P9_TA(2024)0048Didėjančių pragyvenimo išlaidų ir energetikos krizės poveikio lyčių aspektai2024 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų ir energetikos krizės poveikio lyčių aspektų (2023/2115(INI))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 ir 3 dalis,

–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9, 10, 119, 122, 127, 151 straipsnius, 153 straipsnio 2 dalį, 156, 157, 191 ir 194 straipsnius,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos nuostatas dėl socialinių teisių ir vyrų bei moterų lygybės,

–atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, visų pirma į 1-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT) dėl skurdo panaikinimo, 5-ąjį DVT dėl lyčių lygybės užtikrinimo ir moterų gyvenimo sąlygų pagerinimo ir 8-ąjį DVT dėl tvaraus ekonomikos augimo,

–atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB OL L 211, 2009 8 14, p. 94.;

–atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB OL L 315, 2012 11 14, p. 1.,

–atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją OL L 328, 2018 12 21, p. 82.,

–atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES OL L 158, 2019 6 14, p. 125.,

–atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė OL L 57, 2021 2 18, p. 17.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2023/970, kuria, nustatant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas OL L 132, 2023 5 17, p. 21.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. spalio 20 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2023/2407 dėl energijos nepritekliaus,

–atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 19 d. rezoliuciją „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“ OL C 479, 2022 12 16, p. 75.,

–atsižvelgdamas į savo 2022 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europoje OL C 47, 2023 2 7, p. 2.,

–atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“ Europos Audito Rūmai, „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“, 2021 m. gegužės 26 d.,

–atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2020/1563 dėl energijos nepritekliaus OL L 357, 2020 10 27, p. 35.,

–atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

–atsižvelgdamas į Tarptautinės energetikos agentūros galutinio vartojimo energijos kainų ir mokesčių duomenis Tarptautinė energetikos agentūra, „End-Use Prices Data Explorer“, 2023 m. balandžio 28 d.,

–atsižvelgdamas į 2022 m. spalio mėn. Tarptautinio valiutos fondo ataskaitą „The Fog of War Clouds the European Outlook“ Tarptautinis valiutos fondas, „The Fog of War Clouds the European Outlook“, 2022 m. spalio mėn.,

–atsižvelgdamas į 2022 m. Eurostato tyrimą „Gyvenimo sąlygos Europoje“ Eurostatas, „Living conditions in Europe“, 2022 m.,

–atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 10 d. Eurostato apžvalginį pranešimą „Kylančios energijos kainos euro zonoje 2021 m.“ Eurostatas, „Energy prices on the rise in the euro area in 2021“, 2022 m. vasario 10 d.,

–atsižvelgdamas į EUROFOUND 2022 m. spalio 28 d. ataskaitą „Pragyvenimo krizė ir energijos nepriteklius ES. Socialinis poveikis ir politinės priemonės. Informacinis dokumentas“ EUROFOUND, „The cost-of-living crisis and energy poverty in the EU: Social impact and policy responses – Background paper“, 2022 m. spalio mėn.,

–atsižvelgdamas į naujausią 2023 m. pavasarį atliktą EUROFOUND e. tyrimą „Gyvenimas ir darbas Europoje“,

–atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2021 ir 2022 m. lyčių lygybės indeksus Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), 2021 m. lyčių lygybės indeksas., EIGE, 2022 m. lyčių lygybės indeksas.,

–atsižvelgdamas į 2022 m. rudens „Eurobarometro“ apklausą Europos Sąjunga, „2022 m. rudens EP tyrimas. „Parlametras“, 2023 m. sausio mėn.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. sausio 26 d. Pasaulio ekonomikos forumo tyrimą Pasaulio ekonomikos forumas, „This is why women are bearing the brunt of the cost of living crisis, according to research“, 2023 m. sausio mėn.,

–atsižvelgdamas į tyrimą „Lyčių aspektu grindžiamas požiūris užtikrinant galimybę naudotis energija Europos Sąjungoje“, kurį paskelbė Parlamento Europos Sąjungos išorės politikos generalinis direktoratas 2017 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas, Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, „Gender perspective on access to energy in the EU“, 2017 m. gruodžio 18 d.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. kovo 1 d. Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato paskelbtą tyrimą „Energijos nepritekliaus lyčių aspektai“ Europos Parlamentas, Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, „Gender Aspects of Energy Poverty“, 2023 m. kovo 1 d.,

–atsižvelgdamas į tyrimą „Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio lyčių aspektas ir poveikis“, kurį paskelbė Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas 2022 m. gruodžio 6 d. Europos Parlamentas, Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, „The Gender Dimension and Impact of the Fit for 55 Package“, 2023 m. gruodžio 6 d.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. rugsėjo 18 d. Parlamento mokslinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato paskelbtą informacinį pranešimą „Energijos nepriteklius ES“ Europos Parlamentas, Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, „Energy poverty in the EU“, 2023 m. rugsėjo 18 d.,

–atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl ES pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo potencialo didinimo OL C 385, 2021 9 22, p. 68.,

–atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 12 d. Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo,

–atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 7 d. Vystymosi komiteto pranešimą dėl klimato kaitos poveikio pažeidžiamiems besivystančių šalių gyventojams ir į 2020 m. spalio 2 d. Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

–atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant dirbančiųjų skurdui OL C 465, 2021 11 17, p. 62.,

–atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl galimybės visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą OL C 456, 2021 11 10, p. 145.,

–atsižvelgdamas į savo 2021 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos įgyvendinimo OL C 251, 2022 6 30, p. 58.,

–atsižvelgdamas į savo 2023 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl Europos transporto pritaikymo moterų poreikiams užtikrinimo Priimti tekstai, P9_TA(2023)0339.,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9–0430/2023),

A.kadangi nuo 2021 m. infliacija smarkiai padidėjo, visų pirma, dėl didelių energijos ir maisto kainų ir ją dar labiau padidino nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą Eurostatas, „Energy prices on the rise in the euro area in 2021“, 2022 m. vasario 10 d.; kadangi neprognozuojama, kad darbo užmokestis didės taip sparčiai, kaip infliacija, dėl to gali kilti pragyvenimo išlaidų krizė; kadangi ši krizė kelia didelę grėsmę moterų pragyvenimo šaltiniams, sveikatai, gerovei, ekonominiam savarankiškumui ir galimybėms gauti būstą, taip pat apriboja jų perkamąją galią ir gebėjimą įsigyti būtiniausių prekių, pvz., maisto, taip pat trukdo jiems užsitikrinti deramą gyvenimo lygį;

B.kadangi nuo 2021 m. spalio mėn. kainos Europos Sąjungoje apskritai išaugo 11,5 proc. ir kadangi ypač išaugo maisto produktų kainos, o infliacija 2022 m. spalio mėn. pasiekė 17,8 proc.; kadangi, remiantis ECB 2023 m. rugsėjo mėn. makroekonominėmis prognozėmis dėl euro zonos, apskaičiuota, kad 2023 m. vidutinė infliacija sieks 5,6 proc., o tai reiškia anksčiau prognozuotos infliacijos augimą; kadangi, remiantis EUROFOUND duomenimis, 2023 m. daugelyje šalių padidėjęs nominalusis darbo užmokestis daugeliu atvejų nebuvo pakankamas dirbančių moterų perkamajai galiai išlaikyti;

C.kadangi COVID-19 pandemija, didėjanti pragyvenimo išlaidų krizė ir karas prieš Ukrainą pagilino ankstesnę krizę ir pablogino mažų garantijų darbo ir gyvenimo sąlygas, su kuriomis susiduria daugelis moterų; kadangi tokių krizių padariniai lytims dar labiau įtvirtina sisteminę lyčių nelygybę įvairiuose sektoriuose;

D.kadangi visos įvairios moterys patiria neproporcingai didelį pragyvenimo išlaidų krizės poveikį, nes jos paprastai yra vienos iš skurdžiausių gyventojų – moterys sudaro 70 proc. iš 1,3 mlrd. žmonių, gyvenančių skurdo sąlygomis Lyčių saugumo projektas, „Can 70 % of the World’s Poor Celebrate International Women’s Day?“, 2022 m. kovo mėn.; kadangi dėl struktūrinių ir kultūrinių veiksnių, pvz., tradicinių lyčių normų, moterys nuolat atsiduria nepalankioje padėtyje;

E.kadangi pernelyg daug moterų dirba mažų garantijų darbą, dirba pagal lanksčias darbo sąlygas, netipines ir lanksčias darbo sutartis (darbas ne visą darbo dieną, laikinas darbas, neoficialus darbas), moterų yra pernelyg daug tarp minimalųjį darbo užmokestį gaunančių darbuotojų; kadangi dėl darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų moterys taip pat paprastai gauna mažesnes pajamas ir turi mažiau turto, todėl jos dažniau teigia, kad sudėtinga sudurti galą su galu, joms vis dar užkrauta neproporcinga neapmokamo priežiūros darbo našta, todėl jos turi mažiau išteklių apsisaugoti nuo neigiamo pragyvenimo išlaidų krizės poveikio; kadangi moterims taip pat ypač didelį poveikį daro laiko trūkumas, t. y. tai, kad asmuo neturi pakankamai laiko poilsiui ir laisvalaikiui, atėmus laiką, reikalingą apmokamam darbui ir neapmokamam darbui, todėl jos negali dirbti trumpiau nepradėdamos (dar labiau) skursti;

F.kadangi moterys dažniau būna tos, kurios švelnina skurdo padarinius, prisiimdamos pagrindinę atsakomybę ir psichinę naštą už maisto šeimai planavimą, pirkimą ir ruošimą, taip pat už įvairių kitų priežiūros ir namų ruošos darbų koordinavimą, pvz., skurdžių namų ūkių biudžeto tvarkymą, todėl joms daug didesnį poveikį daro didėjančios pragyvenimo išlaidos ir energetikos krizė; kadangi šis svarbiausių kitais asmenimis besirūpinančiojo vaidmuo šeimoje užkrauna neproporcingą neapmokamos priežiūros ir namų ruošos dalį moterims;

G.kadangi viena po kitos kilusios krizės padarė neigiamą poveikį moterims visame pasaulyje ir kelia kliūčių pažangai lyčių lygybės srityje; kadangi moterims ypač didelį poveikį daro investicijų nutraukimas ir biudžeto mažinimas viešųjų paslaugų srityje, pvz., švietimo, sveikatos, transporto ir socialinės pagalbos srityse, nes jos labiau linkusios dirbti, pasikliauti ir tapti šių viešųjų paslaugų teikėjomis, kai jų nebelieka;

H.kadangi labai svarbu kovoti su vyrų ir moterų diskriminacija darbo ir užimtumo srityje, skatinti lygybę karjeros srityje ir profesinių kategorijų, profesinio mokymo ir atlyginimo srityse, sykiu stiprinant darbą, kuriame užtikrinamos teisės, ir ginant teises į kolektyvines derybas ir profesinių sąjungų teises;

I.kadangi energetikos krizė Europoje išryškino Europos elektros energijos rinkos reformos būtinybę; kadangi ši rinka, indeksuodama elektros energijos kainą pagal dujų kainą, atvėrė daug galimybių spekuliacijoms, todėl įmonėms, ypač MVĮ, ir namų ūkiams, ypač tiems, kuriuose yra pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, įskaitant moteris, arba kurie yra kaimo vietovėse, kyla ypač didelis pavojus; kadangi šios ekonominės spekuliacijos turėjo įtakos energijos kainų didėjimui; kadangi energetikos sektoriaus kainų reguliavimas yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant užtikrinti žmonių ekonomines ir socialines teises, taip pat visiems užtikrinti prieigą prie elektros energijos, šildymo ir vėsinimo pereinant prie žaliosios energetikos;

J.kadangi Taryba pasiekė susitarimą dėl elektros energijos rinkos reformos, kuria siekiama sumažinti elektros energijos kainų priklausomybę nuo nepastovių iškastinio kuro kainų, apsaugoti vartotojus nuo kainų šuolių, paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir pagerinti vartotojų apsaugą;

K.kadangi klimato kaita ir su klimatu susijusios nelaimės didina pragyvenimo išlaidų krizę ir daro ypač didelį poveikį moterims, nes moteris statistiškai labiau paliečia skurdo rizika; kadangi dėl iškastinio kuro energetikos sistemos nepastovumo labiausiai nukenčia visuomenės paribyje jau gyvenančios grupės, o didelės ekonominių subjektų grupės, pvz., energetikos ir maisto įmonės, gauna rekordinį pelną;

L.kadangi energijos nepriteklius yra didžiulis iššūkis ir rimta socialinė problema ES; kadangi dar prieš dabartinę krizę, 2021 m., 6,9 proc. visų Sąjungos namų ūkių vėlavo mokėti už komunalines paslaugas, o 6,4 proc. jų nurodė, kad nepajėgia pakankamai šildyti savo būstų; kadangi 2020 m. beveik 15 proc. visų namų ūkiuose gyvenančių asmenų gyveno būstuose, kuriuose buvo nuotėkių, sulūžusių stogų ar puvinio Eurostatas, „EU statistics on income and living conditions“.;

M.kadangi 2022 m. daugiau kaip 41 mln. europiečių negalėjo tinkamai apšildyti savo namų; kadangi šis skaičius atitinka Graikijos, Portugalijos, Vengrijos ir Švedijos gyventojų skaičių, o tai reiškia, kad šie žmonės turi rinktis – šildyti savo namus ar pirkti maistą; kadangi manoma, kad jų skaičius gali būti gerokai didesnis, nes, remiantis ES energijos nepritekliaus stebėjimo centro duomenimis, tokioje situacijoje yra daugiau kaip 50 mln. namų ūkių; kadangi energijos nepriteklius yra daugialypis reiškinys, kurį, kaip manoma, sukelia mažų pajamų, aukštų energijos kainų ir menko pastatų energijos vartojimo efektyvumo derinys;

N.kadangi pastatams tenka 40 proc. galutinės Europos Sąjungoje suvartojamos energijos ir 36 proc. joje išmetamo su energija susijusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o 75 proc. ES pastatų energiją vis dar naudoja neefektyviai;

O.kadangi energijos nepriteklių didina esama lyčių nelygybė, ypač susijusi su pajamomis, pvz., vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijų ir dalyvavimo masto skirtumais; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas visoje ES vis dar siekia 12,7 proc. Europos Komisija, „The gender pay gap situation in the EU“.; kadangi dėl per moters gyvenimą susikaupiančio šių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų poveikio moterų gaunamos pensinės pajamos ES yra vidutiniškai 35 proc. mažesnės už atitinkamas vyrų pajamas; kadangi teisė į vienodą užmokestį už vienodą darbą ne visada užtikrinama ir tebėra vienas iš didžiausių iššūkių, kuriuos reikia spręsti kovojant su diskriminacija darbo užmokesčio srityje; kadangi vyrų ir moterų pensijų skirtumai skirtingose ES valstybėse narėse yra labai nevienodi – nuo 2,6 proc. Estijoje iki 46,1 proc. Maltoje; kadangi dėl vyrų ir moterų pensijų skirtumo moterims kyla didesnė rizika patirti skurdą ir socialinę atskirtį senatvėje;

P.kadangi moterys, ypač vienišos motinos, ir tos, kurios patiria tarpsektorinę diskriminaciją dėl etninės kilmės, rasės, migracijos statuso, seksualinės orientacijos, negalios ar amžiaus, dažniau patiria energijos nepriteklių; kadangi tai reiškia, kad dėl tebesitęsiančios pragyvenimo išlaidų krizės ES padidės su lytimi susijęs energijos nepriteklius; kadangi reikia papildomų pagal lytį ir tarpsektorinę lygybę suskirstytų duomenų; kadangi, remiantis JT duomenimis, pasaulis susiduria su didžiausia vienai kartai tenkančia pragyvenimo išlaidų krize;

Q.kadangi 2022 m. daugiau nei penktadaliui ES gyventojų, gyvenančių namų ūkiuose su išlaikomais vaikais, grėsė skurdas arba socialinė atskirtis; kadangi 2022 m. pabaigoje 44 proc. vienišų motinų ir 31 proc. vienišų moterų numatė, kad ateinančiais mėnesiais bus sunku padengti energijos išlaidas EUROFOUND, „The cost-of-living crisis and energy poverty in the EU: Social impact and policy responses – Background paper“, 2022 m. spalio mėn.;

R.kadangi dėl energetikos krizių ir didesnės energijos sąnaudų dalies, palyginti su visomis moterų pajamomis, mažėja jų finansinis pajėgumas savarankiškai kurti gyvenimą, todėl pajamų neturinčioms arba mažas pajamas gaunančioms moterims sudėtingiau išvengti smurto šeimoje ir partnerio, su kuriuo jos yra finansiškai susijusios, prievartos;

S.kadangi energijos nepriteklius siejamas su dideliu poveikiu žmonių fizinei ir psichologinei sveikatai, nes, pvz., žema aplinkos temperatūra yra susijusi su padidėjusia streso, miego sutrikimų, kvėpavimo takų ligų ir kraujotakos ligų rizika EIGE, Lyčių lygybės indeksas, 2023 m.; kadangi dėl namų ūkių oro taršos ir apšvietimo trūkumo moterims kyla didelė rizika sveikatai ir saugai, o, remiantis PSO tyrimu, moterims dėl įkvepiamų kietojo kuro dūmų kyla didesnė santykinė nei vyrams neigiamų sveikatos sutrikimų, įskaitant lėtines obstrukcines plaučių ligas ir plaučių vėžį, rizika kadangi pripažinta, kad šaltas būstas ir su juo susijusi rizika sveikatai yra viena iš galimų pernelyg didelio mirtingumo žiemą priežasčių EIGE, Lyčių lygybės indeksas, 2023 m.;

T.kadangi kaimo vietovėse, vidaus teritorijose, itin nutolusiose vietovėse ir vietovėse, kurioms kyla didelė gyventojų skaičiaus mažėjimo rizika, dėl mažesnių santykinių šiose vietovėse ir teritorijose esančių namų ūkių pajamų ir dėl konkrečių ūkininkų namų ūkių energijos poreikių yra didelė tikimybė patirti energijos nepriteklių; kadangi, be to, mažiau investuojama į energijos vartojimo efektyvumo didinimą būstuose; kadangi tikimybė, kad šiose vietovėse ir teritorijose gyvenančios moterys patirs energijos nepriteklių ir joms neproporcingai didelį poveikį darys nepakankama prieiga prie švarios ir įperkamos energijos, yra didesnė, nes šios moterys dažnai yra pagrindinės namų ūkio energijos vartotojos;

U.kadangi nepakankamai suvokiamas energijos nepritekliaus poveikis moterims ES ar nėra pakankamai atitinkamų duomenų; kadangi ES Energijos nepritekliaus stebėjimo centras savo viešai prieinamuose rodiklių rinkiniuose neteikia pagal lytį suskirstytų duomenų; kadangi tik kelios valstybės narės patvirtino energijos nepritekliaus apibrėžtis ir energijos nepritekliaus rodiklius, juos nustatant paprastai neatsižvelgiama į lyčių aspektą;

V.kadangi saulės energija gali ne tik būti išeitis siekiant įveikti dabartinę energetikos krizę, bet ir gali daryti teigiamą poveikį lyčių lygybei ir teisingumui visame pasaulyje;

W.kadangi energetikos sektoriuje moterys dažniau dirba įmonėse, kuriose darbo užmokestis mažesnis, ir šis skirtumas didesnis negu ne energetikos sektoriuje; kadangi energetikos sektoriuje tik 20 proc. vyresniųjų vadovų pareigų užima moterys, todėl jos atlieka nepakankamą vaidmenį energetikos įmonių valdymo lygmeniu; kadangi, užtikrinus pakankamą tokias pareigas užimančių moterų skaičių, būtų lengviau skatinti inovacijas, įdiegti naujus valdymo būdus ir skatinti darbo jėgos įvairovę, taip įtvirtinant teigiamą lyčių lygybės ciklą, kuris prisidėtų prie žaliosios energetikos pertvarkos;

X.kadangi, JT duomenimis, moterys gali būti galinga pokyčių varomoji jėga pereinant prie švarios energijos; kadangi, norint sukurti moterų verslumui ir tvariai energetikai palankią aplinką, reikės bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais iš privačiojo sektoriaus; kadangi, siekiant sumažinti investavimo į tvarią energiją riziką ir skatinti moterų verslininkių galimybes gauti finansavimą iš bankų, svarbu šalinti esamą lyčių nelygybę, susijusią su galimybėmis gauti finansavimą, informacijos, naudotis technologijomis, prekėmis ir paslaugomis;

Y.kadangi būtina skurdo mažinimo ir moterų ekonominio įgalėjimo visame pasaulyje sąlyga yra moterų prieigos prie tvarios energijos ir galimybių didinimas;

Z.kadangi, remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, energetikos sektoriuje, deja, jaučiamas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos sričių (STEAM) absolvenčių trūkumas, o tai mažina potencialių paraiškų pateikėjų skaičių; kadangi moterys sudaro 52 proc. Europos gyventojų ir didžiąją aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų ES, tačiau tarp visą darbo laiką dirbančių profesorių inžinerijos ir technologijų srityse moterų yra tik 17,9 proc. Europos Komisija, „She figures 2021“, 2021 m. lapkričio mėn., tik dvi iš penkių yra mokslininkės ir inžinierės, todėl tik 34 proc. darbuotojų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (STEM) yra moterys Europos Komisija, „Towards a manifesto for gender-inclusive STE(A)M education and careers“, 2022 m. spalio mėn.; kadangi vykdant energetikos pertvarką galima gauti daug naudos iš moterų žinių ir patirties;

AA.kadangi Komisija neįvykdė savo Lyčių lygybės strategijoje nustatyto įsipareigojimo integruoti lyčių aspektą į visas pagrindines Komisijos iniciatyvas, įskaitant Europos žaliąjį kursą ir susijusias politikos priemones;

AB.kadangi Komisija pagal Sutartis privalo skatinti lyčių lygybę; kadangi, vis dėlto, Europos Audito Rūmai mano, kad lyčių aspektas nebuvo įtrauktas į ES biudžetą, nes iš esmės trūksta tokių pagrindinių elementų kaip lyčių aspekto analizė, su lytimi susiję tikslai, rodikliai ir atskaitomybė teikiant ataskaitas;

AC.kadangi susirūpinimą dėl lyčių lygybės keliančios problemos iš esmės nėra įtrauktos į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos ramsčius, o tai yra neišnaudota galimybė veiksmingai integruoti lyčių lygybę į klimato ir aplinkos tikslus;

AD.kadangi Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) komiteto užsakytas tyrimas rodo, kad, ruošiant subsidijų ir paramos pagal 55 % tikslo priemonių rinkinį taisykles, taip pat formuojant kitų sričių politiką, rengiant programas ir numatant žaliajai pertvarkai skirtą finansavimą, vyrams dažnai teikiama pirmenybė prieš moteris ir kitas marginalizuojamas grupes;

AE.kadangi lyčių aspektas neįtrauktas į valstybių narių ir ES politiką ir priemones, kuriomis siekiama kovoti su pragyvenimo išlaidų krizės padariniais ir juos sušvelninti; kadangi maždaug du trečdaliai valstybių narių nustatytų priemonių, skirtų didėjančio infliacijos lygio poveikiui sušvelninti, nėra skirtos konkrečioms pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų grupėms ir suteikia tik trumpalaikius sprendimus, o ne tokius atsakomuosius veiksmus, kuriais būtų prisidedama prie tokios socialiai teisingos ir žaliosios pertvarkos, kaip energijos taupymo skatinimas arba perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių;

AF.kadangi ES veiksmais turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokie svarbūs klimato teisingumo koncepcija ir visų Paryžiaus susitarimo šalių įsipareigojimas gerbti ir skatinti savo pareigas žmogaus teisių srityje, įskaitant lyčių lygybę, ir jų laikytis imantis veiksmų klimato kaitos problemoms spręsti;

Energijos nepritekliaus ir didėjančių pragyvenimo išlaidų problemos sprendimai, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą

1.ragina Komisiją įgyvendinti teigiamą Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę formuojant visų sričių politiką ir pabrėžia, kad reikia nuveikti daugiau, nes pagrindinėse klimato, energetikos ir aplinkos iniciatyvose trūksta lyčių aspekto; ragina užtikrinti, kad Europos žaliasis kursas ir teisinga ir socialiai sąžininga pertvarka būtų naudinga visiems, parengiant lyčių požiūriu transformatyvią tarpsektorinę strategiją energijos nepritekliaus problemai spręsti ir didinant viešąsias investicijas į socialinius, įperkamus ir efektyviai energiją vartojančius būstus, atsižvelgiant į konkrečius moterų, kurios dažnai labai daug prisideda prie namų ūkių energijos valdymo, tačiau neturi vienodų galimybių naudotis ištekliais, poreikius;

2.apgailestauja, kad 2023 m. spalio 20 d. Komisijos rekomendacijoje (ES) 2023/2407 dėl energijos nepritekliaus OL L, 2023/2407, 2023 10 23. ir pridedamose gairėse Komisijos rekomendacija dėl energijos nepritekliaus. ES gairės dėl energijos nepritekliaus. Pridedamas dokumentas (SWD(2023)0647). nepripažįstami su lytimi susiję energijos nepritekliaus aspektai ir esminis pagal lytį suskirstytų duomenų poreikis, kad būtų galima tinkamai įvertinti pažeidžiamų namų ūkių poreikius kaip pagrindinį rodiklį; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija neatsižvelgė į daugybę Europos Parlamento, pilietinės visuomenės ir Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) raginimų parengti su lytimi susijusius rodiklius siekiant užtikrinti, kad žalioji pertvarka būtų socialiai teisinga;

3.ragina ES skatinti parengti ypatingą priemonių rinkinį, kuriuo būtų remiami žmonės, kuriems kyla sunkumų dėl milžiniškų pragyvenimo išlaidų, įskaitant 100 mlrd. EUR paramą šeimoms, ypač šeimoms, kurias sudaro vieniši asmenys (didžioji jų dalis – moterys), kurias labiausiai paveikia energijos nepriteklius, ir mažiausiai 20 mlrd. EUR paramą Europos vaiko garantijų sistemai sustiprinti;

4.ragina valstybes nares ir ES skubiai užtikrinti įperkamas komunalines paslaugas ir maistą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, visų pirma, tiems, kurie patiria tarpsektorinę diskriminaciją; pabrėžia, kad niekas neturėtų šalti gilią žiemą ar kentėti nuo karščio kaitriais vasaros mėnesiais, ir ragina valstybes nares ir ES uždrausti energijos atjungimą; pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas atliekant būstų renovaciją turėtų būti visų valstybių narių prioritetas;

5.primena, kad energijos nepriteklių Europos Sąjungoje patiria daugiau kaip 50 mln. žmonių, todėl turėtų būti teikiama finansinė parama mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kad jie laikytųsi minimalių energinio naudingumo standartų; mano, jog svarbu, kad valstybės narės užtikrintų pažeidžiamų asmenų prieigą prie elektros energijos;

6.primena, kad energijos nepriteklius daro neproporcingai didelį poveikį moterims visoje ES, todėl valstybės narės turėtų skirti reikiamą paramą moterų energijos nepritekliui mažinti;

7.ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant spręsti moterų, ypač priklausančių pažeidžiamoms grupėms, įskaitant vienišas motinas, moteris su negalia, įvairios rasinės ir etninės kilmės moteris, LGBTIQ+ asmenis, moteris migrantes ir moteris pabėgėles, vyresnio amžiaus moteris ir moteris iš kaimo vietovių arba vietovių, kuriose mažėja gyventojų skaičius, skurdo ir nelygybės didėjimo problemą; ragina Komisiją parengti plataus užmojo 2030 m. Europos kovos su skurdu strategiją, kuri apimtų laiko stygių ir kurioje būtų nustatyti konkretūs skurdo mažinimo tikslai ir daugiausia dėmesio būtų skiriama siekiui panaikinti moterų skurdą ir nutraukti iš kartos į kartą perduodamą skurdo rizikos ciklą;

8.ragina valstybes nares patvirtinti konkrečias kovos su skurdo rizika senatvėje priemones ir imtis taikyti lyčiai atžvalgų požiūrį vykdant pensijų sistemų reformą, pritaikant pensinį amžių ir didinant pensijas, socialines išmokas ir gerinant paslaugas, pvz., ilgalaikę priežiūrą, atsižvelgiant į nepakankamą atstovavimą moterims darbo rinkoje, taip pat segregaciją darbo rinkoje ir diskriminaciją dėl lyties;

9.ragina Komisiją įvertinti ir prireikus pasiūlyti naujus teisėkūros procedūra priimamus aktus, kad spekuliantai negalėtų sukurti situacijų, dėl kurių energija moterims taptų neįperkama;

10.pabrėžia, kad prieiga prie elektros energijos atlieka esminį vaidmenį mažinant skurdą ir užtikrinant visapusišką ir lygiateisį dalyvavimą visuomenės gyvenime;

11.ragina Komisijos Energetikos generalinį direktoratą parengti lyčių lygybės veiksmų planą, kuriuo būtų užtikrinta, kad į visus ES energetikos teisės aktus, įskaitant teisę dalytis energija, kaip nurodyta Direktyvoje (ES) 2018/2001, būtų integruotas lyčių aspektas ir parengtos konkrečios priemonės bei rodikliai ir numatyti tiksliniai fondai, skirti kovai su energijos nepritekliumi, ypač su jo padariniais lytims;

12.ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad lyčių ir tarpsektoriniai aspektai būtų įtraukti į visas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos sistemas, įskaitant teisę dalytis energija, taip siekiant remti labiausiai energijos nepriteklių patiriančius piliečius; pripažįsta moterų vadovaujamų iniciatyvų indėlį į tvarios energetikos sprendimus ir svarbų moterų vaidmenį rengiant tokius sprendimus visais lygmenimis, įskaitant namų ūkį, bendruomenę, vietos, nacionalinį ir Europos lygmenis;

13.ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti lyčių lygybės aspektą į visų sričių politiką, kad būtų geriausiai reaguojama į energetikos krizę, kuri daro neproporcingai didelį poveikį moterims; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją parengti ataskaitą dėl su lytimi susijusių padarinių, kuriuos turi dėl energetikos krizės didėjančios pragyvenimo išlaidos, įskaitant savo rekomendacijos dėl energijos nepritekliaus įgyvendinimo vertinimą lyčių aspektu; ragina valstybes nares stebėti energijos, transporto ir kitų pagrindinių prekių kainas, taip siekiant parengti konkrečias priemones, kuriomis būtų siekiama mažinti socialinės atskirties ir skurdo riziką, daugiausia dėmesio skiriant galimybėms įsigyti įperkamą būstą, naudotis įperkamu transportu, prieinamu teisingumu ir energija prieinamomis kainomis;

14.ragina Komisiją reikalauti, kad valstybės narės nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, taip pat teikdamos ataskaitas dėl energijos nepritekliaus, atliktų privalomus poveikio lytims vertinimus;

15.ragina Komisiją parengti konkrečias gaires, kaip užtikrinti, kad valstybės narės, rengdamos nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, įskaitant energijos nepritekliaus mažinimo priemones ir veiksmus, tinkamai integruotų lyčių aspektą ir tinkamai atliktų lyčių aspekto analizę; mano, kad, siekiant skatinti socialiai teisingą energetikos pertvarką, itin svarbu į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus įtraukti lyčių aspekto analizę, kuri būtų atliekama laikantis tarpsektorinės perspektyvos;

16.ragina valstybes nares didinti viešąsias investicijas į politikos priemones, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama kovoti su neigiamu pragyvenimo išlaidų krizės poveikiu visoms įvairioms moterims, apsaugoti smurto dėl lyties aukas ir užtikrinti galimybę nemokamai naudotis kokybiškomis viešosiomis priežiūros, švietimo, sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, ir įperkamo būsto, transporto ir energetikos sektoriaus paslaugomis, taip pat galimybę rasti deramą darbą; ragina valstybes nares ypač daug dėmesį skirti kaimo, vidaus ir labiausiai nutolusiems regionams ir regionams, kuriems gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas ir kuriuose dažnai yra trūkumų teikiant šias paslaugas;

17.pabrėžia, kad aukštos infliacijos ir energijos sąnaudų poveikis kenkia viešosioms paslaugoms, kuriomis, labiau tikėtina, naudojasi moterys ir kurias teikiant moteris dažniau dirba; pabrėžia, kad valstybių narių biudžeto, skirto vaikų priežiūrai, švietimui ir ikimokyklinio ugdymo veiklai bei besirūpinančiais asmenimis, mažinimas turi tiesioginį poveikį moterims, kurios prisiima daugumą papildomų užduočių; ragina valstybes nares didinti finansavimą socialinei infrastruktūrai, visų pirma, sveikatos priežiūros ir priežiūros paslaugų srityje, ir pirmenybę teikti socialiniam būstui bei investicijoms į namų renovaciją, taip siekiant sumažinti energijos sąnaudas;

18.kadangi energijos išlaidų ir pragyvenimo išlaidų krizė daro neigiamą poveikį moterų ekonominei ir socialinei įtraukčiai, sveikatai ir pagrindinėms teisėms, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises; kadangi maždaug trečdalis žmonių teigia 2022 m. atsisakę medicininio gydymo ir vis daugiau žmonių tvirtina, kad yra priversti atsisakyti medicininės priežiūros dėl didėjančių išlaidų, ilgesnio laukimo laiko ir gydytojų bei vaistų trūkumo;

19.ragina užtikrinti pakankamas minimalias pajamas, vadovaujantis Europos rekomendacijomis, taip siekiant skatinti lyčių lygybę, pajamų saugumą ir ekonominę moterų nepriklausomybę; primena, kad deramas minimalusis darbo užmokestis yra būtina apsaugos priemonė siekiant užtikrinti teisingesnį darbo užmokesčio paskirstymą ir užtikrinti bazinį minimalųjį darbo užmokestį, kuris apsaugotų moteris; pabrėžia, kad taikant minėtas priemones turi būti gerbiamos kolektyvinėse sutartyse nustatytos teisės;

20.ragina Komisiją nepropaguoti politikos rekomendacijų, kurios lemtų mažų garantijų darbo santykių didėjimą, darbo laiko reguliavimo panaikinimą, darbo užmokesčio mažinimą, išpuolius prieš kolektyvines derybas arba viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos privatizavimą;

21.ragina vykdyti viešojo transporto politiką, kuria būtų atsižvelgiama į lyčių lygybę, visų pirma, plečiant ir gerinant viešojo transporto paslaugas ir užtikrinant veiksmingą judumą, kad moterys galėtų susirasti darbą ir aktyviau dalyvauti darbo rinkoje (ir geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą);

22.ragina valstybes nares užtikrinti, kad nebūtų kuriamas dirbtinis spekuliacinis burbulas, kuris kenktų moterų gerovei;

23.primena, kad tinkamas būstas yra pagrindinė teisė, kurią reikia saugoti, ir ji turi būti laikoma būtina sąlyga, kad būtų galima naudotis bei turėti galimybę naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis ir oriai gyventi; apgailestauja, kad dėl diskriminacijos ir nelygybės būsto srityje daugelis moterų gyvena pavojingomis, neoriomis ir nesaugiomis sąlygomis ir joms kyla didesnė benamystės ir smurto rizika; pabrėžia, kad priverstinis iškeldinimas ir kiti teisės į būstą pažeidimai daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir didina esamą nelygybę, o tai yra didelė kliūtis lyčių lygybei; ragina Komisiją įvertinti ir, kai tinkama, pasiūlyti naujus teisėkūros procedūra priimamus aktus, kuriais būtų švelninamas finansinių struktūrų įtakos būsto rinkoms augimo poveikis ir užkertamas kelias tam, kad dėl spekuliantų veiklos būstai taptų neįperkami;

24.ragina Komisiją suteikti vietos valdžios institucijoms, įskaitant miestų valdžios institucijas, galimybę griežčiau kontroliuoti internetines būsto nuomos platformas; ragina valstybes nares didinti viešojo būsto pasiūlą ir pasirinkimą ir spręsti infliacijos sukeltų palūkanų normų padidėjimo poveikio klausimą;

25.ragina Komisiją paraginti valstybes nares užtikrinti energijos tiekimą toli nuo urbanistinių centrų esančiose vietovėse, kad kaimo vietovėse moterims ir šeimoms būtų užtikrinti būtini patogumai;

26.pabrėžia, kad labiausiai pažeidžiamiems vartotojams dėl energijos rinkų kintamumo tenkančią naštą galima žymiai sumažinti didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą;

27.ragina energetikos įmones, atjungiant energijos tiekimą vartotojams, vadovautis proporcingumo principu, atsižvelgiant į moterų, vienišų motinų, moterų su negalia, vyresnio amžiaus moterų, mergaičių, taip pat kaimo ir periferijos vietovėse gyvenančių moterų poreikius, iššūkius ir kitus joms kylančius sunkumus, susijusius su pragyvenimo išlaidų krize, kuri yra energetikos krizės dalis;

28.ragina ES ir valstybes nares į savo energijos nepritekliaus apibrėžtis įtraukti lyčių ir tarpsektorinį požiūrį, kad būtų galima palyginti ir stebėti šią padėtį tokiu būdu, kuris apimtų daugiau nei tik bendra sąvoka „pažeidžiami namų ūkiai“, taip sudarant sąlygas geriau suprasti skirtingą kiekvieno namų ūkio padėtį;

29.pakartoja savo raginimus Komisijai, Eurostatui ir valstybėms narėms toliau plėtoti ir gerinti pagal lytį suskirstytų ir tarpsektorinių duomenų, statistikos, mokslinių tyrimų ir analizės rinkimą, nes tai – vienintelis būdas užtikrinti, kad nebūtų nepastebimos konkrečios situacijos ir jomis būtų pasinaudojama formuojant informacija grindžiamą politiką;

30.ragina Komisiją ir valstybes nares prašyti Eurostato pateikti pagal lytį suskirstytus duomenis apie energijos nepriteklių; atsižvelgdamas į tai, ragina ES energijos nepritekliaus stebėjimo centrą, konsultuojantis su Europos lyčių lygybės institutu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos aplinkos agentūra, naudoti tokius duomenis rengiant ir atrenkant su lytimi susijusius rodiklius, kurie leistų plėtoti atitinkamą įrodymais grindžiamą politiką;

31.mano, jog valstybės narės į savo nacionalinius pastatų renovacijos planus turėtų labiau stengtis įtraukti pagal lytį suskirstytus duomenis, kad politika ir priemonės būtų tikslingesnės;

32.pabrėžia, kad svarbu skatinti nuolatinius į lyčių aspektus atsižvelgiančius mokslinius tyrimus ir inovacijas atsinaujinančiosios elektros energijos pramonėje;

33.ragina valstybes nares ir ES skubiai užtikrinti įperkamas komunalines paslaugas moterų vadovaujamoms MVĮ, visų pirma, toms, kurios patiria tarpsektorinę diskriminaciją; pripažįsta, kad moterų vadovaujamos įmonės ir vietos įmonės, kuriose dirba daug moterų, dažnai yra gyvybiškai svarbi būtiniausių prekių gamybos dalis; pabrėžia, kad moterys verslininkės neturėtų prisiimti neproporcingos ekonominės spekuliacijos naštos ir joms turėtų būti suteiktos vienodos galimybės naudotis žaliosios pertvarkos teikiamomis galimybėmis, kartu švelninant nevienodą jos poveikį;

34.pabrėžia, kad vienodas požiūris ir lyčių aspekto integravimas turėtų būti pagrindiniai principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ principai ir į juos turėtų būti atsižvelgiama priimant politinius, planavimo ir investavimo sprendimus;

Lyčių požiūriu įtraukios žaliosios pertvarkos kūrimas

35.primena, kad teisinga žalioji pertvarka yra būtina siekiant ateityje išvengti didelių krizių ir didesnio skurdo; be to, primena, kad žalioji pertvarka bus socialiai teisinga tik tuo atveju, jei į ją bus įtrauktas lyčių aspektas ir ji užtikrins lygias galimybes moterims ir tarpsektorinę diskriminaciją patiriantiems asmenims, taip pat šie asmenys bus svariai įtraukti į politikos kūrimo procesą; todėl ragina Komisiją paskirti ES lyčių ir klimato srities koordinatorių, kuriam būtų skirta pakankamai darbuotojų ir lėšų, ir į visų sričių ES politiką sritis ir teisės aktus, visų pirma, Europos žaliojo kurso iniciatyvas, įtraukti poveikio lytims vertinimus;

36.primena, kad siekiant įtraukesnio ir darnesnio vystymosi labai svarbu didinti prieigą prie žaliosios energijos ir skatinti jos įperkamumą; pripažįsta, kaip sparčiai mažėjančios atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų sąnaudos ir nauji verslo modeliai siūlo energetikos sprendimų, kurie teikia didelių vilčių paspartinti visų įvairių moterų prieigą prie tvarios energijos;

37.pabrėžia, kad moterys turi atlikti strateginį ir svarų vaidmenį pereinant prie žaliosios ekonomikos, nes jos yra pagrindinės veikėjos plėtojant tvarius ir ekologiniu požiūriu patikimus vartojimo ir gamybos modelius, taip pat kuriant verslą ir formuojant politiką visais lygmenimis; pabrėžia, kad reikia nedelsiant pripažinti moterų potencialą tvarios energetikos stiprinimo srityje ir prisidėti siekiant įgyvendinti įvairius DVT;

38.apgailestauja, kad, remiantis JT duomenimis, energetikos sektoriuje nepakankamai išnaudojamas moterų verslininkių potencialas; ragina Komisiją remti tvarios energetikos srityje veiklą vykdančias verslininkes, o valstybes nares – panaikinti esamą lyčių nelygybę ir pagerinti jų galimybes naudotis informacija, technologijomis, prekėmis ir paslaugomis, rinkomis ir finansais, visų pirma, stiprinant tradicines ir novatoriškas finansinio tarpininkavimo paslaugas, pvz., integruotas internetines platformas;

39.palankiai vertina vietos valdžios institucijas ir (arba) nacionalines vyriausybes ar privačias įmones, kurios deda dideles pastangas spręsdamos socialinio ir ekonominio lygmens energijos nepritekliaus problemas, ir ragina jas tęsti šį darbą, kai tik įmanoma, taikant lyčių aspektu grindžiamą požiūrį ir užtikrinant, kad vartojama kalba ir (arba) komunikacija būtų lyčių požiūriu įtrauki ir tiems, kam tai reikalinga, pateikiama Brailio raštu;

40.apgailestauja dėl to, kad labai mažai moterų eina pagrindines su klimato kaita, energetikos pertvarka ir aplinka susijusias politikos formavimo pareigas, ir ragina ES ir valstybes nares imtis pozityvių veiksmų, pvz., laikinų kvotų nustatymo, kad būtų užtikrinamas vienodas ir įvairus atstovavimas priimant sprendimus ES institucijose, valdymo įstaigose ir valdžios institucijose visais valdymo lygmenimis ir susijusiose viešosiose įstaigose; ragina valstybes nares skatinti svarų moterų dalyvavimą planuojant lyčių aspektą, vykdant politiką ir programas, įskaitant fiskalinį planavimą, ir užtikrinti, kad vykdant tokią politiką būtų atsižvelgiama į skirtingą klimato kaitos ir energetikos krizių poveikį moterims ir vyrams;

41.pažymi, jog siekiant užtikrinti, kad ES darbuotojai būtų visapusiškai pasirengę aktyviai dirbti siekiant ES klimato tikslų, valstybės narės turėtų siekti sumažinti lyčių nelygybę statybų ir pastatų sektoriuje, be kita ko, pasitelkdamos savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

42.palankiai vertina tai, kad JTAP ir „JT Moterys“, kaip pagrindinės Jungtinių Tautų sistemos aplinkos ir lyčių lygybės agentūros, suvienijo jėgas, kad parengtų Visuotinę programą, kuria būtų skatinamas moterų verslumas siekiant tvarios energijos; ragina Komisiją ir atitinkamas ES agentūras atkreipti dėmesį į šią programą ir skatinti panašius verslumo tvarios energetikos srityje tikslus ES;

43.pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos ir platformos tampa itin svarbios vykdant bendrą moterų ir mergaičių švietimo ir mokymo procesą, taip pat daugelį darbo atrankos procesų; apgailestauja dėl neigiamo nevienodos prieigos prie technologijų poveikio, kuris gali trukdyti plėtoti moterų ir mergaičių skaitmeninį raštingumą, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad energijos nepriteklius nepadarytų neproporcingai didelio poveikio visoms įvairioms moterims ir mergaitėms, įskaitant vienišas moteris ir vyresnio amžiaus moteris ir moteris, gyvenančias kaimo vietovėse, tolimoje periferijoje ir vietovėse, kurioms gresia didelis gyventojų skaičiaus mažėjimo pavojus;

44.ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti lyčių nelygybę energetikos sektoriuje sprendžiant nepakankamo moterų atstovavimo STEAM srityje problemą ir užtikrinti, kad moterys turėtų vienodas galimybes dalyvauti profesinio mokymo kursuose ir informuotumo didinimo kursuose STEAM srityse, įskaitant tuos, kurie susiję su energijos vartojimo efektyvumu ir pakankamumu, ir sukurti teigiamą ryšį tarp žinių įgijimo ir įgūdžių, kurie yra būtini naujoms darbo galimybėms skaitmeninėje ir žaliojoje pertvarkoje, ugdymo;

45.pripažįsta, kad galutiniai įtraukties, lygybės ir lyčių pusiausvyros užtikrinimo tikslai energetikos sektoriuje tebėra neįgyvendinti; ragina atitinkamas valstybių narių švietimo institucijas, visų pirma, skatinti mergaites domėtis energetikos sektoriumi, kovojant su lyčių stereotipais renkantis išsilavinimą, ir didinti jų pasitikėjimą reikiamų įgūdžių turėjimu, kad jos galėtų tapti energetikos sektoriaus darbuotojomis, novatorėmis ir pradininkėmis;

46.pabrėžia, kad energetikos sektorius yra vienas iš labiausiai lyčių požiūriu nesubalansuotų pramonės šakų ES, nes moterys sudaro tik 24 proc. darbo jėgos EIGE, Lyčių lygybės indeksas, 2023 m., taip pat atsižvelgiant į jo profesinę ir hierarchinę lyčių segregaciją; ragina privačiąsias ir viešąsias energetikos įmones išnaikinti bet kokią diskriminaciją dėl lyties ar bet kokių kitų priežasčių, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje; pabrėžia, kad reikia kovoti su tebevyraujančia struktūrine lyčių nelygybe, dėl kurios išlieka kliūtys įsidarbinti energetikos sektoriuje ir jame išlaikyti darbą, be kita ko, gerbiant motinystės ir tėvystės teises ir skatinant jomis naudotis; pabrėžia, kad lygybę skatinančios energetikos įmonės yra patrauklesnė darbo aplinka visiems jų darbuotojams ir potencialiems darbuotojams;

47.palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis moterys skatinamos tapti saulės, vėjo, geoterminės ir hidroelektrinės energijos verslininkėmis, nes tai naudinga ir dalyvaujančioms moterims, ir platesnei bendruomenei, ir ragina valstybes nares išsiaiškinti visas kliūtis, trukdančias moterims dirbti šiuose sektoriuose; ragina privačias energetikos sektoriaus įmones užtikrinti, kad, siekiant energetikos pertvarkos, būtų naudojamos saulės, vėjo, geoterminės energijos ir hidroenergijos technologijos ir kad būtų įgalintos tokias technologijas kuriančios novatorės moterys;

48.palankiai vertina pagrindinius Komisijos ES saulės energetikos strategijos tikslus, kuria siekiama, kad ES saulės energijos sistemos taptų konkurencingesnės ir atsparesnės; pripažįsta, kad dėl saulės, vėjo bei geoterminės energijos ir hidroenergijos daugiau moterų gauna prieigą prie energijos, ypač kaimo vietovėse; pabrėžia, kad rengiant ir planuojant miestų ir judumo politiką reikia įtraukti moterų saugos problemas, susijusias su apšvietimo naudojimu, taip siekiant skatinti saugias viešąsias erdves, kuriose nebūtų priekabiaujama;

49.ragina Komisiją ir Tarybą įsipareigoti sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų taikomas visam ES biudžetui, taip pat ragina visapusiškai įgyvendinti Europos Audito Rūmų rekomendacijas, be kita ko, atliekant dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

° °

50.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.