1.pažymi, kad vystant technologijas išsiplėtė ekonomiškai efektyviems geoterminiams projektams tinkama sritis ir šių projektų aprėptis;

2.pabrėžia visur paplitusių seklių žemos temperatūros geoterminių išteklių, prieinamų visose valstybėse narėse, potencialą; pabrėžia giluminės geoterminės energijos, kurią galima tiesiogiai naudoti šilumos ir elektros energijos gamybai, potencialą;

3.pažymi, kad geoterminė energija vis dar dažnai atlieka šalutinį vaidmenį diskusijose dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos; atkreipia dėmesį į tai, kad geoterminiams įrenginiams nereikia tiek pat ypatingos svarbos žaliavų, kiek kitiems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams; pažymi, kad, remiantis tvaraus gyvavimo ciklo požiūriu, geoterminė energija nedaro didelio poveikio aplinkai, jai paprastai reikia nedaug žemės ir ją galima lengvai integruoti į kraštovaizdį;

4.pabrėžia, kad geoterminė energija teikia ilgalaikę naudą, kuri gali nusverti dideles pradines išlaidas, susijusias su jos plėtra, pvz., ji yra tvarus energijos šaltinis, darantis nedidelį poveikį aplinkai, pasižymintis stabiliomis ir nuspėjamomis energijos sąnaudomis, mažomis veiklos sąnaudomis, ilgaamžiškumu ir patikimumu, dėl kurio vietos bendruomenėse atsiranda verslo ir užimtumo galimybių, ir padedantis mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro;

5.apgailestauja dėl to, kad geoterminės energijos potencialas nebuvo pakankamai išnaudotas anksčiau ir kad jos naudojimą pastaruoju metu daugiausia lėmė energetikos krizė ir neatidėliotinas poreikis sumažinti socialinį ir ekonominį spaudimą, susijusį su šildymo ir vėsinimo paklausa Europoje; įspėja, kad subsidijuojamų dujų srautas, ribotas visuomenės informuotumas ir didelės pradinės investicijos jau daugelį metų veiksmingai trukdo plėtoti geoterminę energiją;

6.pabrėžia, kad geoterminė energija gali labai prisidėti siekiant kai kurių svarbiausių ES strateginių tikslų, įskaitant klimato srities tikslų pasiekimą mažinant įvairių pramonės sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinant ES atvirą strateginį savarankiškumą stiprinant energetinio saugumo poreikius, naikinant priklausomybę iškastinio kuro srityje nuo nepatikimų trečiųjų šalių, pvz., Rusijos, didinant Europos pramonės konkurencingumą ir įgalinant vartotojus užtikrinant įperkamos ir patikimos šilumos ir elektros energijos tiekimą;

7.pabrėžia, kad žaliavų gavybos iš geoterminių sūrymų procesas aplinkos atžvilgiu tvariu būdu galėtų padėti užtikrinti patikimą vietinį strateginių ypatingos svarbos žaliavų, įskaitant litį, tiekimą ir taip sustiprinti ES ekonominį atsparumą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad įrenginiai, kuriuose išgaunama ir geoterminė energija, ir žaliavos, turi didesnį poveikį užimtumui nei tradicinės geoterminės elektrinė ir pritraukia įmones, norinčias naudoti kelis išteklių srautus;

8.atkreipia dėmesį į geoterminius sprendimus, kuriais galima kaupti perteklinę vėjo ir saulės energiją, kad vėliau ją būtų galima naudoti šildymui, vėsinimui ir elektros gamybai, ir į jų esminį vaidmenį plėtojant atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamas energetikos sistemas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia neveikiančių kasyklų, kurios ypač tinka didelio masto sezoniniam šiluminės energijos kaupimui ir ilgalaikiam elektros energijos kaupimui, vaidmenį; pabrėžia geoterminės energijos potencialą tinklo balansavimui ir pagalbinėms paslaugoms dėl jos didelio pajėgumo koeficiento, tiekimo lankstumo ir paskirstomo potencialo;

9.pabrėžia, kad didžiausias geoterminės energijos naudojimo potencialas ES yra centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos ir negilių geoterminių įrenginių tinklai; pabrėžia, kad jie gali užtikrinti vietinę, bazinės apkrovos ir lanksčią atsinaujinančiųjų išteklių energiją bei apsaugą nuo nepastovių ir kylančių iškastinio kuro kainų; pabrėžia, kad geoterminė energija gali padėti sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro šildymo ir vėsinimo sektoriuje, kuriam tenka beveik pusė viso ES galutinio energijos suvartojimo ir iki 35 proc. Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susijusio su energijos vartojimu; atkreipia dėmesį į geoterminio centralizuoto vėsumos tiekimo, kuris bus svarbus tvaraus prisitaikymo prie klimato kaitos miestuose elementas, potencialą ir didėjantį poreikį, nes numatoma, kad aukštesnė temperatūra ir karščio bangos taps dažnesnės;

10.atkreipia dėmesį į didelį geoterminės šilumos potencialą pramoniniams procesams, ypač mažai arba vidutiniškai energijai imliems procesams (mažiau nei 200 laipsnių), kurie sudaro iki pusės Europos pramoninės šilumos gamybos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad plėtojant geoterminės šilumos naudojimą šiuo tikslu padidėtų Europos įmonių konkurencingumas, nes būtų užtikrintas patikimas ir įperkamas šilumos šaltinis;

11.taip pat pabrėžia geoterminės šilumos potencialą vietos maisto gamybai, ypač žemės ūkio produktų gamybai, sodininkystei ir akvakultūrai; pažymi, kad įvairiuose Europos regionuose jau yra sėkmingų geoterminės energijos taikymo šiuose sektoriuose pavyzdžių; pabrėžia, kad geoterminės šilumos naudojimas prisidės prie šių sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir tvaresnės bei aplinką tausojančios praktikos, kartu sumažins gamybos sąnaudas, dideles energijos sąnaudas, gamintojų kainų svyravimą ir skatins maisto sistemų atsparumą;

12.atkreipia dėmesį į pakopinio naudojimo galimybes, kai tas pats geoterminis skystis naudojamas įvairiems tikslams; pabrėžia, kad reikia skatinti tarpsektorinę geoterminės energijos ir kitų sektorių sinergiją, be kita ko, dalijantis vietomis, infrastruktūra, duomenimis ir darbuotojų įgūdžiais;

13.mano, kad į geoterminę energiją reikėtų atsižvelgti nustatant poveikio klimatui neutralizavimo pramonės slėnių geografinę padėtį pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą;

14.ragina Komisiją pateikti ES geoterminės energijos strategiją, kurioje valstybėms narėms ir vietos administracijoms būtų pateiktos konkrečios gairės, kaip paspartinti geoterminės energijos diegimą, siekiant sumažinti šildymo priklausomybę nuo iškastinio kuro ir prisidėti prie ES energetinės nepriklausomybės, taip pat pasiekti tikslą iki 2030 m. bent tris kartus padidinti saulės šilumos ir geoterminės energijos paklausos dalį, kaip paskelbta ES saulės energetikos strategijoje; pabrėžia, kad 151 verslo ir pramonės įmonė 2022 m. paragino Komisiją parengti Europos strategiją siekiant išnaudoti geoterminės energijos potencialą;

15.pabrėžia, kad nacionalinės ir ES masto geoterminės energijos priemonės turėtų būti grindžiamos Europos geoterminio potencialo vertinimu, atsižvelgiant į įvairias geologines ir klimato sąlygas, ir geoterminių sprendimų diegimo ekonominio efektyvumo vertinimu;

16.ragina Komisiją strategiją pagrįsti išsamiu tyrimu, kuriame būtų įvertintas geoterminės energijos potencialas seklioje, vidutinio gylio, gilioje ir itin gilioje požeminėje aplinkoje visose 27 valstybėse narėse; pažymi, kad šis vertinimas turėtų padėti nustatyti geoterminės energijos potencialą įvairioms reikmėms, įskaitant centralizuotą šildymą, vėsinimą, pramoninius procesus, maisto gamybą, šilumos siurblius, elektros energijos gamybą bei vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir ličio gamybą, bet tuo neapsiribojant; pažymi, kad šiame tyrime taip pat turėtų būti įvertintas geoterminės energijos plėtros poveikis ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, darbo vietų kūrimui, konkurencingumui, vartotojų įgalinimui ir išlaidų efektyvumui, palyginti su kitais energijos šaltiniais;

17.ragina Komisiją strategijoje aptarti geoterminių projektų plėtojimo kliūtis, įskaitant tarpvalstybinius klausimus, o nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, projektų rengėjams ir finansų įstaigoms pateikti geriausios praktikos geoterminės energijos naudojimo ES srityje vadovas;

18.palankiai vertina didėjantį informuotumą apie geoterminę energiją ir paramą jai nacionaliniu lygmeniu; prašo valstybių narių sekti šalių, kurios parengė geoterminės energijos planus, tikslus ir specialias geoterminei energijai skirtas politikos priemones, Pavyzdžiui, Lenkijos (2022 m. daugiametė geoterminių išteklių naudojimo Lenkijoje plėtros programa), Prancūzijos (2023 m. nacionalinis geoterminės energijos veiksmų planas) ir Vokietijos (2022 m. Vokietijos geoterminės energijos strategija) nacionalinės iniciatyvos. pavyzdžiu; pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija apie šias priemones ir duomenimis siekiant remti geoterminės energijos politiką ir skatinti esamą geriausią praktiką ir dalijimąsi žiniomis;

19.ragina Komisiją įsteigti geoterminės energijos aljansą, kuris apimtų valstybes nares, geoterminės energijos naudojimo įgalintojus, pramonę, mokslo bendruomenę ir pilietinę visuomenę ir palengvintų keitimąsi geriausia patirtimi bei padėtų įgyvendinti būsimą geoterminės energijos strategiją;

20.prašo Komisijos išnagrinėti geoterminės energijos potencialą siekiant žaliojo vandenilio gamybos tikslų, nustatytų plane „REPowerEU“;

21.pabrėžia, kad reikia modernizuoti esamus šildymo ir vėsumos tiekimo tinklus ir kurti naujus tinklus, išnaudojant geoterminės energijos potencialą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti tvirtas paskatas remti pirmiau minėtus veiksmus ir teikti pirmenybę 4-osios ir 5-osios kartos šilumos ir vėsumos sistemoms; pažymi, kad šilumos ir vėsumos tiekimo tinklų plėtra yra neatsiejama nuo išsamių savivaldybių šildymo planų rengimo, kaip reikalaujama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje, ir yra suderinta su nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų tikslais; ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms gaires dėl šių planų rengimo, įskaitant geoterminės energijos potencialo vertinimą;

22.palankiai vertina tai, kad daugėja projektų, susijusių su jau esamos centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūros pertvarkymu į geotermine energija grįstą centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą; ypač pabrėžia tokių permainų potencialą Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kuriose jos gali labai prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos įgyvendinimo; pabrėžia, kad šie veiksmai turėtų būti plačiai remiami iš Modernizavimo, Teisingos pertvarkos ir Sanglaudos fondų; ragina, kad Modernizavimo fondo lėšomis remiamos investicijos, kuriomis remiama centralizuoto šilumos tiekimo sistemų pertvarka, visada atsižvelgti į geoterminės energijos tiekimo į tokias sistemas, potencialą;

23.reiškia susirūpinimą dėl to, kad pernelyg dažnai užkertamas kelias geoterminių projektų plėtrai arba ji gerokai vėluoja dėl to, kad trūksta išplėtotų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti energetikos įmonių ir vietos valdžios institucijų veiklos koordinavimą, kad būtų bendrai planuojami centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo tinklai, į juos investuojama ir jie valdomi;

24.atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie pastarojo meto centralizuoto geoterminės šilumos ir vėsumos tiekimo projektai buvo įgyvendinti taikant naujus verslo modelius, pagal kuriuos privačios įmonės, įskaitant komunalinių paslaugų įmones, vietos valdžios institucijų vardu gali kurti viešąją infrastruktūrą; ragina valstybes nares išnagrinėti novatoriškas reguliavimo galimybes siekiant skatinti centralizuoto geoterminės šilumos ir vėsumos tiekimo plėtrą;

25.pabrėžia, kad svarbu teikti esamų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų duomenis, įskaitant modernizavimo lygį ir šilumos paklausą, geoterminės energijos suinteresuotiesiems subjektams visoje Europoje; pabrėžia, kad šie duomenys yra labai svarbūs tam, kad būtų galima įvertinti regiono potencialą ir bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis visais pradiniais projekto etapais; ragina Komisiją palengvinti ir koordinuoti esamų centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo duomenų prieinamumą;

26.pažymi, kad lengvos prieigos prie požeminių išteklių duomenų trūkumas šiuo metu yra svarbi kliūtis, trukdanti rizikos mažinimui, taigi ir greitam geoterminės energijos projektų diegimui; pabrėžia, kad lengva prieiga vienodomis sąlygomis prie požeminių išteklių duomenų valstybėse narėse yra labai svarbi projektų vertinimo etapu; be to, pabrėžia, kad dėl šios prieigos prie duomenų trūkumo mokslininkai negali kurti geologinių modelių, kurie yra būtini siekiant numatyti geoterminės energijos potencialą ir išeigą tam tikroje požeminėje teritorijoje, todėl jie yra labai svarbūs mažinant netikrumą projektų rengėjams;

27.primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją išnagrinėti įvairių rūšių geologinių duomenų rinkimo iš viešųjų ir privačių subjektų metodus, siekiant juos tvarkyti, susisteminti ir padaryti viešai prieinamus, naudojant skaitmeninius duomenų rinkimo ir pateikimo formatus; pažymi, kad tai turėtų būti pasiekta laikantis taikomų duomenų apsaugos, neskelbtinų komercinių duomenų apsaugos, įskaitant komercinių paslapčių apsaugą, ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos taisyklių, taip pat atsižvelgiant į saugumo sumetimus, o prireikus turėtų būti numatytos paskatos arba kompensacijos privatiems subjektams, kurie dalijasi duomenimis; mano, kad viešosiomis lėšomis finansuojami geologiniai duomenys, reikalingi geoterminės energijos projektams (pvz., surinkti gavus viešąją paramos žvalgomajam gręžimui), turėtų būti viešai prieinami per atitinkamos valstybės narės nustatytą trumpą laikotarpį; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse privačių subjektų turimi geologiniai duomenys po tam tikro laikotarpio nemokamai pateikiami visuomenei;

28.primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti nacionalinių teisės aktų dėl prieigos prie požeminių išteklių duomenų suteikimo ir geologinių duomenų saugojimo centralizuotame ES lygmens portale, kuris būtų laisvai ir lengvai prieinamas visiems, suderinimo naudą ir jam kylančias kliūtis;

29.pabrėžia, kad vietovėse, kuriose nėra pakankamai duomenų apie požeminius išteklius, vyriausybės gali padėti finansuoti geoterminių išteklių kartografavimą ir žvalgomąjį gręžimą; palankiai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės jau ėmėsi veiksmų šioje srityje; ragina Komisiją toliau remti šių duomenų rinkimą, vykdant atitinkamus projektus, pvz., Europos geologinių duomenų infrastruktūrą (EGDI), kuria siekiama sukurti visos ES geoterminių išteklių atlasą; pabrėžia „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslaugos (CLMS), kuri gali teikti patikimus žemės temperatūros duomenis, kurie yra ypač naudingi paviršiaus geoterminei energijai, svarbą;

30.atkreipia dėmesį į geoterminį potencialą, susijusį su neaktyvių naftos ir dujų gręžinių bei kasyklų paskirties keitimu; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su naftos, dujų ir anglių bendrovėmis, parengti viešus išeikvotos, apleistos ir eksploatuoti nebetinkamos angliavandenilių infrastruktūros, kuri gali būti naudojama kaip geoterminės energijos ištekliai, inventorinius aprašus ir žemėlapius, taip pat nurodant specifikacijas; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę lėšoms, kad būtų galima atlikti išsamius šios infrastruktūros sąlygų tyrimus, siekiant įvertinti kiekvienos vietos potencialą;

31.reiškia susirūpinimą dėl fragmentiško geoterminės energijos statistikos pobūdžio; pabrėžia, kad labai sunku įvertinti geoterminės energijos naudojimą Europoje, nes trūksta pramonės duomenų teikimui taikomų standartų; ragina valstybes nares bendradarbiaujant su pramonės atstovais ir Komisija peržiūrėti esamas geoterminės energijos statistinių duomenų rinkimo procedūras ir šioje srityje taikyti geriausią praktiką sukuriant pramonės duomenų teikimo standartus;

32.pakartoja, kad netikrumas dėl požeminių išteklių apsunkina projektų finansavimo užtikrinimą; pažymi, kad pradinis projekto etapas, pvz., žvalgybos ir statybos etapas, reikalauja didelių pradinių išlaidų ir didelės verslo rizikos, kuri trukdo priimti investavimo sprendimą; ragina valstybes nares išnagrinėti finansinės rizikos mažinimo sprendimus, atitinkančius jų vietos rinkų brandą, pvz., dotacijas, paskolas, kurias galima paversti dotacijomis, valstybės finansuojamas garantijas, žvalgybos apdraudimą ir apsidraudimo mechanizmus; atkreipia dėmesį į rizikos padengimo mechanizmų, kurie remiami ne tik viešosiomis lėšomis, bet ir privačiojo sektoriaus įnašais, pavyzdžius; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ES finansinės rizikos mažinimo sistema būtų ypač naudinga mažiausiai brandžioms geoterminės energijos sektoriaus rinkoms; atkreipia dėmesį į kitų rizikos mažinimo priemonių, pvz., lengvos prieigos prie požeminių išteklių duomenų suteikimo, keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su naujais verslo modeliais, kuriais užtikrinama viešojo ir privačiojo finansavimo sinergija, svarbą;

33.reiškia susirūpinimą dėl to, kad didelės pradinės gręžimo ir įrengimo išlaidos paprastai atgraso nuo geoterminių šilumos siurblių (GHP) pasirinkimo, ir vietoj jų pasirenkami ne tokie efektyvūs technologiniai sprendimai; ragina valstybes nares išnagrinėti galimas finansines paskatas šiam atotrūkiui panaikinti, be kita ko, pasitelkiant finansavimo modeliais, grindžiamus mokėjimais už sutaupytą energiją; ragina Komisiją spręsti šį klausimą būsimame ES šilumos siurblių veiksmų plane;

34.pabrėžia, kad didelės pradinės išlaidos stabdo geoterminės energijos plėtrą, ypač subjektų, turinčių ribotus finansinius išteklius, atveju, nes jie renkasi investicijas, kurios yra pelningesnės trumpuoju laikotarpiu, tačiau yra ne tokios tvarios aplinkos atžvilgiu; ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad naudojant esamas Europos lėšas ir priemones būtų geriau atsižvelgiama į geoterminės energijos projektus; prašo Komisijos skirti išteklių iš esamų fondų geoterminės energijos projektų, visų pirma grindžiamų novatoriškomis technologijomis, žvalgybai, plėtrai ir modernizavimui remti ir darbuotojų perkvalifikavimui bei kvalifikacijos kėlimui;

35.pabrėžia, kad greitesnės geoterminės energijos leidimų išdavimo taisyklės, atitinkančios galiojančius ES aplinkos teisės aktus, palengvintų geoterminės energijos projektų įgyvendinimą visoje ES; pažymi, kad giluminės geoterminės energijos projektams šiuo metu taikomi įstatymai, skirti didelio masto kasybos projektams, kurių sunku laikytis, ypač mažesnio masto geoterminiams projektams; todėl ragina valstybes nares peržiūrėti galiojančius kasybos srities teisės aktus, kad būtų geriau atsižvelgta į geoterminių projektų ypatumus, ir parengti specialias leidimų išdavimo taisykles geoterminei energijai, kartu atsižvelgiant į tai, kad skirtingos geoterminės technologijos daro labai skirtingą poveikį ir kelia skirtingą riziką geologijai ir aplinkai; prašo Komisijos pateikti gaires, kad būtų užtikrintas reikiamas nuoseklumo lygis, panašus į požiūrį, kurio laikomasi reglamentavimo sistemoje, remiančioje CO2 saugojimą (Direktyva 2009/31/EB 2009 m. balandžio 23 d. Direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).);

36.atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse projektų vertinimo terminai grindžiami tylaus pritarimo principu aiškiai apibrėžtomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai pagal ES ar nacionalinę teisę reikalaujama pateikti atsakymą; ragina valstybes nares išnagrinėti šio principo taikymo geoterminiams projektams naudą ir kliūtis ir apsvarstyti galimybę jį įtraukti į savo teisės aktus;

37.reiškia susirūpinimą dėl to, kad geoterminiams projektams taikomi ilgi leidimų išdavimo procesai; primygtinai ragina valstybes nares sukurti veiksmingesnius supaprastintus ir skaitmenizuotus leidimų išdavimo naujiems geoterminiams projektams procesus ir esamų įrenginių plėtrai, be kita ko, sukuriant vieno langelio principu grindžiamą sistemą (jei tai dar nepadaryta) visam leidimų išdavimo procesui visose valdžios institucijose, ir teikti paramą vietos valdžios institucijoms, kad būtų užtikrinta tinkama jų darbuotojų kvalifikacija; mano, kad šios vieno langelio principu grindžiamos sistemos taip pat turėtų skatinti keitimąsi informacija apie finansavimo galimybes, kurią Komisija surenka per centralizuotą portalą;

38.atkreipia dėmesį į geoterminės energijos naudojimo miesto ir kaimo vietovėse skirtumus; atkreipia dėmesį į miestų geoterminio šildymo projektų ypatumus ir ragina valstybes nares parengti veiksmingesnes ir supaprastintas leidimų išdavimo geoterminio šildymo projektams procedūras, įskaitant lengvesnę prieigą prie geoterminiams įrenginiams tinkamų miesto sklypų; todėl ragina Komisiją pateikti rekomendacijas skirstymo sistemos operatoriams dėl bendradarbiavimo su vietos valdžios institucijomis siekiant parengti vietos šildymo ir vėsinimo planus, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama geoterminei energijai, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos geoterminės energijos naudojimui integruoti tiek į miestų valdymo planus, tiek į šiuolaikinius požeminės erdvės valdymo metodus;

39.pažymi, kad leidimai geoterminiams įrenginiams turi būti išduodami taip, kad projektų rengėjams būtų paprasčiau juos išplėsti įtraukiant žaliavų gavybą arba vandenilio gamybą iš esamų pajėgumų pagal tą pačią nuomos sutartį;

40.ragina Komisiją parengti leidimų išdavimo agentūroms skirtas gaires dėl geriausios praktikos, susijusios su seklios geoterminės energijos paraiškų ir galimo kišimosi į geriamąjį vandenį valdymu, siekiant paspartinti leidimų išdavimo procesą, kartu užtikrinant visapusišką aplinkos apsaugos standartų taikymą;

41.apgailestauja, kad gyvavimo ciklo analizė taikoma geoterminei energijai, bet ne kitiems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, nes tai prieštarauja technologijų atžvilgiu neutraliam požiūriui pagal Taksonomijos reglamentą 2020 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13)., mažina didelį geoterminės energijos potencialą prisidedant prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, ypač šilumos tiekimo srityje, ir sudaro nevienodos konkurencijos sąlygos, palyginti su kitais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais; todėl ragina Komisiją peržiūrėti geoterminės energijos naudojimo klasifikaciją taksonomijos nuostatose, kad geoterminė energija būtų reguliuojama taip pat kaip vėjo ir saulės energija;

42.pabrėžia, kad geoterminei energijai turėtų būti suteiktas toks pat reguliavimo statusas, be kita ko, ES viešųjų pirkimų srityje, kaip ir kitiems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, taip pat ir Laikinojoje sistemoje krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis bei visose vėlesnėse priemonėse;

43.yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo vėluojama įrengti geoterminius šilumos siurblius, gręžti šulinius ir išduoti reikiamus leidimus; pabrėžia, kad ateityje kvalifikuotos darbo jėgos poreikis dar labiau išaugs, ir primygtinai ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su pramonės atstovais ir, kai tinkama, profesinėmis sąjungomis, sustiprinti geoterminės energijos specialistų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemones, nes pakankamas darbo jėgos skaičius bus labai svarbus siekiant geoterminio dislokavimo tikslų;

44.ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų prieinamos sertifikavimo sistemos arba lygiavertės kvalifikavimo sistemos, ypač mažų seklių geoterminių sistemų ir šilumos siurblių montuotojams;

45.pažymi, kad tik ribotas skaičius universitetinių kursų yra skirti geoterminei energijai, jie yra trumpi ir neprivalomi, o dauguma siūlomų kursų apima tik pagrindinius įgūdžius; todėl ragina valstybes nares bendradarbiauti su švietimo įstaigomis siekiant atnaujinti ir sustiprinti geoterminei energetikai skirtas studijų programas, kad būtų galima tinkamai parengti būsimas šio sektoriaus darbuotojų kartas; palankiai vertina pagal programą „Erasmus+“ remiamus projektus, kuriais siekiama išspręsti kvalifikuotų jaunesniųjų absolventų trūkumo geoterminės energijos vertės grandinėje problemą, pvz., programą „Geo3En“, kuria siekiama padėti būsimų „Erasmus Mundus“ geoterminės inžinerijos magistrantūros studijų pagrindus; pabrėžia, kad geoterminės energijos pramonė turi didinti studentų ir dėstytojų informuotumą apie geoterminės energijos sektorių ir jo teikiamas karjeros galimybes;

46.pabrėžia, kad, nors ES pirmauja geoterminių mokslinių tyrimų ir plėtros bei gamybos srityje, siekiant išlaikyti šią poziciją, reikia aukštos kokybės patentų, publikacijų bei Europos ir nacionalinio lygmens paramos priemonių, skirtų naujos kartos geoterminėms technologijoms remti, visų pirma geoterminio saugojimo ir pramoninio pritaikymo srityse;

47.pažymi, kad investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) geoterminės energijos srityje skirta gerokai mažiau lėšų nei kitiems sektoriams, o inovacijų fondo lėšomis iki šiol buvo remiami tik du geoterminės energijos projektai; todėl ragina Komisiją remti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą geoterminės energijos technologijų srityje, pvz., patikimų siurblių technologijų ir naujų gręžimo metodų kūrimą;

48.ypač pabrėžia požeminių hidroakumuliacinių elektrinių ir šiluminės energijos kaupimo projektų svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti šių sprendimų MTP bei diegti didelio masto bandomuosius įrenginius; prašo ES inovacijų fondo ir programos „Europos horizontas“ kvietimuose teikti platesnę paramą šiems projektams, ypač tiems, kurie plėtojami naudojantis nebeeksploatuojamomis kasyklomis ir karjerais, kuriuos galima paversti vandens rezervuarais, nes šis sprendimas gali būti labai svarbus kuriant nuo iškastinio kuro nepriklausomas elektros energijos sistemas;

49.pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kai kurie importuojami šilumos siurbliai neatitinka deklaruotos energijos vartojimo efektyvumo būklės; pabrėžia, kad persvarstant ekologinio projektavimo energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo taisykles turėtų būti aptartas trečiųjų šalių atitikties vertinimas (o ne savideklaracija);

50.pabrėžia, kad geoterminio potencialo išnaudojimas, visų pirma centralizuotam šilumos tiekimui, yra vienas iš gamtos išteklių, kurie gali prisidėti prie teisingos energetikos pertvarkos paveiktose vietovėse kompensuojant prarastas darbo vietas, kai uždaromos kasyklos ir kiti gavybos objektai, šalinant energijos nepriteklių ir stiprinant vietos bendruomenių ir jų administracijų savarankiškumą, mažinant jų priklausomybę nuo energijos importo;

51.apgailestauja, kad išeikvotų, apleistų ir eksploatuoti nebetinkamų angliavandenilių rezervuarų bei naftos ir dujų gręžinių paskirties keitimo potencialas geoterminiams tikslams nėra visapusiškai išnaudojamas;

52.atkreipia dėmesį į vykdomus projektus, susijusius su uždarytų kasyklų paskirties keitimu, kur šildymui ar vėsinimui gali būti naudojama šiluminės energijos kaupimo kavernoje technologija; pažymi, kad plėtojami projektai, pagal kuriuos planuojama naudoti naftos rezervuarus geoterminei energijai kaupti; atkreipia dėmesį į vykdomus projektus, kuriais siekiama pakeisti nebeeksploatuojamų naftos ir dujų gręžinių paskirtį, siekiant juos pritaikyti geoterminėms reikmėms, taip gerokai sumažinant žvalgymo riziką ir gręžimo sąnaudas;

53.pažymi, kad daugelį šių projektų įgyvendina iškastinio kuro pramonės sektorius, kuris mano, kad tai suteikia galimybę prisidėti prie energetikos pertvarkos, ir kad šis sektorius turi dar aktyviau ir anksčiau įsitraukti tiriant geoterminės energijos potencialą; pabrėžia, kad ankstyvas išteklių vertinimas, kai kasyklos vis dar yra prieinamos, užtikrina veiksmingesnį jų alternatyvaus naudojimo plėtojimą; pažymi, kad reikėtų deramai atsižvelgti į atsakomybės tvarką;

54.ragina valstybes nares pasinaudoti esamomis ES finansavimo galimybėmis siekiant remti darbo jėgos perkvalifikavimą pertvarką vykdančiose teritorijose, kad būtų išnaudotos darbo vietos, sukurtos įgyvendinant geoterminės energijos projektus; pažymi, kad naftos ir dujų pramonės įgūdžiai gali būti pritaikyti ir labai naudingi geoterminės energijos sektoriuje; todėl pabrėžia, kad reikia pritraukti atitinkamus darbuotojus į geoterminį sektorių ir juos remti, be kita ko, kuriant paskatas ir mokymo programas;

55.atkreipia dėmesį į konkrečius atokiausių regionų poreikius plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius atsižvelgiant į jų geografines, geologines ir meteorologines savybes; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl savo geografinio atokumo šie regionai nėra prijungti prie Europos energetikos tinklų; pažymi, kad didelė atokiausių regionų dalis yra vulkaninės teritorijos, turinčios didelį potencialą gaminti ir paviršinę, ir giluminę geoterminę energiją; pabrėžia, kad geoterminė energija šiuose regionuose gali atlikti esminį vaidmenį užtikrinant jų energetinį savarankiškumą;

56.atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrame mieste ar regione esamų geoterminių įrenginių kartografavimas internete yra gera praktika, kuri gali padidinti geoterminių sprendimų matomumą ir padėti priimti viešuosius ir privačius investicinius sprendimus;

57.pažymi, kad geoterminiams projektams vis dar sunku gauti visuomenės pritarimą, visų pirma dėl aplinkosaugos problemų, pvz., galimo poveikio požeminiam vandeniui, nekondensuojamų išmetamų dujų, pernelyg didelio vandens išteklių naudojimo ir seisminio aktyvumo; primena, kad svarbu laikytis aukštų aplinkos ir mokslinių standartų visais geoterminės energijos projektų etapais ir taikyti tvaraus gyvavimo ciklo vertinimo metodą; pabrėžia, kad griežtas šių reikalavimų laikymasis, investicijų skaidrumas, aktyvesnis suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir vietos bendruomenių įtraukimas į planavimo ir įgyvendinimo etapus gali būti veiksmingas būdas spręsti visuomenei rūpimus klausimus ir įveikti nepasitikėjimą; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su geoterminės energijos pramone ir valstybėmis narėmis, parengti projektų vykdytojų ir vietos valdžios institucijų bei bendruomenių bendradarbiavimo gaires ir geriausios praktikos pavyzdžius, siekiant stiprinti pasitikėjimą, skatinti paramą ir kurti abipusiai naudingus santykius;

58.pabrėžia, kad reikia dalytis geriausia praktika, technologine praktine patirtimi, mokslinių tyrimų rezultatais ir inovacijomis geoterminių technologijų srityje su šalimis partnerėmis ir organizacijomis, kurios jau plėtoja giluminę ir paviršinę geoterminę energiją platesniu mastu arba įgyvendina plataus užmojo planus sparčiai plėsti geoterminės energijos sektorių;

59.pabrėžia geoterminės energijos įtraukimo į bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis darbotvarkę svarbą siekiant perduoti žaliąsias technologijas, dalytis žiniomis ir stiprinti gebėjimus, kad būtų patenkintas didėjantis energijos poreikis;

60.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.