant, pavyzdžiui, mokslinio ir socialinio bei ekonominio vertinimo išvadų dėl ankstesnių pasiūlymų; palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog bendras visaapimantis požiūris, pagal kurį draudžiama mobilioji dugną liečianti žvejyba, nėra tinkamas veiksmų plano tikslams pasiekti;

29.mano, kad su žvejyba dugniniais tralais susijusios priemonės turėtų būti vertinamos laikantis visų galimų gairių, pvz., Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos arba Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto gairių, taip pat atsižvelgiant į patikimiausius turimus mokslinius duomenis; mano, kad šiomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad žvejyba dugniniais tralais yra vienas iš dažniausiai ir labiausiai reglamentuojamų žvejybos įrankių Europoje ir kad ji pirmiausia turėtų būti reglamentuojama Techninių priemonių reglamentu (Reglamentas (ES) 2019/1241 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).), kurio tikslas, kaip nurodyta jo pavadinime, yra žvejybos išteklių išsaugojimas ir jūrų ekosistemų apsauga;

30.pažymi, kad mokslo įstaigos, pvz., Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba ir daugelis recenzuotų mokslinių tyrimų parodė ir pripažino, kad mobilieji dugną liečiantys žvejybos įrankiai daro poveikį ekosistemoms; vis dėlto pabrėžia, kad žvejybos tralais poveikis yra nevienodas ir priklausomai nuo kelių veiksnių, pvz., žvejybos tipo, mokslo laikomas tvariu ir suderinamu su jūros dugno išsaugojimo tikslų siekimu arba lemia išteklių naudojimą viršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį;

31.pabrėžia, kad Komisijos ketinimas veiksmų planu nustatyti priemones, o ne leisti teisėkūros institucijoms priimti sprendimą, gali pakenkti geram valdymui ir suinteresuotųjų subjektų bei skirtingų administravimo lygmenų dialogui ir gali pakenkti tarpinstitucinei pusiausvyrai ir kiekvienos institucijos vaidmeniui sprendimų priėmimo procese;

32.pabrėžia ungurių išteklių valdymo sudėtingumą ir įvairovę – jų valdymas negali apsiriboti vien į jūrą orientuotu požiūriu; pakartoja, kad 2020 m. Komisijos vertinime nustatyta, jog Ungurių reglamentas atitinka paskirtį; vis dėlto laikosi nuomonės, kad reikia geriau įgyvendinti Ungurių reglamentą ir imtis papildomų griežtesnių valstybių narių veiksmų, kad būtų užtikrintas visapusiškas požiūris į reglamento įgyvendinimą; primena Komisijai ir valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti Ungurių reglamentu kaip pagrindine ungurių išteklių valdymo ir atkūrimo politikos priemone, užtikrinant holistinį ir nuoseklų požiūrį, kuris apimtų ungurių gyvenimo ciklo jūrų ir gėlųjų vandenų etapus ir pagal kurį būtų sprendžiamas tiek žvejybos, tiek su žvejyba nesusijusio poveikio klausimas visapusiškai įgyvendinant priemones visuose atitinkamuose rajonuose;

33.laikosi nuomonės, kad priemonės, kurių imamasi ne pagal Ungurių reglamentą, gali pakenkti priimtos politikos priemonės nuoseklumui; todėl reiškia didelį susirūpinimą dėl neholistinio požiūrio, kurio laikomasi Tarybos reglamente (ES) 2023/194 2023 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2023/194, kuriuo nustatomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, taip pat nustatomos 2023 m. ir 2024 m. tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės (OL L 28, 2023 1 31, p. 1)., kuriuo ribojama ungurių žvejyba, nustatant šešių mėnesių draudimo laikotarpį be tinkamų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir neatsižvelgus į visą priemonių rinkinį kitose politikos srityse ar tinkamą kompensaciją, įskaitant priemones, kuriomis atsižvelgiama į socialinį ir ekonominį poveikį; todėl mano, kad prieš svarstant tolesnes ribojamąsias priemones, kaip paskelbta veiksmų plane, turėtų būti atlikta šios rūšies išteklių atkūrimo ir galimo jų vaidmens kovojant su invazinėmis rūšimis analizė;

34.pakartoja savo raginimą sukurti ungurių ekspertų grupę, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir subalansuotas atstovavimas visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams; primygtinai ragina valstybes nares reguliariai atnaujinti savo ungurių išteklių valdymo planus ir vykdyti savo pareigą teikti ataskaitas pagal Ungurių reglamentą;

35.atkreipia dėmesį į daugybę valstybių narių atstovų pareiškimų ir aiškių teiginių, kuriuose išreiškiamas aiškus susirūpinimas dėl veiksmų plano ir su juo susijusių neaiškumų; pažymi, kad valstybės narės ypač abejojo dėl pernelyg supaprastinto Komisijos požiūrio į žvejybos dugniniais tralais apribojimus saugomose jūrų teritorijose;

36.mano, kad žuvininkystės sektoriaus plėtros ir jūrų biologinės įvairovės apsaugos supriešinimas veda į aklavietę; mano, kad, kaip nurodė valstybių narių atstovai po veiksmų plano pristatymo, abu tikslus galima pasiekti išlaikant pusiausvyrą;

37.palankiai vertina tai, kad sukurta speciali dialogo grupė, kurią sudaro Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas (Aplinkos GD) ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas (Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD), valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai; mano, kad dialogo grupės vaidmuo turėtų būti palengvinti žuvininkystės ir aplinkos bendruomenių žinias ir galimas diskusijas, taip pat suteikti valstybėms narėms skaidrumo ir dialogo dėl jų veiksmų planų įgyvendinimo platformą;

38.dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą naudotis Parlamento prerogatyvomis ir kompetencija bet kokios iniciatyvos, pvz., pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir deleguotųjų ar įgyvendinimo aktų, įskaitant tuos, kurie yra susiję su veiksmų planu arba su juo nesusiję, atžvilgiu;

39.pažymi, kad veiksmų planas nėra teisiškai privalomas, tačiau dėl jo įgyvendinimo valstybės narės ir jų laivynai patirs didelių socialinių ir ekonominių išlaidų, nes jame numatyta apie 90 priemonių – reglamentai, gairės, analizės, veiksmų planai, tyrimai, ataskaitos ir iniciatyvos; ragina valstybes nares ir Komisiją, rengiant bet kokius naujus ar reformuotus reglamentus ar iniciatyvas, laiku atlikti būtinus tyrimus, taip pat atsižvelgti į jūrų teritorijų planavimo procesus tarp regionų ir jūrų baseinų, taip pat tarp skirtingų valstybių narių ir su ES nepriklausančiomis valstybėmis, ir juose dalyvauti, kad būtų užtikrinta socialinė ir ekonominė nauda;

40.mano, kad į veiksmų planą įtrauktos priemonės, kai įmanoma, turėtų būtų priimamos per įprastą teisėkūros procedūrą, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, ir turėtų apimti tikrą poveikio vertinimą, tinkamai įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus;

41.susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta aiškumo dėl teisinių veiksmų plano pasekmių – tokia problema iškilo Komisijai padarius pareiškimus, pvz., per plano pristatymą Parlamento Žuvininkystės komitetui ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams; mano, kad tai neužtikrina aiškumo ir stabilumo žvejybos sektoriuje ir padarė žalingą poveikį daugeliui žuvininkystės sektorių tuo metu, kai dėl kelių krizių kumuliatyvių padarinių kylantys neaiškumai daro didelį neigiamą poveikį šiame sektoriuje dirbančių žmonių motyvacijai;

42.susirūpinęs pažymi, kad Komisija vis dažniau naudoja neprivalomas priemones, pvz., komunikatus, kurie paprastai vadinami privalomos teisinės galios neturinčiais teisės aktais, kad pateiktų labai konkrečias politikos priemones, nesiimdama tolesnių veiksmų pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; mano, kad bet koks netikrumas dėl numatomos pateiktų komunikatų teisinės reikšmės ir jų faktinio teisinio poveikio gali turėti įtakos sektoriaus teisiniam tikrumui ir nuspėjamumui, taip pat gali kilti teisinių klausimų, susijusių su institucine pusiausvyra ir ES kompetencijos ribomis bei naudojimusi ja; todėl mano, kad Komisijos komunikatai neturėtų būti naudojami siekiant pasiūlyti privalomas priemones;

43.apgailestauja dėl to, kad į Komisijos, ypač Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD ir Aplinkos GD, komunikatus įtraukti prieštaringi pareiškimai dėl privalomo veiksmų plano pobūdžio; ragina Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinį direktoratą ir Aplinkos generalinį direktoratą, prieš rengiant ar siūlant bendras iniciatyvas, labiau įsiklausyti atsižvelgiant į žuvininkystės sektoriaus ypatumus;

44.pritaria Komisijos pirmininkės 2023 m. pranešimui apie Sąjungos padėtį, kuriame pareikšta, kad turėtų būti patikrintas kiekvieno naujo teisės akto konkurencingumas; prašo, kad į veiksmų planą, visus su žuvininkyste susijusius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir kitas iniciatyvas būtų įtrauktas konkurencingumo patikrinimas dėl jų socialinio ir ekonominio poveikio įvairiai veiklai ir jos poveikio pakrančių bendruomenėms, taip pat mėgėjų žvejybos sektoriui ir suminio poveikio maisto produktų prieinamumui;

45.apgailestauja dėl to, kad prie veiksmų plano nepridėtas socialinis ir ekonominis tyrimas, poveikio vertinimas su moksline analize ar tarpinė ataskaita ir kad jame nesiūloma jokių papildomų finansavimo priemonių žaliajai ir energetikos pertvarkai; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad strateginiai dokumentai, pvz., šis veiksmų planas, turėtų būti pateikti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, juose turėtų būti labiau koordinuotai ir aiškiau atsižvelgta į jų nuomonę ir į juos turėtų būti įtraukti išsamūs aplinkos, socialiniai, ekonominiai ir teisiniai jų įgyvendinimo vertinimai; ragina imtis visų būtinų priemonių, įskaitant paskatas ir kompensavimo mechanizmus, siekiant teisingos ir subalansuotos pertvarkos;

46.primena, kad valstybės narės, skirdamos žvejybos galimybes, turi visapusiškai įgyvendinti BŽP reglamento 17 straipsnį; ragina valstybes nares žvejybos galimybes paskirstyti remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais, pagrįstais žvejybos laivynų socialiniu ir aplinkosauginiu veiksmingumu, ir įgyvendinti 17 straipsnį kaip priemonę, siekiant skatinti mažo poveikio atsakingą žvejybos praktiką;

47.pabrėžia, kad veiksmų planu turėtų būti vienodai prisidedama prie BŽP tvarumo ramsčių (aplinkosaugos, socialinio ir ekonominio) ir, be kita ko, prisidedama prie našumo augimo, deramų darbo sąlygų šiame sektoriuje, ypač smulkiosios žvejybos atveju, ir stabilių rinkų, turėtų būti užtikrinama maisto sauga, kokybiški ir darnūs produktai, nekeliant pavojaus apsirūpinimo maistu saugumui ir savarankiškumui, sudarant sąlygas žvejams visapusiškai pasinaudoti jiems skirtomis žvejybos kvotomis, taip pat turėtų būti prisidedama prie aplinkos atkūrimo ir apsaugos siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos poveikio;

48.palankiai vertina Komisijos raginimą rinkti duomenis apie mėgėjų žvejybos poveikį, tačiau pabrėžia, kad taip pat reikia atsižvelgti į tausios mėgėjų žvejybos veiklos ekonominį ir socialinį poveikį; mano, kad mėgėjų žvejyba gali suteikti puikių galimybių skatinti vadinamojo piliečių mokslo metodą;

49.mano, kad Jungtinių Tautų Atvirosios jūros sutartis yra svarbus laimėjimas tarptautiniu lygmeniu siekiant apsaugoti vandenynus; vis dėlto apgailestauja, kad veiksmų plane nepakankamai pabrėžiama būtinybė į tarptautinius susitarimus įtraukti abipusiškumo nuostatas; todėl mano, jog labai svarbu, kad tarptautiniu lygmeniu ES bendradarbiautų su kitais partneriais, kad įgyvendintų taisykles, kurių tikslai ir tikslai būtų panašūs į BŽP nustatytus tikslus ir tikslus, ypač į jos 28 straipsnio 2 dalies d punktą, Europos žaliąjį kursą ir DVT;

50.pabrėžia, kad svarbu, jog rengiantis būsimai jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrai ES bendradarbiautų su besivystančiomis šalimis, ypač Afrikos, Karibų jūros regiono ir Ramiojo vandenyno šalimis, pasidalydama su jomis ES ekspertinėmis žiniomis jūrų teritorijų planavimo ir pramonės plėtros srityse; ragina ES padidinti besivystančioms šalims skirtą pajėgumų stiprinimo ir finansavimo mastą siekiant gerinti vandenynų ir pakrančių valdymą, plėtoti vandenynų ekonomikos strategijas, šalinti valdymo spragas ir kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba bei neteisėta prekyba jūrų ištekliais; pabrėžia, kad svarbu parengti atsakomąsias priemones, kurios patenkintų vietinius visai netaršios energijos poreikius, užtikrintų jūrų ekosistemų apsaugą ir išsaugotų tradicinę veiklą, pvz., žvejybą; pabrėžia, kad svarbu, jog įgyvendinant šiuos veiksmus būtų įtrauktos pakrančių bendruomenės; taip pat pabrėžia, kad svarbu remti tvariu jūrų išteklių naudojimu ir žvejybos, akvakultūros bei turizmo valdymu grindžiamus tausiosios žvejybos būdus atokiausiuose regionuose, nes tai vienas iš būdų užtikrinti ilgalaikį socialinį ir ekonominį šių regionų vystymąsi;

51.ragina ES skatinti skaidrumą šalių partnerių žuvininkystės ir kituose gavybos jūroje sektoriuose, nes tai labai svarbu siekiant sustabdyti peržvejojimą, biologinės įvairovės nykimą ir žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad besivystančios pakrančių šalys, siekdamos padidinti skaidrumą, gali įgyvendinti Žuvininkystės skaidrumo iniciatyvos ir Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos standartus;

52.prašo, kad bet kokie apribojimai, neatsižvelgiant į tai, ar jie grindžiami veiksmų planu, ar ne, būtų automatiškai panašiai nustatyti produktams, importuojamiems iš ES nepriklausančių valstybių, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES importuoja 70 proc. suvartojamos žuvies; pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti vidaus ir išorės politikos nuoseklumą, taip pat vienodas sąlygas ES ir ne ES veiklos vykdytojams;

53.pažymi, kad mobiliųjų dugninių žvejybos įrankių laimikis sudaro 25 proc. viso Europos laimikio; mano, kad naujos valdymo taisyklės, visų pirma žvejybos metodų naudojimo apribojimai ar draudimai ES lygmeniu, neturėtų kelti pavojaus apsirūpinimo maistu saugumui ir dėl jų neturėtų padidėti žvejybos produktų importas, juo labiau kad šie produktai gaunami naudojant žvejybos įrankius, kurių naudojimas ribojamas ES;

54.remia žvejybos sektoriaus dedamas pastangas gerinti žvejybos metodų selektyvumą ir sumažinti jos poveikį aplinkai; atkreipia dėmesį į teigiamus rūšių išteklių atkūrimo saugomose teritorijose, sykiu išlaikant žvejybos veiklą, pavyzdžius; remia tolesnes pastangas stiprinti bendro valdymo priemones, pagal kurias vietos suinteresuotieji subjektai prisiima atsakomybę už darnų valdymą ir daugiau investuoja į mokslinius tyrimus, inovacijas ir naujų žvejybos įrankių bei metodų kūrimą; atkreipia dėmesį į žvejų, kaip jūros sergėtojų, vaidmenį, jų įsipareigojimą atkurti žuvų išteklius ir jų indėlį į jūrų ekosistemų atkūrimą;

55.pažymi, kad, Komisijos teigimu, dėl BŽP pastaraisiais dešimtmečiais pasiekta apčiuopiamos pažangos siekiant tausesnės žvejybos vietoje; vis dėlto pabrėžia, kad šis atsikūrimas daug kainavo daugumai žvejų bendruomenių;

56.pabrėžia, kad svarbu įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus – nuo žvejų iki pilietinės visuomenės atstovų – į sprendimų priėmimo procesą ir veiksmų, kuriais prisidedama prie jūrų ekosistemų apsaugos ir atkūrimo ir kuriais gali būti remiama tausi ir atspari žvejyba, įgyvendinimą;

57.pabrėžia, kad, turint omenyje itin svarbų moterų ir jaunimo vaidmenį, ypač tvarioje vandenynų ekonomikoje ir saugomose jūrų teritorijose, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lyčių lygybei ir moterų įgalėjimui;

58.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.