1.primena, kad bendras rinkų organizavimas (BRO) kartu su išsaugojimo ir finansinėmis priemonėmis yra neatsiejama bendros žuvininkystės politikos (BŽP) dalis ir yra nepaprastai svarbus siekiant jų tikslų;

2.pabrėžia, kad 2013 metais atlikus BRO reglamento peržiūrą buvo pereita nuo tam tikrų rūšių intervencinių priemonių prie labiau į ilgalaikę rinką orientuoto požiūrio, daugiausia dėmesio skiriant sektoriaus plėtrai ir inovacijoms ir nepakankamai atsižvelgus į išskirtinę regionų situaciją, nurodytą SESV 349 straipsnyje;

3.mano, kad gamintojų organizacijos ir tarpšakinės organizacijos yra žvejybos ir akvakultūros sektoriaus pagrindas, remiantis kasdienį BŽP valdymą ir sudarantis sąlygas kolektyviniam jos įgyvendinimui gamintojų lygmeniu, užtikrinantis sveikų baltymų tiekimą ir išsaugantis ekonominę veiklą ir kultūros pavedą pakrančių regionuose;

4.laikosi nuomonės, kad gamintojų organizacijos atlieka pagrindinį vaidmenį padedant siekti BŽP tikslų, todėl jas reikia toliau remti ir stiprinti; pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant skatinti gamintojų organizacijas ir tarpšakines organizacijas, jų steigimą ir konsolidavimą visoje ES, įskaitant geresnę finansinę paramą (ji įvairuoja valstybėse narėse), ypač valstybėse narėse, kuriose pirminė gamyba iš esmės išliko suskaidyta (akvakultūra, bestuburių rinkėjai, smulkioji žvejyba); mano, kad aktyvus gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų dalyvavimas yra itin svarbus siekiant didinti pakrančių ir salų bendruomenių gerovę, apsaugoti jūrų aplinką, sustiprinti žvejų bet akvakultūros gamintojų padėtį tiekimo grandinėje ir skatinti tausios žvejybos ir akvakultūros veiklą, ypač atokiausiuose regionuose;

5.palankiai vertina tai, jog Komisija pripažįsta, kad gamybos ir rinkodaros planai yra itin svarbūs, norint padėti pasiekti BRO tikslus pagal BŽP reglamento 35 straipsnį, ir kad aktyvus gerai veikiančių gamintojų organizacijų dalyvavimas yra lemiantis veiksnys; tačiau pažymi, kad reikia daugiau padaryti siekiant remti kasdienę gamintojų organizacijų veiklą įgyvendinant gamybos ir rinkodaros planus ir užtikrinti galimybę gauti finansavimą visoms gamintojų organizacijoms; todėl ragina Komisiją pateikti atnaujintus gairių darbuotojams dokumentus šiuo klausimu ir imtis veiksmų, kad būtų sudarytos geresnės prieigos prie rinkos sąlygos visiems laivyno segmentams;

6.daro išvadą, kad tinkamai veikiančios gamintojų organizacijos ir tarpšakinės organizacijos paprastai turi sėkmingų priemonių ir veiksmų, tačiau pažymi, kad vis dar trūksta gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų, visų pirma vienijančių smulkiuosius žvejus, bestuburių rinkėjus ir akvakultūros ūkininkus, ypač atokiausiuose regionuose; atkreipia dėmesį į finansines kliūtis kai kuriose valstybėse narėse, kurios kelia sunkumų, ypač smulkiosios žvejybos segmentui; pažymi, kad šiuo metu veikiančios akvakultūros gamintojų organizacijos ypač sėkmingai vykdė skatinimo ir komunikacijos veiklą;

7.palankiai vertina tai, jog Komisija pripažino, kad finansavimas ir struktūrų, kurios dalytų ir organizuotų finansinę paramą tarptautinėms profesinėms organizacijoms, kūrimas yra labai svarbus klausimas; pažymi, kad tai ypač taikytina įvairiam smulkiosios priekrantės žvejybos sektoriui, kuris sudaro didžiąją dalį ES laivyno;

8.primygtinai ragina valstybes nares teikti atitinkamą administracinę ir finansinę paramą siekiant steigti naujas gamintojų organizacijas ir vykdyti jų veiklą, ypač skirtas smulkiajai priekrantės žvejybai, visų pirma pabrėžiant jų socialinę ir kultūrinę svarbą, ir sudaryti palankesnes sąlygas jų pripažinimui;

9.primygtina ragina valstybes nares gerinti darną, kai nacionalinės institucijos teikia paramą gamintojų organizacijoms, ir kuo labiau sumažinti esamas spragas ir skirtumus ES, be kita ko, susijusius su gamybos ir rinkodaros planais, siekiant užtikrinti vienodesnes sąlygas gamintojų organizacijoms; prašo Komisijos ir toliau remti valstybes nares šioje srityje;

10.mano, kad šiuo metu valstybėse narėse yra organizacijų, kurios vykdo gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų kompetencijai priklausančias užduotis ir funkcijas, tačiau pagal BRO reglamentą šios organizacijos, pvz., Prud’homie de pêche ir Cofradías žvejybos komitetai, negali būti laikomos gamintojų organizacijomis; mano, kad šios organizacijos atlieka esminį vaidmenį valdant vietos išteklius, paskirstant kvotas ir sprendžiant klausimus, susijusius su žuvų išteklių išsaugojimu, tradicinių produktų propagavimu ir išsaugojimu, ypač tam tikrose pakrantės bendruomenėse;

11.mano, kad šios organizacijos turėtų būti pripažintos pagal BRO reglamentą, kad joms būtų suteiktos tokios pačios teisės, įskaitant finansinę paramą, ir pareigos kaip gamintojų organizacijoms; ragina Komisiją imtis veiksmų šiuo klausimu, koordinuojant su atitinkamomis valstybėmis narėmis, be kita ko, apsvarstant galimybę atitinkamai pritaikyti BRO taisykles, kai reikia, ir užtikrinant, kad būtų taikomos tinkamos sistemos, siekiant patikrinti, ar gamintojų organizacijų veikimas atitinka taikytinas taisykles;

12.pažymi, kad dėl COVID-19 krizės staiga uždaryta dauguma šviežių vandens gyvūnų ir augalų kilmės maisto produktų realizavimo vietų, įskaitant atokiausius regionus, todėl tikslinga atkurti galimybę panaudoti paramos sandėliavimui mechanizmus ir išplėsti jų taikymo sritį, kad šie apimtų akvakultūros gamintojų ir moliuskų augintojų organizacijas;

13.primena, kad daugelis į 2013 m. BRO reglamentą įtrauktų prekybos standartų priimti XX amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose; pažymi, kad, remiantis Komisijos vertinimu, šie standartai iš esmės buvo aktualūs ir veiksmingi ir suteikė pridėtinės vertės;

14.atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos vertinime ir su juo susijusiose konsultacijose nustatytos standartų supaprastinimo, racionalizavimo ir modernizavimo galimybės; pažymi, kad jame taip pat nustatytas palyginti žemas nacionalinių valdžios institucijų vykdomos priežiūros, susijusios su standartų laikymosi užtikrinimu, lygis, todėl svarbiau nei bet kada suderinti teisės aktus dėl stebėsenos ir inspektavimo visose valstybėse narėse;

15.mano, kad vandens gyvūnų ir augalų kilmės maisto produktų prekybos standartai, nepriklausomai nuo produktų kilmės, turėtų atitikti suderintus aplinkos ir socialinio tvarumo standartus; ragina šiuos standartus įtraukti į prekybos susitarimus ir priemones, kurias priima regioninės žvejybos valdymo organizacijos (RŽVO), nes svarbu užtikrinti, kad veiklos vykdytojams būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos ir kad ES gamintojai nebūtų nepagrįstai pastatyti į nepalankią padėtį rinkoje; mano, kad labai svarbu panaudoti sertifikavimo, visų pirma saugomų kilmės nuorodų (SKN), teikiamas galimybes ir privalumus, kalbant apie aplinkosauginį tvarumą, siekiant propaguoti akvakultūros produktus;

16.pabrėžia, kad Komisijos vertinime nustatyti esamos sistemos trūkumai, susiję su jos pajėgumu pasiekti BRO reglamento tikslus;

17.ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant aptikti teisės aktų nesilaikymo atvejus ir užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų vienodos veiklos sąlygos; konkrečiai siūlo, kad būtų atsižvelgta į gerą praktiką, susijusią su teisės aktų dėl prekybos ir ekosistemų apsaugos įgyvendinimu ir laikymusi;

18.mano, jog būtina, kad prekybos standartai, taikomi visiems produktams, parduodamiems ES, būtų suderinti ir atnaujinti pagal BŽP reikalavimus ir tikslus, siekiant didinti sąžiningą konkurenciją ir skaidrumą visiems veikėjams, ir kad labai svarbu pabrėžti socialinių ir aplinkosaugos standartų integravimą, siekiant užtikrinti pasaulinį tvarumą; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į tai, kad derėtų atsižvelgti į specifines regionų, nurodytų SESV 349 straipsnyje, rinkų ypatybes;

19.sutinka, jog tam, kad BRO pasiektų visus savo tikslus, kompetentingos institucijos privalo užtikrinti, kad rengiant skatinamąsias, rinkodaros ir šviečiamąsias kampanijas vartotojai būtų informuoti apie žvejybos ir akvakultūros produktų vartojimo maistinę vertę, naudą sveikatai ir tvarumui, apie galimybę rinktis iš didelės rūšių įvairovės ir gebėjimo suprasti etiketėse pateiktą informaciją svarbą, sykiu vengiant neteisingos informacijos vartotojams ir užtikrinant suderinimą su ES maisto sistemomis; mano, jog tam, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus, jie turėtų gauti aiškią ir išsamią informaciją apie ES rinkoje parduodamus produktus, ir kad ši informacija turėtų atitikti tas pačias taisykles, neatsižvelgiant į produktų kilmę ir gamybos būdą;

20.pabrėžia, kad ŽMTEK pasiūlė gerinti vartotojų informavimą įtraukiant į BRO išsamesnę informaciją apie žvejybos rajoną, žvejybos įrankį ir gamybos metodus; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę stiprinti rinkos standartus, siekiant įtraukti daugiau informacijos į etiketes, pvz., apie sudedamąsias dalis, geografinį žvejybos rajoną ir žvejybos įrankį, be kita ko, neužkraunant nereikalingos administracinės naštos gamintojams ir gamintojų organizacijoms; mano, kad reikėtų atlikti periodines peržiūras, siekiant užtikrinti nuostatų laikymąsi ir įvertinti suderintų standartų efektyvumą, nes tai padės nustatyti tobulintinas sritis ir užtikrinti, kad standartai išliktų aktualūs ir atnaujinti;

21.mano, kad vartotojai turėtų turėti aiškią galimybę nustatyti produktų kilmę, atsižvelgiant į tai, kad Europos vartotojai šią informaciją vis labiau vertina, ir ragina juos vartoti vietos maisto produktus, kurie gaminami ar gaunami jų vietovėje; pabrėžia, kad reikia pakeisti dabartinę FAO žvejybos produktų identifikavimo sistemą, nes joje nėra aiškiai ar tiksliai nurodoma jų kilmė ir gali kilti nesusipratimų;

22.ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti ir nustatyti naujas saugomas kokybės nuorodas, atsižvelgiant į žinomą ir įrodytą jų naudą ES žvejybos ir akvakultūros produktams, ir ragina geriau reklamuoti tuos produktus; primygtinai ragina Komisiją skatinti taikyti būsimas taisykles, kurios bus labai naudingos šioms kokybės struktūroms, sutrumpinant, kiek įmanoma, laiką, kurio reikia paraiškoms išnagrinėti;

23.laikosi nuomonės, kad atsekamumas ir susijusios skaidrumo priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti taikytinų BŽP taisyklių laikymąsi; mano, kad jei su šiomis priemonėmis bus taikoma tinkama ženklinimo sistema, kurią turėtų būti reikalaujama taikyti perdirbtiems, šviežiems ir konservuotiems vandens gyvūnų ir augalų kilmės maisto produktams, jomis galima užtikrinti, kad vartotojams teikiama informacija būtų patikima, aiški, išsami ir ja būtų galima pasikliauti; pabrėžia, kad tokia ženklinimo sistema yra labai svarbi siekiant kovoti tiek su sukčiavimu maisto produktų srityje, įskaitant netinkamą ženklinimą, tiek su NNN žvejyba; mano, kad produktų atsekamumą reikia stiprinti ir užtikrinti visais vertės grandinės etapais, siekiant gauti ne tik ekonominės ir komercinės naudos, bet ir prisidėti prie pastangų saugoti sveikatą; šiuo klausimu palankiai vertina tai, kad pagal naująjį Žuvininkystės kontrolės reglamentą įvestas CATCH sertifikatas importuojamiems produktams;

24.pažymi, kad per konsultacijas Komisija gavo pranešimų, kuriuose nurodoma, kad kai kuriose valstybėse narėse nebuvo laikomasi privalomų vartotojų informavimo reikalavimų; pažymi, kad laikoma, jog įgyvendinimas visoje ES yra nevienodas, ir tai ypač reikšminga kai kuriuose segmentuose, pavyzdžiui, žuvų prekyvietėse ir viešojo maitinimo įstaigose; primena, kad ženklinant turi būti pateikiamas tikslus žvejybos ir ne žvejybos produktų aprašymas, vengiant klastojimo ir klaidinančios reklamos, kuri yra žalinga vartotojams ir žvejams, ypač kai kalbama apie pakaitinius produktus, nes daugeliu atvejų naudojami vaizdai, kurie sudaro prielaidas vartotojams manyti, kad tam tikri produktai yra žvejybos produktai, kai jie tokie nėra; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurie produktai rinkoje, pvz., augaliniai produktai, vadinami žvejybos produktų pavadinimais, nors jie nėra žvejybos produktai; mano, kad Komisija turėtų papildomai ištirti šį atvejį, remdamasi gautais pranešimais;

25.todėl mano, kad prekės pavadinimas „žuvis“ arba „žuvies rūšis“ bendrojoje rinkoje turėtų būti naudojamas tik gyvūninės kilmės žvejybos ir akvakultūros produktams pavadinti; šiuo klausimu ragina Komisiją persvarstyti esamus teisės aktus dėl augalinių produktų, kurie imituoja žvejybos ir akvakultūros produktus, ženklinimo ir pateikimo, siekiant užtikrinti, kad vartotojams būtų suteikiama tiksli ir aiški informacija, vengiant bet kokių nesusipratimų, ir išlaikyti lygias galimybes ES rinkoje;

26.primena, jog tam, kad pasiektų savo tikslus, gamintojų organizacijos ir tarpšakinės organizacijos gali būti atleistos nuo konkurencijos taisyklių taikymo su tam tikromis sąlygomis, įskaitant sąlygas, kad jų veikla nelemtų rinkų padalijimo, neišstumtų konkurentų ir nepanaikintų konkurencijos;

27.pažymi, kad ši išimtis yra būtina tam, kad gamintojų organizacijos ir tarpšakinės organizacijos, visų pirma atokiausiuose regionuose, galėtų taikyti tam tikrą praktiką, pavyzdžiui, kontroliuoti organizacijų narių rinkai pateiktus kiekius, siekiant stabilizuoti rinkas ir kainas, laikytis išsaugojimo reikalavimų ir išvengti maisto švaistymo; daro išvadą, kad pagal dabartinius gamintojų organizacijoms taikomus kriterijus išimtis negali būti taikoma nepripažintoms kolektyvinėms gamintojų organizacijoms (pavyzdžiui, kooperatyvams, Cofradías);

28.pabrėžia, kad apie 70 proc. jūrų gėrybių, kurios suvartojamos ES, yra importuojama iš ES nepriklausančių valstybių, o tai atitinkamai lemia ES priklausomybę nuo to importo ES vartojimo srityje; pabrėžia, kad žvejyba, akvakultūra ir susiję sektoriai turi būti pelningi, kad būtų galima daryti investicijas, kurių reikia veiklai, o pelningumas galimas tik tuo atveju, jei produktai yra konkurencingi, palyginti su importu iš ES nepriklausančių valstybių; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad pagal ES prekybos politiką būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas ES ir importuojamiems produktams, ir skatinti darnių (aplinkosaugos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu) ES vandens gyvūnų ir augalų kilmės maisto produktų vartojimą;

29.skatina Komisiją inicijuoti dialogą su gamintojų organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais dėl autonominių tarifinių kvotų;

30.primena, kad ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras (EUMOFA) žuvininkystės sektoriaus veiklos vykdytojams teikia rinkos tyrimus, kad padėtų jiems geriau suprasti rinkos tendencijas; pažymi, kad nuo 2013 m. balandžio mėn. veikia speciali interneto svetainė ir internetinė duomenų bazė, kurios visapusiškai veikia nuo tada, kai įsigaliojo peržiūrėtas BRO, o tai naudinga mokslinių tyrimų įstaigoms, suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei, nes jos suteikia daugiau galimybių susipažinti su rinkos tyrimais ir duomenimis;

31.primena, kad EUMOFA pateikia rinkos tyrimus, remdamasis esama ES bendrųjų muitų tarifų kombinuotąja nomenklatūra; mano, kad ta nomenklatūra turėtų būti atnaujinta įtraukiant naujas žuvies produktų, kuriais prekiaujama didesniais kiekiais ES, kategorijas ir pasiūlant skaitmenines priemones, kurias būtų lengviau intuityviai naudoti ir kurios būtų daugiau apimančios; ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip toliau gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos tyrimus, konkrečiai gerinti rinkos analizę atskiriant skirtingas Europos dalis, kuriose esama skirtingų žuvų rūšių vartojimo įpročių;

32.pažymi, kad EUMOFA buvo pasinaudota siekiant pradėti taikyti krizės priemones COVID-19 pandemijos poveikiui mažinti;

33.ragina Komisiją, kai bus kitą kartą persvarstomas BRO, apsvarstyti galimybę sudaryti krizės rezervą ar nustatyti sistemą, įskaitant sandėliavimo pagalbą, kaip priemonę apsaugoti sektorių nuo bet kokių ekstremaliųjų situacijų, kurios gali susidaryti ES žvejybos ir akvakultūros sektoriuje; primena, kad išimtinė parama neseniai turėjo būti teikiama siekiant įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę; ragina Komisiją nustatyti tokios paramos naudojimo kriterijus ir užtikrinti, kad būtų galima ją pritaikyti prie konkrečių rinkos sutrikimų, imant kaip pavyzdį krizės rezervo modelį, jau naudojamą kituose maisto sektoriuose, ir apsvarstyti kitas priemones, kurios galėtų būti naudingos siekiant sušvelninti sunkius rinkos trikdžius;

34.palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant BRO taisykles; pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų tinkamai informuojami, gerinti ženklinimą, didinti rinkos skaidrumą ir gerinti žvejybos, bestuburių ir akvakultūros produktų atsekamumą, taip pat lyčių ir jaunimo aspektą integruojančią politiką; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės turi vyriausybių, kurios nėra valstybės lygmens, tačiau turi kompetenciją žvejybos, bestuburių ir akvakultūros srityse, ir kad Komisija ir kitos atitinkamos institucijos turėtų to paisyti, siekdamos BRO įgyvendinimo pažangos;

35.mano, kad Komisija ir valstybės narės turi dėti daugiau pastangų tam, kad BRO reglamentas būtų įgyvendinamas darniau visuose sektoriuose, pakankamai gerai atsižvelgiant į specifines sąlygas, kuriomis rinkos veikia atokiausiuose regionuose; laikosi nuomonės, kad darnesnis įgyvendinimas galėtų padėti užtikrinti vartotojų pasitikėjimą bendrajai rinkai pateiktais vandens gyvūnų ir augalų kilmės maisto produktais ir pasitarnauti vietos plėtros ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo tikslams atokiausiuose regionuose;

36.pabrėžia, kad svarbu įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus iš visos tiekimo grandinės; šiuo klausimu pabrėžia, kad atitinkama Rinkų patariamoji taryba (MAC) atlieka vertingą darbą;

37.palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl tvarių maisto sistemų teisinės bazės, siekiant padidinti skaidrumą ir suteikti vartotojams daugiau informacijos; pabrėžia, kad pasiūlyme turėtų būti pripažinta sveikų ir darnių žvejybos ir akvakultūros produktų svarba, didinant žuvininkystės sektoriaus vertę; pabrėžia poreikį, kad ši nauja teisinė sistema apimtų žuvies vartojimo svarbą sveikai mitybai; pabrėžia poreikį užtikrinti, kad ji nesukurs papildomos administracinės naštos ir bus suderinta su kituose ES teisės aktuose nustatyta tvarumo sąlyga;

38.palankiai vertina derybų dėl Žuvininkystės kontrolės reglamento peržiūros rezultatus, visų pirma taisykles, kuriomis siekiama sugriežtinti nuostatas dėl visų žvejybos, bestuburių ir akvakultūros produktų atsekamumo, įskaitant produktus, importuojamus iš ES nepriklausančių valstybių; mano, kad ši atsekamumo informacija bus labai svarbi Europos vartotojams tiek žemyne, tiek užjūrio teritorijose; ragina Komisiją pasiūlyti tolesnius veiksmus, siekiant tokių pačių reikalavimų visiems produktams, nepriklausomai nuo to, kiek jie buvo apdoroti ir perdirbti, maisto kategorijos ar valstybės narės, kurioje yra įmonė, siekiant užtikrinti, kad pateikiama informacija būtų tiksli, aiški, išsami ir suderinta visose valstybėse narėse ir teritorijose, laikantis kompetencijos žuvininkystės srityje, apimant visas produktų kategorijas, kad informacija vartotojus pasiektų paprastu ir prieinamu formatu;

39.mano, kad valstybės narės turėtų labiau naudotis EUMOFA, ypač tose srityse, kuriose EUFOMA naudojamasi mažiau, nes jis turėtų toliau gerinti surenkamus duomenis ir įvairių Europos dalių, kuriose esama skirtingų žuvies vartojimo įpročių, rinkos analizę, pasiūlydamas centro skaitmenines priemones, kurias būtų lengviau intuityviai naudoti ir kurios būtų daugiau apimančios; laikosi nuomonės, kad tai galėtų padaryti EUMOFA duomenis naudingesnius rinkos analizei, be kita ko, diferencijuotai pagal regionus, ypač tais atvejais, kai vyksta drastiški pokyčiai, pavyzdžiui, per COVID-19 krizę, siekiant aktyvuoti krizių valdymo priemones ir rinkos stabilizavimo galimybes;

40.yra įsitikinęs, kad siekiant kovoti su NNN žvejyba ypač svarbu gerinti vandens gyvūnų ir augalų kilmės maisto tiekimo grandinės atsekamumą ir skaidrumą;

41.pakartoja savo raginimą valstybėms narėms pritaikyti gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimo kriterijus, kad būtų pripažįstamos visos skirtingos valstybių narių organizacijos, atliekančios užduotis, kurios iš esmės priklauso gamintojų organizacijų kompetencijai; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tokias organizacijas, kaip Cofradías ir Prud’homies de pêche, taip pat tas organizacijas, kurios veikia atokiausiuose regionuose;

42.ragina Komisiją inicijuoti efektyvesnes priemones, kad būtų pašalintos kliūtys gamintojų organizacijoms visapusiškai vykdyti savo misiją, įveikiant sunkumus, kylančius smulkiosios priekrantės ir salų žvejybos organizacijoms, dėl skirtingo nacionalinių administravimo institucijų požiūrio – ar tai būtų gamintojų organizacijos pripažinimas, kasdienės veiklos finansavimas, administracinė parama ar priemonių tinkamumas finansuoti;

43.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimą visoje žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinėje ir pilietinėje visuomenėje, siekiant didinti pasitikėjimą ir supratimą, kai taikomos BRO nuostatas, visų pirma išlaikant ir stiprinant bendradarbiavimą su MAC;

44.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.